scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Keletas atgaivintų Lauryno Ivinskio augalų vardų

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Keletas atgaivintų Lauryno Ivinskio augalų vardų

Author: Albina Auksoriūtė
Year: 2008
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/597/688
132
Kele as e i i í
Lau yno I inskio nomb es de plan as
ALBINA AUCSORIŪT
Ins i u o de Li uanias ĮVADAS Žymaus XIX a. lie u ių kul ū os eikėjo Lau yno
I inskio (18101881) uno de los más impo an es sob e i iusių ciencias de la na u aleza
abajosų es su man aš is P igim ùmēné u en é sawieje dalijkus źemies, żoliun i
giwunun su pa odimu anun wa ojimo (Spis mine ałów, oślin i wo ów źyjących
(zwie zęcych) (www P igim ūmenė). Es un cien í ico eikal de dos pa es, esc i o
sob e 1870 m. y gua dados en la biblio eca de la Academia Polaca de Ciencias
K oku oje, sólo la p ime a pa e juodesc i ino a ian e y sus Li u iškų, la yniškų,
lenkiškų y okiškų a i ikmenų odyklės son Lie u ių li e a ū os i au os ins i u o
biblio ekos hand aš yne. En la p ime a pa e de es e manusc i o Žemėmina L.
I inskis p opo ciona mine alogías dalykų ap ašą, donde g e a lie u iško é mino
duoda la ynišką, lenkišką y cuando cuando okišką a i ikmenį. La segunda pa e
Žolėmina es un sis emá ico opónimo de hongos y plan as, en el que se p esen an 218
amilias y más de 2520 géncios de nomb es li uanichos y sus co espondien es de
la ín, polkų y okiečių lenguas (plačiau e Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163;
Aukso iū ė: 102110; Aukso iū ė 2000; Aukso iū ė 2003: 13514; 1998: 127; Es e manusc i o
de L. I inskio no ue imp eso y has a el XX a. sép imo decmecio de comienzos e a
desconocido a los cien í icos, ad Li uano en él ci a lie u iški plan asų a dai
nepa eko a ningúnį imp usdin o uen e, no ue incluido ni en Lie u išką bo anikos
žodyną (1938), ni en Lie u ių kalbos žodyną.
A adus menė ą L. I inskio hand aš į, Bo anikos žodyno komisijoje
conside ando nue os nomb es de plan as bo anikė d . Ramunėlė Janke ičienė
p oponían plan a, nou inčiam lie u iško na do, p opo ciona L. I inskio
suku ą nomą, así po upu į algunos L. I inskio nomb es de plan as ue on
incluídos en a oseną. Desde 2002 m. Es adoybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pakomi-
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologija | 2008 | 15 133 sí jun o con bo anikais1 conside as o y o o ga
lie u iškus nomb es a plan as, quienes lie u iškų a dų aún no enían,
gene almen e es o sólo aho a a Li uania a ejamos plan as. Pesebi ado, que
algunos plan as L. I inskis P igim ūmenėje ya había nomb ado, ad pakomisėje
decidése a no c ea nue o nomb e de plan a y nue a especie de plan as
nomb a L. I inskio c eu u nomb e. En es e a ículo se a an los nomb es de
madienines, iboš ines, de ines y deco a i ines plan as, omados de L. I inskio
P igim ūmenės (san umpa P ). A én e la a ención, que en mencionado L.
I inskio manusc i o se p esen an gencios nomb es, ad especies animales de
plan as de nomb es c ea , y no im i de L. I inskio aš ų. Ap a iamus L. I inskio
nomb es de plan as se pueden desglosa en es g upeles: unos de plan as
nomb es aiški mo y acija y da yba, o os aiški da yba, pe o mo y acija
nenuspėjama, y e cios nomb es de plan as neaiški ni da yba, ni mo y acija.
AIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI S a s an los nomb es de las
plan as madienas, pluoš inių, de inių y deco a i inių con i ma los ein ešim du
L. I inskio naujada ai, des inadosini a es e g upo. Lo . Abelia y mens (: y is
plona, lanks i ama del á bol [...] LKŽe + -menys), plg. Abelia. R. B . Wicie. m.
wì menīs P 247; sus especies: Abelia bi lo a d ižidis y mens, Abelia chinensis
kninis y mens, Abelia ×g andi lo a s ambiažidis y mens. Lo . Aeschynomene
žib as (: žiba, žibė i + -ė as), plg. Aeschynomene. Linn. Żywopłon. Wld. ex Onap.
źibiē as P 209; su especie Aeschynomene aspe a šiu kš ùsis žib as.
Lo . Ale is ši mnis (: ši mas + -onis), plg. Ale is. Linn. Jud nia. Mącz ni ca. W.
szì monis P 133; su especie Ale is a inosa mil o asis ši mnis.
Lo . Allamanda lieps s (: 3 liep i 2. e l. plės is LKŽe + -s ys), plg. Allamanda. Dzie bian. JW. lièps īs P 240;
es especies: Allamanda blanche ii pu pu nis lieps s, Allamanda ca ha ica gel onsis lieps s, Allamanda
scho ii s ambiažidis lieps s. 1 A ículos discu idos en los nomb es de plan as conside s é Vals ybinės
lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pakomisė: d . Z. Gudžinskas (są ašų engėjas), d . V. Rašoma ičius
(Bo anikos ins i u as), p o . habil. d . J. R. Naujalis (Vilniaus uni e si e o Gam os mokslų akul e as), doc.
d . Ž. Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginio uni e si e o Gam os mokslų akul e as), d . A. Aukso iū ė, doc. d .
S . Keinys, S. Labanauskienė (Lie u ių kalbos ins i u as), A. I anauskienė, G. Kazlauskai ė, A.
Ma cinke ičienė, A. Umb asas (Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos sek e o ia as). Ag adezco al D . Z.
Gudžinskui po las ma e ialinas no as, que ue on ú iles en esc ibi es e a ículo.
134
Lo . Belamcanda iešmnis (: iešmas + -enis), plg. Ixia. Linn. S uwdzięcznia. JW.
jeszmēnis P 136; nomb ado po la simili ud de hojas. Es e géne o se ha
sepa ado del géne o Ixia, su especie Belamcanda chinensis kninis ieš-
m nis.
Lo . Calyp ocalyx sulpė as2 (: sulpė i pamažu sulp i, čiulp i LKŽe es k am omi, su
+ -ė as), plg. A eca.Żywipalma JW. – sulpiē as P 128; šio augalo iešu ai
especie Calyp ocalyx spica us a pó asis sulpė as. Lo . Cho izema p ómė is (:
p o- + mė a), plg. Cho izema. Labilla die e. Wigus . JW. p mìe is P 205; dos
especies: Cho izema co da um ši dnis p ómė is, Cho izema ilici olium bugininis
p ómė is. Lo . Ci ha exylum smuikanis (: smuikas + -ainis), plg. Ci ha exylon. Linn.
Gigawa. Bandu owiec. W. Sk zypcowe d zewo. P. Sk zypo d zew. JW. smujkājnis P
227; de la made a de es a plan a ab icados ins umen os de música. Pa adin as
dos especies: Ci ha exylum be landie i sencsis smuikanis, Ci ha exylum spinosum
dyglio asis smuikanis. Lo . Cle h a alksn is (: alksnis + -o is), plg. Cle h a. Linn.
O szelina. Olszówka albo Olchówka. W. ałksn is P 215; hojas de la plan a
simila esús en alksnio hojas. Nominadas cua o especies de es a génesis: Cle h a
acumina a sencsis alks n is, Cle h a alni olia ik sis alksn is, Cle h a ba bine is
ba zdó asis alksn is, Cle h a a gesii didngasis alksn is. Lo . Cos us žiód is (:
žiody i, žiodė + - is), plg. Cos us. Linn. Kos . Kos owiec. C. Kos owe d zewo. Ł. źidwis
P 138; la plan a nomb ado según žiedo o mą, con i mados de dos especies
nomb es: Cos us a e a iknis žiód is, Cos us speciosus puošnùsis žiód is.
Lo . Cussonia klė o is (: kle as + -o is), plg. Cussonia. Thunbg. T zamoklon. JW. klièwo is P 197; dos
especies: Cussonia panicula a šluo linis klė o is, Cussonia spica a a pó asis klė o is. Lo . Cynome a
papienis (: pa- + leenas, ambién plg. papieniai 1. iebus, con mucho g ie inės ūgusis leenas, 2. pa ūgų
nuosėdos, padugnės LKŽe), plg. Cynome a. Linn. O ę wa. pāpienis P 211; aisiaus minkš imas sul ing, su
especie Cynome a cauli lo a ik sis papienis. Lo . Dianella mėlnis (: mėlenas, mėlynas + -ūnis, ocu ió
desin eg ación), plg. Dianella. Lamk. Dowias ka. JW. mièlūnis P 131; des e plan a azulini ciedai y uogos.
Con i madas dos especies: Dianella cae ulea mėlynsis mėlnis, Dianella in e media sencsis mėlnis. 2
Deco a i ines plan as de nomb es ki čiación aún neaps a s é Es a ybinės lie u ių kalbos komisijos
Ki čia imo pakomisė, ad genčių a dai s aipsnyje pa eikiami neki čiuo i.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minología | 2008 | 15 135
Lo . Enkian hus sie minas (: sie i 2. iš i, a i ma in i, kabin i; 4. ka in i LKŽe + -minas), plg.
Enkyan hus. Lou ei o. siè minas P 215; puede se nomb ado po la simili ud de žiedos, ellos en
longi uds žiedkočių, nus i ę abajo. Llamadas cinco especies de la plan a: Enkian hus campanula us
ka illinis sie -linis sie -linis sie minas, Enkian hus ce nuus s i ùsis sie minas, Enkian hus chinensis
kninis sie minas, Enkian hus quinque lo us penkiažiãdis sie minas, Enkian hus se ula us dan i is
sie minas.
Lo . Hakea ai okš is (: 3 ai ė įnagis suduo i, imbas LKŽe + -okš is), plg. Hakea.
Sch ade . Ja zęs a. Muszlowe d zewo. W. wj okśz is P 154; plan a žiedas como
kamuolys, p ismaigs y as ada ų, su especie Hakea lau ina pap as sis ai okš is.
Lo . Heliconia bangmins (: banga + -minys), plg. Heliconia. Linn. Niebiana. JW.
bngminīs P 137; han con i mado 12 especies de es a génesis: Heliconia
au an iaca sencsis bangmins, Heliconia bihai cals ajidis bangmins, Heliconia
ca ibaea ca binis bangmins, Heliconia collinsiana ojonsis bangmins, Heliconia
indica e de bangminsis bangmins, Heliconia la ispa ha bangmins, Heliconia s iae
s y usis bangmins, Heliconia me allica s andish bangmins, Heliconia psi aco um
bangmins, Heliconia os a a s bangmins bangmins, Heliconia wag a s bangmins,
Heliconia igid bangmins bangmins. Lo . Kalmia g ės is (: g ės i, g ėsė + - is), plg.
Kalmia. Linn. Wdzięczelina. JW. g iêswis P 215; la plan a es e ininga (šakos,
žiedai, lapai), nomb adas es sus especies: Kalmia angus i olia siau alãpis
g ės is, Kalmia la i olia plačialãpis g ės is, Kalmia poli olia mels g ės issis. Lo .
My sine miegnis (: miegas + -ūnis), plg. My sine. Ven ena . Szu zyna. Bo owica. W.
miègūnis P 218; especieis My sine cubana ame iknis miegnis.
