132
Kele as e i i í
Lau yno I inskio nomb es de plan as
ALBINA AUCSORIŪT
Ins i u o de Li uanias ĮVADAS Žymaus XIX a. lie u ių kul ū os eikėjo Lau yno
I inskio (18101881) uno de los más impo an es sob e i iusių ciencias de la na u aleza
abajosų es su man aš is P igim ùmēné u en é sawieje dalijkus źemies, żoliun i
giwunun su pa odimu anun wa ojimo (Spis mine ałów, oślin i wo ów źyjących
(zwie zęcych) (www P igim ūmenė). Es un cien í ico eikal de dos pa es, esc i o
sob e 1870 m. y gua dados en la biblio eca de la Academia Polaca de Ciencias
K oku oje, sólo la p ime a pa e juodesc i ino a ian e y sus Li u iškų, la yniškų,
lenkiškų y okiškų a i ikmenų odyklės son Lie u ių li e a ū os i au os ins i u o
biblio ekos hand aš yne. En la p ime a pa e de es e manusc i o Žemėmina L.
I inskis p opo ciona mine alogías dalykų ap ašą, donde g e a lie u iško é mino
duoda la ynišką, lenkišką y cuando cuando okišką a i ikmenį. La segunda pa e
Žolėmina es un sis emá ico opónimo de hongos y plan as, en el que se p esen an 218
amilias y más de 2520 géncios de nomb es li uanichos y sus co espondien es de
la ín, polkų y okiečių lenguas (plačiau e Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163;
Aukso iū ė: 102110; Aukso iū ė 2000; Aukso iū ė 2003: 13514; 1998: 127; Es e manusc i o
de L. I inskio no ue imp eso y has a el XX a. sép imo decmecio de comienzos e a
desconocido a los cien í icos, ad Li uano en él ci a lie u iški plan asų a dai
nepa eko a ningúnį imp usdin o uen e, no ue incluido ni en Lie u išką bo anikos
žodyną (1938), ni en Lie u ių kalbos žodyną.
A adus menė ą L. I inskio hand aš į, Bo anikos žodyno komisijoje
conside ando nue os nomb es de plan as bo anikė d . Ramunėlė Janke ičienė
p oponían plan a, nou inčiam lie u iško na do, p opo ciona L. I inskio
suku ą nomą, así po upu į algunos L. I inskio nomb es de plan as ue on
incluídos en a oseną. Desde 2002 m. Es adoybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pakomi-
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologija | 2008 | 15 133 sí jun o con bo anikais1 conside as o y o o ga
lie u iškus nomb es a plan as, quienes lie u iškų a dų aún no enían,
gene almen e es o sólo aho a a Li uania a ejamos plan as. Pesebi ado, que
algunos plan as L. I inskis P igim ūmenėje ya había nomb ado, ad pakomisėje
decidése a no c ea nue o nomb e de plan a y nue a especie de plan as
nomb a L. I inskio c eu u nomb e. En es e a ículo se a an los nomb es de
madienines, iboš ines, de ines y deco a i ines plan as, omados de L. I inskio
P igim ūmenės (san umpa P ). A én e la a ención, que en mencionado L.
I inskio manusc i o se p esen an gencios nomb es, ad especies animales de
plan as de nomb es c ea , y no im i de L. I inskio aš ų. Ap a iamus L. I inskio
nomb es de plan as se pueden desglosa en es g upeles: unos de plan as
nomb es aiški mo y acija y da yba, o os aiški da yba, pe o mo y acija
nenuspėjama, y e cios nomb es de plan as neaiški ni da yba, ni mo y acija.
AIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI S a s an los nomb es de las
plan as madienas, pluoš inių, de inių y deco a i inių con i ma los ein ešim du
L. I inskio naujada ai, des inadosini a es e g upo. Lo . Abelia y mens (: y is
plona, lanks i ama del á bol [...] LKŽe + -menys), plg. Abelia. R. B . Wicie. m.
wì menīs P 247; sus especies: Abelia bi lo a d ižidis y mens, Abelia chinensis
kninis y mens, Abelia ×g andi lo a s ambiažidis y mens. Lo . Aeschynomene
žib as (: žiba, žibė i + -ė as), plg. Aeschynomene. Linn. Żywopłon. Wld. ex Onap.
źibiē as P 209; su especie Aeschynomene aspe a šiu kš ùsis žib as.
Lo . Ale is ši mnis (: ši mas + -onis), plg. Ale is. Linn. Jud nia. Mącz ni ca. W.
szì monis P 133; su especie Ale is a inosa mil o asis ši mnis.
Lo . Allamanda lieps s (: 3 liep i 2. e l. plės is LKŽe + -s ys), plg. Allamanda. Dzie bian. JW. lièps īs P 240;
es especies: Allamanda blanche ii pu pu nis lieps s, Allamanda ca ha ica gel onsis lieps s, Allamanda
scho ii s ambiažidis lieps s. 1 A ículos discu idos en los nomb es de plan as conside s é Vals ybinės
lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pakomisė: d . Z. Gudžinskas (są ašų engėjas), d . V. Rašoma ičius
(Bo anikos ins i u as), p o . habil. d . J. R. Naujalis (Vilniaus uni e si e o Gam os mokslų akul e as), doc.
d . Ž. Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginio uni e si e o Gam os mokslų akul e as), d . A. Aukso iū ė, doc. d .
S . Keinys, S. Labanauskienė (Lie u ių kalbos ins i u as), A. I anauskienė, G. Kazlauskai ė, A.
Ma cinke ičienė, A. Umb asas (Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos sek e o ia as). Ag adezco al D . Z.
Gudžinskui po las ma e ialinas no as, que ue on ú iles en esc ibi es e a ículo.
134
Lo . Belamcanda iešmnis (: iešmas + -enis), plg. Ixia. Linn. S uwdzięcznia. JW.
jeszmēnis P 136; nomb ado po la simili ud de hojas. Es e géne o se ha
sepa ado del géne o Ixia, su especie Belamcanda chinensis kninis ieš-
m nis.
Lo . Calyp ocalyx sulpė as2 (: sulpė i pamažu sulp i, čiulp i LKŽe es k am omi, su
+ -ė as), plg. A eca.Żywipalma JW. – sulpiē as P 128; šio augalo iešu ai
especie Calyp ocalyx spica us a pó asis sulpė as. Lo . Cho izema p ómė is (:
p o- + mė a), plg. Cho izema. Labilla die e. Wigus . JW. p mìe is P 205; dos
especies: Cho izema co da um ši dnis p ómė is, Cho izema ilici olium bugininis
p ómė is. Lo . Ci ha exylum smuikanis (: smuikas + -ainis), plg. Ci ha exylon. Linn.
Gigawa. Bandu owiec. W. Sk zypcowe d zewo. P. Sk zypo d zew. JW. smujkājnis P
227; de la made a de es a plan a ab icados ins umen os de música. Pa adin as
dos especies: Ci ha exylum be landie i sencsis smuikanis, Ci ha exylum spinosum
dyglio asis smuikanis. Lo . Cle h a alksn is (: alksnis + -o is), plg. Cle h a. Linn.
O szelina. Olszówka albo Olchówka. W. ałksn is P 215; hojas de la plan a
simila esús en alksnio hojas. Nominadas cua o especies de es a génesis: Cle h a
acumina a sencsis alks n is, Cle h a alni olia ik sis alksn is, Cle h a ba bine is
ba zdó asis alksn is, Cle h a a gesii didngasis alksn is. Lo . Cos us žiód is (:
žiody i, žiodė + - is), plg. Cos us. Linn. Kos . Kos owiec. C. Kos owe d zewo. Ł. źidwis
P 138; la plan a nomb ado según žiedo o mą, con i mados de dos especies
nomb es: Cos us a e a iknis žiód is, Cos us speciosus puošnùsis žiód is.
Lo . Cussonia klė o is (: kle as + -o is), plg. Cussonia. Thunbg. T zamoklon. JW. klièwo is P 197; dos
especies: Cussonia panicula a šluo linis klė o is, Cussonia spica a a pó asis klė o is. Lo . Cynome a
papienis (: pa- + leenas, ambién plg. papieniai 1. iebus, con mucho g ie inės ūgusis leenas, 2. pa ūgų
nuosėdos, padugnės LKŽe), plg. Cynome a. Linn. O ę wa. pāpienis P 211; aisiaus minkš imas sul ing, su
especie Cynome a cauli lo a ik sis papienis. Lo . Dianella mėlnis (: mėlenas, mėlynas + -ūnis, ocu ió
desin eg ación), plg. Dianella. Lamk. Dowias ka. JW. mièlūnis P 131; des e plan a azulini ciedai y uogos.
Con i madas dos especies: Dianella cae ulea mėlynsis mėlnis, Dianella in e media sencsis mėlnis. 2
Deco a i ines plan as de nomb es ki čiación aún neaps a s é Es a ybinės lie u ių kalbos komisijos
Ki čia imo pakomisė, ad genčių a dai s aipsnyje pa eikiami neki čiuo i.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minología | 2008 | 15 135
Lo . Enkian hus sie minas (: sie i 2. iš i, a i ma in i, kabin i; 4. ka in i LKŽe + -minas), plg.
Enkyan hus. Lou ei o. siè minas P 215; puede se nomb ado po la simili ud de žiedos, ellos en
longi uds žiedkočių, nus i ę abajo. Llamadas cinco especies de la plan a: Enkian hus campanula us
ka illinis sie -linis sie -linis sie minas, Enkian hus ce nuus s i ùsis sie minas, Enkian hus chinensis
kninis sie minas, Enkian hus quinque lo us penkiažiãdis sie minas, Enkian hus se ula us dan i is
sie minas.
Lo . Hakea ai okš is (: 3 ai ė įnagis suduo i, imbas LKŽe + -okš is), plg. Hakea.
Sch ade . Ja zęs a. Muszlowe d zewo. W. wj okśz is P 154; plan a žiedas como
kamuolys, p ismaigs y as ada ų, su especie Hakea lau ina pap as sis ai okš is.
Lo . Heliconia bangmins (: banga + -minys), plg. Heliconia. Linn. Niebiana. JW.
bngminīs P 137; han con i mado 12 especies de es a génesis: Heliconia
au an iaca sencsis bangmins, Heliconia bihai cals ajidis bangmins, Heliconia
ca ibaea ca binis bangmins, Heliconia collinsiana ojonsis bangmins, Heliconia
indica e de bangminsis bangmins, Heliconia la ispa ha bangmins, Heliconia s iae
s y usis bangmins, Heliconia me allica s andish bangmins, Heliconia psi aco um
bangmins, Heliconia os a a s bangmins bangmins, Heliconia wag a s bangmins,
Heliconia igid bangmins bangmins. Lo . Kalmia g ės is (: g ės i, g ėsė + - is), plg.
Kalmia. Linn. Wdzięczelina. JW. g iêswis P 215; la plan a es e ininga (šakos,
žiedai, lapai), nomb adas es sus especies: Kalmia angus i olia siau alãpis
g ės is, Kalmia la i olia plačialãpis g ės is, Kalmia poli olia mels g ės issis. Lo .
My sine miegnis (: miegas + -ūnis), plg. My sine. Ven ena . Szu zyna. Bo owica. W.
miègūnis P 218; especieis My sine cubana ame iknis miegnis.
Lo . Te minalia encimaklis (: encima + -ūklis), plg. Te minalia. Linn. Wyżyca. J. W.
wi szūklis P 198; muy g andes á boles, cuyas hojas c ece en las mismas akas
cimaúnes. Li uanialmen e nomb ada 19 especies de es e á bol: Te minalia gau snia
amazninis sob eklis, Te minalia kae n amazii azijnis sob eklis, Te minalia ni ens
blizgùsis sob eklis, Te minalia biala a d ispanis sob eklis, Te minalia el ica
gau slipis sob eklis, e minalia mic o gels sis sob eklis, Te minalia calamansana
indonalia indonalia, e minalia i o y ba sisis sis sis sis sis sis sis sis sis sis sis is,
e minalia bica bica s pó is paklis, Te minalia e minalia e minalia e minalia my ipa
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk-
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk-
136
kkkkkkkkkkkkkkk niec. JW. ùgmińīs P 130; la plan a sunokina muchos uogos, dos
especies: U ula ia g andi lo a s ambiažidis uogmins, U ula ia pe olia a
pe mau alãpis uogmins.
Lo . U ula ia–uogmins (: uoga + -minys), plg. U ulia ia. Linn. Sople-
Galima guė i, que algunos naujada us L. I inskis kū ė seg iendo o os idiomas
co espondimenimis: lo . Anigozan hos ožnis (: ožys + -ūnis), plg. Anigozan hus.
Labilla die e. Kozociecznik. JW. żūnis P 137; plg. lenk. kozica ožka LLKŽ 210.
Nominadas cinco especies de es a plan a: Anigozan hos la idus gels sis ožnis,
Anigozan hos humilis ie asis ožnis, Anigozan hos manglesii ojonsis ožnis,
Anigozan hos pulche imus g ažùsis ožnis, Anigozan hos u us us sis ožnis.
Lo . Cephalan hus gal ožis (: gal a + -ožis), plg. Cephala ia. Sch ad. Głowień
m. gałwźis P 252; plg. g . kephale gal a BVŽ 76, lenk. głowa gal a LLKŽ 138.
Especie de plan a Cephalan hus occiden alis aka nis gal ožis.
AIŠKIOS DARYBOS NEMOTYVUOTI AUGAL NARDAI A Algunas plan as nomb a L.
I inskis o o gó nomb es, cuyos da ybá se puede as ea , pe o mo y ación
di ícil encon a . Tan o e mininos, como nomenai son más cla os y p eclesos,
cuando es án mo y uo i, sin emba go, según K. Gai enio, negalima deci que
mo y uo i e mininai son p ecisus, a nono i uo i ne ikslús. Inp ecisos debe ían
conside a se solo é minos e óneamen e mo i ados (Gai enis 2002: 39).
Nemažos pa e de los nomb es de plan as, a ėjusių de šnekamosios lengua,
ambién es di ícil a segui mo y ación, ad Te minologijas pakomie e
desp és a p opo ciona consumi y nomo i uo os L. I inskio nomb es de
plan as. Se puede dis ingui nue e nomb es de plan as de es e g upo. Lo .
Amsonia di k as (: di k i i k i, ges i, dyk i, lep i LKŽe + - as), plg. Amsonia.
Wal . ¿Qué es es o? Ros woń. JW. dí k as P 241; especie Amsonia
abe naemon ana ame iknis di k as.
Lo . Canella ing is (: ingo i ai y i, ingiuo i LKŽe + -o is), plg. Win e ania. Linn.
Cannella. Mu ay. ¿Qué es es o? Ko zybiel. Cynamon blancos. P. ìngo is P 173;
especieis Canella win e iana bal sis ing is. Lo . Can ua gai ù as (: gai us 1.
pe uciado, ien o gui inado
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minología | 2008 | 15 137
LKŽe + -u as), plg. Can ua. Juss. Pięk zyn. JW. gāj uwas P 235; su especie
Can ua buxi olia smulkialãpis gai ù as.
Lo . Cheilan hes ske s nis (: 1 ske s i 1. pjau i (pp . kiaulę), 5. pusiauska da
mal i, plėš i lukš ą LKŽe + -enis), plg. Cheilan hes. Sw. Olżyca. S onogowiec. M.
Schuppen a n. ske s ēnis P 115; dos especies: Cheilan hes lanosa ilnó asis
ske s nis, Cheilan hes mic ophylla smulkialãpis ske s nis.
