132
Kele as iacqui ebbe o
Lau yno I inskio nomi di pian e
ALBINA AULSORIŪT
L'is i u o della Li uania ĮVADAS Žymaus XIX a. lie u ių kul ū os eikėjo Lau yno
I inskio (18101881) uno dei più impo an i sop a isusių scienze na u ali la o ių è il suo
man aš is P igim ùmēné u en é sawieje dalijkus źemies, żoliun e giwunun su
pa odimo anun wa ojimo (Spis mine ałów, oślin i wo ów źyjących (zwie zęcych)
(www P igim ūmenė). Si a a scien i ico eico di due pa i, sc i o ci ca 1870 m. e
conse a i nella biblio eca della Polonia accademia delle scienze c oku oje, solo la
p ima pa e juodesc i ico a ian e e le sue Li u iškų, la yniškų, lenkiškų e okiškų
a i ikmenų odyklės sono Lie u ių li e a ū os i ins i u o biblio ekos hand aš yne.
Nella p ima pa e di ques o manosc i o Žemėmina L. I inskis o nisce mine alogijos
dalykų ap ašą, do e g e a lie u iško e mine duoda la ynišką, lenkišką e kai kada
okišką a i ikmenį. La seconda pa e Žolėmina è un sis emico nomina io di unghi e
pian e, nel quale sono o ni i 218 amiglie e più di 2520 genci di nomi li uani e lo o
co ispondmen di lingue la ine, polkų e okiečių (plačiau c . Janke ičius, Janke ičienė
1962: 151163; Aukso iū ė: 102110; Aukso iū ė 2000; Aukso iū ė 2003: 13514; 1998: 127;
Ques o manosc i o di L. I inskio non u s ampa o e ino al XX a. se imo decenniio
inizio e a sconosciu o agli scienzia i, ad Li huani ipo a i lie u iški augalų a di
nepa eko in nessunį imp usdin o on e, non u incluso né in Lie u išką bo anikos
žodyną (1938), né in Lie u ių kalbos žodyną.
A adus menė ą L. I inskio man aš į, Bo anikos žodyno komisijoje als an
naujus augalų a dus bo anikė d . Ramunėlė Janke ičienė p opone ano
pian a, nonu inčiam lie u iško a do, o ni e L. I inskio suku ą a dą, così
po upu į alcuni L. I inskio nomi di pian e sono s a i inclusi in a oseną. Dal
2002 m. S a oybinės lie u ių kalbos komisijos Te minologijos pakomi-
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologija | 2008 | 15 133 sedi insieme con bo anikais1 s a s o e o nisce
lie u iškus nomi a pian e, che lie u iškų a dų anco a non a e ano, spesso
ques o solo o a in Li uania ipo a i pian e. Pas ebi a o, che alcune pian e L.
I inskis P igim ūmenėje già e a nomina o, ad pakomisėje decisës a non cu i
nuo o nome di pian a e nuo a specie di pian e chiama e L. I inskio c eu u nome.
In ques o a icolo engono discussi i nomi di pian e legieninie, pluoš inių, de inių
e deco a i inių, p esi da L. I inskio P igim ūmenės (san umpa P ). A en abile
l'a enzione, che nel meni a o manosc i o L. I inskio engono p esen a i
genčių a di, ad specieiniai dei nomi delle pian e dėmenys c ea e, e non im i da L.
I inskio aš ų. Ap a iamus L. I inskio i nomi delle pian e si può scompa s y i in
e g up classi: dei singoli nomi delle pian e aiški mo y acija e da yba, degli al i
aiški da yba, pe ò mo y acija nonuspėjama, e dei e zi nomi delle pian e neaiški
né da yba, né mo y acija.
AIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI S a s an i nomi di pian e
legieninie, pluoš inių, de inių e deco a i inių a e ma e en isim du L. I inskio
naujada ai, des inini a ques o g uppo. Lo . Abelia y mens (: y is plona, lanks i
amo di albe o [...] LKŽe + -menys), plg. Abelia. R. B . Wicie. m. wì menīs P 247; le
sue specie: Abelia bi lo a d ižidis y mens, Abelia chinensis kninis y mens, Abelia
×g andi lo a s ambiažidis y mens. Lo . Aeschynomene žib as (: žiba, žibė i +
-ė as), plg. Aeschynomene. Linn. Żywopłon. Wld. ex Onap. źibiē as P 209; la sua
specie Aeschynomene aspe a šiu kš ùsis žib as.
Lo . Ale is ši mnis (: ši mas + -onis), plg. Ale is. Linn. Jud nia. Mącz ni ca. W.
szì monis P 133; la sua specie Ale is a inosa mil o asis ši mnis.
Lo . Allamanda lieps s (: 3 liep i 2. e l. plės is LKŽe + -s ys), plg. Allamanda. Dzie bian. JW. lièps īs P 240; e
specie: Allamanda blanche ii pu pu nis lieps s, Allamanda ca ha ica gel onsis lieps s, Allamanda scho ii
s ambiažidis lieps s. 1 A icoli discussi nei nomi delle pian e conside s è S a obbine commissioni della lingua
li uani Te minologijas pakomisė: d . Z. Gudžinskas (są ašų engėjas), d . V. Rašoma ičius (Bo anikos
ins i u as), p o . habil. d . J. R. Naujalis (Vilniaus uni e si e o Gam os mokslų akul e as), doc. d . Ž.
Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginio uni e si e o Gam os mokslų akul e as), d . A. Aukso iū ė, doc. d . S .
Keinys, S. Labanauskienė (Lie u ių kalbos ins i u as), A. I anauskienė, G. Kazlauskai ė, A. Ma cinke ičienė, A.
Umb asas (Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos sek e o ia as). Ring azio D . Z. Gudžinskui pe i sogge ici
commen i, che sono s a i u ili nel sc i e e ques o a icolo.
134
Lo . Belamcanda iešmnis (: iešmas + -enis), plg. Ixia. Linn. S uwdzięcznia. JW.
jeszmēnis P 136; chiama o pe la somiglianza delle oglie. Ques o gene e è
dis in o dal genso Ixia, la sua specie Belamcanda chinensis kninis ieš-
m nis.
Lo . Calyp ocalyx sulpė as2 (: sulpė i pamažu sulp i, čiulp i LKŽe è k am omi, la
+ -ė as), plg. A eca.Żywipalma JW. – sulpiē as P 128; šio augalo iešu ai
sua specie Calyp ocalyx spica us a pó asis sulpė as. Lo . Cho izema p ómė is
(: p o- + mė a), plg. Cho izema. Labilla die e. Wigus . JW. p mìe is P 205; due specie:
Cho izema co da um ši dnis p ómė is, Cho izema ilici olium bugininis p ómė is.
Lo . Ci ha exylum smuikanis (: smuikas + -ainis), plg. Ci ha exylon. Linn. Gigawa.
Bandu owiec. W. Sk zypcowe d zewo. P. Sk zypo d zew. JW. smujkājnis P 227; dal
legno di ques a pian a abb ica i s umen i di musica. Pa adin e due specie:
Ci ha exylum be landie i semplicesis smuikanis, Ci ha exylum spinosum dyglio asis
smuikanis. Lo . Cle h a alksn is (: alksnis + -o is), plg. Cle h a. Linn. O szelina.
Olszówka albo Olchówka. W. ałksn is P 215; oglie della pian a similiūs in alksnio
ogli. Nomina e qua o specie di ques a genesi: Cle h a acumina a semplicesis alks
n is, Cle h a alni olia ik sis alksn is, Cle h a ba bine is ba zdó asis alksn is,
Cle h a a gesii didngasis alksn is. Lo . Cos us žiód is (: žiody i, žiodė + - is), plg.
Cos us. Linn. Kos . Kos owiec. C. Kos owe d zewo. Ł. źidwis P 138; la pian a
nomina o secondo žiedo o mą, con e ma i due specie nomi: Cos us a e a iknis
žiód is, Cos us speciosus puošnùsis žiód is.
