132
Kele as e wei n en
Lau yno I inskio p lanzliche namen
ALBINA GULSORIŪT
Lie u ių kalbos ins i u as ĮVADAS Žymaus XIX a. li auische Kul u eikėjo Lau yno
I inskio (18101881) eine on wich igs en übe lebusių Na u wissenscha en We ken
is sein Hand aš is P igim ùmēné u en é sawieje dalijkus źemies, żoliun und
giwunun mi pa odim anun wa ojimo (Spis mine ałów, oślin i wo ów źyjących
(zwie zęcych) (www P igim ūmenė). Es is ein wissenscha liche zwei eiligen
Veikal, gesch iebenes übe 1870 m. und gespeiche in de Biblio hek de Polnischen
Wissensakademie K oku oje, nu de e s en Teil juod aš inis Va ian e und ih e
li auischen, la yniischen, lenkiischen und okiischen Übe einsmen-Rodykles sind
Lie u ių li e a u akos und nau os ins i u o biblio ekas hand aš yne. In dem E s en
Teil dieses Handsch i es Žemėmina L. I inskis s ell mine alogischen Themen
besch ieben, wo g e a lie u iško Beg i duoda la ynišką, lenkišką und kai kada
okišką a i ikmenį. Zwei e Teil Žolėmina es is ein sys ema isches Ge nyn on
Pilzen und P lanzen, in dem gegeben is 218 Familien und meh als 2520 Gens igen
li auische Namens und ih e En sp echungen in la einische , polkische und
okieße Sp achen (plačiau siehe Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė:
102110; Aukso iū ė 2000; Aukso iū ė 2003: 13514; 1998: 127; Diese L. I inskios Manusk ip
wu de nich ausged ück und bis XX a. sieben ohe Jah zehn s an änglich wa
unbekann Wissenscha le n, ad da in angegebenen li auisch li auische P lanzenen
Namdapa iko in keinem d uisdin ą Quelle, wu de wede in Lie u išką bo anikos
wo yną (1938), noch in Lie u ių kalbos žodyną.
A adus minė ą L. I inskio hand aš į, Bo anikos wo dyno komisijoje
übe s an neue us p lanzennamen bo anikė d . Ramunėlė Janke ičienė
o geschlagen wü de P lanze, nich u inčiam lie u iško na do, geben L.
I inskio suku ą namen, so po upu į einige L. I inskio p lanzennamen wu den
eingeschlossen we den in a oseną. Sei 2002 m. S aa ybliche li auische Sp ache Kommission Te minologijos pakomi-
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologija | 2008 | 15 133 si z zusammen mi bo anikais1 übe s o und e leih
lie u iškus namen an p lanzen, die li auische namen de noch ha en, meis ens
es nu je z nach Lie u ą geb ach we den p lanzen. Pas ebe e , dass
manchen P lanzen L. I inskis P igim ūmenėje schon benannęs wa , ad
pakomisi ä beschlußse nich ku i neuen P lanzennamens und neues
P lanzen-Gen į benennen L. I inskios geschau u namens. In diesem A ikel
disku ie en holienischen, pluoš ischen, de ischen und deko a i ischen
P lanzenen Namen, genommen aus L. I inskio P igim ūmenės (san umpa P ).
A enkellig is , dass im e wähn en L. I inskio Handsch i o ges ell we den
genčių namde, ad A enische P lanzen-Namens dėmenys zu e s ellen, und nich
im i aus L. I inskio Raš ų. Ap a iamus L. I inskio P lanzennamen kann geschieden
we den in d ei g up classies: eine P lanzennamen aiški mo y acija und da yba,
ande e aiški da yba, jedoch mo y acija nenuspėjama, und d ei s
P lanzenennų neaiški wede da yba, noch mo y acija.
AIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI S a s an holienischen,
pluoš ischen, de ischen und deko a i ischen P lanzenen Namen bes ä igen
zwanzig du L. I inskio neue ada ai, ski ini šei G uppe. Lo . Abelia y mens (: y is
plona, lanks i Baumzweiga [...] LKŽe + -menys), plg. Abelia. R. B . Wicie. m. wì menīs
P 247; seine A en: Abelia bi lo a d ižidis y mens, Abelia chinensis kninis
y mens, Abelia ×g andi lo a s ambiažidis y mens. Lo . Aeschynomene žib as
(: žiba, žibė i + -ė as), plg. Aeschynomene. Linn. Żywopłon. Wld. ex Onap. źibiē as
P 209; seine A is Aeschynomene aspe a šiu kš ùsis žib as.
Lo . Ale is ši mnis (: ši mas + -onis), plg. Ale is. Linn. Jud nia. Mącz ni ca. W.
szì monis P 133; seine A is Ale is a inosa mil o asis ši mnis.
Lo . Allamanda lieps s (: 3 liep i 2. e l. plės is LKŽe + -s ys), plg. Allamanda. Dzie bian. JW. lièps īs P 240; d ei
A en: Allamanda blanche ii pu pu nis lieps s, Allamanda ca ha ica gel onsis lieps s, Allamanda scho ii
s ambiazidis lieps s. 1 A ipsnyje umgesp ochenen P lanzennamen e wäs e e S aa ybliche li auische
Sp ache Kommission Te minologies pakomisä: d . Z. Gudžinskas (są ašų engėjas), d . V. Rašoma ičius
(Bo anikos ins i u as), p o . habil. d . J. R. Naujalis (Vilniaus uni e si e s Gam os wissenscha ų
akul e es), doc. d . Ž. Lazdauskai ė (Vilniaus pedagogischen Uni e si ä s Gam os ědų akul e as), d . A.
Aukso iū ė, doc. d . S . Keinys, S. Labanauskienė (Lie u ių kalbos ins i u as), A. I anauskienė, G.
Kazlauskai ė, A. Ma cinke ičienė, A. Umb asas (Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos sek e o ia as). Danke
ich D . Z. Gudžinskui ü die Themenno izen, die nü zlich wa en bei dem Sch eiben dieses A ikels.
134
Lo . Belamcanda iešmnis (: iešmas + -enis), plg. Ixia. Linn. S uwdzięcznia. JW.
jeszmēnis P 136; benann nach Bläu enähnlichkei . Dieses Genis abge enn
aus Ixia Ga ung, ih e A Belamcanda chinensis kninis ieš-
m nis.
Lo . Calyp ocalyx sulpė as2 (: sulpė i pamažu sulp i, čiulp i LKŽe is k am omi,
+ -ė as), plg. A eca.Żywipalma JW. – sulpiē as P 128; šio augalo iešu ai
seine A Calyp ocalyx spica us a pó asis sulpė as. Lo . Cho izema p ómė is (:
p o- + mė a), plg. Cho izema. Labilla die e. Wigus . JW. p mìe is P 205; zwei A en:
Cho izema co da um սրտnis p ómė is, Cho izema ilici olium bugininis p ómė is. Lo .
Ci ha exylum smuikanis (: smuikas + -ainis), plg. Ci ha exylon. Linn. Gigawa.
Bandu owiec. W. Sk zypcowe d zewo. P. Sk zypo d zew. JW. smujkājnis P 227; aus
diesem P lanzenholz we den Musikins umen e he ges ell . Pa adin en zwei
A en: Ci ha exylum be landie i ein asis smuikanis, Ci ha exylum spinosum
dyglio asis smuikanis. Lo . Cle h a alksn is (: alksnis + -o is), plg. Cle h a. Linn.
O szelina. Olszówka albo Olchówka. W. ałksn is P 215; P lanzenblä e ähnüs in
alksnio Blä e . Bezeichne e ie A en diese Ga ung: Cle h a acumina a ein asis
alks n is, Cle h a alni olia ik sis alksn is, Cle h a ba bine is ba zdó asis
alksn is, Cle h a a gesii didngasis alksn is. Lo . Cos us žiód is (: žiody i, žiodė +
- is), plg. Cos us. Linn. Kos . Kos owiec. C. Kos owe d zewo. Ł. źidwis P 138; die
P lanze benann nach žiedo o mą, bes ä ig zweie A ennamen: Cos us a e
a iknis žiód is, Cos us speciosus puošnùsis žiód is.
Lo . Cussonia klė o is (: kle as + -o is), plg. Cussonia. Thunbg. T zamoklon. JW. klièwo is P 197; zwei
A en: Cussonia panicula a schluo linis klė o is, Cussonia spica a a pó asis klė o is. Lo . Cynome a
papienis (: pa- + mienas, noch plg. papieniai 1. iebus, mi iel g ie inės ūgusis milenas, 2. pa ūgų nuosėdos,
padugnės LKŽe), plg. Cynome a. Linn. O ę wa. pāpienis P 211; aisiaus minkš imas sul ing, seine A
Cynome a cauli lo a ik sis papienis. Lo . Dianella mėlnis (: mėlenas, mėlynas + -ūnis, συνέβη dezin eg acija),
plg. Dianella. Lamk. Dowias ka. JW. mièlūnis P 131; dieses P lanzes blauini Ziedai und Be ogos. Bes ä ig en
zwei A en: Dianella cae ulea mėlynsis mėlnis, Dianella in e media ein asis mėlnis. 2 Deko a i ischen
P lanzennamen Ki chiauens noch neaps a s ä S aa ybliche li auischen Sp ache Kommissionisches
Ki čia imo pakomisä, ad genčių namen im A ikel angegeben we den neki čiuo i.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologie | 2008 | 15 135
Lo . Enhus […] sie minas (: sie i 2. iš i, es in i, kabin i; 4. ka in i LKŽe + -minas), plg. Enkyan hus.
Lou ei o. siè minas P 215; kann sein benann wegen žiedų ähnlichkei , sie au langų žiedkočių,
nus i en un en. Enkian hus campanula us ka illinis sie -linis sie -linis sie minas, Enkian hus
ce nuus s i ùsis sie minas, Enkian hus chinensis kninis sie minas, Enhus quinque lo us penkiažiãdis
sie minas, Enkian hus se ula us dan y al sie minas.
Lo . Hakea ai okš is (: 3 ai ė įnagis suduo i, imbas LKŽe + -okš is), plg. Hakea.
Sch ade . Ja zęs a. Muszlowe d zewo. W. wj okśz is P 154; P lanalo žiedas wie
kamuolys, p ismaigs y as ada ų, seine A Hakea lau ina ein asis ai okš is.
Lo . Heliconia bangmins (: banga + -minys), plg. Heliconia. Linn. Niebiana. JW.
bngminīs P 137; bes ä ig 12 A en diese Ga ung: Heliconia au an iaca
ein asis bangmins, Heliconia bihai g ass ažidis bangmins, Heliconia ca ibaea
ka binis bangmins, Heliconia collinsiana audonsis bangmins, Heliconia indica
g ünsis bangmins, Heliconia la ispa ha schwa zsis bangmins, Heliconia s iae
s y usis bangmins, Heliconia me allica s andüsis bangmins, Heliconia
psi aco um s, Heliconia os a a is bangminis s, Heliconia snap a s, Heliconia
bangmin s, Heliconia wagne i s. Lo . Kalmia g ės is (: g ės i, g ėsė + - is), plg.
Kalmia. Linn. Wdzięczelina. JW. g iêswis P 215; die P lanze is gi ig (šakos,
žiedai, lapai), genann d ei seine A en: Kalmia angus i olia siau alãpis g ės is,
Kalmia la i olia plačialãpis g ės is, Kalmia poli olia mels sis g ės is. Lo . My sine
miegnis (: miegas + -ūnis), plg. My sine. Ven ena . Szu zyna. Bo owica. W.
miègūnis P 218; A enis My sine cubana ame iknis miegnis.
Lo . Te minalia übe klis (: übe us + -üklis), plg. Te minalia. Linn. Wyżyca. J. W.
wi szūklis P 198; seh g oße Bäume, de en Blä e wachsen pachi in schakų
höchūnėse. li auisch benann is 19 A en dieses Baumes: Te minalia kae n amazii
amazninis übe klis, Te minalia kae n amazii azijnis übe klis, Te minalia ni ens
blizgùsis übe klis, Te minalia biala a d ispanis übe klis, Te minalia ellip ica ga ni ia,
ci alia mic o gels sis übe klis, Te minalia calamansana indonalia b achniazuna klis,
Te minalia i o è a sisis sis sis sis sis sis sis sis is übe Te minalia bica pais pó is
klis, Te minalia e minalis my ipa
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk-
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk-
136
kkkkkkkkkkkkkkkkkkkkk niec. JW. ùgmińīs P 130; die P lanze sunokina iel uogų,
zwei A en: U ula ia g andi lo a s ambiažidis uogmins, U ula ia pe olia a
pe mau alãpis uogmins.
Lo . U ula ia–uogmins (: uoga + -minys), plg. U ulia ia. Linn. Sople-
Man kann spe zen, dass einige Neuada us L. I inskis kū ė sekmend ande e
Sp achen Übe einsmenimis: lo . Anigozan hos ožnis (: ožys + -ūnis), plg.
Anigozan hus. Labilla die e. Kozociecznik. JW. żūnis P 137; plg. lenk. kozica ožka
LLKŽ 210. Bezeichne e ün A en diese P lanze: Anigozan hos la idus gels sis
ožnis, Anigozan hos humilis nied igsis ožnis, Anigozan hos manglesii o onsis
ožnis, Anigozan hos pulche imus g ažùsis ožnis, Anigozan hos u us us sis
ožnis.
Lo . Cephalan hus gal ožis (: kop a + -ožis), plg. Cephala ia. Sch ad. Głowień
m. gałwźis P 252; plg. g . kephale gal a BVŽ 76, lenk. głowa gal a LLKŽ 138.
P lanzena is Cephalan hus occiden alis aka nis gal ožis.
AIŠKIOS DARYBOS NEMOTYVUOTI AUGAL NARDAI Manchen P lanzen zu bezeichnen
L. I inskis gewäh e Namen, de en da ybą man zu ück olgen kann, jedoch
mo i a ion schwe zu inden. Sowohl Te mininai als auch nomenai sind kla e und
iksles e , wenn sind mo y uo i, jedoch, sag K. Gai enio, negalima sagen, dass
mo y uo i Te mininai sind genauüs, und nemo i uo i ne ikslüs. Ungenaue soll en
als nu alsch mo i ie e Te minen angesehen we den (Gai enis 2002: 39).
Nemažos Teils P lanzennamen, die he ėjusių aus schnekamosios Sp ache, auch
schwie ig a sek i mo i ia ion, ad Te minologies pakomiese nesp ęs a anbie en
zu e wenden und nich mo i i uo en L. I inskio P lanzennamen. Man kann
ausschließen neun diese G uppe P lanzennamen. Lo . Amsonia di k as (: di k i
i k i, ges i, dyk i, lep i LKŽe + - as), plg. Amsonia. Wal . Ros woń. JW. dì k as
P 241; A is Amsonia abe naemon ana ame iknis di k as.
Lo . Canella ing is (: ingo i ai y i, ingiuo i LKŽe + -o is), plg. Win e ania. Linn.
Cannella. Mu ay. Ko zybiel. Cynamon weiß. P. ìngo is P 173; A enis Canella
win e iana bal sis ing is. Lo . Can ua gai ù as (: gai us 1. pe puchiamas, wėjo
gai inamas
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologie | 2008 | 15 137
LKŽe + -u as), plg. Can ua. Juss. Pięk zyn. JW. gāj uwas P 235; seine A
Can ua buxi olia smulkialãpis gai ù as.
Lo . Cheilan hes sche s nis (: 1 sche s i 1. pjau i (pp . kiaulę), 5. pusiauska da
mal i, plėš i lukš ą LKŽe + -enis), plg. Cheilan hes. Sw. Olżyca. S onogowiec. M.
Schuppen a n. ske s ēnis P 115; zwei A en: Cheilan hes lanosa ilnó asis
ske s nis, Cheilan hes mic ophylla smulkialãpis ske s nis.
Lo . Conospe mum imšas (: im i, ima + -šas), plg. Conospe mum. Smi h. ìmszas P
154; zwei A en: Conospe mum c assine ium s o agslis imšas, Conospe mum
axi olium siau alãpis imšas. Lo . Hippoc epis skabu as (: 1 skabas apskaby as
s iebas, s ambas LKŽe + -u as), plg. Hippoc ēpis. Linn. Konikleca. V. Sy .
Podkownica. P. skābu as P 209; zwei A en: Hippoc epis comosa skiau e asis
skabu as, Hippoc epis eme us ein asis skabu as. Lo . Mimusops mėklanis (:
mėklas akylas, eze us LKŽe + -ainis), plg. Mimusops. Linn. Zawięźla. JW.
mièkłajnis P 217; seine A is Mimusops elengi ein asis mėklanis. Lo .
Na hecium s aenumas (: s aenas + -umas), plg. Na hecium. Juss. Późnik. S.
Beinheil. pliènumas P 130; A Na hecium ossi agum ein asis plienumas.
Lo . Pachi a a ė (: ai as aibas LKŽe + -ė), plg. Pachi a. Auble . ājwé P 169;
zwei A en: Pachi a quina a ün alãpė a ė, Pachi a aqua ica andennė a ė.
NEAIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI Nemažos Teils L. I inskio
naujažodžių schwie ig zu bes immen nich nu mo i a ion, abe und de en
Da iba nelabai aiški, jedoch VLKK Te minologijos pakomisėje wa en sp ęs a
e wenden und solche P lanzennamen, denn L. I inskis ihnen in jene konk e en
P lanzen, de en li awiški Namen nu je z es ges ell we den. Teil solche
Namen sind umpi biskiemenige Wö e . Lo . Comp onia ūg as, plg. Comp onia.
R. B own. Pojemka. JW. ūg as Lo . Co nu ia salksnas, plg. Co nu ia. Plumie .
P 145; ūšis Comp onia pe eg ina– klajklinis ūg as.
Pa ko nia. JW. słksnas P 227; A is Co nu ia g andi olia s ambiažidis
salksnas. Lo . Co yledon du š as, plg. Co yledon. DC. Rozłóg. S. K. Pępownica.
W. dū szwas P 187; A is Co yledon o bicula a apsk i alãpis du š as. Lo .
C a e a i š as, plg. C a ae a. Linn. Powałka. JW. wī sz as P
138
180; d ei A en: C a e a adansonii ein asis i š as, C a e a eligiosa puošnùsis
i š as, C a e a nu ala ilãpis i š as. Lo . Elaeodend on sumb as, plg.
Elaedend on. Jacquin. (Elaeodend on). Łązan. Olejnik. P. Olejnica. M. sūmb as P 213;
zwei A en: Elaeodend on o ien ale y nis sumb as, Elaeodend on c oceum ein asis
sumb as. Lo . Escallonia smeilė, plg. Escallonia. Mu is. Twa dziczka. Ch. smèjlé P 188;
d ei A en: Escallonia ×langleyensis puošnióji smeilė, Escallonia ub a audonóji
smeilė, Escallonia i ga a kš inė smeilė. Lo . Exacum sūblas, plg. Exacum. D. C.
Paliczka. Go zkolis . P. sūbłas P 236; A is Exacum a ine ein achsis sūblas. Lo .
Glaucium aiklas, plg. Glaucium. Tou ne . Ros opaść. Jundz. Ho nmohn. wājkłas P 175;
zwei A en: Glaucium la um gel onsis aik las, Glaucium co nicula um ago asis
aiklas. Lo . Onosma liesmu, plg. Onosma. Linn. Pocze wa. Rumianica. W. Długosz.
Jundz. Lo wu z. lièsmuō P 233; ün os A en: Onosma au- ica k minis liesmu,
Onosma albo- osea aus sis liesmu, Onosma echioides šiu kš ùsis liesmu, Onosma
hooke i ibè inis liesmu, Onosma pani cula um šluo linis liesmu.
Lo . Pe ne ya spūglas, plg. Pe ne ia. Gaudichaud. spūgłas P 215; A is Pe ne ya
muc ona a smailialãpis spūglas. Lo . Plume ia jos as, plg. Plume ia. Linn. U oczyn.
js as P 241; d ei A en: Plume ia alba bal sis jos as, Plume ia ob usa jamikinis jos-
jos as, Plume ia ub a audonsis jos as. Lo . Sesu ium sping as, plg. Sesu ium. Linn.
P yszczy nica. Sy . spīng as P 186; A is Sesu ium po ulacas um paj inis sping as.
Lo . Tibouchina eik as, plg. Tibouchina. Auble . P awdzin. ējk as P 199; A is Tibouchina
u illeana pu pu nis eik as. Lo . Umbilicus elk as, plg. Umbilicus. Dec. U ocznik. Fal.
Pępowiec. C. ēłk as P 187; A enis Umbilicus upes is uolnis elk as. Lo . U ena gulis,
plg. U ena. Dillenius. Nie onia. J. W. gù lis P 168; A enis U ena loba a skiau ė alãpis
gulis. Übe blickend o ges ell en Beispiele, kann man beme k we den, dass diese
P lanzenen Namen keine o malių Da bie ungs Zeichen haben. Vielleich und wä e es
möglich einzusehen ih e Da bie o man ä, jedoch G undwo e schwie ig zu
bes immen. Man kann un e scheiden nu ih e Bahmenin, einige Namen haben die gleichen
Bahmenin, z. B.: - as (eik as, elk as, jos as, sping as, sumb as, ūg as), -las (spūglas,
sūblas, aiklas). P ie neaiškių naujažodžių un e schiedini und ach oni iskiemeniai
P lanzen de Genčių namda.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologie | 2008 | 15 139
Lo . Aphyllan hes nuolaisis, plg. Aphyllan hes. Tou n. Mąsie ka. Goź-Goździkowa
lilja. P. nulajsis P 131; A is Aphyllan hes monspeliensis südnis nulaisis.
Lo . Cabomba labūs as, plg. Cabomba. Auble . Plywiec. Ch. łabūs as P
176; A is Cabomba ca oliniana ein asis labūs as. Lo . Di ca sailu as, plg.
Di ca. Linn. Rzemienica sājłuwas P 155; A is Di ca palus is pélkinis
sailu as.
Lo . Gau a p ies u is, plg. Gau a. Linn. Ża wa. Wspaniała świeca. P. p ìs uwis P
197; A enis Gau a coccinea k apùsis p ies u is. Lo . Gua ea san as, plg. Gua ea.
Linn. Guidonia. Plumie . P zechwał. sanū as P 173; ie A en: Gua ea hompsonii
juodsis san as, Gua ea guidonia nuodngasis san as, Gua ea g andi olia
s ambialãpis san as, Gua ea ced a a lich ùsis san as. Lo . Helioca pus
gi énd a, plg. Helioca pos. Linn. G ączla. JW. gi wnd a P 170a; A is Helioca pus
ame icanus ame iknė gi énd a. Lo . Pe ea kolūnis, plg. Pe ea. Hous . Pie awa
kłūnis P 227; A is Pe ea olubilis gausiažidis kolūnis.
Lo . Pon ede ia skiaus menė, plg. Pon ede ia. Linn. Rosplawa. JW. Wakodni. M.
skiaus mēné P 130; A is Pon ede ia co da a siau alãpė skiaus menė.
Einige diese G uppe neue Wö e haben auch ähnliche baigmenis, wie und o
dem es disku ie en d iskiemenige P lanzennamen, beispielsweise, baigmenis
mi p iebalsiu - - (labūs as, sanū as, gi end a). Alle dings soll e beme k
we den, dass L. I inskio P igim ümenie haup sächlich unbeau sich iges
Da bie neue Wö e on den neuen Wö e n sind, mi baigmenimis, die haben
-n solche Übungsmaßnahme -n, bilden ein Vie el alle P igim ümenes neue
Wö e (bl. Aukso iū ė 2004: 127149), und die ge ings e is die neue Wö e on
den neuen Wö e n mi - -, -ing-Biegmenis diese G uppe. - Noch soll e e wähn
we den einige P lanzennamen, die wa en gegeben ki ai genčiai namensi i, denn
a gen is, die P igim ūmenėje wa einge äh ijęs L. I inskis, schon
u i lie u išką a dą.
Lo . Abeliophyllum bal was (: bal as + - as), plg. Epipac is. Halle . K uszczyk.
Jundz. Sump wu z bāl was P 141; A is Abeliophyllum dis ichum ühy sis
bal was. Dieses P lanzen weiße Blü en, blydi üh i F ühling. Lo . Acalypha
lab a nė (: lab a as + -enė), plg. Rież as III. Acalypheae. Os kowe łab awēnes
P 150; T agia. Plumie . Pa zelina. JW. łāb a was P 150. L. I inskis naujada u
lab a enė wa namensinęs ibą (lo .
140
Aca ly pheae), dann diese neue ada e leg us genčiai eingewähl i i, a abi
gen ys lo . Acalypha und lo . T agia ausgezeichne en demselben pošeimiu.
Bes a e en zwei A en diese P lanze: Acalypha hispida sche io oji lab a nė,
Acalypha wilkesiana ma góji lab a nė.
Lo . Chlo ogalum ža inis (: žal as + -inis), plg. Chlo a. Linn. Zielon. JW. żalwìnis P
236; A is Chlo ogalum pome idianum ein asis ža inis. Diesen Gen snamen konn e
L. I inskis bilden olgend ande e Sp achen en sp echmenim, plg. g . chlo os
žalias BVŽ 83. Lo . Mac adyena apsukms (: apsuk i + -mys), plg. Helic e is. Linn.
Sz ubownica. W. Sz uba. W. psukmīs P 169; A is Mac adyena unguisca i
plė ùsis apsukms. De Name dieses P lanzen is mo i i uo , denn e gehö
ijoklinių Familie.
IŠVADOS
Einige welche L. I inskio P igim ūmenės P lanzennamen, bis je z nepa ekene in
keinem ged uckdin ą Quelle, we den zu Ve ügung nehmen Te minologies
pokomisėje sie bes ä igend als lie u iškus Namen P lanzen, die li auisch noch
nich genann wu den. Häu igs ens konk e čiai p lanalo genčiai eingeben
gegeben wi d das L. I inskio neue ada as ode neue zodis, dem e wie nu die
P lanze und namense e. Šiek an o wenige als halbä zu Ve ügung ges ell en
e wenden L. I inskios P lanzen genčių namen sind neuada ai, u n en
mo i a ion, z. alksno is, g ės is, mölūnis, smuikainis, sulpė as, ši monis,
uogminys, i šūklis, y menys, žibė as und k ., und meh als ein d i dalis
solche Wo odžių, de en neue neunäuße sch noch, neunne mo i a ion, z.
du š as, eik as, elk as, ih , kolsis, lab as, liesglas, nuš, salks, san as, spū as,
spūblas, sūblas, sūba, ūg as, e c.
Šeš adalis im A ikel besp ochenen L. I inskios P lanzengenennamen da yb,
kann zu ückge üh we den, jedoch mo i acija neaiški, beispielsweise.:
di k as, gai u as, imšas, mėklainis, plienumas, ai ė, ingo is, skabu as,
ske s enis. P igim ūmenės naujada ai und naujažodžiai nach und nach
a gyga und allen in a oseną, aigi, L. I inskios Bemühungen ku i lie u iškus
P lanzens Namenus nenuen zu e gehen.
LITERATŪRA
Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio hand aščiai K oku oje. Te minologie 5, 102110. Aukso iū ė A. 2000: L.
I inskios mikologies Te mininai. Te minologie 7, 4858. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio
Lenkischenzemaiischen Sp achen Wö e no und P igim ūmenės P lanzenen Namda. –
Te minologie 10, 135142.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