Lo . Conospe mum imšas (: im i, ima + -šas), plg. Conospe mum. Smi h. ¿Qué es
es o? ìmszas P 154; dos especies: Conospe mum c assine ium s o agslis
imšas, Conospe mum axi olium siau alãpis imšas. Lo . Hippoc epis skabu as (: 1
skabas apskaby as s iebas, s ambas LKŽe + -u as), plg. Hippoc ēpis. Linn.
Konikleca. V. Sy . Podkownica. P. skābu as P 209; d i especies: Hippoc epis
comosa skiau e asis skabu as, Hippoc epis eme us pap as sis skabu as. Lo .
Mimusops mėklanis (: mėklas akylas, ese asus LKŽe + -ainis), plg. Mimusops.
Linn. Zawięźla. JW. mièkłajnis P 217; su especie Mimusops elengi sencsis
mėklanis. Lo . Na hecium ace o (: ace o + -umas), plg. Na hecium. Juss. Późnik.
S. Beinheil. pliénumas P 130; especie Na hecium ossi agum sencsis plienumas.
Lo . Pachi a a ė (: ai as aibas LKŽe + -ė), plg. Pachi a. Auble . ājwé P 169;
dos especies: Pachi a quina a penkialãpė a ė, Pachi a aqua ica andennė a ė.
NEAIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI Nemažos pa es de L.
I inskio naujažodžių di ícil de e mina no sólo mo y ación, sino y su da iba
nelabai aiški, sin emba go VLKK Te minologijos pakomisėje ue dec ęs a
p opo ciona y ales nomb es de plan as, po que L. I inskis ellos hacia
nomb es conc e os de plan as, cuyos nomb es lie u iški sólo aho a se
a i man. Pál ales nomb es son umpi d iskiemenía palab as. Lo . Comp onia
ūg as, plg. Comp onia. R. B own. Pojemka. JW. ūg as Lo . Co nu ia salksnas,
P 145; ūšis Comp onia pe eg ina– klajklinis ūg as.
plg. Co nu ia. Plumie . Pa ko nia. JW. słksnas P 227; especieis Co nu ia
g andi olia s ambiažidis salksnas. Lo . Co yledon du š as, plg. Co yledon. DC.
Rozłóg. S. K. Pępownica. W. dū szwas P 187; especieis Co yledon o bicula a
apsk i alãpis du š as. Lo . C a e a i š as, plg. C a ae a. Linn. Powałka. JW.
wī sz as P
138
180; es especies: C a e a adansonii sencsis i š as, C a e a eligiosa puošnùsis
i š as, C a e a nu ala ilãpis i š as. Lo . Elaeodend on sumb as, plg.
Elaedend on. Jacquin. (Elaeodend on). Łązan. Olejnik. P. Olejnica. M. sūmb as P 213;
dos especies: Elaeodend on o ien ale y nis sumb as, Elaeodend on c oceum
pap as sis sumb as. Lo . Escallonia smeilė, plg. Escallonia. Mu is. Twa dziczka. Ch.
smèjlé P 188; es especies: Escallonia ×langleyensis puošnióji smeilė, Escallonia
ub a audonóji smeilė, Escallonia i ga a kš inė smeilė. Lo . Exacum sūblas, plg.
Exacum. D. C. Paliczka. Go zkolis . P. sūbłas P 236; especieis Exacum a ine sencsis
sūblas. Lo . Glaucium aiklas, plg. Glaucium. Tou ne . Ros opaść. Jundz. Ho nmohn.
wājkłas P 175; d i especies: Glaucium la um gel onsis aik las, Glaucium
co nicula um ago asis aiklas. Lo . Onosma liesmu, plg. Onosma. Linn. Pocze wa.
Rumianica. W. Długosz. Jundz. Lo wu z. lièsmuō P 233; cinco especies: Onosma au-
ica k minis liesmu, Onosma albo- osea aus sis liesmu, Onosma echioides šiu kš ùsis
liesmu, Onosma hooke i ibè inis liesmu, Onosma pani cula um šluo linis liesmu.
Lo . Pe ne ya spūglas, plg. Pe ne ia. Gaudichaud. spūgłas P 215; especie Pe ne ya
muc ona a smailialãpis spūglas. Lo . Plume ia jos as, plg. Plume ia. Linn. U oczyn.
js as P 241; es especies: Plume ia alba bal sis jos as, Plume ia ob usa jamikinis
jos- jos as, Plume ia ub a audonsis jos as. Lo . Sesu ium sping as, plg. Sesu ium.
Linn. P yszczy nica. Sy . spīng as P 186; especie Sesu ium po ulacas um paj inis
sping as. Lo . Tibouchina eik as, plg. Tibouchina. Auble . P awdzin. ējk as P 199;
especie Tibouchina u illeana pu pu nis eik as. Lo . Umbilicus elk as, plg. Umbilicus. Dec.
U ocznik. Fal. Pępowiec. C. ēłk as P 187; especieis Umbilicus upes is uolnis elk as.
Lo . U ena gulis, plg. U ena. Dillenius. Nie onia. J. W. gù lis P 168; especieis U ena loba a
skiau ė alãpis gulis. Re isi ando dados los ejemplos, se puede no a que es os nomb es
de plan as no ienen o males da ybos señas. Tal ez y se ía posible islumb a su
da ybos o man á, sin emba go undamen o palab a muy di ícil de e mina . Se puede
dis ingui sólo sus baigmenis, algunos nomb es ienen los mismos baigmenis, ej.: - as
(eik as, elk as, jos as, sping as, sumb as, ūg as), -las (spūglas, sūblas, aiklas). P ie
neaiškių naujažodžių ski ini y ocho iskiemeniai nomb es de gencias de plan as.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minología | 2008 | 15 139
Lo . Aphyllan hes nuolaisis, plg. Aphyllan hes. Tou n. Mąsie ka. Goź-Goździkowa
lilja. P. nulajsis P 131; especieis Aphyllan hes monspeliensis pie nis nuolaisis.
Lo . Cabomba labūs as, plg. Cabomba. Auble . Plywiec. Ch. łabūs as P
176; especieis Cabomba ca oliniana simplessis labūs as. Lo . Di ca
sailu as, plg. Di ca. Linn. Rzemienica sājłuwas P 155; especieis Di ca
palus is pélkinis sailu as.
Lo . Gau a p ies u is, plg. Gau a. Linn. Ża wa. Wspaniała świeca. P. p ìs uwis P
197; especieis Gau a coccinea k apùsis p ies u is. Lo . Gua ea san as, plg.
Gua ea. Linn. Guidonia. Plumie . P zechwał. sanū as P 173; cua o especies:
Gua ea hompsonii juodsis san as, Gua ea guidonia nuodngasis san as, Gua ea
g andi olia s ambialãpis san as, Gua ea ced a a š iesùsis san as. Lo .
Helioca pus gi énd a, plg. Helioca pos. Linn. G ączla. JW. gi wnd a P 170a; especie
Helioca pus ame icanus ame iknė gi énd a. Lo . Pe ea kolūnis, plg. Pe ea.
Hous . Pie awa kłūnis P 227; especie Pe ea olubilis gausiažidis kolūnis.
Lo . Pon ede ia skiaus menė, plg. Pon ede ia. Linn. Rosplawa. JW. Wakodni. M.
skiaus mēné P 130; especie Pon ede ia co da a siau alãpė skiaus menė.
Algunas de es e g upo naujajodžiai ambién ienen pa ecidos baigmenis, como
y an es de es o discu ió d iskiemenías nomb es de plan as, ej., baigmenis con
p iebalsiu - - (labūs as, sanū as, gi end a). Sin emba go, debe ía señala se
que L. I inskio P igim ūmenėje p incipalmen e no eslaškios da ybos
naujažodžių es á con baigmenimis, con eniendo p iebalsį -n okie naujažodžiai,
cons i uye una cua a pa e de odos P igim ūmenės naujažodžių (plačiau ž .
