scieee Open visual document viewer

Iš etnonimų istorijos

Vincentas Drotvinas

Full text

I5 e noni-,I s o i VINCENTAS DROTVINAS Vilniaus p ed u niue si e a s agoginis nonimas i onyma - e hnos - nau a, gen is anche eu oua dis aa das), (g . nazioni, - nau os, gen ies, gimines e pan. denominazione. E nonimus (e nonimijE), unkciona imq y ineja onomas ikos jq s uk l 4, kilmg, ipus, papli im4 e iaka e nonimika. E nonimai sono assegna i secondo quello che si chiamano s essi popolo Zmones (au oe nonimai, o saoiua d|iai) e come ku i4 no s (aloe nonimai). au 4 chiama kaimynai E nonimo appo o con dal nome (alies è d ejopas. Una nei casi e nonimas è pi minis e a si dik uo a Salies pa adinim4, p z.: g aikai - G aileija, negli al i casi Salies pa adini nas è e nonimo ondamen o. ecc. : Roma - omenai, Egip as - egip ieiiai. Seno eje lie u ian s e ano Zinomi solo a i niausiq kaimynll, con cui ekonomi5kai, kul i iSkai bend au a, ne e ai e ka iau a, gendiq e a ybiq appellinimen i. E nonimq gauselo is4 laik4, pledian is lie u iq nau os e s a i s a e yliams con Eu opos Salimis, Li uaniai apsik ikl ijus, a si adus lie u i l ai ijai e pan. I se'nuosi negli Zodynus si o a ne naZa a imesniq i olimesniq e niniq pa adinimq. Del o e no imai sono pa e dell'in en a io ( egis o) zodyng della lingua lie u ig comuneomeniq, i le e e un de e mina o pe iodo leksik4. E nonimai Zodynuose daZ più a g e a k a5 o a dZiq, a ne e ai p idu iamo e i5 e nonimo pacla y as bud a dis. A icolisnyje b ldingesni senqjg aS o MaZ ydo a K is ijono Donelaidio, ypad apZ elgiami paminklq*. da Ma yno XVII-XVIII a. ank al iniq e spausdin g delle lingue i 1 kilme, aplie u inimas e Zociynq lie , iq e nonimai, iilikimas bend i eie kalboie. u mdnus Randamas solo K. Sin ydo Zodyne: O mianin A meniu- a menus, s, A menas / SD3. +Cia eliciii mi sc u< si osc ai o pa inklL osc un la i biblii iai a nonin ai, plz. : uga nui. cbi i ui. cJczui, gala ai. gulil :i!hici (i gali/conys). je uzullmionys, ho in 'lon1,s, samu i onai i k . 160 Vi cen as l) o inas I Ii e nonim4 slo i o ^ dehus E nonimas si o a solo K. Si ydo Zodyne: Czech Bohemus. 1iekas SD1, SD3. cigono, iigone I5 Indijos ki19 digonai in Eu opa pasi ode XIII-XIV a., Ry q in Eu opa, sop a u o Slo akijoje, Veng ijoje (plg. XIV a. eng . cigdny), eliau jq eme as is Lenkijoje e Li uania. Ano A. Salio, digonai pie ydiq in Li uania galejo appa i maZdaug XV a. mido i, e dopo Sim medio aggiunge e ci ca e Li uania oca us (Salys 1985: 499). Fo ma cigonas andama K. Si , ydo Zodyne: Cygan. Cynga us, Cygonas SD3. MaZosios Lie u os Zodynuose Salia c goncs andame e a uini igonas: Cigeune . Cigonas, o. M. C IV; Cigeune in. Ciganka, os. F. C lY; Cigeune . Czigonas. Cigeune in, Cziganlea K . Tau o a dis kilgs i5 nauj. g . A singanoi (Salys 1985 497). Secondoas digon l nome - egip iedii - angl. Gypsies, isp. i po . gi anos i k . (Salys 1985: 497). F anclzijoje digonai chiama i Bohemien. Nella p ima mondiale digonq kong esse 2001 m. u i eisin as jq denominazione omai ( om ,,Zmogus, . y as"). Si o se nesesliausia nazione mondiale ha u b[ e p incipalmen e aloe nonimq. egip dnas,,egip ie is' Kilgs iK Egi o. k ai o a dZio Si4 o m4 andame XVII a. MaZosios Lie u os Zodynuose: Apkasse Egyp ena i Smil i C I, anche C II e k . Randame i ki okiq a ian q: egipcionas DP; Aegyp e Egipcion's Egypcionas B. duniihas,,danas" Randamas M. DaukSos Pos ileje (< lenk. Dunczik,,danas"). g aihas Seno es g aikq sa i a dis è helenai (Hellenes- Salis - Helade ), (Heljq as). / Velesnis nome g aikas (g aikos) papli o pe lo . g aecus. La o ma più an ica lie u iq pa lando è g akas: G aecus, G eczyn / () akas SD3 (plg. G ecki. G aecus, G aecanicus. G il3kas, G ecya G aecia (senze lie u iSko a i ikmens)). Fo ma g ykas, lemiama okiedi l lingua one ikos, o a a Maiosios Lie u os Zodynuose, p z.: () ieche, G ykas, o. M. C II (plg. C) e c h en e). i a Z en : L and. G yhi [3Le 161 Tc n inologia | 2006 | 13 gudas Te minas gudas Zinomas i5 M. DaukSos Pos iles. MaZosios Lie u os Zodynuose andame: ReuB gudas, o. M. C III; Reu 3en. Guddas. Guddu Zeme III C; Guddas, doeine Gudde, Go he R, MZ. . B odo skio Zodyne andame e co ispondmeni masleolius: Reul3 Moli a ()uddes, Macou/kolus. E nonimo gudas eikSme is o i5kai ge okai i ai a o. G. H. F. Nesselmanno Zodyne Guddas, o. M. e iiamas lenku: ein Pole. K. G. Milkaus Zodyne andame e edinig: Gudduk's, ko, m., che pla eliau aiSkina . i junge Gudde, ein e le nach einem Akzen , schlech li auisch. schlech e polnische Ke l M, anche Paguddoiu, ojau, osu, o i ich polnischen sp eche iz aeli a, iz aelionis Kilgs i5 ik inio nomo Is ael: Is ael, Is aelas, o. M. C ll, Is ael (Go es Fii s , nom i i. Is aele) B. M. Dauk5os Pos ileje andame e nonimo o mq iz aelionis, anche Is aeli e , Is aeli as, Is aeli enas B, is aelii a, a, is aelii ena- eneis hu i s. R. MZ. Randamas a. XVII Zodynoch, ques o indica che ku Siai ebebu o bene Zinomi agli al i bal i. Fo ma gana i ai uoja: Chu e Ku l3ys Lex, Cu e Ku l3is, io. M. C, Cu e Ku szys K , plg. Chu land Ku lend ija, Chu lcinde Ku lendikas (?) Rich . K. G. Milkaus Zodyne Ku l3is, l3io, m. ein Ku aiSkinamo come esiden e della con ea di Klaipeda ein Einwohne im Memelschen Haup am ( aim aggiu iamo eiksmaZodis paku iiuo i, plg. paku oju[3, ojau, awau, 6su, o i - lie u iSkai pa le i con Klaipedos accen en u ich ede nach dem Memelschen Alezen Li auisch . la ais Randamas XVII-XVIII a. MaZosios Lie u os Zodynuose: Lie land La uija, Lie lande la wys Lex, Lie liinde La wys K . Lie land La wya, os. F., Lie lande , La wys,io. M. C Il. Te a Le ho um è menziona a XI-XIII a. nei documen i s o ici, nome k al o La uija appa e solo XIX a. a uose, o Zodisc ois p imo ka 4 memo ia as 1648 m. (Sabaliauskas / 1990: 352). Sengjq Zodynq secondo, k a5 o a di La uija gali na paanks in i su 200 me q. I62 Vincen as l) o inas I Ii e nonim7 s o iiios lenhas E nonimas polkas è uno seniausig us l skoliniq i5 senosios kalbos, nella quale ino a X a. mido io e ano d iga si en. nosiniai balsiai, eliau iS i g i Fixs oiamo e DidZiosios, e MaZosios Lie u os Zodynuose: Pohle lenkas Lex; Pole Lenkas Rich ; Polak Polonus S ma a /. lynkas SDI. ei!i skolini bu ume ga g po X a., cioè egli u e q al oki pa idal4, plg. lenkq sa i a di polak, no K L s. (Bnga 196I:756; Sabaliauskas 1990: 228). Sio e nonimo Sagnis Salies denomininime iSlaiky a Polskc . li euaininhas, li euais Le più ecchie lusq p o e i l gen ys, g enusios i ionale bal ia kan o, e ano chiama e aisii T nome. Ques o indica il s o ico omos Taci o eikale Ge mania (ci ca 98 m.) i olo Aes io um gen es. L'a uale denominazione bal ai è ela i amen e nuo a - i p imo 1845 m. pa a oio okiedi l bal is a G. H. F. Nesselmannas suo negozio,,Seno es p us l kalba" (Die Sp ache de al en P eussen, Be lin). nome Li uano la ynU k. Li huania pi m4 ka 4 pamine as 1009 m. K edlinbu go analuose, adiau au o a dis u ejo bu i Zinomas ku kas anksdiau. Del a ijos lie u ig lingua compa a ely o appa izione lie io nominai (iinomi la ynq, sen4ja usq k.) ilgai neuZ a5y i lie u i(kai. Li uuuinis - l'an ico nome li u io si o a non solo MaZosios Lie u os XVII-XVIII a. Zodynuose: Iillaue lie uwinin&'s Lex; Li aue uwininkas, o. M. ka, os. F. e [Lie uwinin]ke, es C II: Li aue Li uwninkcs K i k ., ma e K. Si ydo Zodynuose: Li win Li huanus, Lie uwnikas (i Li wa Li huania, SD , Li win. Li uanus. Lie uwnikas SD3 lie uwa; li e lki Li huanicus: lie uaisz as Li wd Li huania. / Li uuwa: SD1, Li ew ki Li uanicus. Lie uwi 3hc s SD3). li uinas, e nonimas Skolin as plg. lenk. Li win, Siandien iSlaiky as pe nomise. Daba ini e nonim4 lie uuisbene il p imo Daukan as sa à pa a ojgs Simonas 1993: (Daukan as 340). Senjo e no in o più lie uuqs necesslme è o a specializza a - essa iene usa a in i e imen o a MaZosios Lie u os lie u ius. maskolius MaZosios Li uane Zodynue andamos o me: MuPkowi e , Maskolus (plg. e Mu 3cou, Makswa)K , Mascowi e , Mazkolus (plg. e Mascau, Maks ua) Zodyne andame più aplie u in us nomi Rich . K. Si ydo mqshuy is: Mo wa Mo couia /. Malkwi1iey Malkwi iu iieme, Mo wicin / / Mo chus. Makwi is SD3./ La più nuo a a ian e e nonimo è maskuenas, p7g. Tc minologia 12006 113 163 Mykolo Li uio,,Apie lie u iq, o o iq e mask en l pap odius' (Vilnius, 1e8B). pinas,,suomi" Randamas XVII a. MaZ Lie osios - Zodynuose, os p z. : Finnen, Pinna. u. M. pl. Plg. ok. Finnland Finne, Pinnu Zeme C IL anche ang|. Finn. anc. Finnos,lenk. Fin, @un. us. Suomiq è Suomi. in sa i a dis Tau o a dis inlandi (K. Bugos somai, a n. sominis ( ejas); somis, soma) e k ai o a dis Suomija p add as a o i solo XIX a. pabaigo e (plg. da la iq soms, somie e). ancozese Kilgs ii p ancuz l sa i a dZio F anSois, che pe ok. id. auk5 . F anzois, o pe lenk. anzuz, us. F anzeis F an zose, iga o a uale pa al4 Q4pauys a ejo i lie u iq ka1b4. Zinon as i( MaZosios Lie u os XVII-XVIII a. Zodynq: F an zos P ancusas C ll, F an zose P ancuzas K . p usa P sq e nonimas (B uzi) pi mE ka 4 pamine as IX a. ad. Ba a q Geog a o bal 1 nome comune sia aK uose aka g - LEK 7999:514. Sis K. Si , ydo, an o e Lie u os p ulak Bo ullus. P u enus, p u as MaZosios Zodynams: SDl; P e P usas Lex P eu13 P usas, o. M. Cu i III; così come e eliau p usokas, p usoke, p uselka ymionis, ymionas,, omie is" Tai ecuosiose ai i bene p incipalmen e a iq a en e e nonima: N. M. MaZ . ydo M. Dauk5os Rzymianin, ymionys; Pos iieje Rimionis (lenk. Rimionka, Rzymianka); K. Si ydo Zodyne Rzymianin Romanus, Rimionis / SD . Anche Ri)me Rymionis, nio. M. C III, ymionas è Lex e Miikaus Zodynuose. Vad. K auzes Rimienas, Zodyne plg. da ymianas lTome , (L . Palionis 2004: 395). Ques o si può paai ica e del ondamen o i.odlio i ai a imu: Rymas M. M. Da " kios Ca ekizme, (lenk. Rlmcs Rzl m) DaukSos Pos ileje, Rzyn Romu Rimas Rom, Rimija, Rimas Lex, anche SD1, K ., Rymas R e MZ. Iki pas a qjq delim medi l è Rom, Rimija / s a o di uli usi e nonimo o n a omenas, o a, p incipalmen e Ka alikq BaZnydios eks ose, pladia - siai a oiama omie is. 4 Vincen as D o inas I Ii e noni n4 islo iio.s So i ,,5ko as' Ranclamas K. Si ydo Zodyne: s3< sco us, sga as / SD3 e Mazosios Li u o zod nuose: Scho Sza as Lex. sc o/ . sza as, o. M. c lll, scho e Sza as Rich . iuedas Randamas M. Dauk5os Pos ileje (szwedai) e Mazosios Lie u os i,odynuose: Schuede Szwedas, o Lex, Schwed Szwedas, o Rich , M, C III e k . S. Daukan as a oio 5io e nonimo sa aip mo i ua a o m4 y'uuedas (iuuis es i +), a iau ji nep igijo. iaeico ius, ioeis e is,,S eica as' Schwei ze Sweiczo us K ., Schwei za III - bc' Li u iSko a i ik nens. K. Donelaidio da .ioeis e is: ' anleiai ancizais e con su {ueis e iais ualgiau. Tu, anci{cas Zioply, con Xueis e iu g osu E chi anco a più susibas e Lie uuq ua gy . iaobas..5 abas" szwab sueuus,l3wobas / Sl) , plg. jiamo da lì l3wobu pa . yok. Schwabe III - be lie u iSko con o mi à. o o ius P imieii o o iai (C ymo) appio eno in Li uania y au o Didzioio empiis. E nonimas o o ius issa o M. Dauk5os Pos ileje (To o ei) e XVII a. ial iniuose: Ta a zyn Ta a us, Scy ba. Tq o is SDl; O da Ta a ka. Ta q o cae as, ciui c s, Re publica. Sueyga wiso ine / To o iu SD]. MaZosios Li uania Zodynche andame Ta q To o us Lex; Ta a , To o us. qus, M. lTo o] ene, es, F. C IY; Ta a To o us R e k . u co Randamas M. MaZ , ydo ai uose, M. Daukxos Pos ileje. XVII eliau a. Zodynuose: Tu czyn u ca. Tu kas SD3; u che kas Lex, plg. T ckey Tu ku zeme; Tu cke. Tu kas, o. M. C IV i k . ulend ss.,olandas' Randamas F. P e o ijaus Zodyne: Hollcinde . (Jllend es, o. M. C II, plg. Ie k. Olende ,,olandas". Ab o ine o ma della lingua olandas. Te nologija | 2 )06 | 13 i i 5 ungu as 2 . ueng as aeng as, uing is E nonimas lie u i l kalboje' Zinomas d iem o mom: senqja ungu as e a ualeine ueng as. Ungu as ecumo skolinys i3 senosios usq è dello s esso linguaggio come e polaks'. po X a. nosiniam balsiui 7 il i us d iga siu un, plg. ok. Unga ,, eng as", anche loL Hunga ia, hunga is ica lingua e ,, eng q kul l a". Ii ug os upes Siau es U ale kilgs. Sa i a dis Magya . Bend ines o ma della lingua ueng as è secondinio, elesnio, p es inimosi pa , yzdys, plg. lenk. Wggie ,, eng as",,,Veng ija" (Bhga 196I: 757). M. Wigg zy Daukios Pos ile si o a inno esne o ma Wgg ai. Daba ine o ma ueng as si o a già XVII a. Zodynuose: Unga Weng as, o. M. C IV e K. Si ydo Zodyne Wgg zyn Hunga us, Wing is SD e Wggie lka Pannonius, jiemia Panonia in e io , unga ia uel hunga ia, Wing iu jieme SI)/3. u alakas, alahas,,i alas" Fo ma ualakes andama K. Sin ydo Zodynuose: Wloch I alus, Walakas / SD , wloch I alus, walakas SD3, plg. / (Palionis 2004: 548). wlachas Fo ma Vlahas è M. Dauk5os Pos ileje (< lenk. wloch,,i alas", plg. Wloch!,,l aliia"). uohie is Ques o uno neai5kiausios kilmds e nonimq, nesiejamas s okiediq sa i a dZiu Deu sche . E nonimo uokie is kilmg è iSaiSkings Kazimie as BIga nell'a icolo 93. Vokia, miksai i Ku {as (B[ga 7959:226-230) Ii Salies a do Vokia (la. Vaca. k i. *VAkia,. ikingg Balis", i. . anche MaZiulis 1996: 44-I45) ime sen4ji e nonim4 *uakis ,, ikingas", gau 4 pe ku Siq k., andam4 ono B e k no Pos ileje: Tcssai lesus szodis ne wokiu szodis a. I5 lie uwniku, ne Lenku, né p op io pasida g a do Vo ic siamo ookieiio a d4, pi m4 ka 4 Lie u os Me ikos 1498 pamine q m. clokumen e (i. . anco a Vokia "Deu schland" Biga i961: 550-552). Cia pa B ga pe speja, che ki diazione uokie is è seno iSkas, o andomas M. IJaukios Pos ileje, P. Ruigio, K. G. Milkaus e k . ai uos. E nonim4 uokie is andame M. DaukSos Pos ileie, K. Sin ydo Zodyne Niemiecka jiemia albo ye 3a niemiecka / Alemania, ge mania, eu onia. WoLeia wokie iu iiame SD , Nlemiec / Ge manus, eu ono, Alemanus. wokie is SD1, anche Niemka Ge mana, elemuna, eu ona, wokie e SD /; inol e MaZosios Zodynuose Deu sche Woke isLex; Li uania 166 Vincen as D o inas I Ii e nonim4is o lios Deu sche W6ke is, czio C l; Woke is Deu sche K . Deu schland popolo Woke Lex, Deu schland Wokie, es. Tau a, os F. C I; Woke plg. Deu schland Tau a K , così R igio, pa Milkaus Zodynuose. K ai o a dis Vohie ija, a o i5 au o a dLio uokie is, pi m4 ka E andamas bene F yd icho Ku Saidio Zodyne 1870 m. zsksas..saksas' Randamas guida. Rich e io Zodyno ank al yje Sachse. Zaksas. F. P e o ijaus Zoclyne e Sachse C III - Sachsen be lie u i5k p a i ikmenq. das E nonimas lydas è kilgs i5 seno es . y. Iudo iudeig, (]ehudos) palikuoniq, denominazione, plg. anche k ai o a i lude a. Spagna i eeng Zydai (puse miliiono) 1492 m. DidZiojo inquisi o ious To k emados edic u sono s a i pe seguiojami, acce a e k ik5dionybg o beg i i5 Salies. IS a y i e diami Zydi si di use Po ugalijoe, Inghil e a, Ge mania, ia essi i e ano icipus Reino, a liau aggid Ry q Eu op4. Salia comune e nonimo eb aii (semi q au os is aeli i), i5 5aka, eb aios,,Zydas", kilusio g eik. plg. i al. eb ei, us. eape , ha ice u o Zydai i onoam4j4 5ali, singole denominazioni secondo esempioZiui, Po ugalijos chiama i ma enos,Spainijos Zydai e Po ugalijos - se a di (se a dini), Vokie i os - aKkenazici (i5 eb aiiSko edesiios denominazione Aikenazi), Li uania, e Bal a usiios Polonia iydai - li uakai e pan. I5 lo . okudaeus pe . id. a ki . jude appa ado Zydg aikenaziq nome della lingua judisch - Oiddisch. Bibling heb aj l kalb4 XX a. a a i applicike Odesos Zydas Eleaza as Ben |ehuda (1858-1922), iSleido eikal4 Thesau us o ius Heb ai a is (1908). E nonimas andamas M. MaZq'do ai uose (MaZiulis 1996: 43 XVII a. Zodynuose: i1.8), 'd udaeus, heb aeus. jidas3; SD [ude Zydas, ludin Zydelka Lex lude Zydas, o. M. ludin, Zydelka, os. F. C i k . P iebalsio j si è e i ica o (llpeo6pax enc u i 7959:2I1) nel che, che sla q delle pa ole ice 5i Zodi i5 ge manq, o 3ie ii oman l, i e eusig i Siau g nuo AlpiLl. plg. lo . giudeo.iek. ludaeus. anc. jui .i al. Zi , Zidouka,lenk. Zid. Zidowka. I SVADOS A icolis seman inio nomi secondo au ybg" iuko,,asmen l des ina i e nonimq ii senqjq lie u i3kg g upei, a in ai a5 q. (XVI-XVIII a.) Ap a iama e nonimg kilme, aplie u inimas e i5liki nas bend ine e kalboje. Te minologia | 2006 | 13 167 Tu inio a Z ilgiu ap a iamieii e nonimai sono Li uaniam a imesniq Eu opei au q nomiinimi. Secondo kilmg e no imai (iisky us padiq lie u i l sa i a di) è la pa e del lessico skolin in is della lingua lie i l. E nonimai ne ienodos o igmes: bal iiki (lie uuis,la ois, p usas), iX skoliniai sen. us. (lenkes, ii ueng as), okiec'ig (lie . uoleie is, la . uacie is), nauiesnieii o ene e pe kalbas in e pininkes. DidZioji senq q e nonimg pa e iilaiky a a uine in lingua lie u iq. Alcuni ecchi p es in iniai e- nonimai a po a chaizmais e o a sos i u nauiesniai (ungu c s - ueng as, pinas - su . mis, Salas - S o cs). T adizionale senq q e nonimq in en o ius cos an emen e pasipildo e noninauiais mais. Ques o decide Li uania economiche e cul u ali elazioni con Eu op e pasa lio nazioni. ST N Al B.exicon Oe mqni 'o:Li huanicum e Li huunia ((smanicu n... o: Iacobo ll odou.skii e 1740. hand ai is Li uania noksl l: k. .le ni jos biblio eko je). Cl'knls Ge munico-Li huana ( o og a o inis l 'idin as). Rank i i inis XVll a. okieiiq lie u iq kalbq iodynas, I IV. Pa engi Vincen as I) o inas. Vilni s. 1995-1997. Da kan as Simonas l)aukan as. l)idysis lank4 lie uulq holh4 )odynas. I . Pa cnge! Gied i s Subaiius, Vilni s, 1993; IIT . Pa engc (ii ' l i s S bac'ius. Vilnius 1996. l)K Mikalojaus l)aukios 1595 n e q Ka e'kizmas. l)a 'ng Vida laki ienc e Ionas Palio is. Vilnius. 1995. l)P In lehs-s ownik do,,Dauhlos Pos il '. T. Il. Op acowal Czcsli Kuclzinowski, P< zna6, 1977. lAnd ejus K auze?l K Vohleiil! lie uuiq halbq iodynas (XVlll a., hand ai is Lie u iq kalbos i ns i u o bib)io ekojc). L' x Le. icon Li huu ic n ( o og a o inis Lcidimas). R, nk i i inis XVII a. okic 'iq lie u iq kalbq Zodynas. Pa cngi Vincc as D o inas, Vilnius. 1987. M Li auil h-cln lches und Deu lch=li auilhes Wij c I)uch... 'on Ch il ian (io lieb Mielckc... Kiinigsbe g, 1 300. MR )ominyki s U bas. Ma yno I luiuydo al q iod nas, Vilnius, I )97. N - Nesseln a (1. Ii. F. Wij l bucl de Lll uuis h n Sp ache, Ki nigsbe g, 1851. R i uuiJch-D u ches uncl l)eu l h-1,[ uui ch s Lcxicon... ' n I)hilipp Ruhig... Kiinigsbc' g. 1717. Ricl llohannas Rich e is?l Vohieii4 -lie uui l halb4 io lynas. IIalle, l72 ( ank a is Uallis-Wi enbe go Ma ino Lu he io uni e' si e o I ankis iundacijos biblio c'koje). SI) .Scnasis,l(ons on ino Si uydo i xl 'ncs (io og a uo ica au o izzazione). l)a enge Kazys Pakalka, Vilnius. 1997. SI) P musis li , Lui l kulbos lod ,nas: Kons an lnes.Si oydas. I)ic ionu ium ium linguan m (io og a uo inis lcidimas). Pa engi Kazl's Pakalka, Vilnius. 1979. T TT I RATO RA Bnga K. 1959: Rinh inia a.ilai 1, Vilnius. B ga K. 196l: Rinh lniul ai oi 3. Vilnius. LKE: Lie uui l delle encikk p llla. Pa engc K. zys Mo k nas, .claga o Vy au , s A nb azas, Vilnius. i999. l la7iulis V. l9iX : P usq halbos climologinis )od nos 3, L P. Viluius. 1 6 U Vincen as l) o inas I Ii e nonim4 s o iios