Keletas atgaivintų Lauryno Ivinskio augalų vardų

132 Kele as a gai in ų Lau yno I inskio augalų a dų ALBINA AUKSORIŪTĖ Lie u iųkalbosins i u as ĮVADAS Žymaus XIX a. lie u ių kul ū os eikėjo Lau yno I inskio (1810–1881) ienas iš s a biausių išlikusių gam os mokslų da bų y a jo ank aš is P igim ùmēné u en ésawiejedalijkusźemies,żoliuni giwununsupa odi- muanunwa ojimo (Spismine ałów, oślini wo ówźyjących (zwie zęcych) ( oliau – P igim ūmenė). Tai mokslinis d iejų dalių eikalas, pa ašy as apie 1870 m. i saugomas Lenkijos mokslų akademijos biblio ekoje K oku oje, ik pi mosios dalies juod aš inis a ian as i jos lie u iškų, lo yniškų, len- kiškų i okiškų a i ikmenų odyklės y a Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u o biblio ekos ank aš yne. Pi moje šio ank aščio dalyje Žemėmina L. I inskis pa eikia mine alogijos dalykų ap ašą, ku g e a lie u iško e - mino duoda lo ynišką, lenkišką i kai kada okišką a i ikmenį. An oji dalis Žolėmina – ai sis eminis g ybų i augalų a dynas, ku iame pa eik a 218 šeimų i daugiau kaip 2520 genčių lie u iškų pa adinimų i jų a i ikmenų lo ynų, lenkų i okiečių kalbomis (plačiau ž . Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151–163; Aukso iū ė 1998: 102–110; Aukso iū ė 2000; Aukso iū ė 2003: 135–142; Aukso iū ė 2004: 127–149). Šis L. I inskio ank aš is ne- bu o išspausdin as i iki XX a. sep in ojo dešim mečio p adžios bu o neži- nomas Lie u os mokslininkams, ad jame pa eik i lie u iški augalų a dai nepa eko į jokį spausdin ą šal inį, nebu o į auk i nei į Lie u iškąbo anikos žodyną (1938), nei į Lie u iųkalbosžodyną. A adus minė ą L. I inskio ank aš į, Bo anikos žodyno komisijoje s a s- an naujus augalų a dus bo anikė d . Ramunėlė Janke ičienė pasiūlyda o augalui, ne u inčiam lie u iško a do, su eik i L. I inskio suku ą a dą, aip po upu į kai ku ie L. I inskio augalų a dai bu o į aukiami į a oseną. Nuo 2002 m. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pakomi- Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologija | 2008 | 15 133 sė ka u su bo anikais1 s a s o i su eikia lie u iškus a dus augalams, ku ie lie u iškų a dų da ne u ėjo, dažniausiai ai ik daba į Lie u ą a ežami augalai. Pas ebė a, kad kai ku iuos augalus L. I inskis P igim ūmenėje jau bu o pa adinęs, ad pakomisėje nusp ęs a neku i naujo augalo a do i naują augalų gen į pa adin i L. I inskio suku u a du. Šiame s aipsnyje ap a iami medieninių, pluoš inių, de inių i deko- a y inių augalų a dai, paim i iš L. I inskio P igim ūmenės (san umpa – P ). A k eip inas dėmesys, kad minė ame L. I inskio ank aš yje pa eikia- mi genčių a dai, ad ūšiniai augalų a dų dėmenys suku i, o ne im i iš L. I inskio aš ų. Ap a iamus L. I inskio augalų a dus galima suski s y i į is g upeles: ienų augalų a dų aiški mo y acija i da yba, ki ų – aiški da yba, ačiau mo y acija nenuspėjama, o ečių augalų a dų neaiški nei da yba, nei mo y acija. AIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGALŲ VARDAI S a s an medieninių, pluoš inių, de inių i deko a y inių augalų a dus pa i in i d idešim du L. I inskio naujada ai, ski ini šiai g upei. Lo . Abelia– y mens (: y is „plona, lanks i medžio šaka […]“ LKŽe + -menys), plg. Abelia.R. B . Wicieṕ. m. – wì menīs P 247; jo ūšys: Abe- lia bi lo a–d ižidis y mens, Abeliachinensis–kninis y mens, Abelia ×g andi lo a–s ambiažidis y mens. Lo . Aeschynomene–žib as (: žiba, žibė i + -ė as), plg. Aeschynome- ne. Linn. Żywopłon. Wld. ex Onap. – źibiē as P 209; jo ūšis Aeschynomene aspe a – šiu kš ùsisžib as. Lo . Ale is – ši mnis ( : ši mas + -onis), plg. Ale is. Linn. Jud nia. Mącznica. W. – szì monis P 133; jo ūšis Ale is a inosa – mil o asisši - mnis. Lo . Allamanda–lieps s (: 3 liep i 2. e l. „plės is“ LKŽe + -s ys), plg. Allamanda.Dzie bian. JW. – lièps īs P 240; ys ūšys: Allamanda blanche ii – pu pu nislieps s,Allamandaca ha ica – gel onsislieps s, Allamandascho ii – s ambiažidislieps s. 1 S aipsnyje ap a iamus augalų a dus aps a s ė Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pakomisė: d . Z. Gudžinskas (są ašų engėjas), d . V. Rašoma ičius (Bo anikos ins i u as), p o . habil. d . J. R. Naujalis (Vilniaus uni e si e o Gam os mokslų akul e as), doc. d . Ž. Lazdauskai ė (Vilniaus peda- goginio uni e si e o Gam os mokslų akul e as), d . A. Aukso iū ė, doc. d . S . Keinys, S. Labanauskienė (Lie u ių kalbos ins i u as), A. I anauskienė, G. Kazlauskai ė, A. Ma cinke ičienė, A. Umb asas (Vals ybi- nės lie u ių kalbos komisijos sek e o ia as). Dėkoju d . Z. Gudžinskui už dalykines pas abas, ku ios bu o naudingos ašan šį s aipsnį. 134 Lo . Belamcanda–iešmnis (: iešmas + -enis), plg. Ixia. Linn. S uw- dzięcznia. JW. – jeszmēnis P 136; pa adin as pagal lapų panašumą. Ši gen is išski a iš Ixia gen ies, jos ūšis Belamcandachinensis– kninisieš- mnis. Lo . Calyp ocalyx–sulpė as2 (: sulpė i „pamažu sulp i, čiulp i“ LKŽe + -ė as), plg. A eca.Żywipalma JW. – sulpiē as P 128; šio augalo iešu ai y a k am omi, jo ūšis Calyp ocalyx spica us – a pó asissulpė as. Lo . Cho izema–p ómė is(: p o- + mė a), plg. Cho izema. Labilla die e. Wigus . JW. – p mìe isP 205; d i ūšys: Cho izema co da um – ši dnis p ómė is, Cho izemailici olium – bugininisp ómė is. Lo . Ci ha exylum – smuikanis(: smuikas + -ainis), plg. Ci ha exylon. Linn. Gigawa.Bandu owiec. W. Sk zypcowed zewo. P. Sk zypod zew. JW. – smujkājnis P 227; iš šio augalo medienos gaminami muzikos ins umen ai. Pa adin os d i ūšys: Ci ha exylumbe landie i – pap as sissmuikanis, Ci- ha exylumspinosum –dyglio asissmuikanis. Lo . Cle h a – alksn is (: alksnis + -o is), plg. Cle h a. Linn. O szelina. OlszówkaalboOlchówka. W. – ałksn isP 215; augalo lapai panašūs į alksnio lapus. Pa adin os ke u ios šios gen ies ūšys: Cle h aacumina a – pap as sis alksn is, Cle h aalni olia– ik sisalksn is, Cle h aba bine is – ba zdó- asisalksn is, Cle h a a gesii – didngasisalksn is. Lo . Cos us–žiód is (: žiody i, žiodė + - is), plg. Cos us. Linn. Kos . Kos owiec. C. Kos owed zewo. Ł. – źidwis P 138; augalas pa adin as pagal žiedo o mą, pa i in i