I5
e noni-,I his o ien
VINCENTAS
DROTVINAS
Vilniaus p ed u
niue si e a s
agoginis
nonimas i
onyma -
e hnos
- nau a, gen is auch eu oua dis
aa das), (g .
na ionali ä en, - nau os, gen ies, gimine
und pan. benennung. E nonimus
papli im4 und unkciona imq y ineja
(e nonimijE), jq s uk l 4, kilmg, ipus,
onomas ikos iaka e nonimika.
E hnonimai we den
un e schieden nach dem, wie
sich selbs Völke Zmones
(au oe nonimai, ode
saoiua d|iai) und wie ku i4
no s (aloe nonimai) nennen.
au 4 kal a kaimynai
E nonimo
Beziehung mi
un e dem Namen
(alies is d ejopas.
Eine Fällen e nonimas is pi minis und a si
dik uo a Salies namensinim4, beispielsweise.:
g aikai - G aileija, ande en Fällen Salies
pa adini ns is e nonimo G unda .
beispielsweise. : Roma - omenai, Egip as -
egip ieiiai.
Seno eje li a ian s wa en Zinomi nu a i niausiq kaimynll, mi denen
ekonom5kai, kul i iSkai bend au a, ne e ai und ka iau a, gendiq und a ybiq
namensinimai. E nonimq gauselo is4 laik4, pledian is lie u iq nau os und
s aa hei en yliams mi Eu opas Salimis, besonde Lie u ai apsik ikl ijus,
e scheadus lie u i l ai ijai und pan. I se'nuosiigen Zodynuen inde sich
ne naZa a imesniq i olimesniq e niniq namensinimq. Del o e no imai sind
allgemeomeniq lie u ig sp ach Zodyng in en o iaus ( egis o) Teil,
wide spiegeln gewissem Zei aum Leksik4. E nonimai Zodynuose daZ meis
geh g e a k a5 o a dZiq, und ne zai p idu iamas und i5 e nonimo pacla y as
bud a dis.
A ikeln in b ldingesni senqjg aS o
MaZ ydo bis K is ijono Donelaidio, ypad
abZ elgiami paminklq*. on Ma yno
XVII-XVIII a. ank al iniq und
spausdin g Sp achen
i 1 kilme, aplie u igung und
Zociynq lie , iq e nonimai,
iilikimas bend i eie kalboie.
u mdnus
Randamas nu K.
Sin ydo Zodyne:
O mianin
A meniu-
a menus,
s,
A menas /
SD3.
+Cia eliciii mi sc u< si osc ai o pa inklL osc un la ni biblii iai
a nonin ai, plz. : uga nui. cbi i ui. cJczui, gala ai. gulil :i!hici (i gali/conys).
je uzullmionys, ho in 'lon1,s, samu i onai und k .
160 Vi cen as l) o inas I Ii e nonim4 slo i o ^
dehus
E nonimas inde sich nu K. Si ydo Zodyne: Czech Bohemus. 1iekas
SD1, SD3.
zigonas, iigonas
I5 Indiens
ki19 digonai
in Eu opa pasi ode
XIII-XIV a., Ry q Eu opa, haup sächlich Slo akijoje, Veng ijoje (plg.
XIV a. eng . cigdny), eliau jq eme as is Lenkijoje und Li uanien.
Ano A. Salio, digonai pie ydiq Li uanien galeho e schei i maZdaug
XV. a. mi u i, und nach Sim medio e eichen übe und Lie u os
aka us
(Salys 1985: 499). Fo ma cigonas
andama K. Si , ydo
Zodyne: Cygan. Cynga us, Cygonas SD3. MaZosios Lie u os Zodynuose
Salia c goncs andame und gegenwä ini igonas:
Cigeune . Cigonas, o. M. C IV;
Cigeune in.
Ziganka, os. F. C lY; Cigeune .
Czigonas.
Cigeune in, Cziganlea
K . Tau o a dis kilgs i5 neue . g . A singanoi (Salys 1985 497). Zwei e
Digon l Vo name
- egip iediai
- angl. Gypsies, isp. und po . gi anos und
k . (Salys 1985: 497). F anclzijoje digonai
genann
Bohemien. Im e s en
globalen digonq
kong esse 2001 m.
wu de i eisin as jq
benennung omai ( om
,,Zmogus, . y as"). Si ielleich neseslius i wel olk
ha u b[ und haup sächlich aloe nonimq.
egy dnas,,egip ie is"
Kilgs iK
Ägyp en.
k ai o a dZio Si4
o m4 andame
XVII a. MaZosios
Lie u os Zodynuose:
Apkasse Egyp ena i Smil i C I, auch C II
und k . Randame i ki okiq a ian q:
egipcionas
DP; Aegyp e Egipcion's
Egypcionas B.
duniihas,,danas"
Randamas
M. DaukSos Pos ileje
(< lenk. Dunczik,,danas").
g aihas
Seno es g aikq
sa i a dis is
helenai
(Hellenes-
Salis
- Helade
), (Heljq
as). / Velesnis Name g aikas (g aikos)
papli o pe lo . g aecus. Al igs e Fo m
lie u iq sp achbei is g akas: G aecus,
G eczyn /
() akas SD3 (plg.
G iecki. G aecus, G aecanicus.
G il3kas, G ecya G aecia
(beide
li a iSko Übe eins immung)).
Fo m g ykas, lemiama okiedi l sp ach
one ikos, inde ama Maiosios Lie u os
Zodynuose, beispielsweise.: () ieche, G ykas, o.
M. C II (plg.
C) e c h en
e).
i a Z en
: L and. G yhi
[3Le
161
Tc n inology
| 2006 | 13
gudas
Te minus gudas Zinomas i5 M. DaukSos
Pos iles.
MaZosios Lie u os
Zodynuose andame:
ReuB gudas, o. M. C III; Reu 3en.
Guddas. Guddu Zeme
III C; Guddas, doeine Gudde, Go he R, MZ. .
B odo skio Zodyne andame und
en sp echmeni masleolius: Reul3
Moli a ()uddes, Macou/kolus. E nonimo gudas eikSme is o i5kai
ge okai i ai a o. G. H. F. Nesselmanno
Zodyne
Guddas, o. M. e iiamas lenku: ein Pole. K. G. Milkaus Zodyne andame
und edinig: Gudduk's, ko, m., welche pla eliau aiSkina . i junge
o i ich e le nach einem Akzen , schlech au li isch.
Gudde, ein schlech e polnische Ke l M, auch Paguddoiu, ojau, osu,
polnischen sp eche
is aeli as, is aelionis
Kilgs i5 ik inis Namens Is ael:
Is ael, Is aelas, o. M. C ll, Is ael
(Go es
Fii s , nom i i. Is ael) B. M. Dauk5os Pos ile
inde ame e nonimo o mq iz aelionis, auch
Is aeli e , Is aeli as, Is aeli enas
B, Is aeli e ,
a,
Is aeli en. R.
eneis hu i
MZ.
Randamas a. XVII Zodynungen,
es zeig , dass ku Siai
nochebebu e gu Zinomi
ande en Weißen. Fo m gana
i ai uoja: Chu e Ku l3ys
Lex, Cu e Ku l3is,
io.
M. C, Cu e Ku szys K , plg. Chu land Ku lend ija, Chu lcinde Ku lendikas
(?) Rich . K. G. Milkaus Zodyne Ku l3is, l3io, m. ein Ku aiSkinamas wie
Einwohne des K eis Klaipeda ein Einwohne im Memelschen
Haup am
(auch zugu iemas eiksmaZodis paku iiuo i, plg.
paku oju[3, ojau, awau, 6su, o i - li a iSkai kalbe i mi
Klaipedos Akzen ich ede nach dem Memelschen Alezen
Li auisch .
la ais
Randamas XVII-XVIII a. MaZosios Lie u os
Zodynuose:
Lie land
La uija,
Lie lande
la wys Lex, Lie liinde
La wys K . Lie land La wya,
os.
