I5
e noni-,I his o iões
VINCENTAS
DROTVINAS
Vilniaus p ed u
niue si e a s
agoginis
nonimas i
onyma -
e hnos
- nação, gen is ambém eu oua dis
aa das), (g .
nacionalidades, - pau as, gen ies, kinines
e pan. nomeamen o. E nonimus
papli im4 e unkciona imq y ineja
(e nonimijE), jq s uk l 4, kilmg, ipus,
onomas ikos iaka e nonimika.
E nonimai são classi icados
de aco do com o que se
chamam os p óp ios po os
Zmones (au oe nonimai, ou
saoiua d|iai) e como ku i4
no s (aloe nonimai).
au 4 chama kaimynai
E nonimo
elação com
pelo nome
(alies é d ejopas.
Uma casosias e nonimas é pi minis e a si
dik uo a Salies pa adinim4, например.:
g aikai - G aileija, nos ou os casos Salies
pa adini nas é e nonimo undamen o. po
exemplo. : Roma - omenai, Egip as -
egip ieiiai.
Seno eje lie u ian s o am Zinomi só a i niausiq kaimynll, com os quais
ekonomi5kai, kul i iSkai bend au a, ne e ai e ka iau a, gendiq e a ybiq
denominainimai. E nonimq gauselo is4 laik4, pledian e lie u iq pau as e es ados
yliams com Eu opos Salimis, Li uaniai apsiki ikl ijus, apa ece adus lie u i l
ai ijai e pan. E se'nuosiues Zodynues encon a-se ne naZa a imesniq e
olimesniq e niniq pa adinimq. Del o e no imai são pa e do in en o io
( egis o) zodyng da língua lie u ig comuni omeniq, e le i um de e minado
pe íodo leksik4. E nonimai Zodynuose daZ ge almen e ai g e a
k a5 o a dZiq, e neme ai p idu iamo e i5 e nonimo pacla y as bud a dis.
A igonyje b ldingesni senqjg aS o
MaZ ydo a é K is ijono Donelaidio, ypad
apZ elgiami paminklq*. desde Ma yno
XVII-XVIII a. ank al iniq e
spausdin g idiomas Zociynq
kilme, aplie u inimas e
lie , iq e nonimai, i 1
iilikimas bend i eie kalboie.
u mdnus
Randamas só K.
Sin ydo Zodyne:
O mianin
A meniu-
a menus,
s,
A menas /
SD3.
+Cia eliciii mi sc u< si osc ai o pa inklL osc un la i biblii iai a nonin ai,
plz. : uga nui. cbi i ui. cJczui, gala ai. gulil :i!hici (i gali/conys). je uzullmionys,
ho in 'lon1,s, samu i onai e k .
160 Vi cen as l) o inas I Ii e nonim4 slo i o ^
dehus
E nonimas encon a-se só K. Si ydo Zodyne: Czech Bohemus. 1iekas
SD1, SD3.
cigonas, iigonas
I5 Indias
ki19 digonai
na Eu opa apa eode
XIII-XIV a., Ry q na Eu opa, p incipalmen e Slo akijoje, Veng ijoje
(plg. XIV a. eng . cigdny), eliau jq eme as is Lenkijoje e na
Li uânia. Ano A. Salio, digonai pie ydiq na Li uânia galejo
apa ece i maZdaug XV a. meadi, e depois Sim medio alcança
sob e e Li ua us oca us
(Salys 1985: 499). Fo ma cigonas
andama K. Si , ydo
Zodyne: Cygan. Cynga us, Cygonas SD3. MaZosios Lie u os Zodynuose
Salia c goncs andame e a ualini igonas:
Cigeune . Cigonas, o. M. C IV;
Cigeune in.
Ciganka, os. F. C lY; Cigeune .
Czigonas.
Cigeune in, Cziganlea
K . Tau o a dis kilgs i5 no o. g . A singanoi (Salys 1985 497). Segundoas
digon l nome
- egip iediai
- angl. Gypsies, isp. e po . gi anos e k .
(Salys 1985: 497). F anclzijoje digonai
chamados
Bohemien. Na p imei a
mundial digonq
cong ess em 2001 m. oi
i eisin as jq
nomeamen o omai
( om
,,Zmogus, . y as"). Si al ez neseslia mais nação
mundo em u b[ e p incipalmen e aloe nonimq.
egip dnas,,egip ie is'
Kilgs iK
Egi o.
k ai o a dZio Si4
o m4 andame
XVII a. MaZosios
Lie u os Zodynuose:
Apkasse Egyp ena i Smil i C I, ambém
C II e k . Randame e ki okiq a ian q:
egipcionas
DP; Aegyp e Egipcion's
Egypcionas B.
duniihas,,danas"
Randamas
M. DaukSos Pos ileje
(< lenk. Dunczik,,danas").
g aihas
Seno es g aikq
sa i a dis é
helenai
(Hellenes-
Salis
- Helade
), (Heljq
as). / Velesnis nome g eikas (g aikos)
papli o pe lo . g aecus. A mais elha
o ma lie u iq alabada é g akas:
G aecus, G eczyn /
() akas SD3 (plg.
G ecki. G aecus, G aecanicus.
G il3kas, G ecya G aecia
(sem
co espondência Li u iSko)).
Fo ma g ykas, lemiama okiedi l linguagem
one ikos, encon ama Maiosios Lie u os
Zodynuose, p z.: () ieche, G ykas, o. M. C II (plg.
C) e c h en
e).
i a Z en
: L and. G yhi
[3Le
161
Tc n inologia
| 2006 | 13
gudas
Te minas gudas Zinomas i5 M. DaukSos
Pos iles.
MaZosios Lie u os
Zodynuose andame:
ReuB gudas, o. M. C III; Reu 3en.
Guddas. Guddu Zeme
III C; Guddas, doeine Gudde, Go he R, MZ. .
B odo skio Zodyne andame e a i ikmeni
masleolius: Reul3
Moli a ()uddes, Macou/kolus. E nonimo gudas eikSme is o i5kai
ge okai i ai a o. G. H. F. Nesselmanno
Zodyne
Guddas, o. M. e iiamas lenku: ein Pole. K. G. Milkaus Zodyne andame e
edinig: Gudduk's, ko, m., quais pla eliau aiSkina . i junge Gudde, ein
e le nach einem Akzen , schlech li auisch.
schlech e polnische Ke l M, ambém Paguddoiu, ojau, osu, o i ich
polnischen sp eche
is aeli a, is aelionis
Kilgs i5 e dadei o nome Is ael:
Is ael, Is aelas, o. M. C ll, Is ael
(Go es
Fii s , nom i i. Is ael) B. M. Dauk5os Pos ileje
andame e nonimo o mq iz aelionis, ambém
Is aeli e , Is aeli as, Is aeli enas
B, is aeli a,
a,
is aeli enas.
eneis hu i
R. MZ.
Randamas a. XVII Zodynos,
isso indica que ku Siai
aindaebu a bem Zinomi aos
ou os b ancos. Fo ma gana
i ai uoja: Chu e Ku l3ys
Lex, Cu e Ku l3is,
io.
M. C, Cu e Ku szys K , plg. Chu land Ku lend ija, Chu lcinde Ku lendikas
(?) Rich . K. G. Milkaus Zodyne Ku l3is, l3io, m. ein Ku aiSkinamos como
esiden e do condado de Klaipeda ein Einwohne im Memelschen
Haup am
( ambém adu iamas açãoZodis paku iiuo i, plg. paku oju[3,
ojau, awau, 6su, o i - lie u iSkai kalbe i su Klaipedos
akcen u ich ede nach dem Memelschen Alezen
Li auisch .
la ais
Randamas XVII-XVIII a. MaZosios Li uânia
Zodynamen os:
Lie land
Le uija,
Lie lande
la wys Lex, Lie liinde
La wys K . Lie land La wya,
os.
F., Lie lande , La wys,io. M. C Il. Te a
Le ho um é mencionada XI-XIII a. em
documen os his ó icos, nome do k al o
La uija
apa ece
só XIX a.
a uose, o Zodis ac ois
p imei o ka 4 memoni as 1648
m. (Sabaliauskas /
1990:
352). Sengjq Zodynq segundo, k a5 o a di La uija gali na
paanks in i sob e
200 me q.
I62 Vincen as l) o inas I Ii e nonim7 his o iiios
lenhas
E nonimas polkas é um seniausig
us l skoliniq i5 elosios linguagem,
na qual a é X a. meadio o am
d iga si en.
nosiniai balsiai, eliau iS i g i
Fixs oiamo e DidZiosios, e MaZosios
Lie u os Zodynuose: Pohle
lenkas
Lex; Pole
Lenkas Rich ; Polak
Polonus S ma a. lynkas SDI. ei!i skolini bu ume ga g po X a., isso ele
u e q ki oki pa idal4, plg. lenkq sa i a di polak, no K L s.
(Bnga 196I:756; Sabaliauskas
1990: 228). Sio e nonimo
Saknis
Salies nomeinime
iSlaiky a Polskc .
li euaininhas, li euais
As mais an igas lusq p o e i l gen ys, g enusios
no les e kan o da Bál ica, o am chamadas aisii T
nome. Isso indica o his o iico omano Taci o eikale
Ge mania (ce ca 98 d.) nome Aes io um gen es. O
nome a ual al ai é ela i amen e no o
- i p imei o 1845 m. pa a oio okiedi l
bal is as G. H. F. Nesselmannas seu
eikale,,Seno es p us l kalba" (Die Sp ache de
al en
P eussen, Be lin). nome da Li uânia la ynU
k. Li huania pi m4 ka 4 pamine as 1009 m.
K edlinbu go analuose, adiau
au o a dis u ejo bu i
Zinomas onde que cedoiau. Del a5 ijos lie u ig língua compa a
ely o apa ecimen o lie io nomeias
(iinomi la ynq, sen4ja
usq k.) ilgai neuZ a5y i
lie u i(kai.
Li uuualis a
- o an igo nome li u io encon a-se não
só
MaZosios Lie u os XVII-XVIII a. Zodynuose: Iillaue lie uwinin&'s Lex;
Li aue uwininkas, o. M. ka, os. F. e [Lie uwinin]ke, es C II: Li aue
Li uwninkcs K e k ., mas e K. Si ydo Zodynuose: Li win Li huanus,
Lie uwnikas (i Li wa Li huania, SD , Li win. Li uanus. Lie uwnikas SD3
lie uwa; li e lki Li huanicus: lie uaisz as Li wd Li huania. / Li uuwa:
SD1, Li ew ki Li uanicus. /
Lie uwi 3hc s
SD3).
li uinas,
e nonimas
Skolin as plg.
lenk. Li win, Siandien iSlaiky as pa a dise.
Daba ini e nonim4 lie uuisbene o p imei o
Daukan as se á pa a ojgs Simonas 1993:
(Daukan as
340).
Senjo e no in o do
lie uuqs necesslme
ago a é especializada
- ela é usada
em elação a
MaZosios Lie u os lie u ius.
maskolius
MaZosios
Li uynas Zodynas
andamos
o mas: MuPkowi e ,
Maskolus
(plg. e Mu 3cou, Makswa)K , Mascowi e ,
Mazkolus (plg. e Mascau, Maks ua) Zodyne
andame mais aplie u in us apelidos
Rich . K. Si ydo mqshuy is: Mo wa Mo couia /. Malkwi1iey Malkwi iu
iieme, Mo wicin / /
Mo chus.
Makwi is SD3./ A mais no a a ian e
e nonimo é maskuenas, p7g.
Tc minologia
12006 113 163
Mykolo Li uio,,Apie
lie u iq, o o iq e
mask en l pap odius'
(Vilnius,
1e8B).
pinas,,suomis'
Randamas
XVII a. MaZ
Lie osios -
Zodynuose,
os p z. :
Finnen, Pinna. u.
M. pl.
Plg. ok.
Finnland
Finne, Pinnu
Zeme C IL
ambém ang|. Finn. anc.
Finnos,lenk. Fin,
@un.
us. Suomiq
são
Suomi.
sa i a dis Tau o a dis
inlande-
ses
(K. Bugos somai, a n. sominis
( ejas); somis, soma) e k ai o a dis Suomija p add as
a o i só XIX a. pabaigo e (plg. da la iq soms, somie e).
ancês
Kilgs ii p ancuz l sa i a dZio
F anSois, que pe ok. id.
auk5 . F anzois, o pe lenk.
anzuz, us.
F anzeis F an zose,
iga o a ual pádal4
Q4pauys a ejo i lie u iq ka1b4. Zin on as i( MaZosios
Li uânia XVII-XVIII a. Zodynq: F an zos P ancusas C ll,
F an zose P ancuzas K .
p usas
P sq e nonimas (B uzi) pi mE
ka 4 pamine as IX a. ad.
Ba a q Geog a o bal 1 nome
comum an o aK uose aka g
- LEK 7999:514. Sis
K. Si , ydo, an o e
Li u p ulak Bo ullus. P u enus, p u as SDl;
MaZosios Zodynams:
P e P usas Lex P eu13 P usas, o. M. Cu i III;
ambém e eliau p usokas, p usoke, p uselka
ymionis, ymionas,, omie is" Tais nos
eluosios ai os bene p incipalmen e a iq
con endo e nonima:
N.
M. MaZ . ydo M. Dauk5os
Rzymianin, ymionys;
Pos iieje Rimionis (lenk.
Rimionka, Rzymianka); K. Si ydo Zodyne Rzymianin
Romanus, Rimionis /
SD . Também Ri)me Rymionis, nio.
M. C III, ymionas es á Lex e Miikaus
Zodynacos. Vad. K auzes Rimienas,
Zodyne
plg. da ymianas
lTome , (L .
Palionis 2004: 395). Isso pode paai cons ui do undamen o i.odlio i ai a imu:
Rymas M.
M. Da " kios
Ca ekizme,
(lenk.
Rlmcs Rzl m)
DaukSos
Pos ileje, Rzyn Pos Romu
Rimas Rom, Rimija, Rimas Lex,
SD1, K ., Rymas R e MZ. Iki pas a qjq delim medi l oi
ambém Rom, Rimija /
di undusi e nonimo o n a omenas, ago a,
p incipalmen e Ka alikq BaZnydios eks ose,
pladia - siai a oiama omie is.
4 Vincen D o inas I Ii e noni n4 islo iio.s
So ás
,,5ko as'
Ranclamas
K. Si ydo Zodyne: s3<
sco us,
sga as /
SD3 e Mazosios
Li u os
zod nus:
Scho Sza as
Lex.
sc o/
. sza as, o. M. c lll,
scho e
Sza as
Rich .
iuedas
Randamas
M. Dauk5os
Pos ileje (szwedai) e Mazosios Lie u os
i,odynuose: Schuede
Szwedas, o Lex, Schwed Szwedas,
o Rich , M, C III e k .
S. Daukan as a oio 5io
e nonimo suaip mo i uo a
o m4 y'uuedas
(iuuis
es i +),
a iau ela
nep igijo.
iaeico ius, ioeis e is,,S eica as'
Schwei ze
Sweiczo us
K ., Schwei za
III - bc' Li u iSko a i ik nens.
K. Donelaidio da .ioeis e is:
' anleiai ancizais e com
su
{ueis e iais ualgiau.
Tu,
ancozi{cas
Zioply, com
Xueis e iu g osu
E o que ainda mais
susibas e
Lie uuq
ua gy .
iaobas..5 abas"
szwab
sueuus,l3wobas /
Sl) , plg. jieme ainda
l3wobu
lá pa . yok. Schwabe
III - sem
con o midade lie u iSko.
o o ius
P imieii
o o iai
(C ymo) apogi eno
na Li uânia y au o
Didzioio emposis.
E nonimas o o ius
ixado
M. Dauk5os
Pos ileje (To o ei)
e XVII a.
ial iniuose: Ta a zyn
Ta a us, Scy ba.
Tq o is SDl; Ho da Ta a ka. Ta q o
cae as, ciui c s, Re publica.
Sueyga
wiso ine /
To o iu
SD]. MaZosios
Li uânia
Nos zodynas andame Ta q To o us
Lex; Ta a , To o us.
qus, M. lTo o] ene, es,
F. C IY; Ta a To o us
R e k .
u co
Randamas
M. MaZ , ydo
ai uose, M.
Daukxos
Pos ileje.
XVII eliau a.
Zodynamen os:
Tu czyn
u ca. Tu kas SD3; u che kas
Lex, plg. T ckey
Tu ku zeme;
Tu cke.
Tu kas, o. M. C IV i k .
ulend ss.,olandas'
Randamas
F. P e o ijaus
Zodyne:
Hollcinde .
(Jllend es,
o. M. C II, plg.
Ie k. Holende
,,olandes".
Ab o ines
o ma de
língua holandas.
Te nologija
| 2 )06 | 13
i i
5
ungu 2 . ueng as
aeng as, uing is
E nonimas lie u i l kalboje' Zinomas
d iem o mom: senqja ungu as e
a ualine ueng as. Ungu as elho
bo oinys i3 senosios usq é do
mesmo idioma como e polkas'.
po X a. nosiniam balsiui 7 il i us d iga siu
un, plg.
ok. Unga ,, eng as", ambém loL Hunga ia,
hunga is ica língua e
,, eng q kul l a". Ii
ug os upes
Siau es U ale kilgs. Sa i a dis Magya . Bend ines
o ma de linguagem ueng as é secundá io,
elesnio, emp inimosi pa , yzdys, plg. lenk.
Wggie
,, eng as",,,Veng ija" (Bhga 196I: 757). M.
Wigg zy
Daukios Pos ileja encon a-se ino esne
o ma Wgg ai. Daba ine o ma ueng as
encon a-se já XVII a. Zodynues:
Unga Weng as, o. M. C IV e K. Si ydo Zodyne
Wgg zyn Hunga us, Wing is SD e Wggie lka
Pannonius, jiemia Panonia in e io , unga ia uel
hunga ia, Wing iu jieme SI)/3.
u
alakas, alahas,,i alas"
Fo ma ualakes andama K. Sin ydo Zodynuose:
Wloch I alus, Walakas /
SD , wloch
I alus, walakas
SD3, plg. /
(Palionis 2004:
548).
wlachas Fo ma
Vlahas es á M. Dauk5os
Pos ileje
(< lenk. wloch,,i alas", plg.
Wloch!,,l aliia").
uohie is
Isso um neai5kiausios kilmds e nonimq, nesiejamas s okiediq
sa i a dZiu Deu sche .
E nonimo uokie is kilmg é iSaiSkings
Kazimie as BIga
no a igo
93. Vokia, miksai e Ku {as
(B[ga 7959:226-230) Ii Salies a do
Vokia
(la. Vaca. k i. *VAkia,. ikingg Balis", i. . ambém MaZiulis 1996:
44-I45) ime sen4ji e nonim4 *uakis
,, ikingas", gau 4 pe
ku Siq k., andam4 ono
B e k no Pos ileje:
Tcssai lesus szodis ne
wokiu szodis a. I5
lie uwniku, ne Lenku, ni
p óp io pasida g
a do Vo ic somos
ookieiio a d4, pi m4
ka 4 Lie u os
Me ikos 1498 pamine q
m. clokumen e
(i. . mais
Vokia
"Deu schland"
Biga i961: 550-552). Cia mesmo B ga
pe speja, que ki diação uokie is é
seno iSkas, encon ando M. IJaukios
Pos ileje, P. Ruigio, K. G. Milkaus e k .
ai uos. E nonim4 uokie is andame M.
DaukSos Pos ileie, K. Sin ydo Zodyne
Niemiecka jiemia albo ye 3a niemiecka /
Alemania,
ge mania,
eu onia.
WoLeia
wokie iu iiame
SD , Nlemiec /
Ge manus, eu ono,
Alemanus. wokie is
SD1, ambém Niemka Ge mana, elemuna,
eu ona, wokie e SD /; ambém
MaZosios Zodynuose
Li uânia
Deu sche Woke isLex;
166 Vincen as D o inas I Ii e nonim4is o lios
Deu sche
W6ke is, czio C l;
Woke is
Deu sche K . Deu schland
po o Woke
Lex, Deu schland
Wokie, es.
Tau a, os F. C I;
Woke
plg. Deu schland Tau a
K , assim R igio,
pa
Milkaus Zodynuose.
K ai o a dis Vohie ija, ei o i5 au o a dLio uokie is,
p imei o4 ka E andamas bene F yd icho Ku Saidio Zodyne
1870 m.
zsksas..saksas'
Randamas conduz. Rich e io Zodyno ank al yje Sachse. Zaksas. F.
P e o ijaus
Zoclyne e
Sachse C III -
Sachsen
be
lie u i5k p a i ikmenq.
das
E nonimas lydas é kilgs i5 seno es . y. Iudo iudeig, (]ehudos) palikuoniq,
denominação, plg. ambém k ai o a i lude a. Espanha i eeng Zydai
(puse miliiono) 1492 m. DidZiojo
inquisi ó ious To k emados
edic o o am pe seguiajami,
acei a k ik5dionybg ou beg i i5
Salies. IS a y i e diami
Zedys espalhou Po ugalijoie, Ingla e a,
Alemanha, ia eles i iam sibipus Reino, e liau
alcand Ry q Eu op4. Salia e nonimo comum
heb aias
(semi q
au os
is aeli ai), i5
5aka,
heb aios,,Zydas",
kelusio g eik.
plg. i al. eb ei, us.
eape , ecebeu
Zydai i emam4j4 5ali,
denominações sepa adas de aco do
exempZiui, Po ugalijas
chamadas
Zydai
ma enos,Ispanijas e Po ugalijas
- se a dais
(se a dini), Vokie i os -
aKkenazici
(i5 heb aiiSko
Alemanhaiios nomeamen o
Aikenazi),
Li uânia, e Bal a usiios
Polônia
iydai - li uakai e pan. I5 lo .
okudaeus pe . id.
a ki .
jude su gado Zydg aikenaziq nome
da língua judisch
- Oiddisch. Bibling heb aj l kalb4
XX a. asun os
adap ike Odesos
Zydas Eleaza as Ben |ehuda
(1858-1922),
iSleido eikal4 Thesau us
o ius
Heb ai a is
(1908). E nonimas andamas
M. MaZq'do ai uose (MaZiulis
1996: 43 XVII a. Zodynamen os: i1.8), "d
udaeus, heb aeus.
jidas; SD [ude
Zydas, ludin Zydelka Lex lude
Zydas, o. M. ludin, Zydelka, os.
F. C e k .
P iebalsio j
oco ência
escla ecida
(llpeo6pax enc u i 7959:2I1) pelo, que sla q idiomas ecebeu 5i Zodi i5
ge manq, o 3ie ii oman l, i e usig i Siau g nuo AlpiLl.
plg. lo . giudeo.iek.
ludaeus.p anc.
jui .i al.
Zi , Zidouka,lenk.
Zid. Zidowka.
I SVADOS
A igonis seman inio do
nomeinimai segundo
campo,,asmen l des inado
au ybg" e nonimq ii
senqjq lie u i3kg g upei,
a ink ai a5 q.
(XVI-XVIII a.)
Ap a iama e nonimg kilme, aplie u inação e i5liki nas bend ine
e kalboje.
Te minologia
| 2006
| 13 167
Tu inio a Z ilgiu ap a iamieii e nonimai são
Li uanians a imesniq
Eu opos au q
nomesinimai.
Segundo kilmg
e no imai
(iisky us padiq lie u i l
sa i a di) é pa e do
léxico skolin in is da
língua lie i l.
E nonimai desiguodos o igmes: bal iiki
(lie uuis,la ois, p usas), iX skoliniai sen.
us.
(lenkes, ii
ueng as),
okiec'ig
(lie . uoleie is, la . uacie is),
nauiesnieii ob e po albas
in e pininkes.
DidZioji senq q e nonimg pa e iilaiky a a ualine
lie u iq alboje.
Alguns elhos
emp ésin iniai
e- nonimai a po
a chaizmais e ago a
subs i uídas nauiesniais
(ungu c s
- ueng as, pinas
- su . mis,
Salas - S o cs).
O adicional senq q e nonimq in en o ius cons an emen e pasipildo
e noninauiais mais. Is o diminui as elações econômicas e cul u ais da
Li uânia com Nações Eu opeias e pasa lio.
ST N Al
B.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e Li huunia ((smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740.
hand ai is Li uania noksl l: k. .le ni jos biblio eko je).
Cl'knls Ge munico-Li huana
( o og a o inis l 'idin as). Rank i i inis XVll a. okieiiq lie u iq kalbq iodynas, I
IV. Pa engi Vincen as I) o inas. Vilni s. 1995-1997. Da kan as Simonas
l)aukan as. l)idysis lank4 lie uulq holh4 )odynas. I . Pa cnge!
Gied i s
Subaius, Vilni s, 1993; IIT .
Pa engc
(ii ' l i s
S bac'ius. Vilnius 1996.
l)K Mikalojaus l)aukios 1595 n e q Ka e'kizmas.
l)a 'ng Vida laki ienc e Ionas Palio is.
Vilnius. 1995.
l)P In lehs-s ownik do,,Dauhlos Pos il '. T. Il. Op acowal Czcsli Kuclzinowski, P< zna6, 1977.
lAnd ejus K auze? K l Vohleiil! lie uuiq halbq iodynas (XVlll a., hand ai is Lie u iq kalbos i
ns i u o bib)io ekojc).
L' x Le. icon
Li huu ic n
( o og a o inis
Lcidimas). R, nk i i inis
XVII a. okic 'iq lie u iq kalbq
Zodynas.
Pa cngi Vincc as D o inas, Vilnius. 1987. M
Li auil h-cln lches und Deu lch=li auilhes Wij c I)uch...
'on Ch il ian (io lieb Mielckc...
Kiinigsbe g, 1 300.
MR )ominyki s U bas. Ma yno I luiuydo al q iod nas, Vilnius, I
)97.
N - Nesseln a
(1.
Ii. F. Wij l bucl de Lll uuis h n Sp ache,
Ki nigsbe g, 1851.
R i uuiJch-D u ches uncl l)eu l h-1,[ uui ch s Lcxicon...
' n
I)hilipp Ruhig... Kiinigsbc' g.
1717.
Ricl llohannas Rich e is?l Vohieii4
-lie uui l halb4 io lynas. IIalle, l72 ( ank a is Uallis-Wi enbe go
Ma in Lu he io uni e' si e o I ankis iundacijos biblio c'koje).
SI) .Scnasis,l(ons on ino
Si uydo i xl 'ncs
(au o ização io og a uo nica). l)a enge Kazys
Pakalka, Vilnius. 1997.
SI) P musis li , Lui l kulbos lod ,nas: Kons an lnes.Si oydas.
I)ic ionu ium ium linguan m
(io og a uo inis
lcidimas). Pa engi Kazl's
Pakalka, Vilnius. 1979.
T
TT I RATO RA
Bnga K. 1959: Rinh inia
a.ilai 1, Vilnius.
B ga K. 196l: Rinh lniul
ai oi 3. Vilnius.
LKE: Lie uui l idiomas encikk p llla. Pa engc K. zys Mo k nas, .claga o
Vy au , s A nb azas, Vilnius. i999.
l la7iulis V. l9iX : P usq halbos climologinis
)od nos
3, L P. Viluius.
1
6 U Vincen as l) o inas I Ii e nonim4
s o iios