Iš etnonimų istorijos

I5 e noni-,I is o ijos VINCENTAS DROTVINAS Vilniaus p ed agoginis u niue si e a s nonimas (g . e hnos - au a, gen is i onyma - aa das), aip pa eu oua dis - au os, au ybes, gen ies, gimines i pan. pa adini- mas. E nonimus (e nonimijE), jq s uk l 4, kilmg, ipus, papli im4 i unkciona imq y ineja onomas ikos iaka e nonimika. E nonimai ski iami pagal ai, kaip sa e adina pa ys au os Zmones (au oe nonimai, a ba saoi- ua d|iai) i kaip ku i4 no s au 4 adina kaimynai (aloe nonimai). E nonimo san ykis su (alies pa adinimu y a d ejopas. Vienais a eiais e nonimas y a pi minis i a si dik uo a Salies pa adinim4, p z.: g aikai - G aileija, ki ais a ejais Salies pa adini nas y a e nonimo pama as. p z.: Roma - omenai, Egip as - egip ieiiai. Seno eje lie u ian s bu o Zinomi ik a i niausiq kaimynll, su ku iais ekonomi5kai, kul i iSkai bend au a, ne e ai i ka iau a, gendiq i a y- biq pa adinimai. E nonimq gauselo is4 laik4, pledian is lie u iq au os i als ybes yliams su Eu opos Salimis, ypa Lie u ai apsik ikl ijus, a si adus lie u i l ai ijai i pan. I se'nuosiuose Zodynuose andama ne naZa a imes- niq i olimesniq e niniq bend uomeniq pa adinimq. Del o e no imai y a lie u ig kalbos Zodyng in en o iaus ( egis o) dalis, a spindin i am ik o laiko a pio leksik4. E nonimai Zodynuose daZniausiai eina g e a k a5 o a - dZiq, o ne e ai p idu iamas i i5 e nonimo pacla y as bud a dis. S aipsnyje apZ elgiami b ldingesni senqjg aS o paminklq*. nuo Ma y- no MaZ ydo iki K is ijono Donelaidio, ypad XVII-XVIII a. ank al iniq i spausdin g lie , iq kalbos Zociynq e nonimai, i 1 kilme, aplie u inimas i iilikimas bend i eie kalboie. u mdnus Randamas ik K. Sin ydo Zodyne: O mianin / A menius, a menus, A me- nas SD3. + Cia eliciii mi sc u< si osc ai o pa inklL osc un la ni biblii iai a nonin ai, plz.: uga nui. cbi i ui. cJczui, gala ai. gulil :i!hici (i gali/conys). je uzullmionys, ho in 'lon1,s, samu i onai i k . 160 Vi cen as l) o inas I Ii e nonim4 slo i o ^ dehus E nonimas andamas ik K. Si ydo Zodyne: Czech / Bohemus. 1iekas SD1, SD3. cigonas, iigonas I5 Indijos ki19 digonai Eu opoje pasi ode XIII-XIV a., Ry q Eu opoje, pi miausia Slo akijoje, Veng ijoje (plg. XIV a. eng . cigdny), eliau jq eme as is Lenkijoje i Lie u oje. Ano A. Salio, digonai pie ydiq Lie u- oje galejo pasi ody i maZdaug apie XV a. idu i, o po Sim medio pasiek i i Lie u os aka us (Salys 1985: 499). Fo ma cigonas andama K. Si , ydo Zodyne: Cygan. Cynga us, Cygonas SD3. MaZosios Lie u os Zodynuose Salia c goncs andame i daba ini igonas: Cigeune . Cigonas, o. M. C IV; Cigeune in. Ciganka, os. F. C lY; Cigeune . Czigonas. Cigeune in, Cziganlea K . Tau o a dis kilgs i5 nauj. g . A singanoi (Salys 1985 497). An asis digon l a das - egip iediai - angl. Gypsies, isp. i po . gi anos i k . (Salys 1985: 497). P anclzijoje digonai adinami Bohemien. Pi majame pasau- lio digonq kong ese 2001 m. bu o i eisin as jq pa adinimas omai ( om ,,Zmogus, . y as"). Si gal nesesliausia pasaulio au a u i u b[ i daugiausia aloe nonimq. egip dnas,,egip ie is" Kilgs iK k ai o a dZio Egip as. Si4 o m4 andame XVII a. MaZosios Lie- u os Zodynuose: Apkasse Egyp ena i Smil i C I, aip pa C II i k . Randame i ki okiq a ian q: egipcionas DP; Aegyp e Egipcion's Egypcionas B. duniihas ,,danas" Randamas M. DaukSos Pos ileje (< lenk. Dunczik,,danas"). g aihas Seno es g aikq sa i a dis y a helenai (Hellenes), jq Salis - Helade (Hel- /as). Velesnis a das g aikas (g aikos) papli o pe lo . g aecus. Seniausia o ma lie u iq kalboje y a g akas: G eczyn / G aecus, () akas SD3 (plg. G ecki. G aecus, G aecanicus. G akil3kas, G ecya / G aecia (be lie u iSko a i ikmens)). Fo ma g ykas, lemiama okiedi l kalbos one ikos, anda- ma Maiosios Lie u os Zodynuose, p z.: () ieche, G ykas, o. M. C II (plg. C) i e c h en : L and. G yhi [3Le a Z en e). 161 Tc n inologija | 2006 | 13 gudas Te minas gudas Zinomas i5 M. DaukSos Pos iles. MaZosios Lie u os Zo- dynuose andame: ReuB gudas, o. M. C III; Reu 3en. Guddas. Guddu Zeme C III; Guddas, do- eine Gudde, Go he R, MZ. . B odo skio Zodyne anda- me i a i ikmeni masleolius: Reul3 Molcoui a ()uddes, Ma/kolus. E nonimo gudas eikSme is o i5kai ge okai i ai a o. G. H. F. Nesselmanno Zodyne Guddas, o. M. e iiamas lenku: ein Pole. K. G. Milkaus Zodyne andame i edinig: Gudduk's, ko, m., ku ie pla eliau aiSkina . i ein junge Gudde, schlech e polnische Ke l M, aip pa Paguddoiu, ojau, osu, o i ich e le nach einem polnischen Akzen , sp eche schlech li auisch. iz aeli as, iz aelionis Kilgs i5 ik inio a do Is ael: Is ael, Is aelas, o. M. C ll, Is ael (Go es Fii s , nom i i. Iz ael) B. M. Dauk5os Pos ileje andame e nonimo o mq iz aelionis, aip pa Is aeli e , Is aeli as, Is aeli enas B, Iz aeli as, a, Iz aeli- enas. ene R. MZ. hu iis Randamas XVII a. Zodynuose, ai odo, kad ku Siai ebebu o ge ai Zinomi ki iems bal ams. Fo ma gana i ai uoja: Chu e Ku l3ys Lex, Cu e Ku l3is, io. M. C, Cu e Ku szys K , plg. Chu land Ku lend ija, Chu lcinde Ku lendikas (?) Rich . K. G. Milkaus Zodyne Ku l3is, l3io, m. ein Ku aiSkinamas kaip Klaipedos apsk i ies gy en ojas ein Einwohne im Memelschen Haup am ( aip pa p idu iamas eiksmaZodis paku iiuo i, plg. paku [3oju, ojau, awau, 6su, o i - lie u iSkai kalbe i su Klaipedos akcen u ich ede nach dem Me- melschen Alezen Li auisch . la ais Randamas XVII-XVIII a. MaZosios Lie u os Zodynuose: Lie land La- uija, Lie lande la wys Lex, Lie liinde La wys K . Lie land La wya, os. F., Lie lande , La wys,io. M. C Il. Te a Le ho um y a minima XI-XIII a. is- o iniuose dokumen uose, k al o pa adinimas La uija pasi odo ik XIX a. a5 uose, o Zodis /c ois pi m4 ka 4 pamini as 1648 m. (Sabaliauskas 1990: 352). Sengjq Zodynq duomenimis, k a5 o a di La uija gali na paanks in i apie 200 me q. I62 Vincen as l) o inas I Ii e nonim7 is o iios lenhas E nonimas lenkas y a ienas seniausig skoliniq i5 senosios us l kalbos, ku ioje iki X a. idu io bu o nosiniai balsiai, eliau iS i g i d iga si en. Fiks oiamas i DidZiosios, i MaZosios Lie u os Zodynuose: Pohle lenkas Lex; Pole Lenkas Rich ; Polak / Polonus S ma a. lynkas SDI. ei !i skolini bu ume ga g po X a., ai jis u e q ki oki pa idal4, plg. lenkq sa i a di polak, L s. no K (Bnga 196I:756; Sabaliauskas 1990: 228). Sio e nonimo Saknis iSlaiky a Salies pa adinime Polskc . lie uaininhas, lie uais Seniausios lusq p o e i l gen ys, g enusios y iniame Bal ijos k an e, bu o adinamos aisii T a du. Tai odo Romos is o iko Taci o eikale Ge - mania (apie 98 m.) pa adinimas Aes io um gen es. Daba inis pa adinimas bal ai y a palygin i naujas - i pi masis 1845 m. pa a oio okiedi l bal is as G. H. F. Nesselmannas sa o eikale ,,Seno es p us l kalba" (Die Sp ache de al en P eussen, Be lin). Lie u os a das lo ynU k. Li huania pi m4 ka 4 pamine as 1009 m. K edlinbu go analuose, adiau au o a dis u ejo bu i Zinomas ku kas anksdiau. Del a5 ijos lie u ig kalba palygin i ely o a si- adimo lie io pa adinimai (iinomi lo ynq, sen4ja usq k.) ilgai neuZ a5y i lie u i(kai. Lie uuininkas - senasis lie u io pa adinimas andamas ne ik MaZosios Lie u os XVII-XVIII a. Zodynuose: Iillaue lie uwinin&'s Lex; Li aue Lie uwininkas, o. M. ka, os. F. e [Lie uwinin]ke, es C II: Li aue Lie uwninkcs K i k ., be i K. Si ydo Zodynuose: Li win / Li huanus, Lie uwnikas SD , Li win. Li uanus. Lie uwnikas SD3 (i Li wa / Li huania, lie uwa; li e lki / Li huanicus: lie uaisz as SD1, Li wd / Li huania. Lie uwa: Li ew ki / Li uanicus. Lie uwi 3hc s SD3). Skolin as e nonimas li uinas, plg. lenk. Li win, Siandien iSlaiky as pa a dise. Daba ini e nonim4 lie uuisbene pi masis bus pa a ojgs Simonas Daukan as (Daukan as 1993: 340). Senes- niojo e no in o lie uuininkqs eiklme daba y a specializuo a - ji a ojama kalban apie MaZosios Lie u os lie u ius. maskolius MaZosios Lie u os Zodynuose andamos o mos: MuPkowi e , Maskolus (plg. i Mu 3cou, Makswa)K , Mascowi e , Mazkolus (plg. i Mascau, Maks- ua) Rich . K. Si ydo Zodyne andame labiau aplie u in us pa adinimus mqshuy is: Mo wa / Mo couia. Malkwi1iey / Malkwi iu iieme, Mo wicin / Mo chus. Ma/kwi is SD3. Naujausias e nonimo a ian as y a maskuenas, p7g. Tc minologiia 12006 113 163 Mykolo Lie u io ,,Apie lie u iq, o o iq i mask en l pap odius" (Vilnius, 1e8B). pinas,,suomis" Randamas XVII a. MaZosios Lie os Zodynuose, p z.: Finnen, Pinna. u. M. pl. Finnland Pinnu Zeme C IL Plg. aip pa ok. Finne, ang|. Finn. p anc. Finnos,lenk. Fin, us. @un. Suomiq sa i a dis y a Suomi. Tau o a dis suo- mis (K. Bugos somai, a n. sominis ( ejas); somis, soma) i k ai o a dis Suo- mija p add as a o i ik XIX a. pabaigo e (plg. da la iq soms, somie e). p ancuzas Kilgs ii p ancuz l sa i a dZio F anSois, ku is pe ok. id. auk5 . F an- zois, F anzeis iga o daba ini pa idal4 F an zose, o pe lenk. anzuz, us. Qpau4ys a ejo i lie u iq ka1b4. Zinon as i( MaZosios Lie u os XVII-XVIII a. Zodynq: F an zos P ancusas C ll, F an zose P ancuzas K . p usas P sq e nonimas (B uzi) pi mE ka 4 pamine as IX a. ad. Ba a q Geo- g a o aK uose (LKE 7999:514). Sis aka g bal 1 pa adinimas bend as iek K. Si , ydo, iek i MaZosios Lie u os Zodynams: p ulak / Bo ullus. P u enus, p u as SDl; P eu i p usas Lex P eu13 P usas, o. M. C III; aip pa i eliau p usokas, p usoke, p uselka N. ymionis, ymionas,, omie is" Tai senuosiuose ai uose bene daugiausia a ian q u in is e nonimas: M. MaZ . ydo ymionys; M. Dauk5os Pos iieje Rimionis (lenk. Rzymianin, Rimionka, Rzymianka); K. Si ydo Zodyne Rzymianin / Romanus, Rimionis SD . Taip pa Ri)me Rymionis, nio. M. C III, ymionas y a Lex i Miikaus Zodynuose. Vad. K auzes Zodyne lTome , Rimienas, plg. da ymianas (L . Palionis 2004: 395). Tai galima paaiikin i pama inio i.odlio i ai a imu: Rymas M. Da " kios Ka ekizme, Rlmcs (lenk. Rzl m) M. DaukSos Pos ileje, Rzyn / Romu Rimas SD1, Rom, Rimija, Rimas Lex, aip pa Rom, Rimija K ., Rymas R i MZ. Iki pas a qjq delim medi l bu o papli usi e nonimo o n a omenas, daba , daugiausia Ka alikq BaZnydios eks ose, pladia - siai a oiama omie is. 16 4 Vincen as D o inas I Ii e noni n4 islo iio.s So os ,,5ko as" Ranclamas K. Si ydo Zodyne: s3< / sco us, sga as SD3 i Mazosios Lie os zod nuose: Scho Sza as Lex. sc o/ . sza as, o. M. c lll, scho e Sza as Rich . iuedas Randamas M. Dauk5os Pos ileje (szwedai) i Mazosios Lie u os i,ody- nuose: Schuede Szwedas, o Lex, Schwed Szwedas, o Rich , M, C III i k . S. Daukan as a oio 5io e nonimo sa aip mo y uo a o m4 y'uuedas (iuuis + es i), a iau ji nep igijo. iaeico ius, ioeis e is,,S eica as" Schwei ze Sweiczo us K ., Schwei za C III - bc' lie u iSko a i ik nens. K. Donelaidio da .ioeis e is: ' anleiai su p ancizais i su {ueis e iais ualgiau. Tu, p ancuzi{kas Zioply, su Xueis e iu s o u I kas da daugiau susibas e Lie- uuq ua gy . iaobas..5 abas" szwab / sueuus,l3wobas Sl) , plg. da l3wobu jieme en pa . yok. Schwabe C III - be lie u iSko a i ikmens. o o ius Pi mieii o o iai (K ymo) apsigy eno Lie u oje y au o Didzioio laikais. E nonimas o o ius iksuo as M. Dauk5os Pos ileje (To o ei) i XVII a. ial i- niuose: Ta a zyn / Ta a us, Scy ba. Tq o is SDl; Ho da Ta a ka. Ta q o cae as, ciui c s, Re publica. Sueyga / wiso ine To o iu SD]. MaZosios Lie u os Zodynuose andame Ta q To o us Lex; Ta a , To o us. qus, M. lTo o] ene, es, F. C IY; Ta a To o us R i k . u kas Randamas M. MaZ , ydo ai uose, M. Daukxos Pos ileje. eliau XVII a. Zodynuose: Tu czyn / u ca. Tu kas SD3; u che kas Lex, plg. T ckey Tu ku zeme; Tu cke. Tu kas, o. M. C IV i k . ulend ss ,,olandas" Randamas F. P e o ijaus Zodyne: Hollcinde . (Jllend es, o. M. C II, plg. Ie k. Holende ,,olandas". Daba ines kalbos o ma olandas. Te n inologija | 2 )06 | 13 i i 5 ungu as 2 . ueng as aeng as, uing is E nonimas lie u i l kalboje' Zinomas d iem o mom: senqja ungu as i daba ine ueng as. Ungu as y a o pa ies senumo skolinys i3 senosios usq kalbos kaip i lenkas'. po X a. nosiniam balsiui 7 il i us d iga siu un, plg. ok. Unga ,, eng as", aip pa loL Hunga ia, hunga is ica ,, eng q kalba i kul l a". Ii ug os upes Siau es U ale kilgs. Sa i a dis Magya . Bend ines kalbos o ma ueng as y a an inio, elesnio, skolinimosi pa , yzdys, plg. lenk. Wggie ,, eng as", Wigg zy ,,Veng ija" (Bhga 196I: 757). M. Daukios Pos- ileje andama naujesne o ma Wgg ai. Daba ine o ma ueng as andama jau XVII a. Zodynuose: Unga Weng as, o. M. C IV i K. Si ydo Zodyne Wgg zyn / Pannonius, Hunga us, Wing is SD i Wggie lka jiemia / Panonia in e io , unga ia uel hunga ia, Wing iu jieme SI)3. u alakas, alahas,,i alas" Fo ma ualakes andama K. Sin ydo Zodynuose: Wloch / I alus, Walakas SD , wloch / I alus, walakas SD3, plg. wlachas (Palionis 2004: 548). Fo ma Vlahas y a M. Dauk5os Pos ileje (< lenk. wloch,,i alas", plg. Wloch! ,,l a- liia"). uohie is Tai ienas neai5kiausios kilmds e nonimq, nesiejamas s okiediq sa i- a dZiu Deu sche . E nonimo uokie is kilmg y a iSaiSkings Kazimie as BIga s aipsnyje 93. Vokia, miksai i Ku {as (B[ga 7959:226-230). Ii Salies a do Vokia (la. Vaca. k i. *VAkia,. ikingg Balis", i. . aip pa MaZiulis 1996: 44-I45) ime sen4ji e nonim4 *uakis ,, ikingas", gau 4 pe ku Siq k., andam4 ono B e k no Pos ileje: Tcssai szodis lesus ne lie uwniku, ne Len- ku, nei wokiu szodis a. I5 pa ies a do Vo ic esame pasida g ookieiio a d4, pi m4 ka 4 pamine q Lie u os Me ikos 1498 m. clokumen e (i. . da Vokia 'Deu schland" Biga i961: 550-552). Cia pa B ga pe speja, kad ki dia- imas uokie is y a seno iSkas, andamas M. IJaukios Pos ileje, P. Ruigio, K. G. Milkaus i k . ai uose. E nonim4 uokie is andame M. DaukSos Pos i- leie, K. Sin ydo Zodyne Niemiecka jiemia / albo ye 3a niemiecka / Alemania, ge mania, eu onia. WoLeia / wokie iu iiame SD , Nlemiec / Ge manus, eu o- no, Alemanus. wokie is SD1, aip pa Niemka / Ge mana, elemuna, eu ona, wokie e SD ; aip pa MaZosios Lie u os Zodynuose Deu sche Woke isLex; 166 Vincen as D o inas I Ii e nonim4is o lios Deu sche W6ke is, czio C l; Deu sche Woke is K . Deu schland au a Woke Lex, Deu schland Wokie, es. Tau a, os F. C I; plg. Deu schland Woke Tau a K , aip pa R igio, Milkaus Zodynuose. K ai o a dis Vohie ija, pada y as i5 au o a dLio uokie is, pi m4 ka E an- damas bene F yd icho Ku Saidio Zodyne 1870 m. zsksas ..saksas" Randamas ad. Rich e io Zodyno ank al yje Sachse. Zaksas. F. P e o i- jaus Zoclyne Sachse i Sachsen C III - be lie u i5k p a i ikmenq. das E nonimas lydas y a kilgs i5 seno es iudeig, . y. Iudo (]ehudos) palikuo- niq, pa adinimo, plg. aip pa k ai o a i lude a. Ispanijoje gy eng Zydai (puse miliiono) 1492 m. DidZiojo ink izi o iaus To k emados edik u bu o pe sekiojami, e diami p iim i k ik5dionybg a ba beg i i5 Salies. IS a y i Zy- dai papli o Po ugalijoie, Anglijoje, Vokie ijoje, ia jie gy eno abipus Rei- no, o €liau pasiekd Ry q Eu op4. Salia bend o e nonimo heb aiai (semi q au os 5aka, iz aeli ai), kilusio i5 g aik. heb aios,,Zydas", plg. i al. eb ei, us. eape , Zydai ga o a ski us pa adinimus pagal gy enam4j4 5ali, pa yzdZiui, Po ugalijos Zydai adinami ma enos,Ispanijos i Po ugalijos - se a dai (se a dini), Vokie i os - aKkenazici (i5 heb aiiSko Vokie iios pa adinimo Aikenazi), Lie u os, Lenkijos i Bal a usiios iydai - li uakai i pan. I5 lo . /udaeus pe ok. id. a ki . jude a si ado Zydg aikenaziq kalbos pa adinimas judisch - Oiddisch. Bibling heb aj l kalb4 XX a. eikalams p i aike Odesos Zydas Eleaza as Ben |ehuda (1858-1922), iSleido eikal4 Thesau us o ius Heb ai a is (1908). E nonimas andamas M. MaZq'do ai uose (MaZiulis 1996: 438), XVII a. Zodynuose: i1.'d / udaeus, heb aeus. jidas SD3; [ude Zydas, ludin Zydelka Lex lude Zydas, o. M. ludin, Zydelka, os. F. C i k . P iebalsio j a si adimas aiikinamas (llpeo6pax enc u i 7959:2I1) uo, kad sla q kalbos ga o 5i Zodi i5 ge manq, o 3ie ii oman l, gy enusig i Siau g nuo AlpiLl. plg. lo . ludaeus.p anc. jui .i al. giudeo.iek. Zi , Zidouka,lenk. Zid. Zidowka. I SVADOS S aipsnis ski as seman inio lauko ,,asmen l pa adinimai pagal au ybg" e nonimq g upei, a ink ai ii senqjq (XVI-XVIII a.) lie u i3kg a5 q. Ap a- iama e nonimg kilme, aplie u inimas i i5liki nas bend ine e kalboje. Te minologija | 2006 | 13 167 Tu inio a Z ilgiu ap a iamieii e nonimai y a lie u iams a imesniq Eu o- pos au q pa adinimai. Pagal kilmg e no imai (iisky us padiq lie u i l sa i a di) y a lie i l kalbos skolin in is leksikos dalis. E nonimai ne ienodos kilmes: bal iiki (lie uuis,la ois, p usas), skoliniai iX sen. us. (lenkes, ueng as), ii okiec'ig (lie . uoleie is, la . uacie is), nauiesnieii gau i pe kalbas a pininkes. DidZioji senq q e nonimg dalis iilaiky a daba ineje lie u iq kalboje. Kai ku ie senieji skolin iniai e- nonimai a po a chaizmais i daba pakeis i nauiesniais (ungu c s - ueng as, pinas - su . mis, Salas - S o cs). T adicinis senq q e nonimq in en o ius nuola pasipildo nauiais e noni- mais. Tai lemia Lie u os ekonominiai i kul u iniai san ykiai su Eu opos i pasa lio au omis. SA T N Al B i.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e Li huunia ()smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740. ank ai is Lie u os noksl l : k. .le ni jos biblio eko je). Cl C'knls Ge munico-Li huana ( o og a o inis l 'idin as). Rank i i inis XVll a. okieiiq lie u iq kalbq iodynas, I IV. Pa engi Vincen as I) o inas. Vilni s. 1995-1997. Da kan as Simonas l)aukan as. l)idysis lank4 lie uulq holh4 )odynas. I . Pa cnge! Gied i s Subaiius, Vilni s, 1993; IIT . Pa engc (ii ' l i s S bac'ius. Vilnius. 1996. l)K Mikalojaus l)aukios 1595 n e q Ka e'kizmas. l)a 'ng Vida laki ienc i Ionas Palio is. Vilnius. 1995. l)P In lehs-s ownik do ,,Dauhlos Pos il ". T. Il. Op acowal Czcsli Kuclzinowski, P< zna6, 1977. K lAnd ejus K auze?l Vohleiil! lie uuiq halbq iodynas (XVlll a., ank ai is Lie u iq kalbos i ns i u o bib)io ekojc). L 'x Le. icon Li huu ic n ( o og a o inis lcidimas). R, nk i i inis XVII a. okic 'iq lie u iq kalbq Zodynas. Pa cngi Vincc as D o inas, Vilnius. 1987. M Li auil h-cln lches und Deu lch=li auilhes Wij c I)uch... 'on Ch il ian (io lieb Mielckc... Kiinigsbe g, 1 300. MR )ominyki s U bas. Ma yno I luiuydo al q iod nas, Vilnius, I )97. N - Nesseln a (1. Ii. F. Wij l bucl de Lll uuis h n Sp ache, Ki nigsbe g, 1851. R i uuiJch-D u ches uncl l)eu l h-1,[ uui ch s Lcxicon... ' n I)hilipp Ruhig... Kiinigsbc' g. 1717. Ricl llohannas Rich e is?l Vohieii4 -lie uui l halb4 io lynas. IIalle, l72 ( ank a is Uallis-Wi en- be go Ma ino Lu he io uni e' si e o I ankis iundacijos biblio c'koje). SI) .Scnasis,l(ons on ino Si uydo i xl 'ncs (io og a uo inis leidimas). l)a enge Kazys Pakalka, Vilnius. 1997. SI) P musis li , Lui l kulbos lod ,nas: Kons an lnes.Si oydas. I)ic ionu ium ium linguan m (io og a uo inis lcidimas). Pa engi Kazl's Pakalka, Vilnius. 1979. T I TT RATO RA Bnga K. 1959: Rinh inia a.ilai 1, Vilnius. B ga K. 196l: Rinh lniul ai oi 3. Vilnius. LKE: Lie uui l kalbos encikk p llla. Pa engc K. zys Mo k nas, .claga o Vy au , s A nb azas, Vilnius. i999. l la7iulis V. l9iX : P usq halbos climologinis )od nos 3, L P. Viluius. 1 6 U Vincen as l) o inas I Ii e nonim4 s o iios