F., Lie lande , La wys,io. M. C Il. Te a
Le ho um is e wähn XI-XIII a. his o ischen
Dokumen en, k al s Name
La uija
e schei-
n nu XIX a.
a5 uose, o Zodisc ois e s 4
ka 4 e wähni as 1648 m.
(Sabaliauskas /
1990:
352). Sengjq Zodynq gemäß, k a5 o a di La uija gali na
paanks in i übe
200 me q.
I62 Vincen as l) o inas I Ii e nonim7 his o iios
lenhas
E nonimas lenkas is eine
seniausig us l skoliniq i5 senosios
sp ach, in de bis X a. mi u io
i d iga si en.
wa en nosiniai balsiai, eliau iS i g
Fixs oiamas und DidZiosios, und MaZosios
Lie u os Zodynuose: Pohle
lenkas
Lex; Pole
Lenkas Rich ; Polak
Polonus S ma a /. lynkas SDI. ei!i skolini bu ume ga g po X a., das e
u e q e oki pa idal4, plg. lenkq sa i a di polak, no K L s.
(Bnga 196I:756; Sabaliauskas
1990: 228). Sio e nonimo
Saknis
Salies namensin
iSlaiky a Polskc .
li auaininhas, li auais
Al igs e lusq p o e i l gen ys, g enusios
i ischem Bal ijos kan en, wu den genann aisii T
namens. Das zeig Romos His o ikos Taci o eikale
Ge mania (ci ca 98 m.) Ti el Aes io um gen es. De
gegenwä ige Name wal ai is ela i neu
- i e s e 1845 m. pa a oio okiedi l bal is as
G. H. F. Nesselmannas seinem geschale,,Seno es
p us l sp ich " (Die Sp ache de al en
P eussen, Be lin). li auische name la ynU
k. Li huania pi m4 ka 4 pamine as 1009 m.
K edlinbu g analuose, adiau au o a dis
u ejo bu i
Zinomas wo was ühdiau. Del a5 ijos lie u ig sp ich e gleich
ely o en s ehungs lie io benennnisse
(iinomi la ynq, sen4ja
usq k.) ilgai neuZ a5y i
lie u i(kai.
Li uuuinis
- al e li auische Name inde sich nich
nu
MaZosios Lie u os XVII-XVIII a. Zodynuose: Iillaue lie uwinin&'s Lex;
Li aue Lie uwininkas, o. M. ka, os. F. e [Lie uwinin]ke, es C II:
Li aue
Lie uwninkcs K und k ., abe und K. Si ydo Zodynuose: Li win
Li huanus, Lie uwnikas (i Li wa Li huania, SD , Li win) / Li uanus.
Li huania. / Li uuwa:
Lie uwnikas SD3 lie uwa; li e lki Li huanicus: lie uaisz as Li wd
SD1, Li ew ki Li uanicus. /
Lie uwi 3hc s
SD3).
li uinas,
e nonimas
Skolin as plg.
lenk. Li win, Siandien iSlaiky as pau nise.
Daba ini e nonim4 lie uuisbene e s e
Daukan as wi d pa a ojgs Simonas 1993:
(Daukan as
340).
Senjo e no in o
le uuqs needslme is
je z spezialisie
- es wi d
e wende in
Bezug au
MaZosios Lie u os lie u ius.
maskolius
MaZosios
Lie u os Zodynuose
andamos
Fo men: MuPkowi e ,
Maskolus
(plg. und Mu 3cou, Makswa)K ,
Mascowi e , Mazkolus (plg. und Mascau,
Maks ua) Zodyne andame ehe
aplie u in us Namen
Rich . K. Si ydo mqshuy is: Mo wa Mo couia /. Malkwi1iey Malkwi iu
iieme, Mo wicin / /
Mo chus.
Makwi is SD3./ Neues e
E hnonym-Va ian e is maskuenas,
p7g.
Tc minologie
12006 113 163
Mykolo Li uio,,Apie
lie u iq, o o iq und
mask en l pap odius'
(Vilnius,
1e8B).
pinas,,suomis"
Randamas
XVII a. MaZ
Lie osios -
Zodynuose,
os
beispielsweise. : Finnen, Pinna. u.
M. pl.
Plg. ok.
Finnland
Finne, Pinnu
Zeme C IL
auch ang|. Finn. anc.
Finnos,lenk. Fin,
@un.
us. Suomiq
sind
Suomi.
sa i a dis Tau o a dis
suomin
(K. Bugos somai, a n. sominis
( ejas); somis, soma) und k ai o a dis Suomija p add as
a o i nu XIX a. pabaigo e (plg. da la iq soms, somie e).
anzösisch
Kilgs ii p ancuz l sa i a dZio
F anSois, de pe ok. id.
auk5 . F anzois, o pe lenk.
anzuz, us.
F anzeis F an zose,
puddal4
iga o gegenwä igini
Q4pauys a ejo i li a iq ka1b4. Zinon as i( MaZosios
Lie u os XVII-XVIII a. Zodynq: F an zos P ancusas C ll,
F an zose P ancuzas K .
p usas
P sq e nonimas (B uzi) pi mE
ka 4 pamine as IX a. ad.
Ba a q Geog a o bal 1 Name
gemeinsame sowohl aK uose
- LEK 7999:514. Sis
aka g
K. Si , ydo, sowohl
Lie u os p ulak Bo ullus /. P u enus, p u as
und MaZosios Zodynams:
SDl; P e P usas Lex P eu13 P usas, o. M. Cu i
III; auch noch und eliau p usokas, p usoke,
p uselka ymionis, ymionas,, omie is" Das
is in alsiiischen ai uose bene haup sächlich
a ian q ha ige e nonim:
N.
M. MaZ . ydo M. Dauk5os
Rzymianin, ymionys;
Pos iieje Rimionis (lenk.
Rimionka, Rzymianka); K. Si ydo Zodyne Rzymianin
Romanus, Rimionis /
SD . Auch Ri)me Rymionis, nio. M. C
III, ymionas is Lex und Miikaus
Zodynaken. Vad. K auzes Rimienas,
Zodyne
plg. da ymianas
lTome , (L .
Palionis 2004: 395). Das kann paaiikin ie en g undlegenden i.odlio i ai a imu:
Rymas M.
M. Da " kios
Ka ekizme,
(lenk.
Rlmcs Rzl m)
DaukSos
Pos ileje, Rzyn Romu Rimas
Rom, Rimija, Rimas Lex, auch
SD1, K ., Rymas R und MZ. Iki pas a qjq delim medi l wa
Rom, Rimija /
e b ei e usi e nonimo o n a omenas, je z ,
haup sächlich Ka alikq BaZnydios eks ose,
pladia - siai a oiama omie is.
4 Vincen D o inas I Ii e noni n4 islo iio.s
So as
,,5ko as'
Ranclamas
K. Si ydo Zodyne: s3<
sco us,
sga as /
SD3 und Mazosios
Li u os
zod nen:
Scho Sza as
Lex.
sc o/
. sza as, o. M. c lll,
scho e
Sza as
Rich .
iuedas
Randamas
M. Dauk5os
Pos ileje (szwedai) und Mazosios Lie u os
i,odynuose: Schuede
Szwedas, o Lex, Schwed Szwedas,
o Rich , M, C III und k .
S. Daukan as a oio 5io
e nonimo sa aip mo i uo a
o m4 y'uuedas
(iuuis
es i +),
a iau sie
nep igijo.
iaeico ius, ioeis e is,,S eica as"
Schwei ze
Sweiczo us
K ., Schwei za
III - bc' li a iSko en sp nens.
K. Donelaidio da .ioeis e is:
' anleiai ancizais und mi
su
{ueis e iais ualgiau.
Du,
anszi{kas
Zioply, mi
Xueis e iu hu
Und was noch meh
susibas e
Lie uuq
ua gy .
iaobas..5 abas"
szwab
sueuus,l3wobas /
Sl) , plg. jieme noch
Schwabe l3wobu
do pa . yok.
III - be li awiSko
Übe einsmens.
o o ius
e s enie-
ii o o iai
(K ymo) besieg eno
Li huania y au o
Didziois Zei enis.
E nonimas o o ius
ixie
M. Dauk5os
Pos ileje (To o ei)
und XVII a.
ial ischen: Ta a zyn
Ta a us, Scy ba.
Tq o is SDl; Ho da Ta a ka. Ta q o
cae as, ciui c s, Re publica.
Sueyga
wiso ine /
To o iu
SD]. MaZosios
Li huaniens
Zodynen andame Ta q To o us
Lex; Ta a , To o us.
qus, M. lTo o] ene, es,
F. C IY; Ta a To o us
R und k .
ü kisch
Randamas
M. MaZ , ydo
ai uose, M.
Daukxos
Pos ileje.
XVII eliau a.
Zodynuose:
Tu czyn
u ca. SD Tu kas3; u che kas
Lex, plg. T ckey
Tu ku zeme;
Tu cke.
Tu kas, o. M. C IV i k .
ulend ss.,olandas'
Randamas
F. P e o ijaus
Zodyne:
Hollcinde .
(Jllend es,
o. M. C II, plg.
Ie k. Hollende
,,holands".
Gegenwä ige
Sp achen o m
olandas.
Te nologij
| 2 )06 | 13
i i
5
ungu as 2 . ueng as
aeng as, uing is
E nonimas lie u i l kalboje' Zinomas
d iem o mom: senqja ungu as und
gegenwä ine ueng as. Ungu as Al um
Skolinys i3 senosios usq is de
gleichen Sp ache wie und polnis'.
po X a. nosiniam balsiui 7 il i us d iga siu
un, plg.
ok. Unga ,, eng as", auch noch loL
Hunga ia, hunga is ica Sp ache und
,, eng q kul l a". Ii
ug os upes
Siau es U ale kilgs. Sa i a dis Magya . Bend ines
Sp achen o m ueng as is sekundiniens, elesnio,
K edi inimosi pa , yzdys, plg. lenk.
Wggie
,, eng as",,,Veng ija" (Bhga 196I: 757). M.
Wigg zy
Daukios Pos ileje inde sich neue esne
Fo m Wgg ai. Daba ine Fo m ueng as
inde sich schon XVII a. Zodynuchen:
Unga Weng as, o. M. C IV und K. Si ydo
Zodyne Wgg zyn Hunga us, Wing is SD und
Pannonius, jiemia Panonia in e io , unga ia uel
Wggie lka
hunga ia, Wing iu jieme SI)3. /
u
alakas, alahas,,i alas"
Fo ma ualakes andama K. Sin ydo Zodynuchen:
Wloch I alus, Walakas /
SD , wloch
I alus, walakas
SD3, plg. /
(Palionis 2004:
548).
wlachas Fo ma
Vlahas is M. Dauk5os
Pos ileje
(< lenk. wloch,,i alas", plg.
Wloch!,,li aliia").
uohie is
Das is ein neai5k igs e kilmds e nonimq, nesiejamas s okiediq
sa i a dZiu Deu sche .
E nonimois uokie is kilmg is iSaiSkings
Kazimie as BIga
im A ikel
93. Vokia, miksai und Ku {as
(B[ga 7959:226-230) Ii Salies a do
Vokia
(la. Vaca. k i. *VAkia,. ikingg Balis", i. . auch MaZiulis 1996:
44-I45) ime sen4ji e nonim4 *uakis
,, ikingas", gau 4 pe
ku Siq k., andam4 ono
B e k no Pos ileje:
Tcssai lesus szodis ne
noch wokiu szodis a.
lie uwniku, ne Lenku,
seines pasida g ookieiio
I5 a do Vo ic sind
a d4, pi m4 ka 4
Lie u os Me ikos 1498
pamine q m.
clokumen e
(i. . noch
Vokia
"Deu schland"
Biga i961: 550-552). Cia pa B ga pe speja,
dass ki diauens uokie is is seno iSkas,
inde man M. IJaukios Pos ileje, P. Ruigio,
K. G. Milkaus und k . ai uose. E nonim4
uokie is andame M. DaukSos Pos ileie, K.
Sin ydo Zodyne Niemiecka jiemia albo
ye 3a niemiecka /
Alemania,
ge mania,
eu onia.
WoLeia
wokie iu iiame
SD , Nlemiec /
Ge manus, eu ono,
Alemanus. wokie is
SD1, auch Niemka Ge mana, elemuna,
eu ona, wokie e SD /; auch in MaZosios
Zodyn Deu sche Woke isLex;
Li huaniens
166 Vincen as D o inas I Ii e nonim4is o lios
Deu sche
W6ke is, czio C l;
Woke is
Deu sche K . Deu schland
Volk Woke
Lex, Deu schland
Wokie, es.
Tau a, os F. C I;
Woke
plg. Deu schland Tau a
K , so R igio,
pa
Milkaus Zodynuose.
K ai o a dis Vohie ija, gemach i5 au o a dLio uokie is,
e s 4 ka E andamas bene F yd icho Ku Saidio Zodyne 1870
m.
zsksas..saksas'
Randamas üh . Rich e is Zodyno ank al yje Sachse. Zaksas. F.
P e o ijaus
Zoclyne
Sachse C III -
und Sachsen
be
lie u i5k p en sp echendmenq.
das
E nonimas lydas is kilgs i5 seno es . y. Iudo iudeig, (]ehudos) palikuoniq,
namensigung, plg. auch k ai o a i lude a. Spanien in lebeng Zydai
(puse miliiono) 1492 m. DidZiojo
inquisi o ius To k emados
edik u wu den e olg ami,
akzep i k ik5dionybg ode beg i
i5 Salies. IS a y i e diami
Zydai e b ei e en Po ugalijoie, England in,
Deu schland in, hie sie leb en nebipus Reino, a
liau e eich e Ry q Eu op4. Salia gemeinsames
e nonimo heb ische
(semi q
nau os
is aeli ai), i5
5aka,
heb aios,,Zydas",
kilusio g eik.
plg. i al. eb ei, us.
eape , e hiel
Zydai lebenam4j4 5ali,
ge enn e Bezeichnungen nach
beispiZiui, Po ugalijos
sogenann en
Zydai
ma enos,Spanijos und Po ugalijos
- Sepha den
(se a dini),
Deu schlandi os - aKkenazici
(i5 heb aiiSko
deu siios namensungs
Aikenazi),
Lie u os, und
Polens
Bal a usiios iydai - li uakai und pan. I5 lo .
okudaeus pe . id.
a ki .
jude e schien Zydg aikenaziq
sp achenbezeichnung judisch
- Oiddisch. Bibling heb aj l kalb4
XX a.
Angelegenhei en p i aike Odesos
Zydas Eleaza as Ben |ehuda
(1858-1922),
iSleido eikal4 Thesau us
o ius
Heb ai a is
(1908). E nonimas andamas
M. MaZq'do ai uose (MaZiulis
1996: 43 XVII a. Zodynuchen: i1.8), 'd
udaeus, heb aeus.
jidas3; SD [ude
Zydas, ludin Zydelka Lex lude
Zydas, o. M. ludin, Zydelka, os.
F. C i k .
P iebalsio j
En s ehen
klä sich
(llpeo6pax enc u i 7959:2I1) dami , dass sla q Sp achen e hiel 5i Zodi i5
ge manq, o 3ie ii oman l, leb usig i Siau g on AlpiLl.
plg. lo . giudeo.iek.
ludaeus.p anc.
jui .i al.
Zi , Zidouka,lenk.
Zid. Zidowka.
I SVADOS
A ikelnis seman inio
benennnisse nach au ybg"
euko,,asmen l ü
e nonimq ii senqjq
lie u i3kg g upei, a ink ai
a5 q.
(XVI-XVIII a.)
Ap a iama e nonimg kilme, aplie u igung und i5liki nas
gemeinsine e kalboje.
Te minologie
| 2006
| 13 167
Tu inio a Z ilgiu ap a iamieii e nonimai sind
li aue n a imesniq
Eu opas au q
Nameninime.
Nach kilmg
e no imai
(iisky us padiq lie u i l
sa i a di) is lie i l
sp ach skolin in is
leksikos Teil.
E nonimai ne ienodos U sp üme: bal iiki
(lie uuis,la ois, p usas), iX skoliniai sen.
us.
(lenkes, ii
ueng as),
okiec'ig
(lie . uoleie is, la . uacie is),
nauiesnieii bekommen pe
albas a pininkes.
DidZioji senq q e nonimg Teil iilaiky a gegenwä inei e
lie u iq kalboje.
Manche al e
K edi iniai
e- nonimai a po
a chaizmais und
je z e se zen nauiesniai
(ungu c s
- ueng as, pinas
- su . mis,
Salas - S o cs).
T adi ionelle senq q e nonimq in en o ius s ändig pasipildo
e noninauiais mais. Das le n Li auens wi scha liche und kul u liche
Beziehungen mi Eu opas und pasa lio Na ionen.
ST N Al
B.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e Li huunia ((smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740.
hand ai is Lie u os noksl l: k. .le ni jos biblio eko je).
Cl'knls Ge munico-Li huana
( o og a o inis l 'idin as). Rank i i inis XVll a. okieiiq lie u iq kalbq iodynas, I
IV. Pa engi Vincen as I) o inas. Vilni s. 1995-1997. Da kan as Simonas
l)aukan as. l)idysis lank4 lie uulq holh4 )odynas. I . Pa cnge!
Gied i s
Subaius, Vilni s, 1993; IIT .
Pa engc
(ii ' l i s
S bac'ius. Vilnius 1996.
l)K Mikalojaus l)aukios 1595 n e q Ka e'kizmas.
l)a 'ng Vida laki ienc und Ionas Palio is.
Vilnius. 1995.
l)P In lehs-s ownik do,,Dauhlos Pos il '. T. Il. Op acowal Czcsli Kuclzinowski, P< zna6, 1977.
lAnd ejus K auze?l K Vohleiil! lie uuiq halbq iodynas (XVlll a., hand ai is Lie u iq kalbos i
ns i u o bib)io ekojc).
L' x Le. icon
Li huu ic n
(pho o o inis
Lcidimas). R, nk i i inis
XVII a. okic 'iq lie u iq kalbq
Zodynas.
Pa cngi Vincc as D o inas, Vilnius. 1987. M
Li auil h-cln lches und Deu lch=li auilhes Wij c I)uch...
'on Ch il ian (io lieb Mielckc...
Kiinigsbe g, 1 300.
MR )ominyki s U bas. Ma yno I luiuydo al q iod nas, Vilnius, I
)97.
N - Nesseln a
(1.
Ii. F. Wij l bucl de Lll uuis h n Sp ache,
Ki nigsbe g, 1851.
R i uuiJch-D u ches uncl l)eu l h-1,[ uui ch s Lcxicon...
' n
I)hilipp Ruhig... Kiinigsbc' g.
1717.
Ricl llohannas Rich e is?l Vohieii4
-lie uui l halb4 io lynas. IIalle, l72 ( ank a is Uallis-Wi enbe go
Ma ino Lu he io uni e' si e o I ankis iundacijos biblio c'koje).
SI) .Scnasis,l(ons on ino
Si uydo i xl 'ncs
(io og a uo nis Genehmigung). l)a enge Kazys
Pakalka, Vilnius. 1997.
SI) P musis li , Lui l kulbos lod ,nas: Kons an lnes.Si oydas.
I)ic ionu ium ium linguan m
(io og a uo inis
lcidimas). Pa engi Kazl's
Pakalka, Vilnius. 1979.
T
TT I RATO RA
Bnga K. 1959: Rinh inia
a.ilai 1, Vilnius.
B ga K. 196l: Rinh lniul
ai oi 3. Vilnius.
LKE: Lie uui l Sp achen encikk p llla. Pa engc K. zys Mo k nas, .claga o
Vy au , s A nb azas, Vilnius. i999.
l la7iulis V. l9iX : P usq halbos climologinis
)od nos
3, L P. Viluius.
1
6 U Vincen as l) o inas I Ii e nonim4
s o iios