Lo . Cussonia klė o is (: kle as + -o is), plg. Cussonia. Thunbg. T zamoklon. JW. klièwo is P 197; due specie:
Cussonia panicula a šluo linis klė o is, Cussonia spica a a pó asis klė o is. Lo . Cynome a papienis (:
pa- + pienas, anco a plg. papieniai 1. iebus, con mol o g ie inės ūgusis pienas, 2. pa ūgų nuosėdos, padugnės
LKŽe), plg. Cynome a. Linn. O ę wa. pāpienis P 211; aisiaus minkš imas sul ing, la sua specie Cynome a
cauli lo a ik sis papienis. Lo . Dianella mėlnis (: mėlenas, mėlynas + -ūnis, a enu a dezin eg acija), plg.
Dianella. Lamk. Dowias ka. JW. mièlūnis P 131; ques o pian a azzu i ziedai e uogos. Con i ma e due specie:
Dianella cae ulea mėlynsis mėlnis, Dianella in e media pap as sis mėlnis. 2 I nomi di pian e deco a i ie anco a
neaps a s è dalla Ki čia imo pakomisė della Commissione S a ybna delle lingue li uane, ad i nomi genčių
a icolo engono p esen a i neki čiuo i.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologia | 2008 | 15 135
Lo . Enhus […] sie minas (: sie i 2. iš i, a e min i, kabin i; 4. ka in i LKŽe + -minas), plg. Enkyan hus.
Lou ei o. siè minas P 215; può esse e chiama o pe la žiedų somiglianza, lo o su lunghi žiedkočių,
nus i ę basso. Nomina e cinque specie di pian a: Enkian hus campanula us ka illinis sie -linis
sie -linis sie minas, Enkian hus ce nuus s i ùsis sie minas, Enkian hus chinensis kninis sie minas,
Enkian hus quinque lo us penkiažiãdis sie minas, Enkian hus se ula us dan i is sie minas.
Lo . Hakea ai okš is (: 3 ai ė įnagis suduo i, imbas LKŽe + -okš is), plg. Hakea.
Sch ade . Ja zęs a. Muszlowe d zewo. W. wj okśz is P 154; pian o žiedas come
kamuolys, p ismaigs y as ada ų, la sua specie Hakea lau ina pap as sis
ai okš is.
Lo . Heliconia bangmins (: banga + -minys), plg. Heliconia. Linn. Niebiana. JW.
bngminīs P 137; sono con e ma e 12 specie di ques a specie: Heliconia
au an iaca semplicesis bangmins, Heliconia bihai gials asis bangmins, Heliconia
ca ibaea ca binis bangmins, Heliconia collinsiana osonsis bangmins, Heliconia
indica e desis bangmins, Heliconia la ispa ha bangmins, Heliconia s iae s y usis
bangmins, Heliconia me allica s andis bangmins, Heliconia psi aco um bangminis,
Heliconia os a a bangminis bangmins, Heliconia wagne i s bangmins, Heliconia
s ic a s bangmins. Lo . Kalmia g ės is (: g ės i, g ėsė + - is), plg. Kalmia. Linn.
Wdzięczelina. JW. g iêswis P 215; la pian a è elenosa (šakos, žiedai, lapai),
chiama e e sue specie: Kalmia angus i olia siau alãpis g ės is, Kalmia la i olia
plačialãpis g ės is, Kalmia poli olia mels g ės is. Lo . My sine miegnis (: miegas
+ -ūnis), plg. My sine. Ven ena . Szu zyna. Bo owica. W. miègūnis P 218; specieis
My sine cubana ame iknis miegnis.