Lo . Te minalia encimaklis (: encima + -ūklis), plg. Te minalia. Linn. Wyżyca. J. W.
wi szūklis P 198; muy g andes á boles, cuyas hojas c ece en las mismas akas
cimaúnes. Li uanialmen e nomb ada 19 especies de es e á bol: Te minalia gau snia
amazninis sob eklis, Te minalia kae n amazii azijnis sob eklis, Te minalia ni ens
blizgùsis sob eklis, Te minalia biala a d ispanis sob eklis, Te minalia el ica
gau slipis sob eklis, e minalia mic o gels sis sob eklis, Te minalia calamansana
indonalia indonalia, e minalia i o y ba sisis sis sis sis sis sis sis sis sis sis sis is,
e minalia bica bica s pó is paklis, Te minalia e minalia e minalia e minalia my ipa
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk-
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk-
136
kkkkkkkkkkkkkkk niec. JW. ùgmińīs P 130; la plan a sunokina muchos uogos, dos
especies: U ula ia g andi lo a s ambiažidis uogmins, U ula ia pe olia a
pe mau alãpis uogmins.
Lo . U ula ia–uogmins (: uoga + -minys), plg. U ulia ia. Linn. Sople-
Galima guė i, que algunos naujada us L. I inskis kū ė seg iendo o os idiomas
co espondimenimis: lo . Anigozan hos ožnis (: ožys + -ūnis), plg. Anigozan hus.
Labilla die e. Kozociecznik. JW. żūnis P 137; plg. lenk. kozica ožka LLKŽ 210.
Nominadas cinco especies de es a plan a: Anigozan hos la idus gels sis ožnis,
Anigozan hos humilis ie asis ožnis, Anigozan hos manglesii ojonsis ožnis,
Anigozan hos pulche imus g ažùsis ožnis, Anigozan hos u us us sis ožnis.
Lo . Cephalan hus gal ožis (: gal a + -ožis), plg. Cephala ia. Sch ad. Głowień
m. gałwźis P 252; plg. g . kephale gal a BVŽ 76, lenk. głowa gal a LLKŽ 138.
Especie de plan a Cephalan hus occiden alis aka nis gal ožis.
AIŠKIOS DARYBOS NEMOTYVUOTI AUGAL NARDAI A Algunas plan as nomb a L.
I inskis o o gó nomb es, cuyos da ybá se puede as ea , pe o mo y ación
di ícil encon a . Tan o e mininos, como nomenai son más cla os y p eclesos,
cuando es án mo y uo i, sin emba go, según K. Gai enio, negalima deci que
mo y uo i e mininai son p ecisus, a nono i uo i ne ikslús. Inp ecisos debe ían
conside a se solo é minos e óneamen e mo i ados (Gai enis 2002: 39).
Nemažos pa e de los nomb es de plan as, a ėjusių de šnekamosios lengua,
ambién es di ícil a segui mo y ación, ad Te minologijas pakomie e
desp és a p opo ciona consumi y nomo i uo os L. I inskio nomb es de
plan as. Se puede dis ingui nue e nomb es de plan as de es e g upo. Lo .
Amsonia di k as (: di k i i k i, ges i, dyk i, lep i LKŽe + - as), plg. Amsonia.
Wal . ¿Qué es es o? Ros woń. JW. dí k as P 241; especie Amsonia
abe naemon ana ame iknis di k as.
Lo . Canella ing is (: ingo i ai y i, ingiuo i LKŽe + -o is), plg. Win e ania. Linn.
Cannella. Mu ay. ¿Qué es es o? Ko zybiel. Cynamon blancos. P. ìngo is P 173;
especieis Canella win e iana bal sis ing is. Lo . Can ua gai ù as (: gai us 1.
pe uciado, ien o gui inado
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų

Te minología | 2008 | 15 137
LKŽe + -u as), plg. Can ua. Juss. Pięk zyn. JW. gāj uwas P 235; su especie
Can ua buxi olia smulkialãpis gai ù as.
Lo . Cheilan hes ske s nis (: 1 ske s i 1. pjau i (pp . kiaulę), 5. pusiauska da
mal i, plėš i lukš ą LKŽe + -enis), plg. Cheilan hes. Sw. Olżyca. S onogowiec. M.
Schuppen a n. ske s ēnis P 115; dos especies: Cheilan hes lanosa ilnó asis
ske s nis, Cheilan hes mic ophylla smulkialãpis ske s nis.
Lo . Conospe mum imšas (: im i, ima + -šas), plg. Conospe mum. Smi h. ¿Qué es
es o? ìmszas P 154; dos especies: Conospe mum c assine ium s o agslis
imšas, Conospe mum axi olium siau alãpis imšas. Lo . Hippoc epis skabu as (: 1
skabas apskaby as s iebas, s ambas LKŽe + -u as), plg. Hippoc ēpis. Linn.
Konikleca. V. Sy . Podkownica. P. skābu as P 209; d i especies: Hippoc epis
comosa skiau e asis skabu as, Hippoc epis eme us pap as sis skabu as. Lo .
Mimusops mėklanis (: mėklas akylas, ese asus LKŽe + -ainis), plg. Mimusops.
Linn. Zawięźla. JW. mièkłajnis P 217; su especie Mimusops elengi sencsis
mėklanis. Lo . Na hecium ace o (: ace o + -umas), plg. Na hecium. Juss. Późnik.
S. Beinheil. pliénumas P 130; especie Na hecium ossi agum sencsis plienumas.
Lo . Pachi a a ė (: ai as aibas LKŽe + -ė), plg. Pachi a. Auble . ājwé P 169;
dos especies: Pachi a quina a penkialãpė a ė, Pachi a aqua ica andennė a ė.
NEAIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI Nemažos pa es de L.
I inskio naujažodžių di ícil de e mina no sólo mo y ación, sino y su da iba
nelabai aiški, sin emba go VLKK Te minologijos pakomisėje ue dec ęs a
p opo ciona y ales nomb es de plan as, po que L. I inskis ellos hacia
nomb es conc e os de plan as, cuyos nomb es lie u iški sólo aho a se
a i man. Pál ales nomb es son umpi d iskiemenía palab as. Lo . Comp onia
ūg as, plg. Comp onia. R. B own. Pojemka. JW. ūg as Lo . Co nu ia salksnas,
P 145; ūšis Comp onia pe eg ina– klajklinis ūg as.
plg. Co nu ia. Plumie . Pa ko nia. JW. słksnas P 227; especieis Co nu ia
g andi olia s ambiažidis salksnas. Lo . Co yledon du š as, plg. Co yledon. DC.
Rozłóg. S. K. Pępownica. W. dū szwas P 187; especieis Co yledon o bicula a
apsk i alãpis du š as. Lo . C a e a i š as, plg. C a ae a. Linn. Powałka. JW.
wī sz as P
138
180; es especies: C a e a adansonii sencsis i š as, C a e a eligiosa puošnùsis
i š as, C a e a nu ala ilãpis i š as. Lo . Elaeodend on sumb as, plg.
Elaedend on. Jacquin. (Elaeodend on). Łązan. Olejnik. P. Olejnica. M. sūmb as P 213;
dos especies: Elaeodend on o ien ale y nis sumb as, Elaeodend on c oceum
pap as sis sumb as. Lo . Escallonia smeilė, plg. Escallonia. Mu is. Twa dziczka. Ch.
smèjlé P 188; es especies: Escallonia ×langleyensis puošnióji smeilė, Escallonia
ub a audonóji smeilė, Escallonia i ga a kš inė smeilė. Lo . Exacum sūblas, plg.
Exacum. D. C. Paliczka. Go zkolis . P. sūbłas P 236; especieis Exacum a ine sencsis
sūblas. Lo . Glaucium aiklas, plg. Glaucium. Tou ne . Ros opaść. Jundz. Ho nmohn.
wājkłas P 175; d i especies: Glaucium la um gel onsis aik las, Glaucium
co nicula um ago asis aiklas. Lo . Onosma liesmu, plg. Onosma. Linn. Pocze wa.
Rumianica. W. Długosz. Jundz. Lo wu z. lièsmuō P 233; cinco especies: Onosma au-
ica k minis liesmu, Onosma albo- osea aus sis liesmu, Onosma echioides šiu kš ùsis
liesmu, Onosma hooke i ibè inis liesmu, Onosma pani cula um šluo linis liesmu.
Lo . Pe ne ya spūglas, plg. Pe ne ia. Gaudichaud. spūgłas P 215; especie Pe ne ya
muc ona a smailialãpis spūglas. Lo . Plume ia jos as, plg. Plume ia. Linn. U oczyn.
js as P 241; es especies: Plume ia alba bal sis jos as, Plume ia ob usa jamikinis
jos- jos as, Plume ia ub a audonsis jos as. Lo . Sesu ium sping as, plg. Sesu ium.
Linn. P yszczy nica. Sy . spīng as P 186; especie Sesu ium po ulacas um paj inis
sping as. Lo . Tibouchina eik as, plg. Tibouchina. Auble . P awdzin. ējk as P 199;
especie Tibouchina u illeana pu pu nis eik as. Lo . Umbilicus elk as, plg. Umbilicus. Dec.
U ocznik. Fal. Pępowiec. C. ēłk as P 187; especieis Umbilicus upes is uolnis elk as.
Lo . U ena gulis, plg. U ena. Dillenius. Nie onia. J. W. gù lis P 168; especieis U ena loba a
skiau ė alãpis gulis. Re isi ando dados los ejemplos, se puede no a que es os nomb es
de plan as no ienen o males da ybos señas. Tal ez y se ía posible islumb a su
da ybos o man á, sin emba go undamen o palab a muy di ícil de e mina . Se puede
dis ingui sólo sus baigmenis, algunos nomb es ienen los mismos baigmenis, ej.: - as
(eik as, elk as, jos as, sping as, sumb as, ūg as), -las (spūglas, sūblas, aiklas). P ie
neaiškių naujažodžių ski ini y ocho iskiemeniai nomb es de gencias de plan as.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minología | 2008 | 15 139
Lo . Aphyllan hes nuolaisis, plg. Aphyllan hes. Tou n. Mąsie ka. Goź-Goździkowa
lilja. P. nulajsis P 131; especieis Aphyllan hes monspeliensis pie nis nuolaisis.
Lo . Cabomba labūs as, plg. Cabomba. Auble . Plywiec. Ch. łabūs as P
176; especieis Cabomba ca oliniana simplessis labūs as. Lo . Di ca
sailu as, plg. Di ca. Linn. Rzemienica sājłuwas P 155; especieis Di ca
palus is pélkinis sailu as.
Lo . Gau a p ies u is, plg. Gau a. Linn. Ża wa. Wspaniała świeca. P. p ìs uwis P
197; especieis Gau a coccinea k apùsis p ies u is. Lo . Gua ea san as, plg.
Gua ea. Linn. Guidonia. Plumie . P zechwał. sanū as P 173; cua o especies:
Gua ea hompsonii juodsis san as, Gua ea guidonia nuodngasis san as, Gua ea
g andi olia s ambialãpis san as, Gua ea ced a a š iesùsis san as. Lo .
Helioca pus gi énd a, plg. Helioca pos. Linn. G ączla. JW. gi wnd a P 170a; especie
Helioca pus ame icanus ame iknė gi énd a. Lo . Pe ea kolūnis, plg. Pe ea.
Hous . Pie awa kłūnis P 227; especie Pe ea olubilis gausiažidis kolūnis.
Lo . Pon ede ia skiaus menė, plg. Pon ede ia. Linn. Rosplawa. JW. Wakodni. M.
skiaus mēné P 130; especie Pon ede ia co da a siau alãpė skiaus menė.
Algunas de es e g upo naujajodžiai ambién ienen pa ecidos baigmenis, como
y an es de es o discu ió d iskiemenías nomb es de plan as, ej., baigmenis con
p iebalsiu - - (labūs as, sanū as, gi end a). Sin emba go, debe ía señala se
que L. I inskio P igim ūmenėje p incipalmen e no eslaškios da ybos
naujažodžių es á con baigmenimis, con eniendo p iebalsį -n okie naujažodžiai,
cons i uye una cua a pa e de odos P igim ūmenės naujažodžių (plačiau ž .
Aukso iū ė 2004: 127149), y la meno es naujažodžių, u inčių baigmenis su
p iebalsiu - -, būding is baig. - Toda ía debe ía menciona algunos nomb es de
plan as, que ue on o o gados o ai genčiai nomb i i, po que a gen is, a la
que P igim ūmenėje ue į a dijęs L. I inskis, ya
u i lie u išką a dą.
Lo . Abeliophyllum bal as (: bal as + - as), plg. Epipac is. Halle . K uszczyk.
Jundz. Sump wu z bāl was P 141; especieis Abeliophyllum dis ichum
anks y sis bal as. Es e plan a iende a los blancos, lydi emp i p ima e aį.
Lo . Acalypha lab a nė (: lab a as + -enė), plg. Rież as III. Acalypheae. Os kowe
łab awēnes P 150; T agia. Plumie . Pa zelina. JW. łāb a was P 150. L. I inskis
naujada u lab a enė ue nomb inęs ibą (lo .
140
Aca ly pheae), en onces es e naujada as asladado genčiai į a dy i, a abi
gen ys lo . Acalypha i lo . T agia asignadas al mismo pošeimiu. Con i madas
dúas especies de es a plan a: Acalypha hispida še io oji lab a nė, Acalypha
wilkesiana ma góji lab a nė.
Lo . Chlo ogalum ža inis (: žal as + -inis), plg. Chlo a. Linn. Zielon. JW. żalwìnis P
236; especie Chlo ogalum pome idianum sencsis ža inis. A es e gen es nomb e L.
I inskis pudo o ma siguiendo o os lenguas co espondimenimis, plg. g .
chlo os žalias BVŽ 83. Lo . Mac adyena apsukms (: apsuk i + -mys), plg. Helic e is.
Linn. Sz ubownica. W. Sz uba. W. psukmīs P 169; especieis Mac adyena
unguisca i plė ùsis apsukms. El nomb e de es a plan a es mo y uo o, po que él
pe enece ijoklinių amilia.
IŠVADOS
Algunos L. I inskio P igim ūmenės nomb es de plan as, has a aho a nepa ekę en
ningúnį imp usdin o uen e, p opo cionan consumi Te minologijos pakomisėje
los con i mós como lie u iškus nomb es de plan as, que lie u iškai aún no ue on
nomb ini. Más a menudo conc e amen e gencio de plan a įnomina se p opo ciona
ese L. I inskio naujada as o naujažodis, con el que él como sólo esa plan a y
nomb ó. Šiek an o menos que la mi ad de los nue os nomb es de géncios de
plan as de L. I inskio son naujada ai, u in ys mo i ació, ej.: alksno is, g ės is,
mėlūnis, smuikainis, sulpė as, ši monis, uogminys, i šūklis, y menys, žibė as
e c., y más de uno e çdalis de ales e bodjis, cuyos no es cla íski ni da , ni
mo i acija, ej.: du š as, eik as, elk as, jos, kolnis, labū as, liesglas, nušola,
sal s, san as, spū as, spūblas, sūbas, sūbas, ūg as, e c.
Šeš adalio a ículo de L. I inskio se puede a e e a la da yb de los nomb es
gencios de plan as, pe o la mo i acia noaiški, ej.: di k as, gai u as, imšas,
mėklainis, plienumas, ai ė, ingo is, skabu as, ske s enis. P igim ūmenės
naujada ai y naujažodžiai poco a poco a gija y cae en a oseną, aigi, L.
I inskio es ue zos ku i lie u iškus plan as de nomb es nenuėjo en ano.
LITERATŪRA
Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio man aščiai K oku oje. Te minología 5, 102110. Aukso iū ė A. 2000: L.
I inskio e mininai de la micología. Te minología 7, 4858. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio
Lenkųžemaičių kalbų žodino y P igim ūmenės augalų a dai. –
Te minología 10, 135142.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų