scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Iš etnonimų istorijos

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Iš etnonimų istorijos

Author: Vincentas Drotvinas
Year: 2006
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/622/713
I5
e noni-,I his o ies
VINCENTAS Je ous en p ie
DROTVINAS
Vilniaus p ed u
niue si e a s
agoginis
nonimas i
onyma -
e hnos
- na ion, gen is aussi bien eu oua dis
aa das), (g .
na ionali és, - na ion, gen ies, kinines e
pan. nomina ion. E nonimus
papli im4 e unkciona imq y ineja
(e nonimijE), jq s uk l 4, kilmg, ipus,
onomas ikos iaka e nonimika.
E nonimai son épa is
selon ce que se appellen eux
mêmes les peuples Zmones
(au oe nonimai, ou
saoiua d|iai) e comme ku i4
no s (aloe nonimai).
au 4 appelle kaimynai
E nonimo
ela ion a ec
du nom
(alies es d ejopas.
Unis cas un e nonimas es p imo is e a si
dik uo a Salies pa adinim4, exemple.: g aikai -
G aileija, dans les au es cas Salies
pa adini nas es un e nonimo ondemen .
exemple. : Roma - omenai, Egyp - egip ieiiai.
Seno eje Li u ian s é aien Zinomi jus e a i niausiq kaimynll, a ec lesquels
ekonomi5kai, kul i iSkai bend au a, ne e ai e ka iau a, gendiq e a ybiq
dénomininimai. E nonimq gauselo is4 laik4, pledian is lie u iq nau os e É a s
aux yliums a ec Eu opos Salimis, Li uaniei apsik ikl ijus, appa aadus lie u i l
ai ijai e pan. I se'nuosiues Zodynues ou e ne naZa a imesniq e
olimesniq e niniq pa adinimq. Del o e no imai son pa ie de l'in en ai e
( egis o) zodyng de la langue lie u ig, e lé an un ce ain pé iode lexiq4.
E nonimai Zodynuose daZ le plus a g e a k a5 o a dZiq, e ne e ai
p idu iamas e i5 e nonimo pacla y as bud a dis.
A iclesnye b ldingesni senqjg aS o
MaZ ydo à K is ijono Donelaidio, ypad
apZ elgiami paminklq*. depuis Ma yno
XVII-XVIII a. ank al iniq e
spausdin g langues Zociynq
kilme, aplie u ina ion e
lie , iq e nonimai, i 1
iilikimas bend i eie kalboie.
u mdnus
Randamas seulemen
K. Sin ydo Zodyne:
O mianin
A meniu-
a menus,
s,
A menas /
SD3.
+Cia eliciii mi sc u< si osc ai o pa inklL osc un la i biblii iai a nonin ai,
plz. : uga nui. cbi i ui. cJczui, gala ai. gulil :i!hici (i gali/conys). je uzullmionys,
ho in 'lon1,s, samu i onai e k .
160 Vi cen as l) o inas I Ii e nonim4 slo i o ^
dehus
E nonimas e ou é seulemen K. Si ydo Zodyne: Czech Bohemus. 1iekas
SD1, SD3.
cigone, iigone
I5
Indiennes ki19 digonai
en Eu ope appa aode
XIII-XIV a., Ry q en Eu ope, p incipalemen Slo akijoje, Veng ijoje
(plg. XIV a. eng . cigdny), eliau jq eme as is en Lenkijoje e en
Li uanie. Ano A. Salio, digonai pie ydiq en Li uanie galejo
appa aî e maZdaug XV a. miu i, e ap ès Sim medio a eind e
su e Li ua us aka us
(Salys 1985: 499). Fo ma cigonas
andama K. Si , ydo
Zodyne: Cygan. Cynga us, Cygonas SD3. MaZosios Li uyens Zodynues
Salia c goncs andame e ac uini igon: Cigeune .
Cigonas, o. M. C IV;
Cigeune in.
Ciganka, os. F. C lY; Cigeune .
Czigonas.
Cigeune in, Cziganlea
K . Tau o a dis kilgs i5 neu . g . A singanoi (Salys 1985 497). Deuxième
digon l nom
- egip iediai
- angl. Gypsies, isp. e po . gi anos e
k . (Salys 1985: 497). F anclzijoje digonai
appelés
Bohemien. Dans le
p emie digonq
kong esse du monde
2001 m. a é é i eisin as
jq noma ion omai ( om
,,Zmogus, . y as"). Si peu nesesliusi na ion monde a
u b[ e p incipalemen aloe nonimq.
egy dnas,,egip ie is'
Kilgs iK
Égyp e.
k ai o a dZio Si4
o m4 andame
XVII a. MaZosios
Li uane Zodynues:
Apkasse Egyp ena i Smil i C I, aussi
bien C II e k . Randame i ki okiq
a ian q: egipcionas
DP; Aegyp e Egipcion's
Egypcionas B.
duniihas,,danas"
Randamas
M. DaukSos Pos ileje
(< lenk. Dunczik,,danas").
g aihas
Seno es g aikq
sa i a dis es
helenai
(Hellenes-
Salis
- Helade
), (Heljq
as). / Velesnis nomas g aikas (g aikos)
papli o pa lo . g aecus. La plus
ancienne o me Li u iq pa lan es
g akas: G aecus, G eczyn /
() akas SD3 (plg.
G ecki. G aecus, G aecanicus.
G akil3kas, G ecya G aecia /
(sans
co espondance Li u iSko)).
Fo m g ykas, lemiama okiedi l langues
phone os, ou eama Maiosios Li u Li uyn
Zodynues, exemple.: () ieche, G ykas, o. M. C II
(plg.
C) e c h en
e).
i a Z en
: L and. G yhi
[3Le
161
Tc n inologie
| 2006 | 13
gudas
Te minas gudas Zinomas i5 M. DaukSos
Pos iles.
MaZosios Li u
Li huynuose andame:
ReuB gudas, o. M. C III; Reu 3en.
Guddas. Guddu Zeme
III C; Guddas, doeine Gudde, Go he R, MZ. .
B odo skio Zodyne andame e
a i ikmeni masleolius: Reul3
Moli a ()uddes, Macou/kolus. E nonimo gudas eikSme
his o i5kai ge okai i ai a o. G. H. F. Nesselmanno
Zodyne
Guddas, o. M. e iiamas lenku: ein Pole. K. G. Milkaus Zodyne andame
e edinig: Gudduk's, ko, m., qui pla eliau aiSkina . i junge Gudde,
ich e le nach einem Akzen , schlech li auisch.
ein schlech e polnische Ke l M, aussi bien Paguddoiu, ojau, osu, o i
polnischen sp eche
is ai é, is aionis
Kilgs i5 ik inin de nom Is ael: Is ael,
Is aelas, o. M. C ll, Is ael (Go es
Fii s , nom i i. Is aël) B. M. Dauk5os Pos ileje
andame e nonimo o mq iz aelionis, aussi
bien Is aeli e , Is aeli as, Is aeli enas
B, Is aéli e,
a, Is ai en.
R. MZ.
eneis hu i
Randamas a. XVII Zodynaux,
cela indique que ku Siai
ebebu oi bien Zinomi aux
au es blancs. Fo ma gana
i ai uoja: Chu e Ku l3ys
Lex, Cu e Ku l3is,
io.
M. C, Cu e Ku szys K , plg. Chu land Ku lend ija, Chu lcinde Ku lendikas
(?) Rich . K. G. Milkaus Zodyne Ku l3is, l3io, m. ein Ku aiSkinamas comme
Résiden du com é de Klaipeda ein Einwohne im Memelschen
Haup am
(aupa a an aussi ad iamas ac ionmaZodis paku iiu i, plg.
paku oju[3, ojau, awau, 6su, o i - lie u iSkai pa le i a ec
Klaipedos accen u ich ede nach dem Memelschen
Alezen Li auisch .
la ais
Randamas XVII-XVIII a. MaZosios Li uanie
Zodynues:
Lie land
Lai uija,
Lie lande
la wys Lex, Lie liinde
La wys K . Lie land La wya,
os.
F., Lie lande , La wys,io. M. C Il. Te a
Le ho um es men ionnée XI-XIII a. dans des
documen s his o iques, le nom k al o
La uija
appa aî
seulemen XIX a.
dans ues, o Zodis ac ois
p emiè e ca 4 men ionna
1648 m. (Sabaliauskas /
1990:
352). Sengjq Zodynq indique que k a5 o a di La uija gali na
paanks in i su
200 me q.
I62 Vincen as l) o inas I Ii e nonim7 his o iiios
lenhas
E nonimas polkas es un seniausig
us l skoliniq i5 de la langue
ancienne, dans laquelle jusqu X a.
iS i g i d iga si en.
miu io é aien nosiniai balsiai, eliau
Fixs oiamas e DidZiosios, e MaZosios
Li uynues Zodynes: Pohle
polkas
Lex; Pole
Lenkas Rich ; Polak
Polonus S ma a. / Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus
S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a.
Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus
S ma a. Polonus S ma a. lynkas SDI. ei!i skolini bu ume ga g po X
a., ce il u e q un au eoki pa idal4, plg. lenkq sa i a di polak, no K
L s.
(Bnga 196I:756; Sabaliauskas
1990: 228). Sio e nonimo
Saknis
Salies nominime
iSlaiky a Polskc .
li auaininhas, li auais
Les plus anciennes lusq p o e i l gen ys, g enuses
dans le y é ieu de la bal ie, on é é appelées aisii T
au nom. Cela indique l'his o ique de Rome Taci o éale
Ge mania (en i on 98 m.) le nom Aes io um gen es. Le
nom ac uel bal ai es ela i emen nou eau
- i le p emie 1845 m. pa a oio okiedi l
bal is as G. H. F. Nesselmannas son
magasin,,Seno es p us l kalba" (Die Sp ache
de al en
P eussen, Be lin). nom de Li uanie la ynU
k. Li huania pi m4 ka 4 monumen e as
1009 m. K edlinbou g analuose, adiau
au o a dis u ejo bu i
Zinomas où qui anksdiau. Del a5 ijos lie u ig kalba compa ely o
appa i ion des nom io lie io
(iinomi la ynq, sen4ja
usq k.) ilgai neuZ a5y i
Li u i(kai.
Li uuuinie
- l'ancien nom li ua io se ou e non
seulemen
MaZosios Li uanie XVII-XVIII a. Zodynues: Iillaue lie uwinin&'s Lex;
Li aue uwininkas, o. M. ka, os. F. e [Lie uwinin]ke, es C II: Li aue
Li uwninkcs K e k ., mais e K. Si ydo Zodynuose: Li win Li huanus,
Lie uwnikas (i Li wa Li huania, SD , Li win) / Li uanus. Lie uwnikas SD3
lie uwa; li e lki Li huanicus: lie uaisz as Li wd Li huania. / Li uoue:
SD1, Li ew ki Li uanicus. /
Li uuwi 3hc s
SD3).
li uinas,
e nonimas
Skolin as plg.
lenk. Li win, Siandien iSlaiky as su nomise.
Daba ini e nonim4 lie uuisbene le p emie
Daukan as se a pa a ojgs Simonas 1993:
(Daukan as
340).
Senjo e no in o
lie uuqs needslme es
main enan
spécialisée
- elle es
u ilisée en
pa lan de
MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius.
maskolius
MaZosios
Li uyn Zodynues
andamos
o mes: MuPkowi e ,
Maskolus
(plg. e Mu 3cou, Makswa)K , Mascowi e ,
Mazkolus (plg. e Mascau, Maks ua)
Zodyne andame da an age aplie u in us
des noms
Rich . K. Si ydo mqshuy is: Mo wa Mo couia /. Malkwi1iey Malkwi iu
iieme, Mo wicin / /
Mo chus.
Makwi is SD3./ La plus écen e
a ian e e nonime es maskuenas,
p7g.
Tc minologie
12006 113 163
Mykolo Li uio,,Apie
lie u iq, o o iq e
mask en l pap odius"
(Vilnius,
1e8B). Il es à no e que le p oje de loi a é é adop é à l'unanimi é pa le Pa lemen eu opéen.
pinas,,suomis'
Randamas
XVII a. MaZ
Lie osios -
Zodynues,
os p z. :
Finnen, Pinna. u.
M. pl.
Plg. ok.
Finnland
Finne, Pinnu
Zeme C IL
aussi bien ang|. Finn. anc.
Finnos,lenk. Fin,
@un.
us. Suomiq
es
Suomi.
sa i a dis Tau o a dis
inlanda-
is
(K. Bugos somai, a n. sominis
( eyes); somis, soma) e k ai o a dis Suomija p add as
a o i seulemen XIX a. pabaigo e (plg. da la iq soms,
somie e).
ançais
Kilgs ii p ancuz l sa i a dZio
F anSois, qui pa ok. id.
auk5 . F anzois, o pa lenk.
anzuz, us.
F anzeis F an zose,
iga o p ésen ini puddal4
Q4pauys a ejo i lie u iq ka1b4. Zin on as i( MaZosios
Li uanie XVII-XVIII a. Zodynq: F an zos P ancusas C ll,
F an zose P ancuzas K .
p usse
P sq e nonimas (B uzi) pi mE
ka 4 pamine as IX a. ad.
Ba a q Geog a o bal 1
nommée commune an
- LEK 7999:514. Sis
aK uose aka g
K. Si , ydo, an e
Li uak p ulak Bo ullus. / Li uanie P u enus,
MaZosios Zodynams:
p u as SDl; P e P usas Lex P eu13 P usas, o.
M. Cu i III; aussi bien e iau p usokas,
p usoke, p uselka ymionis,
ymionas,, omie is" Ce son dans les ieusses
ai es bene p incipalemen a ian q ayan un
e hnonim:
N.
M. MaZ . ydo M. Dauk5os
Rzymianin, ymionys;
Pos iieje Rimionis (lenk.
Rimionka, Rzymianka); K. Si ydo Zodyne Rzymianin
Romanus, Rimionis /
SD . Aussi Ri)me Rymionis, nio. M.
C III, ymionas es Lex e Miikaus
Zodynaux. Vad. K auzes Rimienas,
Zodyne
plg. da ymianas
lTome , (L .
Palionis 2004: 395). Cela peu paaiikin i ondamen al i.odlio i ai a imu:
Rymas M.
M. Da " kios
Ca ekizme,
(lenk.
Rlmcs Rzl m)
DaukSos
Pos ileje, Rzyn Romu Rimas
Rom, Rimija, Rimas Lex, aussi
SD1, K ., Rymas R e MZ. Iki pas a qjq delim medi l a é é
bien Rom, Rimija /
épanduusi e nonimo o n a omenas, main enan ,
p incipalemen Ka alikq BaZnydios ex ose,
pladia - siai a oiama omie is.
4 Vincen D o inas I Ii e noni n4 islo iio.s

So as
,,5ko as'
Ranclames
K. Si ydo Zodyne: s3<
sco us,
sga as /
SD3 e Mazosios
Li u os
zod nues:
Scho Sza as
Lex.
sc o/
. sza as, o. M. c lll,
scho e
Sza as
Rich .
iuedas
Randamas
M. Dauk5os
Pos ileje (szwedai) e Mazosios Li uanie i,odyn
dans: Schuede
Szwedas, o Lex, Schwed Szwedas,
o Rich , M, C III e k .
S. Daukan as a oio 5io
e nonimo sa aip
mo i oua a o m4 y'uuedas
(iuuis
es i +),
a iau elle
nep igijo.
iaeico ius, ioeis e is,,S eica as"
Schwei ze
Sweiczo us
K ., Schwei za
III - bc' Li u iSko a i ik nens.
K. Donelaidio da .ioeis e is:
' anleiai ancizais e a ec
su
{ueis e iais ualgiau.
Tu,
chuz{cas
Zioply, a ec
Xueis e iu g osu
E qui enco e plus
susibas e
Lie uuq
ua gy .
iaobas..5 abas"
szwab
sueuus,l3wobas /
Sl) , plg. ji ai là
l3wobu
pa . yok. Schwabe
III - sans Li u iSko
adéqumens.
o o ius
P emiieii
o o iai
(C ymo) appuyi enu
en Li uanie y au o
Didziois empsis.
E nonimas o o ius
ixé
M. Dauk5os
Pos ileje (To o ei)
e XVII a.
ial iniuose: Ta a zyn
Ta a us, Scy ba. /
Tq o is SDl; Ho da Ta a ka. Ta q o
cae as, ciui c s, Re publica.
Sueyga
wiso ine /
To o iu
SD]. MaZosios
Li uanie
Zodynques andame Ta q To o us
Lex; Ta a , To o us.
qus, M. lTo o] ene, es,
F. C IY; Ta a To o us
R e k .
u que
Randamas
M. MaZ , ydo
ai uose, M.
Daukxos
Pos ileje.
XVII eliau a.
Zodynues:
Tu czyn
u ca. SD Tu kas3; u che kas
Lex, plg. T ckey
Tu ku zeme;
Tu cke.
Tu kas, o. M. C IV e k .
ulend ss.,olandas'
Randamas
F. P e o ijaus
Zodyne:
Hollcinde .
(Jllend es,
o. M. C II, plg.
Ie k. Hollande
,,holands".
Ac uelles
o me de
langue olandas.
Te nologie
| 2 )06 | 13
i i
5
ungu as 2 . ueng as
aeng as, uing is
E nonimas lie u i l kalboje' Zinomas
d iem o mom: senqja ungu as e
ac ueline ueng as. Ungu as anumus
skolinys i3 senosios usq es de la
même langue que e polaks'.
po X a. nosiniam balsiui 7 il i us d iga siu
un, plg.
ok. Unga ,, eng as", aussi bien loL
Hunga ia, hunga is ica langue e
,, eng q kul l a". Ii
ug os upes
Siau es U ale kilgs. Sa i a dis Magya . Bend ines
o me de la langue ueng as es secondaine,
elesnio, emp inimosi pa , yzdys, plg. lenk.
Wggie
,, eng as",,,Veng ija" (Bhga 196I: 757). M.
Wigg zy
Daukios Pos ile se ou e nou eesne
o me Wgg ai. Daba ine o me ueng as
se ou e déjà XVII a. Zodynues:
Unga Weng as, o. M. C IV e K. Si ydo Zodyne
Wgg zyn Hunga us, Wing is SD e Wggie lka
Pannonius, jiemia Panonia in e io , unga ia uel
hunga ia, Wing iu jieme SI)3. /
u
alakas, alahas,,i alas"
Fo ma ualakes andama K. Sin ydo Zodynues:
Wloch I alus, Walakas /
SD , wloch
I alus, walakas
SD3, plg /
(Palionis 2004:
548).
wlachas Fo ma
Vlahas es M. Dauk5os
Pos ileje
(< lenk. wloch,,i alas", plg.
Wloch!,,l aliia").
uohie is
Ce un neai5kiausios kilmds e nonimq, neiejamas s okiediq
sa i a dZiu Deu sche .
E nonimois uokie is kilmg es iSaiSkings
Kazimie as BIga
dans a icle
93. Vokia, miksai e Ku {as
(B[ga 7959:226-230) Ii Salies a do
Vokia
(la. Vaca. k i. *VAkia,. ikingg Balis", i. . aussi bien MaZiulis 1996:
44-I45) ime sen4ji e nonim4 *uakis
,, ikingas", gau 4 pa
ku Siq k., andam4 ono
B e k no Pos ileje:
Tcssai lesus szodis ne
wokiu szodis a. I5
lie uwniku, ne Lenku, ni
p op e pasida g
a do Vo ic sommes
ookieiio a d4, pi m4
ka 4 Li uanien
Me ikos 1498 pamine q
m. clokumen e
(i. . enco e
Vokia
"Deu schland"
Biga i961: 550-552). Cia même B ga pe speie
que ki dia imas uokie is es seno iSkas,
ou an M. IJaukios Pos ileje, P. Ruigio,
K. G. Milkaus e k . ai uos. E nonim4
uokie is andame M. DaukSos Pos ileie, K.
Sin ydo Zodyne Niemiecka jiemia albo
ye 3a niemiecka /
Alemania,
ge mania,
eu onia. /
WoLeia
wokie iu iiame
SD , Nlemiec /
Ge manus, eu ono,
Alemanus./ wokie is
SD1, aussi bien Niemka Ge mana, elemuna,
eu ona, wokie e SD ; / ainsi que
MaZosios Zodynues
Li uanie
Deu sche Woke isLex;
166 Vincen D o inas I Ii e nonim4is o lios
Deu sche
W6ke is, czio C l;
Woke is
Deu sche K . Deu schland
peuple Woke
Lex, Deu schland
Wokie, es.
Tau a, os F. C I;
Woke
plg. Deu schland Tau a
K , ainsi R igio,
pa
Milkaus Zodynus es.
K ai o a dis Vohie ija, ai i5 au o a dLio uokie is,
p emiè e4 ka E ou amas bene F yd icho Ku Saidio
Zodyne 1870 m.
zsksas..saksas'
Randamas di ige. Rich e io Zodyno ank al yje Sachse. Zaksas. F.
P e o ijaus
Zoclyne
Sachse C III -
e Sachsen
wi hou
lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq.
das
E nonimas lydas es kilgs i5 seno es . y. Iudo iudeig, (]ehudos) palikuoniq,
dénomina ion, plg. aussi bien k ai o a i lude a. Espagne Ži eng Zydai
(puse miliiono) 1492 m. DidZiojo
inquisi o iaus To k emados
edic u on é é pe sécu és,
accep e k ik5dionybg ou beg i
i5 Salies. IS a y i payés
Zydai se épandi au Po ugalijoie, Anglisie,
Allemagne, ia ils i aien wipus Reino, a liau
a ein Ry q Eu op4. Salia commun e hnonime
héb eux
(semi q
au os
is ai ai), i5
5aka,
héb eos,,Zydas",
o igusio g eik.
plg. i al. eb ei, us.
eape , a eçu des
Zydai i en am4j4 5ali,
i es dis inc s selon
exempleZiui, Po ugalijos
appelés ma enos,Ispanijos
Zydai
e Po ugalijos
- sé a ades
(se a dini), Vokie i os -
aKkenazici
(i5 heb aiiSko
allemiios dénomina ion
Aikenazi),
Li uanie, e Bal a usiios
Polonais
iydai - li uakai e pan. I5 lo .
okudaeus pa . id.
a ki .
jude appa ado Zydg aikenaziq nom
de langue judisch
- Oiddisch. Bibling heb aj l kalb4
XX a. a ai es
appliquées d'Odessa
Zydas Eleaza as Ben |ehuda
(1858-1922),
iSleido eikal4 Thesau us
o ius
Heb ai a is
(1908). E nonimas andamas
M. MaZq'do ai uose (MaZiulis
1996: 43 XVII a. Zodynues: i1.8), "d
udaeus, heb aeus.
jidas3; SD [ude
Zydas, ludin Zydelka Lex lude
Zydas, o. M. ludin, Zydelka, os.
F. C e k .
P iebalsio j
l'appa i ion
es éclai cie
(llpeo6pax enc u i 7959:2I1) au, que sla q langues a eçu 5i Zodi i5
ge manq, o 3ie ii oman l, i eusig i Siau g depuis AlpiLl.
plg. lo . giudeo.iek.
ludaeus. anc.
jui .i al.
Zi , Zidouka,lenk.
Zid. Zidowka.
I SVADOS
A iclenis seman inien du
nommées selon au ybg"
champ,,asmen l des in
e nonimq ii senqjq
lie u i3kg g upei, a ink ai
a5 q.
(XVI-XVIII a.)
Ap a iama e nonimg kilme, aplie u ina ion e i5liki nas
bend ine e kalboje.
Te minologie
| 2006
| 13 167
Tu inio a Z ilgiu ap a iamieii e nonimai son
Li u iens a imesniq
Eu op au q
nomsinimai.
Selon kilmg
e no imai
(iisky us padiq lie u i l
sa i a di) es la
lie i l langue
skolin in is lexique
pa ie.
E nonimai ne ienodas o igmes: bal iiki
(lie uuis,la ois, p usas), iX skoliniai sen.
us.
(lenkes, ii
ueng as),
okiec'ig
(lie . uoleie is, la . uacie is),
nauiesnieii ob eni pa albas
in e pininkes.
DidZioji senq q e nonimg pa ie iilaiky a ac uelleine
Li u iq pa lée.
Ce ains ieux
p ê sin iniai
e- nonimai a po
a chaizmais e
main enan emplacés nauiesniais
(ungu c s
- ueng as, pinas
- su . mis,
Salas - S o cs).
Le adi ionnel senq q e nonimq in en o ius con inu pasipildo
e noninauiais mais. Cela dé e mine les ela ions économiques e
cul u elles de la Li uanie a ec Eu op e pasa lio na ions.
ST N Al
B.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e Li huunia ()smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740.
hand ai is Li uanie noksl l: k. .le ni jos biblio eko je).
Cl'knls Ge munico-Li huana Cl
(pho o o inis l 'idin as). Rank i i inis XVll a. okieiiq lie u iq kalbq iodynas, I IV.
Pa engi Vincen I) o inas. Vilni s. 1995-1997. Da kan as Simonas l)aukan as.
l)idysis lank4 lie uulq holh4 )odynas. I . Pa cnge!
Gied i s
Subaius, Vilni s, 1993; IIT .
Pa engc
(ii ' l i s
S bac'ius. Vilnius 1996.
l)K Mikalojaus l)aukios 1595 n e q Ka e'kizmas.
l)a 'ng Vida laki ienc e Ionas Palio is.
Vilnius. 1995.
l)P In lehs-s ownik do,,Dauhlos Pos il ". T. Il. Op acowal Czcsli Kuclzinowski, P< zna6, 1977.
lAnd ejus K auze?l Vohlei K il! lie uuiq halbq iodynas (XVlll a., hand ai is Lie u iq kalbos i
ns i u o bib)io ekojc).
L' x Le. icon
Li huu ic n
(phog a o inis
Lcidimas). R, nk i i inis
XVII a. okic 'iq lie u iq kalbq
Zodynas.
Pa cngi Vincc as D o inas, Vilnius. 1987. M
Li auil h-cln lches und Deu lch=li auilhes Wij c I)uch...
'on Ch il ian (io lieb Mielckc...
Kiinigsbe g, 1 300.
MR )ominyki s U bas. Ma yno I luiuydo al q iod nas, Vilnius, I
)97.
N - Nesseln a
(1.
Ii. F. Wij l bucl de Lll uuis h n Sp ache,
Ki nigsbe g, 1851.
R i uuiJch-D u ches uncl l)eu l h-1,[ uui ch s Lcxicon...
' n
I)hilipp Ruhig... Kiinigsbc' g.
1717.
Ricl llohannas Rich e is?l Vohieii4
-lie uui l halb4 io lynas. IIalle, l72 ( ank a is Uallis-Wi enbe go
Ma in Lu he io uni e' si e o I ankis iundacijos biblio c'koje).
SI) .Scnasis,l(ons on ino
Si uydo i xl 'ncs
(io og a uo nis au o isa ion). l)a enge Kazys
Pakalka, Vilnius. 1997.
SI) P musis li , Lui l kulbos lod ,nas: Kons an lnes.Si oydas.
I)ic ionu ium ium linguan m
(io og a uo inis
lcidimas). Pa engi Kazl's
Pakalka, Vilnius. 1979.
T
TT I RATO RA
Bnga K. 1959: Rinh inia
a.ilai 1, Vilnius.
B ga K. 196l: Rinh lniul
ai oi 3. Vilnius.
LKE: Lie uui l langues encikk p llla. Pa engc K. zys Mo k nas, .claga o
Vy au , s A nb azas, Vilnius. i999.
l la7iulis V. l9iX : P usq halbos climologinis
)od nos
3, L P. Viluius.
1
6 U Vincen as l) o inas I Ii e nonim4
s o iios