Lo . Te minalia sop aklis (: sop aus + -ūklis), plg. Te minalia. Linn. Wyżyca. J. W.
wi szūklis P 198; mol o g ossi albe i, le cui oglie c escono pachi nelle akų
i šūnėse. In Li uani è denomina a 19 specie di ques o albe o: Te minalia kae n
amazii amazninis i šklis, Te minalia kae n amazii azijnis i šklis, Te minalia ni ens
blizgùsis i šklis, Te minalia biala a d ispanis i šklis, Te minalia ellip ica gau klis,
ci alia mic o gels sis i šklis, Te minalia calamansana indonalia indoniaca zunaklis,
e minalia i o è a sisis sis sis sis sis sis sis sis sis is, e minalia bica bica pó is klis
klis klis klis klis klis klis klis kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl
kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl kl niec. JW. ùgmińīs P 130; la
pian a sunokina mol i uogų, due specie: U ula ia g andi lo a s ambiažidis uogmins,
136
U ula ia pe olia a pe mau alãpis uogmins.
Lo . U ula ia–uogmins (: uoga + -minys), plg. U ulia ia. Linn. Sople-
Si può spe a e, che alcuni nuo iada us L. I inskis kū ė seguendo al i linguaggi
co ispondmenimi: lo . Anigozan hos ožnis (: ožys + -ūnis), plg. Anigozan hus.
Labilla die e. Kozociecznik. JW. żūnis P 137; plg. lenk. kozica ožka LLKŽ 210.
Nomina e cinque specie di ques a pian a: Anigozan hos la idus gels sis ožnis,
Anigozan hos humilis žemsis ožnis, Anigozan hos manglesii audonsis ožnis,
Anigozan hos pulche imus g ažùsis ožnis, Anigozan hos u us us sis ožnis.
Lo . Cephalan hus gal ožis (: es a + -ožis), plg. Cephala ia. Sch ad. Głowień
m. gałwźis P 252; plg. g . kephale gal a BVŽ 76, lenk. głowa gal a LLKŽ 138.
Specie di pian o Cephalan hus occiden alis aka nis gal ožis.
AIŠKIOS DARYBOS NEMOTYVUOTI AUGAL NARDAI Alcuni pian e chiama i L. I inskis
hanno da o nomi, i cui da ibà si può a ende e, pe ò mo i azione di icile
o a e. Sia e minini, sia nomenai sono più chia i e ikslesi, quando sono mo i i,
u a ia, accon a K. Gai enio, negalima di e che mo i o a i e minini sono
p ecisi, a non mo i a si non i ikslús. Inesa e do ebbe o esse e conside a e
solo e mini e oneamen e mo i a i (Gai enis 2002: 39). Nemažos della pa e dei
nomi delle pian e, a ėjusius da šnekamosios lingua, anche di icile a se a e
mo y azione, ad Te minologijos pakomisėje dec ęs a o ni e usa e e
nonmo i uo os L. I inskio nomi delle pian e. Si possono dis ingue e no e nomi di
pian e di ques o g uppo. Lo . Amsonia di k as (: di k i i k i, ges i, dyk i, lep i
LKŽe + - as), plg. Amsonia. Wal . Ros woń. JW. dì k as P 241; specie Amsonia
abe naemon ana ame iknis di k as.
Lo . Canella ing is (: ingo i a legge e, ingiu a e LKŽe + -o is), plg. Win e ania.
Linn. Cannella. Mu ay. Ko zybiel. Cynamon bialy. P. ìngo is P 173; specieis
Canella win e iana bal sis ing is. Lo . Can ua gai ù as (: gai us 1. pe ucia o,
ėjo gui ina o
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų

Te minologia | 2008 | 15 137
LKŽe + -u as), plg. Can ua. Juss. Pięk zyn. JW. gāj uwas P 235; la sua
specie Can ua buxi olia smulkialãpis gai ù as.
Lo . Cheilan hes ske s nis (: 1 ske s i 1. pjau i (pp . kiaulę), 5. pusiauska da
mal i, plėš i lukš ą LKŽe + -enis), plg. Cheilan hes. Sw. Olżyca. S onogowiec. M.
Schuppen a n. ske s ēnis P 115; due specie: Cheilan hes lanosa ilnó asis
ske s nis, Cheilan hes mic ophylla smulkialãpis ske s nis.
Lo . Conospe mum imšas (: im i, ima + -šas), plg. Conospe mum. Smi h. ìmszas P
154; due specie: Conospe mum c assine ium s o agslis imšas, Conospe mum
axi olium siau alãpis imšas. Lo . Hippoc epis skabu as (: 1 skabas apskaby as
s iebas, s ambas LKŽe + -u as), plg. Hippoc ēpis. Linn. Konikleca. V. Sy .
Podkownica. P. skābu as P 209; due specie: Hippoc epis comosa skiau e asis
skabu as, Hippoc epis eme us pap as sis skabu as. Lo . Mimusops mėklanis (:
mėklas akylas, eze us LKŽe + -ainis), plg. Mimusops. Linn. Zawięźla. JW.
mièkłajnis P 217; la sua specie Mimusops elengi pap as sis mėklanis. Lo .
Na hecium accienumas (: accienas + -umas), plg. Na hecium. Juss. Późnik. S.
Beinheil. pliènumas P 130; specie Na hecium ossi agum semplicesis plienumas.
Lo . Pachi a a ė (: ai as aibas LKŽe + -ė), plg. Pachi a. Auble . ājwé P 169;
due specie: Pachi a quina a penkialãpė a ė, Pachi a aqua ica andennė a ė.
NEAIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI Nemažos della pa e L.
I inskio naujažodžių di icile s abili e non solo mo i azione, ma e la lo o da iba
nelabai aiški, pe ò VLKK Te minologijos pakomisėje è s a a dec ęs a
u ilizza e o ni e e ali nomi di pian e, pe ché L. I inskis jaisijo in quei nomi
speci ici di pian e, i cui nomi li e iški solo o a a e ma i. Dalis ali nomi sono
umpi d iskiemenie pa ole. Lo . Comp onia ūg as, plg. Comp onia. R. B own.
Pojemka. JW. ūg as Lo . Co nu ia salksnas, plg. Co nu ia. Plumie . Pa ko nia.
P 145; ūšis Comp onia pe eg ina– klajklinis ūg as.
JW. słksnas P 227; specie Co nu ia g andi olia s ambiažidis salksnas. Lo .
Co yledon du š as, plg. Co yledon. DC. Rozłóg. S. K. Pępownica. W. dū szwas
P 187; specie Co yledon o bicula a apsk i alãpis du š as. Lo . C a e a
i š as, plg. C a ae a. Linn. Powałka. JW. wī sz as P
138
180; e specie: C a e a adansonii pap as sis i š as, C a e a eligiosa puošnùsis
i š as, C a e a nu ala ilãpis i š as. Lo . Elaeodend on sumb as, plg.
Elaedend on. Jacquin. (Elaeodend on). Łązan. Olejnik. P. Olejnica. M. sūmb as P 213;
due specie: Elaeodend on o ien ale y nis sumb as, Elaeodend on c oceum
pap as sis sumb as. Lo . Escallonia smeilė, plg. Escallonia. Mu is. Twa dziczka. Ch.
smèjlé P 188; e specie: Escallonia ×langleyensis puošnióji smeilė, Escallonia ub a
audonóji smeilė, Escallonia i ga a kš inė smeilė. Lo . Exacum sūblas, plg. Exacum.
D. C. Paliczka. Go zkolis . P. sūbłas P 236; specie Exacum a ine semplicesis sūblas.
Lo . Glaucium aiklas, plg. Glaucium. Tou ne . Ros opaść. Jundz. Ho nmohn. wājkłas
P 175; due specie: Glaucium la um gel onsis aik las, Glaucium co nicula um
ago asis aiklas. Lo . Onosma liesmu, plg. Onosma. Linn. Pocze wa. Rumianica. W.
Długosz. Jundz. Lo wu z. lièsmuō P 233; cinque specie: Onosma au- ica k minis
liesmu, Onosma albo- osea aus sis liesmu, Onosma echioides šiu kš ùsis liesmu,
Onosma hooke i ibè inis liesmu, Onosma pani cula um šluo linis liesmu.
Lo . Pe ne ya spūglas, plg. Pe ne ia. Gaudichaud. spūgłas P 215; specie Pe ne ya
muc ona a smailialãpis spūglas. Lo . Plume ia jos as, plg. Plume ia. Linn. U oczyn.
js as P 241; e specie: Plume ia alba bal sis jos as, Plume ia ob usa jamikinis jos-
jos as, Plume ia ub a audonsis jos as. Lo . Sesu ium sping as, plg. Sesu ium. Linn.
P yszczy nica. Sy . spīng as P 186; specie Sesu ium po ulacas um paj inis
sping as. Lo . Tibouchina eik as, plg. Tibouchina. Auble . P awdzin. ējk as P 199; specie
Tibouchina u illeana pu pu nis eik as. Lo . Umbilicus elk as, plg. Umbilicus. Dec.
U ocznik. Fal. Pępowiec. C. ēłk as P 187; specieis Umbilicus upes is uolnis elk as. Lo .
U ena gulis, plg. U ena. Dillenius. Nie onia. J. W. gù lis P 168; specieis U ena loba a
skiau ė alãpis gulis. Pe esamina e da i esempi, si può no a e, che ques i nomi di pian e
non hanno o malių da iby segni. Fo se e sa ebbe possibile in a ede e la lo o da ybos
o man à, u a ia onda i a pa ola è di icile s abili e. Si possono dis ingue e solo i
lo o baigni, alcuni nomi hanno gli s essi baigni, eg.: - as (eik as, elk as, jos as, sping as,
sumb as, ūg as), -las (spūglas, sūblas, aiklas). P ie neaiškių naujažodžių ski ini e
o ooni iskiemeniai nomi di gene di pian e.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų
Te minologia | 2008 | 15 139
Lo . Aphyllan hes nuolaisis, plg. Aphyllan hes. Tou n. Mąsie ka. Goź-Goździkowa
lilja. P. nulajsis P 131; specieis Aphyllan hes monspeliensis pie nis nuolaisis.
Lo . Cabomba labūs as, plg. Cabomba. Auble . Plywiec. Ch. łabūs as P
176; specie Cabomba ca oliniana pap as sis labūs as. Lo . Di ca sailu as,
plg. Di ca. Linn. Rzemienica sājłuwas P 155; specie Di ca palus is pélkinis
sailu as.
Lo . Gau a p ies u is, plg. Gau a. Linn. Ża wa. Wspaniała świeca. P. p ìs uwis P
197; specieis Gau a coccinea k apùsis p ies u is. Lo . Gua ea san as, plg. Gua ea.
Linn. Guidonia. Plumie . P zechwał. sanū as P 173; qua o specie: Gua ea
hompsonii juodsis san as, Gua ea guidonia nuodngasis san as, Gua ea
g andi olia s ambialãpis san as, Gua ea ced a a š iesùsis san as. Lo .
Helioca pus gi énd a, plg. Helioca pos. Linn. G ączla. JW. gi wnd a P 170a; specie
Helioca pus ame icanus ame iknė gi énd a. Lo . Pe ea kolūnis, plg. Pe ea.
Hous . Pie awa kłūnis P 227; specie Pe ea olubilis gausiažidis kolūnis.
Lo . Pon ede ia skiaus menė, plg. Pon ede ia. Linn. Rosplawa. JW. Wakodni. M.
skiaus mēné P 130; specie Pon ede ia co da a siau alãpė skiaus menė.
Alcuni di ques o g uppo naujajodži hanno anche simili baigmenis, come e p ima
di ques o a a i d iskiemeniji nomi delle pian e, ecc., baigmenis con
p iebalsiu - - (labūs as, sanū as, gi end a). Tu a ia do ebbe no a si che
L. I inskio P igim ūmenėje p incipalmen e noncaiskias da ybos naujažodžių
sono con baigmenimis, con enen i p iebalsį -n ipi naujažodžiai, cos i uiscono
uno qua o del u i P igim ūmenės naujažodžių (plačiau ž . Aukso iū ė 2004:
127149), e la più piccola è naujažodžių, compo an i baigmenis su p iebalsiu - -,
būdingnis baig. - Do ebbe anco a menziona e alcuni nomi di pian e, che u ono
da i al ai genčiai chiami i, pe ché a gen is, che la P igim ūmenėje e a
į a dijęs L. I inskis, già
u i lie u išką a dą.
Lo . Abeliophyllum bal as (: bal as + - as), plg. Epipac is. Halle . K uszczyk.
Jundz. Sump wu z bāl was P 141; specieis Abeliophyllum dis ichum
anks y sis bal as. Ques o pian o bi i iedhi, io di p es o p ima e a. Lo .
Acalypha lab a nė (: lab a as + -enė), plg. Rież as III. Acalypheae. Os kowe
łab awēnes P 150; T agia. Plumie . Pa zelina. JW. łāb a was P 150. L. I inskis
naujada u lab a enė è s a o chiaminęs ibą (lo .
140
Aca ly pheae), ad ques o naujada as as e i o genčiai į a di i, a abi gen ys
lo . Acalypha i lo . T agia assegna e allo s esso pošeimiu. Con i ma e due
specie di ques a pian a: Acalypha hispida še io oji lab a nė, Acalypha wilkesiana
ma góji lab a nė.
Lo . Chlo ogalum ža inis (: žal as + -inis), plg. Chlo a. Linn. Zielon. JW. żalwìnis P
236; specie Chlo ogalum pome idianum semplicesis ža inis. Ques o nome di gen es
L. I inskis po e a o ma e seguendo al i linguaggi co ispondmenimi, plg. g .
chlo os žalias BVŽ 83. Lo . Mac adyena apsukms (: apsuk i + -mys), plg. Helic e is.
Linn. Sz ubownica. W. Sz uba. W. psukmīs P 169; specie Mac adyena unguisca i
plė ùsis apsukms. Il nome di ques a pian a è mo i a o, pe ché appa iene
ijoklinių amiglia.
IŠVADOS
Alcuni alcuni L. I inskio P igim ūmenės nomi di pian e, ino adesso nepa ekę in
nessunì imp usdin o on e, o ni i usa e Te minologijos pakomisėje lo o
con e minosi come lie u iškus nomi di pian e, che lie u iškai anco a non e ano
chiamini. Più spesso conc e amen e gencia di pian a innomina e o ni o quel L.
I inskio naujada as o naujažodis, col quale egli come solo quella pian a e chiamò.
Šiek an o meno che la me à o ni i usa e L. I inskio i nomi genziali delle pian e
sono nuo iada i, u ni i mo i azione, ecc.: alksno is, g ės is, mėlūnis, smuikainis,
sulpė as, ši monis, uogminys, i šūklis, y menys, žibė as e c., e più di uno
ečdalis di ali no odiji, cui non è chia a né anco a, né mo i azione, ecc.:
du š as, eik as, elk as, jos, kolnis, labū as, liesglas, nušola, sal s, san as,
spū as, spūblas, sūbas, sūbas, ūg as, e c., e c.
Nell'a icolo Šeš adalio discussi da L. I inskio si può a ybà dei nomi genziali
delle pian e, pe ò mo i azione neaiški, ecc.: di k as, gai u as, imšas, mėklainis,
plienumas, ai ė, ingo is, skabu as, ske s enis. P igim ūmenės naujada ai e
naujažodžiai poco a poco a iaga e en a nella a oseną, aigi, L. I inskio
s o zi ku i lie u iškus augalų a dus nenuėjo a uo o.
LITERATŪRA
Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio man aščiai K oku oje. Te minologia 5, 102110. Aukso iū ė A. 2000: L.
I inskio micologijos e minai. Te minologia 7, 4858. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio Lenkųžemaičių
kalbų žodyno i P igim ūmenės augalų a dai. –
Te minologia 10, 135142.
Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų