scieee Open visual document viewer

Iš etnonimų istorijos

Vincentas Drotvinas

Full text

I5 e noni-,I his o ies VINCENTAS Je ous en p ie DROTVINAS Vilniaus p ed u niue si e a s agoginis nonimas i onyma - e hnos - na ion, gen is aussi bien eu oua dis aa das), (g . na ionali és, - na ion, gen ies, kinines e pan. nomina ion. E nonimus papli im4 e unkciona imq y ineja (e nonimijE), jq s uk l 4, kilmg, ipus, onomas ikos iaka e nonimika. E nonimai son épa is selon ce que se appellen eux mêmes les peuples Zmones (au oe nonimai, ou saoiua d|iai) e comme ku i4 no s (aloe nonimai). au 4 appelle kaimynai E nonimo ela ion a ec du nom (alies es d ejopas. Unis cas un e nonimas es p imo is e a si dik uo a Salies pa adinim4, exemple.: g aikai - G aileija, dans les au es cas Salies pa adini nas es un e nonimo ondemen . exemple. : Roma - omenai, Egyp - egip ieiiai. Seno eje Li u ian s é aien Zinomi jus e a i niausiq kaimynll, a ec lesquels ekonomi5kai, kul i iSkai bend au a, ne e ai e ka iau a, gendiq e a ybiq dénomininimai. E nonimq gauselo is4 laik4, pledian is lie u iq nau os e É a s aux yliums a ec Eu opos Salimis, Li uaniei apsik ikl ijus, appa aadus lie u i l ai ijai e pan. I se'nuosiues Zodynues ou e ne naZa a imesniq e olimesniq e niniq pa adinimq. Del o e no imai son pa ie de l'in en ai e ( egis o) zodyng de la langue lie u ig, e lé an un ce ain pé iode lexiq4. E nonimai Zodynuose daZ le plus a g e a k a5 o a dZiq, e ne e ai p idu iamas e i5 e nonimo pacla y as bud a dis. A iclesnye b ldingesni senqjg aS o MaZ ydo à K is ijono Donelaidio, ypad apZ elgiami paminklq*. depuis Ma yno XVII-XVIII a. ank al iniq e spausdin g langues Zociynq kilme, aplie u ina ion e lie , iq e nonimai, i 1 iilikimas bend i eie kalboie. u mdnus Randamas seulemen K. Sin ydo Zodyne: O mianin A meniu- a menus, s, A menas / SD3. +Cia eliciii mi sc u< si osc ai o pa inklL osc un la i biblii iai a nonin ai, plz. : uga nui. cbi i ui. cJczui, gala ai. gulil :i!hici (i gali/conys). je uzullmionys, ho in 'lon1,s, samu i onai e k . 160 Vi cen as l) o inas I Ii e nonim4 slo i o ^ dehus E nonimas e ou é seulemen K. Si ydo Zodyne: Czech Bohemus. 1iekas SD1, SD3. cigone, iigone I5 Indiennes ki19 digonai en Eu ope appa aode XIII-XIV a., Ry q en Eu ope, p incipalemen Slo akijoje, Veng ijoje (plg. XIV a. eng . cigdny), eliau jq eme as is en Lenkijoje e en Li uanie. Ano A. Salio, digonai pie ydiq en Li uanie galejo appa aî e maZdaug XV a. miu i, e ap ès Sim medio a eind e su e Li ua us aka us (Salys 1985: 499). Fo ma cigonas andama K. Si , ydo Zodyne: Cygan. Cynga us, Cygonas SD3. MaZosios Li uyens Zodynues Salia c goncs andame e ac uini igon: Cigeune . Cigonas, o. M. C IV; Cigeune in. Ciganka, os. F. C lY; Cigeune . Czigonas. Cigeune in, Cziganlea K . Tau o a dis kilgs i5 neu . g . A singanoi (Salys 1985 497). Deuxième digon l nom - egip iediai - angl. Gypsies, isp. e po . gi anos e k . (Salys 1985: 497). F anclzijoje digonai appelés Bohemien. Dans le p emie digonq kong esse du monde 2001 m. a é é i eisin as jq noma ion omai ( om ,,Zmogus, . y as"). Si peu nesesliusi na ion monde a u b[ e p incipalemen aloe nonimq. egy dnas,,egip ie is' Kilgs iK Égyp e. k ai o a dZio Si4 o m4 andame XVII a. MaZosios