scieee Open visual document viewer

Iš etnonimų istorijos

Vincentas Drotvinas

Full text

I5 e noni-,I his o ien VINCENTAS DROTVINAS Vilniaus p ed u niue si e a s agoginis nonimas i onyma - e hnos - nau a, gen is auch eu oua dis aa das), (g . na ionali ä en, - nau os, gen ies, gimine und pan. benennung. E nonimus papli im4 und unkciona imq y ineja (e nonimijE), jq s uk l 4, kilmg, ipus, onomas ikos iaka e nonimika. E hnonimai we den un e schieden nach dem, wie sich selbs Völke Zmones (au oe nonimai, ode saoiua d|iai) und wie ku i4 no s (aloe nonimai) nennen. au 4 kal a kaimynai E nonimo Beziehung mi un e dem Namen (alies is d ejopas. Eine Fällen e nonimas is pi minis und a si dik uo a Salies namensinim4, beispielsweise.: g aikai - G aileija, ande en Fällen Salies pa adini ns is e nonimo G unda . beispielsweise. : Roma - omenai, Egip as - egip ieiiai. Seno eje li a ian s wa en Zinomi nu a i niausiq kaimynll, mi denen ekonom5kai, kul i iSkai bend au a, ne e ai und ka iau a, gendiq und a ybiq namensinimai. E nonimq gauselo is4 laik4, pledian is lie u iq nau os und s aa hei en yliams mi Eu opas Salimis, besonde Lie u ai apsik ikl ijus, e scheadus lie u i l ai ijai und pan. I se'nuosiigen Zodynuen inde sich ne naZa a imesniq i olimesniq e niniq namensinimq. Del o e no imai sind allgemeomeniq lie u ig sp ach Zodyng in en o iaus ( egis o) Teil, wide spiegeln gewissem Zei aum Leksik4. E nonimai Zodynuose daZ meis geh g e a k a5 o a dZiq, und ne zai p idu iamas und i5 e nonimo pacla y as bud a dis. A ikeln in b ldingesni senqjg aS o MaZ ydo bis K is ijono Donelaidio, ypad abZ elgiami paminklq*. on Ma yno XVII-XVIII a. ank al iniq und spausdin g Sp achen i 1 kilme, aplie u igung und Zociynq lie , iq e nonimai, iilikimas bend i eie kalboie. u mdnus Randamas nu K. Sin ydo Zodyne: O mianin A meniu- a menus, s, A menas / SD3. +Cia eliciii mi sc u< si osc ai o pa inklL osc un la ni biblii iai a nonin ai, plz. : uga nui. cbi i ui. cJczui, gala ai. gulil :i!hici (i gali/conys). je uzullmionys, ho in 'lon1,s, samu i onai und k . 160 Vi cen as l) o inas I Ii e nonim4 slo i o ^ dehus E nonimas inde sich nu K. Si ydo Zodyne: Czech Bohemus. 1iekas SD1, SD3. zigonas, iigonas I5 Indiens ki19 digonai in Eu opa pasi ode XIII-XIV a., Ry q Eu opa, haup sächlich Slo akijoje, Veng ijoje (plg. XIV a. eng . cigdny), eliau jq eme as is Lenkijoje und Li uanien. Ano A. Salio, digonai pie ydiq Li uanien galeho e schei i maZdaug XV. a. mi u i, und nach Sim medio e eichen übe und Lie u os aka us (Salys 1985: 499). Fo ma cigonas andama K. Si , ydo Zodyne: Cygan. Cynga us, Cygonas SD3. MaZosios Lie u os Zodynuose Salia c goncs andame und gegenwä ini igonas: Cigeune . Cigonas, o. M. C IV; Cigeune in. Ziganka, os. F. C lY; Cigeune . Czigonas. Cigeune in, Cziganlea K . Tau o a dis kilgs i5 neue . g . A singanoi (Salys 1985 497). Zwei e Digon l Vo name - egip iediai - angl. Gypsies, isp. und po . gi anos und k . (Salys 1985: 497). F anclzijoje digonai genann Bohemien. Im e s en globalen digonq kong esse 2001 m. wu de i eisin as jq benennung omai ( om ,,Zmogus, . y as"). Si ielleich neseslius i wel olk ha u b[ und haup sächlich aloe nonimq. egy dnas,,egip ie is" Kilgs iK Ägyp en. k ai o a dZio Si4 o m4 andame XVII a. MaZosios Lie u os Zodynuose: Apkasse Egyp ena i Smil i C I, auch C II und k . Randame i ki okiq a ian q: egipcionas DP; Aegyp e Egipcion's Egypcionas B. duniihas,,danas" Randamas M. DaukSos Pos ileje (< lenk. Dunczik,,danas"). g aihas Seno es g aikq sa i a dis is helenai (Hellenes- Salis - Helade ), (Heljq as). / Velesnis Name g aikas (g aikos) papli o pe lo . g aecus. Al igs e Fo m lie u iq sp achbei is g akas: G aecus, G eczyn / () akas SD3 (plg. G iecki. G aecus, G aecanicus. G il3kas, G ecya G aecia (beide li a iSko Übe eins immung)). Fo m g ykas, lemiama okiedi l sp ach one ikos, inde ama Maiosios Lie u os Zodynuose, beispielsweise.: () ieche, G ykas, o. M. C II (plg. C) e c h en e). i a Z en : L and. G yhi [3Le 161 Tc n inology | 2006 | 13 gudas Te minus gudas Zinomas i5 M. DaukSos Pos iles. MaZosios Lie u os Zodynuose andame: ReuB gudas, o. M. C III; Reu 3en. Guddas. Guddu Zeme III C; Guddas, doeine Gudde, Go he R, MZ. . B odo skio Zodyne andame und en sp echmeni masleolius: Reul3 Moli a ()uddes, Macou/kolus. E nonimo gudas eikSme is o i5kai ge okai i ai a o. G. H. F. Nesselmanno Zodyne Guddas, o. M. e iiamas lenku: ein Pole. K. G. Milkaus Zodyne andame und edinig: Gudduk's, ko, m., welche pla eliau aiSkina . i junge o i ich e le nach einem Akzen , schlech au li isch. Gudde, ein schlech e polnische Ke l M, auch Paguddoiu, ojau, osu, polnischen sp eche is aeli as, is aelionis Kilgs i5 ik inis Namens Is ael: Is ael, Is aelas, o. M. C ll, Is ael (Go es Fii s , nom i i. Is ael) B. M. Dauk5os Pos ile inde ame e nonimo o mq iz aelionis, auch Is aeli e , Is aeli as, Is aeli enas B, Is aeli e , a, Is aeli en. R. eneis hu i MZ. Randamas a. XVII Zodynungen, es zeig , dass ku Siai nochebebu e gu Zinomi ande en Weißen. Fo m gana i ai uoja: Chu e Ku l3ys Lex, Cu e Ku l3is, io. M. C, Cu e Ku szys K , plg. Chu land Ku lend ija, Chu lcinde Ku lendikas (?) Rich . K. G. Milkaus Zodyne Ku l3is, l3io, m. ein Ku aiSkinamas wie Einwohne des K eis Klaipeda ein Einwohne im Memelschen Haup am (auch zugu iemas eiksmaZodis paku iiuo i, plg. paku oju[3, ojau, awau, 6su, o i - li a iSkai kalbe i mi Klaipedos Akzen ich ede nach dem Memelschen Alezen Li auisch . la ais Randamas XVII-XVIII a. MaZosios Lie u os Zodynuose: Lie land La uija, Lie lande la wys Lex, Lie liinde La wys K . Lie land La wya, os. F., Lie lande , La wys,io. M. C Il. Te a Le ho um is e wähn XI-XIII a. his o ischen Dokumen en, k al s Name La uija e schei- n nu XIX a. a5 uose, o Zodisc ois e s 4 ka 4 e wähni as 1648 m. (Sabaliauskas / 1990: 352). Sengjq Zodynq gemäß, k a5 o a di La uija gali na paanks in i übe 200 me q. I62 Vincen as l) o inas I Ii e nonim7 his o iios lenhas E nonimas lenkas is eine seniausig us l skoliniq i5 senosios sp ach, in de bis X a. mi u io i d iga si en. wa en nosiniai balsiai, eliau iS i g Fixs oiamas und DidZiosios, und MaZosios Lie u os Zodynuose: Pohle lenkas Lex; Pole Lenkas Rich ; Polak Polonus S ma a /. lynkas SDI. ei!i skolini bu ume ga g po X a., das e u e q e oki pa idal4, plg. lenkq sa i a di polak, no K L s. (Bnga 196I:756; Sabaliauskas 1990: 228). Sio e nonimo Saknis Salies namensin iSlaiky a Polskc . li auaininhas, li auais Al igs e lusq p o e i l gen ys, g enusios i ischem Bal ijos kan en, wu den genann aisii T namens. Das zeig Romos His o ikos Taci o eikale Ge mania (ci ca 98 m.) Ti el Aes io um gen es. De gegenwä ige Name wal ai is ela i neu - i e s e 1845 m. pa a oio okiedi l bal is as G. H. F. Nesselmannas seinem geschale,,Seno es p us l sp ich " (Die Sp ache de al en P eussen, Be lin). li auische name la ynU k. Li huania pi m4 ka 4 pamine as 1009 m. K edlinbu g analuose, adiau au o a dis u ejo bu i Zinomas wo was ühdiau. Del a5 ijos lie u ig sp ich e gleich ely o en s ehungs lie io benennnisse (iinomi la ynq, sen4ja usq k.) ilgai neuZ a5y i lie u i(kai. Li uuuinis - al e li auische Name inde sich nich nu MaZosios Lie u os XVII-XVIII a. Zodynuose: Iillaue lie uwinin&'s Lex; Li aue Lie uwininkas, o. M. ka, os. F. e [Lie uwinin]ke, es C II: Li aue Lie uwninkcs K und k ., abe und K. Si ydo Zodynuose: Li win Li huanus, Lie uwnikas (i Li wa Li huania, SD , Li win) / Li uanus. Li huania. / Li uuwa: Lie uwnikas SD3 lie uwa; li e lki Li huanicus: lie uaisz as Li wd SD1, Li ew ki Li uanicus. / Lie uwi 3hc s SD3). li uinas, e nonimas Skolin as plg. lenk. Li win, Siandien iSlaiky as pau nise. Daba ini e nonim4 lie uuisbene e s e Daukan as wi d pa a ojgs Simonas 1993: (Daukan as 340). Senjo e no in o le uuqs needslme is je z spezialisie - es wi d e wende in Bezug au MaZosios Lie u os lie u ius. maskolius MaZosios Lie u os Zodynuose andamos Fo men: MuPkowi e , Maskolus (plg. und Mu 3cou, Makswa)K , Mascowi e , Mazkolus (plg. und Mascau, Maks ua) Zodyne andame ehe aplie u in us Namen Rich . K. Si ydo mqshuy is: Mo wa Mo couia /. Malkwi1iey Malkwi iu iieme, Mo wicin / / Mo chus. Makwi is SD3./ Neues e E hnonym-Va ian e is maskuenas, p7g. Tc minologie 12006 113 163 Mykolo Li uio,,Apie lie u iq, o o iq und mask en l pap odius' (Vilnius, 1e8B). pinas,,suomis" Randamas XVII a. MaZ Lie osios - Zodynuose, os beispielsweise. : Finnen, Pinna. u. M. pl. Plg. ok. Finnland Finne, Pinnu Zeme C IL auch ang|. Finn. anc. Finnos,lenk. Fin, @un. us. Suomiq sind Suomi. sa i a dis Tau o a dis suomin (K. Bugos somai, a n. sominis ( ejas); somis, soma) und k ai o a dis Suomija p add as a o i nu XIX a. pabaigo e (plg. da la iq soms, somie e). anzösisch Kilgs ii p ancuz l sa i a dZio F anSois, de pe ok. id. auk5 . F anzois, o pe lenk. anzuz, us. F anzeis F an zose, puddal4 iga o gegenwä igini Q4pauys a ejo i li a iq ka1b4. Zinon as i( MaZosios Lie u os XVII-XVIII a. Zodynq: F an zos P ancusas C ll, F an zose P ancuzas K . p usas P sq e nonimas (B uzi) pi mE ka 4 pamine as IX a. ad. Ba a q Geog a o bal 1 Name gemeinsame sowohl aK uose - LEK 7999:514. Sis aka g K. Si , ydo, sowohl Lie u os p ulak Bo ullus /. P u enus, p u as und MaZosios Zodynams: SDl; P e P usas Lex P eu13 P usas, o. M. Cu i III; auch noch und eliau p usokas, p usoke, p uselka ymionis, ymionas,, omie is" Das is in alsiiischen ai uose bene haup sächlich a ian q ha ige e nonim: N. M. MaZ . ydo M. Dauk5os Rzymianin, ymionys; Pos iieje Rimionis (lenk. Rimionka, Rzymianka); K. Si ydo Zodyne Rzymianin Romanus, Rimionis / SD . Auch Ri)me Rymionis, nio. M. C III, ymionas is Lex und Miikaus Zodynaken. Vad. K auzes Rimienas, Zodyne plg. da ymianas lTome , (L . Palionis 2004: 395). Das kann paaiikin ie en g undlegenden i.odlio i ai a imu: Rymas M. M. Da " kios Ka ekizme, (lenk. Rlmcs Rzl m) DaukSos Pos ileje, Rzyn Romu Rimas Rom, Rimija, Rimas Lex, auch SD1, K ., Rymas R und MZ. Iki pas a qjq delim medi l wa Rom, Rimija / e b ei e usi e nonimo o n a omenas, je z , haup sächlich Ka alikq BaZnydios eks ose, pladia - siai a oiama omie is. 4 Vincen D o inas I Ii e noni n4 islo iio.s So as ,,5ko as' Ranclamas K. Si ydo Zodyne: s3< sco us, sga as / SD3 und Mazosios Li u os zod nen: Scho Sza as Lex. sc o/ . sza as, o. M. c lll, scho e Sza as Rich . iuedas Randamas M. Dauk5os Pos ileje (szwedai) und Mazosios Lie u os i,odynuose: Schuede Szwedas, o Lex, Schwed Szwedas, o Rich , M, C III und k . S. Daukan as a oio 5io e nonimo sa aip mo i uo a o m4 y'uuedas (iuuis es i +), a iau sie nep igijo. iaeico ius, ioeis e is,,S eica as" Schwei ze Sweiczo us K ., Schwei za III - bc' li a iSko en sp nens. K. Donelaidio da .ioeis e is: ' anleiai ancizais und mi su {ueis e iais ualgiau. Du, anszi{kas Zioply, mi Xueis e iu hu Und was noch meh susibas e Lie uuq ua gy . iaobas..5 abas" szwab sueuus,l3wobas / Sl) , plg. jieme noch Schwabe l3wobu do pa . yok. III - be li awiSko Übe einsmens. o o ius e s enie- ii o o iai (K ymo) besieg eno Li huania y au o Didziois Zei enis. E nonimas o o ius ixie M. Dauk5os Pos ileje (To o ei) und XVII a. ial ischen: Ta a zyn Ta a us, Scy ba. Tq o is SDl; Ho da Ta a ka. Ta q o cae as, ciui c s, Re publica. Sueyga wiso ine / To o iu SD]. MaZosios Li huaniens Zodynen andame Ta q To o us Lex; Ta a , To o us. qus, M. lTo o] ene, es, F. C IY; Ta a To o us R und k . ü kisch Randamas M. MaZ , ydo ai uose, M. Daukxos Pos ileje. XVII eliau a. Zodynuose: Tu czyn u ca. SD Tu kas3; u che kas Lex, plg. T ckey Tu ku zeme; Tu cke. Tu kas, o. M. C IV i k . ulend ss.,olandas' Randamas F. P e o ijaus Zodyne: Hollcinde . (Jllend es, o. M. C II, plg. Ie k. Hollende ,,holands". Gegenwä ige Sp achen o m olandas. Te nologij | 2 )06 | 13 i i 5 ungu as 2 . ueng as aeng as, uing is E nonimas lie u i l kalboje' Zinomas d iem o mom: senqja ungu as und gegenwä ine ueng as. Ungu as Al um Skolinys i3 senosios usq is de gleichen Sp ache wie und polnis'. po X a. nosiniam balsiui 7 il i us d iga siu un, plg. ok. Unga ,, eng as", auch noch loL Hunga ia, hunga is ica Sp ache und ,, eng q kul l a". Ii ug os upes Siau es U ale kilgs. Sa i a dis Magya . Bend ines Sp achen o m ueng as is sekundiniens, elesnio, K edi inimosi pa , yzdys, plg. lenk. Wggie ,, eng as",,,Veng ija" (Bhga 196I: 757). M. Wigg zy Daukios Pos ileje inde sich neue esne Fo m Wgg ai. Daba ine Fo m ueng as inde sich schon XVII a. Zodynuchen: Unga Weng as, o. M. C IV und K. Si ydo Zodyne Wgg zyn Hunga us, Wing is SD und Pannonius, jiemia Panonia in e io , unga ia uel Wggie lka hunga ia, Wing iu jieme SI)3. / u alakas, alahas,,i alas" Fo ma ualakes andama K. Sin ydo Zodynuchen: Wloch I alus, Walakas / SD , wloch I alus, walakas SD3, plg. / (Palionis 2004: 548). wlachas Fo ma Vlahas is M. Dauk5os Pos ileje (< lenk. wloch,,i alas", plg. Wloch!,,li aliia"). uohie is Das is ein neai5k igs e kilmds e nonimq, nesiejamas s okiediq sa i a dZiu Deu sche . E nonimois uokie is kilmg is iSaiSkings Kazimie as BIga im A ikel 93. Vokia, miksai und Ku {as (B[ga 7959:226-230) Ii Salies a do Vokia (la. Vaca. k i. *VAkia,. ikingg Balis", i. . auch MaZiulis 1996: 44-I45) ime sen4ji e nonim4 *uakis ,, ikingas", gau 4 pe ku Siq k., andam4 ono B e k no Pos ileje: Tcssai lesus szodis ne noch wokiu szodis a. lie uwniku, ne Lenku, seines pasida g ookieiio I5 a do Vo ic sind a d4, pi m4 ka 4 Lie u os Me ikos 1498 pamine q m. clokumen e (i. . noch Vokia "Deu schland" Biga i961: 550-552). Cia pa B ga pe speja, dass ki diauens uokie is is seno iSkas, inde man M. IJaukios Pos ileje, P. Ruigio, K. G. Milkaus und k . ai uose. E nonim4 uokie is andame M. DaukSos Pos ileie, K. Sin ydo Zodyne Niemiecka jiemia albo ye 3a niemiecka / Alemania, ge mania, eu onia. WoLeia wokie iu iiame SD , Nlemiec / Ge manus, eu ono, Alemanus. wokie is SD1, auch Niemka Ge mana, elemuna, eu ona, wokie e SD /; auch in MaZosios Zodyn Deu sche Woke isLex; Li huaniens 166 Vincen as D o inas I Ii e nonim4is o lios Deu sche W6ke is, czio C l; Woke is Deu sche K . Deu schland Volk Woke Lex, Deu schland Wokie, es. Tau a, os F. C I; Woke plg. Deu schland Tau a K , so R igio, pa Milkaus Zodynuose. K ai o a dis Vohie ija, gemach i5 au o a dLio uokie is, e s 4 ka E andamas bene F yd icho Ku Saidio Zodyne 1870 m. zsksas..saksas' Randamas üh . Rich e is Zodyno ank al yje Sachse. Zaksas. F. P e o ijaus Zoclyne Sachse C III - und Sachsen be lie u i5k p en sp echendmenq. das E nonimas lydas is kilgs i5 seno es . y. Iudo iudeig, (]ehudos) palikuoniq, namensigung, plg. auch k ai o a i lude a. Spanien in lebeng Zydai (puse miliiono) 1492 m. DidZiojo inquisi o ius To k emados edik u wu den e olg ami, akzep i k ik5dionybg ode beg i i5 Salies. IS a y i e diami Zydai e b ei e en Po ugalijoie, England in, Deu schland in, hie sie leb en nebipus Reino, a liau e eich e Ry q Eu op4. Salia gemeinsames e nonimo heb ische (semi q nau os is aeli ai), i5 5aka, heb aios,,Zydas", kilusio g eik. plg. i al. eb ei, us. eape , e hiel Zydai lebenam4j4 5ali, ge enn e Bezeichnungen nach beispiZiui, Po ugalijos sogenann en Zydai ma enos,Spanijos und Po ugalijos - Sepha den (se a dini), Deu schlandi os - aKkenazici (i5 heb aiiSko deu siios namensungs Aikenazi), Lie u os, und Polens Bal a usiios iydai - li uakai und pan. I5 lo . okudaeus pe . id. a ki . jude e schien Zydg aikenaziq sp achenbezeichnung judisch - Oiddisch. Bibling heb aj l kalb4 XX a. Angelegenhei en p i aike Odesos Zydas Eleaza as Ben |ehuda (1858-1922), iSleido eikal4 Thesau us o ius Heb ai a is (1908). E nonimas andamas M. MaZq'do ai uose (MaZiulis 1996: 43 XVII a. Zodynuchen: i1.8), 'd udaeus, heb aeus. jidas3; SD [ude Zydas, ludin Zydelka Lex lude Zydas, o. M. ludin, Zydelka, os. F. C i k . P iebalsio j En s ehen klä sich (llpeo6pax enc u i 7959:2I1) dami , dass sla q Sp achen e hiel 5i Zodi i5 ge manq, o 3ie ii oman l, leb usig i Siau g on AlpiLl. plg. lo . giudeo.iek. ludaeus.p anc. jui .i al. Zi , Zidouka,lenk. Zid. Zidowka. I SVADOS A ikelnis seman inio benennnisse nach au ybg" euko,,asmen l ü e nonimq ii senqjq lie u i3kg g upei, a ink ai a5 q. (XVI-XVIII a.) Ap a iama e nonimg kilme, aplie u igung und i5liki nas gemeinsine e kalboje. Te minologie | 2006 | 13 167 Tu inio a Z ilgiu ap a iamieii e nonimai sind li aue n a imesniq Eu opas au q Nameninime. Nach kilmg e no imai (iisky us padiq lie u i l sa i a di) is lie i l sp ach skolin in is leksikos Teil. E nonimai ne ienodos U sp üme: bal iiki (lie uuis,la ois, p usas), iX skoliniai sen. us. (lenkes, ii ueng as), okiec'ig (lie . uoleie is, la . uacie is), nauiesnieii bekommen pe albas a pininkes. DidZioji senq q e nonimg Teil iilaiky a gegenwä inei e lie u iq kalboje. Manche al e K edi iniai e- nonimai a po a chaizmais und je z e se zen nauiesniai (ungu c s - ueng as, pinas - su . mis, Salas - S o cs). T adi ionelle senq q e nonimq in en o ius s ändig pasipildo e noninauiais mais. Das le n Li auens wi scha liche und kul u liche Beziehungen mi Eu opas und pasa lio Na ionen. ST N Al B.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e Li huunia ((smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740. hand ai is Lie u os noksl l: k. .le ni jos biblio eko je). Cl'knls Ge munico-Li huana ( o og a o inis l 'idin as). Rank i i inis XVll a. okieiiq lie u iq kalbq iodynas, I IV. Pa engi Vincen as I) o inas. Vilni s. 1995-1997. Da kan as Simonas l)aukan as. l)idysis lank4 lie uulq holh4 )odynas. I . Pa cnge! Gied i s Subaius, Vilni s, 1993; IIT . Pa engc (ii ' l i s S bac'ius. Vilnius 1996. l)K Mikalojaus l)aukios 1595 n e q Ka e'kizmas. l)a 'ng Vida laki ienc und Ionas Palio is. Vilnius. 1995. l)P In lehs-s ownik do,,Dauhlos Pos il '. T. Il. Op acowal Czcsli Kuclzinowski, P< zna6, 1977. lAnd ejus K auze?l K Vohleiil! lie uuiq halbq iodynas (XVlll a., hand ai is Lie u iq kalbos i ns i u o bib)io ekojc). L' x Le. icon Li huu ic n (pho o o inis Lcidimas). R, nk i i inis XVII a. okic 'iq lie u iq kalbq Zodynas. Pa cngi Vincc as D o inas, Vilnius. 1987. M Li auil h-cln lches und Deu lch=li auilhes Wij c I)uch... 'on Ch il ian (io lieb Mielckc... Kiinigsbe g, 1 300. MR )ominyki s U bas. Ma yno I luiuydo al q iod nas, Vilnius, I )97. N - Nesseln a (1. Ii. F. Wij l bucl de Lll uuis h n Sp ache, Ki nigsbe g, 1851. R i uuiJch-D u ches uncl l)eu l h-1,[ uui ch s Lcxicon... ' n I)hilipp Ruhig... Kiinigsbc' g. 1717. Ricl llohannas Rich e is?l Vohieii4 -lie uui l halb4 io lynas. IIalle, l72 ( ank a is Uallis-Wi enbe go Ma ino Lu he io uni e' si e o I ankis iundacijos biblio c'koje). SI) .Scnasis,l(ons on ino Si uydo i xl 'ncs (io og a uo nis Genehmigung). l)a enge Kazys Pakalka, Vilnius. 1997. SI) P musis li , Lui l kulbos lod ,nas: Kons an lnes.Si oydas. I)ic ionu ium ium linguan m (io og a uo inis lcidimas). Pa engi Kazl's Pakalka, Vilnius. 1979. T TT I RATO RA Bnga K. 1959: Rinh inia a.ilai 1, Vilnius. B ga K. 196l: Rinh lniul ai oi 3. Vilnius. LKE: Lie uui l Sp achen encikk p llla. Pa engc K. zys Mo k nas, .claga o Vy au , s A nb azas, Vilnius. i999. l la7iulis V. l9iX : P usq halbos climologinis )od nos 3, L P. Viluius. 1 6 U Vincen as l) o inas I Ii e nonim4 s o iios