132
Kele as e ii e aien
Lau yno I inskio noms de plan es
ALBINA AUCSORIŪT
Ins i u de langues Li uaniennes ĮVADAS Žymaus XIX a. Li uiniens de la cul u e ac eu
Lau yno I inskio (18101881) l'un des plus impo an s su isusių na u es sciences
a aux de es son manusc ip is P igim ùmēné u en é sawieje dalijkus źemies,
żoliun e giwunun su pa odimu anun wa ojimo (Spis mine ałów, oślin i wo ów
źyjących (zwie zęcych) (www P igim ūmenė). C'es un scien i ique écu en deux
pa ies, éc i su 1870 m. e conse é à la biblio hèque de l'académie polonaise des
sciences K oku oje, seulemen la p emiè e pa ie juod aš inis a ian e e ses
Li u iques, la yniques, lenkiškų e okiškų a i ikmenų odykles son Li uanies
li é ai es e man aš yne de l'ins i u de biblio hèque du peuple. Dans la p emiè e
pa ie de ce manusc i Žemėmina L. I inskis ou ni un desc ip de suje s de
miné alogie, où g e a Li u iško e me duoda la ynišką, lenkišką e quand quand
okišką a i ikmenį. La deuxième pa ie Žolėmina c'es un nomyn sys émique de
champignons e de plan es, dans lequel son donnés 218 amilles e plus de 2520
gences de noms li uaniques e leu s co espondances en langues la ines, polkų e
okiečių (plačiau oi Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė: 102110;
Aukso iū ė 2000; Aukso iū ė 2003: 13514; 1998: 127; Ce manusc i de L. I inski n'a pas é é
édi é e jusqu XX a. sep ième siècle é ai inconnu aux che cheu s, donc les noms
Li u iški des plan es Li huaniens y donnés nepa eko dans aucun imp imdin ą sou ce,
n'a é é inclus ni dans Lie u išką bo anikos žodyną (1938), ni dans Lie u ių kalbos
žodyną.
A adus menė ą L. I inskio hand aš į, Bo anikos žodyno komisijoje
considé an nou eaux noms de plan es bo anikė d . Ramunėlė Janke ičienė
p oposai à plan e, nonu inčiam lie u iško a do, donne L. I inskio suku ą
a dą, ainsi po upu į ce ains L. I inskio noms de plan es on é é incluus en
a oseną. Depuis 2002 m. É a ybine commission de la langue Li uaniennes Te minologijas pakomi-
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologija | 2008 | 15 133 siège ensemble a ec bo anikais1 consids o e donne
lie u iškus noms aux plan es, qui lie u iškų a dų enco e n'a aien , le plus
sou en ce seulemen main enan en Li uanie appo jami plan es. Pas ebi ée,
que ce ains plan es L. I inskis P igim ūmenėje déjà é ai nommés, ad
pakomisée décidée ne c ée nou eau nom de plan e e nou elle ace de plan es
nomme à L. I inskio c éé nom. Dans ce a icle son abo dés des noms de
boisiennes, ib eš inių, de inių e déco a i inių plan es, p is de L. I inskio
P igim ūmenės (san umpa P ). A en ine l'a en ion, que dans l'énoncé L.
I inskio manusc i son p ésen és genčius nomda, ad espèces espèces de
noms de plan es dėmenys c ée , e non im i de L. I inskio aš ų. Ap a iamus L.
I inskio les noms de plan es peu en ê e scindés en ois g oupeles: ce ains
noms de plan es aiški mo y acija e da yba, d'au es aiški da yba, cependan
mo y acija neuspėjama, e des ie s noms de plan es neaiški ni da yba, ni
mo y acija.
AIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI S a s an des noms de plan es
ligneuses, ib eš inių, de inių e déco a i inių con i me ing -six du L. I inskio
naujada ai, des inini à ce g oupe. Lo . Abelia y mens (: y is plona, lanks i
b anche d'a b e [...] LKŽe + -menys), plg. Abelia. R. B . Wicie. m. wì menīs P 247;
ses espèces: Abelia bi lo a d ižidis y mens, Abelia chinensis kninis y mens,
Abelia ×g andi lo a s ambiažidis y mens. Lo . Aeschynomene žib as (: žiba,
žibė i + -ė as), plg. Aeschynomene. Linn. Żywopłon. Wld. ex Onap. źibiē as P 209;
son espèce Aeschynomene aspe a šiu kš ùsis žib as.
Lo . Ale is ši mnis (: ši mas + -onis), plg. Ale is. Linn. Jud nia. Mącz ni ca. W.
szì monis P 133; son espèce Ale is a inosa mil o asis ši mnis.
Lo . Allamanda lieps s (: 3 liep i 2. e l. plės is LKŽe + -s ys), plg. Allamanda. Dzie bian. JW. lièps īs P 240;
ois espèces: Allamanda blanche ii pu pu nis lieps s, Allamanda ca ha ica gel onsis lieps s, Allamanda
scho ii s ambiažidis lieps s. 1 A iclesNie discu és noms de plan es considé s ée É a ybine commission de
langue Li uanienne Te minologijas pakomiė: d . Z. Gudžinskas (są ašų engėjas), d . V. Rašoma ičius
(Bo anikos ins i u as), p o . habil. d . J. R. Naujalis (Vilniaus uni e si e o Gam os mokslų akul e as), doc.
d . Ž. Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginio uni e si e o Gam os mokslų akul e as), d . A. Aukso iū ė, doc. d .
S . Keinys, S. Labanauskienė (Lie u ių kalbos ins i u as), A. I anauskienė, G. Kazlauskai ė, A.
Ma cinke ičienė, A. Umb asas (Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos sek e a ia as). Je eme cie D . Z.
Gudžinskui pou les suje s linéai es, qui on é é u iles en éc i an ce a icle.
134
Lo . Belamcanda iešmnis (: iešmas + -enis), plg. Ixia. Linn. S uwdzięcznia. JW.
jeszmēnis P 136; nommé selon la simili ude des euilles. Ce génis es isolé du
gène Ixia, sa espèce Belamcanda chinensis kninis ieš-
m nis.
Lo . Calyp ocalyx sulpė as2 (: sulpė i pamažu sulp i, čiulp i LKŽe es k am omi,
+ -ė as), plg. A eca.Żywipalma JW. – sulpiē as P 128; šio augalo iešu ai
son espèce Calyp ocalyx spica us a pó asis sulpė as. Lo . Cho izema p ómė is
(: p o- + mė a), plg. Cho izema. Labilla die e. Wigus . JW. p mìe is P 205; deux
espèces: Cho izema co da um ši dnis p ómė is, Cho izema ilici olium bugininis
p ómė is. Lo . Ci ha exylum smuikanis (: smuikas + -ainis), plg. Ci ha exylon. Linn.
Gigawa. Bandu owiec. W. Sk zypcowe d zewo. P. Sk zypo d zew. JW. smujkājnis P
227; du bois de ce e plan e ab iquen des ins umen s de musique. Pa adin es
deux espèces: Ci ha exylum be landie i simplesis smuikanis, Ci ha exylum spinosum
dyglio asis smuikanis. Lo . Cle h a alksn is (: alksnis + -o is), plg. Cle h a. Linn.
O szelina. Olszówka albo Olchówka. W. ałksn is P 215; euilles de la plan e semblūs à
alksnio euilles. Nominées qua e espèces de ce gen e: Cle h a acumina a simplesis
alks n is, Cle h a alni olia ik sis alksn is, Cle h a ba bine is ba zdó asis
alksn is, Cle h a a gesii didngasis alksn is. Lo . Cos us žiód is (: žiody i, žiodė +
- is), plg. Cos us. Linn. Kos . Kos owiec. C. Kos owe d zewo. Ł. źidwis P 138; la
plan e nommé selon žiedo o mą, con i més deux espèces noms: Cos us a e
a iknis žiód is, Cos us speciosus puošnùsis žiód is.
Lo . Cussonia klė o is (: kle as + -o is), plg. Cussonia. Thunbg. T zamoklon. JW. klièwo is P 197; deux
espèces: Cussonia panicula a šluo linis klė o is, Cussonia spica a a pó asis klė o is. Lo . Cynome a
papienis (: pa- + mienas, enco e plg. papieniai 1. iebus, a ec beaucoup g ie ines aiggusis laenas, 2. pa ūgų
nuosėdos, padugnės LKŽe), plg. Cynome a. Linn. O ę wa. pāpienis P 211; aisiaus minkš imas sul ing, son
espèce Cynome a cauli lo a ik sis papienis. Lo . Dianella mėlnis (: mėlenas, mėlynas + -ūnis, į yko
dezin eg acija), plg. Dianella. Lamk. Dowias ka. JW. mièlūnis P 131; ce a b e bleuini leedes e baogs.
Con i mées deux espèces: Dianella cae ulea mėlynsis mėlnis, Dianella in e media simplesis mėlnis. 2 Les noms
de plan es déco a i ines Ki čia imo enco e neaps a s ė Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Ki čia imo
pakomisė, ad genčių a dai s aipsnyje pa eikiami neki čiuo i.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologie | 2008 | 15 135
Lo . Enkian hus sie minas (: sie i 2. iš i, o i ie , kabin i; 4. ka in i LKŽe + -minas), plg. Enkyan hus.
Lou ei o. siè minas P 215; peu ê e nommé en aison des žiedų simili ude, ils su longs žiedkočių,
nus i é e s le bas. Les cinq espèces de la plan e nommées: Enkian hus campanula us ka illinis
sie -linis sie -linis sie minas, Enkian hus ce nuus s i ùsis sie minas, Enkian hus chinensis kninis
sie minas, Enkian hus quinque lo us penkiaziãdis sie minas, Enkian hus se ula us dan y alpis
sie minas.
Lo . Hakea ai okš is (: 3 ai ė įnagis suduo i, imbas LKŽe + -okš is), plg. Hakea.
Sch ade . Ja zęs a. Muszlowe d zewo. W. wj okśz is P 154; égalo žiedas
comme kamuolys, p ismaigs y as ada ų, son espèce Hakea lau ina pap as sis
ai okš is.
Lo . Heliconia bangmins (: banga + -minys), plg. Heliconia. Linn. Niebiana. JW.
bngminīs P 137; con i mées 12 espèces de ce gen e: Heliconia au an iaca
simplesis bangmins, Heliconia bihai jaws ažidis bangmins, Heliconia ca ibaea
ca binis bangmins, Heliconia collinsiana ougeonsis bangmins, Heliconia indica
e sis bangmins, Heliconia la ispa ha s ic iesis bangmins, Heliconia s iae
swi ched bangmins, Heliconia me allica s andùsis bangmins, Heliconia
psi aco um bangminis, Heliconia os a a is bangminis s, Heliconia wagne i s,
Heliconia wagne i s bangmins. Lo . Kalmia g ės is (: g ės i, g ėsė + - is), plg.
Kalmia. Linn. Wdzięczelina. JW. g iêswis P 215; la plan e es enine (šakos, žiedai,
euai), nommées ois de ses espèces: Kalmia angus i olia siau alãpis g ės is,
Kalmia la i olia plačialãpis g ės is, Kalmia poli olia mels g ėssis is. Lo . My sine
miegnis (: miegas + -ūnis), plg. My sine. Ven ena . Szu zyna. Bo owica. W.
miègūnis P 218; espèce My sine cubana ame iknis miegnis.
Lo . Te minalia hau klis (: hau us + -ūklis), plg. Te minalia. Linn. Wyżyca. J. W.
wi szūklis P 198; ès g ossie s a b es, don les euilles poussen dans les pachies
chakų i šūnėse. Li uaniquemen nommée 19 espèces de ce a b e: Te minalia kae n
amazii amazninis hau klis, Te minalia kae n amazii azijnis hau klis, Te minalia ni ens
blizgùsis hau klis, Te minalia biala a d ispanis hau klis, Te minalia ellip ica gau asia,
ci alia mic o gels sis hau klis, Te minalia calamansana indonaliaca, e minalia i o y
sis e minensis sisodsii hau , e minalia bica pó ispa klispa, Te minalia e minispa
my ipa klispa klispa klispa klispa klispa k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k
k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k niec. JW. ùgmińīs P 130; la plan e
136
sunokina beaucoup uogų, deux espèces: U ula ia g andi lo a s ambiažidis uogmins,
U ula ia pe olia a pe mau alãpis uogmins.
Lo . U ula ia–uogmins (: uoga + -minys), plg. U ulia ia. Linn. Sople-
On peu espé e , que ce ains nou eauxada us L. I inskis kū ė sui an des au es
langues co espondmenimis: lo . Anigozan hos ožnis (: ožys + -ūnis), plg.
Anigozan hus. Labilla die e. Kozociecznik. JW. żūnis P 137; plg. lenk. kozica ožka
LLKŽ 210. Nommées cinq espèces de ce e plan e: Anigozan hos la idus gels sis
ožnis, Anigozan hos humilis e esis ožnis, Anigozan hos manglesii ougeonsis
ožnis, Anigozan hos pulche imus g ažùsis ožnis, Anigozan hos u us us sis
ožnis.
Lo . Cephalan hus gal ožis (: ê e + -ožis), plg. Cephala ia. Sch ad. Głowień
m. gałwźis P 252; plg. g . kephale gal a BVŽ 76, lenk. la ê e gal a LLKŽ 138.
Species de plan e Cephalan hus occiden alis aka nis gal ožis.
AIŠKIOS DARYBOS NEMOTYVUOTI AUGAL NARDAI Ce ains égé aux in i ulés L.
I inskis on donné des noms, don le da ybà peu ê e e acé, mais mo i a ion
di icile à ou e . Tan les e mes que les nomenai son plus clai s e p écises,
quand son mo i uo i, cependan , di a K. Gai enio, negalima di e, que mo i uo i
e mes son p écisus, e nonmo i uo i ne ikslūs. Des inexac s de aien ê e
considé és seulemen des e mes e onémen mo i és (Gai enis 2002: 39).
Nemažos pa ie des noms de plan es, àėjusių de shnekamosios langue, es
égalemen di icile a sek i mo i a ion, ad Te minologijas pakomisėje
nus ęs a eik i a o i e nonmo i uo us L. I inskio noms de plan es. On peu
dis ingue neu s noms de plan es de ce g oupe. Lo . Amsonia di k as (: di k i
i k i, ges i, dyk i, lep i LKŽe + - as), plg. Amsonia. Wal . Ros woń. JW. dì k as
P 241; espèce Amsonia abe naemon ana ame iknis di k as.
Lo . Canella ing is (: ingo i a li e, ingiuo i LKŽe + -o is), plg. Win e ania. Linn.
Cannella. Mu ay. Ko zybiel. Cynamon blanc. P. ìngo is P 173; espèce Canella
win e iana bal sis ing is. Lo . Can ua gai ù as (: gai us 1. pe uchiamas, ėjo
gui inamas
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų

Te minologie | 2008 | 15 137
LKŽe + -u as), plg. Can ua. Juss. Pięk zyn. JW. gāj uwas P 235; son espèce
Can ua buxi olia smulkialãpis gai ù as.
Lo . Cheilan hes ske s nis (: 1 sece s i 1. pjau i (pp . kiaulé), 5. pusiauska da
mal i, plėš i lukš ą LKŽe + -enis), plg. Cheilan hes. Sw. Olżyca. S onogowiec. M.
Schuppen a n. ske s ēnis P 115; deux espèces: Cheilan hes lanosa
ilnó asis ske s nis, Cheilan hes mic ophylla smulkialãpis ske s nis.
Lo . Conospe mum imšas (: im i, ima + -šas), plg. Conospe mum. Smi h. ìmszas P
154; deux espèces: Conospe mum c assine ium s o agslis imšas,
Conospe mum axi olium siau alãpis imšas. Lo . Hippoc epis skabu as (: 1
skabas apskaby as s iebas, s ambas LKŽe + -u as), plg. Hippoc ēpis. Linn.
Konikleca. V. Sy . Podkownica. P. skābu as P 209; deux espèces: Hippoc epis
comosa skiau e asis skabu as, Hippoc epis eme us pap as sis skabu as. Lo .
Mimusops mėklanis (: mėklas akylas, ése us LKŽe + -ainis), plg. Mimusops. Linn.
Zawięźla. JW. mièkłajnis P 217; son espèce Mimusops elengi simplesis mėklanis.
Lo . Na hecium plienumas (: plienas + -umas), plg. Na hecium. Juss. Późnik. S.
Beinheil. pliènumas P 130; espèce Na hecium ossi agum simplesis plienumas.
Lo . Pachi a a ė (: ai as aibas LKŽe + -ė), plg. Pachi a. Auble . ājwé P 169;
deux espèces: Pachi a quina a penkialãpė a ė, Pachi a aqua ica andennė
a ė.
NEAIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI Nemažos pa ie de L.
I inskio naujažodžių di icile dé e mine non seulemen mo i a ion, mais e
leu da iba nelabai aiški, cependan VLKK Te minologijos pakomisėje a é é
ésolue u ilise ou ni e els noms de plan es, ca L. I inski les a mis dans
ceux noms de plan es conc e s, don les noms li a iški seulemen main enan
son a i més. F ac ion de els noms son umpi d iskiemennies mo s. Lo .
Comp onia ūg as, plg. Comp onia. R. B own. Pojemka. JW. ūg as Lo . Co nu ia
P 145; ūšis Comp onia pe eg ina– klajklinis ūg as.
salksnas, plg. Co nu ia. Plumie . Pa ko nia. JW. słksnas P 227; espèce
Co nu ia g andi olia s ambiažidis salksnas. Lo . Co yledon du š as, plg.
Co yledon. DC. Rozłóg. S. K. Pępownica. W. dū szwas P 187; espèce Co yledon
o bicula a apsk i alãpis du š as. Lo . C a e a i š as, plg. C a ae a. Linn.
Powałka. JW. wī sz as P
138
180; ois espèces: C a e a adansonii simplesis i š as, C a e a eligiosa puošnùsis
i š as, C a e a nu ala ilãpis i š as. Lo . Elaeodend on sumb as, plg.
Elaedend on. Jacquin. (Elaeodend on). Je ous en p ie, soyez-en sû s. Łązan. Olejnik. P.
Olejnica. M. sūmb as P 213; deux espèces: Elaeodend on o ien ale y nis sumb as,
Elaeodend on c oceum pap as sis sumb as. Lo . Escallonia smeilė, plg. Escallonia.
Mu is. Twa dziczka. Ch. smèjlé P 188; ois espèces: Escallonia ×langleyensis
puošnióji smeilė, Escallonia ub a audonóji smeilė, Escallonia i ga a kš inė smeilė.
Lo . Exacum sūblas, plg. Exacum. D. C. Paliczka. Go zkolis . P. sūbłas P 236; espèce
Exacum a ine simplesis sūblas. Lo . Glaucium aiklas, plg. Glaucium. Tou ne .
Ros opaść. Jundz. Ho nmohn. wājkłas P 175; deux espèces: Glaucium la um
gel onsis aik las, Glaucium co nicula um ago asis aiklas. Lo . Onosma liesmu, plg.
Onosma. Linn. Pocze wa. Rumianica. W. Długosz. Jundz. Lo wu z. lièsmuō P 233; cinq
espèces: Onosma au- ica k minis liesmu, Onosma albo- osea aus sis liesmu, Onosma
echioides šiu kš ùsis liesmu, Onosma hooke i ibè inis liesmu, Onosma pani cula um
šluo linis liesmu.
Lo . Pe ne ya spūglas, plg. Pe ne ia. Gaudichaud. spūgłas P 215; espèce Pe ne ya
muc ona a smailialãpis spūglas. Lo . Plume ia jos as, plg. Plume ia. Linn. U oczyn.
js as P 241; ois espèces: Plume ia alba bal sis jos as, Plume ia ob usa jamikinis
jos- jos as, Plume ia ub a ougeonsis jos as. Lo . Sesu ium sping as, plg.
Sesu ium. Linn. P yszczy nica. Sy . spīng as P 186; espèce Sesu ium po ulacas um
paj inis sping as. Lo . Tibouchina eik as, plg. Tibouchina. Auble . P awdzin. ējk as P
199; espèce Tibouchina u illeana pu pu nis eik as. Lo . Umbilicus elk as, plg. Umbilicus.
Dec. U ocznik. Fal. Pępowiec. C. ēłk as P 187; espèce Umbilicus upes is uolnis elk as.
Lo . U ena gulis, plg. U ena. Dillenius. Nie onia. J. W. gù lis P 168; espèce U ena loba a
skiau ė alãpis gulis. En e oyan donnés des exemples, on peu ema que , que ces
noms de plan es n'on pas o mali és de doig s. Peu e ce se ai possible insé e leu
da issage o man , mais ondamen a le mo di icile dé e mine . On peu dis ingue
seulemen leu s baignoi s, ce ains noms on les mêmes baignoi s, ex.: - as (eik as,
elk as, jos as, sping as, sumb as, ūg as), -las (spūglas, sūblas, aiklas). P ie neaiškių
naujažodžių ski ini e hui oni iskiemeniai noms de gences de plan es.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologie | 2008 | 15 139
Lo . Aphyllan hes nuolaisis, plg. Aphyllan hes. Tou n. Mąsie ka. Goź-Goździkowa
lilja. P. nulajsis P 131; espèce Aphyllan hes monspeliensis sudnis nuolaisis.
Lo . Cabomba labūs as, plg. Cabomba. Auble . Plywiec. Ch. łabūs as P
176; espèce Cabomba ca oliniana simplessis labūs as. Lo . Di ca sailu as,
plg. Di ca. Linn. Rzemienica sājłuwas P 155; espèce Di ca palus is pélkinis
sailu as.
Lo . Gau a p ies u is, plg. Gau a. Linn. Ża wa. Wspaniała świeca. P. p ìs uwis P
197; espèce Gau a coccinea k apùsis p ies u is. Lo . Gua ea san as, plg. Gua ea.
Linn. Guidonia. Plumie . P zechwał. sanū as P 173; qua e espèces: Gua ea
hompsonii juodsis san as, Gua ea guidonia nuodngasis san as, Gua ea
g andi olia s ambialãpis san as, Gua ea ced a a lumiè eùsis san as. Lo .
Helioca pus gi énd a, plg. Helioca pos. Linn. G ączla. JW. gi wnd a P 170a; espèce
Helioca pus ame icanus ame iknė gi énd a. Lo . Pe ea kolūnis, plg. Pe ea.
Hous . Pie awa kłūnis P 227; espèce Pe ea olubilis gausiažidis kolūnis.
Lo . Pon ede ia skiaus menė, plg. Pon ede ia. Linn. Rosplawa. JW. Wakodni. M.
skiaus mēné P 130; espèce Pon ede ia co da a siau alãpė skiaus menė.
Ce ains de ce g oupe naujajodži on aussi des similai es baigmenis, comme
e a an cela discu e des d iskiemennies noms de plan es, exemple.,
baigmenis a ec p iebalsiu - - (labūs as, sanū as, gi end a). Cependan , il
de ai ê e ema qué que L. I inskio P igim ūmenėje p incipalemen des
da ybos no ajodžių son a ec baigmenimis, con enan p iebalsį -n els
naujažodžiai, cons i uen un qua de ous P igim ūmenės naujažodžių
(plačiau oi Aukso iū ė 2004: 127149), e la plus pe i e es naujažodžių,
compo an baigmenis a ec p iebalsiu - -, būdingnis du g oupe - Faud ai
enco e men ionne quelques noms de plan es, qui on é é donnés ki ai genčiai
nomine , ca a gen is, laquelle P igim ūmenėje é ai į a dijęs L. I inskis, déjà
u i lie u išką a dą.
Lo . Abeliophyllum bal as (: bal as + - as), plg. Epipac is. Halle . K uszczyk.
Jundz. Sump wu z bāl was P 141; espèce Abeliophyllum dis ichum anks y sis
bal as. Ce e plan e a des leu s blan s, leudis ô p in emps. Lo .
Acalypha lab a nė (: lab a as + -enė), plg. Rież as III. Acalypheae. Os kowe
łab awēnes P 150; T agia. Plumie . Pa zelina. JW. łāb a was P 150. L. I inskis
naujada u lab a enė a é é nomméinęs ibą (lo .
140
Aca ly pheae), alo s ce nou eada as ans é é genčiai en ame i, a abi gen ys
lo . Acalypha es lo . T agia a ibuées au même pošeimiu. Con i mées deux
espèces de ce e plan e: Acalypha hispida she io oji lab a nė, Acalypha
wilkesiana ma góji lab a nė.
Lo . Chlo ogalum ža inis (: žal as + -inis), plg. Chlo a. Linn. Zielon. JW. żalwìnis P
236; espèce Chlo ogalum pome idianum simplesis ža inis. Ce nom de gen es L.
I inskis a pu cons i ue sui an au es langues co espondmenimis, plg. g .
chlo os žalias BVŽ 83. Lo . Mac adyena apsukms (: apsuk i + -mys), plg. Helic e is.
Linn. Sz ubownica. W. Sz uba. W. psukmīs P 169; espèce Mac adyena unguisca i
dé eloppemen ùsis apsukms. Le nom de ce e plan e es mo i ué, ca il
appa ien ijoklinių amille.
IŠVADOS
Ce ains L. I inskio P igim ūmenės noms de plan es, jusqu'à main enan
nepa ekées en aucun quel que soi imp imdin ą sou ce, ou nis u ilise
Te minologijos pakomisėje les con i man comme lie u iškus noms de plan es,
qui lie u iškai enco e n'on pas é é in i ulés. Le plus sou en conc è emen
égalo genčiai in odui ou ni celui L. I inskio naujada as ou naujažodis, pa
lequel il comme jus e ce e plan e e nommé. Šiek iek moins que la moi ié des
noms de gences de plan es de L. I inskio son nou eada ai, u in ys mo i a ion,
comme.: alksno is, g ės is, mėlūnis, smuikainis, sulpė as, ši monis, uogminys,
i šūklis, y menys, žibė as e k ., e plus que un ie sdalis de els mo s, don
la nou eau é n'es ni enco e, ni mo y acija, comme.: du š as, eik as, elk as, jos,
kolsis, lab as, liesglas, nušola, salks, san as, spū as, spūblas, sūblas, sūbas,
ūg as, e c.
Dans l'a icle de Šeš adalio, les noms génciaux des plan es de L. I inski
peu en ê e acés, mais la mo i a ion ne au ški, comme: di k as, gai u as,
imšas, mėklainis, plienumas, ai ė, ingo is, skabu as, ske s enis.
P igim ūmenės naujada ai e naujažodžiai peu à peu a iennen e omben
dans a oseną, aigi, L. I inskio des e o s ku i lie u iškus plan es de
noms nenuėjo en ain.
LITERATŪRA Il es
Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio manus aščiai K oku oje. Te minologie 5, 102110. Aukso iū ė A. 2000: L.
I inskio mycologies e minai. Te minologie 7, 4858. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio Lenkųžemaičių
kalbų žodyno i P igim ūmenės augalų a dai. –
Te minologie 10, 135142.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų