Te minologie | 2007 | 14 125
19101937 m. lie u iškoji
s a ybos e minija
(des essou ces disponibles)
RoBER AS s UNŽiNAs
Ins i u des langues Li uanies
Li u iškoji s a ybos e minija, comme e en géné al ou e e minija echnique,
o muo is au milieu du XIXe siècle. À ce momen les pé iodiques L. I inskio1886[…]
kalendo ių […]Kelei io[…]1863-1899, […]Kelei io[…]1880), […]Auš os[…] p adėjo3[…]
188 […] a icles de popula isa ion de la science e de conseils ag icoles […]
commençaien à ou e des e mes de cons uc ion, comme 1849: molis I insk
(1849, 31, I insk 30, pli osas LTP VI (1849), 1849 a. XX. dans la p emiè e moi ié la
apidi é du dé eloppemen e minologique de la cons uc ion l'a l'appa i ion de
la spéciali é de la cons uc ion li é a u e (cons uc ion mokomųjų knygų,
cons uc ion pe iodikos) e en géné al le dé eloppemen du science de la
cons uc ion 1922 m. Kaune ou i l'uni e si é de Li uanie, bien ô appa è en
p emie s Li u iški s a ybos ado ėliai.
Dans ce a icle abo de 19101937 m. cons uc ions scien i iques, scien i iques
popula ina oi es, pe iodikos de cons uc ion e k . édinių (šal inių są ašą ž .
s aipsnio pabaigoje) e minija kilmės, sanda os e aidos aspek giais. Le
ma é iel Ti iamus es composé di é en s1 1393 (806 mono e des e 587
composés) de sa p op e hé eldė osios e emp in inės nona p au inės leksikos
ondemen c ée e de ses p op es langues moyens ai e e mes. Conce nan
les g oupes héma iques ce son des e mes, men ionnan des bâ imen s e
leu s pa ies (27%), des ma é iaux (20%), des moyens (17%), des ac ions, des
p ocessus, des é a s (16%), des ca ac é is iques, des p op ié és, des ailles
(6%) e d'au es obje s conc e s e abs ac s liés à la cons uc ion (14%).
En pa lan de uni oodžius e mines de cons uc ion, ou d'abo d men ionė ines séman ique e mines c éa ion.
Séman ique e mes de c éa ion2 mé hode de nomina ion, où la p incipale moyen de e mes de c éa ion es le mo
séman ique dépl1 Ici sépa émen ne son comp és les a ian es, i.e. o malioses, la même onc ion exécu an ,
éguliè es sonnai es sanda os di é ences ayan ou es les mêmes uni és linguis iques (КРР 2003: 107). 2 Au lieu du
e me séman ique e mines c éa ion (Гринев 1993: 129) es u ilisé e le e me lexicinis séman ique e mines
c éa ion (plg. Прохорова 1996: 8; Татаринов 2006: 188).
Robe as S unžinas | 126 19101937 m. Li u iškoji s a ybos e minija...
p incipalemen pa la maniè e de e minisa ion des e mes qui son
appa us. Te minisa ion simples ( a minai es) mo s ou au es domaines
e mes de e imas e minais (Gai enis 2002: 18), éla gissemen des
signi ica ions, sussou nissemen , géné alisa ion e au e modi ica ion e
a ibu ion de au es signi ica ions (Klima ičius 1996: 6). Du poin de ue de
l'expansion séman ique des mo s, e minisa ion peu inclu e plus un
phénoménie de e minologie: 1) simples mo s seman iques de l'ensemble
ans é élim à un e mus (Ta a ino 2006: 188), 2) simples mo s signi ica i s
spécialisa ion sussau inissemen ou p aplė imă (Ta a ino 2006: 188), 3) mo s signi ica i s ans é élim (Keinys
1980: 6364; Gai enis 2002: 52).
Selon ce qui a é é di , il con ien a an ou de désigne des e mes qui
co esponden au sens des mo s o dinai es3, e.g.: pie e JodelNo m 2, aliejus 32,
Kind anglis i 48, apušėš Janu 18, ąžuolas Kind 7, dieman as JodelTechn 9, eglėš 18, 7,
Kindis 1, molis 50, Kindis puššš 18, januš 3, 9, 1922 ošis JodelTechn 156, žabai Vanag
28, žaba ai JodelTechn 29, ž y as Reis 13; la (maison d'habi a ion) S a I, 8,
Vanagis 14, Janu 15, 14, 15, Zhuku , Zhuku , B es , B es , B es , B es , B es ,
B es , B es , B es Des exemples donnés, on oi que ce son p incipalemen les
p incipaux ou p imais mo s simples qui co esponden aux signi ica ions, di e s
ma é iaux de cons uc ion, des cons uc ions, leu s pa ies, d'au es suje s
de cons uc ion qui in oduisen des e mes. A ski ai menė ini de simples mo s
de spécialisa ion4, . y. signi ica ions susiau issemen ou p aplė imo,
appa udées e minai. Dans le cas de Reikšmės susiau issemen le déplacemen
du nom d'une no ion en une au e no ion se p odui selon la simple no ion
géné aux a ibu s, cependan en no ion plus é oi e appa aî e d'au es,
supplémen ai es a ibu s (Прохорова 1996: 79). Plus p écisémen pa lan , le
é écissemen de signi ica ion es ca ac é is ique des e mes qui on acquis
une signi ica ion de cons uc ion plus dé inie, e.g.: anga (langelis)5 JodelTechn
135, dėmė (ply os yda) JodelNo m 1, (pama ų) duobė Ekz 3, ka ys
(pagaliai, su lesquelles k aunama boisena) JodelTechn 161, (ply ų) k osnis i 18, kubilas JodelTechn 66, ma ka
(duobė) S a M 1923 I 6, minklė (molio ešla) JodelTechn 117, (dažymo) pada gai Ekz 6, skylė Kind 18. Reikšmės
p aplė imas ca ac é is ique des e mes in oduisan classes de choses, pa exemple: d uskos 3 Te mines
a ec des simples mo s son compa és su base du dic ionnai e académique de la langue Li uanienne. 4
Pa ois e minisa ion e spécialisa ion son considé és pa des modes dis inc s de c éa ion de e mes
(plg. G iné 1993: 129132), pa ois ces phénomškinia s ic emen ne dis inguen pas (ž . Ta a ino 2006:
188189). 5 Dans les conk inai es slliaus es ec i icée le con enu du e me.
ojimas (Ta a ino 2006: 188). Dans ce ype de e mes, le g oupe se dis ingue
Te minologie | 2007 | 14 127
JodelNo m 1, planches Kind 13, k osnys Šimol 4, lubos (lubes e pe danges)
Šimol 4.
Ce es une gausiusių (suda o su penk adalį de ous une-žodžių e minų) e plus
anciennes g oupes de e minijos e mes gausiai a o i e XIX a. sou ces,
exemple: akmů LTP VI 56, smēlis LTP VI i klas LTP VI 56, ź i a LTP VI 125, siena LTP
VI 125. A ec les e mes de ces g oupeselles cons i uée d'en i on un ie s de ous
les e mes composan s, pa exemple: pie e a i icielle I 7, če pė molinė Kind 34,
dailidinės du ys Kind 27, kalamoji želis ( e e acie ) JodelTechn 170, ke uo inė
želis JodelTechn 185, lydy a želis JodelTechn 171, molio pluk inės g indys Ekz 4,
ūgš ies nebijan is indas JodelTechn 144, I 144. La plupa son e mes de siena
(32), b y a (25), k osnis (16), molis (15), kamba ys (13), akmuo (9) espèces des
dénomina ions, exemple.: d ėb inė siena B až 2, lie inė s. Ekz 3, mollipė s. B až 1,
ąs inė s. 8, uščia idu Kindė s. S a M 1922 II 17, i binėmold ebė s. B až 2, zalių
b y ų s. 2; Reis b û a molio b io a I 6, bien épuisées p. Reis 14, o e djio in os p.
Januš 16, e e p. I 7, apda inė p. JodelNo m 2, s a ybna p. JodelNo m 2,
ugniaa spa i p. Il es à no e que JodelTechn 73, eidinė p. Ekz 5; k osnis a ec
gazine ku ykla I 64, k. su k in ančia liepsna I 65, k. su simple ku ykla i 64, k. su
simple u padu I 64, k. sukamoji I 65; degin asis molis S a M 1923 I 18, ès liesas
m. JodelTechn 117, m. a ec s ip iu išim I 15, sedėdinis m. I 3, simpleasis m. I 5,
pa g asses m. Vanag 15, pe minky as m. JodelNo m
1, g isâ e m. JodelTechn 29, i ea sp ous m. 5; in I la maî esse de a ail
des se i eu s mangeomasis kamba ys Januš 14; ko ingas (išakijęs) pie e
JodelTechn 9, plokš inis a. / / Kind 29, skaldy as a. S a M 1922 I 18,
uščia idu is a. JodelTechn 103.
Nedidelę seulezodžių e mes de pa ie cons i ue mé a o iniai e me oniminiai
e mes. En géné al pa lan , mé apho is e mé oniminie e mes dis inguinis
sépa im po ipium de e minua ion séman ique opiniam e minu c éa ion
(plg. Ta a ino 2006: 188). Dans le cas de la c éa ion de e mes opinien,
seulemen en pa ie se base la pa ole séman ique mo i oujoyuu séman iquieu
a ibu ( e ium compa a ionis) (Ta a ino 2006: 188). Cependan dans no e
cas p incipalemen ce son e minise e pa iculiè emen spécialise les
simples mo s de signi ica ions ans é el ines (plus long su cela se a pa lé
plus loin). Dans ce g oupe, l'absolu e majo i é cons i ue mé apho iques
e mes. Des e mes mé apho iques se ou en , quand selon ce ains
a ibu s des concep s spéciaux son compa és a ec des simples e in oqués
des concep s simples des mo s (Прохорова 1996: 42). Nag inėjamo pé iode de cons uc ion e minijoje daž-
128 Robe as S unžinas | 19101937 m. e minija lie u iškoji s a ybos... niausiai
p incipalemen écoęs selon les obje s de l'en i onnemen humain: a) co ps
humain, exemple.: (g ūs u o) ê e S a M 1923 I 20, ( obos) g iaučiai Kind 8,
(s ogo) kup a S a M 1923 I 11, (k osnies) padas 15, Kind (į enginio) žandai S a M
1922 II 19; b) des obje s domes iques, exemple: g ėblys (cemen o maišymo
į ankis) Šimol 71, (o o) guolis S a M 1923 I 16, pa alas (ž y o e cimen
couoksnis) JodelTechn 29, Kind 14, ž akė (dujinio ku o amzdis) I 75; c) algį,
exemple: y ė (kalkių mišinys) S a M 1923 I 20, (plen o) plu a JodelTechn 29, ešla
B až 1. Bien moins son des e mes, in oqués selon animaux, égé a ion e
au es obje s du monde na u el, exemple: bėb as (če pių e žimo p ie aisas)
S a M 1922 II 18, ge ė S a M 1923 I 10, meška (kalimo p ie aisas) Ekz 3, s aigė
Ekz 1, žiaunos JodelTechn 21; (mū o) žie ė S a M 1923 I 21, ži nis JodelTechn 77;
u as (bly ų b ûlemen unnel) JodelTechn 135. Abs ak i es mé apho es son
a es, exemple: a dan i o ce Ekz 3, o ce c éa eu (jėga) JodelTechn 188. Du
poin de ue de ch onologies e nomina ion la plupa des mé apho is e mines
n'es pas nou elle mé apho es. Ce ains d'en e eux peu en ê e e ou és
e dans des sou ces plus p écoces XIX c., eg: gůlis LTP VI 172, kepu ē LTP VI 352,
padas LTP VI 171, eszla LTP VI 167. Il es égalemen é iden que g ande pa ie
des e mes discu ables es la conséquence de la secondai e mé apho ienne
nomina ion. Ces e mes peu en ê e c éés en e minisan (specialisan ) des
simples mo s nong ondindins e déplael ins signi ica i s ou liaudies e minus,
exemple: ada a (pa ie d'appa eil) JodelTechn 85 ada a6 2. un i balėl en mé al,
géné alemen aiguille bou , de di e ses u ilisa ions e donc de di é en es
appa ences; blynas (apsk i a o me) JodelTechn 85 blynas 3. p k. n'impo e
supple obje s; umada JodelNo m 5 umada 5. amzdis; (g ūs u o) ê e S a M
1923 I 20 ê e 8. apsk i a, d ū esnė pa ie kokio de chose; a an ; hau ūnė,
hau us; (o o) guolis S a M 1923 I 16 guolis 5. sluoksnis; (indo) gu klys JodelTechn
181 gu klys 4. indo, cou de bou eille; [gegnių]7 pijos Reis 24 pijos 3. apa inė pa ie
kokioi d'obje ; meška (kalimo appa eilisas) Ekz 3 meška 5. g el a ec loquiu
d ū galiu disposi aisas basliams dansmoche , moli au plūk e pan. ; padas (asla)
Kind 13 padas 3. plūk inė klojimo ou pi kios asla, lai as, g endymas LKŽe. Il en a
de même pou les mé apho iques e mes déminu i s, e.g.: aku ė (yda, duobu ė)
Šimol 79, gal elė (de alės i šu inė dalis) JodelTechn 189, kepu ai ė ( am ik as
skliau as) Ekz 4, (kalkių) ma škiniai S a M 1923 I 20. 6 Da omenys im i de
Li u iens langue dic ionno élec onique édi ion www.lkz.l 7 Lauž iniuose
skliaus uose pa eik i sudė inių e minų dėmenys.
pascoiko konk ečiųjų me a o ų, in oduc ion mé apho ique es
Te minologie | 2007 | 14 129
Le ésul a de la c éa ion opinium des e mes pou ai ê e seulemen
quelques mé onymines des e mes. Me onymija changemen des signi ica ions
(semų kai os) selon un ce ain concep s de l'espace, du emps ou de la aison
connexions ésul a (Ta a ino 2006: 189). Nag inėjamoje ma é iau en
me oniminiaux e mes selon p iemonę į a dijamas mé hode d'exécu ion des
a aux, exemple: len a (s ogo dengimo būdas) S a M 1923 I 8, piau u as (s ogo
dengimo būdas) S a M 1923 I 8. Ces e mes c éés selon spéci iques e minologie
mé onyminius modelius8, c'es pas e minisue la langue o dinai e mo s.
A ec mé a o inai es e mé oniminiais e mes composi i s e mines suda y a
peu. Les e mes composé és a ec les e mes de ces g oupèles cons i uen
en i on dixadalį de ous les e mes composés, exemple.: e o ieuses dūdos
JodelTechn 7, dūm aukio gal u ė Kind 18, plienines ge es JodelTechn 19,
e o inis g ėblys JodelTechn 66, iobos g iaučiai Kind 8, gegnių kojos Reis 24, plen o plu a
JodelTechn 29.
La plus g ande pa ie des e mes uni ocaux (en i on ois qua iles) son cons i ués pa des dé i és, pa
exemple: décabina ion Ekz 3, a lošumas Ekz 4, appui Ekz 4, aukš ak osnė Šimol 74, ( a o) Kind g indinys 18,
g ūdelis Kind inse klis JodelTechn 190, į a Kindža 26, kas u as Šimol 24, kniedė JodelTechn 18, 41, 41,
JodelTechn 164, pašpis palangė, p o a JodelTechn 73, I a ža 22, Reis 7, aje , s a yba cou d'É a 80, 27,
JodelTechn 137. S'appuyan su les données du ocabulai e de la langue Li uanien on peu a i me que la
plupa da inių son ieux mo s de la langue simple e comme e mininai ils peu en ê e p is du i an de la
langue. Ce ains a i ices peu en ê e e ou és dans XIX a. sou ces, e.g.: p iemaisza LTP VI 166, piaus u as
LTP VI 167. Pa conséquen dans ce cas oppo une se ai de pa le de la e miniza issemen
spécialisa emen des dé i és de langue simple e au es moyens de c éa ion de e mes séman ique.
Te minizés conside ini des habi uels obje s d'habi a s, ou ils, s a ines, leu s pa ies e au es obje s liés
à la cons uc ion, e.g.: ( ėdinimo) hau eu nis S a M 20, 20, 1922 JodelTechn 3, 180, du Smok aukis Kind 16, 20, 22,
22 JodelTechn 3, 18, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 23, 24, 24, 24, 24, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25,
25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25,
25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25,
25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25,
25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25,
25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25,
25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25,
25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25, 25,
25, 25, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 26, 27, 27, 28, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29,
29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29, 29,
29, 29, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30,
30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, 30, De ce g oupe, il con ien de dis ingue des spécialisés, conc e esnę cons uc ions signi ica ion acquises di e s obje s, appa eils, noms, eg: a ma a (cons uc ions a lieka) JodelTechnonim (sijas) g aiža 8 Me oniminiques e mes peu en ê e c éés e selon 21, langues habi uelles, e selon spéci iques e minologie me inius modelius (Прохорова 1996: 69).

130 Robe as S unžinas | 19101937 m. Li u iškoji s a ybos e minija... Kind 27,
pa ie) JodelTechn 132, (k osnies) pas ogė JodelTechn 69. A ski ą g upelę
cons i ue e minai da iniai, auxquels es ca ac é is ique le ans e de
signi ica ion. Ici les plus équen s son mé apho iques deminu y ai, e.g.:
a delis (k osnies paku os laip elis) JodelTechn 39, langelis (k osnies anga)
JodelTechn 135, (mé allique) inklelis Reis 36, u elis (g io elis po b y ų k osnimi)
JodelTechn 135, g ainnels (cemen o gumulėliai) JodelTechn 77. Égalemen
men ionnés e mé oniminie selon s e imkalbį modelį eikėjo nomm […]
ins umen nomma ion c ée e mes, exemple.: džio in ojas (sika y as)
JodelTechn 211, [kibi kščių] gaudy ojas S a M III 1922 19, [jėgos] jadin ojas
JodelTechn 188. Du langage o dinai e a pu ê e p is e pa ie des concep s
abs ai s, e.g.: hau eu Kind 15, didumas Ekz 4, djio ina ion JodelTechn 68,
é apo a ion I 73, (molio) kapojimas I 31, du e umas JodelTechn 8, (langų)
ki imas S a III 1922 10, (conc e o) lais ymas Šimol 71, našumas JodelTechn 73,
200 JodelTechn a aque ( empe a u es) Vanag 16. Beaucoup d'en e eux
peu en ê e ou és dans les menées anciennes sou ces, e.g.: ēdinimas LTP
VI 166, dźio inimas LTP VI 168, d ēgnumas LTP VI 125, pliszimas LTP VI 58, densi é
LTP VI 58, du e é LTP VI 126.
Dans ce ains cas, il es di icile de dé e mine si da inys es e minisué, ou
une nou elle c éée. cela es pa iculiè emen di eable su anspozicine de
ai e des signi ica ions ayan ch'ac ionsmažodžių e būd a džių abs ac s9
a ec des p é ixes -imas/-ymas, -umas. Ce ype de p odui s son
essen iellemen du même con enu, comme e le base mo , seulemen
appa ien au ei pa ie de la langue e donc di è e leu synaksine onc ion
(U bu is 1978: 165). Tokių edinių peu ê e ai de chaque e be e be e
adjec i , exemple: aušimas Ekz 4, colo imas Šimol 4, d ėgnumas Januš 17, djio inimas JodelTechn 68, éb inkimas JodelTechn 158, k ei umas
Januš 21, minkymas I 25.
Pa mi les discu és pynu ac ion de signi ica ion con enan des da ins se dis ingue p éposages -imas/-ymas
ediniai, auxquels es ca ac é is ique le ans e de signi ica ion. C'es selon le modèle de la langue o dinai e
ac ion > ac ion le ésul a de c ée mé oniminiques e mes, selon ac ions in oduisan s ydas e au es suje s
conc e s, eg: éc ip ion (medžio yda) Kind 36, pe ūkimas (želžies yda) 194, encla emen (medžio yda) JodelTechn
157, in e en ion (pas a o) pa ie III S a M 1922 10, p askė i Šimol 71, zaužimas (k ei ė) JodelTechn 200. Nedidelę
pa ie des da inių peu ê e considé ée comme naujada ais. La majeu e pa ie des nou eada es 9 En pa lan
de anspozicine de ab ica ion signi ica ion ayan des e mes géné alemen dis ingués seulemen des
ac ionsmažodžių abs ai s a ec des p é ixes -imas -ymas (plg. Umb asas 2005: 44; Kaulakienė 2006: 81).
(medžio) g ūs u as Vanag 26, pakopa (lipynė) Ekz 3, paku a (ply ų djio yklos
Te minologija | 2007 | 14 131 cons i ue dū innies, ečiau pasi aiko p iesagų,
galūnių edinių. Dū inių g oupeée plus de la moi ié cons i ue daik a a diniai
sudu iniai e minai, . i. e mes a ec daik a a diniu deuxième sandu, comme:
bal dažai S a 1922M I 22, degply ė Januš 19, degu žemis S a M 1923 I 16,
mū ąs is Ekz 4, skaldasmėlis Šimol 79, ske sšakė 40, Kindlia sku ama Ekz 4,
1922 S a M III 15. Ši au an moins a es son ac ionmažodiniai sudu iniai
e mes, exemple: dūmadeng ė JodelTechn 135, dūmalinda S a M III 1922 19,
g ei maišė Šimol 87, ke mušė Kind 25, sienagulis S a M I 1923 21, anden eikis
JodelTechn 147, andensaikas Ekz 7, zemsėmė Ekz 5.
P iesagų e galūnių edinių g upelėje les plus équen s son les noms du
ésul a de l'ac ion a ec da ybos o man ais -mena, -snis, -alas, -a, -is, exemple.:
ski s mena Ekz 6, slugsnis S a M 1923 I 20, už epalas Kind 33, apijuosa Kind 27,
į alpa ( alpumas) S a M 1922 I 9, gulda Ekz 5, iša (a ma u a) Ekz 6, nuolužis Ekz
6. Nedidelę g upelę cons i ue des noms d'ins umen s a ec des o ma ions de
da ybos - ukas, -klis, - as, -a, exemple.: deng ukas (če pė) JodelNo m 5, įdėklis
(žnyp as) JodelTechn 190, uš as (k ūsnis) I 57, zás uma Kind 245. Pa illons son
des noms de dé en eu s des ca ac é is iques ac ionmažodinės e
a dažodinės, exemple: glaus inė Ekz 4, upuolis Šimol 57.
A ec da iniais, pa iculiè emen p éesagų -imas/-ymas, -umas ediniais,
suda y a la plus g ande pa ie des e mes composi i s. La plupa son les
e mes ésis an s au s ess (19), à la con ain e (5), à l'essai (3) espèces
nommés, pa exemple: ésis an s au gniužimui JodelTechn 90, a. à la p ession
ex é ieu e JodelTechn 147, a. à la ki pimui chli ei Ekz 17, a. à la p ession
p essimui JodelTechn 9, a. à la o a ion Ekz 17, a. au passage d'eau 9, a. à la
p ession moyenne JodelTechn 7, 14 emps a. à la JodelTechn a Ek empz 5; le
es de ésis ance de la pie e à la JodelTechn 14, 17, 17, 17, 24, e le es de
ésis ance au gniužimui à la p ession Ekz 17, 14, e le es de ésis ance à la
ma iè e à la JodelTechn 14. A ec nou eada ais composi i s e mines o mée
peu, pa exemple: plokščias deng ukas S a M 1922 II 6, gegnės glaus inė Ekz 4,
skliau aminė gegnės glaus inė Ekz 4, miš ioji gulda Ekz 5, železinis įdėklis
S a M 1922 III III želžies išos Ekz 23, I 6, laip inis uš 82. Ac uelle a osenne
poin de ue on oi que g ande pa ie de la discu able e minie es es ée
jusqu'à ces jou s. Pa exemple, plus de la moi ié (56%) des e mes
mono- e baux peu en ê e ou és dans les dic ionnai es ac uels de
e mes de cons uc ion, pa exemple: djio ykla I 45, STŽ 134; gegnė
JodelTechn 164, STŽ 165; guolis S a M 1923 I 16, STŽ; 184 išklo inė Ekz 1, STŽ 207;
į a ža Kindėjimas 220; Šimol 26, 84, STŽ3; 25 minklė JodelTechn 117, ALSTŽ 267; muš u as
Robe as S unžinas | 1913 132 m. e minija Li u iškoji s a ybos... JodelTechn
14, ALSTŽ 42. Cependan dans ce cas, il de ai plus pa le su la con o mi é
des e mes aiškos, ca le con enu des e mes peu ê e changés. Pa
exemple, le e me appa emen S a M 1922 I 8 a o plus la gemen dans le
sens de maison habi able, algykla Januš 40 dining chamba io, e su a is
Januš 8 syme ijos dans le sens. Jusqu'à ces jou s es p incipalemen es é
des noms de concep s abs ai s (e ec i s, p ocessus, ca ac é is iques) des
noms, pa exemple: auchimas Ekz 4, STŽ 61; dengimas Kind 32, STŽ 115;
humidnumas Ekz 3, STŽ 126; inégali é Kind 43, STŽ 356; êchimas I 14, ALST 42Ž;
oudijimas Šimol 66, ALSTŽ 84; p ession JodelTechn 14, STŽ 544; p ession
JodelST 6, ALŽ 267; oio ms JodelTechn 119, ALST 120.
S'agissan de e mes nomman des choses conc è es, il au di e que une bonne
pa ie d'en e eux son his o izmai, i. e. į a dija inu ilisables choses, comme pa
exemple: akėčios (p ie aisas cemen ui maišy i) JodelTechnisas bėb as (p ie aisa
e žimoče pių) S a M II 66, 1922 18, 1923 boba B až 9, ližė (léginimo į aisas) S a M
I el 11, pimpelis (sui e s ambalu) B až 5. lesquels e mes son a chaizmai, i.e.
d'au es, la même deno a é in oduisan , e mes émis i, e mes, ex. apdab Ekz
3, apslogina ion (app audissemen ) JodelNo m 2, dūda ( amzdis) JodelTechn 29,
glos imas (lignisa ion) S a M 1923, I 8, 11, é êja is (é dinimasis) JodelNo m 1,
pabukklai (p ê s) Ekz 4, padab (p ieziodel) Ekz 5, Eknel (plė ė) J Techn
( empe a u es) Kai Jodel 200, 23, s'impose (n'apskaičia) Ekz (Ekz) Ekz, Ekz, Ekz,
Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz,
Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz,
Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz, Ekz
IŠVADOS
1.19101937 m. cons uc ions pe iodiques, scien i iques édi és e p a iques
li esgelées gausiai u ilise Li u iški sa akilmiai e nona pau iniai skolin iniai
e minai. Les p incipales ca ac é es de e minologie de cons uc ion de la
pé iode considé ée adi ionciškumas e i umas.
2. La e minisa ion du lexique o dinai e, pa iculiè emen la spécialisa ion
p incipaux e mes de cons uc ion des modes d'appa i ion. Te minisan
(specialisan ) des simples mo sžius appa u e mé a o inė cons uc ions
e minija, e la plus g ande pa ie da inių.
3. Pa d'au es séman iques modes de c éa ion de e mes e e mes de
aibe pou ai ê e cons i uée seulemen une in ime pa ie des e mes. La
base du g oupe nou eada des e minologies cons i ue les sudu ines e mininai e les p éesagų ediniai.
191, STŽ 351; p épa a ion Ekz 5, ALSTŽ 104; pe a a Kind 19, STŽ 407; plyšimas I
Te minologie | 2007 | 14 133
4. Nag inėjamo pé iode composée e minija de cons uc ion n'es pas
abondusi. Majo i ai emen composi ai es e mines o mée a ec e minizuési
simples mo sisiais e eiksmažodžių ainsi būd a džių abs ac s.
5. Une pa ie des e mes examinés es déjà obsolée e į a dija ne nécessamas
concep s, cependan beaucoup de e mes de son es és e son u ilisés dans
la ac uelle e minologie de cons uc ion.
ŠALTINIAI
I
I insk – Me uskaj lusukiniszkas.Pa aśzi aspa L.Iwiński, Vilnius, 1849–1862.
LTP VI – Lie u ių au osp aei is.Ski as„Ausz os“šim ome ųsukakčiaipaminė i.
Pa engė Jonas Dainauskas, chicago, 1983.
II
B až – B ažinskas J. Kaipi iškogalimas a y ipigiusi  e mingusūkio obesius, Vilnius, 1910.
Ekz – S a ybos echniko eisemsįgy iekzamenųp og ama.Sud. A. Maciejauskas, Kaunas, 1923.
i – I anauskas J. Ply ųgamybakaimoply inėse, Kaunas, 1932.
Januš – Januše ičius P. Namai,jųjųs a ba, ie a,padėjimas,s ilius,medga,s a ymas, Vilnius, 1917.
JodelTechn – Jodelė P . S a ybosmedžiagų echnologija, Kaunas, 1923.
JodelNo m – Jodelė P . S a ybosmedžiagomsp iim ino mosi jomsbandy isąlygos, Kaunas, 1929.
Kind – Kindu ys V. ūkiškų iobųs a ybos ado as, Kaunas, 1935.
Reis – Reisonas J. Molios a yba, Kaunas, 1928.
S a M 1922 I – S a ybosmenasi  echnika [1 sąs.].
S a M 1922 II – S a ybosmenasi  echnika [2 sąs.].
S a M 1922 III – S a ybosmenasi  echnika [3 sąs.].
S a M 1923 I – S a ybosmenasi  echnika [1 sąs.].
Šimol – Šimoliūnas J. S a yba. I omas: S a ybosmedžiagos, Kaunas, 1937.
Vanag – Vanagai is R. ūkios a yba:ūkininkamsi s a ybosda bininkams ado ėlis, Šiauliai, 1922.
Zubausk – Zubauskas K. S a ybosi bu ų a kymoįs a ymai, aisyklės, Tilžė, 1922.
III
ALSTŽ – Anglų–lie u iųkalbųs a ybos e minųžodynas. Spec. ed. A. Kudzys, Vilnius, 1993.
LKŽe – Lie u iųkalbosžodynas (e. leidimas, www.lkz.l ).
STŽ – S a ybos e minųžodynas. Moksl. ed. A. Kudzys, Vilnius, 2002.
LITERATURA Il es
Gai enis K. 2002: Lie u ių e minologija: héo ies e a kybos me menys, Vilnius. Kaulakienė A. 2006:
P emie e minija du di ec eu de physique de l'école supé ieu e Li u iško. Te minologija 13, Keinys S .
76–96.
1980: Te minologijos abėcėlė, Vilnius. Klima ičius J. 1996: Depuis liaudies e minijos aup ès scien i ique.
Te minologie 3, 425. Umb asas A. 2005: Lie u ių eisės e minija 19181940 me ais (pag indinių kodeksų
e minai), Vilnius. U bu is V. 1978: Les mo s da ybos héo ie, Vilnius.
Гринев С. 1993: Введениевтерминоведение, Москва.
КРР 2003: Культурарусскойречи.Энциклопедическийсловарь-справочник, Москва.
Прохорова В 1996: Русскаятерминология(лексико-семантическоеобразование), Москва.
Татаринов В. 2006: Общеетерминоведение:энциклопедическийсловарь, Москва.