scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Iš etnonimų istorijos

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Iš etnonimų istorijos

Author: Vincentas Drotvinas
Year: 2006
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/622/713
I5
e noni-,I s o i
VINCENTAS
DROTVINAS
Vilniaus p ed u
niue si e a s
agoginis
nonimas i
onyma -
e hnos
- nau a, gen is anche eu oua dis
aa das), (g .
nazioni, - nau os, gen ies, gimines e pan.
denominazione. E nonimus (e nonimijE),
unkciona imq y ineja onomas ikos
jq s uk l 4, kilmg, ipus, papli im4 e
iaka e nonimika.
E nonimai sono assegna i
secondo quello che si
chiamano s essi popolo
Zmones (au oe nonimai, o
saoiua d|iai) e come ku i4
no s (aloe nonimai).
au 4 chiama kaimynai
E nonimo
appo o con
dal nome
(alies è d ejopas.
Una nei casi e nonimas è pi minis e a si
dik uo a Salies pa adinim4, p z.: g aikai -
G aileija, negli al i casi Salies pa adini nas è
e nonimo ondamen o. ecc. : Roma - omenai,
Egip as - egip ieiiai.
Seno eje lie u ian s e ano Zinomi solo a i niausiq kaimynll, con cui
ekonomi5kai, kul i iSkai bend au a, ne e ai e ka iau a, gendiq e a ybiq
appellinimen i. E nonimq gauselo is4 laik4, pledian is lie u iq nau os e s a i
s a e yliams con Eu opos Salimis, Li uaniai apsik ikl ijus, a si adus lie u i l
ai ijai e pan. I se'nuosi negli Zodynus si o a ne naZa a imesniq i
olimesniq e niniq pa adinimq. Del o e no imai sono pa e dell'in en a io
( egis o) zodyng della lingua lie u ig comuneomeniq, i le e e un
de e mina o pe iodo leksik4. E nonimai Zodynuose daZ più a g e a
k a5 o a dZiq, a ne e ai p idu iamo e i5 e nonimo pacla y as bud a dis.
A icolisnyje b ldingesni senqjg aS o
MaZ ydo a K is ijono Donelaidio, ypad
apZ elgiami paminklq*. da Ma yno
XVII-XVIII a. ank al iniq e
spausdin g delle lingue
i 1 kilme, aplie u inimas e
Zociynq lie , iq e nonimai,
iilikimas bend i eie kalboie.
u mdnus
Randamas solo K.
Sin ydo Zodyne:
O mianin
A meniu-
a menus,
s,
A menas /
SD3.
+Cia eliciii mi sc u< si osc ai o pa inklL osc un la i biblii iai a nonin ai,
plz. : uga nui. cbi i ui. cJczui, gala ai. gulil :i!hici (i gali/conys). je uzullmionys,
ho in 'lon1,s, samu i onai i k .
160 Vi cen as l) o inas I Ii e nonim4 slo i o ^
dehus
E nonimas si o a solo K. Si ydo Zodyne: Czech Bohemus. 1iekas
SD1, SD3.
cigono, iigone
I5 Indijos
ki19 digonai
in Eu opa pasi ode
XIII-XIV a., Ry q in Eu opa, sop a u o Slo akijoje, Veng ijoje
(plg. XIV a. eng . cigdny), eliau jq eme as is Lenkijoje e Li uania.
Ano A. Salio, digonai pie ydiq in Li uania galejo appa i maZdaug
XV a. mido i, e dopo Sim medio aggiunge e ci ca e Li uania oca us
(Salys 1985: 499). Fo ma cigonas
andama K. Si , ydo
Zodyne: Cygan. Cynga us, Cygonas SD3. MaZosios Lie u os Zodynuose
Salia c goncs andame e a uini igonas:
Cigeune . Cigonas, o. M. C IV;
Cigeune in.
Ciganka, os. F. C lY; Cigeune .
Czigonas.
Cigeune in, Cziganlea
K . Tau o a dis kilgs i5 nauj. g . A singanoi (Salys 1985 497). Secondoas
digon l nome
- egip iedii
- angl. Gypsies, isp. i po . gi anos i k .
(Salys 1985: 497). F anclzijoje digonai
chiama i
Bohemien. Nella p ima
mondiale digonq
kong esse 2001 m. u
i eisin as jq
denominazione omai
( om
,,Zmogus, . y as"). Si o se nesesliausia nazione
mondiale ha u b[ e p incipalmen e aloe nonimq.
egip dnas,,egip ie is'
Kilgs iK
Egi o.
k ai o a dZio Si4
o m4 andame
XVII a. MaZosios
Lie u os Zodynuose:
Apkasse Egyp ena i Smil i C I, anche C
II e k . Randame i ki okiq a ian q:
egipcionas
DP; Aegyp e Egipcion's
Egypcionas B.
duniihas,,danas"
Randamas
M. DaukSos Pos ileje
(< lenk. Dunczik,,danas").
g aihas
Seno es g aikq
sa i a dis è
helenai
(Hellenes-
Salis
- Helade
), (Heljq
as). / Velesnis nome g aikas (g aikos)
papli o pe lo . g aecus. La o ma più
an ica lie u iq pa lando è g akas:
G aecus, G eczyn /
() akas SD3 (plg.
G ecki. G aecus, G aecanicus.
G il3kas, G ecya G aecia
(senze
lie u iSko a i ikmens)).
Fo ma g ykas, lemiama okiedi l lingua
one ikos, o a a Maiosios Lie u os
Zodynuose, p z.: () ieche, G ykas, o. M. C II (plg.
C) e c h en
e).
i a Z en
: L and. G yhi
[3Le
161
Tc n inologia
| 2006 | 13
gudas
Te minas gudas Zinomas i5 M. DaukSos
Pos iles.
MaZosios Lie u os
Zodynuose andame:
ReuB gudas, o. M. C III; Reu 3en.
Guddas. Guddu Zeme
III C; Guddas, doeine Gudde, Go he R, MZ. .
B odo skio Zodyne andame e
co ispondmeni masleolius: Reul3
Moli a ()uddes, Macou/kolus. E nonimo gudas eikSme is o i5kai
ge okai i ai a o. G. H. F. Nesselmanno
Zodyne
Guddas, o. M. e iiamas lenku: ein Pole. K. G. Milkaus Zodyne andame e
edinig: Gudduk's, ko, m., che pla eliau aiSkina . i junge Gudde, ein
e le nach einem Akzen , schlech li auisch.
schlech e polnische Ke l M, anche Paguddoiu, ojau, osu, o i ich
polnischen sp eche
iz aeli a, iz aelionis
Kilgs i5 ik inio nomo Is ael: Is ael,
Is aelas, o. M. C ll, Is ael (Go es
Fii s , nom i i. Is aele) B. M. Dauk5os Pos ileje
andame e nonimo o mq iz aelionis, anche
Is aeli e , Is aeli as, Is aeli enas
B, is aelii a,
a,
is aelii ena-
eneis hu i
s. R. MZ.
Randamas a. XVII Zodynoch,
ques o indica che ku Siai
ebebu o bene Zinomi agli
al i bal i. Fo ma gana
i ai uoja: Chu e Ku l3ys
Lex, Cu e Ku l3is,
io.
M. C, Cu e Ku szys K , plg. Chu land Ku lend ija, Chu lcinde Ku lendikas
(?) Rich . K. G. Milkaus Zodyne Ku l3is, l3io, m. ein Ku aiSkinamo come
esiden e della con ea di Klaipeda ein Einwohne im Memelschen
Haup am
( aim aggiu iamo eiksmaZodis paku iiuo i, plg.
paku oju[3, ojau, awau, 6su, o i - lie u iSkai pa le i con
Klaipedos accen en u ich ede nach dem Memelschen
Alezen Li auisch .
la ais
Randamas XVII-XVIII a. MaZosios Lie u os
Zodynuose:
Lie land
La uija,
Lie lande
la wys Lex, Lie liinde
La wys K . Lie land La wya,
os.
F., Lie lande , La wys,io. M. C Il. Te a
Le ho um è menziona a XI-XIII a. nei documen i
s o ici, nome k al o
La uija
appa e
solo XIX a.
a uose, o Zodisc ois p imo
ka 4 memo ia as 1648 m.
(Sabaliauskas /
1990:
352). Sengjq Zodynq secondo, k a5 o a di La uija gali na
paanks in i su
200 me q.
I62 Vincen as l) o inas I Ii e nonim7 s o iiios
lenhas
E nonimas polkas è uno seniausig
us l skoliniq i5 senosios kalbos,
nella quale ino a X a. mido io e ano
d iga si en.
nosiniai balsiai, eliau iS i g i
Fixs oiamo e DidZiosios, e MaZosios
Lie u os Zodynuose: Pohle
lenkas
Lex; Pole
Lenkas Rich ; Polak
Polonus S ma a /. lynkas SDI. ei!i skolini bu ume ga g po X a., cioè
egli u e q al oki pa idal4, plg. lenkq sa i a di polak, no K L s.
(Bnga 196I:756; Sabaliauskas
1990: 228). Sio e nonimo
Sagnis
Salies denomininime
iSlaiky a Polskc .
li euaininhas, li euais
Le più ecchie lusq p o e i l gen ys, g enusios
i ionale bal ia kan o, e ano chiama e aisii T nome.
Ques o indica il s o ico omos Taci o eikale
Ge mania (ci ca 98 m.) i olo Aes io um gen es.
L'a uale denominazione bal ai è ela i amen e
nuo a
- i p imo 1845 m. pa a oio okiedi l bal is a G.
H. F. Nesselmannas suo negozio,,Seno es p us l
kalba" (Die Sp ache de al en
P eussen, Be lin). nome Li uano la ynU k.
Li huania pi m4 ka 4 pamine as 1009 m.
K edlinbu go analuose, adiau
au o a dis u ejo bu i
Zinomas ku kas anksdiau. Del a ijos lie u ig lingua compa a
ely o appa izione lie io nominai
(iinomi la ynq, sen4ja
usq k.) ilgai neuZ a5y i
lie u i(kai.
Li uuuinis
- l'an ico nome li u io si o a non solo
MaZosios Lie u os XVII-XVIII a. Zodynuose: Iillaue lie uwinin&'s Lex;
Li aue uwininkas, o. M. ka, os. F. e [Lie uwinin]ke, es C II: Li aue
Li uwninkcs K i k ., ma e K. Si ydo Zodynuose: Li win Li huanus,
Lie uwnikas (i Li wa Li huania, SD , Li win. Li uanus. Lie uwnikas SD3
lie uwa; li e lki Li huanicus: lie uaisz as Li wd Li huania. / Li uuwa:
SD1, Li ew ki Li uanicus.
Lie uwi 3hc s
SD3).
li uinas,
e nonimas
Skolin as plg.
lenk. Li win, Siandien iSlaiky as pe nomise.
Daba ini e nonim4 lie uuisbene il p imo
Daukan as sa à pa a ojgs Simonas 1993:
(Daukan as
340).
Senjo e no in o più
lie uuqs necesslme è
o a specializza a
- essa iene
usa a in
i e imen o a
MaZosios Lie u os lie u ius.
maskolius
MaZosios
Li uane Zodynue
andamos
o me: MuPkowi e ,
Maskolus
(plg. e Mu 3cou, Makswa)K , Mascowi e ,
Mazkolus (plg. e Mascau, Maks ua) Zodyne
andame più aplie u in us nomi
Rich . K. Si ydo mqshuy is: Mo wa Mo couia /. Malkwi1iey Malkwi iu
iieme, Mo wicin / /
Mo chus.
Makwi is SD3./ La più nuo a a ian e
e nonimo è maskuenas, p7g.
Tc minologia
12006 113 163
Mykolo Li uio,,Apie
lie u iq, o o iq e
mask en l pap odius'
(Vilnius,
1e8B).
pinas,,suomi"
Randamas
XVII a. MaZ
Lie osios -
Zodynuose,
os p z. :
Finnen, Pinna. u.
M. pl.
Plg. ok.
Finnland
Finne, Pinnu
Zeme C IL
anche ang|. Finn. anc.
Finnos,lenk. Fin,
@un.
us. Suomiq
è
Suomi. in
sa i a dis Tau o a dis
inlandi
(K. Bugos somai, a n. sominis
( ejas); somis, soma) e k ai o a dis Suomija p add as
a o i solo XIX a. pabaigo e (plg. da la iq soms, somie e).
ancozese
Kilgs ii p ancuz l sa i a dZio
F anSois, che pe ok. id.
auk5 . F anzois, o pe lenk.
anzuz, us.
F anzeis F an zose,
iga o a uale pa al4
Q4pauys a ejo i lie u iq ka1b4. Zinon as i( MaZosios
Lie u os XVII-XVIII a. Zodynq: F an zos P ancusas C ll,
F an zose P ancuzas K .
p usa
P sq e nonimas (B uzi) pi mE
ka 4 pamine as IX a. ad.
Ba a q Geog a o bal 1 nome
comune sia aK uose aka g
- LEK 7999:514. Sis
K. Si , ydo, an o e
Lie u os p ulak Bo ullus. P u enus, p u as
MaZosios Zodynams:
SDl; P e P usas Lex P eu13 P usas, o. M. Cu i
III; così come e eliau p usokas, p usoke,
p uselka ymionis, ymionas,, omie is" Tai
ecuosiose ai i bene p incipalmen e a iq
a en e e nonima:
N.
M. MaZ . ydo M. Dauk5os
Rzymianin, ymionys;
Pos iieje Rimionis (lenk.
Rimionka, Rzymianka); K. Si ydo Zodyne Rzymianin
Romanus, Rimionis /
SD . Anche Ri)me Rymionis, nio. M.
C III, ymionas è Lex e Miikaus
Zodynuose. Vad. K auzes Rimienas,
Zodyne
plg. da ymianas
lTome , (L .
Palionis 2004: 395). Ques o si può paai ica e del ondamen o i.odlio i ai a imu:
Rymas M.
M. Da " kios
Ca ekizme,
(lenk.
Rlmcs Rzl m)
DaukSos
Pos ileje, Rzyn Romu Rimas
Rom, Rimija, Rimas Lex, anche
SD1, K ., Rymas R e MZ. Iki pas a qjq delim medi l è
Rom, Rimija /
s a o di uli usi e nonimo o n a omenas, o a,
p incipalmen e Ka alikq BaZnydios eks ose,
pladia - siai a oiama omie is.
4 Vincen as D o inas I Ii e noni n4 islo iio.s

So i
,,5ko as'
Ranclamas
K. Si ydo Zodyne: s3<
sco us,
sga as /
SD3 e Mazosios
Li u o
zod nuose:
Scho Sza as
Lex.
sc o/
. sza as, o. M. c lll,
scho e
Sza as
Rich .
iuedas
Randamas
M. Dauk5os
Pos ileje (szwedai) e Mazosios Lie u os
i,odynuose: Schuede
Szwedas, o Lex, Schwed Szwedas,
o Rich , M, C III e k .
S. Daukan as a oio 5io
e nonimo sa aip mo i ua a
o m4 y'uuedas
(iuuis
es i +),
a iau ji
nep igijo.
iaeico ius, ioeis e is,,S eica as'
Schwei ze
Sweiczo us
K ., Schwei za
III - bc' Li u iSko a i ik nens.
K. Donelaidio da .ioeis e is:
' anleiai ancizais e con
su
{ueis e iais ualgiau.
Tu,
anci{cas
Zioply, con
Xueis e iu g osu
E chi anco a più
susibas e
Lie uuq
ua gy .
iaobas..5 abas"
szwab
sueuus,l3wobas /
Sl) , plg. jiamo da lì
l3wobu
pa . yok. Schwabe
III - be lie u iSko
con o mi à.
o o ius
P imieii
o o iai
(C ymo) appio eno
in Li uania y au o
Didzioio empiis.
E nonimas o o ius
issa o
M. Dauk5os
Pos ileje (To o ei)
e XVII a.
ial iniuose: Ta a zyn
Ta a us, Scy ba.
Tq o is SDl; O da Ta a ka. Ta q o
cae as, ciui c s, Re publica.
Sueyga
wiso ine /
To o iu
SD]. MaZosios
Li uania
Zodynche andame Ta q To o us
Lex; Ta a , To o us.
qus, M. lTo o] ene, es,
F. C IY; Ta a To o us
R e k .
u co
Randamas
M. MaZ , ydo
ai uose, M.
Daukxos
Pos ileje.
XVII eliau a.
Zodynuose:
Tu czyn
u ca. Tu kas SD3; u che kas
Lex, plg. T ckey
Tu ku zeme;
Tu cke.
Tu kas, o. M. C IV i k .
ulend ss.,olandas'
Randamas
F. P e o ijaus
Zodyne:
Hollcinde .
(Jllend es,
o. M. C II, plg.
Ie k. Olende
,,olandas".
Ab o ine
o ma della
lingua olandas.
Te nologija
| 2 )06 | 13
i i
5
ungu as 2 . ueng as
aeng as, uing is
E nonimas lie u i l kalboje' Zinomas
d iem o mom: senqja ungu as e
a ualeine ueng as. Ungu as ecumo
skolinys i3 senosios usq è dello
s esso linguaggio come e polaks'.
po X a. nosiniam balsiui 7 il i us d iga siu
un, plg.
ok. Unga ,, eng as", anche loL Hunga ia,
hunga is ica lingua e
,, eng q kul l a". Ii
ug os upes
Siau es U ale kilgs. Sa i a dis Magya . Bend ines
o ma della lingua ueng as è secondinio, elesnio,
p es inimosi pa , yzdys, plg. lenk.
Wggie
,, eng as",,,Veng ija" (Bhga 196I: 757). M.
Wigg zy
Daukios Pos ile si o a inno esne o ma
Wgg ai. Daba ine o ma ueng as si o a
già XVII a. Zodynuose:
Unga Weng as, o. M. C IV e K. Si ydo Zodyne
Wgg zyn Hunga us, Wing is SD e Wggie lka
Pannonius, jiemia Panonia in e io , unga ia uel
hunga ia, Wing iu jieme SI)/3.
u
alakas, alahas,,i alas"
Fo ma ualakes andama K. Sin ydo Zodynuose:
Wloch I alus, Walakas /
SD , wloch
I alus, walakas
SD3, plg. /
(Palionis 2004:
548).
wlachas Fo ma
Vlahas è M. Dauk5os
Pos ileje
(< lenk. wloch,,i alas", plg.
Wloch!,,l aliia").
uohie is
Ques o uno neai5kiausios kilmds e nonimq, nesiejamas s okiediq
sa i a dZiu Deu sche .
E nonimo uokie is kilmg è iSaiSkings
Kazimie as BIga
nell'a icolo
93. Vokia, miksai i Ku {as
(B[ga 7959:226-230) Ii Salies a do
Vokia
(la. Vaca. k i. *VAkia,. ikingg Balis", i. . anche MaZiulis 1996:
44-I45) ime sen4ji e nonim4 *uakis
,, ikingas", gau 4 pe
ku Siq k., andam4 ono
B e k no Pos ileje:
Tcssai lesus szodis ne
wokiu szodis a. I5
lie uwniku, ne Lenku, né
p op io pasida g
a do Vo ic siamo
ookieiio a d4, pi m4
ka 4 Lie u os
Me ikos 1498 pamine q
m. clokumen e
(i. . anco a
Vokia
"Deu schland"
Biga i961: 550-552). Cia pa B ga pe speja,
che ki diazione uokie is è seno iSkas,
o andomas M. IJaukios Pos ileje, P.
Ruigio, K. G. Milkaus e k . ai uos. E nonim4
uokie is andame M. DaukSos Pos ileie, K.
Sin ydo Zodyne Niemiecka jiemia albo
ye 3a niemiecka /
Alemania,
ge mania,
eu onia.
WoLeia
wokie iu iiame
SD , Nlemiec /
Ge manus, eu ono,
Alemanus. wokie is
SD1, anche Niemka Ge mana, elemuna,
eu ona, wokie e SD /; inol e MaZosios
Zodynuose Deu sche Woke isLex;
Li uania
166 Vincen as D o inas I Ii e nonim4is o lios
Deu sche
W6ke is, czio C l;
Woke is
Deu sche K . Deu schland
popolo Woke
Lex, Deu schland
Wokie, es.
Tau a, os F. C I;
Woke
plg. Deu schland Tau a
K , così R igio,
pa
Milkaus Zodynuose.
K ai o a dis Vohie ija, a o i5 au o a dLio uokie is, pi m4
ka E andamas bene F yd icho Ku Saidio Zodyne 1870 m.
zsksas..saksas'
Randamas guida. Rich e io Zodyno ank al yje Sachse. Zaksas. F.
P e o ijaus
Zoclyne e
Sachse C III -
Sachsen
be
lie u i5k p a i ikmenq.
das
E nonimas lydas è kilgs i5 seno es . y. Iudo iudeig, (]ehudos) palikuoniq,
denominazione, plg. anche k ai o a i lude a. Spagna i eeng Zydai
(puse miliiono) 1492 m. DidZiojo
inquisi o ious To k emados
edic u sono s a i
pe seguiojami, acce a e
k ik5dionybg o beg i i5 Salies.
IS a y i e diami
Zydi si di use Po ugalijoe, Inghil e a,
Ge mania, ia essi i e ano icipus Reino, a liau
aggid Ry q Eu op4. Salia comune e nonimo eb aii
(semi q
au os
is aeli i), i5
5aka,
eb aios,,Zydas",
kilusio g eik.
plg. i al. eb ei, us.
eape , ha ice u o
Zydai i onoam4j4 5ali,
singole denominazioni secondo
esempioZiui, Po ugalijos
chiama i ma enos,Spainijos
Zydai
e Po ugalijos
- se a di
(se a dini), Vokie i os -
aKkenazici
(i5 eb aiiSko
edesiios denominazione
Aikenazi),
Li uania, e Bal a usiios
Polonia
iydai - li uakai e pan. I5 lo .
okudaeus pe . id.
a ki .
jude appa ado Zydg aikenaziq nome
della lingua judisch
- Oiddisch. Bibling heb aj l kalb4
XX a. a a i
applicike Odesos
Zydas Eleaza as Ben |ehuda
(1858-1922),
iSleido eikal4 Thesau us
o ius
Heb ai a is
(1908). E nonimas andamas
M. MaZq'do ai uose (MaZiulis
1996: 43 XVII a. Zodynuose: i1.8), 'd
udaeus, heb aeus.
jidas3; SD [ude
Zydas, ludin Zydelka Lex lude
Zydas, o. M. ludin, Zydelka, os.
F. C i k .
P iebalsio j si
è e i ica o
(llpeo6pax enc u i 7959:2I1) nel che, che sla q delle pa ole ice 5i Zodi i5
ge manq, o 3ie ii oman l, i e eusig i Siau g nuo AlpiLl.
plg. lo . giudeo.iek.
ludaeus. anc.
jui .i al.
Zi , Zidouka,lenk.
Zid. Zidowka.
I SVADOS
A icolis seman inio
nomi secondo au ybg"
iuko,,asmen l des ina i
e nonimq ii senqjq
lie u i3kg g upei, a in ai
a5 q.
(XVI-XVIII a.)
Ap a iama e nonimg kilme, aplie u inimas e i5liki nas bend ine
e kalboje.
Te minologia
| 2006
| 13 167
Tu inio a Z ilgiu ap a iamieii e nonimai sono
Li uaniam a imesniq
Eu opei au q
nomiinimi.
Secondo kilmg
e no imai
(iisky us padiq lie u i l
sa i a di) è la pa e del
lessico skolin in is della
lingua lie i l.
E nonimai ne ienodos o igmes: bal iiki
(lie uuis,la ois, p usas), iX skoliniai sen.
us.
(lenkes, ii
ueng as),
okiec'ig
(lie . uoleie is, la . uacie is),
nauiesnieii o ene e pe
kalbas in e pininkes.
DidZioji senq q e nonimg pa e iilaiky a a uine in
lingua lie u iq.
Alcuni ecchi
p es in iniai
e- nonimai a po
a chaizmais e o a
sos i u nauiesniai
(ungu c s
- ueng as, pinas
- su . mis,
Salas - S o cs).
T adizionale senq q e nonimq in en o ius cos an emen e pasipildo
e noninauiais mais. Ques o decide Li uania economiche e cul u ali
elazioni con Eu op e pasa lio nazioni.
ST N Al
B.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e Li huunia ((smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740.
hand ai is Li uania noksl l: k. .le ni jos biblio eko je).
Cl'knls Ge munico-Li huana
( o og a o inis l 'idin as). Rank i i inis XVll a. okieiiq lie u iq kalbq iodynas, I
IV. Pa engi Vincen as I) o inas. Vilni s. 1995-1997. Da kan as Simonas
l)aukan as. l)idysis lank4 lie uulq holh4 )odynas. I . Pa cnge!
Gied i s
Subaiius, Vilni s, 1993; IIT .
Pa engc
(ii ' l i s
S bac'ius. Vilnius 1996.
l)K Mikalojaus l)aukios 1595 n e q Ka e'kizmas.
l)a 'ng Vida laki ienc e Ionas Palio is.
Vilnius. 1995.
l)P In lehs-s ownik do,,Dauhlos Pos il '. T. Il. Op acowal Czcsli Kuclzinowski, P< zna6, 1977.
lAnd ejus K auze?l K Vohleiil! lie uuiq halbq iodynas (XVlll a., hand ai is Lie u iq kalbos i
ns i u o bib)io ekojc).
L' x Le. icon
Li huu ic n
( o og a o inis
Lcidimas). R, nk i i inis
XVII a. okic 'iq lie u iq kalbq
Zodynas.
Pa cngi Vincc as D o inas, Vilnius. 1987. M
Li auil h-cln lches und Deu lch=li auilhes Wij c I)uch...
'on Ch il ian (io lieb Mielckc...
Kiinigsbe g, 1 300.
MR )ominyki s U bas. Ma yno I luiuydo al q iod nas, Vilnius, I
)97.
N - Nesseln a
(1.
Ii. F. Wij l bucl de Lll uuis h n Sp ache,
Ki nigsbe g, 1851.
R i uuiJch-D u ches uncl l)eu l h-1,[ uui ch s Lcxicon...
' n
I)hilipp Ruhig... Kiinigsbc' g.
1717.
Ricl llohannas Rich e is?l Vohieii4
-lie uui l halb4 io lynas. IIalle, l72 ( ank a is Uallis-Wi enbe go
Ma ino Lu he io uni e' si e o I ankis iundacijos biblio c'koje).
SI) .Scnasis,l(ons on ino
Si uydo i xl 'ncs
(io og a uo ica au o izzazione). l)a enge Kazys
Pakalka, Vilnius. 1997.
SI) P musis li , Lui l kulbos lod ,nas: Kons an lnes.Si oydas.
I)ic ionu ium ium linguan m
(io og a uo inis
lcidimas). Pa engi Kazl's
Pakalka, Vilnius. 1979.
T
TT I RATO RA
Bnga K. 1959: Rinh inia
a.ilai 1, Vilnius.
B ga K. 196l: Rinh lniul
ai oi 3. Vilnius.
LKE: Lie uui l delle encikk p llla. Pa engc K. zys Mo k nas, .claga o
Vy au , s A nb azas, Vilnius. i999.
l la7iulis V. l9iX : P usq halbos climologinis
)od nos
3, L P. Viluius.
1
6 U Vincen as l) o inas I Ii e nonim4
s o iios