scieee Open visual document viewer

Keletas atgaivintų Lauryno Ivinskio augalų vardų

Albina Auksoriūtė

Full text

132 Kele as e i i í Lau yno I inskio nomb es de plan as ALBINA AUCSORIŪT Ins i u o de Li uanias ĮVADAS Žymaus XIX a. lie u ių kul ū os eikėjo Lau yno I inskio (18101881) uno de los más impo an es sob e i iusių ciencias de la na u aleza abajosų es su man aš is P igim ùmēné u en é sawieje dalijkus źemies, żoliun i giwunun su pa odimu anun wa ojimo (Spis mine ałów, oślin i wo ów źyjących (zwie zęcych) (www P igim ūmenė). Es un cien í ico eikal de dos pa es, esc i o sob e 1870 m. y gua dados en la biblio eca de la Academia Polaca de Ciencias K oku oje, sólo la p ime a pa e juodesc i ino a ian e y sus Li u iškų, la yniškų, lenkiškų y okiškų a i ikmenų odyklės son Lie u ių li e a ū os i au os ins i u o biblio ekos hand aš yne. En la p ime a pa e de es e manusc i o Žemėmina L. I inskis p opo ciona mine alogías dalykų ap ašą, donde g e a lie u iško é mino duoda la ynišką, lenkišką y cuando cuando okišką a i ikmenį. La segunda pa e Žolėmina es un sis emá ico opónimo de hongos y plan as, en el que se p esen an 218 amilias y más de 2520 géncios de nomb es li uanichos y sus co espondien es de la ín, polkų y okiečių lenguas (plačiau e Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė: 102110; Aukso iū ė 2000; Aukso iū ė 2003: 13514; 1998: 127; Es e manusc i o de L. I inskio no ue imp eso y has a el XX a. sép imo decmecio de comienzos e a desconocido a los cien í icos, ad Li uano en él ci a lie u iški plan asų a dai nepa eko a ningúnį imp usdin o uen e, no ue incluido ni en Lie u išką bo anikos žodyną (1938), ni en Lie u ių kalbos žodyną. A adus menė ą L. I inskio hand aš į, Bo anikos žodyno komisijoje conside ando nue os nomb es de plan as bo anikė d . Ramunėlė Janke ičienė p oponían plan a, nou inčiam lie u iško na do, p opo ciona L. I inskio suku ą nomą, así po upu į algunos L. I inskio nomb es de plan as ue on incluídos en a oseną. Desde 2002 m. Es adoybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pakomi- Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologija | 2008 | 15 133 sí jun o con bo anikais1 conside as o y o o ga lie u iškus nomb es a plan as, quienes lie u iškų a dų aún no enían, gene almen e es o sólo aho a a Li uania a ejamos plan as. Pesebi ado, que algunos plan as L. I inskis P igim ūmenėje ya había nomb ado, ad pakomisėje decidése a no c ea nue o nomb e de plan a y nue a especie de plan as nomb a L. I inskio c eu u nomb e. En es e a ículo se a an los nomb es de madienines, iboš ines, de ines y deco a i ines plan as, omados de L. I inskio P igim ūmenės (san umpa P ). A én e la a ención, que en mencionado L. I inskio manusc i o se p esen an gencios nomb es, ad especies animales de plan as de nomb es c ea , y no im i de L. I inskio aš ų. Ap a iamus L. I inskio nomb es de plan as se pueden desglosa en es g upeles: unos de plan as nomb es aiški mo y acija y da yba, o os aiški da yba, pe o mo y acija nenuspėjama, y e cios nomb es de plan as neaiški ni da yba, ni mo y acija. AIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI S a s an los nomb es de las plan as madienas, pluoš inių, de inių y deco a i inių con i ma los ein ešim du L. I inskio naujada ai, des inadosini a es e g upo. Lo . Abelia y mens (: y is plona, lanks i ama del á bol [...] LKŽe + -menys), plg. Abelia. R. B . Wicie. m. wì menīs P 247; sus especies: Abelia bi lo a d ižidis y mens, Abelia chinensis kninis y mens, Abelia ×g andi lo a s ambiažidis y mens. Lo . Aeschynomene žib as (: žiba, žibė i + -ė as), plg. Aeschynomene. Linn. Żywopłon. Wld. ex Onap. źibiē as P 209; su especie Aeschynomene aspe a šiu kš ùsis žib as. Lo . Ale is ši mnis (: ši mas + -onis), plg. Ale is. Linn. Jud nia. Mącz ni ca. W. szì monis P 133; su especie Ale is a inosa mil o asis ši mnis. Lo . Allamanda lieps s (: 3 liep i 2. e l. plės is LKŽe + -s ys), plg. Allamanda. Dzie bian. JW. lièps īs P 240; es especies: Allamanda blanche ii pu pu nis lieps s, Allamanda ca ha ica gel onsis lieps s, Allamanda scho ii s ambiažidis lieps s. 1 A ículos discu idos en los nomb es de plan as conside s é Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pakomisė: d . Z. Gudžinskas (są ašų engėjas), d . V. Rašoma ičius (Bo anikos ins i u as), p o . habil. d . J. R. Naujalis (Vilniaus uni e si e o Gam os mokslų akul e as), doc. d . Ž. Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginio uni e si e o Gam os mokslų akul e as), d . A. Aukso iū ė, doc. d . S . Keinys, S. Labanauskienė (Lie u ių kalbos ins i u as), A. I anauskienė, G. Kazlauskai ė, A. Ma cinke ičienė, A. Umb asas (Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos sek e o ia as). Ag adezco al D . Z. Gudžinskui po las ma e ialinas no as, que ue on ú iles en esc ibi es e a ículo. 134 Lo . Belamcanda iešmnis (: iešmas + -enis), plg. Ixia. Linn. S uwdzięcznia. JW. jeszmēnis P 136; nomb ado po la simili ud de hojas. Es e géne o se ha sepa ado del géne o Ixia, su especie Belamcanda chinensis kninis ieš- m nis. Lo . Calyp ocalyx sulpė as2 (: sulpė i pamažu sulp i, čiulp i LKŽe es k am omi, su + -ė as), plg. A eca.Żywipalma JW. – sulpiē as P 128; šio augalo iešu ai especie Calyp ocalyx spica us a pó asis sulpė as. Lo . Cho izema p ómė is (: p o- + mė a), plg. Cho izema. Labilla die e. Wigus . JW. p mìe is P 205; dos especies: Cho izema co da um ši dnis p ómė is, Cho izema ilici olium bugininis p ómė is. Lo . Ci ha exylum smuikanis (: smuikas + -ainis), plg. Ci ha exylon. Linn. Gigawa. Bandu owiec. W. Sk zypcowe d zewo. P. Sk zypo d zew. JW. smujkājnis P 227; de la made a de es a plan a ab icados ins umen os de música. Pa adin as dos especies: Ci ha exylum be landie i sencsis smuikanis, Ci ha exylum spinosum dyglio asis smuikanis. Lo . Cle h a alksn is (: alksnis + -o is), plg. Cle h a. Linn. O szelina. Olszówka albo Olchówka. W. ałksn is P 215; hojas de la plan a simila esús en alksnio hojas. Nominadas cua o especies de es a génesis: Cle h a acumina a sencsis alks n is, Cle h a alni olia ik sis alksn is, Cle h a ba bine is ba zdó asis alksn is, Cle h a a gesii didngasis alksn is. Lo . Cos us žiód is (: žiody i, žiodė + - is), plg. Cos us. Linn. Kos . Kos owiec. C. Kos owe d zewo. Ł. źidwis P 138; la plan a nomb ado según žiedo o mą, con i mados de dos especies nomb es: Cos us a e a iknis žiód is, Cos us speciosus puošnùsis žiód is. Lo . Cussonia klė o is (: kle as + -o is), plg. Cussonia. Thunbg. T zamoklon. JW. klièwo is P 197; dos especies: Cussonia panicula a šluo linis klė o is, Cussonia spica a a pó asis klė o is. Lo . Cynome a papienis (: pa- + leenas, ambién plg. papieniai 1. iebus, con mucho g ie inės ūgusis leenas, 2. pa ūgų nuosėdos, padugnės LKŽe), plg. Cynome a. Linn. O ę wa. pāpienis P 211; aisiaus minkš imas sul ing, su especie Cynome a cauli lo a ik sis papienis. Lo . Dianella mėlnis (: mėlenas, mėlynas + -ūnis, ocu ió desin eg ación), plg. Dianella. Lamk. Dowias ka. JW. mièlūnis P 131; des e plan a azulini ciedai y uogos. Con i madas dos especies: Dianella cae ulea mėlynsis mėlnis, Dianella in e media sencsis mėlnis. 2 Deco a i ines plan as de nomb es ki čiación aún neaps a s é Es a ybinės lie u ių kalbos komisijos Ki čia imo pakomisė, ad genčių a dai s aipsnyje pa eikiami neki čiuo i. Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minología | 2008 | 15 135 Lo . Enkian hus sie minas (: sie i 2. iš i, a i ma in i, kabin i; 4. ka in i LKŽe + -minas), plg. Enkyan hus. Lou ei o. siè minas P 215; puede se nomb ado po la simili ud de žiedos, ellos en longi uds žiedkočių, nus i ę abajo. Llamadas cinco especies de la plan a: Enkian hus campanula us ka illinis sie -linis sie -linis sie minas, Enkian hus ce nuus s i ùsis sie minas, Enkian hus chinensis kninis sie minas, Enkian hus quinque lo us penkiažiãdis sie minas, Enkian hus se ula us dan i is sie minas. Lo . Hakea ai okš is (: 3 ai ė įnagis suduo i, imbas LKŽe + -okš is), plg. Hakea. Sch ade . Ja zęs a. Muszlowe d zewo. W. wj okśz is P 154; plan a žiedas como kamuolys, p ismaigs y as ada ų, su especie Hakea lau ina pap as sis ai okš is. Lo . Heliconia bangmins (: banga + -minys), plg. Heliconia. Linn. Niebiana. JW. bngminīs P 137; han con i mado 12 especies de es a génesis: Heliconia au an iaca sencsis bangmins, Heliconia bihai cals ajidis bangmins, Heliconia ca ibaea ca binis bangmins, Heliconia collinsiana ojonsis bangmins, Heliconia indica e de bangminsis bangmins, Heliconia la ispa ha bangmins, Heliconia s iae s y usis bangmins, Heliconia me allica s andish bangmins, Heliconia psi aco um bangmins, Heliconia os a a s bangmins bangmins, Heliconia wag a s bangmins, Heliconia igid bangmins bangmins. Lo . Kalmia g ės is (: g ės i, g ėsė + - is), plg. Kalmia. Linn. Wdzięczelina. JW. g iêswis P 215; la plan a es e ininga (šakos, žiedai, lapai), nomb adas es sus especies: Kalmia angus i olia siau alãpis g ės is, Kalmia la i olia plačialãpis g ės is, Kalmia poli olia mels g ės issis. Lo . My sine miegnis (: miegas + -ūnis), plg. My sine. Ven ena . Szu zyna. Bo owica. W. miègūnis P 218; especieis My sine cubana ame iknis miegnis. Lo . Te minalia encimaklis (: encima + -ūklis), plg. Te minalia. Linn. Wyżyca. J. W. wi szūklis P 198; muy g andes á boles, cuyas hojas c ece en las mismas akas cimaúnes. Li uanialmen e nomb ada 19 especies de es e á bol: Te minalia gau snia amazninis sob eklis, Te minalia kae n amazii azijnis sob eklis, Te minalia ni ens blizgùsis sob eklis, Te minalia biala a d ispanis sob eklis, Te minalia el ica gau slipis sob eklis, e minalia mic o gels sis sob eklis, Te minalia calamansana indonalia indonalia, e minalia i o y ba sisis sis sis sis sis sis sis sis sis sis sis is, e minalia bica bica s pó is paklis, Te minalia e minalia e minalia e minalia my ipa kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk- kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk- 136 kkkkkkkkkkkkkkk niec. JW. ùgmińīs P 130; la plan a sunokina muchos uogos, dos especies: U ula ia g andi lo a s ambiažidis uogmins, U ula ia pe olia a pe mau alãpis uogmins. Lo . U ula ia–uogmins (: uoga + -minys), plg. U ulia ia. Linn. Sople- Galima guė i, que algunos naujada us L. I inskis kū ė seg iendo o os idiomas co espondimenimis: lo . Anigozan hos ožnis (: ožys + -ūnis), plg. Anigozan hus. Labilla die e. Kozociecznik. JW. żūnis P 137; plg. lenk. kozica ožka LLKŽ 210. Nominadas cinco especies de es a plan a: Anigozan hos la idus gels sis ožnis, Anigozan hos humilis ie asis ožnis, Anigozan hos manglesii ojonsis ožnis, Anigozan hos pulche imus g ažùsis ožnis, Anigozan hos u us us sis ožnis. Lo . Cephalan hus gal ožis (: gal a + -ožis), plg. Cephala ia. Sch ad. Głowień m. gałwźis P 252; plg. g . kephale gal a BVŽ 76, lenk. głowa gal a LLKŽ 138. Especie de plan a Cephalan hus occiden alis aka nis gal ožis. AIŠKIOS DARYBOS NEMOTYVUOTI AUGAL NARDAI A Algunas plan as nomb a L. I inskis o o gó nomb es, cuyos da ybá se puede as ea , pe o mo y ación di ícil encon a . Tan o e mininos, como nomenai son más cla os y p eclesos, cuando es án mo y uo i, sin emba go, según K. Gai enio, negalima deci que mo y uo i e mininai son p ecisus, a nono i uo i ne ikslús. Inp ecisos debe ían conside a se solo é minos e óneamen e mo i ados (Gai enis 2002: 39). Nemažos pa e de los nomb es de plan as, a ėjusių de šnekamosios lengua, ambién es di ícil a segui mo y ación, ad Te minologijas pakomie e desp és a p opo ciona consumi y nomo i uo os L. I inskio nomb es de plan as. Se puede dis ingui nue e nomb es de plan as de es e g upo. Lo . Amsonia di k as (: di k i i k i, ges i, dyk i, lep i LKŽe + - as), plg. Amsonia. Wal . ¿Qué es es o? Ros woń. JW. dí k as P 241; especie Amsonia abe naemon ana ame iknis di k as. Lo . Canella ing is (: ingo i ai y i, ingiuo i LKŽe + -o is), plg. Win e ania. Linn. Cannella. Mu ay. ¿Qué es es o? Ko zybiel. Cynamon blancos. P. ìngo is P 173; especieis Canella win e iana bal sis ing is. Lo . Can ua gai ù as (: gai us 1. pe uciado, ien o gui inado Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minología | 2008 | 15 137 LKŽe + -u as), plg. Can ua. Juss. Pięk zyn. JW. gāj uwas P 235; su especie Can ua buxi olia smulkialãpis gai ù as. Lo . Cheilan hes ske s nis (: 1 ske s i 1. pjau i (pp . kiaulę), 5. pusiauska da mal i, plėš i lukš ą LKŽe + -enis), plg. Cheilan hes. Sw. Olżyca. S onogowiec. M. Schuppen a n. ske s ēnis P 115; dos especies: Cheilan hes lanosa ilnó asis ske s nis, Cheilan hes mic ophylla smulkialãpis ske s nis. Lo . Conospe mum imšas (: im i, ima + -šas), plg. Conospe mum. Smi h. ¿Qué es es o? ìmszas P 154; dos especies: Conospe mum c assine ium s o agslis imšas, Conospe mum axi olium siau alãpis imšas. Lo . Hippoc epis skabu as (: 1 skabas apskaby as s iebas, s ambas LKŽe + -u as), plg. Hippoc ēpis. Linn. Konikleca. V. Sy . Podkownica. P. skābu as P 209; d i especies: Hippoc epis comosa skiau e asis skabu as, Hippoc epis eme us pap as sis skabu as. Lo . Mimusops mėklanis (: mėklas akylas, ese asus LKŽe + -ainis), plg. Mimusops. Linn. Zawięźla. JW. mièkłajnis P 217; su especie Mimusops elengi sencsis mėklanis. Lo . Na hecium ace o (: ace o + -umas), plg. Na hecium. Juss. Późnik. S. Beinheil. pliénumas P 130; especie Na hecium ossi agum sencsis plienumas. Lo . Pachi a a ė (: ai as aibas LKŽe + -ė), plg. Pachi a. Auble . ājwé P 169; dos especies: Pachi a quina a penkialãpė a ė, Pachi a aqua ica andennė a ė. NEAIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI Nemažos pa es de L. I inskio naujažodžių di ícil de e mina no sólo mo y ación, sino y su da iba nelabai aiški, sin emba go VLKK Te minologijos pakomisėje ue dec ęs a p opo ciona y ales nomb es de plan as, po que L. I inskis ellos hacia nomb es conc e os de plan as, cuyos nomb es lie u iški sólo aho a se a i man. Pál ales nomb es son umpi d iskiemenía palab as. Lo . Comp onia ūg as, plg. Comp onia. R. B own. Pojemka. JW. ūg as Lo . Co nu ia salksnas, P 145; ūšis Comp onia pe eg ina– klajklinis ūg as. plg. Co nu ia. Plumie . Pa ko nia. JW. słksnas P 227; especieis Co nu ia g andi olia s ambiažidis salksnas. Lo . Co yledon du š as, plg. Co yledon. DC. Rozłóg. S. K. Pępownica. W. dū szwas P 187; especieis Co yledon o bicula a apsk i alãpis du š as. Lo . C a e a i š as, plg. C a ae a. Linn. Powałka. JW. wī sz as P 138 180; es especies: C a e a adansonii sencsis i š as, C a e a eligiosa puošnùsis i š as, C a e a nu ala ilãpis i š as. Lo . Elaeodend on sumb as, plg. Elaedend on. Jacquin. (Elaeodend on). Łązan. Olejnik. P. Olejnica. M. sūmb as P 213; dos especies: Elaeodend on o ien ale y nis sumb as, Elaeodend on c oceum pap as sis sumb as. Lo . Escallonia smeilė, plg. Escallonia. Mu is. Twa dziczka. Ch. smèjlé P 188; es especies: Escallonia ×langleyensis puošnióji smeilė, Escallonia ub a audonóji smeilė, Escallonia i ga a kš inė smeilė. Lo . Exacum sūblas, plg. Exacum. D. C. Paliczka. Go zkolis . P. sūbłas P 236; especieis Exacum a ine sencsis sūblas. Lo . Glaucium aiklas, plg. Glaucium. Tou ne . Ros opaść. Jundz. Ho nmohn. wājkłas P 175; d i especies: Glaucium la um gel onsis aik las, Glaucium co nicula um ago asis aiklas. Lo . Onosma liesmu, plg. Onosma. Linn. Pocze wa. Rumianica. W. Długosz. Jundz. Lo wu z. lièsmuō P 233; cinco especies: Onosma au- ica k minis liesmu, Onosma albo- osea aus sis liesmu, Onosma echioides šiu kš ùsis liesmu, Onosma hooke i ibè inis liesmu, Onosma pani cula um šluo linis liesmu. Lo . Pe ne ya spūglas, plg. Pe ne ia. Gaudichaud. spūgłas P 215; especie Pe ne ya muc ona a smailialãpis spūglas. Lo . Plume ia jos as, plg. Plume ia. Linn. U oczyn. js as P 241; es especies: Plume ia alba bal sis jos as, Plume ia ob usa jamikinis jos- jos as, Plume ia ub a audonsis jos as. Lo . Sesu ium sping as, plg. Sesu ium. Linn. P yszczy nica. Sy . spīng as P 186; especie Sesu ium po ulacas um paj inis sping as. Lo . Tibouchina eik as, plg. Tibouchina. Auble . P awdzin. ējk as P 199; especie Tibouchina u illeana pu pu nis eik as. Lo . Umbilicus elk as, plg. Umbilicus. Dec. U ocznik. Fal. Pępowiec. C. ēłk as P 187; especieis Umbilicus upes is uolnis elk as. Lo . U ena gulis, plg. U ena. Dillenius. Nie onia. J. W. gù lis P 168; especieis U ena loba a skiau ė alãpis gulis. Re isi ando dados los ejemplos, se puede no a que es os nomb es de plan as no ienen o males da ybos señas. Tal ez y se ía posible islumb a su da ybos o man á, sin emba go undamen o palab a muy di ícil de e mina . Se puede dis ingui sólo sus baigmenis, algunos nomb es ienen los mismos baigmenis, ej.: - as (eik as, elk as, jos as, sping as, sumb as, ūg as), -las (spūglas, sūblas, aiklas). P ie neaiškių naujažodžių ski ini y ocho iskiemeniai nomb es de gencias de plan as. Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minología | 2008 | 15 139 Lo . Aphyllan hes nuolaisis, plg. Aphyllan hes. Tou n. Mąsie ka. Goź-Goździkowa lilja. P. nulajsis P 131; especieis Aphyllan hes monspeliensis pie nis nuolaisis. Lo . Cabomba labūs as, plg. Cabomba. Auble . Plywiec. Ch. łabūs as P 176; especieis Cabomba ca oliniana simplessis labūs as. Lo . Di ca sailu as, plg. Di ca. Linn. Rzemienica sājłuwas P 155; especieis Di ca palus is pélkinis sailu as. Lo . Gau a p ies u is, plg. Gau a. Linn. Ża wa. Wspaniała świeca. P. p ìs uwis P 197; especieis Gau a coccinea k apùsis p ies u is. Lo . Gua ea san as, plg. Gua ea. Linn. Guidonia. Plumie . P zechwał. sanū as P 173; cua o especies: Gua ea hompsonii juodsis san as, Gua ea guidonia nuodngasis san as, Gua ea g andi olia s ambialãpis san as, Gua ea ced a a š iesùsis san as. Lo . Helioca pus gi énd a, plg. Helioca pos. Linn. G ączla. JW. gi wnd a P 170a; especie Helioca pus ame icanus ame iknė gi énd a. Lo . Pe ea kolūnis, plg. Pe ea. Hous . Pie awa kłūnis P 227; especie Pe ea olubilis gausiažidis kolūnis. Lo . Pon ede ia skiaus menė, plg. Pon ede ia. Linn. Rosplawa. JW. Wakodni. M. skiaus mēné P 130; especie Pon ede ia co da a siau alãpė skiaus menė. Algunas de es e g upo naujajodžiai ambién ienen pa ecidos baigmenis, como y an es de es o discu ió d iskiemenías nomb es de plan as, ej., baigmenis con p iebalsiu - - (labūs as, sanū as, gi end a). Sin emba go, debe ía señala se que L. I inskio P igim ūmenėje p incipalmen e no eslaškios da ybos naujažodžių es á con baigmenimis, con eniendo p iebalsį -n okie naujažodžiai, cons i uye una cua a pa e de odos P igim ūmenės naujažodžių (plačiau ž . Aukso iū ė 2004: 127149), y la meno es naujažodžių, u inčių baigmenis su p iebalsiu - -, būding is baig. - Toda ía debe ía menciona algunos nomb es de plan as, que ue on o o gados o ai genčiai nomb i i, po que a gen is, a la que P igim ūmenėje ue į a dijęs L. I inskis, ya u i lie u išką a dą. Lo . Abeliophyllum bal as (: bal as + - as), plg. Epipac is. Halle . K uszczyk. Jundz. Sump wu z bāl was P 141; especieis Abeliophyllum dis ichum anks y sis bal as. Es e plan a iende a los blancos, lydi emp i p ima e aį. Lo . Acalypha lab a nė (: lab a as + -enė), plg. Rież as III. Acalypheae. Os kowe łab awēnes P 150; T agia. Plumie . Pa zelina. JW. łāb a was P 150. L. I inskis naujada u lab a enė ue nomb inęs ibą (lo . 140 Aca ly pheae), en onces es e naujada as asladado genčiai į a dy i, a abi gen ys lo . Acalypha i lo . T agia asignadas al mismo pošeimiu. Con i madas dúas especies de es a plan a: Acalypha hispida še io oji lab a nė, Acalypha wilkesiana ma góji lab a nė. Lo . Chlo ogalum ža inis (: žal as + -inis), plg. Chlo a. Linn. Zielon. JW. żalwìnis P 236; especie Chlo ogalum pome idianum sencsis ža inis. A es e gen es nomb e L. I inskis pudo o ma siguiendo o os lenguas co espondimenimis, plg. g . chlo os žalias BVŽ 83. Lo . Mac adyena apsukms (: apsuk i + -mys), plg. Helic e is. Linn. Sz ubownica. W. Sz uba. W. psukmīs P 169; especieis Mac adyena unguisca i plė ùsis apsukms. El nomb e de es a plan a es mo y uo o, po que él pe enece ijoklinių amilia. IŠVADOS Algunos L. I inskio P igim ūmenės nomb es de plan as, has a aho a nepa ekę en ningúnį imp usdin o uen e, p opo cionan consumi Te minologijos pakomisėje los con i mós como lie u iškus nomb es de plan as, que lie u iškai aún no ue on nomb ini. Más a menudo conc e amen e gencio de plan a įnomina se p opo ciona ese L. I inskio naujada as o naujažodis, con el que él como sólo esa plan a y nomb ó. Šiek an o menos que la mi ad de los nue os nomb es de géncios de plan as de L. I inskio son naujada ai, u in ys mo i ació, ej.: alksno is, g ės is, mėlūnis, smuikainis, sulpė as, ši monis, uogminys, i šūklis, y menys, žibė as e c., y más de uno e çdalis de ales e bodjis, cuyos no es cla íski ni da , ni mo i acija, ej.: du š as, eik as, elk as, jos, kolnis, labū as, liesglas, nušola, sal s, san as, spū as, spūblas, sūbas, sūbas, ūg as, e c. Šeš adalio a ículo de L. I inskio se puede a e e a la da yb de los nomb es gencios de plan as, pe o la mo i acia noaiški, ej.: di k as, gai u as, imšas, mėklainis, plienumas, ai ė, ingo is, skabu as, ske s enis. P igim ūmenės naujada ai y naujažodžiai poco a poco a gija y cae en a oseną, aigi, L. I inskio es ue zos ku i lie u iškus plan as de nomb es nenuėjo en ano. LITERATŪRA Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio man aščiai K oku oje. Te minología 5, 102110. Aukso iū ė A. 2000: L. I inskio e mininai de la micología. Te minología 7, 4858. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio Lenkųžemaičių kalbų žodino y P igim ūmenės augalų a dai. – Te minología 10, 135142. Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų