Regina KVASYTE
Sia uli
as
4
i a si e-
LIETUVITJ IR LATVIV I(ALBV)
EKON ON{IKOS TBRMINUOS ANGL TES
. { adin€s no as
Aho a sline la
e minija del lenguaje,
del léxico del lenguaje,
como pa e nacionales
e leja i i gy cnimo
pokycius, son socialinio
g e a sa os
ne icnodos o ímes:
consumama idiomas
LodLi l nemaZa
pasiskolin q c minq,
pe íode is i ai iais
según los cuales
daZ menudo se
asimila imosi g ados
dis inguen
I anuosius e dade uosius debinius, in e nacionales ZodZius y
ex animybes, o ba ba ismus (Gai enis 2002: -58). Lie u iq y
gininingoje lz iu kalboje é mino muchosiuusia i. p uu iniq
b lna g aikiikos o la yni5kos kilmds. es i lusiu.
Thiiau
a p aL inilis
nemaZa i ki q
kalb l, en e
lenguaje, iodii l
i anglq
(Jakai iene jq
1980: 60; LK I
Laua 1981: 199-5: 36). La Comisión conside a que las
medidas adop adas po el Es ado miemb o en
cues ión no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido
del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. Skolinius i5
kalbininkas p ipaZls a, Ju is Baldun ikas que
anglq idiomas la iq kalbo.le iSsamiai y inejgs
nc e ai pe cibiamas como in e nacional jqind
leksika, pe anglybcs odel daus nesip ieSinama
pa ekimui i i bcnd ing kalb4 y i p o 'esing en gene al,
leksik4. Bl cn jq dependeyn zis p ic
in e nacionales
- muchas
en kalbq
di undusios
- lexicicos es uno ii
p incipal skolinin osi
mo y l.
Ypai es o pasaky ina
didZiL q kalbq
an e adinamqjq sob e
independandias kalbas
lic u iq, - la iq, iekq,
suon iq y pan. Tokiq
ZodZiq pa eki na i mlsq
ka]bas skalina y lo que
ellos hallan didZiosiosc
idiomas okiediu)
( usq, (A 198c): l1). PanaSiai
anglybiq pli imq g indZia y
lie u i : e minologos:
.jos iene
con
jun o
nue as
pe cepciones
I iL kalbininkai ne
su a ia dcl pa ics
c mino
- concu e a o ma angli: l .
(A 1989)
(Skujina
u gli.s -
,Tc mino a ,qlicis is aiclZiq
sa nplaika ga) : nc u i
.s 1993). (p ics -
scman inio k l io, ode l, e
n ian is c minun s
cikala in uis kcliamais
kalbq i akos, pi n cnl'bi n mpe
enunciun ncmo ) u() ()s ki q
i
su cikia nu sne i o n aigli a .
;' (NA 20()2: 113). El Consejo ha
decidido que la Comisión no
p ocedimien o de ap obación de
puede in e eni en el
la ayuda.
Lie u iu kalbo y os e minijojc sinonin iikai
consum Ln i c n inai nglici:n us, ungli nu ,517
l9(){l), ambién ungl 'bc 198[i: y algunas
in e nacionales es i muy pana(ios iinius ZodZius"
(Dn inas
(Gai enis 2002: 58). Úl imamen e economía de
-50).
31
me cado y ple ojan emp es4 s4lygomis anglq habla
más pe e biasi i las lenguas nacionales.
ca blybes is
I lie u iu
e i la iq
kalbu
anglybiq
- : in e nacionaliniq c clii ,
o i neno mine a osen4 e
- pa eko di e en eingu ku i del
p ieZasiiq, odel ski ingq jq
anglq kilmes s e in ybiq lai-
alo ación ekono likos y
ncgali bl i ienodas. La iq
g e u iniq s iiiq e minijojc
c minologe
Valen ina Skuji4a pab eZi .
que dcl nacional peculia idad skoliniai
i5 kilmes la iu pa enka anglq kall.x s
(ypad
anglu e minai) diboje
ne
I in e nacionalismoq , o i ii o as konk edios
lengua skolin q ZodZiq ca ego íaijq.
ambién como skoliniai i5 okiediq o as usq,
a cuya nacionalinds idiomas. Tokie ZodZiai
suplemen omq p ieZasdiq nimuisi 1997:241). Se
la iq e kalboje daZ menudo son diami,
obse a que los idiomas
kokiq aunque si jq skoline a especialingq
(Skujina sis emc' je bes amen e
p igyja aquellos anglq o ímes
in e nacionai ZodZiai, ku iq a is
a iy a mesne os anglybes, ku iq
su uoZ u desde aSymo, solo
a imas muy jq di e encia alybai,
s4lygiSkai cumplea in e nacional
bend inds lengua leksikai, sino y
LodqLiq unkciones. Sios
disposiciones alen no sólo
e minijai. Anglybiq pli imas y
lie u i l, kalbq economía
e minijoje lyko aniau y
ebe yks a bas an ekamz i
spa diai, especial es o
pasaclabz ky ina skoliniq
saky ineje kalboje.
i la iq
ace ca
a osen4
2. a djg
Th p au iniai
kalbq
anglq pe
e mininai,
Esama casojq, cuando
anglq lengua es
dall z usi e minq
bo inimosi p oceso
in e mediininke ap ik i y
- okiq pa yzdZiq
posible kos
económicaip
e minijoje.
i5 P ie anglq del idioma
an e io men e
odosSkai asipasiskolin q,
apusiq e minq y lie u iq, y
miliuo q e in e nau iniais
la iq idiomas
Tb iau
ag egend in-
ai llamado
ko u mikos en i ij .
La iu
c ninas o
kalbo y oje
lie u iq kalplac'iai i ien ac:ionalis s.
la ojumas
boje e min i in enncionalinns i inle nacionah'ba
es Li u iikojo u p uu inis iodls sinoni nai
(K' Z 1990). Bcjc, cigiama que lie u iq habboje e minos
in e na onaliz i.,jau ue on cmgs s um i ip as ini c ninu
a plau uiai iodZiai" p iski ini p incipalmen e anglq pe kalbq pa ekE
(Klima idius
2001: 1 1).
la yniSkos o g eikiSkos o ímes ckonomikos e mininai
( iesa, cuando Sal iniai ku ie akjuos uoja
como di ec amen e i5 klasikiniq kalbq
pasiskolin us): lie . capi alas
(angl. TZ
cupi al < o . capi alis
,,G undinis")
2001
-indelis gamyb4,
i
in es iendo i
ma e ialqji capi al4,,
(p.ej., imones,
js aigas, j angzl,
i ankius) y in elek inl
capi al4
(p.ej., bend qji iSsila inima,
p o esini p epa adoim4)
<...>" AIVTZ.2000
[en los más an iguos in e nacionalesiniq
ZodZiq Zodynues, pa yzdLiu| SNZZ l90l,
STZZ 1923, se indica que es la ynq o imes
Zodis; bejc, ne e ai mine as e minas
aiSkin as lie u i5ku a i ikmeniu as
(L 1915; LL I922)l - la . capi als ( ok.
Kapi al, angl. capi al < lo . capi ule
,,nuosalybe"),
o homónimo
- b[d a dis capi als
ilo . capi all.s
,,Basesino'
(SV 1999); llu.
expo ación
(angl. expo < lo . expo 'lo
,,i5 eZu'
) TZZ 2001
-,,p ekiq,
se icioqi pag indiniokapi alopi da imasuZi adinialims<...>..
AIVTZ 2000. Lic u iq habla Sis
Zodis pa eikian as
i ai iosos
a XX.
P adZios Zodynues, adiau
en algunos lexicog a ías
Sal iniuose i i inka
ji
lie u iSki ediniai
iigabenin us
(L 1915) o
ii eiin as (SNZZ
1901). Renuncia
Sio in e nacional del
ZodZio e e s is ap aomojo
pob[dZio cons ucciones
p akiy ii eiin us i uisieni; i
isieniii eZan osios p ekes o
gallnes cdiniu ii aiu es sillgs
P anas Ska dZius
QTZA
1913). La iq del idioma anglybiq
Zodyne (SV 1999) minima,
jog pi m4 ka 4
e minas la .
expo aciones en eko
I 1891 m. iSleis 4
enciklopedinio
Zodyno sqsiu ini ,
adiau él a o o,
como indica
ilius aciniai
p lyzdZiai, mucho
anksdiau
(A 1989); llu-.
(angl.
impo aciones in po
< lo .
in po o,,Lui e")TZZ
2001
-,,p ekiq, paslaugq y la comp a del capi al
p incipal uZsienio i5 Saliq
<"'>" AIVTZ 2000. Lie u iq
kalboje Sis
in e nacionalinis, po je,
conside ado simplemen e
la ynq kilmes, Zodis
i auk as ya i 1907 m.
in e nacionaliniq
ZodZiq Z-odynili
(SNZZ 1907) y o os ele sniq
mc q Zodynus
(STZZ 1923:TZZ
1936). Vis del o 1938 m.
i5leis ame
I Enciklopcdinis
Zodynas Kon sac'ijus anln ca
empezado pe mi i sepa adosis
silsiu iniais. P ima sis leidías
- J. D a nicks.
Desde 1891 has a 1898 m. Jclga ojc iScjc 27 sqsiu iniai; desde
m. Zodynas lcidZiamas Rygojc: Kon e suciones a dn c
1-99, 1904l()21;
La iei'u
kon e saciones a dn ca 1-21, l92l-1940.
.-) -)
come ciales co espondencias
- jikeidia
Zodyne iio é mino ne a lie u-
iSkas pa
(PIg 1938). P. Ska dZiaus opino.
ii así bu q puede pc ec a
i cii s
suis odiiu,junginiaisp eki l
k ui l, l eiin as ii ki l
gallnes ediniu imi 'ain l ZA
1973). La .
i 'eian osi , s p ckes o
po is
(SY 1999), como y an oniminds cikimds e minas
ekspo s.pa eko la ynq kilmes angl l kalbil i l i9l m.
Zodyn4 (A 1989).
Mine i pe a ejg
iene sus
nis
p opios idiomas
co espondimc-
in e nacionaliai
LodLiai y la iq
- iz 'eclunl.s
'ii eZimas-
diboje: k. T s in pc ls
- ia 'cd u s
". 'Zi eimas'.
Pe s a ojo de5i n meiio c minq Zodynai
oclo, que la iiki co espondimcnys
consumidos y como e mininai o como
sudu iniq é mino ddmenys: i e e lum s ms
d mui
: e e ln u i a' i eZimo
mui as', i z e du a'i S eZi-
; iz ' e mo aduanas' (ELDO 199-5; ESV 2000). Thip pa la iq en la
e minología de economía p in a nue os sude iniai e mininai'.
ie ed n a es ic2oiana j eZimo limi ain as',ie e l na
quo 'i eLimo quo a', ie ecluma l ie ieno as ; bas nodoklis iz cd-
'
"Zi eZimcl p ide ines al es impues o". subs dij a'i5 eZimo
subsid uma quo a' li eLimo k o a', L eija', iz e l duma u
ie edun a cenu a iec ba'iS eZimo y i eZimo san ykainq kis'
ie c lums
(ESV 2000). Naujausia ne ai5kinamz jame la iq é mino
económico Zodyne incluso enuncia es animos obse e a
endencia kilmes e n ing: ekspo Ts L . inedums i in po s L .
(ESV 2000).
Lie iu e minijoje
ks a panaS[s p ocesos
- g e a e minq
expo aas, expo aas,
(RETZ 1994; BBBTZZ g'l+;
g y-nasis in y o os
NITZ
2002), i npo o
nui as (ETZ 1994),
I in po o k o a, I impn o licencia AIVTZ l0()0, aunque mucho ediau,
expo alo expo a
usados Li u i5ki co espondimenis l 'ciin as, ii eZimas (BBBTZZ
1994). Li u iikos ki1mcs e minq i eiimas y ii eiimas ó
co espondien eamq eiksmaLodLiq i ei i, ii 'ci i o mq pasi aiko y
kai ku iq is a ymq s4 okq aiikinime
GVSZ 2000).
Th inkes a leja
k ie ii klasikiniq kalbpinq
ac ualizuoja aidmeni anglq
kilg e minai. ejemZiui, lie .
audi as
habla y en onces, kai mi kai
(lo .
"
)
audi us,,klausimien o TZZ 200l
-,,o icialus independien es imonis
buhal e ines cuen as y inanincs
ii skai omybes comp obación
s
La i l idiomas e minu paZodiniai
e imai Z mimi icngubomis
--) +
kabu dmis y iS adq ag adecimien o.
Obje i o p incipal de la audi o ía
* i e ima si inanind
a skai on ybe mues a ik 4iq
imonds ac i idades buklg, o 5i
a skai omypz eng a según
buhal e incs no ma ogandius
con ai osi inius ac os. Audi as
be
e ec uz mos según audi o
aco da .
imonds y lkio suje o (uZsako o)
Los esul ados de la
en un in o me de
audi o ía se o mulan
audi o ía, que incluye
ambién ii a i a sob e
I'inansines endiciones de cuen as jus ingum:1"
AIV T Z 2000, a udi on s,, as m u n, u i n i s a u d i
k al i i kac ij ij i i o i us di nel y eisg ealiza
audi E y abajando audi o imoncje,
j egis oo oje jmoniq cgis e" AIVTZ 2000. Sie
4,
Lie u os Respublikos
ZodZiai XX p adZioje pasiZymejo
a.
se n ik a lie u iSkq a i ikmenq
i ai o e:nudi - peiiu ejilnas,
pe k a4 nms ok ndLl, a uli
- audi o , pe iu e ojas
oc ndu L l9l5; audi o
1. XVIII a.
,,ligi en los ibunales
inales de
Li uania
mili a es in e ogado y
p ocu ado ";
2.,,senosic. se
escuelas en
.y esnysis
,,kanonq ins ukcinis eisdjas, que el p oceso conduce
mokinys'; 3. en segunda
a dym4, pe o él ne eisia" TZZ 1936. En la ac ualidad
hablado audi buh. - pu ik i izado. e izij , audi as
DALKZ 2000; e minq Zodynuose uudi - e izija ETZ 1994,
aucli as ( . p. con abili os palik inimas I kon ole
I e isión) (BBBTZZ l9e4). Dcl po eikio p es in is 5i
e min4 bend os nu )m )nis no ienen la iq lengua
economía specialis as - unos jq linkg Lsileis i i su
kalbzl anglybg, o os su uZ u si ilo consumi sólo
seniai Zinom4 ambién ambién lo ynq kilmes
enninzl c i:ija.
mo i ando que se a a del mismo echecin: audi s sk. e zija;
audi o s sk. e iden s; audi o i n a sk. e ide Jimm ESY 2000.
Anglu-la iq Zodyne 5io
LodLio
co espondencias son
(nnCliin , pa ska u)
pa baL de;
c zija'(a siskai ymq,
in o mei u) comp obación;
e isión'
ALV 1 997.
La ijos
mokslq akade nijos
Te minologijas comisión es
pa eikusi o icialq
3iq e minq ski umq aiSkinin- 4, que a i ma que
e minil"c ,lzija i e ide s la iq kalboje
consumamiiq adicinc eik5me, o c minai audi s
e a cli o s pasiskolin i i3 anglq idiomas
XX a. deiim ajan e deiim mc yje l a di a de audi o ía y a izo ials
pa a di e en es, aunque i5 pa es y elacionados, p ocesos y acikejui:
uu li as
- es,p oceso que inicia
o lizino pe sona,
compe encn ingil
spccialis a k dl
is aiga, lmone
pak icsdamas
s elly Ll o
(l di o iq él
).
js aigos. jmonds
de un ísico
Ikine s ciclos blklg,
posibles lkumus e c.,
y gau q pa a imq
b iklei mejo a ;
necesi a audi as
in o mación o enkan
ealizado, mos
i5 dokumcn q y pan. ;
obje i o del audi ji1
35
- neleis i
is aigai, imonei o na u aliza
a una pe sona en
banca o a, ukinei
ac i idades paS pa a los
il is" (TJ 3, 21-22),
audi o ius ku i como muy
posible smuk i, e c., iempo
compe en e4 specialis 4 pa-
o
-p., pe sona, k iedia comp oba la cie a unciona io de las
ac i idades4, Ls aigos o que de e minadoq aye i q o e islinq los
Ins i u o Económikos, La ijos Tc minologijos komisijos
p óximos4 p og ama de ac i idades4 (Ki i e 1995). Di ek o d del
Economía subcomisión p esidinke e minías Rai a Ka ni e iZ elgia
anglybes ne eikalingumzl y sus equi al e iSkum4 al é mino e ziju'.
,,ne a azon di e en e de aduci y ai5kin i Siuos e minus,
e zija audi s adecuami uno y am padiam p ocey a sinonimai,
unodai sui desc ldin i <...>. Co espondien emen e audi o
i
e diama como audi o s jeb6 audi o s y es o es pe sona que
iene eisg ealiza e izij4 o audi 4" (TJ 8, que usq habla
20). Pas ebe ina, p ime 4 ka 4 Sis é mino ijado aiSkinamaje a
inales del XX a. lexicikos Zodyne eikSme,,nep iklausoma imones
inansiniq apo q ekspe izd, ku iq a lieka cali ica (audi o iai),"
eikej4 pa aspecialis ai su has aZ u dinan is audi o ius é mino ya
habido en o os deSim medio usq idiomas Zodynos (TCP.{ 2000). Pe
anglq kalb4 como a pininkg y lie u iq, y la iq idiomas económicos
su gido klasikiniq kalbq kilmes e minijā e minq
- algunos jq ya nusis o djg
e del jq nekyla jokiq
abejoniq, ki q a osen4
oda ía se in en a
Ta ge i i.
3. Anglq kilm6s In e nacionales é minos
Dalis Zinomq y a ojamq in e nacionales ekopladiai p ipaZis amq
kalbq no mas: lie .
nomikos pasiskolin i i5 anglq idiomas y sulie u e minq es
di ec amen e in i o sula in i, . y. co esponde lie u iq o la iq
b o iko as b
o1, c o )
(angl.
- ZZ 2001
-,, isijkas o pa cial económicoiniq elacionq con
o ganización, asmeniu) pa ne iu ( als ybe,
ik q p ekiq y abaja con em em em a jo
i ma, e min aukimas, echazo comp a em
" La iq habboje leb
siemp e uneja ik
l gia e dius
ZodZius, . y. absoliuiiuosius
sinonin us.
36
p oducción,
pa icipa en
e en os, comunica u i" AIVTZ 2000
(ap ik o
SNZ 1901;
STZZ 1923;
SNZ 1924;TZZ 1936)
- la . boiko s SY
1999 iksuo i s 1904
m. la iq
eniklopediniame
Zodyne, a ex os en
SioZio
ya
XIX a.
ediniaipabaigo-
iek s cheque, check)TZZ200l
je (A 1989): lie . (angl.
-,,mone a io documen o,
según dónde! banco iene
iSduo ipinigus ii
co ien eamosios pe so
s4cai os, y ecibo,
con i mando.
que clien e ga ():a os
a siskai ymq, que las
los ap) y imokq /. k cdi o.
eclama imai cekiu
i ip pa nepinieiniq
abipusiai l con abilizados
y liquidados, documen o
<...>" AIVTZ 2000 (plg. i.,,es ablecimien o
pe sonal de e minadas o n os aiy inis
isakimas bankui iSduo i ó I ki 4 s4skai q
aslada i cie o4 minigq sum4 i5 deklusio
pasi aii enamosios 2.
s4cui os'; alón
,,casas ecibida ó
que con iene
uZ
p ekes
casai pagada
ZZZ lOy. Sumos más
an iguos'
Sal iniuose
5ioZio b ma ue
i as.,bankos iSduo as
aS elis, con el cual
2mogus.gali i5 o as
bankos dine o, a siim i
inei us pi mojon bankon"
SNZ 1907 o iekas SNZZ 1924, o
iekis
- L 191,s, TZZ 1936,PKZ
1938
- la . ieks (SV 1999).
J. Baldundiko cons a ada,
que pi mqja eikSme
e minas la iq
Sis ya 18.36 m., y la segunda ijada en
in e nacionaliniq Lodii 4 Zodyne es
1934 (A 1989); lluingas demp.
(angl.
dumping,nume i-
nas'
)' ZZ ZOO I -,, a p au i niuses p ekiq
mainuos, buscando igy i ge esnius
me cados, Sansus ki q Saliq uZsienyje
endidos a me cenos se es ablece
polí ica y es d audZiama" AIVTZ2000.Lie .
Zemesnd p ecio ni endiendo ellos Salyje,
dumping se u iliza da y eik5me o
e ybiniq papie iq ea-
no s okia kainq
,, aliu os lizándose Zemesniu
pap as aisieciendo negu cu so
2001 - la . dumpingings - sólo
de me cado, numuS i kainq" TZZ
p ekiq en as desc ip[din i
(SV 1999;
A 1989). Kai ku ios anosas anglybes y la iq lie u iq kalboje
jq gimine: lie . banknolas (angl.
es ski ingq g ama iniq ka ego ijq, pa yzdLiul di e encia
bonk-no e)
ZZ ZOOL
-Salies del banco nacional
de emisión
(cen al) i5leis i k edi iniai
moniginiai Zenklai,
ep esen jan ys me alininius
pinigus como ci culaciones y
medios de pago" A VTZ 2000
- la . bille e de banco
(angl.
bank no e) SY 1999.
Lie u iq kalba
Sis e minas
ijsuo o
XX a. p adZios Zodyn . ose
- STZZ
1923,TZZ 1936, adiau su bn a y eme i5kosios gimines
o mas ba kno a L 1915. LL 1922. La iq in e nacionaliniq
2od2 Zodyne
-
Sis
Zodis pi m4 ka q
ijado 1850 m. (A
ya habgs desde 1878 ,
1989).
37
I lie u iq, y la iq kalbq
economía e minijoje esama i5
anglq pasiskolin u ealiju
kalbos iesiogiai
pa adinimq, ya hace iempo
apusiq sudedamqja leksikos a
dalimi sula in i i placiai
- es o sulie u in i
ami consum
i
e min
in e nacionalini a
i. n ys
nc u i suos lengua con o midadmcnu.
4.q Angl kilmds i pe anglq
kalb4 a djusios s e imybds
Anglq LodLiu
kilmes y la iu
lie u iu
economia ypad
e minijojc,
naujq e ealijq
pa adinimq,
pasadooju Naujas
daugeja iempo.
sa okas
ei5kiniq
l a cliiandios
anglyb0s, es o no
in e nau iniai
ZodZiai, jeigu y
lie u iq.
a s giai.
e n inijoje
naujicji e l iq
p ipaZis ami i5
c inln os Kai
esmis
pu adinimai
s e imybemis
(poZiD is i ex animybes
en ambos idiomas no
di ie e), ieSkoma
inkamq a i ik nenq
joms
-
p incipalmen e
i a leksikojc.
nue oju
po que no
su lengua
p es iniu
siemp e
dijamas el
- algunas eces le llama a nue o ZodZio.,,Nep iklausom bes
deiim nediu ni ujiesiems a p au iniams ZodZia ns
ema es i5 ies nue o nep i eikia
- e dade os, daZniau
supues os - Sioki alZka d4
pada e Vals ybine lie u iq
kalbos komisija Nu a imu N . 42
,,Del a o inq
no-
s e in ybiq naujqjq
j bend 4 DidZiqjq
sa aSo, iliau j auk o
idiomas klaidq s4 aS4
(LKKN 1998: 130-132); palymi, inas uno
especialus abajo así
e minog a ija, - VKNS 1998, pa
pla i gausIs a ículos" 2001: l6).
(Klin a icius Sob e
algunos ekinius,
abiejos pa ien es
con acq kalbclse
palbu pada i iais,
elacionados con el
ai a ya emp aniau
(K a5y e
1996).
NemaZai anglybiu.
y' a a las cuales siulomi
lie u iu o la i l pakai ai,
eikejq denominainimas.
Thiiau no galin a
odos alo a
giamai. An ai lie .
ellos mi5kai ni e )
iena eik(-
b oke isT a n g1.
(
b u k ZZ ZO l
-..pe sona. ca eciendo del p opie a io de echou. Jo p incipaline unkcija
p ekes a su es i pi kejq y pa di eja. ayudijomi a aco da " AIVTZ
2{X} ). plg.
,,Zoos in e media iado
in e media iando en e
(agen e), da ejo,
pi kejo y pa -
d auclZian ojo
(d auclejo) y
asegu iko,
p opie a io
lai ,s y ach-
I Kad bil q lcng iau
o ie n uo is kalbq
anglybcs. o
sus i ui ai y
i p i ia ni
38
lic u iq y la iq p: yzdZi .u se, p incipalmen e i
pa cikiamas
uo ojo" T7.Z2001. In equamen e como anglybes
lcks c.
co espondien e mencionimas skolinys okiediq i5
i ojin o
lengua nmkle is
i iun i j11
( ok. B oke ; SE eZ
1991,,,bi Zos se ido u ojas
sando i ] medi inis a" MTZ
- bi Zos g eidiau
2002. Zodi b oka is (en inglés)
conside a se
no nu u es ijado bc
p es inio, ncs b i q
en ei i daug
puede suak ualin u, y
anal esnios
ial iniuose, de inidn
como
-i | ;,,, kos, nukle is TZZ 1936. Kai ku iuclse ial iniuose
b oke is g e inamas s ZodZiu ag(' l os. o de inicZ yse
se dice, es i Zos que daly-
.,p ekiu is, en e ende€j<- y pi kijo.
in e media iocaujan e uZmezgan
kon ak 4
Di e en emen e uo agen o, n b oke is no
come ciales elacionesucos con
pa icipan a a la go plazo en come cios
comp keys y pa cla eys y abajan bajo
lsipa eigojin us" RETZ 1994.
Taip
z iSkinamz y
ac uales lie u iq
palab as
enddjo a pib oke is,.bi Zos
Zodyne:
- pi kejo ninkas",
a nau ojas y
mokleis -,,bi Zos
sando iq in e pininkas"
DZ 2000. Vis o
j ai iuses
e minog a ías
En salinos se
kalbamq eikejq pa adinimq
u iliza
no apasizum consecuculum: h c ke is
-,,bi Zos
2lgen as'. o ld .
N4 papelbiniLl
I on l4 I capi al4 bi ios b oke is L .. 'inans uis
m kle is; co edo
- b oke
(bi Zos) JAY1' deale ; inek. jobbe ; bi ios
b oke is
- s ock jobhe (pp . e ec uan e
ope aciones p opio iesgo): linansi is
n ukle is n uklc is
- s ock(-)b "okc ;
sales
- loo a lc BBBTZZ 1994.
Y en o os Zodynos el
siemp e ke , o, ejemLiui,
é mino co espondien e
jobbe ETZ 1994.
no b[na b on akle is
Nó ese que ya i915 m.
Zodyne
como las
b oke
equi alenci-
mekle ius; o ak c, ius.
as mine i
jobbe mckle is:
-
l e pi klis L 1915.
La . b oke s p ime o
LodLio mencionamien o
ejemplo m. Sal inio, a
- i5 1908 jis iksuo ls (A l9l{9).
economía e minll Zodyne
api- 197.5 m. Pagi l islas
isla imas usado del é mino
papie iq me cado ealiza de
b eZ !, es deci ,,,licenciaue
in e mediacacacía LTV 1999.
na u al pe sona, que e ybiniq
Tadiau l: iq sando ius"
hablado SV 1999.
ambién Zinomas é mino makle is
Fo ma makle s la iq kalboje ijada ya
Geo go Mancelio 1789 m. Zodyne, n .
come ciales e minq Zodyne é mino
1935
B oke okieiiq el equi alen e del lenguaje
s a y nieks' a pininkas' VLTT 1935. con
es nnkle s, o l 4akle - nu1kle s,
paZyma kap. ( . y.,,susijgs
Zodis makle s su capi alis aine san a ka,
kapi alis ine isuomene") p esen ado y
bend ines la iq idioma Zodyne
eiklme,,p ekybos sando iq medipininkas" y
bi Zos
LieLaIIZ 1995. Nue osos
Zodynos apun ada nemaZai
sude iniq e minq, ku iq
p incipal dimuo es mine a
anglybe: apd oiinuiaiki pa e
ikala imo' ESV 2000; plg.
39
piel as jL nm
kon s'pa equie ami-
en o s4cai a (banke)'
ELDO 1995.
La iq anglybiq Zodyno da os
con i man que es e no es nue o
Zodis
- onkolkon s
"onkoline saskai a
(banke)', c *ol ekins
sqskai a
"onkoline
(dok - men as)'y a.ja -
1911
m.
in e naci-
'Liqzod
onal al Zodyne
(A 1989), ambién
e ninq y o os
así de economía
Zodynos
(ET 1975; PV i99-5; ambién conocido como
SV 1999).
PoZih is i
economía
ámbi o anglq
plin aniias
kilmes
s e imybes
y lie u iq,
panaius y
la iq lenguaje
es án
- joms se es ue za encon a
kalboje ya jsi i inusiq pakai q
ó suos medios de da ybos de su
lengua pa a hace naujada q.
Sis
p oceso b ys a
cons an emen e.
Po cie o.
ku ie
kai si llymai,
iempoui
ge esniais,
began ,
keiiiami si
al apa ece.
5. y
Seman íns
s ilis iniai anglybiq
ski umai
Tminai daZc más bIna
s ilis iikai neu alIs,
s ilis iniai ma iz iai
neb[dingi y in e nacionales
ZodZiams.
O alguna economía en el ámbi o
a ojamos angl bis,
p e enduojandios j
in e p au ini l e minq s a us4,
pasiZ complemen on a is
eksp esi iais componen es,
pa yzdZiui, Lodis biznes.s iene
Snekamosios kalbos a spal i y
la iq kalbos iis
2odyne se
p esen a con la
e e encia
(Snekamoji sa .
co espondien e
(Laua habla)]
1981: 118). lbkie ski umai lemia y
insu icien emen e iksliq de una o a
a
a osenq.
ca blyb-
Kaip la iq
es paZymi
e ninologe
V. Skujina,,,deso ien uojan es
eks 4 aducciones b[na
in e nacionalizmq seman icos
ski u nai l ai ias lenguas, lo que, es
deja, gana apli gs ei5kinys, ej.,
anghlbusincs. uZsiemimas,
p o 'esija; asun o; 3) come cio,
comme cia, biznis; imone de
k . Su uZ u la iq hablado Zodis
come cio, i ma; 5) debe iga, eise y
bizness iene eik5mg
- 1)
2)
4)
,.pelningas
sando is"
(I-LVV 2),
cuando be-
cuales
p iemonemis
busca el bene icio.
A i inka nai anglq
y la iq LodLio
(busi css
- bizness) sa okq
nesode inamumas iSk eipia
e imo u inj, si anglq
business pe isada
p opo cionada la iSkai
biznes.s, i .,uZsiemimas",
y,,sando is", en gene al,, i ma"
y k . eikimes. Bu en del
.
y.
Siq p ieZasdiq skolinz n is
angli5kq e minq se i ai
necesi a piim4s y i sob e
skolinimosi mo i acij4, ypad
sen an iniu aspek u.
que del anglybes consumo
nepakis q con enido"
(Skujin a 1997:241-242).
Toki4
co esponde4 a
disposiciones y
lie u iq leksikologes
E aldos
Jakai ienes
opiniónone del
ela i aus in e nacionaliniq
Zo-
46
dZiq
semán ica común
1 60). Te min as
(Jakai iene 980:
biznis se keidiamas
suos palab as
da iniu business.
o emp esa io
-emp esline o
ETZ
1994. Jq apib eZ ys
co esponde solo icn4 i5
anglq lodLio
eikimiq:,,negocia,
inculada con p ekiq
ab icación, come cio y
p es aciq de se icios,
con obje o ob ene
gananci", a eikej4
nomb inandiu é mino
i a dijud
.,pe sona que o ganiza una ac i idad emp esa ial (gaminanii4
p oduccij4 o p es aanciil se icios) con sus lc5os y que busca
ob ene ganancias" AIVTZ 2000.
Sis skolinys y! DKKS
1991J, aunque D22000
suplemen omq
be i auk as jokiq
comen q ijsuo i
abu ZodZiai: biznis
p o no ac i idades,
e -
,,duodan i slas" y
biznic i s..cas bizni hace.
c ci a'. Hay que c ee . DZ2O0O
ellos en endidos no como
e minini.
y o dina ios ZodZiai, amplibe de eso, nio negu
iiandiena a osenos iempo. Bandymq aiSkin i o
ej.: business
keis i angliSkos kilmes Zodl b[ a ya Zymiai anksdiau,
5i
- uisiemi nas; la bas; o icio; e elg s e; L
asun o 1915; biznis
,,in ellig us ans imasis algo,
luc a ngas uZsiemimas" SNZ
1924,p elgba, negocio
TZ 1936. La . bizness y negociosn enis
ambién se canician panaios
eque mes da iniais
- du iniu uzq Em€jda bDa
" e slininkys e" e ediniu
L z yEmejs" e slininkas"
ESV 2000, aunque la iq e minq Zodynues ixsuc os y b mos
bizness, emp esmenis BTV 1999, ETVU 1997. PaZd ina, que en el
in o mca i o biule enio dada más co espondimenLl, a o inq en
ez de angliSkos s e imybd,s: business
-
kome cda b ba'kome cine ac i idades'
; Em€j da b l; a' e sl ininkys d'
cla j umda b , ba 'sando iq uzn
;
ac i idades'; da jumi'sando iai', o
b sinessman
- comme an s
TJ 2,24. Naujausiame
usq bend ines de lenguaje
Zodyne iodis 1uzuecueu
paZyme as como g lZ an is i
ac i a i4 a osen4, u in is d i
eikSmes, segunda jq - b i en
Snekamosios kalbos
,, sukapiediq", y la p ime a
neu al
neces5mes,,o ganizado del
negocio; emp eslinca,
come cian '
TCP, 2000. En algunos casos
en e anglq lengua y i5 su
pasiskolinusiq kalbq LodLi 4
puede obse a se am ik q
seman iniq y (a ) s ilis iniq
ski umq
- es un ac o
adicional,
de e minando
suyos o ex añas o ígenes
LodL ( ambién y no miniq e minq) opción4.
6. Apibend inamosios iS ados
S aipsnyje
lie u iq apZ elg a e
impo an e pa e
la iq kalbq e minijos
de economía anglybiq
- jq pli imas, o mq kai a,
leksikologq y e sulie u in i o
y sula in i plaiiai u ilizados los
A1
minologq poZi0 is
I anglybes.
Ve que ypai úl imamen e ealmen e
abusu en abieias lenguas, y poZil is i
jq
anglybes y lie u i l, y la iq lenguas i5
esmes casi no di ie en. Pe anglq
kalbq como a pininkg en economía
e minijoje su gido y clásicu kalbq
kilmes e minq. Algunos ya
nusis o ejg e del jq nekylau jokiu
abejoniq, ki q ii osen4 is
bandon a aún p ecisin i,
ejemLiui,la iq idioma e min4 audi s.
Thip pa en abellas lenguas esama i5
anglq pasiskolin q s4 okq A i inkamai
pa adinimq.
kalbos iesiogiai
é minos in e nacionales.
a i ikn enq, apq ya hace
ne u in ys suyo o ímes
iempo sudedamqja pa e del
lenguaje (boiko as, iekis,
ba kno as).
Anglq o igmes es animybems y
lie u iq, y la iq lenguas se
e iamasi encon a kalboje
pakai q ó sus ya lsi i inusiq de
hace no iq e minq. Es o puede
idiomas da ybos p iemonemis
b[ i e dade os da ybiniai
naujada ai
( ediniai, d[ iniai -
unaZodZiai e minai),
in ecuen emen e
junginiai
(sude iniai
e minai).
Sis
p oceso
ocu e
- kai sillymai keidiami
cons an emen e cuales
ge esniais, si okiq
apa ece. Kai casos
en e anglu lengua y i5
pasiskolinusiq po los
seman iniu y (a )
cuales sus kalbq se
s ilis iniq ski umq,
puede no a am ik q
exempleLiui, angl.
business lie . biznis llaI
/. bizness consumimas,
ypai saky ineje
kalboje.
A 1989 Bal
AIVTZ 2000
ALV 1997 Anglu
BBB- zz 9e4 sTV
AgamclZano a V.,
1999
DALKZ 2OOO
DKKS I998
200 )
48
SALTINIAI lan'ieiu
dundi ks J.
Anglicisn i
alo la, R ga.
Ma inkus 8., Nc e auskas B.. Saka as A.,
Venskus R., Zilinskas V. Ailkinama.sis
inonas adyl os a ni u iodynas, Kaunas.
laniei A dn c:a,
Riga.
Bu adas A.. S ecc idius B. Lie iu-angl4-lie u i4
biz io, bankq, biios e nin4 lo l nas-ii y:na. .
Vilnius
Lau cno iia E,.,
Ke iia I., K aZe S.. Pa lo ska A.
Anglu-lu 'iciu-k ic ,u hizncsa c n i u u
l c a, P.lg .
n
Piesa skas B. Didysis
angl7-lie u i4 kalb4 iodynas, Vilnius.
Dcl didZiqjq palab as klaidq
s 1 a5o. - Lia u i l lengua
konisijas u u i nui
1977-1998, Vilnius. 124-116.
Daba
iodynas lie. Vy . ed. S.
Dzi cs u i7 kalho,s
Keinys, Vilnius.
ELDO 199-5
o gunizi ijas anni i
ojoii lun'i.ski.
ETVU 1997 E
E- L 1991
IVSZ 2000
anu! JTVU 1997
a l c L l9l-5
iod. ' us. Su aisi A.
Boja c A., Suba nieLL
1972 199( La ici
LTV 1999 : z 1973 k a d Z
i u s P l.ic lij ki
MTz 2002
2002 NA K um i4a V, Skujin'. Y.
id ojo.ia l d n cu, Rlga. PKZ IgJS
k cspondcncijos
1995 PV
RETZ 1994 Rinkos ckono nikos
SNZ I9O7
NZZ e21 No kus J.
iody ; Ii , Kaunas.
1999
Se ez AuS c jiius P,
qq
TZ ()36
TZ 2oo1 un
Eko onikas
lu l>o iu,
lia cd bus
k ic ' ,
Skujina u
unglu , icu
alo lu).
Sas . V
(au .
has a. adi-
ilja).
Riga.
(lu iaESV 20 )0
i d :u
Eko n ik .s.skaid-
Jiunciski,
k ic iski.
Au . has a. ,ad. R. G C ina, Riga.
u gliski, lciski, I T
i
197 E ko o ka s .5
e n in i,
R1gn.
ko u n i.; ko
d
c n i n u u
:
u j da b bu
i (lu h'ic iu-a n gl
).
Sas . da bi g . ad. N. G os ina un A. Puclula, Riga.
Pasas K., Louzas B.. Dci is L. Ekonon ikos c n i l7
iod ,na .
Vilnius.
Mock e idiu s R. Lic u . s
Rcsp hlikos s 1
ls a y'n uosc a oj-
ok .1 io ly nus, Vilni
us.
Ju idisko en i u
z . In ij la b bal.
Sas . V. Skuja,
Rigu.
Lic iiko:; i
angli.ikos kulb l
cago.
Lalis, Chi -icLaKZ
Bal . odc kas V. L ell 'i4-la i k lbu.
l9c)-5 Balkc iiius J., L.,
'o 1lacs, Riga.
1922 Lenk4 y lie u i y
Su engc
io ly ms. A. Lalis, LLW
Vilnius.
li a u as l- i. Riga.
akilas u d cu
Liku nu e min unln cu, RIgu.
S i dii l
u y u i iu
u i ik nc - -
,s, Chicago.
Ta n u lc i
i Muili s
d u s J.
L'n in l
ii nas,Vilnius.
Nonnu y'o ak izs A les NL i993
V i' c i 5 E. Na la Lic u s. Sku
okasg - i al i.
R ga.
SllysA., Da gis L. P ek incs
2ocl1'ni:- Iis. S a I y s A. Ilui ui l. R n a, I 979,
4-5-5 481. pu ci: aks ibus u pa ci:n nus
,dnl cu.
La yieiu y'aloda.s
Riga.
( nin4 xl ' ali. . Pa cngi A. No ku icnc.
5[lulllu.
S c in (
y nesup a n u n u iodiiq i ily Iis. Skoib lojon |
pu|cng i in . . J. Sl pe lis. Tilzi'.
Sud i
S c in
1xlii 1 y S.
i cu p unIu l
s ZZ 1e2.3 N{. iolli
S in u y
a p n iik
i.o h,nalls, Siauliai.
S 'ai dnlu s
yu l cu.
J. Balcluni'ika ccl.. Riga. S i
Pupkc idius D.. T cigicnc D.
c ki n i4 c i Ll e nc' i klc c
liulbo i.s, Vilnius. Sud. K.
! i ni s l il lu i ku n i
Bo u a, P . ecpcnas, A.
Si u y c-Ccpicni.
ko s n n p a s l i L iLl
gl l ,okic i n s !
-
Tu p au i i l.iodii l iod. ' u.i.
Kaunas.
Ta p uu ini l iodi.i4 iod na. . A s. ed. A. Kindc ys, Vilnius.
,1 0
VKNS 199E Rudai ie nc V.
Wka 4kalb4na jieji skoVLTT
To, xoeaui cL L 6 pb x. Jb Ku
Vi kauskas Y.
inlai, Vilnius.
I935 D a u-luh'iciu i lziccisk i
n i c k s E. L/ac
c ninologija, R1ga. l'cP.q 1000
u u 4u XX ac cu. . l:o xoeo c
pl{{'Ko?o
L . Hc HL , CaH - Ic cp6yp .
I,ITERATURA
D o inas V. l9 l8: Dcl
lcksikns
skolin incs sq okq y c minq.
- Logos kul il u
54.
48 56.
Gi i cnis K.2( 02: Lic .l'iL1 e ninologiju: co ijos i a lqbos n c manys, Vilnius.
Gai eny c J. l9! 3: Kelc as mlsq economía e minijai ne eikalingq angliik l skoliniq.
- Logos cul il a 65,4344.
Jakai icni E.1980: Lie u i4 kal u s laksikologiju, Vilnius.
Kcinys S. 1999: Bcnd inas lie u 'i l kalhos ioclii l l yln,
Si uliai.
Ki i e M. 1995:
Jaunakuis
e minologiji .
- Lub .07.02. 1995.
K I m a Kuo p asikal o i d i
i ko la a'! Gin oji
u s J. I 996: kalbininkai" y
,,musq
kulba 8.5-8.
Klima idius J.2001:
Kq Jablonskis y
pada e geog a ía
qué con eso se hace.
-
k n inologija 8, 1-27.
KTZ 1990: Gai enis K., Kcinys S. Kulbo l,* os e ni u io l, nas,
Kaunas.
K aSy c R. 1996:
kul i lic u iq
S c imybcsla iq
Kalbos u 68,66-70.
dalykinejckalboje.
L a u a A. 7981: La ieiu leksikologija, R ga. LK 11995:
Ba auskai i J., Ccpai icnc G., Mikulcnicnc D., Pab cZa J.,
Pe kc idicnc R. Lie u i lkalbu l, Vilnius.
S
k u j in a V. 1993: La ieiu e n inologijas
izs adcs p inc pi, R ga.
S
u k j in a V. 1997: Te minu
ciclo5anas p incipi ulko5anas
aspck a.
- Ling is i u
La ica 1.236-245. ¿Qué es lo que quie es deci con eso?
- TI k ninologijas la u uni 1-9,2002-2004.
ANGLICISMS IN LITHUAN. IAN AND LATVIAN
ECONOMIC TERMINOLOGY El é mino "economía" se e ie e a las ac i idades económicas que se ealizan en el ámbi o económico o inancie o.
Summu y
As business inc easingly in cg a cs in o hc wo ld cconomy, in Li huanian ancl
La ian e minology hc En-elish he e he o languagc gains sup emacy, o e
majo i y cconomic e ms a e bo owcd om English. In his a iclc. economic
e ms o bo h hc cogna c languages
- Li huanian and l.,a ian - a c
compa cd as o hci o igin.
o m and mcanings.
Te ms bo owed om hc English languagc ca lic , i. e. ully
assimila ecl c ns whosc o igin o bo owing is La in o
G eek and he sou ce o ak. :po us, i po u. a c
50
b on'ing is English such as kupi ala.s.
anal scd as u'ell as c ms bo owed om English di cc ly,
c.g.l oiko a ;, lc npingas,bunk,ldd -.
Alongsidc wi h cs ablishcd
and ccog izcd c- ms in
he conlcn po a*-
Li huanian and La ian
econon ic c minok gy
many o cign wo ds a c
bcing d.
In use s anda d e minology
has been p oposed o epl;
i
cc hcm by analog . cs
al eady known ea lic . e.g.
b c ke is
- n uklc is as ell
as no ologisms
(n u kc ingas
- incolu u). *e e hcle
ss in hc p ac ical usagc
c hc
Li huanian and La ian languagcs
anglicisms qui c a e o e n
ancl he c o c hc a e
pe cei cd as in c na ional lcxis
acceo ablu.
Regina KVASYTE
Siauliq
uni e si c as
Viiinskio g.
38, L176352 Siauliai
E. pai as ek a(q akas.l
Gau a 20()4-10-2-5
,51