d iejų ūšių a dai: Cos us a e – a iknisžiód is, Cos usspeciosus–puošnùsisžiód is. Lo . Cussonia–klė o is (: kle as + -o is), plg. Cussonia. Thunbg. T za- moklon. JW. – klièwo is P 197; d i ūšys: Cussonia panicula a – šluo linis klė o is, Cussoniaspica a – a pó asisklė o is. Lo . Cynome a–papienis (: pa- + pienas, da plg. papieniai 1. „ iebus, su daug g ie inės ūgusis pienas“, 2. „pa ūgų nuosėdos, padugnės“ LKŽe), plg. Cynome a. Linn. O ę wa. – pāpienis– P 211; aisiaus minkš imas sul ingas, jo ūšis Cynome a cauli lo a – ik sispapienis. Lo . Dianella– mėlnis (: mėlenas, mėlynas + -ūnis, į yko dezin eg aci- ja), plg. Dianella.Lamk. Dowias ka. JW. – mièlūnis P 131; šio augalo mėlyni žiedai i uogos. Pa i in os d i ūšys: Dianellacae ulea – mėlynsismėlnis, Dianellain e media – pap as sismėlnis. 2 Deko a y inių augalų a dų ki čia imo da neaps a s ė Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Ki čia imo pakomisė, ad genčių a dai s aipsnyje pa eikiami neki čiuo i. Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologija | 2008 | 15 135 Lo . Enkian hus–sie minas (: sie i 2. „ iš i, i in i, kabin i“; 4. „ka- in i“ LKŽe + -minas), plg. Enkyan hus. Lou ei o. – siè minas P 215; gali bū i pa adin as dėl žiedų panašumo, jie an ilgų žiedkočių, nus i ę žemyn. Pa adin os penkios augalo ūšys: Enkian hus campanula us – ka illinissie -linissie -linissie - minas, Enkian husce nuus – s i ùsissie minas, Enkian huschinensis– kninis sie minas, Enkian husquinque lo us – penkiažidissie minas, Enkian husse - ula us – dan y alãpissie minas. Lo . Hakea– ai okš is (: 3 ai ė „įnagis suduo i, imbas“ LKŽe + -okš- is), plg. Hakea. Sch ade . Ja zęs a. Muszlowed zewo. W. – wj okśz is P 154; augalo žiedas kaip kamuolys, p ismaigs y as ada ų, jo ūšis Hakealau ina – pap as sis ai okš is. Lo . Heliconia–bangmins (: banga + -minys), plg. Heliconia. Linn. Niebiana. JW. – bngminīs P 137; pa i in a 12 šios gen ies ūšių: He- liconia au an iaca– pap as sisbangmins, Heliconiabihai – žals ažidis bangmins, Heliconiaca ibaea – ka binisbangmins, Heliconiacollinsiana – audonsisbangmins, Heliconiaindica – žalisisbangmins, Heliconiala- ispa ha – e ažidisbangmins, Heliconiama iae – s y uklinisbangmins, Heliconiame allica – s andùsisbangmins, Heliconiapsi aco um – papginis bangmins, Heliconia os a a – snapo asisbangmins, Heliconias ic a – s ačisisbangmins, Heliconiawagne iana – ma gsisbangmins. Lo . Kalmia–g ės is (: g ės i, g ėsė + - is), plg. Kalmia. Linn. Wdzię- czelina. JW. – g iêswis P 215; augalas y a nuodingas (šakos, žiedai, lapai), pa adin os ys jo ūšys: Kalmiaangus i olia– siau alãpisg ės is, Kalmia la i olia– plačialãpisg ės is, Kalmiapoli olia–mels sisg ės is. Lo . My sine–miegnis (: miegas + -ūnis), plg. My sine. Ven ena . Szu- zyna.Bo owica. W. – miègūnisP 218; ūšis My sine cubana–ame iknis miegnis. Lo . Te minalia – i šklis (: i šus + -ūklis), plg. Te minalia. Linn. Wy- życa. J. W. – wi szūklis P 198; labai dideli medžiai, ku ių lapai auga pačiose šakų i šūnėse. Lie u iškai pa adin a 19 šio medžio ūšių: Te minaliaama- zonia– amazninis i šklis, Te minaliakae nbachii–azijnis i šklis, Te - minaliani ens– blizgùsis i šklis, Te minaliabiala a– d ispanis i šklis, Te minaliaellip ica– gau o asis i šklis, Te minaliaci ina– gels sis i šklis, Te minaliacalamansanai– indonèzinis i šklis, Te minaliai o- ensis– juodsis i šklis, Te minaliabelli ica– ka pó asis i šklis, Te - minaliamy ioca pa– kkinis i šklis, Te minaliaca appa– migdlinis i šklis, Te minaliaoblonga– plačiaspanis i šklis, Te minaliachebula– 136 plauko asis i šklis, Te minaliaa juna– pliksis i šklis, Te minaliasu- pe ba– puošnùsis i šklis, Te minaliase icea– augnis i šklis, Te minalia b assii– udsis i šklis, Te minaliamic oca pa– smulkia asis i šklis, Te minaliapanicula a– šluo linis i šklis. Lo . U ula ia–uogmins (: uoga + -minys), plg. U ulia ia. Linn. Sople- niec. JW. – ùgmińīsP 130; augalas sunokina daug uogų, d i ūšys: U ula ia g andi lo a – s ambiažidisuogmins, U ula iape olia a – pe mau alãpis uogmins. Galima spė i, kad kai ku iuos naujada us L. I inskis kū ė sekdamas ki ų kalbų a i ikmenimis: lo . Anigozan hos–ožnis (: ožys + -ūnis), plg. Ani- gozan hus. Labilla die e. Kozociecznik. JW. – żūnis P 137; plg. lenk. kozica „ožka“ LLKŽ 210. Pa adin os penkios šio augalo ūšys: Anigozan hos la i- dus – gels sisožnis, Anigozan hoshumilis– žemsisožnis, Anigozan hos manglesii– audonsisožnis, Anigozan hospulche imus–g ažùsisožnis, Anigozan hos u us– us sisožnis. Lo . Cephalan hus – gal ožis (: gal a + -ožis), plg. Cephala ia. Sch ad. Głowień m. – gałwźisP 252; plg. g . kephale „gal a“ BVŽ 76, lenk. gło- wa „gal a“ LLKŽ 138. Augalo ūšis Cephalan husocciden alis – aka nis gal ožis. AIŠKIOS DARYBOS NEMOTYVUOTI AUGALŲ VARDAI Kai ku iems augalams pa adin i L. I inskis su eikė a dus, ku ių da ybą galima a sek i, ačiau mo y aciją sunku as i. Tiek e minai, iek nomenai y a aiškesni i ikslesni, kai y a mo y uo i, ačiau, pasak K. Gai enio, „nega- lima saky i, kad mo y uo i e minai y a ikslūs, o nemo y uo i – ne ikslūs. Ne iksliais eikė ų laiky i ik klaidinamai mo y uo us e minus“ (Gai enis 2002: 39). Nemažos dalies augalų a dų, a ėjusių iš šnekamosios kalbos, aip pa sunku a sek i mo y aciją, ad Te minologijos pakomisėje nusp ęs a eik i a o i i nemo y uo us L. I inskio augalų a dus. Galima išski i de ynis šios g upės augalų a dus. Lo . Amsonia– di k as(: di k i„ i k i, ges i, dyk i, lep i“ LKŽe + - as), plg. Amsonia. Wal . Ros woń. JW. – dì k as P 241; ūšis Amsonia abe nae- mon ana – ame iknisdi k as. Lo . Canella– ing is (: ingo i „ ai y i, ingiuo i“ LKŽe + -o is), plg. Win e ania. Linn. Cannella. Mu ay. Ko zybiel.Cynamonbiały. P. – ìngo is P 173; ūšis Canella win e iana–bal sis ing is. Lo . Can ua–gai ù as (: gai us „1. pe pučiamas, ėjo gai inamas“ Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologija | 2008 | 15 137 LKŽe + -u as), plg. Can ua. Juss. Pięk zyn. JW. – gāj uwas P 235; jo ūšis Can ua buxi olia – smulkialãpisgai ù as. Lo . Cheilan hes–ske s nis (: 1 ske s i1. „pjau i (pp . kiaulę)“, 5. „pu- siauska da mal i, plėš i lukš ą“ LKŽe + -enis), plg. Cheilan hes. Sw. Olżyca. S onogowiec. M. Schuppen a n. – ske s ēnisP 115; d i ūšys: Cheilan hes lanosa – ilnó asis ske s nis, Cheilan hes mic ophylla – smulkialãpis ske s nis. Lo . Conospe mum–imšas (: im i, ima + -šas), plg. Conospe mum. Smi h. –ìmszas P 154; d i ūšys: Conospe mum c assine ium – s o agslis imšas, Conospe mum axi olium –siau alãpisimšas. Lo . Hippoc epis–skabu as (: 1 skabas„apskaby as s iebas, s ambas“ LKŽe + -u as), plg. Hippoc ēpis. Linn. Konikleca. V. Sy . Podkownica. P. – skābu asP 209; d i ūšys: Hippoc epis comosa – skiau e  asisskabu as, Hippoc episeme us – pap as sisskabu as. Lo . Mimusops–mėklanis (: mėklas „akylas, a sa gus“ LKŽe + -ainis), plg. Mimusops. Linn. Zawięźla. JW. – mièkłajnisP 217; jo ūšis Mimusops elengi – pap as sismėklanis. Lo . Na hecium–plienumas(: plienas + -umas), plg. Na hecium. Juss. Późnik. S. Beinheil. – pliènumas P 130; ūšis Na hecium ossi agum – pa- p as sisplienumas. Lo . Pachi a– a ė (: ai as „ aibas“ LKŽe + -ė), plg. Pachi a. Auble . – ājwéP 169; d i ūšys: Pachi a quina a– penkialãpė a ė, Pachi aaqua i- ca – andennė a ė. NEAIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGALŲ VARDAI Nemažos dalies L. I inskio naujažodžių sunku nus a y i ne ik mo y aciją, be i jų da yba nelabai aiški, ačiau VLKK Te minologijos pakomisėje bu o nusp ęs a eik i a o i i okius augalų a dus, nes L. I inskis jais į a dijo uos konk ečius augalus, ku ių lie u iški a dai ik daba i inami. Dalis okių a dų y a umpi d iskiemeniai žodžiai. Lo . Comp onia–ūg as, plg. Comp onia. R. B own. Pojemka. JW. – ūg as P 145; ūšis Comp onia pe eg ina– klajklinis ūg as. Lo . Co nu ia–salksnas, plg. Co nu ia. Plumie . Pa ko nia. JW. – słksnas P 227; ūšis Co nu ia g andi olia – s ambiažidissalksnas. Lo . Co yledon–du š as, plg. Co yledon. DC. Rozłóg. S. K. Pępownica. W. – dū szwas P 187; ūšis Co yledon o bicula a – apsk i alãpisdu š as. Lo . C a e a– i š as, plg. C a ae a. Linn. Powałka. JW. – wī sz asP 138 180; ys ūšys: C a e a adansonii–pap as sis i š as, C a e a eligiosa– puošnùsis i š as, C a e anu ala– ilãpis i š as. Lo . Elaeodend on–sumb as, plg. Elaedend on. Jacquin. (Elaeodend on). Łązan. Olejnik. P. Olejnica. M. – sūmb as P 213; d i ūšys: Elaeodend on o ien ale– y nissumb as, Elaeodend on c oceum– pap as sissumb as. Lo . Escallonia–smeilė, plg. Escallonia. Mu is. Twa dziczka. Ch. – smèjlé P 188; ys ūšys: Escallonia×langleyensis– puošniójismeilė, Escallonia ub a – audonójismeilė, Escallonia i ga a – kš inėsmeilė. Lo . Exacum–sūblas, plg. Exacum. D. C. Paliczka.Go zkolis . P. – sūbłas P 236; ūšis Exacum a ine– pap as sis sūblas. Lo . Glaucium– aiklas, plg. Glaucium. Tou ne . Ros opaść. Jundz. Ho n- mohn. – wājkłasP 175; d i ūšys: Glaucium la um–gel onsis aiklas, Glauciumco nicula um– ago asis aiklas. Lo . Onosma– liesmu, plg. Onosma. Linn. Pocze wa. Rumianica. W. Długosz. Jundz. Lo wu z. – lièsmuō P 233; penkios ūšys: Onosma au-  ica–k minisliesmu, Onosmaalbo- osea– aus sisliesmu,Onosmaechi- oides – šiu kš ùsisliesmu, Onosmahooke i – ibè inisliesmu, Onosmapa- nicula um– šluo linis liesmu. Lo . Pe ne ya–spūglas, plg. Pe ne ia. Gaudichaud. – spūgłas P 215; ūšis Pe ne ya muc ona a– smailialãpisspūglas. Lo . Plume ia–jos as, plg. Plume ia. Linn. U oczyn. – js as P 241; ys ūšys: Plume ia alba – bal sis jos as, Plume iaob usa– jamikinisjos-jos- as, Plume ia ub a – audonsisjos as. Lo . Sesu ium– sping as, plg. Sesu ium. Linn. P yszczy nica. Sy . – spīng asP 186; ūšis Sesu ium po ulacas um – paj inissping as. Lo . Tibouchina–eik as, plg. Tibouchina. Auble . P awdzin. – ējk asP 199; ūšis Tibouchina u illeana– pu pu niseik as. Lo . Umbilicus–elk as, plg. Umbilicus. Dec. U ocznik. Fal. Pępowiec. C. – ēłk as P 187; ūšis Umbilicus upes is – uolniselk as. Lo . U ena–gulis, plg. U ena.Dillenius. Nie onia. J. W. – gù lis P 168; ūšis U ena loba a–skiau ė alãpisgulis. Pe ž elgus pa eik us pa yzdžius, galima pas ebė i, kad šie augalų a dai ne u i o malių da ybos požymių. Gal i bū ų galima įž elg i jų da ybos o man ą, ačiau pama inį žodį sunku nus a y i. Galima išski i ik jų baig- menis, kai ku ie a dai u i uos pačius baigmenis, p z.: - as (eik as,elk as, jos as,sping as,sumb as,ūg as), -las (spūglas,sūblas, aiklas). P ie neaiškių naujažodžių ski ini i aš uoni iskiemeniai augalų genčių a dai. Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologija | 2008 | 15 139 Lo . Aphyllan hes–nuolaisis, plg. Aphyllan hes. Tou n. Mąsie ka.Goź-Goź- dzikowalilja. P. – nulajsis P 131; ūšis Aphyllan hes monspeliensis–pie nis nuolaisis. Lo . Cabomba–labūs as, plg. Cabomba. Auble . Plywiec. Ch. – łabūs as P 176; ūšis Cabomba ca oliniana – pap as sislabūs as. Lo . Di ca–sailu as, plg. Di ca. Linn. Rzemienica – sājłuwas P 155; ūšis Di ca palus is – pélkinissailu as. Lo . Gau a–p ies u is, plg. Gau a. Linn. Ża wa.Wspaniałaświeca. P. – p ìs uwis P 197; ūšis Gau a coccinea– k apùsisp ies u is. Lo . Gua ea–san as, plg. Gua ea. Linn. Guidonia. Plumie . P zechwał. – sanū as P 173; ke u ios ūšys: Gua ea hompsonii–juodsissan as, Gua eaguidonia–nuodngasissan as, Gua eag andi olia–s ambialãpis san as, Gua eaced a a–š iesùsissan as. Lo . Helioca pus–gi énd a, plg. Helioca pos. Linn. G ączla. JW. – giwnd- aP 170a; ūšis Helioca pus ame icanus – ame iknėgi énd a. Lo . Pe ea–kolūnis, plg.Pe ea. Hous . Pie awa – kłūnisP 227; ūšis Pe ea olubilis – gausiažidiskolūnis. Lo . Pon ede ia–skiaus menė, plg. Pon ede ia. Linn. Rosplawa. JW. Wod- niak. M. – skiaus mēné P 130; ūšis Pon ede ia co da a–siau alãpėskiaus - menė. Kai ku ie šios g upės naujažodžiai aip pa u i panašius baigmenis, kaip i p ieš ai ap a i d iskiemeniai augalų a dai, p z., baigmenys su p ie- balsiu - - (labūs as, sanū as, gi end a). Tačiau eikė ų pas ebė i, kad L. I inskio P igim ūmenėje daugiausia neaiškios da ybos naujažodžių y a su baigmenimis, u inčiais p iebalsį -n-, okie naujažodžiai suda o ieną ke i adalį isų P igim ūmenės naujažodžių (plačiau ž . Aukso iū ė 2004 : 127–149), o mažiausia y a naujažodžių, u inčių baigmenis su p iebalsiu - -, būdingiausias šios g upės baigmuo – - is. Da eikė ų paminė i kelis augalų a dus, ku ie bu o su eik i ki ai genčiai pa adin i, nes a gen is, ku ią P igim ūmenėje bu o į a dijęs L. I inskis, jau u i lie u išką a dą. Lo . Abeliophyllum–bal as (: bal as + - as), plg. Epipac is. Halle . K u- szczyk. Jundz. Sump wu z– bāl wasP 141; ūšis Abeliophyllum dis ichum – anks y sisbal as. Šio augalo bal i žiedai, žydi anks i pa asa į. Lo . Acalypha–lab a nė (: lab a as + -enė), plg. Rież as III. Acaly- pheae.Os kowe– łab awēnesP 150; T agia. Plumie . Pa zelina. JW. – łāb- awasP 150. L. I inskis naujada u lab a enėbu o pa adinęs ibą (lo . 140 Acalypheae), ad šis naujada as pe kel as genčiai į a dy i, o abi gen ys lo . Acalyphai lo . T agiaski iamos am pačiam pošeimiui. Pa i in os d i šio augalo ūšys: Acalypha hispida – še io ojilab a nė, Acalyphawilkesiana– ma gójilab a nė. Lo . Chlo ogalum–ža inis (: žal as + -inis), plg. Chlo a. Linn. Zielon. JW. – żalwìnisP 236; ūšis Chlo ogalum pome idianum– pap as sisža inis. Šį gen ies pa adinimą L. I inskis galėjo suda y i sekdamas ki ų kalbų a i- ikmenimis, plg. g . chlo os „žalias“ BVŽ 83. Lo . Mac adyena–apsukms (: apsuk i + -mys), plg. Helic e is. Linn. Sz ubownica. W. Sz uba. W. – psukmīs P 169; ūšis Mac adyena unguis- ca i – plė ùsisapsukms. Šio augalo a das y a mo y uo as, nes jis p iklauso ijoklinių šeimai. IŠVADOS Kai ku ie L. I inskio P igim ūmenės augalų a dai, iki šiol nepa ekę į jokį spausdin ą šal inį, eikiami a o i Te minologijos pakomisėje juos pa i - inus kaip lie u iškus a dus augalų, ku ie lie u iškai da nebu o pa adin- i. Dažniausiai konk ečiai augalo genčiai į a dy i eikiamas as L. I inskio naujada as a naujažodis, ku iuo jis kaip ik ą augalą i pa adino. Šiek iek mažiau nei pusė eikiamų a o i L. I inskio augalų genčių a dų y a naujada ai, u in ys mo y aciją, p z.: alksno is, g ės is, mėlūnis, smuikainis, sulpė as, ši monis, uogminys, i šūklis, y menys,žibė as i k ., o daugiau nei ienas ečdalis okių naujažodžių, ku ių neaiški nei da yba, nei mo y acija, p z.: du š as, eik as, elk as, jos as, kolūnis, labūs as, lies- muo, nuolaisis, salksnas, sanū as, sping as, spūglas, sūblas, sumb as, ūg as, aiklas i k . Šeš adalio s aipsnyje ap a iamų L. I inskio augalų genčių a dų da ybą galima a sek i, ačiau mo y acija neaiški, p z.: di k as, gai u as, imšas, mė- klainis, plienumas, ai ė, ingo is, skabu as, ske s enis. P igim ūmenės naujada ai i naujažodžiai pamažu a gyja i pa enka į a - oseną, aigi, L. I inskio pas angos ku i lie u iškus augalų a dus nenuėjo el ui. LITERATŪRA Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio ank aščiai K oku oje. – Te minologija 5, 102–110. Aukso iū ė A. 2000: L. I inskio mikologijos e minai. – Te minologija 7, 48–58. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio Lenkų–žemaičiųkalbųžodyno i P igim ūmenės augalų a dai. – Te minologija10, 135–142. Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų