scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Iš etnonimų istorijos

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Iš etnonimų istorijos

Author: Vincentas Drotvinas
Year: 2006
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/622/713
I5
e noni-,I his o ien
VINCENTAS
DROTVINAS
Vilniaus p ed u
niue si e a s
agoginis
nonimas i
onyma -
e hnos
- nau a, gen is auch eu oua dis
aa das), (g .
na ionali ä en, - nau os, gen ies, gimine
und pan. benennung. E nonimus
papli im4 und unkciona imq y ineja
(e nonimijE), jq s uk l 4, kilmg, ipus,
onomas ikos iaka e nonimika.
E hnonimai we den
un e schieden nach dem, wie
sich selbs Völke Zmones
(au oe nonimai, ode
saoiua d|iai) und wie ku i4
no s (aloe nonimai) nennen.
au 4 kal a kaimynai
E nonimo
Beziehung mi
un e dem Namen
(alies is d ejopas.
Eine Fällen e nonimas is pi minis und a si
dik uo a Salies namensinim4, beispielsweise.:
g aikai - G aileija, ande en Fällen Salies
pa adini ns is e nonimo G unda .
beispielsweise. : Roma - omenai, Egip as -
egip ieiiai.
Seno eje li a ian s wa en Zinomi nu a i niausiq kaimynll, mi denen
ekonom5kai, kul i iSkai bend au a, ne e ai und ka iau a, gendiq und a ybiq
namensinimai. E nonimq gauselo is4 laik4, pledian is lie u iq nau os und
s aa hei en yliams mi Eu opas Salimis, besonde Lie u ai apsik ikl ijus,
e scheadus lie u i l ai ijai und pan. I se'nuosiigen Zodynuen inde sich
ne naZa a imesniq i olimesniq e niniq namensinimq. Del o e no imai sind
allgemeomeniq lie u ig sp ach Zodyng in en o iaus ( egis o) Teil,
wide spiegeln gewissem Zei aum Leksik4. E nonimai Zodynuose daZ meis
geh g e a k a5 o a dZiq, und ne zai p idu iamas und i5 e nonimo pacla y as
bud a dis.
A ikeln in b ldingesni senqjg aS o
MaZ ydo bis K is ijono Donelaidio, ypad
abZ elgiami paminklq*. on Ma yno
XVII-XVIII a. ank al iniq und
spausdin g Sp achen
i 1 kilme, aplie u igung und
Zociynq lie , iq e nonimai,
iilikimas bend i eie kalboie.
u mdnus
Randamas nu K.
Sin ydo Zodyne:
O mianin
A meniu-
a menus,
s,
A menas /
SD3.
+Cia eliciii mi sc u< si osc ai o pa inklL osc un la ni biblii iai
a nonin ai, plz. : uga nui. cbi i ui. cJczui, gala ai. gulil :i!hici (i gali/conys).
je uzullmionys, ho in 'lon1,s, samu i onai und k .
160 Vi cen as l) o inas I Ii e nonim4 slo i o ^
dehus
E nonimas inde sich nu K. Si ydo Zodyne: Czech Bohemus. 1iekas
SD1, SD3.
zigonas, iigonas
I5 Indiens
ki19 digonai
in Eu opa pasi ode
XIII-XIV a., Ry q Eu opa, haup sächlich Slo akijoje, Veng ijoje (plg.
XIV a. eng . cigdny), eliau jq eme as is Lenkijoje und Li uanien.
Ano A. Salio, digonai pie ydiq Li uanien galeho e schei i maZdaug
XV. a. mi u i, und nach Sim medio e eichen übe und Lie u os
aka us
(Salys 1985: 499). Fo ma cigonas
andama K. Si , ydo
Zodyne: Cygan. Cynga us, Cygonas SD3. MaZosios Lie u os Zodynuose
Salia c goncs andame und gegenwä ini igonas:
Cigeune . Cigonas, o. M. C IV;
Cigeune in.
Ziganka, os. F. C lY; Cigeune .
Czigonas.
Cigeune in, Cziganlea
K . Tau o a dis kilgs i5 neue . g . A singanoi (Salys 1985 497). Zwei e
Digon l Vo name
- egip iediai
- angl. Gypsies, isp. und po . gi anos und
k . (Salys 1985: 497). F anclzijoje digonai
genann
Bohemien. Im e s en
globalen digonq
kong esse 2001 m.
wu de i eisin as jq
benennung omai ( om
,,Zmogus, . y as"). Si ielleich neseslius i wel olk
ha u b[ und haup sächlich aloe nonimq.
egy dnas,,egip ie is"
Kilgs iK
Ägyp en.
k ai o a dZio Si4
o m4 andame
XVII a. MaZosios
Lie u os Zodynuose:
Apkasse Egyp ena i Smil i C I, auch C II
und k . Randame i ki okiq a ian q:
egipcionas
DP; Aegyp e Egipcion's
Egypcionas B.
duniihas,,danas"
Randamas
M. DaukSos Pos ileje
(< lenk. Dunczik,,danas").
g aihas
Seno es g aikq
sa i a dis is
helenai
(Hellenes-
Salis
- Helade
), (Heljq
as). / Velesnis Name g aikas (g aikos)
papli o pe lo . g aecus. Al igs e Fo m
lie u iq sp achbei is g akas: G aecus,
G eczyn /
() akas SD3 (plg.
G iecki. G aecus, G aecanicus.
G il3kas, G ecya G aecia
(beide
li a iSko Übe eins immung)).
Fo m g ykas, lemiama okiedi l sp ach
one ikos, inde ama Maiosios Lie u os
Zodynuose, beispielsweise.: () ieche, G ykas, o.
M. C II (plg.
C) e c h en
e).
i a Z en
: L and. G yhi
[3Le
161
Tc n inology
| 2006 | 13
gudas
Te minus gudas Zinomas i5 M. DaukSos
Pos iles.
MaZosios Lie u os
Zodynuose andame:
ReuB gudas, o. M. C III; Reu 3en.
Guddas. Guddu Zeme
III C; Guddas, doeine Gudde, Go he R, MZ. .
B odo skio Zodyne andame und
en sp echmeni masleolius: Reul3
Moli a ()uddes, Macou/kolus. E nonimo gudas eikSme is o i5kai
ge okai i ai a o. G. H. F. Nesselmanno
Zodyne
Guddas, o. M. e iiamas lenku: ein Pole. K. G. Milkaus Zodyne andame
und edinig: Gudduk's, ko, m., welche pla eliau aiSkina . i junge
o i ich e le nach einem Akzen , schlech au li isch.
Gudde, ein schlech e polnische Ke l M, auch Paguddoiu, ojau, osu,
polnischen sp eche
is aeli as, is aelionis
Kilgs i5 ik inis Namens Is ael:
Is ael, Is aelas, o. M. C ll, Is ael
(Go es
Fii s , nom i i. Is ael) B. M. Dauk5os Pos ile
inde ame e nonimo o mq iz aelionis, auch
Is aeli e , Is aeli as, Is aeli enas
B, Is aeli e ,
a,
Is aeli en. R.
eneis hu i
MZ.
Randamas a. XVII Zodynungen,
es zeig , dass ku Siai
nochebebu e gu Zinomi
ande en Weißen. Fo m gana
i ai uoja: Chu e Ku l3ys
Lex, Cu e Ku l3is,
io.
M. C, Cu e Ku szys K , plg. Chu land Ku lend ija, Chu lcinde Ku lendikas
(?) Rich . K. G. Milkaus Zodyne Ku l3is, l3io, m. ein Ku aiSkinamas wie
Einwohne des K eis Klaipeda ein Einwohne im Memelschen
Haup am
(auch zugu iemas eiksmaZodis paku iiuo i, plg.
paku oju[3, ojau, awau, 6su, o i - li a iSkai kalbe i mi
Klaipedos Akzen ich ede nach dem Memelschen Alezen
Li auisch .
la ais
Randamas XVII-XVIII a. MaZosios Lie u os
Zodynuose:
Lie land
La uija,
Lie lande
la wys Lex, Lie liinde
La wys K . Lie land La wya,
os.
F., Lie lande , La wys,io. M. C Il. Te a
Le ho um is e wähn XI-XIII a. his o ischen
Dokumen en, k al s Name
La uija
e schei-
n nu XIX a.
a5 uose, o Zodisc ois e s 4
ka 4 e wähni as 1648 m.
(Sabaliauskas /
1990:
352). Sengjq Zodynq gemäß, k a5 o a di La uija gali na
paanks in i übe
200 me q.
I62 Vincen as l) o inas I Ii e nonim7 his o iios
lenhas
E nonimas lenkas is eine
seniausig us l skoliniq i5 senosios
sp ach, in de bis X a. mi u io
i d iga si en.
wa en nosiniai balsiai, eliau iS i g
Fixs oiamas und DidZiosios, und MaZosios
Lie u os Zodynuose: Pohle
lenkas
Lex; Pole
Lenkas Rich ; Polak
Polonus S ma a /. lynkas SDI. ei!i skolini bu ume ga g po X a., das e
u e q e oki pa idal4, plg. lenkq sa i a di polak, no K L s.
(Bnga 196I:756; Sabaliauskas
1990: 228). Sio e nonimo
Saknis
Salies namensin
iSlaiky a Polskc .
li auaininhas, li auais
Al igs e lusq p o e i l gen ys, g enusios
i ischem Bal ijos kan en, wu den genann aisii T
namens. Das zeig Romos His o ikos Taci o eikale
Ge mania (ci ca 98 m.) Ti el Aes io um gen es. De
gegenwä ige Name wal ai is ela i neu
- i e s e 1845 m. pa a oio okiedi l bal is as
G. H. F. Nesselmannas seinem geschale,,Seno es
p us l sp ich " (Die Sp ache de al en
P eussen, Be lin). li auische name la ynU
k. Li huania pi m4 ka 4 pamine as 1009 m.
K edlinbu g analuose, adiau au o a dis
u ejo bu i
Zinomas wo was ühdiau. Del a5 ijos lie u ig sp ich e gleich
ely o en s ehungs lie io benennnisse
(iinomi la ynq, sen4ja
usq k.) ilgai neuZ a5y i
lie u i(kai.
Li uuuinis
- al e li auische Name inde sich nich
nu
MaZosios Lie u os XVII-XVIII a. Zodynuose: Iillaue lie uwinin&'s Lex;
Li aue Lie uwininkas, o. M. ka, os. F. e [Lie uwinin]ke, es C II:
Li aue
Lie uwninkcs K und k ., abe und K. Si ydo Zodynuose: Li win
Li huanus, Lie uwnikas (i Li wa Li huania, SD , Li win) / Li uanus.
Li huania. / Li uuwa:
Lie uwnikas SD3 lie uwa; li e lki Li huanicus: lie uaisz as Li wd
SD1, Li ew ki Li uanicus. /
Lie uwi 3hc s
SD3).
li uinas,
e nonimas
Skolin as plg.
lenk. Li win, Siandien iSlaiky as pau nise.
Daba ini e nonim4 lie uuisbene e s e
Daukan as wi d pa a ojgs Simonas 1993:
(Daukan as
340).
Senjo e no in o
le uuqs needslme is
je z spezialisie
- es wi d
e wende in
Bezug au
MaZosios Lie u os lie u ius.
maskolius
MaZosios
Lie u os Zodynuose
andamos
Fo men: MuPkowi e ,
Maskolus
(plg. und Mu 3cou, Makswa)K ,
Mascowi e , Mazkolus (plg. und Mascau,
Maks ua) Zodyne andame ehe
aplie u in us Namen
Rich . K. Si ydo mqshuy is: Mo wa Mo couia /. Malkwi1iey Malkwi iu
iieme, Mo wicin / /
Mo chus.
Makwi is SD3./ Neues e
E hnonym-Va ian e is maskuenas,
p7g.
Tc minologie
12006 113 163
Mykolo Li uio,,Apie
lie u iq, o o iq und
mask en l pap odius'
(Vilnius,
1e8B).
pinas,,suomis"
Randamas
XVII a. MaZ
Lie osios -
Zodynuose,
os
beispielsweise. : Finnen, Pinna. u.
M. pl.
Plg. ok.
Finnland
Finne, Pinnu
Zeme C IL
auch ang|. Finn. anc.
Finnos,lenk. Fin,
@un.
us. Suomiq
sind
Suomi.
sa i a dis Tau o a dis
suomin
(K. Bugos somai, a n. sominis
( ejas); somis, soma) und k ai o a dis Suomija p add as
a o i nu XIX a. pabaigo e (plg. da la iq soms, somie e).
anzösisch
Kilgs ii p ancuz l sa i a dZio
F anSois, de pe ok. id.
auk5 . F anzois, o pe lenk.
anzuz, us.
F anzeis F an zose,
puddal4
iga o gegenwä igini
Q4pauys a ejo i li a iq ka1b4. Zinon as i( MaZosios
Lie u os XVII-XVIII a. Zodynq: F an zos P ancusas C ll,
F an zose P ancuzas K .
p usas
P sq e nonimas (B uzi) pi mE
ka 4 pamine as IX a. ad.
Ba a q Geog a o bal 1 Name
gemeinsame sowohl aK uose
- LEK 7999:514. Sis
aka g
K. Si , ydo, sowohl
Lie u os p ulak Bo ullus /. P u enus, p u as
und MaZosios Zodynams:
SDl; P e P usas Lex P eu13 P usas, o. M. Cu i
III; auch noch und eliau p usokas, p usoke,
p uselka ymionis, ymionas,, omie is" Das
is in alsiiischen ai uose bene haup sächlich
a ian q ha ige e nonim:
N.
M. MaZ . ydo M. Dauk5os
Rzymianin, ymionys;
Pos iieje Rimionis (lenk.
Rimionka, Rzymianka); K. Si ydo Zodyne Rzymianin
Romanus, Rimionis /
SD . Auch Ri)me Rymionis, nio. M. C
III, ymionas is Lex und Miikaus
Zodynaken. Vad. K auzes Rimienas,
Zodyne
plg. da ymianas
lTome , (L .
Palionis 2004: 395). Das kann paaiikin ie en g undlegenden i.odlio i ai a imu:
Rymas M.
M. Da " kios
Ka ekizme,
(lenk.
Rlmcs Rzl m)
DaukSos
Pos ileje, Rzyn Romu Rimas
Rom, Rimija, Rimas Lex, auch
SD1, K ., Rymas R und MZ. Iki pas a qjq delim medi l wa
Rom, Rimija /
e b ei e usi e nonimo o n a omenas, je z ,
haup sächlich Ka alikq BaZnydios eks ose,
pladia - siai a oiama omie is.
4 Vincen D o inas I Ii e noni n4 islo iio.s

So as
,,5ko as'
Ranclamas
K. Si ydo Zodyne: s3<
sco us,
sga as /
SD3 und Mazosios
Li u os
zod nen:
Scho Sza as
Lex.
sc o/
. sza as, o. M. c lll,
scho e
Sza as
Rich .
iuedas
Randamas
M. Dauk5os
Pos ileje (szwedai) und Mazosios Lie u os
i,odynuose: Schuede
Szwedas, o Lex, Schwed Szwedas,
o Rich , M, C III und k .
S. Daukan as a oio 5io
e nonimo sa aip mo i uo a
o m4 y'uuedas
(iuuis
es i +),
a iau sie
nep igijo.
iaeico ius, ioeis e is,,S eica as"
Schwei ze
Sweiczo us
K ., Schwei za
III - bc' li a iSko en sp nens.
K. Donelaidio da .ioeis e is:
' anleiai ancizais und mi
su
{ueis e iais ualgiau.
Du,
anszi{kas
Zioply, mi
Xueis e iu hu
Und was noch meh
susibas e
Lie uuq
ua gy .
iaobas..5 abas"
szwab
sueuus,l3wobas /
Sl) , plg. jieme noch
Schwabe l3wobu
do pa . yok.
III - be li awiSko
Übe einsmens.
o o ius
e s enie-
ii o o iai
(K ymo) besieg eno
Li huania y au o
Didziois Zei enis.
E nonimas o o ius
ixie
M. Dauk5os
Pos ileje (To o ei)
und XVII a.
ial ischen: Ta a zyn
Ta a us, Scy ba.
Tq o is SDl; Ho da Ta a ka. Ta q o
cae as, ciui c s, Re publica.
Sueyga
wiso ine /
To o iu
SD]. MaZosios
Li huaniens
Zodynen andame Ta q To o us
Lex; Ta a , To o us.
qus, M. lTo o] ene, es,
F. C IY; Ta a To o us
R und k .
ü kisch
Randamas
M. MaZ , ydo
ai uose, M.
Daukxos
Pos ileje.
XVII eliau a.
Zodynuose:
Tu czyn
u ca. SD Tu kas3; u che kas
Lex, plg. T ckey
Tu ku zeme;
Tu cke.
Tu kas, o. M. C IV i k .
ulend ss.,olandas'
Randamas
F. P e o ijaus
Zodyne:
Hollcinde .
(Jllend es,
o. M. C II, plg.
Ie k. Hollende
,,holands".
Gegenwä ige
Sp achen o m
olandas.
Te nologij
| 2 )06 | 13
i i
5
ungu as 2 . ueng as
aeng as, uing is
E nonimas lie u i l kalboje' Zinomas
d iem o mom: senqja ungu as und
gegenwä ine ueng as. Ungu as Al um
Skolinys i3 senosios usq is de
gleichen Sp ache wie und polnis'.
po X a. nosiniam balsiui 7 il i us d iga siu
un, plg.
ok. Unga ,, eng as", auch noch loL
Hunga ia, hunga is ica Sp ache und
,, eng q kul l a". Ii
ug os upes
Siau es U ale kilgs. Sa i a dis Magya . Bend ines
Sp achen o m ueng as is sekundiniens, elesnio,
K edi inimosi pa , yzdys, plg. lenk.
Wggie
,, eng as",,,Veng ija" (Bhga 196I: 757). M.
Wigg zy
Daukios Pos ileje inde sich neue esne
Fo m Wgg ai. Daba ine Fo m ueng as
inde sich schon XVII a. Zodynuchen:
Unga Weng as, o. M. C IV und K. Si ydo
Zodyne Wgg zyn Hunga us, Wing is SD und
Pannonius, jiemia Panonia in e io , unga ia uel
Wggie lka
hunga ia, Wing iu jieme SI)3. /
u
alakas, alahas,,i alas"
Fo ma ualakes andama K. Sin ydo Zodynuchen:
Wloch I alus, Walakas /
SD , wloch
I alus, walakas
SD3, plg. /
(Palionis 2004:
548).
wlachas Fo ma
Vlahas is M. Dauk5os
Pos ileje
(< lenk. wloch,,i alas", plg.
Wloch!,,li aliia").
uohie is
Das is ein neai5k igs e kilmds e nonimq, nesiejamas s okiediq
sa i a dZiu Deu sche .
E nonimois uokie is kilmg is iSaiSkings
Kazimie as BIga
im A ikel
93. Vokia, miksai und Ku {as
(B[ga 7959:226-230) Ii Salies a do
Vokia
(la. Vaca. k i. *VAkia,. ikingg Balis", i. . auch MaZiulis 1996:
44-I45) ime sen4ji e nonim4 *uakis
,, ikingas", gau 4 pe
ku Siq k., andam4 ono
B e k no Pos ileje:
Tcssai lesus szodis ne
noch wokiu szodis a.
lie uwniku, ne Lenku,
seines pasida g ookieiio
I5 a do Vo ic sind
a d4, pi m4 ka 4
Lie u os Me ikos 1498
pamine q m.
clokumen e
(i. . noch
Vokia
"Deu schland"
Biga i961: 550-552). Cia pa B ga pe speja,
dass ki diauens uokie is is seno iSkas,
inde man M. IJaukios Pos ileje, P. Ruigio,
K. G. Milkaus und k . ai uose. E nonim4
uokie is andame M. DaukSos Pos ileie, K.
Sin ydo Zodyne Niemiecka jiemia albo
ye 3a niemiecka /
Alemania,
ge mania,
eu onia.
WoLeia
wokie iu iiame
SD , Nlemiec /
Ge manus, eu ono,
Alemanus. wokie is
SD1, auch Niemka Ge mana, elemuna,
eu ona, wokie e SD /; auch in MaZosios
Zodyn Deu sche Woke isLex;
Li huaniens
166 Vincen as D o inas I Ii e nonim4is o lios
Deu sche
W6ke is, czio C l;
Woke is
Deu sche K . Deu schland
Volk Woke
Lex, Deu schland
Wokie, es.
Tau a, os F. C I;
Woke
plg. Deu schland Tau a
K , so R igio,
pa
Milkaus Zodynuose.
K ai o a dis Vohie ija, gemach i5 au o a dLio uokie is,
e s 4 ka E andamas bene F yd icho Ku Saidio Zodyne 1870
m.
zsksas..saksas'
Randamas üh . Rich e is Zodyno ank al yje Sachse. Zaksas. F.
P e o ijaus
Zoclyne
Sachse C III -
und Sachsen
be
lie u i5k p en sp echendmenq.
das
E nonimas lydas is kilgs i5 seno es . y. Iudo iudeig, (]ehudos) palikuoniq,
namensigung, plg. auch k ai o a i lude a. Spanien in lebeng Zydai
(puse miliiono) 1492 m. DidZiojo
inquisi o ius To k emados
edik u wu den e olg ami,
akzep i k ik5dionybg ode beg i
i5 Salies. IS a y i e diami
Zydai e b ei e en Po ugalijoie, England in,
Deu schland in, hie sie leb en nebipus Reino, a
liau e eich e Ry q Eu op4. Salia gemeinsames
e nonimo heb ische
(semi q
nau os
is aeli ai), i5
5aka,
heb aios,,Zydas",
kilusio g eik.
plg. i al. eb ei, us.
eape , e hiel
Zydai lebenam4j4 5ali,
ge enn e Bezeichnungen nach
beispiZiui, Po ugalijos
sogenann en
Zydai
ma enos,Spanijos und Po ugalijos
- Sepha den
(se a dini),
Deu schlandi os - aKkenazici
(i5 heb aiiSko
deu siios namensungs
Aikenazi),
Lie u os, und
Polens
Bal a usiios iydai - li uakai und pan. I5 lo .
okudaeus pe . id.
a ki .
jude e schien Zydg aikenaziq
sp achenbezeichnung judisch
- Oiddisch. Bibling heb aj l kalb4
XX a.
Angelegenhei en p i aike Odesos
Zydas Eleaza as Ben |ehuda
(1858-1922),
iSleido eikal4 Thesau us
o ius
Heb ai a is
(1908). E nonimas andamas
M. MaZq'do ai uose (MaZiulis
1996: 43 XVII a. Zodynuchen: i1.8), 'd
udaeus, heb aeus.
jidas3; SD [ude
Zydas, ludin Zydelka Lex lude
Zydas, o. M. ludin, Zydelka, os.
F. C i k .
P iebalsio j
En s ehen
klä sich
(llpeo6pax enc u i 7959:2I1) dami , dass sla q Sp achen e hiel 5i Zodi i5
ge manq, o 3ie ii oman l, leb usig i Siau g on AlpiLl.
plg. lo . giudeo.iek.
ludaeus.p anc.
jui .i al.
Zi , Zidouka,lenk.
Zid. Zidowka.
I SVADOS
A ikelnis seman inio
benennnisse nach au ybg"
euko,,asmen l ü
e nonimq ii senqjq
lie u i3kg g upei, a ink ai
a5 q.
(XVI-XVIII a.)
Ap a iama e nonimg kilme, aplie u igung und i5liki nas
gemeinsine e kalboje.
Te minologie
| 2006
| 13 167
Tu inio a Z ilgiu ap a iamieii e nonimai sind
li aue n a imesniq
Eu opas au q
Nameninime.
Nach kilmg
e no imai
(iisky us padiq lie u i l
sa i a di) is lie i l
sp ach skolin in is
leksikos Teil.
E nonimai ne ienodos U sp üme: bal iiki
(lie uuis,la ois, p usas), iX skoliniai sen.
us.
(lenkes, ii
ueng as),
okiec'ig
(lie . uoleie is, la . uacie is),
nauiesnieii bekommen pe
albas a pininkes.
DidZioji senq q e nonimg Teil iilaiky a gegenwä inei e
lie u iq kalboje.
Manche al e
K edi iniai
e- nonimai a po
a chaizmais und
je z e se zen nauiesniai
(ungu c s
- ueng as, pinas
- su . mis,
Salas - S o cs).
T adi ionelle senq q e nonimq in en o ius s ändig pasipildo
e noninauiais mais. Das le n Li auens wi scha liche und kul u liche
Beziehungen mi Eu opas und pasa lio Na ionen.
ST N Al
B.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e Li huunia ((smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740.
hand ai is Lie u os noksl l: k. .le ni jos biblio eko je).
Cl'knls Ge munico-Li huana
( o og a o inis l 'idin as). Rank i i inis XVll a. okieiiq lie u iq kalbq iodynas, I
IV. Pa engi Vincen as I) o inas. Vilni s. 1995-1997. Da kan as Simonas
l)aukan as. l)idysis lank4 lie uulq holh4 )odynas. I . Pa cnge!
Gied i s
Subaius, Vilni s, 1993; IIT .
Pa engc
(ii ' l i s
S bac'ius. Vilnius 1996.
l)K Mikalojaus l)aukios 1595 n e q Ka e'kizmas.
l)a 'ng Vida laki ienc und Ionas Palio is.
Vilnius. 1995.
l)P In lehs-s ownik do,,Dauhlos Pos il '. T. Il. Op acowal Czcsli Kuclzinowski, P< zna6, 1977.
lAnd ejus K auze?l K Vohleiil! lie uuiq halbq iodynas (XVlll a., hand ai is Lie u iq kalbos i
ns i u o bib)io ekojc).
L' x Le. icon
Li huu ic n
(pho o o inis
Lcidimas). R, nk i i inis
XVII a. okic 'iq lie u iq kalbq
Zodynas.
Pa cngi Vincc as D o inas, Vilnius. 1987. M
Li auil h-cln lches und Deu lch=li auilhes Wij c I)uch...
'on Ch il ian (io lieb Mielckc...
Kiinigsbe g, 1 300.
MR )ominyki s U bas. Ma yno I luiuydo al q iod nas, Vilnius, I
)97.
N - Nesseln a
(1.
Ii. F. Wij l bucl de Lll uuis h n Sp ache,
Ki nigsbe g, 1851.
R i uuiJch-D u ches uncl l)eu l h-1,[ uui ch s Lcxicon...
' n
I)hilipp Ruhig... Kiinigsbc' g.
1717.
Ricl llohannas Rich e is?l Vohieii4
-lie uui l halb4 io lynas. IIalle, l72 ( ank a is Uallis-Wi enbe go
Ma ino Lu he io uni e' si e o I ankis iundacijos biblio c'koje).
SI) .Scnasis,l(ons on ino
Si uydo i xl 'ncs
(io og a uo nis Genehmigung). l)a enge Kazys
Pakalka, Vilnius. 1997.
SI) P musis li , Lui l kulbos lod ,nas: Kons an lnes.Si oydas.
I)ic ionu ium ium linguan m
(io og a uo inis
lcidimas). Pa engi Kazl's
Pakalka, Vilnius. 1979.
T
TT I RATO RA
Bnga K. 1959: Rinh inia
a.ilai 1, Vilnius.
B ga K. 196l: Rinh lniul
ai oi 3. Vilnius.
LKE: Lie uui l Sp achen encikk p llla. Pa engc K. zys Mo k nas, .claga o
Vy au , s A nb azas, Vilnius. i999.
l la7iulis V. l9iX : P usq halbos climologinis
)od nos
3, L P. Viluius.
1
6 U Vincen as l) o inas I Ii e nonim4
s o iios