Aukso iū ė 2004: 127149), y la meno es naujažodžių, u inčių baigmenis su
p iebalsiu - -, būding is baig. - Toda ía debe ía menciona algunos nomb es de
plan as, que ue on o o gados o ai genčiai nomb i i, po que a gen is, a la
que P igim ūmenėje ue į a dijęs L. I inskis, ya
u i lie u išką a dą.
Lo . Abeliophyllum bal as (: bal as + - as), plg. Epipac is. Halle . K uszczyk.
Jundz. Sump wu z bāl was P 141; especieis Abeliophyllum dis ichum
anks y sis bal as. Es e plan a iende a los blancos, lydi emp i p ima e aį.
Lo . Acalypha lab a nė (: lab a as + -enė), plg. Rież as III. Acalypheae. Os kowe
łab awēnes P 150; T agia. Plumie . Pa zelina. JW. łāb a was P 150. L. I inskis
naujada u lab a enė ue nomb inęs ibą (lo .
140
Aca ly pheae), en onces es e naujada as asladado genčiai į a dy i, a abi
gen ys lo . Acalypha i lo . T agia asignadas al mismo pošeimiu. Con i madas
dúas especies de es a plan a: Acalypha hispida še io oji lab a nė, Acalypha
wilkesiana ma góji lab a nė.
Lo . Chlo ogalum ža inis (: žal as + -inis), plg. Chlo a. Linn. Zielon. JW. żalwìnis P
236; especie Chlo ogalum pome idianum sencsis ža inis. A es e gen es nomb e L.
I inskis pudo o ma siguiendo o os lenguas co espondimenimis, plg. g .
chlo os žalias BVŽ 83. Lo . Mac adyena apsukms (: apsuk i + -mys), plg. Helic e is.
Linn. Sz ubownica. W. Sz uba. W. psukmīs P 169; especieis Mac adyena
unguisca i plė ùsis apsukms. El nomb e de es a plan a es mo y uo o, po que él
pe enece ijoklinių amilia.
IŠVADOS
Algunos L. I inskio P igim ūmenės nomb es de plan as, has a aho a nepa ekę en
ningúnį imp usdin o uen e, p opo cionan consumi Te minologijos pakomisėje
los con i mós como lie u iškus nomb es de plan as, que lie u iškai aún no ue on
nomb ini. Más a menudo conc e amen e gencio de plan a įnomina se p opo ciona
ese L. I inskio naujada as o naujažodis, con el que él como sólo esa plan a y
nomb ó. Šiek an o menos que la mi ad de los nue os nomb es de géncios de
plan as de L. I inskio son naujada ai, u in ys mo i ació, ej.: alksno is, g ės is,
mėlūnis, smuikainis, sulpė as, ši monis, uogminys, i šūklis, y menys, žibė as
e c., y más de uno e çdalis de ales e bodjis, cuyos no es cla íski ni da , ni
mo i acija, ej.: du š as, eik as, elk as, jos, kolnis, labū as, liesglas, nušola,
sal s, san as, spū as, spūblas, sūbas, sūbas, ūg as, e c.
Šeš adalio a ículo de L. I inskio se puede a e e a la da yb de los nomb es
gencios de plan as, pe o la mo i acia noaiški, ej.: di k as, gai u as, imšas,
mėklainis, plienumas, ai ė, ingo is, skabu as, ske s enis. P igim ūmenės
naujada ai y naujažodžiai poco a poco a gija y cae en a oseną, aigi, L.
I inskio es ue zos ku i lie u iškus plan as de nomb es nenuėjo en ano.
LITERATŪRA
Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio man aščiai K oku oje. Te minología 5, 102110. Aukso iū ė A. 2000: L.
I inskio e mininai de la micología. Te minología 7, 4858. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio
Lenkųžemaičių kalbų žodino y P igim ūmenės augalų a dai. –
Te minología 10, 135142.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų