132
Kele as a gai in ų
Lau yno I inskio augalų a dų
ALBINA AUKSORIŪTĖ
Lie u iųkalbosins i u as
ĮVADAS
Žymaus XIX a. lie u ių kul ū os eikėjo Lau yno I inskio (1810–1881)
ienas iš s a biausių išlikusių gam os mokslų da bų y a jo ank aš is
P igim ùmēné u en ésawiejedalijkusźemies,żoliuni giwununsupa odi-
muanunwa ojimo (Spismine ałów, oślini wo ówźyjących (zwie zęcych)
( oliau – P igim ūmenė). Tai mokslinis d iejų dalių eikalas, pa ašy as apie
1870 m. i saugomas Lenkijos mokslų akademijos biblio ekoje K oku oje,
ik pi mosios dalies juod aš inis a ian as i jos lie u iškų, lo yniškų, len-
kiškų i okiškų a i ikmenų odyklės y a Lie u ių li e a ū os i au osakos
ins i u o biblio ekos ank aš yne. Pi moje šio ank aščio dalyje Žemėmina
L. I inskis pa eikia mine alogijos dalykų ap ašą, ku g e a lie u iško e -
mino duoda lo ynišką, lenkišką i kai kada okišką a i ikmenį. An oji dalis
Žolėmina – ai sis eminis g ybų i augalų a dynas, ku iame pa eik a 218
šeimų i daugiau kaip 2520 genčių lie u iškų pa adinimų i jų a i ikmenų
lo ynų, lenkų i okiečių kalbomis (plačiau ž . Janke ičius, Janke ičienė
1962: 151–163; Aukso iū ė 1998: 102–110; Aukso iū ė 2000; Aukso iū ė
2003: 135–142; Aukso iū ė 2004: 127–149). Šis L. I inskio ank aš is ne-
bu o išspausdin as i iki XX a. sep in ojo dešim mečio p adžios bu o neži-
nomas Lie u os mokslininkams, ad jame pa eik i lie u iški augalų a dai
nepa eko į jokį spausdin ą šal inį, nebu o į auk i nei į Lie u iškąbo anikos
žodyną (1938), nei į Lie u iųkalbosžodyną.
A adus minė ą L. I inskio ank aš į, Bo anikos žodyno komisijoje s a s-
an naujus augalų a dus bo anikė d . Ramunėlė Janke ičienė pasiūlyda o
augalui, ne u inčiam lie u iško a do, su eik i L. I inskio suku ą a dą, aip
po upu į kai ku ie L. I inskio augalų a dai bu o į aukiami į a oseną.
Nuo 2002 m. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pakomi-
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologija | 2008 | 15 133
sė ka u su bo anikais1 s a s o i su eikia lie u iškus a dus augalams, ku ie
lie u iškų a dų da ne u ėjo, dažniausiai ai ik daba į Lie u ą a ežami
augalai. Pas ebė a, kad kai ku iuos augalus L. I inskis P igim ūmenėje jau
bu o pa adinęs, ad pakomisėje nusp ęs a neku i naujo augalo a do i
naują augalų gen į pa adin i L. I inskio suku u a du.
Šiame s aipsnyje ap a iami medieninių, pluoš inių, de inių i deko-
a y inių augalų a dai, paim i iš L. I inskio P igim ūmenės (san umpa –
P ). A k eip inas dėmesys, kad minė ame L. I inskio ank aš yje pa eikia-
mi genčių a dai, ad ūšiniai augalų a dų dėmenys suku i, o ne im i iš
L. I inskio aš ų. Ap a iamus L. I inskio augalų a dus galima suski s y i
į is g upeles: ienų augalų a dų aiški mo y acija i da yba, ki ų – aiški
da yba, ačiau mo y acija nenuspėjama, o ečių augalų a dų neaiški nei
da yba, nei mo y acija.
AIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGALŲ VARDAI
S a s an medieninių, pluoš inių, de inių i deko a y inių augalų a dus
pa i in i d idešim du L. I inskio naujada ai, ski ini šiai g upei.
Lo . Abelia– y mens (: y is „plona, lanks i medžio šaka […]“ LKŽe +
-menys), plg. Abelia.R. B . Wicieṕ. m. – wì menīs P 247; jo ūšys: Abe-
lia bi lo a–d ižidis y mens, Abeliachinensis–kninis y mens, Abelia
×g andi lo a–s ambiažidis y mens.
Lo . Aeschynomene–žib as (: žiba, žibė i + -ė as), plg. Aeschynome-
ne. Linn. Żywopłon. Wld. ex Onap. – źibiē as P 209; jo ūšis Aeschynomene
aspe a – šiu kš ùsisžib as.
Lo . Ale is – ši mnis ( : ši mas + -onis), plg. Ale is. Linn. Jud nia.
Mącznica. W. – szì monis P 133; jo ūšis Ale is a inosa – mil o asisši -
mnis.
Lo . Allamanda–lieps s (: 3 liep i 2. e l. „plės is“ LKŽe + -s ys),
plg. Allamanda.Dzie bian. JW. – lièps īs P 240; ys ūšys: Allamanda
blanche ii – pu pu nislieps s,Allamandaca ha ica – gel onsislieps s,
Allamandascho ii – s ambiažidislieps s.
1 S aipsnyje ap a iamus augalų a dus aps a s ė Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos
pakomisė: d . Z. Gudžinskas (są ašų engėjas), d . V. Rašoma ičius (Bo anikos ins i u as), p o . habil. d .
J. R. Naujalis (Vilniaus uni e si e o Gam os mokslų akul e as), doc. d . Ž. Lazdauskai ė (Vilniaus peda-
goginio uni e si e o Gam os mokslų akul e as), d . A. Aukso iū ė, doc. d . S . Keinys, S. Labanauskienė
(Lie u ių kalbos ins i u as), A. I anauskienė, G. Kazlauskai ė, A. Ma cinke ičienė, A. Umb asas (Vals ybi-
nės lie u ių kalbos komisijos sek e o ia as). Dėkoju d . Z. Gudžinskui už dalykines pas abas, ku ios bu o
naudingos ašan šį s aipsnį.
134
Lo . Belamcanda–iešmnis (: iešmas + -enis), plg. Ixia. Linn. S uw-
dzięcznia. JW. – jeszmēnis P 136; pa adin as pagal lapų panašumą. Ši
gen is išski a iš Ixia gen ies, jos ūšis Belamcandachinensis– kninisieš-
mnis.
Lo . Calyp ocalyx–sulpė as2 (: sulpė i „pamažu sulp i, čiulp i“ LKŽe
+ -ė as), plg. A eca.Żywipalma JW. – sulpiē as P 128; šio augalo iešu ai
y a k am omi, jo ūšis Calyp ocalyx spica us – a pó asissulpė as.
Lo . Cho izema–p ómė is(: p o- + mė a), plg. Cho izema. Labilla die e.
Wigus . JW. – p mìe isP 205; d i ūšys: Cho izema co da um – ši dnis
p ómė is, Cho izemailici olium – bugininisp ómė is.
Lo . Ci ha exylum – smuikanis(: smuikas + -ainis), plg. Ci ha exylon.
Linn. Gigawa.Bandu owiec. W. Sk zypcowed zewo. P. Sk zypod zew. JW. –
smujkājnis P 227; iš šio augalo medienos gaminami muzikos ins umen ai.
Pa adin os d i ūšys: Ci ha exylumbe landie i – pap as sissmuikanis, Ci-
ha exylumspinosum –dyglio asissmuikanis.
Lo . Cle h a – alksn is (: alksnis + -o is), plg. Cle h a. Linn. O szelina.
OlszówkaalboOlchówka. W. – ałksn isP 215; augalo lapai panašūs į alksnio
lapus. Pa adin os ke u ios šios gen ies ūšys: Cle h aacumina a – pap as sis
alksn is, Cle h aalni olia– ik sisalksn is, Cle h aba bine is – ba zdó-
asisalksn is, Cle h a a gesii – didngasisalksn is.
Lo . Cos us–žiód is (: žiody i, žiodė + - is), plg. Cos us. Linn. Kos .
Kos owiec. C. Kos owed zewo. Ł. – źidwis P 138; augalas pa adin as pagal
žiedo o mą, pa i in i d iejų ūšių a dai: Cos us a e – a iknisžiód is,
Cos usspeciosus–puošnùsisžiód is.
Lo . Cussonia–klė o is (: kle as + -o is), plg. Cussonia. Thunbg. T za-
moklon. JW. – klièwo is P 197; d i ūšys: Cussonia panicula a – šluo linis
klė o is, Cussoniaspica a – a pó asisklė o is.
Lo . Cynome a–papienis (: pa- + pienas, da plg. papieniai 1. „ iebus,
su daug g ie inės ūgusis pienas“, 2. „pa ūgų nuosėdos, padugnės“ LKŽe),
plg. Cynome a. Linn. O ę wa. – pāpienis– P 211; aisiaus minkš imas
sul ingas, jo ūšis Cynome a cauli lo a – ik sispapienis.
Lo . Dianella– mėlnis (: mėlenas, mėlynas + -ūnis, į yko dezin eg aci-
ja), plg. Dianella.Lamk. Dowias ka. JW. – mièlūnis P 131; šio augalo mėlyni
žiedai i uogos. Pa i in os d i ūšys: Dianellacae ulea – mėlynsismėlnis,
Dianellain e media – pap as sismėlnis.
2 Deko a y inių augalų a dų ki čia imo da neaps a s ė Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Ki čia imo
pakomisė, ad genčių a dai s aipsnyje pa eikiami neki čiuo i.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologija | 2008 | 15 135
Lo . Enkian hus–sie minas (: sie i 2. „ iš i, i in i, kabin i“; 4. „ka-
in i“ LKŽe + -minas), plg. Enkyan hus. Lou ei o. – siè minas P 215; gali
bū i pa adin as dėl žiedų panašumo, jie an ilgų žiedkočių, nus i ę žemyn.
Pa adin os penkios augalo ūšys: Enkian hus campanula us – ka illinissie -linissie -linissie -
minas, Enkian husce nuus – s i ùsissie minas, Enkian huschinensis– kninis
sie minas, Enkian husquinque lo us – penkiažidissie minas, Enkian husse -
ula us – dan y alãpissie minas.
Lo . Hakea– ai okš is (: 3 ai ė „įnagis suduo i, imbas“ LKŽe + -okš-
is), plg. Hakea. Sch ade . Ja zęs a. Muszlowed zewo. W. – wj okśz is P 154;
augalo žiedas kaip kamuolys, p ismaigs y as ada ų, jo ūšis Hakealau ina –
pap as sis ai okš is.
Lo . Heliconia–bangmins (: banga + -minys), plg. Heliconia. Linn.
Niebiana. JW. – bngminīs P 137; pa i in a 12 šios gen ies ūšių: He-
liconia au an iaca– pap as sisbangmins, Heliconiabihai – žals ažidis
bangmins, Heliconiaca ibaea – ka binisbangmins, Heliconiacollinsiana –
audonsisbangmins, Heliconiaindica – žalisisbangmins, Heliconiala-
ispa ha – e ažidisbangmins, Heliconiama iae – s y uklinisbangmins,
Heliconiame allica – s andùsisbangmins, Heliconiapsi aco um – papginis
bangmins, Heliconia os a a – snapo asisbangmins, Heliconias ic a –
s ačisisbangmins, Heliconiawagne iana – ma gsisbangmins.
Lo . Kalmia–g ės is (: g ės i, g ėsė + - is), plg. Kalmia. Linn. Wdzię-
czelina. JW. – g iêswis P 215; augalas y a nuodingas (šakos, žiedai, lapai),
pa adin os ys jo ūšys: Kalmiaangus i olia– siau alãpisg ės is, Kalmia
la i olia– plačialãpisg ės is, Kalmiapoli olia–mels sisg ės is.
Lo . My sine–miegnis (: miegas + -ūnis), plg. My sine. Ven ena . Szu-
zyna.Bo owica. W. – miègūnisP 218; ūšis My sine cubana–ame iknis
miegnis.
Lo . Te minalia – i šklis (: i šus + -ūklis), plg. Te minalia. Linn. Wy-
życa. J. W. – wi szūklis P 198; labai dideli medžiai, ku ių lapai auga pačiose
šakų i šūnėse. Lie u iškai pa adin a 19 šio medžio ūšių: Te minaliaama-
zonia– amazninis i šklis, Te minaliakae nbachii–azijnis i šklis, Te -
minaliani ens– blizgùsis i šklis, Te minaliabiala a– d ispanis i šklis,
Te minaliaellip ica– gau o asis i šklis, Te minaliaci ina– gels sis
i šklis, Te minaliacalamansanai– indonèzinis i šklis, Te minaliai o-
ensis– juodsis i šklis, Te minaliabelli ica– ka pó asis i šklis, Te -
minaliamy ioca pa– kkinis i šklis, Te minaliaca appa– migdlinis
i šklis, Te minaliaoblonga– plačiaspanis i šklis, Te minaliachebula–
136
plauko asis i šklis, Te minaliaa juna– pliksis i šklis, Te minaliasu-
pe ba– puošnùsis i šklis, Te minaliase icea– augnis i šklis, Te minalia
b assii– udsis i šklis, Te minaliamic oca pa– smulkia asis i šklis,
Te minaliapanicula a– šluo linis i šklis.
Lo . U ula ia–uogmins (: uoga + -minys), plg. U ulia ia. Linn. Sople-
niec. JW. – ùgmińīsP 130; augalas sunokina daug uogų, d i ūšys: U ula ia
g andi lo a – s ambiažidisuogmins, U ula iape olia a – pe mau alãpis
uogmins.
Galima spė i, kad kai ku iuos naujada us L. I inskis kū ė sekdamas ki ų
kalbų a i ikmenimis: lo . Anigozan hos–ožnis (: ožys + -ūnis), plg. Ani-
gozan hus. Labilla die e. Kozociecznik. JW. – żūnis P 137; plg. lenk. kozica
„ožka“ LLKŽ 210. Pa adin os penkios šio augalo ūšys: Anigozan hos la i-
dus – gels sisožnis, Anigozan hoshumilis– žemsisožnis, Anigozan hos
manglesii– audonsisožnis, Anigozan hospulche imus–g ažùsisožnis,
Anigozan hos u us– us sisožnis.
Lo . Cephalan hus – gal ožis (: gal a + -ožis), plg. Cephala ia. Sch ad.
Głowień m. – gałwźisP 252; plg. g . kephale „gal a“ BVŽ 76, lenk. gło-
wa „gal a“ LLKŽ 138. Augalo ūšis Cephalan husocciden alis – aka nis
gal ožis.
AIŠKIOS DARYBOS NEMOTYVUOTI AUGALŲ VARDAI
Kai ku iems augalams pa adin i L. I inskis su eikė a dus, ku ių da ybą
galima a sek i, ačiau mo y aciją sunku as i. Tiek e minai, iek nomenai
y a aiškesni i ikslesni, kai y a mo y uo i, ačiau, pasak K. Gai enio, „nega-
lima saky i, kad mo y uo i e minai y a ikslūs, o nemo y uo i – ne ikslūs.
Ne iksliais eikė ų laiky i ik klaidinamai mo y uo us e minus“ (Gai enis
2002: 39). Nemažos dalies augalų a dų, a ėjusių iš šnekamosios kalbos,
aip pa sunku a sek i mo y aciją, ad Te minologijos pakomisėje nusp ęs a
eik i a o i i nemo y uo us L. I inskio augalų a dus.
Galima išski i de ynis šios g upės augalų a dus.
Lo . Amsonia– di k as(: di k i„ i k i, ges i, dyk i, lep i“ LKŽe + - as),
plg. Amsonia. Wal . Ros woń. JW. – dì k as P 241; ūšis Amsonia abe nae-
mon ana – ame iknisdi k as.
Lo . Canella– ing is (: ingo i „ ai y i, ingiuo i“ LKŽe + -o is), plg.
Win e ania. Linn. Cannella. Mu ay. Ko zybiel.Cynamonbiały. P. – ìngo is P
173; ūšis Canella win e iana–bal sis ing is.
Lo . Can ua–gai ù as (: gai us „1. pe pučiamas, ėjo gai inamas“
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų

Te minologija | 2008 | 15 137
LKŽe + -u as), plg. Can ua. Juss. Pięk zyn. JW. – gāj uwas P 235; jo ūšis
Can ua buxi olia – smulkialãpisgai ù as.
Lo . Cheilan hes–ske s nis (: 1 ske s i1. „pjau i (pp . kiaulę)“, 5. „pu-
siauska da mal i, plėš i lukš ą“ LKŽe + -enis), plg. Cheilan hes. Sw. Olżyca.