Li uane Zodynues: Apkasse Egyp ena i Smil i C I, aussi bien C II e k . Randame i ki okiq a ian q: egipcionas DP; Aegyp e Egipcion's Egypcionas B. duniihas,,danas" Randamas M. DaukSos Pos ileje (< lenk. Dunczik,,danas"). g aihas Seno es g aikq sa i a dis es helenai (Hellenes- Salis - Helade ), (Heljq as). / Velesnis nomas g aikas (g aikos) papli o pa lo . g aecus. La plus ancienne o me Li u iq pa lan es g akas: G aecus, G eczyn / () akas SD3 (plg. G ecki. G aecus, G aecanicus. G akil3kas, G ecya G aecia / (sans co espondance Li u iSko)). Fo m g ykas, lemiama okiedi l langues phone os, ou eama Maiosios Li u Li uyn Zodynues, exemple.: () ieche, G ykas, o. M. C II (plg. C) e c h en e). i a Z en : L and. G yhi [3Le 161 Tc n inologie | 2006 | 13 gudas Te minas gudas Zinomas i5 M. DaukSos Pos iles. MaZosios Li u Li huynuose andame: ReuB gudas, o. M. C III; Reu 3en. Guddas. Guddu Zeme III C; Guddas, doeine Gudde, Go he R, MZ. . B odo skio Zodyne andame e a i ikmeni masleolius: Reul3 Moli a ()uddes, Macou/kolus. E nonimo gudas eikSme his o i5kai ge okai i ai a o. G. H. F. Nesselmanno Zodyne Guddas, o. M. e iiamas lenku: ein Pole. K. G. Milkaus Zodyne andame e edinig: Gudduk's, ko, m., qui pla eliau aiSkina . i junge Gudde, ich e le nach einem Akzen , schlech li auisch. ein schlech e polnische Ke l M, aussi bien Paguddoiu, ojau, osu, o i polnischen sp eche is ai é, is aionis Kilgs i5 ik inin de nom Is ael: Is ael, Is aelas, o. M. C ll, Is ael (Go es Fii s , nom i i. Is aël) B. M. Dauk5os Pos ileje andame e nonimo o mq iz aelionis, aussi bien Is aeli e , Is aeli as, Is aeli enas B, Is aéli e, a, Is ai en. R. MZ. eneis hu i Randamas a. XVII Zodynaux, cela indique que ku Siai ebebu oi bien Zinomi aux au es blancs. Fo ma gana i ai uoja: Chu e Ku l3ys Lex, Cu e Ku l3is, io. M. C, Cu e Ku szys K , plg. Chu land Ku lend ija, Chu lcinde Ku lendikas (?) Rich . K. G. Milkaus Zodyne Ku l3is, l3io, m. ein Ku aiSkinamas comme Résiden du com é de Klaipeda ein Einwohne im Memelschen Haup am (aupa a an aussi ad iamas ac ionmaZodis paku iiu i, plg. paku oju[3, ojau, awau, 6su, o i - lie u iSkai pa le i a ec Klaipedos accen u ich ede nach dem Memelschen Alezen Li auisch . la ais Randamas XVII-XVIII a. MaZosios Li uanie Zodynues: Lie land Lai uija, Lie lande la wys Lex, Lie liinde La wys K . Lie land La wya, os. F., Lie lande , La wys,io. M. C Il. Te a Le ho um es men ionnée XI-XIII a. dans des documen s his o iques, le nom k al o La uija appa aî seulemen XIX a. dans ues, o Zodis ac ois p emiè e ca 4 men ionna 1648 m. (Sabaliauskas / 1990: 352). Sengjq Zodynq indique que k a5 o a di La uija gali na paanks in i su 200 me q. I62 Vincen as l) o inas I Ii e nonim7 his o iiios lenhas E nonimas polkas es un seniausig us l skoliniq i5 de la langue ancienne, dans laquelle jusqu X a. iS i g i d iga si en. miu io é aien nosiniai balsiai, eliau Fixs oiamas e DidZiosios, e MaZosios Li uynues Zodynes: Pohle polkas Lex; Pole Lenkas Rich ; Polak Polonus S ma a. / Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. Polonus S ma a. lynkas SDI. ei!i skolini bu ume ga g po X a., ce il u e q un au eoki pa idal4, plg. lenkq sa i a di polak, no K L s. (Bnga 196I:756; Sabaliauskas 1990: 228). Sio e nonimo Saknis Salies nominime iSlaiky a Polskc . li auaininhas, li auais Les plus anciennes lusq p o e i l gen ys, g enuses dans le y é ieu de la bal ie, on é é appelées aisii T au nom. Cela indique l'his o ique de Rome Taci o éale Ge mania (en i on 98 m.) le nom Aes io um gen es. Le nom ac uel bal ai es ela i emen nou eau - i le p emie 1845 m. pa a oio okiedi l bal is as G. H. F. Nesselmannas son magasin,,Seno es p us l kalba" (Die Sp ache de al en P eussen, Be lin). nom de Li uanie la ynU k. Li huania pi m4 ka 4 monumen e as 1009 m. K edlinbou g analuose, adiau au o a dis u ejo bu i Zinomas où qui anksdiau. Del a5 ijos lie u ig kalba compa ely o appa i ion des nom io lie io (iinomi la ynq, sen4ja usq k.) ilgai neuZ a5y i Li u i(kai. Li uuuinie - l'ancien nom li ua io se ou e non seulemen MaZosios Li uanie XVII-XVIII a. Zodynues: Iillaue lie uwinin&'s Lex; Li aue uwininkas, o. M. ka, os. F. e [Lie uwinin]ke, es C II: Li aue Li uwninkcs K e k ., mais e K. Si ydo Zodynuose: Li win Li huanus, Lie uwnikas (i Li wa Li huania, SD , Li win) / Li uanus. Lie uwnikas SD3 lie uwa; li e lki Li huanicus: lie uaisz as Li wd Li huania. / Li uoue: SD1, Li ew ki Li uanicus. / Li uuwi 3hc s SD3). li uinas, e nonimas Skolin as plg. lenk. Li win, Siandien iSlaiky as su nomise. Daba ini e nonim4 lie uuisbene le p emie Daukan as se a pa a ojgs Simonas 1993: (Daukan as 340). Senjo e no in o lie uuqs needslme es main enan spécialisée - elle es u ilisée en pa lan de MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. MaZosios Lie u os lie u ius. maskolius MaZosios Li uyn Zodynues andamos o mes: MuPkowi e , Maskolus (plg. e Mu 3cou, Makswa)K , Mascowi e , Mazkolus (plg. e Mascau, Maks ua) Zodyne andame da an age aplie u in us des noms Rich . K. Si ydo mqshuy is: Mo wa Mo couia /. Malkwi1iey Malkwi iu iieme, Mo wicin / / Mo chus. Makwi is SD3./ La plus écen e a ian e e nonime es maskuenas, p7g. Tc minologie 12006 113 163 Mykolo Li uio,,Apie lie u iq, o o iq e mask en l pap odius" (Vilnius, 1e8B). Il es à no e que le p oje de loi a é é adop é à l'unanimi é pa le Pa lemen eu opéen. pinas,,suomis' Randamas XVII a. MaZ Lie osios - Zodynues, os p z. : Finnen, Pinna. u. M. pl. Plg. ok. Finnland Finne, Pinnu Zeme C IL aussi bien ang|. Finn. anc. Finnos,lenk. Fin, @un. us. Suomiq es Suomi. sa i a dis Tau o a dis inlanda- is (K. Bugos somai, a n. sominis ( eyes); somis, soma) e k ai o a dis Suomija p add as a o i seulemen XIX a. pabaigo e (plg. da la iq soms, somie e). ançais Kilgs ii p ancuz l sa i a dZio F anSois, qui pa ok. id. auk5 . F anzois, o pa lenk. anzuz, us. F anzeis F an zose, iga o p ésen ini puddal4 Q4pauys a ejo i lie u iq ka1b4. Zin on as i( MaZosios Li uanie XVII-XVIII a. Zodynq: F an zos P ancusas C ll, F an zose P ancuzas K . p usse P sq e nonimas (B uzi) pi mE ka 4 pamine as IX a. ad. Ba a q Geog a o bal 1 nommée commune an - LEK 7999:514. Sis aK uose aka g K. Si , ydo, an e Li uak p ulak Bo ullus. / Li uanie P u enus, MaZosios Zodynams: p u as SDl; P e P usas Lex P eu13 P usas, o. M. Cu i III; aussi bien e iau p usokas, p usoke, p uselka ymionis, ymionas,, omie is" Ce son dans les ieusses ai es bene p incipalemen a ian q ayan un e hnonim: N. M. MaZ . ydo M. Dauk5os Rzymianin, ymionys; Pos iieje Rimionis (lenk. Rimionka, Rzymianka); K. Si ydo Zodyne Rzymianin Romanus, Rimionis / SD . Aussi Ri)me Rymionis, nio. M. C III, ymionas es Lex e Miikaus Zodynaux. Vad. K auzes Rimienas, Zodyne plg. da ymianas lTome , (L . Palionis 2004: 395). Cela peu paaiikin i ondamen al i.odlio i ai a imu: Rymas M. M. Da " kios Ca ekizme, (lenk. Rlmcs Rzl m) DaukSos Pos ileje, Rzyn Romu Rimas Rom, Rimija, Rimas Lex, aussi SD1, K ., Rymas R e MZ. Iki pas a qjq delim medi l a é é bien Rom, Rimija / épanduusi e nonimo o n a omenas, main enan , p incipalemen Ka alikq BaZnydios ex ose, pladia - siai a oiama omie is. 4 Vincen D o inas I Ii e noni n4 islo iio.s So as ,,5ko as' Ranclames K. Si ydo Zodyne: s3< sco us, sga as / SD3 e Mazosios Li u os zod nues: Scho Sza as Lex. sc o/ . sza as, o. M. c lll, scho e Sza as Rich . iuedas Randamas M. Dauk5os Pos ileje (szwedai) e Mazosios Li uanie i,odyn dans: Schuede Szwedas, o Lex, Schwed Szwedas, o Rich , M, C III e k . S. Daukan as a oio 5io e nonimo sa aip mo i oua a o m4 y'uuedas (iuuis es i +), a iau elle nep igijo. iaeico ius, ioeis e is,,S eica as" Schwei ze Sweiczo us K ., Schwei za III - bc' Li u iSko a i ik nens. K. Donelaidio da .ioeis e is: ' anleiai ancizais e a ec su {ueis e iais ualgiau. Tu, chuz{cas Zioply, a ec Xueis e iu g osu E qui enco e plus susibas e Lie uuq ua gy . iaobas..5 abas" szwab sueuus,l3wobas / Sl) , plg. ji ai là l3wobu pa . yok. Schwabe III - sans Li u iSko adéqumens. o o ius P emiieii o o iai (C ymo) appuyi enu en Li uanie y au o Didziois empsis. E nonimas o o ius ixé M. Dauk5os Pos ileje (To o ei) e XVII a. ial iniuose: Ta a zyn Ta a us, Scy ba. / Tq o is SDl; Ho da Ta a ka. Ta q o cae as, ciui c s, Re publica. Sueyga wiso ine / To o iu SD]. MaZosios Li uanie Zodynques andame Ta q To o us Lex; Ta a , To o us. qus, M. lTo o] ene, es, F. C IY; Ta a To o us R e k . u que Randamas M. MaZ , ydo ai uose, M. Daukxos Pos ileje. XVII eliau a. Zodynues: Tu czyn u ca. SD Tu kas3; u che kas Lex, plg. T ckey Tu ku zeme; Tu cke. Tu kas, o. M. C IV e k . ulend ss.,olandas' Randamas F. P e o ijaus Zodyne: Hollcinde . (Jllend es, o. M. C II, plg. Ie k. Hollande ,,holands". Ac uelles o me de langue olandas. Te nologie | 2 )06 | 13 i i 5 ungu as 2 . ueng as aeng as, uing is E nonimas lie u i l kalboje' Zinomas d iem o mom: senqja ungu as e ac ueline ueng as. Ungu as anumus skolinys i3 senosios usq es de la même langue que e polaks'. po X a. nosiniam balsiui 7 il i us d iga siu un, plg. ok. Unga ,, eng as", aussi bien loL Hunga ia, hunga is ica langue e ,, eng q kul l a". Ii ug os upes Siau es U ale kilgs. Sa i a dis Magya . Bend ines o me de la langue ueng as es secondaine, elesnio, emp inimosi pa , yzdys, plg. lenk. Wggie ,, eng as",,,Veng ija" (Bhga 196I: 757). M. Wigg zy Daukios Pos ile se ou e nou eesne o me Wgg ai. Daba ine o me ueng as se ou e déjà XVII a. Zodynues: Unga Weng as, o. M. C IV e K. Si ydo Zodyne Wgg zyn Hunga us, Wing is SD e Wggie lka Pannonius, jiemia Panonia in e io , unga ia uel hunga ia, Wing iu jieme SI)3. / u alakas, alahas,,i alas" Fo ma ualakes andama K. Sin ydo Zodynues: Wloch I alus, Walakas / SD , wloch I alus, walakas SD3, plg / (Palionis 2004: 548). wlachas Fo ma Vlahas es M. Dauk5os Pos ileje (< lenk. wloch,,i alas", plg. Wloch!,,l aliia"). uohie is Ce un neai5kiausios kilmds e nonimq, neiejamas s okiediq sa i a dZiu Deu sche . E nonimois uokie is kilmg es iSaiSkings Kazimie as BIga dans a icle 93. Vokia, miksai e Ku {as (B[ga 7959:226-230) Ii Salies a do Vokia (la. Vaca. k i. *VAkia,. ikingg Balis", i. . aussi bien MaZiulis 1996: 44-I45) ime sen4ji e nonim4 *uakis ,, ikingas", gau 4 pa ku Siq k., andam4 ono B e k no Pos ileje: Tcssai lesus szodis ne wokiu szodis a. I5 lie uwniku, ne Lenku, ni p op e pasida g a do Vo ic sommes ookieiio a d4, pi m4 ka 4 Li uanien Me ikos 1498 pamine q m. clokumen e (i. . enco e Vokia "Deu schland" Biga i961: 550-552). Cia même B ga pe speie que ki dia imas uokie is es seno iSkas, ou an M. IJaukios Pos ileje, P. Ruigio, K. G. Milkaus e k . ai uos. E nonim4 uokie is andame M. DaukSos Pos ileie, K. Sin ydo Zodyne Niemiecka jiemia albo ye 3a niemiecka / Alemania, ge mania, eu onia. / WoLeia wokie iu iiame SD , Nlemiec / Ge manus, eu ono, Alemanus./ wokie is SD1, aussi bien Niemka Ge mana, elemuna, eu ona, wokie e SD ; / ainsi que MaZosios Zodynues Li uanie Deu sche Woke isLex; 166 Vincen D o inas I Ii e nonim4is o lios Deu sche W6ke is, czio C l; Woke is Deu sche K . Deu schland peuple Woke Lex, Deu schland Wokie, es. Tau a, os F. C I; Woke plg. Deu schland Tau a K , ainsi R igio, pa Milkaus Zodynus es. K ai o a dis Vohie ija, ai i5 au o a dLio uokie is, p emiè e4 ka E ou amas bene F yd icho Ku Saidio Zodyne 1870 m. zsksas..saksas' Randamas di ige. Rich e io Zodyno ank al yje Sachse. Zaksas. F. P e o ijaus Zoclyne Sachse C III - e Sachsen wi hou lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. Sachse C III - sans lie u i5k p a i ikmenq. das E nonimas lydas es kilgs i5 seno es . y. Iudo iudeig, (]ehudos) palikuoniq, dénomina ion, plg. aussi bien k ai o a i lude a. Espagne Ži eng Zydai (puse miliiono) 1492 m. DidZiojo inquisi o iaus To k emados edic u on é é pe sécu és, accep e k ik5dionybg ou beg i i5 Salies. IS a y i payés Zydai se épandi au Po ugalijoie, Anglisie, Allemagne, ia ils i aien wipus Reino, a liau a ein Ry q Eu op4. Salia commun e hnonime héb eux (semi q au os is ai ai), i5 5aka, héb eos,,Zydas", o igusio g eik. plg. i al. eb ei, us. eape , a eçu des Zydai i en am4j4 5ali, i es dis inc s selon exempleZiui, Po ugalijos appelés ma enos,Ispanijos Zydai e Po ugalijos - sé a ades (se a dini), Vokie i os - aKkenazici (i5 heb aiiSko allemiios dénomina ion Aikenazi), Li uanie, e Bal a usiios Polonais iydai - li uakai e pan. I5 lo . okudaeus pa . id. a ki . jude appa ado Zydg aikenaziq nom de langue judisch - Oiddisch. Bibling heb aj l kalb4 XX a. a ai es appliquées d'Odessa Zydas Eleaza as Ben |ehuda (1858-1922), iSleido eikal4 Thesau us o ius Heb ai a is (1908). E nonimas andamas M. MaZq'do ai uose (MaZiulis 1996: 43 XVII a. Zodynues: i1.8), "d udaeus, heb aeus. jidas3; SD [ude Zydas, ludin Zydelka Lex lude Zydas, o. M. ludin, Zydelka, os. F. C e k . P iebalsio j l'appa i ion es éclai cie (llpeo6pax enc u i 7959:2I1) au, que sla q langues a eçu 5i Zodi i5 ge manq, o 3ie ii oman l, i eusig i Siau g depuis AlpiLl. plg. lo . giudeo.iek. ludaeus. anc. jui .i al. Zi , Zidouka,lenk. Zid. Zidowka. I SVADOS A iclenis seman inien du nommées selon au ybg" champ,,asmen l des in e nonimq ii senqjq lie u i3kg g upei, a ink ai a5 q. (XVI-XVIII a.) Ap a iama e nonimg kilme, aplie u ina ion e i5liki nas bend ine e kalboje. Te minologie | 2006 | 13 167 Tu inio a Z ilgiu ap a iamieii e nonimai son Li u iens a imesniq Eu op au q nomsinimai. Selon kilmg e no imai (iisky us padiq lie u i l sa i a di) es la lie i l langue skolin in is lexique pa ie. E nonimai ne ienodas o igmes: bal iiki (lie uuis,la ois, p usas), iX skoliniai sen. us. (lenkes, ii ueng as), okiec'ig (lie . uoleie is, la . uacie is), nauiesnieii ob eni pa albas in e pininkes. DidZioji senq q e nonimg pa ie iilaiky a ac uelleine Li u iq pa lée. Ce ains ieux p ê sin iniai e- nonimai a po a chaizmais e main enan emplacés nauiesniais (ungu c s - ueng as, pinas - su . mis, Salas - S o cs). Le adi ionnel senq q e nonimq in en o ius con inu pasipildo e noninauiais mais. Cela dé e mine les ela ions économiques e cul u elles de la Li uanie a ec Eu op e pasa lio na ions. ST N Al B.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e Li huunia ()smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740. hand ai is Li uanie noksl l: k. .le ni jos biblio eko je). Cl'knls Ge munico-Li huana Cl (pho o o inis l 'idin as). Rank i i inis XVll a. okieiiq lie u iq kalbq iodynas, I IV. Pa engi Vincen I) o inas. Vilni s. 1995-1997. Da kan as Simonas l)aukan as. l)idysis lank4 lie uulq holh4 )odynas. I . Pa cnge! Gied i s Subaius, Vilni s, 1993; IIT . Pa engc (ii ' l i s S bac'ius. Vilnius 1996. l)K Mikalojaus l)aukios 1595 n e q Ka e'kizmas. l)a 'ng Vida laki ienc e Ionas Palio is. Vilnius. 1995. l)P In lehs-s ownik do,,Dauhlos Pos il ". T. Il. Op acowal Czcsli Kuclzinowski, P< zna6, 1977. lAnd ejus K auze?l Vohlei K il! lie uuiq halbq iodynas (XVlll a., hand ai is Lie u iq kalbos i ns i u o bib)io ekojc). L' x Le. icon Li huu ic n (phog a o inis Lcidimas). R, nk i i inis XVII a. okic 'iq lie u iq kalbq Zodynas. Pa cngi Vincc as D o inas, Vilnius. 1987. M Li auil h-cln lches und Deu lch=li auilhes Wij c I)uch... 'on Ch il ian (io lieb Mielckc... Kiinigsbe g, 1 300. MR )ominyki s U bas. Ma yno I luiuydo al q iod nas, Vilnius, I )97. N - Nesseln a (1. Ii. F. Wij l bucl de Lll uuis h n Sp ache, Ki nigsbe g, 1851. R i uuiJch-D u ches uncl l)eu l h-1,[ uui ch s Lcxicon... ' n I)hilipp Ruhig... Kiinigsbc' g. 1717. Ricl llohannas Rich e is?l Vohieii4 -lie uui l halb4 io lynas. IIalle, l72 ( ank a is Uallis-Wi enbe go Ma in Lu he io uni e' si e o I ankis iundacijos biblio c'koje). SI) .Scnasis,l(ons on ino Si uydo i xl 'ncs (io og a uo nis au o isa ion). l)a enge Kazys Pakalka, Vilnius. 1997. SI) P musis li , Lui l kulbos lod ,nas: Kons an lnes.Si oydas. I)ic ionu ium ium linguan m (io og a uo inis lcidimas). Pa engi Kazl's Pakalka, Vilnius. 1979. T TT I RATO RA Bnga K. 1959: Rinh inia a.ilai 1, Vilnius. B ga K. 196l: Rinh lniul ai oi 3. Vilnius. LKE: Lie uui l langues encikk p llla. Pa engc K. zys Mo k nas, .claga o Vy au , s A nb azas, Vilnius. i999. l la7iulis V. l9iX : P usq halbos climologinis )od nos 3, L P. Viluius. 1 6 U Vincen as l) o inas I Ii e nonim4 s o iios