Iš etnonimų istorijos
Full text
I5
e noni-,I his o ies
VINCENTAS Je ous en p ie
DROTVINAS
Vilniaus p ed u
niue si e a s
agoginis
nonimas i
onyma -
e hnos
- na ion, gen is aussi bien eu oua dis
aa das), (g .
na ionali és, - na ion, gen ies, kinines e
pan. nomina ion. E nonimus
papli im4 e unkciona imq y ineja
(e nonimijE), jq s uk l 4, kilmg, ipus,
onomas ikos iaka e nonimika.
E nonimai son épa is
selon ce que se appellen eux
mêmes les peuples Zmones
(au oe nonimai, ou
saoiua d|iai) e comme ku i4
no s (aloe nonimai).
au 4 appelle kaimynai
E nonimo
ela ion a ec
du nom
(alies es d ejopas.
Unis cas un e nonimas es p imo is e a si
dik uo a Salies pa adinim4, exemple.: g aikai -
G aileija, dans les au es cas Salies
pa adini nas es un e nonimo ondemen .
exemple. : Roma - omenai, Egyp - egip ieiiai.
Seno eje Li u ian s é aien Zinomi jus e a i niausiq kaimynll, a ec lesquels
ekonomi5kai, kul i iSkai bend au a, ne e ai e ka iau a, gendiq e a ybiq
dénomininimai. E nonimq gauselo is4 laik4, pledian is lie u iq nau os e É a s
aux yliums a ec Eu opos Salimis, Li uaniei apsik ikl ijus, appa aadus lie u i l
ai ijai e pan. I se'nuosiues Zodynues ou e ne naZa a imesniq e
olimesniq e niniq pa adinimq. Del o e no imai son pa ie de l'in en ai e
( egis o) zodyng de la langue lie u ig, e lé an un ce ain pé iode lexiq4.
E nonimai Zodynuose daZ le plus a g e a k a5 o a dZiq, e ne e ai
p idu iamas e i5 e nonimo pacla y as bud a dis.
A iclesnye b ldingesni senqjg aS o
MaZ ydo à K is ijono Donelaidio, ypad
apZ elgiami paminklq*. depuis Ma yno
XVII-XVIII a. ank al iniq e
spausdin g langues Zociynq
kilme, aplie u ina ion e
lie , iq e nonimai, i 1
iilikimas bend i eie kalboie.
u mdnus
Randamas seulemen
K. Sin ydo Zodyne:
O mianin
A meniu-
a menus,
s,
A menas /
SD3.
+Cia eliciii mi sc u< si osc ai o pa inklL osc un la i biblii iai a nonin ai,
plz. : uga nui. cbi i ui. cJczui, gala ai. gulil :i!hici (i gali/conys). je uzullmionys,
ho in 'lon1,s, samu i onai e k .
160 Vi cen as l) o inas I Ii e nonim4 slo i o ^
dehus
E nonimas e ou é seulemen K. Si ydo Zodyne: Czech Bohemus. 1iekas
SD1, SD3.
cigone, iigone
I5
Indiennes ki19 digonai
en Eu ope appa aode
XIII-XIV a., Ry q en Eu ope, p incipalemen Slo akijoje, Veng ijoje
(plg. XIV a. eng . cigdny), eliau jq eme as is en Lenkijoje e en
Li uanie. Ano A. Salio, digonai pie ydiq en Li uanie galejo
appa aî e maZdaug XV a. miu i, e ap ès Sim medio a eind e
su e Li ua us aka us
(Salys 1985: 499). Fo ma cigonas
andama K. Si , ydo
Zodyne: Cygan. Cynga us, Cygonas SD3. MaZosios Li uyens Zodynues
Salia c goncs andame e ac uini igon: Cigeune .
Cigonas, o. M. C IV;
Cigeune in.
Ciganka, os. F. C lY; Cigeune .
Czigonas.
Cigeune in, Cziganlea
K . Tau o a dis kilgs i5 neu . g . A singanoi (Salys 1985 497). Deuxième
digon l nom
- egip iediai
- angl. Gypsies, isp. e po . gi anos e
k . (Salys 1985: 497). F anclzijoje digonai
appelés
Bohemien. Dans le
p emie digonq
kong esse du monde
2001 m. a é é i eisin as
jq noma ion omai ( om
,,Zmogus, . y as"). Si peu nesesliusi na ion monde a
u b[ e p incipalemen aloe nonimq.
egy dnas,,egip ie is'
Kilgs iK
Égyp e.
k ai o a dZio Si4
o m4 andame
XVII a. MaZosios
Li uane Zodynues:
Apkasse Egyp ena i Smil i C I, aussi
bien C II e k . Randame i ki okiq
a ian q: egipcionas
DP; Aegyp e Egipcion's
Egypcionas B.
duniihas,,danas"
Randamas
M. DaukSos Pos ileje
(< lenk. Dunczik,,danas").
g aihas
Seno es g aikq
sa i a dis es
helenai
(Hellenes-
Salis
- Helade
), (Heljq
as). / Velesnis nomas g aikas (g aikos)
papli o pa lo . g aecus. La plus
ancienne o me Li u iq pa lan es
g akas: G aecus, G eczyn /
() akas SD3 (plg.
G ecki. G aecus, G aecanicus.
G akil3kas, G ecya G aecia /
(sans
co espondance Li u iSko)).
Fo m g ykas, lemiama okiedi l langues
phone os, ou eama Maiosios Li u Li uyn
Zodynues, exemple.: () ieche, G ykas, o. M. C II
(plg.
C) e c h en
e).
i a Z en
: L and. G yhi
[3Le
161
Tc n inologie
| 2006 | 13
gudas
Te minas gudas Zinomas i5 M. DaukSos
Pos iles.
MaZosios Li u
Li huynuose andame:
ReuB gudas, o. M. C III; Reu 3en.
Guddas. Guddu Zeme
III C; Guddas, doeine Gudde, Go he R, MZ. .
B odo skio Zodyne andame e
a i ikmeni masleolius: Reul3
Moli a ()uddes, Macou/kolus. E nonimo gudas eikSme
his o i5kai ge okai i ai a o. G. H. F. Nesselmanno
Zodyne
Guddas, o. M. e iiamas lenku: ein Pole. K. G. Milkaus Zodyne andame
e edinig: Gudduk's, ko, m., qui pla eliau aiSkina . i junge Gudde,
ich e le nach einem Akzen , schlech li auisch.
ein schlech e polnische Ke l M, aussi bien Paguddoiu, ojau, osu, o i
polnischen sp eche
is ai é, is aionis
Kilgs i5 ik inin de nom Is ael: Is ael,
Is aelas, o. M. C ll, Is ael (Go es
Fii s , nom i i. Is aël) B. M. Dauk5os Pos ileje
andame e nonimo o mq iz aelionis, aussi
bien Is aeli e , Is aeli as, Is aeli enas
B, Is aéli e,
a, Is ai en.
R. MZ.
eneis hu i
Randamas a. XVII Zodynaux,
cela indique que ku Siai
ebebu oi bien Zinomi aux
au es blancs. Fo ma gana
i ai uoja: Chu e Ku l3ys
Lex, Cu e Ku l3is,
io.
M. C, Cu e Ku szys K , plg. Chu land Ku lend ija, Chu lcinde Ku lendikas
(?) Rich . K. G. Milkaus Zodyne Ku l3is, l3io, m. ein Ku aiSkinamas comme
Résiden du com é de Klaipeda ein Einwohne im Memelschen
Haup am
(aupa a an aussi ad iamas ac ionmaZodis paku iiu i, plg.
paku oju[3, ojau, awau, 6su, o i - lie u iSkai pa le i a ec
Klaipedos accen u ich ede nach dem Memelschen
Alezen Li auisch .
la ais
Randamas XVII-XVIII a. MaZosios Li uanie
Zodynues:
Lie land
Lai uija,
Lie lande
la wys Lex, Lie liinde
La wys K . Lie land La wya,
os.
F., Lie lande , La wys,io. M. C Il. Te a
Le ho um es men ionnée XI-XIII a. dans des
documen s his o iques, le nom k al o
La uija
appa aî
seulemen XIX a.
dans ues, o Zodis ac ois
p emiè e ca 4 men ionna
1648 m. (Sabaliauskas /
1990:
352). Sengjq Zodynq indique que k a5 o a di La uija gali na
paanks in i su
200 me q.
I62 Vincen as l) o inas I Ii e nonim7 his o iiios
lenhas
E nonimas polkas es un seniausig
us l skoliniq i5 de la langue
ancienne, dans laquelle jusqu X a.
iS i g i d iga si en.
miu io é aien nosiniai balsiai, eliau
Fixs oiamas e DidZiosios, e MaZosios
Li uynues Zodynes: Pohle
polkas
Lex; Pole
Lenkas Rich ; Polak
Polonus S ma a. / Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus
S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a.
Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus
S ma a. Polonus S ma a. lynkas SDI. ei!i skolini bu ume ga g po X
a., ce il u e q un au eoki pa idal4, plg. lenkq sa i a di polak, no K
L s.
(Bnga 196I:756; Sabaliauskas
1990: 228). Sio e nonimo
Saknis
Salies nominime
iSlaiky a Polskc .
li auaininhas, li auais
Les plus anciennes lusq p o e i l gen ys, g enuses
dans le y é ieu de la bal ie, on é é appelées aisii T
au nom. Cela indique l'his o ique de Rome Taci o éale
Ge mania (en i on 98 m.) le nom Aes io um gen es. Le
nom ac uel bal ai es ela i emen nou eau
- i le p emie 1845 m. pa a oio okiedi l
bal is as G. H. F. Nesselmannas son
magasin,,Seno es p us l kalba" (Die Sp ache
de al en
P eussen, Be lin). nom de Li uanie la ynU
k. Li huania pi m4 ka 4 monumen e as
1009 m. K edlinbou g analuose, adiau
au o a dis u ejo bu i
Zinomas où qui anksdiau. Del a5 ijos lie u ig kalba compa ely o
appa i ion des nom io lie io
(iinomi la ynq, sen4ja
usq k.) ilgai neuZ a5y i
Li u i(kai.
Li uuuinie
- l'ancien nom li ua io se ou e non
seulemen
MaZosios Li uanie XVII-XVIII a. Zodynues: Iillaue lie uwinin&'s Lex;
Li aue uwininkas, o. M. ka, os. F. e [Lie uwinin]ke, es C II: Li aue
Li uwninkcs K e k ., mais e K. Si ydo Zodynuose: Li win Li huanus,
Lie uwnikas (i Li wa Li huania, SD , Li win) / Li uanus. Lie uwnikas SD3
lie uwa; li e lki Li huanicus: lie uaisz as Li wd Li huania. / Li uoue:
SD1, Li ew ki Li uanicus. /
Li uuwi 3hc s
SD3).
li uinas,
e nonimas
Skolin as plg.
lenk. Li win, Siandien iSlaiky as su nomise.
Daba ini e nonim4 lie uuisbene le p emie
Daukan as se a pa a ojgs Simonas 1993:
(Daukan as
340).
Senjo e no in o
lie uuqs needslme es
main enan
spécialisée
- elle es
u ilisée en
pa lan de
MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius.
maskolius
MaZosios
Li uyn Zodynues
andamos
o mes: MuPkowi e ,
Maskolus
(plg. e Mu 3cou, Makswa)K , Mascowi e ,
Mazkolus (plg. e Mascau, Maks ua)
Zodyne andame da an age aplie u in us
des noms
Rich . K. Si ydo mqshuy is: Mo wa Mo couia /. Malkwi1iey Malkwi iu
iieme, Mo wicin / /
Mo chus.
Makwi is SD3./ La plus écen e
a ian e e nonime es maskuenas,
p7g.
Tc minologie
12006 113 163
Mykolo Li uio,,Apie
lie u iq, o o iq e
mask en l pap odius"
(Vilnius,
1e8B). Il es à no e que le p oje de loi a é é adop é à l'unanimi é pa le Pa lemen eu opéen.
pinas,,suomis'
Randamas
XVII a. MaZ
Lie osios -
Zodynues,
os p z. :
Finnen, Pinna. u.
M. pl.
Plg. ok.
Finnland
Finne, Pinnu
Zeme C IL
aussi bien ang|. Finn. anc.
Finnos,lenk. Fin,
@un.
us. Suomiq
es
Suomi.
sa i a dis Tau o a dis
inlanda-
is
(K. Bugos somai, a n. sominis
( eyes); somis, soma) e k ai o a dis Suomija p add as
a o i seulemen XIX a. pabaigo e (plg. da la iq soms,
somie e).
ançais
Kilgs ii p ancuz l sa i a dZio
F anSois, qui pa ok. id.
auk5 . F anzois, o pa lenk.
anzuz, us.
F anzeis F an zose,
iga o p ésen ini puddal4
Q4pauys a ejo i lie u iq ka1b4. Zin on as i( MaZosios
Li uanie XVII-XVIII a. Zodynq: F an zos P ancusas C ll,
F an zose P ancuzas K .
p usse
P sq e nonimas (B uzi) pi mE
ka 4 pamine as IX a. ad.
Ba a q Geog a o bal 1
nommée commune an
- LEK 7999:514. Sis
aK uose aka g
K. Si , ydo, an e
Li uak p ulak Bo ullus. / Li uanie P u enus,
MaZosios Zodynams:
p u as SDl; P e P usas Lex P eu13 P usas, o.
M. Cu i III; aussi bien e iau p usokas,
p usoke, p uselka ymionis,
ymionas,, omie is" Ce son dans les ieusses
ai es bene p incipalemen a ian q ayan un
e hnonim:
N.
M. MaZ . ydo M. Dauk5os
Rzymianin, ymionys;
Pos iieje Rimionis (lenk.
Rimionka, Rzymianka); K. Si ydo Zodyne Rzymianin
Romanus, Rimionis /
SD . Aussi Ri)me Rymionis, nio. M.
C III, ymionas es Lex e Miikaus
Zodynaux. Vad. K auzes Rimienas,
Zodyne
plg. da ymianas
lTome , (L .
Palionis 2004: 395). Cela peu paaiikin i ondamen al i.odlio i ai a imu:
Rymas M.
M. Da " kios
Ca ekizme,
(lenk.
Rlmcs Rzl m)
DaukSos
Pos ileje, Rzyn Romu Rimas
Rom, Rimija, Rimas Lex, aussi
SD1, K ., Rymas R e MZ. Iki pas a qjq delim medi l a é é
bien Rom, Rimija /
épanduusi e nonimo o n a omenas, main enan ,
p incipalemen Ka alikq BaZnydios ex ose,
pladia - siai a oiama omie is.
4 Vincen D o inas I Ii e noni n4 islo iio.s
So as
,,5ko as'
Ranclames
K. Si ydo Zodyne: s3<
sco us,
sga as /
SD3 e Mazosios
Li u os
zod nues:
Scho Sza as
Lex.
sc o/
. sza as, o. M. c lll,
scho e
Sza as
Rich .
iuedas
Randamas
M. Dauk5os
Pos ileje (szwedai) e Mazosios Li uanie i,odyn
dans: Schuede
Szwedas, o Lex, Schwed Szwedas,
o Rich , M, C III e k .
S. Daukan as a oio 5io
e nonimo sa aip
mo i oua a o m4 y'uuedas
(iuuis
es i +),
a iau elle
nep igijo.
iaeico ius, ioeis e is,,S eica as"
Schwei ze
Sweiczo us
K ., Schwei za
III - bc' Li u iSko a i ik nens.
K. Donelaidio da .ioeis e is:
' anleiai ancizais e a ec
su
{ueis e iais ualgiau.
Tu,
chuz{cas
Zioply, a ec
Xueis e iu g osu
E qui enco e plus
susibas e
Lie uuq
ua gy .
iaobas..5 abas"
szwab
sueuus,l3wobas /
Sl) , plg. ji ai là
l3wobu
pa . yok. Schwabe
III - sans Li u iSko
adéqumens.
o o ius
P emiieii
o o iai
(C ymo) appuyi enu
en Li uanie y au o
Didziois empsis.
E nonimas o o ius
ixé
M. Dauk5os
Pos ileje (To o ei)
e XVII a.
ial iniuose: Ta a zyn
Ta a us, Scy ba. /
Tq o is SDl; Ho da Ta a ka. Ta q o
cae as, ciui c s, Re publica.
Sueyga
wiso ine /
To o iu
SD]. MaZosios
Li uanie
Zodynques andame Ta q To o us
Lex; Ta a , To o us.
qus, M. lTo o] ene, es,
F. C IY; Ta a To o us
R e k .
u que
Randamas
M. MaZ , ydo
ai uose, M.
Daukxos
Pos ileje.
XVII eliau a.
Zodynues:
Tu czyn
u ca. SD Tu kas3; u che kas
Lex, plg. T ckey
Tu ku zeme;
Tu cke.
Tu kas, o. M. C IV e k .
ulend ss.,olandas'
Randamas
F. P e o ijaus
Zodyne:
Hollcinde .
(Jllend es,
o. M. C II, plg.
Ie k. Hollande
,,holands".
Ac uelles
o me de
langue olandas.
Te nologie
| 2 )06 | 13
i i
5
ungu as 2 . ueng as
aeng as, uing is
E nonimas lie u i l kalboje' Zinomas
d iem o mom: senqja ungu as e
ac ueline ueng as. Ungu as anumus
skolinys i3 senosios usq es de la
même langue que e polaks'.
po X a. nosiniam balsiui 7 il i us d iga siu
un, plg.
ok. Unga ,, eng as", aussi bien loL
Hunga ia, hunga is ica langue e
,, eng q kul l a". Ii
ug os upes
Siau es U ale kilgs. Sa i a dis Magya . Bend ines
o me de la langue ueng as es secondaine,
elesnio, emp inimosi pa , yzdys, plg. lenk.
Wggie
,, eng as",,,Veng ija" (Bhga 196I: 757). M.
Wigg zy
Daukios Pos ile se ou e nou eesne
o me Wgg ai. Daba ine o me ueng as
se ou e déjà XVII a. Zodynues:
Unga Weng as, o. M. C IV e K. Si ydo Zodyne
Wgg zyn Hunga us, Wing is SD e Wggie lka
Pannonius, jiemia Panonia in e io , unga ia uel
hunga ia, Wing iu jieme SI)3. /
u
alakas, alahas,,i alas"
Fo ma ualakes andama K. Sin ydo Zodynues:
Wloch I alus, Walakas /
SD , wloch
I alus, walakas
SD3, plg /
(Palionis 2004:
548).
wlachas Fo ma
Vlahas es M. Dauk5os
Pos ileje
(< lenk. wloch,,i alas", plg.
Wloch!,,l aliia").
uohie is
Ce un neai5kiausios kilmds e nonimq, neiejamas s okiediq
sa i a dZiu Deu sche .
E nonimois uokie is kilmg es iSaiSkings
Kazimie as BIga
dans a icle
93. Vokia, miksai e Ku {as
(B[ga 7959:226-230) Ii Salies a do
Vokia
(la. Vaca. k i. *VAkia,. ikingg Balis", i. . aussi bien MaZiulis 1996:
44-I45) ime sen4ji e nonim4 *uakis
,, ikingas", gau 4 pa
ku Siq k., andam4 ono
B e k no Pos ileje:
Tcssai lesus szodis ne
wokiu szodis a. I5
lie uwniku, ne Lenku, ni
p op e pasida g
a do Vo ic sommes
ookieiio a d4, pi m4
ka 4 Li uanien
Me ikos 1498 pamine q
m. clokumen e
(i. . enco e
Vokia
"Deu schland"
Biga i961: 550-552). Cia même B ga pe speie
que ki dia imas uokie is es seno iSkas,
ou an M. IJaukios Pos ileje, P. Ruigio,
K. G. Milkaus e k . ai uos. E nonim4
uokie is andame M. DaukSos Pos ileie, K.
Sin ydo Zodyne Niemiecka jiemia albo
ye 3a niemiecka /
Alemania,
ge mania,
eu onia. /
WoLeia
wokie iu iiame
SD , Nlemiec /
Ge manus, eu ono,
Alemanus./ wokie is
SD1, aussi bien Niemka Ge mana, elemuna,
eu ona, wokie e SD ; / ainsi que
MaZosios Zodynues
Li uanie
Deu sche Woke isLex;
166 Vincen D o inas I Ii e nonim4is o lios
Deu sche
W6ke is, czio C l;
Woke is
Deu sche K . Deu schland
peuple Woke
Lex, Deu schland
Wokie, es.
Tau a, os F. C I;
Woke
plg. Deu schland Tau a
K , ainsi R igio,
pa
Milkaus Zodynus es.
K ai o a dis Vohie ija, ai i5 au o a dLio uokie is,
p emiè e4 ka E ou amas bene F yd icho Ku Saidio
Zodyne 1870 m.
zsksas..saksas'
Randamas di ige. Rich e io Zodyno ank al yje Sachse. Zaksas. F.
P e o ijaus
Zoclyne
Sachse C III -
e Sachsen
wi hou
lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq.
das
E nonimas lydas es kilgs i5 seno es . y. Iudo iudeig, (]ehudos) palikuoniq,
dénomina ion, plg. aussi bien k ai o a i lude a. Espagne Ži eng Zydai
(puse miliiono) 1492 m. DidZiojo
inquisi o iaus To k emados
edic u on é é pe sécu és,
accep e k ik5dionybg ou beg i
i5 Salies. IS a y i payés
Zydai se épandi au Po ugalijoie, Anglisie,
Allemagne, ia ils i aien wipus Reino, a liau
a ein Ry q Eu op4. Salia commun e hnonime
héb eux
(semi q
au os
is ai ai), i5
5aka,
héb eos,,Zydas",
o igusio g eik.
plg. i al. eb ei, us.
eape , a eçu des
Zydai i en am4j4 5ali,
i es dis inc s selon
exempleZiui, Po ugalijos
appelés ma enos,Ispanijos
Zydai
e Po ugalijos
- sé a ades
(se a dini), Vokie i os -
aKkenazici
(i5 heb aiiSko
allemiios dénomina ion
Aikenazi),
Li uanie, e Bal a usiios
Polonais
iydai - li uakai e pan. I5 lo .
okudaeus pa . id.
a ki .
jude appa ado Zydg aikenaziq nom
de langue judisch
- Oiddisch. Bibling heb aj l kalb4
XX a. a ai es
appliquées d'Odessa
Zydas Eleaza as Ben |ehuda
(1858-1922),
iSleido eikal4 Thesau us
o ius
Heb ai a is
(1908). E nonimas andamas
M. MaZq'do ai uose (MaZiulis
1996: 43 XVII a. Zodynues: i1.8), "d
udaeus, heb aeus.
jidas3; SD [ude
Zydas, ludin Zydelka Lex lude
Zydas, o. M. ludin, Zydelka, os.
F. C e k .
P iebalsio j
l'appa i ion
es éclai cie
(llpeo6pax enc u i 7959:2I1) au, que sla q langues a eçu 5i Zodi i5
ge manq, o 3ie ii oman l, i eusig i Siau g depuis AlpiLl.
plg. lo . giudeo.iek.
ludaeus. anc.
jui .i al.
Zi , Zidouka,lenk.
Zid. Zidowka.
I SVADOS
A iclenis seman inien du
nommées selon au ybg"
champ,,asmen l des in
e nonimq ii senqjq
lie u i3kg g upei, a ink ai
a5 q.
(XVI-XVIII a.)
Ap a iama e nonimg kilme, aplie u ina ion e i5liki nas
bend ine e kalboje.
Te minologie
| 2006
| 13 167
Tu inio a Z ilgiu ap a iamieii e nonimai son
Li u iens a imesniq
Eu op au q
nomsinimai.
Selon kilmg
e no imai
(iisky us padiq lie u i l
sa i a di) es la
lie i l langue
skolin in is lexique
pa ie.
E nonimai ne ienodas o igmes: bal iiki
(lie uuis,la ois, p usas), iX skoliniai sen.
us.
(lenkes, ii
ueng as),
okiec'ig
(lie . uoleie is, la . uacie is),
nauiesnieii ob eni pa albas
in e pininkes.
DidZioji senq q e nonimg pa ie iilaiky a ac uelleine
Li u iq pa lée.
Ce ains ieux
p ê sin iniai
e- nonimai a po
a chaizmais e
main enan emplacés nauiesniais
(ungu c s
- ueng as, pinas
- su . mis,
Salas - S o cs).
Le adi ionnel senq q e nonimq in en o ius con inu pasipildo
e noninauiais mais. Cela dé e mine les ela ions économiques e
cul u elles de la Li uanie a ec Eu op e pasa lio na ions.
ST N Al
B.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e Li huunia ()smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740.
hand ai is Li uanie noksl l: k. .le ni jos biblio eko je).
Cl'knls Ge munico-Li huana Cl
(pho o o inis l 'idin as). Rank i i inis XVll a. okieiiq lie u iq kalbq iodynas, I IV.
Pa engi Vincen I) o inas. Vilni s. 1995-1997. Da kan as Simonas l)aukan as.
l)idysis lank4 lie uulq holh4 )odynas. I . Pa cnge!
Gied i s
Subaius, Vilni s, 1993; IIT .
Pa engc
(ii ' l i s
S bac'ius. Vilnius 1996.
l)K Mikalojaus l)aukios 1595 n e q Ka e'kizmas.
l)a 'ng Vida laki ienc e Ionas Palio is.
Vilnius. 1995.
l)P In lehs-s ownik do,,Dauhlos Pos il ". T. Il. Op acowal Czcsli Kuclzinowski, P< zna6, 1977.
lAnd ejus K auze?l Vohlei K il! lie uuiq halbq iodynas (XVlll a., hand ai is Lie u iq kalbos i
ns i u o bib)io ekojc).
L' x Le. icon
Li huu ic n
(phog a o inis
Lcidimas). R, nk i i inis
XVII a. okic 'iq lie u iq kalbq
Zodynas.
Pa cngi Vincc as D o inas, Vilnius. 1987. M
Li auil h-cln lches und Deu lch=li auilhes Wij c I)uch...
'on Ch il ian (io lieb Mielckc...
Kiinigsbe g, 1 300.
MR )ominyki s U bas. Ma yno I luiuydo al q iod nas, Vilnius, I
)97.
N - Nesseln a
(1.
Ii. F. Wij l bucl de Lll uuis h n Sp ache,
Ki nigsbe g, 1851.
R i uuiJch-D u ches uncl l)eu l h-1,[ uui ch s Lcxicon...
' n
I)hilipp Ruhig... Kiinigsbc' g.
1717.
Ricl llohannas Rich e is?l Vohieii4
-lie uui l halb4 io lynas. IIalle, l72 ( ank a is Uallis-Wi enbe go
Ma in Lu he io uni e' si e o I ankis iundacijos biblio c'koje).
SI) .Scnasis,l(ons on ino
Si uydo i xl 'ncs
(io og a uo nis au o isa ion). l)a enge Kazys
Pakalka, Vilnius. 1997.
SI) P musis li , Lui l kulbos lod ,nas: Kons an lnes.Si oydas.
I)ic ionu ium ium linguan m
(io og a uo inis
lcidimas). Pa engi Kazl's
Pakalka, Vilnius. 1979.
T
TT I RATO RA
Bnga K. 1959: Rinh inia
a.ilai 1, Vilnius.
B ga K. 196l: Rinh lniul
ai oi 3. Vilnius.
LKE: Lie uui l langues encikk p llla. Pa engc K. zys Mo k nas, .claga o
Vy au , s A nb azas, Vilnius. i999.
l la7iulis V. l9iX : P usq halbos climologinis
)od nos
3, L P. Viluius.
1
6 U Vincen as l) o inas I Ii e nonim4
s o iios