S onogowiec. M. Schuppen a n. – ske s ēnisP 115; d i ūšys: Cheilan hes
lanosa – ilnó asis ske s nis, Cheilan hes mic ophylla – smulkialãpis
ske s nis.
Lo . Conospe mum–imšas (: im i, ima + -šas), plg. Conospe mum.
Smi h. –ìmszas P 154; d i ūšys: Conospe mum c assine ium – s o agslis
imšas, Conospe mum axi olium –siau alãpisimšas.
Lo . Hippoc epis–skabu as (: 1 skabas„apskaby as s iebas, s ambas“
LKŽe + -u as), plg. Hippoc ēpis. Linn. Konikleca. V. Sy . Podkownica. P. –
skābu asP 209; d i ūšys: Hippoc epis comosa – skiau e  asisskabu as,
Hippoc episeme us – pap as sisskabu as.
Lo . Mimusops–mėklanis (: mėklas „akylas, a sa gus“ LKŽe + -ainis),
plg. Mimusops. Linn. Zawięźla. JW. – mièkłajnisP 217; jo ūšis Mimusops
elengi – pap as sismėklanis.
Lo . Na hecium–plienumas(: plienas + -umas), plg. Na hecium. Juss.
Późnik. S. Beinheil. – pliènumas P 130; ūšis Na hecium ossi agum – pa-
p as sisplienumas.
Lo . Pachi a– a ė (: ai as „ aibas“ LKŽe + -ė), plg. Pachi a. Auble . –
ājwéP 169; d i ūšys: Pachi a quina a– penkialãpė a ė, Pachi aaqua i-
ca – andennė a ė.
NEAIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGALŲ VARDAI
Nemažos dalies L. I inskio naujažodžių sunku nus a y i ne ik mo y aciją,
be i jų da yba nelabai aiški, ačiau VLKK Te minologijos pakomisėje bu o
nusp ęs a eik i a o i i okius augalų a dus, nes L. I inskis jais į a dijo
uos konk ečius augalus, ku ių lie u iški a dai ik daba i inami. Dalis
okių a dų y a umpi d iskiemeniai žodžiai.
Lo . Comp onia–ūg as, plg. Comp onia. R. B own. Pojemka. JW. – ūg as
P 145; ūšis Comp onia pe eg ina– klajklinis ūg as.
Lo . Co nu ia–salksnas, plg. Co nu ia. Plumie . Pa ko nia. JW. – słksnas
P 227; ūšis Co nu ia g andi olia – s ambiažidissalksnas.
Lo . Co yledon–du š as, plg. Co yledon. DC. Rozłóg. S. K. Pępownica.
W. – dū szwas P 187; ūšis Co yledon o bicula a – apsk i alãpisdu š as.
Lo . C a e a– i š as, plg. C a ae a. Linn. Powałka. JW. – wī sz asP
138
180; ys ūšys: C a e a adansonii–pap as sis i š as, C a e a eligiosa–
puošnùsis i š as, C a e anu ala– ilãpis i š as.
Lo . Elaeodend on–sumb as, plg. Elaedend on. Jacquin. (Elaeodend on).
Łązan. Olejnik. P. Olejnica. M. – sūmb as P 213; d i ūšys: Elaeodend on
o ien ale– y nissumb as, Elaeodend on c oceum– pap as sissumb as.
Lo . Escallonia–smeilė, plg. Escallonia. Mu is. Twa dziczka. Ch. – smèjlé
P 188; ys ūšys: Escallonia×langleyensis– puošniójismeilė, Escallonia
ub a – audonójismeilė, Escallonia i ga a – kš inėsmeilė.
Lo . Exacum–sūblas, plg. Exacum. D. C. Paliczka.Go zkolis . P. – sūbłas
P 236; ūšis Exacum a ine– pap as sis sūblas.
Lo . Glaucium– aiklas, plg. Glaucium. Tou ne . Ros opaść. Jundz. Ho n-
mohn. – wājkłasP 175; d i ūšys: Glaucium la um–gel onsis aiklas,
Glauciumco nicula um– ago asis aiklas.
Lo . Onosma– liesmu, plg. Onosma. Linn. Pocze wa. Rumianica.
W. Długosz. Jundz. Lo wu z. – lièsmuō P 233; penkios ūšys: Onosma au-
 ica–k minisliesmu, Onosmaalbo- osea– aus sisliesmu,Onosmaechi-
oides – šiu kš ùsisliesmu, Onosmahooke i – ibè inisliesmu, Onosmapa-
nicula um– šluo linis liesmu.
Lo . Pe ne ya–spūglas, plg. Pe ne ia. Gaudichaud. – spūgłas P 215; ūšis
Pe ne ya muc ona a– smailialãpisspūglas.
Lo . Plume ia–jos as, plg. Plume ia. Linn. U oczyn. – js as P 241;
ys ūšys: Plume ia alba – bal sis jos as, Plume iaob usa– jamikinisjos-jos-
as, Plume ia ub a – audonsisjos as.
Lo . Sesu ium– sping as, plg. Sesu ium. Linn. P yszczy nica. Sy . –
spīng asP 186; ūšis Sesu ium po ulacas um – paj inissping as.
Lo . Tibouchina–eik as, plg. Tibouchina. Auble . P awdzin. – ējk asP
199; ūšis Tibouchina u illeana– pu pu niseik as.
Lo . Umbilicus–elk as, plg. Umbilicus. Dec. U ocznik. Fal. Pępowiec. C. –
ēłk as P 187; ūšis Umbilicus upes is – uolniselk as.
Lo . U ena–gulis, plg. U ena.Dillenius. Nie onia. J. W. – gù lis P 168;
ūšis U ena loba a–skiau ė alãpisgulis.
Pe ž elgus pa eik us pa yzdžius, galima pas ebė i, kad šie augalų a dai
ne u i o malių da ybos požymių. Gal i bū ų galima įž elg i jų da ybos
o man ą, ačiau pama inį žodį sunku nus a y i. Galima išski i ik jų baig-
menis, kai ku ie a dai u i uos pačius baigmenis, p z.: - as (eik as,elk as,
jos as,sping as,sumb as,ūg as), -las (spūglas,sūblas, aiklas).
P ie neaiškių naujažodžių ski ini i aš uoni iskiemeniai augalų genčių
a dai.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologija | 2008 | 15 139
Lo . Aphyllan hes–nuolaisis, plg. Aphyllan hes. Tou n. Mąsie ka.Goź-Goź-
dzikowalilja. P. – nulajsis P 131; ūšis Aphyllan hes monspeliensis–pie nis
nuolaisis.
Lo . Cabomba–labūs as, plg. Cabomba. Auble . Plywiec. Ch. – łabūs as
P 176; ūšis Cabomba ca oliniana – pap as sislabūs as.
Lo . Di ca–sailu as, plg. Di ca. Linn. Rzemienica – sājłuwas P 155;
ūšis Di ca palus is – pélkinissailu as.
Lo . Gau a–p ies u is, plg. Gau a. Linn. Ża wa.Wspaniałaświeca. P. –
p ìs uwis P 197; ūšis Gau a coccinea– k apùsisp ies u is.
Lo . Gua ea–san as, plg. Gua ea. Linn. Guidonia. Plumie . P zechwał. –
sanū as P 173; ke u ios ūšys: Gua ea hompsonii–juodsissan as,
Gua eaguidonia–nuodngasissan as, Gua eag andi olia–s ambialãpis
san as, Gua eaced a a–š iesùsissan as.
Lo . Helioca pus–gi énd a, plg. Helioca pos. Linn. G ączla. JW. – giwnd-
aP 170a; ūšis Helioca pus ame icanus – ame iknėgi énd a.
Lo . Pe ea–kolūnis, plg.Pe ea. Hous . Pie awa – kłūnisP 227; ūšis
Pe ea olubilis – gausiažidiskolūnis.
Lo . Pon ede ia–skiaus menė, plg. Pon ede ia. Linn. Rosplawa. JW. Wod-
niak. M. – skiaus mēné P 130; ūšis Pon ede ia co da a–siau alãpėskiaus -
menė.
Kai ku ie šios g upės naujažodžiai aip pa u i panašius baigmenis, kaip
i p ieš ai ap a i d iskiemeniai augalų a dai, p z., baigmenys su p ie-
balsiu - - (labūs as, sanū as, gi end a). Tačiau eikė ų pas ebė i, kad
L. I inskio P igim ūmenėje daugiausia neaiškios da ybos naujažodžių y a
su baigmenimis, u inčiais p iebalsį -n-, okie naujažodžiai suda o ieną
ke i adalį isų P igim ūmenės naujažodžių (plačiau ž . Aukso iū ė 2004 :
127–149), o mažiausia y a naujažodžių, u inčių baigmenis su p iebalsiu
- -, būdingiausias šios g upės baigmuo – - is.
Da eikė ų paminė i kelis augalų a dus, ku ie bu o su eik i ki ai genčiai
pa adin i, nes a gen is, ku ią P igim ūmenėje bu o į a dijęs L. I inskis, jau
u i lie u išką a dą.
Lo . Abeliophyllum–bal as (: bal as + - as), plg. Epipac is. Halle . K u-
szczyk. Jundz. Sump wu z– bāl wasP 141; ūšis Abeliophyllum dis ichum –
anks y sisbal as. Šio augalo bal i žiedai, žydi anks i pa asa į.
Lo . Acalypha–lab a nė (: lab a as + -enė), plg. Rież as III. Acaly-
pheae.Os kowe– łab awēnesP 150; T agia. Plumie . Pa zelina. JW. – łāb-
awasP 150. L. I inskis naujada u lab a enėbu o pa adinęs ibą (lo .
140
Acalypheae), ad šis naujada as pe kel as genčiai į a dy i, o abi gen ys lo .
Acalyphai lo . T agiaski iamos am pačiam pošeimiui. Pa i in os d i šio
augalo ūšys: Acalypha hispida – še io ojilab a nė, Acalyphawilkesiana–
ma gójilab a nė.
Lo . Chlo ogalum–ža inis (: žal as + -inis), plg. Chlo a. Linn. Zielon.
JW. – żalwìnisP 236; ūšis Chlo ogalum pome idianum– pap as sisža inis.
Šį gen ies pa adinimą L. I inskis galėjo suda y i sekdamas ki ų kalbų a i-
ikmenimis, plg. g . chlo os „žalias“ BVŽ 83.
Lo . Mac adyena–apsukms (: apsuk i + -mys), plg. Helic e is. Linn.
Sz ubownica. W. Sz uba. W. – psukmīs P 169; ūšis Mac adyena unguis-
ca i – plė ùsisapsukms. Šio augalo a das y a mo y uo as, nes jis p iklauso
ijoklinių šeimai.
IŠVADOS
Kai ku ie L. I inskio P igim ūmenės augalų a dai, iki šiol nepa ekę į jokį
spausdin ą šal inį, eikiami a o i Te minologijos pakomisėje juos pa i -
inus kaip lie u iškus a dus augalų, ku ie lie u iškai da nebu o pa adin-
i. Dažniausiai konk ečiai augalo genčiai į a dy i eikiamas as L. I inskio
naujada as a naujažodis, ku iuo jis kaip ik ą augalą i pa adino.
Šiek iek mažiau nei pusė eikiamų a o i L. I inskio augalų genčių
a dų y a naujada ai, u in ys mo y aciją, p z.: alksno is, g ės is, mėlūnis,
smuikainis, sulpė as, ši monis, uogminys, i šūklis, y menys,žibė as i k .,
o daugiau nei ienas ečdalis okių naujažodžių, ku ių neaiški nei da yba,
nei mo y acija, p z.: du š as, eik as, elk as, jos as, kolūnis, labūs as, lies-
muo, nuolaisis, salksnas, sanū as, sping as, spūglas, sūblas, sumb as, ūg as,
aiklas i k .
Šeš adalio s aipsnyje ap a iamų L. I inskio augalų genčių a dų da ybą
galima a sek i, ačiau mo y acija neaiški, p z.: di k as, gai u as, imšas, mė-
klainis, plienumas, ai ė, ingo is, skabu as, ske s enis.
P igim ūmenės naujada ai i naujažodžiai pamažu a gyja i pa enka į a -
oseną, aigi, L. I inskio pas angos ku i lie u iškus augalų a dus nenuėjo
el ui.
LITERATŪRA
Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio ank aščiai K oku oje. – Te minologija 5, 102–110.
Aukso iū ė A. 2000: L. I inskio mikologijos e minai. – Te minologija 7, 48–58.
Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio Lenkų–žemaičiųkalbųžodyno i P igim ūmenės augalų a dai. –
Te minologija10, 135–142.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų