scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Iš etnonimų istorijos

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Iš etnonimų istorijos

Author: Vincentas Drotvinas
Year: 2006
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/622/713
I5
e noni-,I his o ios
VINCENTAS
DROTVINAS
Vilniaus p ed u
niue si e a s
agoginis
nonimas i
onyma -
e hnos
- nau a, gen is ambién eu oua dis
aa das), (g .
nacionalidades, - nau os, gen ies,
gimines y pan. nomb amien o. E nonimus
papli im4 y unkciona imq y ineja
(e nonimijE), jq s uk l 4, kilmg, ipus,
onomas ikos iaka e nonimika.
E nonimai se asignan según lo
que se llaman ellos mismos la
nación Zmones
(au oe nonimai, o saoiua d|iai)
y como ku i4 no s
(aloe nonimai).
au 4 llama kaimynai
E nonimo
elación con
po nomb e
(alies es d ejopas.
Unaio casos e nonimas es pi minis y a si
dik uo a Salies pa adinim4, p z.: g aikai -
G aileija, o os casos Salies pa adini nas es
e nonimo undamen o. ejemplo. : Roma -
omenai, Egip o - egip ieiiai.
Seno eje lie u ian s ue on Zinomi sólo a i niausiq kaimynll, con los cuales
ekonomi5kai, kul i iSkai bend au a, ne e ai y ka iau a, gendiq y a ybiq
nomb inimai. E nonimq gauselo is4 laik4, pledian is lie u iq nau os y es ados
es ados yliams con Eu opos Salimis, Lie u ai apsik ikl ijus, a si adus
lie u i l ai ijai y pan. I se'nuosiues Zodynos andama ne naZa a imesniq i
olimesniq e niniq pa adinimq. Del o e no imai son pa e del in en a io
( egis o) zodyng del idioma lie u ig de la comunidadomeniq, e leja un
de e minado pe íodo leksik4. E nonimai Zodynuose daZ ecuen emen e a
g e a k a5 o a dZiq, a menudoai p idu iamas y i5 e nonimo pacla y as
bud a dis.
A ículosnye b ldingesni senqjg aS o
MaZ ydo has a K is ijono Donelaidio, ypad
apZ elgiami paminklq*. desde Ma yno
XVII-XVIII a. ank al iniq y
spausdin g idiomas Zociynq
kilme, aplie u inación y
lie , iq e nonimai, i 1
iilikimas bend i eie kalboie.
u mdnus
Randamas sólo K.
Sin ydo Zodyne:
O mianin
A meniu-
a menus,
s,
A menas /
SD3. La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uyen ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado.
+Cia eliciii mi sc u< si osc ai o pa inklL osc un la i biblii iai a nonin ai,
plz. : uga nui. cbi i ui. cJczui, gala ai. gulil :i!hici (i gali/conys). je uzullmionys,
ho in 'lon1,s, samu i onai y k .
160 Vi cen as l) o inas I Ii e nonim4 slo i o ^
dehus
E nonimas encon amos sólo K. Si ydo Zodyne: Czech Bohemus. 1iekas
SD1, SD3.
cigonas, iigonas
I5 Indias
ki19 digonai
en Eu opa apa eode
XIII-XIV a., Ry q en Eu opa, p incipalmen e Slo akijoje, Veng ijoje
(plg. XIV a. eng . cigdny), eliau jq eme as is Lenkijoje y Li uania.
Ano A. Salio, digonai pie ydiq Li uania galejo apa ece i maZdaug
XV a. mido i, y después Sim medio alcanza sob e y Lie u os
aka us
(Salys 1985: 499). Fo ma cigón
andama K. Si , ydo
Zodyne: Cygan. Cynga us, Cygonas SD3. MaZosios Lie u os Zodynuose
Salia c goncs andame y ac uales igonas:
Cigeune . Cigonas, o. M. C IV;
Cigeune in.
Ciganka, os. F. C lY; Cigeune .
Czigonas.
Cigeune in, Cziganlea
K . Tau o a dis kilgs i5 nue o. g . A singanoi (Salys 1985 497).
Segundoas digon l apellido
- egip iediai
- angl. Gypsies, isp. i po . gi anos y k .
(Salys 1985: 497). F ancclzijoje digonai
llamados
Bohemien. En el p ime
digonq kong ese
mundial 2001 m. ue
i eisin as jq nomb e
omai ( om
,,Zmogus, . y as"). Si al nesesliaísima nación del
mundo iene u b[ y p incipalmen e aloe nonimq.
egip dnas,,egip ie is'
Kilgs iK
Egip o.
k ai o a dZio Si4
o m4 andame
XVII a. MaZosios
Lie u os Zodynuose:
Apkasse Egyp ena i Smil i C I, ambién
C II y k . Randame i ki okiq a ian q:
egipcionas
DP; Aegyp e Egipcion's
Egypcionas B.
duniihas,,danas"
Randamas
M. DaukSos Pos ileje
(< enk. Dunczik,danas").
g aihas
Seno es g aikq
sa i a dis es
helenai
(Hellenes-
Salis
- Helade
), (Heljq
as). / Velesnis nomb e g aikas (g aikos)
papli o po lo . g aecus. La o ma más
ieja lie u iq hablado es g akas:
G aecus, G eczyn /
() akas SD3 (plg.
G ecki. G aecus, G aecanicus.
G il3kas, G ecya G aecia
(sen
Li u iSko a i ikmens)).
Fo ma g ykas, lemiama okiedi l lengua
one ikos, encon ama Maiosios Lie u os
Zodynuose, p z.: () ieche, G ykas, o. M. C II (plg.
C) e c h en
e).
i a Z en
: L and. G yhi
[3Le
161
Tc n inología
| 2006 | 13
gudas
Te minas gudas Zinomas i5 M. DaukSos
Pos iles.
MaZosios Lie u os
Zodynuose andame:
ReuB gudas, o. M. C III; Reu 3en.
Guddas. Guddu Zeme
III C; y Guddas, doeine Gudde, Go he R, MZ.
. B odo skio Zodyne andame y
co espondimeni masleolius: Reul3
Moli a ()uddes, Macou/kolus. E nonimo gudas eikSme is o i5kai
ge okai i ai a o. G. H. F. Nesselmanno
Zodyne
Guddas, o. M. e iiamas lenku: ein Pole. K. G. Milkaus Zodyne andame y
edinig: Gudduk's, ko, m., quienes pla eliau aiSkina . i junge Gudde,
ich e le nach einem Akzen , schlech li auisch.
ein schlech e polnische Ke l M, ambién Paguddoiu, ojau, osu, o i
polnischen sp eche
is aeli a, is aelionis
Kilgs i5 e dade o del nomb e
Is ael: Is ael, Is aelas, o. M. C ll,
Is ael (Go es
Fii s , nom i i. Is ael) B. M. Dauk5os Pos ileje
andame e nonimo o mq iz aelionis, ambién
Is aeli e , Is aeli as, Is aeli enas
B, is aeli a,
a,
is aeli enas.
eneis hu i
R. MZ.
Randamas a. XVII Zodynos,
es o indica, que ku Siai
ebebu o bien Zinomi a o os
blancos. Fo ma gana
i ai uoja: Chu e Ku l3ys
Lex, Cu e Ku l3is,
io.
M. C, Cu e Ku szys K , plg. Chu land Ku lend ija, Chu lcinde Ku lendikas
(?) Rich . K. G. Milkaus Zodyne Ku l3is, l3io, m. ein Ku aiSkinamos como
esiden e del condado de Klaipeda ein Einwohne im Memelschen
Haup am
( ambién adu iamas acciónZodis paku iiuo i, plg.
paku oju[3, ojau, awau, 6su, o i - lie u iSkai kalbe i su
Klaipedos accen en u ich ede nach dem Memelschen
Alezen Li auisch .
la ais
Randamas XVII-XVIII a. MaZosios Lie u os
Zodynues:
Lie land
Le a uija,
Lie lande
la wys Lex, Lie liinde
La wys K . Lie land La wya,
os.
F., Lie lande , La wys,io. M. C Il. Te a
Le ho um es mencionada XI-XIII a. en
documen os his ó icos, el nomb e k al o
La uija
apa ece
sólo XIX a.
en uose, o Zodis ac ois p ime
ka 4 mencioni as 1648 m.
(Sabaliauskas /
1990:
352). Sengjq Zodynq según, k a5 o a di La uija gali na
paanks in i sob e
200 me q.
I62 Vincen as l) o inas I Ii e nonim7 his iios
lenhas
E nonimas polkas es uno seniausig
us l skoliniq i5 senosios kalbos, en
la que has a X a. mido io ue on
d iga si en.
nosiniai balsías, eliau iS i g i
Fixs oiamas y DidZiosios, y MaZosios
Lie u os Zodynuose: Pohle
lenkas
Lex; Pole
Lenkas Rich ; Polak
Polonus S ma a. / Polonus S ma a. lynkas SDI. ei!i skolini bu ume
ga g po X a., es él u e q ki oki pa idal4, plg. lenkq sa i a di polak,
no K L s.
(Bnga 196I:756; Sabaliauskas
1990: 228). Sio e nonimo
Sagnis
Salies nomb inime
iSlaiky a Polskc .
lie uaininhas, lie uais
Las más an iguas lusq p o e i l gen ys, g enusios
y iniame an o de Bal ijas, ue on llamadas aisii T
nomb e. Es o indica el his o iico de Roma Taci o
eikale Ge mania (ap oxim 98 m.) í ulo Aes io um
gen es. El nomb e ac ual bal ai es ela i amen e
nue o
- i p ime 1845 m. pa a oio okiedi l bal is a
G. H. F. Nesselmannas su ienda,,Seno es p us l
kalba" (Die Sp ache de al en
P eussen, Be lin). nomb e de Li uania
la ynU k. Li huania pi m4 ka 4 pamine as
1009 m. K edlinbu go analuose, adiau
au o a dis u ejo bu i
Zinomas ku kas emp diau. Del a5 ijos lie u ig habla compa a
ely o apa ición lie io nomb es
(iinomi la ynq, sen4ja
usq k.) ilgai neuZ a5y i
lie u i(kai.
Li uuua is a
- el iejo nomb e li u io se encuen a no
solo
MaZosios Lie u os XVII-XVIII a. Zodynuose: Iillaue lie uwinin&'s Lex;
Li aue uwininkas, o. M. ka, os. F. e [Lie uwinin]ke, es C II: Li aue
Lie uwninkcs K i k ., pe o y K. Si ydo Zodynuose: Li win Li huanus,
Lie uwnikas (i Li wa Li huania, SD , Li win) / Li uanus. Lie uwnikas SD3
lie uwa; li e lki Li huanicus: lie uaisz as Li wd Li huania. / Li uuwa:
SD1, Li ew ki Li uanicus.
Lie uwi 3hc s
SD3).
li uinas,
e nonimas
Skolin as plg.
lenk. Li win, Siandien iSlaiky as paw ise.
Daba ini e nonim4 lie uuisbene el p ime
Daukan as se á pa a ojgs Simonas 1993:
(Daukan as
340).
Senjo e no in o
lie uuqs equlme
aho a es á
especializada
- se u iliza en
e e encia a
MaZosios Lie u os lie u ius.
maskolius También
MaZosios
Li uanas Zodynas
andamos
o mas: MuPkowi e ,
Maskolus
(plg. y Mu 3cou, Makswa)K , Mascowi e ,
Mazkolus (plg. y Mascau, Maks ua) Zodyne
andame más aplie u in us nomb es
Rich . K. Si ydo mqshuy is: Mo wa Mo couia /. Malkwi1iey Malkwi iu
iieme, Mo wicin / /
Mo chus.
Makwi is SD3./ La más nue a
a ian e e nonimo es maskuenas,
p7g.
Tc minología
12006 113 163
Mykolo Li uio,,Apie
lie u iq, o o iq y
mask en l pap odius'
(Vilnius,
1e8B).
pinas,,suomis"
Randamas
XVII a. MaZ
Lie osios -
Zodynuose,
os p z. :
Finnen, Pinna. u.
M. pl.
Plg. ok.
Finnland
Finne, Pinnu
Zeme C IL
ambién ang|. Finn. anc.
Finnos,lenk. Fin,
@un.
us. Suomiq
es
Suomi.
sa i a dis Tau o a dis
inlande-
ses
(K. Bugos somai, a n. sominis
( ejas); somis, soma) y k ai o a dis Suomija p add as
a o i sólo XIX a. pabaigo e (plg. da la iq soms, somie e).
ancoz
Kilgs ii p ancuz l sa i a dZio
F anSois, quien pe ok. id.
auk5 . F anzois, o po lenk.
anzuz, us.
F anzeis F an zose,
iga o ac ual pudal4
Q4pauys a ejo i lie u iq ka1b4. Zinon as i( MaZosios
Li uania XVII-XVIII a. Zodynq: F an zos P ancusas C ll,
F an zose P ancuzas K .
p usas
P sq e nonimas (B uzi) pi mE
ka 4 pamine as IX a. ad.
Ba a q Geog a o bal 1 nomb e
común an o aK uose aka g
- LKE 7999:514. Sis
K. Si , ydo, an o y
Lie u os p ulak Bo ullus. / P ulak Bo ullus.
MaZosios Zodynams:
P u enus, p u as SDl; y P e P usas Lex
P eu13 P usas, o. M. Cu i III; ambién y eliau
p usokas, p usoke, p uselka ymionis,
ymionas,, omie is" Es o en las anciosas
ai os bene p incipalmen e a iq conin is
e nonim:
N.
M. MaZ . ydo M. Dauk5os
Rzymianin, ymionys;
Pos iieje Rimionis (lenk.
Rimionka, Rzymianka); K. Si ydo Zodyne Rzymianin
Romanus, Rimionis /
SD . También Ri)me Rymionis, nio.
M. C III, ymionas es á Lex y Miikaus
Zodynues. Vad. K auzes Rimienas,
Zodyne
plg. da ymianas
lTome , (L .
Palionis 2004: 395). Es o puede paai cons ui del undamen o i.odlio i ai a imu:
Rymas M.
M. Da " kios
Ca ekizme,
(lenk.
Rlmcs Rzl m)
DaukSos
Pos ileje, Rzyn Romu Rimas
Rom, Rimija, Rimas Lex, ambién
SD1, K ., Rymas R y MZ. Iki pas a qjq delim medi l ue
Rom, Rimija /
di undusi e nonimo o n a omenas, aho a,
p incipalmen e Ka alikq BaZnydios eks ose,
pladia - siai a oiama omie is.
16 4 Vincen as D o inas I Ii e noni n4 islo iio.s

So os
,,5ko as'
Ranclamas
K. Si ydo Zodyne: s3<
sco us,
sga as /
SD3 y Mazosios
Li u os
zod nuas:
Scho Sza as
Lex.
sc o/
. sza as, o. M. c lll,
scho e
Sza as
Rich .
iuedas
Randamas
M. Dauk5os
Pos ileje (szwedai) y Mazosios Lie u os
i,odynuose: Schuede
Szwedas, o Lex, Schwed Szwedas,
o Rich , M, C III y k .
S. Daukan as a oio 5io
e nonimo sa aip mo i uo a
o m4 y'uuedas
(iuuis
es i +),
a iau ella
nep igijo.
iaeico ius, ioeis e is,S eica as'
Schwei ze
Sweiczo us
K ., Schwei za
III - bc' Li u iSko a i ik nens.
K. Donelaidio da .ioeis e is:
' anleiai ancizais e con
su
{ueis e iais ualgiau.
Tu,
anczi{cas
Zioply, con
Xueis e iu g u
Y qué aún más
susibas e
Lie uuq
ua gy .
iaobas..5 abas"
szwab
sueuus,l3wobas /
Sl) , plg. jiem hace
Schwabe l3wobu
allí pa . yok.
III - sin Li u iSko
co espondien emens.
o o ius
P imieii
o o iai
(C ymo) apogien eno
Li uania y au o
Didzioio iemposis.
E nonimas o o ius
ijado
M. Dauk5os
Pos ileje (To o ei)
y XVII a.
ial iniuose: Ta a zyn
Ta a us, Scy ba.
Tq o is SDl; Ho da Ta a ka. Ta q o
cae as, ciui c s, Re publica.
Sueyga
wiso ine /
To o iu
SD]. MaZosios
Li uania
Zodynas andame Ta q To o us
Lex; Ta a , To o us.
qus, M. lTo o] ene, es,
F. C IY; Ta a To o us
R e k .
u co
Randamas
M. MaZ , ydo
ai uose, M.
Daukxos
En Pos ile.
XVII eliau a.
Zodynues:
Tu czyn
u ca. SD Tu kas3; u che kas
Lex, plg. T ckey
Tu ku zeme;
Tu cke.
Tu kas, o. M. C IV i k .
ulend ss.,olandas'
Randamas
F. P e o ijaus
Zodyne:
Hollcinde . ¿Qué es es o?
(Jllend es,
o. M. C II, plg.
Ie k. Holande
,,olandas".
Debo ines
o ma de
lenguaje holandas.
Te nología
| 2 )06 | 13
i i
5
ungu 2 . ueng as
aeng as, uing is
E nonimas lie u i l kalboje' Zinomas
d iem o mom: senqja ungu as y
ac ualine ueng as. Ungu as iejo
bo oinys i3 senosios usq es del
mismo idioma como y polaks'.
po X a. nosiniam balsiui 7 il i us d iga siu
un, plg.
ok. Unga ,, eng as", ambién loL Hunga ia,
hunga is ica lengua y
,, eng q kul l a". Ii
ug os upes
Siau es U ale kilgs. Sa i a dis Magya . Bend ines
la o ma del lenguaje ueng as es an inio,
elesnio, p es inimosi pa , yzdys, plg. lenk.
Wggie
,, eng as",,,Veng ija" (Bhga 196I: 757). M.
Wigg zy
Daukios Pos ileje encuen a una
nue aesne o ma Wgg ai. Dabo ine
o ma ueng as halla ya XVII a. Zodynues:
Unga Weng as, o. M. C IV y K. Si ydo Zodyne
Wgg zyn Hunga us, Wing is SD y Wggie lka
Pannonius, jiemia Panonia in e io , unga ia uel
hunga ia, Wing iu jieme SI)/3.
u
alakas, alahas,,i alas"
Fo ma ualakes andama K. Sin ydo Zodynuose:
Wloch I alus, Walakas /
SD , wloch
I alus, walakas
SD3, plg. /
(Palionis 2004:
548).
wlachas Fo ma
Vlahas es á M. Dauk5os
Pos ileje
(< lenk. wloch,,i alas", plg.
Wloch!,,l aliia").
uohie is
Es e uno neai5kiausios kilmds e nonimq, nesiejamas s okiediq
sa i a dZiu Deu sche .
E nonimo uokie is kilmg es iSaiSkings
Kazimie as BIga
en el a ículo
93. Vokia, miksai e Ku {as
(B[ga 7959:226-230) Ii Salies a do
Vokia
(la. Vaca. k i. *VAkia,. ikingg Balis", i. . ambién MaZiulis 1996:
44-I45) ime sen4ji e nonim4 *uakis
,, ikingas", gau 4 pe
ku Siq k., andam4 ono
B e k no Pos ileje:
Tcssai lesus szodis ne
wokiu szodis a. I5
lie uwniku, no Lenku, ni
p opio pasida g ookieiio
a do Vo ic somos
a d4, pi m4 ka 4
Lie u os Me ikos 1498
pamine q m.
clokumen e
(i. . más
Vokia
"Deu schland"
Biga i961: 550-552). Cia mismo B ga
pe speja, que ki diación uokie is es
seno iSkas, encon ándose M. IJaukios
Pos ileje, P. Ruigio, K. G. Milkaus y k .
ai uos. E nonim4 uokie is andame M.
DaukSos Pos ileie, K. Sin ydo Zodyne
Niemiecka jiemia albo ye 3a niemiecka /
Alemania,
ge mania,
eu onia.
WoLeia
wokie iu iiame
SD , Nlemiec /
Ge manus, eu ono,
Alemanus. / wokie is
SD1, ambién Niemka Ge mana, elemuna,
eu ona, wokie e SD /; ambién en
MaZosios Zodyn Deu sche Woke isLex;
Li uania
166 Vincen as D o inas I Ii e nonim4is o lios
Deu sche
W6ke is, czio C l;
Woke is
Deu sche K . Deu schland
pueblo Woke
Lex, Deu schland (Alemania)
Wokie, es.
Tau a, os F. C I;
Woke
plg. Deu schland Tau a
K , así R igio,
pa
Milkaus Zodynuose.
K ai o a dis Vohie ija, hecho i5 au o a dLio uokie is,
p ime 4 ka E andamas bene F yd icho Ku Saidio Zodyne
1870 m.
zsksas..saksas'
Randamas di ige. Rich e io Zodyno ank al yje Sachse. Zaksas. F.
P e o ijaus
Zoclyne y
Sachse C III -
Sachsen
wi hou
lie u i5k p a i ikmenq.
das
E nonimas lydas es kilgs i5 seno es . y. Iudo iudeig, (]ehudos) palikuoniq,
nomb amien o, plg. ambién k ai o a i lude a. España i ieng Zydai
(puse miliiono) 1492 m. DidZiojo
inquisi o ious To k emados
edic o ue on pe seguiojami,
acep a k ik5dionybg o beg i i5
Salies. IS a y i pagados
Zydis p opagó Po ugalijoie, Ingla e a,
Alemania, ía ellos i ían síipus Reino, a liau
alcand Ry q Eu op4. Salia común e nonimo heb eo
(semi q
nau os
is aeli ai), i5
5aka,
heb aios,,Zydas",
kilusio g eik.
plg. i al. eb ei, us.
eape , ecibió
Zydai i enam4j4 5ali,
í ulos sepa ados según
ejemZiui, Po ugalías
llamados ma enos,Ispanijos
Zydai
y Po ugalijos
- se a dai
(se a dini), Vokie i os -
aKkenazici
(i5 heb aiiSko
alemaniios nomb amien o
Aikenazi),
Li uania, y Bal a usiios
Polonia
iydai - li uakai y pan. I5 lo .
okudaeus po . id.
a ki .
jude apa eado Zydg aikenaziq
nomb e de lengua judisch
- Oiddisch. Bibling heb aj l kalb4
XX a. asun os
adap ike Odesos
Zydas Eleaza as Ben |ehuda
(1858-1922),
iSleido eikal4 Thesau us
o ius
Heb ai a is
(1908). E nonimas andamas
M. MaZq'do ai uose (MaZiulis
1996: 43 XVII a. Zodynos: i1.8), 'd
udaeus, heb aeus.
jidas3; SD [ude
Zydas, ludin Zydelka Lex lude
Zydas, o. M. ludin, Zydelka, os.
F. C i k .
P iebalsio j
apa ición
escla ecido
(llpeo6pax enc u i 7959:2I1) po , que sla q de idiomas ecibió 5i Zodi i5
ge manq, o 3ie ii oman l, i iusig i Siau g nuo AlpiLl.
plg. lo . giudeo.iek.
ludaeus. anc.
jui .i al.
Zi , Zidouka,lenk.
Zid. Zidowka.
I SVADOS
A ículonis seman inio
nomb imii según au ybg"
cueko,,asmen l des inado
e nonimq ii senqjq
lie u i3kg g upei, a ink ai
a5 q.
(XVI-XVIII a.)
Ap a iama e nonimg kilme, aplie u inación y i5liki nas bend ine
e kalboje.
Te minología
| 2006
| 13 167
Tu inio a Z ilgiu ap a iamieii e nonimai son
Li uanians a imesniq
Eu opos au q
nomb esinimai.
Según kilmg
e no imai
(iisky us padiq lie u i l
sa i a di) es lie i l
pa e del lenguaje
skolin in is lexico.
E nonimai desiguodos o íges: bal iiki
(lie uuis,la ois, p usas), iX skoliniai sen.
us.
(lenkes, ii
ueng as),
okiec'ig
(lie . uoleie is, la . uacie is),
nauiesnieii ob ene pe
kalbas in e pininkes.
DidZioji senq q e nonimg pa e iilaiky a ac ualesine
lie u iq calboje.
Algunos iejos
p és amos
e- nonimai a po
a chaizmais y aho a
eemplaz nauiesniais
(ungu c s
- ueng as, pinas
- su . mis,
Salas - S o cs).
El adicional senq q e nonimq in en o ius cons an emen e pasipildo
e noninauiais mais. Es o lemb a las elaciones económicas y cul u ales
de Li uania con Eu opa y pasa lio naciones.
ST N Al
B.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e Li huunia ((smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740.
hand ai is Lie u os noksl l: k. .le ni jos biblio eko je). B.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e
Li huunia ()smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740.
Cl'knls Ge munico-Li huana
( o og a o inis l 'idin as). Rank i i inis XVll a. okieiiq lie u iq kalbq iodynas, I
IV. Pa engi Vincen as I) o inas. Vilni s. 1995-1997. Da kan as Simonas
l)aukan as. l)idysis lank4 lie uulq holh4 )odynas. I . Pa cnge!
Gied i s
Subaius, Vilni s, 1993; IIT .
Pa engc
(ii ' l i s
S bac'ius. Vilnius 1996.
l)K Mikalojaus l)aukios 1595 n e q Ka e'kizmas.
l)a 'ng Vida laki ienc y Ionas Palio is.
Vilnius. 1995.
l)P In lehs-s ownik do,,Dauhlos Pos il '. T. Il. Op acowal Czcsli Kuclzinowski, P< zna6, 1977.
lAnd ejus K auze?l K Vohleiil! lie uuiq halbq iodynas (XVlll a., hand ai is Lie u iq kalbos i
ns i u o bib)io ekojc).
L' x Le. icon
Li huu ic n
( o og a o inis
Lcidimas). R, nc i i inis
XVII a. okic 'iq lie u iq kalbq
Zodynas.
Pa cngi Vincc as D o inas, Vilnius. 1987. M
Li auil h-cln lches und Deu lch=li auilhes Wij c I)uch...
'on Ch il ian (io lieb Mielckc...
Kiinigsbe g, 1 300.
MR )ominyki s U bas. Ma yno I luiuydo al q iod nas, Vilnius, I
)97.
N - Nesseln a
(1.
Ii. F. Wij l bucl de Lll uuis h n Sp ache,
Ki nigsbe g, 1851.
R i uuiJch-D u ches uncl l)eu l h-1,[ uui ch s Lcxicon...
' n
I)hilipp Ruhig... Kiinigsbc' g.
1717.
Ricl llohannas Rich e is?l Vohieii4
-lie uui l halb4 io lynas. IIalle, l72 ( ank a is Uallis-Wi enbe go
Ma ino Lu he io uni e' si e o I ankis iundacijos biblio c'koje).
SI) .Scnasis,l(ons on ino
Si uydo i xl 'ncs
(au o ización io og a uo is). l)a enge Kazys
Pakalka, Vilnius. 1997.
SI) P musis li , Lui l kulbos lod ,nas: Kons an lnes.Si oydas.
I)ic ionu ium ium linguan m
(io og a uo inis
lcidimas). Pa engi Kazl's
Pakalka, Vilnius. 1979.
T
TT I RATO RA
Bnga K. 1959: Rinh inia
a.ilai 1, Vilnius.
B ga K. 196l: Rinh lniul
ai oi 3. Vilnius.
LKE: Lie uui l lengua encikk p llla. Pa engc K. zys Mo k nas, .claga o
Vy au , s A nb azas, Vilnius. i999.
l la7iulis V. l9iX : P usq halbos climologinis
)od nos
3, L P. Viluius.
1
6 U Vincen as l) o inas I Ii e nonim4
s o iios