I5
e noni-,I s o i
VINCENTAS
DROTVINAS
Vilniaus p ed u
niue si e a s
agoginis
nonimas i
onyma -
e hnos
- nau a, gen is anche eu oua dis
aa das), (g .
nazioni, - nau os, gen ies, gimines e pan.
denominazione. E nonimus (e nonimijE),
unkciona imq y ineja onomas ikos
jq s uk l 4, kilmg, ipus, papli im4 e
iaka e nonimika.
E nonimai sono assegna i
secondo quello che si
chiamano s essi popolo
Zmones (au oe nonimai, o
saoiua d|iai) e come ku i4
no s (aloe nonimai).
au 4 chiama kaimynai
E nonimo
appo o con
dal nome
(alies è d ejopas.
Una nei casi e nonimas è pi minis e a si
dik uo a Salies pa adinim4, p z.: g aikai -
G aileija, negli al i casi Salies pa adini nas è
e nonimo ondamen o. ecc. : Roma - omenai,
Egip as - egip ieiiai.
Seno eje lie u ian s e ano Zinomi solo a i niausiq kaimynll, con cui
ekonomi5kai, kul i iSkai bend au a, ne e ai e ka iau a, gendiq e a ybiq
appellinimen i. E nonimq gauselo is4 laik4, pledian is lie u iq nau os e s a i
s a e yliams con Eu opos Salimis, Li uaniai apsik ikl ijus, a si adus lie u i l
ai ijai e pan. I se'nuosi negli Zodynus si o a ne naZa a imesniq i
olimesniq e niniq pa adinimq. Del o e no imai sono pa e dell'in en a io
( egis o) zodyng della lingua lie u ig comuneomeniq, i le e e un
de e mina o pe iodo leksik4. E nonimai Zodynuose daZ più a g e a
k a5 o a dZiq, a ne e ai p idu iamo e i5 e nonimo pacla y as bud a dis.
A icolisnyje b ldingesni senqjg aS o
MaZ ydo a K is ijono Donelaidio, ypad
apZ elgiami paminklq*. da Ma yno
XVII-XVIII a. ank al iniq e
spausdin g delle lingue
i 1 kilme, aplie u inimas e
Zociynq lie , iq e nonimai,
iilikimas bend i eie kalboie.
u mdnus
Randamas solo K.
Sin ydo Zodyne:
O mianin
A meniu-
a menus,
s,
A menas /
SD3.
+Cia eliciii mi sc u< si osc ai o pa inklL osc un la i biblii iai a nonin ai,
plz. : uga nui. cbi i ui. cJczui, gala ai. gulil :i!hici (i gali/conys). je uzullmionys,
ho in 'lon1,s, samu i onai i k .
160 Vi cen as l) o inas I Ii e nonim4 slo i o ^
dehus
E nonimas si o a solo K. Si ydo Zodyne: Czech Bohemus. 1iekas
SD1, SD3.
cigono, iigone
I5 Indijos
ki19 digonai
in Eu opa pasi ode
XIII-XIV a., Ry q in Eu opa, sop a u o Slo akijoje, Veng ijoje
(plg. XIV a. eng . cigdny), eliau jq eme as is Lenkijoje e Li uania.
Ano A. Salio, digonai pie ydiq in Li uania galejo appa i maZdaug
XV a. mido i, e dopo Sim medio aggiunge e ci ca e Li uania oca us
(Salys 1985: 499). Fo ma cigonas
andama K. Si , ydo
Zodyne: Cygan. Cynga us, Cygonas SD3. MaZosios Lie u os Zodynuose
Salia c goncs andame e a uini igonas:
Cigeune . Cigonas, o. M. C IV;
Cigeune in.
Ciganka, os. F. C lY; Cigeune .
Czigonas.
Cigeune in, Cziganlea
K . Tau o a dis kilgs i5 nauj. g . A singanoi (Salys 1985 497). Secondoas
digon l nome
- egip iedii
- angl. Gypsies, isp. i po . gi anos i k .
(Salys 1985: 497). F anclzijoje digonai
chiama i
Bohemien. Nella p ima
mondiale digonq
kong esse 2001 m. u
i eisin as jq
denominazione omai
( om
,,Zmogus, . y as"). Si o se nesesliausia nazione
mondiale ha u b[ e p incipalmen e aloe nonimq.
egip dnas,,egip ie is'
Kilgs iK
Egi o.
k ai o a dZio Si4
o m4 andame
XVII a. MaZosios
Lie u os Zodynuose:
Apkasse Egyp ena i Smil i C I, anche C
II e k . Randame i ki okiq a ian q:
egipcionas
DP; Aegyp e Egipcion's
Egypcionas B.
duniihas,,danas"
Randamas
M. DaukSos Pos ileje
(< lenk. Dunczik,,danas").
g aihas
Seno es g aikq
sa i a dis è
helenai
(Hellenes-
Salis
- Helade
), (Heljq
as). / Velesnis nome g aikas (g aikos)
papli o pe lo . g aecus. La o ma più
an ica lie u iq pa lando è g akas:
G aecus, G eczyn /
() akas SD3 (plg.
G ecki. G aecus, G aecanicus.
G il3kas, G ecya G aecia
(senze
lie u iSko a i ikmens)).
Fo ma g ykas, lemiama okiedi l lingua
one ikos, o a a Maiosios Lie u os
Zodynuose, p z.: () ieche, G ykas, o. M. C II (plg.
C) e c h en
e).
i a Z en
: L and. G yhi
[3Le
161
Tc n inologia
| 2006 | 13
gudas
Te minas gudas Zinomas i5 M. DaukSos
Pos iles.
MaZosios Lie u os
Zodynuose andame:
ReuB gudas, o. M. C III; Reu 3en.
Guddas. Guddu Zeme
III C; Guddas, doeine Gudde, Go he R, MZ. .
B odo skio Zodyne andame e
co ispondmeni masleolius: Reul3
Moli a ()uddes, Macou/kolus. E nonimo gudas eikSme is o i5kai
ge okai i ai a o. G. H. F. Nesselmanno
Zodyne
Guddas, o. M. e iiamas lenku: ein Pole. K. G. Milkaus Zodyne andame e
edinig: Gudduk's, ko, m., che pla eliau aiSkina . i junge Gudde, ein
e le nach einem Akzen , schlech li auisch.
schlech e polnische Ke l M, anche Paguddoiu, ojau, osu, o i ich
polnischen sp eche
iz aeli a, iz aelionis
Kilgs i5 ik inio nomo Is ael: Is ael,
Is aelas, o. M. C ll, Is ael (Go es
Fii s , nom i i. Is aele) B. M. Dauk5os Pos ileje
andame e nonimo o mq iz aelionis, anche
Is aeli e , Is aeli as, Is aeli enas
B, is aelii a,
a,
is aelii ena-
eneis hu i
s. R. MZ.
Randamas a. XVII Zodynoch,
ques o indica che ku Siai
ebebu o bene Zinomi agli
al i bal i. Fo ma gana
i ai uoja: Chu e Ku l3ys
Lex, Cu e Ku l3is,
io.
M. C, Cu e Ku szys K , plg. Chu land Ku lend ija, Chu lcinde Ku lendikas
(?) Rich . K. G. Milkaus Zodyne Ku l3is, l3io, m. ein Ku aiSkinamo come
esiden e della con ea di Klaipeda ein Einwohne im Memelschen
Haup am
( aim aggiu iamo eiksmaZodis paku iiuo i, plg.
paku oju[3, ojau, awau, 6su, o i - lie u iSkai pa le i con
Klaipedos accen en u ich ede nach dem Memelschen
Alezen Li auisch .
la ais
Randamas XVII-XVIII a. MaZosios Lie u os
Zodynuose:
Lie land
La uija,
Lie lande
la wys Lex, Lie liinde
La wys K . Lie land La wya,
os.
F., Lie lande , La wys,io. M. C Il. Te a
Le ho um è menziona a XI-XIII a. nei documen i
s o ici, nome k al o
La uija
appa e
solo XIX a.
a uose, o Zodisc ois p imo
ka 4 memo ia as 1648 m.
(Sabaliauskas /
1990:
352). Sengjq Zodynq secondo, k a5 o a di La uija gali na
paanks in i su
200 me q.
I62 Vincen as l) o inas I Ii e nonim7 s o iiios
lenhas
E nonimas polkas è uno seniausig
us l skoliniq i5 senosios kalbos,
nella quale ino a X a. mido io e ano
d iga si en.
nosiniai balsiai, eliau iS i g i
Fixs oiamo e DidZiosios, e MaZosios
Lie u os Zodynuose: Pohle
lenkas
Lex; Pole
Lenkas Rich ; Polak
Polonus S ma a /. lynkas SDI. ei!i skolini bu ume ga g po X a., cioè
egli u e q al oki pa idal4, plg. lenkq sa i a di polak, no K L s.
(Bnga 196I:756; Sabaliauskas
1990: 228). Sio e nonimo
Sagnis
Salies denomininime
iSlaiky a Polskc .
li euaininhas, li euais
Le più ecchie lusq p o e i l gen ys, g enusios
i ionale bal ia kan o, e ano chiama e aisii T nome.
Ques o indica il s o ico omos Taci o eikale
Ge mania (ci ca 98 m.) i olo Aes io um gen es.
L'a uale denominazione bal ai è ela i amen e
nuo a
- i p imo 1845 m. pa a oio okiedi l bal is a G.
H. F. Nesselmannas suo negozio,,Seno es p us l
kalba" (Die Sp ache de al en
P eussen, Be lin). nome Li uano la ynU k.
Li huania pi m4 ka 4 pamine as 1009 m.
K edlinbu go analuose, adiau
au o a dis u ejo bu i
Zinomas ku kas anksdiau. Del a ijos lie u ig lingua compa a
ely o appa izione lie io nominai
(iinomi la ynq, sen4ja
usq k.) ilgai neuZ a5y i
lie u i(kai.
Li uuuinis
- l'an ico nome li u io si o a non solo
MaZosios Lie u os XVII-XVIII a. Zodynuose: Iillaue lie uwinin&'s Lex;
Li aue uwininkas, o. M. ka, os. F. e [Lie uwinin]ke, es C II: Li aue
Li uwninkcs K i k ., ma e K. Si ydo Zodynuose: Li win Li huanus,
Lie uwnikas (i Li wa Li huania, SD , Li win. Li uanus. Lie uwnikas SD3
lie uwa; li e lki Li huanicus: lie uaisz as Li wd Li huania. / Li uuwa:
SD1, Li ew ki Li uanicus.
Lie uwi 3hc s
SD3).
li uinas,
e nonimas
Skolin as plg.
lenk. Li win, Siandien iSlaiky as pe nomise.
Daba ini e nonim4 lie uuisbene il p imo
Daukan as sa à pa a ojgs Simonas 1993:
(Daukan as
340).
Senjo e no in o più
lie uuqs necesslme è
o a specializza a
- essa iene
usa a in
i e imen o a
MaZosios Lie u os lie u ius.
maskolius
MaZosios
Li uane Zodynue
andamos
o me: MuPkowi e ,
Maskolus
(plg. e Mu 3cou, Makswa)K , Mascowi e ,
Mazkolus (plg. e Mascau, Maks ua) Zodyne
andame più aplie u in us nomi
Rich . K. Si ydo mqshuy is: Mo wa Mo couia /. Malkwi1iey Malkwi iu
iieme, Mo wicin / /
Mo chus.
Makwi is SD3./ La più nuo a a ian e
e nonimo è maskuenas, p7g.
Tc minologia
12006 113 163
Mykolo Li uio,,Apie
lie u iq, o o iq e
mask en l pap odius'
(Vilnius,
1e8B).
pinas,,suomi"
Randamas
XVII a. MaZ
Lie osios -
Zodynuose,
os p z. :
Finnen, Pinna. u.
M. pl.
Plg. ok.
Finnland
Finne, Pinnu
Zeme C IL
anche ang|. Finn. anc.
Finnos,lenk. Fin,
@un.
us. Suomiq
è
Suomi. in
sa i a dis Tau o a dis
inlandi
(K. Bugos somai, a n. sominis
( ejas); somis, soma) e k ai o a dis Suomija p add as
a o i solo XIX a. pabaigo e (plg. da la iq soms, somie e).
ancozese
Kilgs ii p ancuz l sa i a dZio
F anSois, che pe ok. id.
auk5 . F anzois, o pe lenk.
anzuz, us.
F anzeis F an zose,
iga o a uale pa al4
Q4pauys a ejo i lie u iq ka1b4. Zinon as i( MaZosios
Lie u os XVII-XVIII a. Zodynq: F an zos P ancusas C ll,
F an zose P ancuzas K .
p usa
P sq e nonimas (B uzi) pi mE
ka 4 pamine as IX a. ad.
Ba a q Geog a o bal 1 nome
comune sia aK uose aka g
- LEK 7999:514. Sis
K. Si , ydo, an o e
Lie u os p ulak Bo ullus. P u enus, p u as
MaZosios Zodynams:
SDl; P e P usas Lex P eu13 P usas, o. M. Cu i
III; così come e eliau p usokas, p usoke,
p uselka ymionis, ymionas,, omie is" Tai
ecuosiose ai i bene p incipalmen e a iq
a en e e nonima:
N.
M. MaZ . ydo M. Dauk5os
Rzymianin, ymionys;
Pos iieje Rimionis (lenk.
Rimionka, Rzymianka); K. Si ydo Zodyne Rzymianin
Romanus, Rimionis /
SD . Anche Ri)me Rymionis, nio. M.
C III, ymionas è Lex e Miikaus
Zodynuose. Vad. K auzes Rimienas,
Zodyne
plg. da ymianas
lTome , (L .
Palionis 2004: 395). Ques o si può paai ica e del ondamen o i.odlio i ai a imu:
Rymas M.
M. Da " kios
Ca ekizme,
(lenk.
Rlmcs Rzl m)
DaukSos
Pos ileje, Rzyn Romu Rimas
Rom, Rimija, Rimas Lex, anche
SD1, K ., Rymas R e MZ. Iki pas a qjq delim medi l è
Rom, Rimija /
s a o di uli usi e nonimo o n a omenas, o a,
p incipalmen e Ka alikq BaZnydios eks ose,
pladia - siai a oiama omie is.
4 Vincen as D o inas I Ii e noni n4 islo iio.s
So i
,,5ko as'
Ranclamas
K. Si ydo Zodyne: s3<
sco us,
sga as /
SD3 e Mazosios
Li u o
zod nuose:
Scho Sza as
Lex.
sc o/
. sza as, o. M. c lll,
scho e
Sza as
Rich .
iuedas
Randamas
M. Dauk5os
Pos ileje (szwedai) e Mazosios Lie u os
i,odynuose: Schuede
Szwedas, o Lex, Schwed Szwedas,
o Rich , M, C III e k .
S. Daukan as a oio 5io
e nonimo sa aip mo i ua a
o m4 y'uuedas
(iuuis
es i +),
a iau ji
nep igijo.
iaeico ius, ioeis e is,,S eica as'
Schwei ze
Sweiczo us
K ., Schwei za
III - bc' Li u iSko a i ik nens.
K. Donelaidio da .ioeis e is:
' anleiai ancizais e con
su
{ueis e iais ualgiau.
Tu,
anci{cas
Zioply, con
Xueis e iu g osu
E chi anco a più
susibas e
Lie uuq
ua gy .
iaobas..5 abas"
szwab
sueuus,l3wobas /
Sl) , plg. jiamo da lì
l3wobu
pa . yok. Schwabe
III - be lie u iSko
con o mi à.
o o ius
P imieii
o o iai
(C ymo) appio eno
in Li uania y au o
Didzioio empiis.
E nonimas o o ius
issa o
M. Dauk5os
Pos ileje (To o ei)
e XVII a.
ial iniuose: Ta a zyn
Ta a us, Scy ba.
Tq o is SDl; O da Ta a ka. Ta q o
cae as, ciui c s, Re publica.
Sueyga
wiso ine /
To o iu
SD]. MaZosios
Li uania
Zodynche andame Ta q To o us
Lex; Ta a , To o us.
qus, M. lTo o] ene, es,
F. C IY; Ta a To o us
R e k .
u co
Randamas
M. MaZ , ydo
ai uose, M.
Daukxos
Pos ileje.
XVII eliau a.
Zodynuose:
Tu czyn
u ca. Tu kas SD3; u che kas
Lex, plg. T ckey
Tu ku zeme;
Tu cke.
Tu kas, o. M. C IV i k .
ulend ss.,olandas'
Randamas
F. P e o ijaus
Zodyne:
Hollcinde .
(Jllend es,
o. M. C II, plg.
Ie k. Olende
,,olandas".
Ab o ine
o ma della
lingua olandas.
Te nologija
| 2 )06 | 13
i i
5
ungu as 2 . ueng as
aeng as, uing is
E nonimas lie u i l kalboje' Zinomas
d iem o mom: senqja ungu as e
a ualeine ueng as. Ungu as ecumo
skolinys i3 senosios usq è dello
s esso linguaggio come e polaks'.
po X a. nosiniam balsiui 7 il i us d iga siu
un, plg.
ok. Unga ,, eng as", anche loL Hunga ia,
hunga is ica lingua e
,, eng q kul l a". Ii
ug os upes
Siau es U ale kilgs. Sa i a dis Magya . Bend ines
o ma della lingua ueng as è secondinio, elesnio,
p es inimosi pa , yzdys, plg. lenk.
Wggie
,, eng as",,,Veng ija" (Bhga 196I: 757). M.
Wigg zy
Daukios Pos ile si o a inno esne o ma
Wgg ai. Daba ine o ma ueng as si o a
già XVII a. Zodynuose:
Unga Weng as, o. M. C IV e K. Si ydo Zodyne
Wgg zyn Hunga us, Wing is SD e Wggie lka
Pannonius, jiemia Panonia in e io , unga ia uel
hunga ia, Wing iu jieme SI)/3.
u
alakas, alahas,,i alas"
Fo ma ualakes andama K. Sin ydo Zodynuose:
Wloch I alus, Walakas /
SD , wloch
I alus, walakas
SD3, plg. /
(Palionis 2004:
548).
wlachas Fo ma
Vlahas è M. Dauk5os
Pos ileje
(< lenk. wloch,,i alas", plg.
Wloch!,,l aliia").
uohie is
Ques o uno neai5kiausios kilmds e nonimq, nesiejamas s okiediq
sa i a dZiu Deu sche .
E nonimo uokie is kilmg è iSaiSkings
Kazimie as BIga
nell'a icolo
93. Vokia, miksai i Ku {as
(B[ga 7959:226-230) Ii Salies a do
Vokia
(la. Vaca. k i. *VAkia,. ikingg Balis", i. . anche MaZiulis 1996:
44-I45) ime sen4ji e nonim4 *uakis
,, ikingas", gau 4 pe
ku Siq k., andam4 ono
B e k no Pos ileje:
Tcssai lesus szodis ne
wokiu szodis a. I5
lie uwniku, ne Lenku, né
p op io pasida g
a do Vo ic siamo
ookieiio a d4, pi m4
ka 4 Lie u os
Me ikos 1498 pamine q
m. clokumen e
(i. . anco a
Vokia
"Deu schland"
Biga i961: 550-552). Cia pa B ga pe speja,
che ki diazione uokie is è seno iSkas,
o andomas M. IJaukios Pos ileje, P.
Ruigio, K. G. Milkaus e k . ai uos. E nonim4
uokie is andame M. DaukSos Pos ileie, K.
Sin ydo Zodyne Niemiecka jiemia albo
ye 3a niemiecka /
Alemania,
ge mania,
eu onia.
WoLeia
wokie iu iiame
SD , Nlemiec /
Ge manus, eu ono,
Alemanus. wokie is
SD1, anche Niemka Ge mana, elemuna,
eu ona, wokie e SD /; inol e MaZosios
Zodynuose Deu sche Woke isLex;
Li uania
166 Vincen as D o inas I Ii e nonim4is o lios
Deu sche
W6ke is, czio C l;
Woke is
Deu sche K . Deu schland
popolo Woke
Lex, Deu schland
Wokie, es.
Tau a, os F. C I;
Woke
plg. Deu schland Tau a
K , così R igio,
pa
Milkaus Zodynuose.
K ai o a dis Vohie ija, a o i5 au o a dLio uokie is, pi m4
ka E andamas bene F yd icho Ku Saidio Zodyne 1870 m.
zsksas..saksas'
Randamas guida. Rich e io Zodyno ank al yje Sachse. Zaksas. F.
P e o ijaus
Zoclyne e
Sachse C III -
Sachsen
be
lie u i5k p a i ikmenq.
das
E nonimas lydas è kilgs i5 seno es . y. Iudo iudeig, (]ehudos) palikuoniq,
denominazione, plg. anche k ai o a i lude a. Spagna i eeng Zydai
(puse miliiono) 1492 m. DidZiojo
inquisi o ious To k emados
edic u sono s a i
pe seguiojami, acce a e
k ik5dionybg o beg i i5 Salies.
IS a y i e diami
Zydi si di use Po ugalijoe, Inghil e a,
Ge mania, ia essi i e ano icipus Reino, a liau
aggid Ry q Eu op4. Salia comune e nonimo eb aii
(semi q
au os
is aeli i), i5
5aka,
eb aios,,Zydas",
kilusio g eik.
plg. i al. eb ei, us.
eape , ha ice u o
Zydai i onoam4j4 5ali,
singole denominazioni secondo
esempioZiui, Po ugalijos
chiama i ma enos,Spainijos
Zydai
e Po ugalijos
- se a di
(se a dini), Vokie i os -
aKkenazici
(i5 eb aiiSko
edesiios denominazione
Aikenazi),
Li uania, e Bal a usiios
Polonia
iydai - li uakai e pan. I5 lo .
okudaeus pe . id.
a ki .
jude appa ado Zydg aikenaziq nome
della lingua judisch
- Oiddisch. Bibling heb aj l kalb4
XX a. a a i
applicike Odesos
Zydas Eleaza as Ben |ehuda
(1858-1922),
iSleido eikal4 Thesau us
o ius
Heb ai a is
(1908). E nonimas andamas
M. MaZq'do ai uose (MaZiulis
1996: 43 XVII a. Zodynuose: i1.8), 'd
udaeus, heb aeus.
jidas3; SD [ude
Zydas, ludin Zydelka Lex lude
Zydas, o. M. ludin, Zydelka, os.
F. C i k .
P iebalsio j si
è e i ica o
(llpeo6pax enc u i 7959:2I1) nel che, che sla q delle pa ole ice 5i Zodi i5
ge manq, o 3ie ii oman l, i e eusig i Siau g nuo AlpiLl.
plg. lo . giudeo.iek.
ludaeus. anc.
jui .i al.
Zi , Zidouka,lenk.
Zid. Zidowka.
I SVADOS
A icolis seman inio
nomi secondo au ybg"
iuko,,asmen l des ina i
e nonimq ii senqjq
lie u i3kg g upei, a in ai
a5 q.
(XVI-XVIII a.)
Ap a iama e nonimg kilme, aplie u inimas e i5liki nas bend ine
e kalboje.
Te minologia
| 2006
| 13 167
Tu inio a Z ilgiu ap a iamieii e nonimai sono
Li uaniam a imesniq
Eu opei au q
nomiinimi.
Secondo kilmg
e no imai
(iisky us padiq lie u i l
sa i a di) è la pa e del
lessico skolin in is della
lingua lie i l.
E nonimai ne ienodos o igmes: bal iiki
(lie uuis,la ois, p usas), iX skoliniai sen.
us.
(lenkes, ii
ueng as),
okiec'ig
(lie . uoleie is, la . uacie is),
nauiesnieii o ene e pe
kalbas in e pininkes.
DidZioji senq q e nonimg pa e iilaiky a a uine in
lingua lie u iq.
Alcuni ecchi
p es in iniai
e- nonimai a po
a chaizmais e o a
sos i u nauiesniai
(ungu c s
- ueng as, pinas
- su . mis,
Salas - S o cs).
T adizionale senq q e nonimq in en o ius cos an emen e pasipildo
e noninauiais mais. Ques o decide Li uania economiche e cul u ali
elazioni con Eu op e pasa lio nazioni.
ST N Al
B.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e Li huunia ((smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740.
hand ai is Li uania noksl l: k. .le ni jos biblio eko je).
Cl'knls Ge munico-Li huana
( o og a o inis l 'idin as). Rank i i inis XVll a. okieiiq lie u iq kalbq iodynas, I
IV. Pa engi Vincen as I) o inas. Vilni s. 1995-1997. Da kan as Simonas
l)aukan as. l)idysis lank4 lie uulq holh4 )odynas. I . Pa cnge!
Gied i s
Subaiius, Vilni s, 1993; IIT .
Pa engc
(ii ' l i s
S bac'ius. Vilnius 1996.
l)K Mikalojaus l)aukios 1595 n e q Ka e'kizmas.
l)a 'ng Vida laki ienc e Ionas Palio is.
Vilnius. 1995.
l)P In lehs-s ownik do,,Dauhlos Pos il '. T. Il. Op acowal Czcsli Kuclzinowski, P< zna6, 1977.
lAnd ejus K auze?l K Vohleiil! lie uuiq halbq iodynas (XVlll a., hand ai is Lie u iq kalbos i
ns i u o bib)io ekojc).
L' x Le. icon
Li huu ic n
( o og a o inis
Lcidimas). R, nk i i inis
XVII a. okic 'iq lie u iq kalbq
Zodynas.
Pa cngi Vincc as D o inas, Vilnius. 1987. M
Li auil h-cln lches und Deu lch=li auilhes Wij c I)uch...
'on Ch il ian (io lieb Mielckc...
Kiinigsbe g, 1 300.
MR )ominyki s U bas. Ma yno I luiuydo al q iod nas, Vilnius, I
)97.
N - Nesseln a
(1.
Ii. F. Wij l bucl de Lll uuis h n Sp ache,
Ki nigsbe g, 1851.
R i uuiJch-D u ches uncl l)eu l h-1,[ uui ch s Lcxicon...
' n
I)hilipp Ruhig... Kiinigsbc' g.
1717.
Ricl llohannas Rich e is?l Vohieii4
-lie uui l halb4 io lynas. IIalle, l72 ( ank a is Uallis-Wi enbe go
Ma ino Lu he io uni e' si e o I ankis iundacijos biblio c'koje).
SI) .Scnasis,l(ons on ino
Si uydo i xl 'ncs
(io og a uo ica au o izzazione). l)a enge Kazys
Pakalka, Vilnius. 1997.
SI) P musis li , Lui l kulbos lod ,nas: Kons an lnes.Si oydas.
I)ic ionu ium ium linguan m
(io og a uo inis
lcidimas). Pa engi Kazl's
Pakalka, Vilnius. 1979.
T
TT I RATO RA
Bnga K. 1959: Rinh inia
a.ilai 1, Vilnius.
B ga K. 196l: Rinh lniul
ai oi 3. Vilnius.
LKE: Lie uui l delle encikk p llla. Pa engc K. zys Mo k nas, .claga o
Vy au , s A nb azas, Vilnius. i999.
l la7iulis V. l9iX : P usq halbos climologinis
)od nos
3, L P. Viluius.
1
6 U Vincen as l) o inas I Ii e nonim4
s o iios