Keletas atgaivintų Lauryno Ivinskio augalų vardų

132 Kele as e ii e aien Lau yno I inskio noms de plan es ALBINA AUCSORIŪT Ins i u de langues Li uaniennes ĮVADAS Žymaus XIX a. Li uiniens de la cul u e ac eu Lau yno I inskio (18101881) l'un des plus impo an s su isusių na u es sciences a aux de es son manusc ip is P igim ùmēné u en é sawieje dalijkus źemies, żoliun e giwunun su pa odimu anun wa ojimo (Spis mine ałów, oślin i wo ów źyjących (zwie zęcych) (www P igim ūmenė). C'es un scien i ique écu en deux pa ies, éc i su 1870 m. e conse é à la biblio hèque de l'académie polonaise des sciences K oku oje, seulemen la p emiè e pa ie juod aš inis a ian e e ses Li u iques, la yniques, lenkiškų e okiškų a i ikmenų odykles son Li uanies li é ai es e man aš yne de l'ins i u de biblio hèque du peuple. Dans la p emiè e pa ie de ce manusc i Žemėmina L. I inskis ou ni un desc ip de suje s de miné alogie, où g e a Li u iško e me duoda la ynišką, lenkišką e quand quand okišką a i ikmenį. La deuxième pa ie Žolėmina c'es un nomyn sys émique de champignons e de plan es, dans lequel son donnés 218 amilles e plus de 2520 gences de noms li uaniques e leu s co espondances en langues la ines, polkų e okiečių (plačiau oi Janke ičius, Janke ičienė 1962: 151163; Aukso iū ė: 102110; Aukso iū ė 2000; Aukso iū ė 2003: 13514; 1998: 127; Ce manusc i de L. I inski n'a pas é é édi é e jusqu XX a. sep ième siècle é ai inconnu aux che cheu s, donc les noms Li u iški des plan es Li huaniens y donnés nepa eko dans aucun imp imdin ą sou ce, n'a é é inclus ni dans Lie u išką bo anikos žodyną (1938), ni dans Lie u ių kalbos žodyną. A adus menė ą L. I inskio hand aš į, Bo anikos žodyno komisijoje considé an nou eaux noms de plan es bo anikė d . Ramunėlė Janke ičienė p oposai à plan e, nonu inčiam lie u iško a do, donne L. I inskio suku ą a dą, ainsi po upu į ce ains L. I inskio noms de plan es on é é incluus en a oseną. Depuis 2002 m. É a ybine commission de la langue Li uaniennes Te minologijas pakomi- Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologija | 2008 | 15 133 siège ensemble a ec bo anikais1 consids o e donne lie u iškus noms aux plan es, qui lie u iškų a dų enco e n'a aien , le plus sou en ce seulemen main enan en Li uanie appo jami plan es. Pas ebi ée, que ce ains plan es L. I inskis P igim ūmenėje déjà é ai nommés, ad pakomisée décidée ne c ée nou eau nom de plan e e nou elle ace de plan es nomme à L. I inskio c éé nom. Dans ce a icle son abo dés des noms de boisiennes, ib eš inių, de inių e déco a i inių plan es, p is de L. I inskio P igim ūmenės (san umpa P ). A en ine l'a en ion, que dans l'énoncé L. I inskio manusc i son p ésen és genčius nomda, ad espèces espèces de noms de plan es dėmenys c ée , e non im i de L. I inskio aš ų. Ap a iamus L. I inskio les noms de plan es peu en ê e scindés en ois g oupeles: ce ains noms de plan es aiški mo y acija e da yba, d'au es aiški da yba, cependan mo y acija neuspėjama, e des ie s noms de plan es neaiški ni da yba, ni mo y acija. AIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI S a s an des noms de plan es ligneuses, ib eš inių, de inių e déco a i inių con i me ing -six du L. I inskio naujada ai, des inini à ce g oupe. Lo . Abelia y mens (: y is plona, lanks i b anche d'a b e [...] LKŽe + -menys), plg. Abelia. R. B . Wicie. m. wì menīs P 247; ses espèces: Abelia bi lo a d ižidis y mens, Abelia chinensis kninis y mens, Abelia ×g andi lo a s ambiažidis y mens. Lo . Aeschynomene žib as (: žiba, žibė i + -ė as), plg. Aeschynomene. Linn. Żywopłon. Wld. ex Onap. źibiē as P 209; son espèce Aeschynomene aspe a šiu kš ùsis žib as. Lo . Ale is ši mnis (: ši mas + -onis), plg. Ale is. Linn. Jud nia. Mącz ni ca. W. szì monis P 133; son espèce Ale is a inosa mil o asis ši mnis. Lo . Allamanda lieps s (: 3 liep i 2. e l. plės is LKŽe + -s ys), plg. Allamanda. Dzie bian. JW. lièps īs P 240; ois espèces: Allamanda blanche ii pu pu nis lieps s, Allamanda ca ha ica gel onsis lieps s, Allamanda scho ii s ambiažidis lieps s. 1 A iclesNie discu és noms de plan es considé s ée É a ybine commission de langue Li uanienne Te minologijas pakomiė: d . Z. Gudžinskas (są ašų engėjas), d . V. Rašoma ičius (Bo anikos ins i u as), p o . habil. d . J. R. Naujalis (Vilniaus uni e si e o Gam os mokslų akul e as), doc. d . Ž. Lazdauskai ė (Vilniaus pedagoginio uni e si e o Gam os mokslų akul e as), d . A. Aukso iū ė, doc. d . S . Keinys, S. Labanauskienė (Lie u ių kalbos ins i u as), A. I anauskienė, G. Kazlauskai ė, A. Ma cinke ičienė, A. Umb asas (Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos sek e a ia as). Je eme cie D . Z. Gudžinskui pou les suje s linéai es, qui on é é u iles en éc i an ce a icle. 134 Lo . Belamcanda iešmnis (: iešmas + -enis), plg. Ixia. Linn. S uwdzięcznia. JW. jeszmēnis P 136; nommé selon la simili ude des euilles. Ce génis es isolé du gène Ixia, sa espèce Belamcanda chinensis kninis ieš- m nis. Lo . Calyp ocalyx sulpė as2 (: sulpė i pamažu sulp i, čiulp i LKŽe es k am omi, + -ė as), plg. A eca.Żywipalma JW. – sulpiē as P 128; šio augalo iešu ai son espèce Calyp ocalyx spica us a pó asis sulpė as. Lo . Cho izema p ómė is (: p o- + mė a), plg. Cho izema. Labilla die e. Wigus . JW. p mìe is P 205; deux espèces: Cho izema co da um ši dnis p ómė is, Cho izema ilici olium bugininis p ómė is. Lo . Ci ha exylum smuikanis (: smuikas + -ainis), plg. Ci ha exylon. Linn. Gigawa. Bandu owiec. W. Sk zypcowe d zewo. P. Sk zypo d zew. JW. smujkājnis P 227; du bois de ce e plan e ab iquen des ins umen s de musique. Pa adin es deux espèces: Ci ha exylum be landie i simplesis smuikanis, Ci ha exylum spinosum dyglio asis smuikanis. Lo . Cle h a alksn is (: alksnis + -o is), plg. Cle h a. Linn. O szelina. Olszówka albo Olchówka. W. ałksn is P 215; euilles de la plan e semblūs à alksnio euilles. Nominées qua e espèces de ce gen e: Cle h a acumina a simplesis alks n is, Cle h a alni olia ik sis alksn is, Cle h a ba bine is ba zdó asis alksn is, Cle h a a gesii didngasis alksn is. Lo . Cos us žiód is (: žiody i, žiodė + - is), plg. Cos us. Linn. Kos . Kos owiec. C. Kos owe d zewo. Ł. źidwis P 138; la plan e nommé selon žiedo o mą, con i més deux espèces noms: Cos us a e a iknis žiód is, Cos us speciosus puošnùsis žiód is. Lo . Cussonia klė o is (: kle as + -o is), plg. Cussonia. Thunbg. T zamoklon. JW. klièwo is P 197; deux espèces: Cussonia panicula a šluo linis klė o is, Cussonia spica a a pó asis klė o is. Lo . Cynome a papienis (: pa- + mienas, enco e plg. papieniai 1. iebus, a ec beaucoup g ie ines aiggusis laenas, 2. pa ūgų nuosėdos, padugnės LKŽe), plg. Cynome a. Linn. O ę wa. pāpienis P 211; aisiaus minkš imas sul ing, son espèce Cynome a cauli lo a ik sis papienis. Lo . Dianella mėlnis (: mėlenas, mėlynas + -ūnis, į yko dezin eg acija), plg. Dianella. Lamk. Dowias ka. JW. mièlūnis P 131; ce a b e bleuini leedes e baogs. Con i mées deux espèces: Dianella cae ulea mėlynsis mėlnis, Dianella in e media simplesis mėlnis. 2 Les noms de plan es déco a i ines Ki čia imo enco e neaps a s ė Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Ki čia imo pakomisė, ad genčių a dai s aipsnyje pa eikiami neki čiuo i. Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologie | 2008 | 15 135 Lo . Enkian hus sie minas (: sie i 2. iš i, o i ie , kabin i; 4. ka in i LKŽe + -minas), plg. Enkyan hus. Lou ei o. siè minas P 215; peu ê e nommé en aison des žiedų simili ude, ils su longs žiedkočių, nus i é e s le bas. Les cinq espèces de la plan e nommées: Enkian hus campanula us ka illinis sie -linis sie -linis sie minas, Enkian hus ce nuus s i ùsis sie minas, Enkian hus chinensis kninis sie minas, Enkian hus quinque lo us penkiaziãdis sie minas, Enkian hus se ula us dan y alpis sie minas. Lo . Hakea ai okš is (: 3 ai ė įnagis suduo i, imbas LKŽe + -okš is), plg. Hakea. Sch ade . Ja zęs a. Muszlowe d zewo. W. wj okśz is P 154; égalo žiedas comme kamuolys, p ismaigs y as ada ų, son espèce Hakea lau ina pap as sis ai okš is. Lo . Heliconia bangmins (: banga + -minys), plg. Heliconia. Linn. Niebiana. JW. bngminīs P 137; con i mées 12 espèces de ce gen e: Heliconia au an iaca simplesis bangmins, Heliconia bihai jaws ažidis bangmins, Heliconia ca ibaea ca binis bangmins, Heliconia collinsiana ougeonsis bangmins, Heliconia indica e sis bangmins, Heliconia la ispa ha s ic iesis bangmins, Heliconia s iae swi ched bangmins, Heliconia me allica s andùsis bangmins, Heliconia psi aco um bangminis, Heliconia os a a is bangminis s, Heliconia wagne i s, Heliconia wagne i s bangmins. Lo . Kalmia g ės is (: g ės i, g ėsė + - is), plg. Kalmia. Linn. Wdzięczelina. JW. g iêswis P 215; la plan e es enine (šakos, žiedai, euai), nommées ois de ses espèces: Kalmia angus i olia siau alãpis g ės is, Kalmia la i olia plačialãpis g ės is, Kalmia poli olia mels g ėssis is. Lo . My sine miegnis (: miegas + -ūnis), plg. My sine. Ven ena . Szu zyna. Bo owica. W. miègūnis P 218; espèce My sine cubana ame iknis miegnis. Lo . Te minalia hau klis (: hau us + -ūklis), plg. Te minalia. Linn. Wyżyca. J. W. wi szūklis P 198; ès g ossie s a b es, don les euilles poussen dans les pachies chakų i šūnėse. Li uaniquemen nommée 19 espèces de ce a b e: Te minalia kae n amazii amazninis hau klis, Te minalia kae n amazii azijnis hau klis, Te minalia ni ens blizgùsis hau klis, Te minalia biala a d ispanis hau klis, Te minalia ellip ica gau asia, ci alia mic o gels sis hau klis, Te minalia calamansana indonaliaca, e minalia i o y sis e minensis sisodsii hau , e minalia bica pó ispa klispa, Te minalia e minispa my ipa klispa klispa klispa klispa klispa k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k niec. JW. ùgmińīs P 130; la plan e 136 sunokina beaucoup uogų, deux espèces: U ula ia g andi lo a s ambiažidis uogmins, U ula ia pe olia a pe mau alãpis uogmins. Lo . U ula ia–uogmins (: uoga + -minys), plg. U ulia ia. Linn. Sople- On peu espé e , que ce ains nou eauxada us L. I inskis kū ė sui an des au es langues co espondmenimis: lo . Anigozan hos ožnis (: ožys + -ūnis), plg. Anigozan hus. Labilla die e. Kozociecznik. JW. żūnis P 137; plg. lenk. kozica ožka LLKŽ 210. Nommées cinq espèces de ce e plan e: Anigozan hos la idus gels sis ožnis, Anigozan hos humilis e esis ožnis, Anigozan hos manglesii ougeonsis ožnis, Anigozan hos pulche imus g ažùsis ožnis, Anigozan hos u us us sis ožnis. Lo . Cephalan hus gal ožis (: ê e + -ožis), plg. Cephala ia. Sch ad. Głowień m. gałwźis P 252; plg. g . kephale gal a BVŽ 76, lenk. la ê e gal a LLKŽ 138. Species de plan e Cephalan hus occiden alis aka nis gal ožis. AIŠKIOS DARYBOS NEMOTYVUOTI AUGAL NARDAI Ce ains égé aux in i ulés L. I inskis on donné des noms, don le da ybà peu ê e e acé, mais mo i a ion di icile à ou e . Tan les e mes que les nomenai son plus clai s e p écises, quand son mo i uo i, cependan , di a K. Gai enio, negalima di e, que mo i uo i e mes son p écisus, e nonmo i uo i ne ikslūs. Des inexac s de aien ê e considé és seulemen des e mes e onémen mo i és (Gai enis 2002: 39). Nemažos pa ie des noms de plan es, àėjusių de shnekamosios langue, es égalemen di icile a sek i mo i a ion, ad Te minologijas pakomisėje nus ęs a eik i a o i e nonmo i uo us L. I inskio noms de plan es. On peu dis ingue neu s noms de plan es de ce g oupe. Lo . Amsonia di k as (: di k i i k i, ges i, dyk i, lep i LKŽe + - as), plg. Amsonia. Wal . Ros woń. JW. dì k as P 241; espèce Amsonia abe naemon ana ame iknis di k as. Lo . Canella ing is (: ingo i a li e, ingiuo i LKŽe + -o is), plg. Win e ania. Linn. Cannella. Mu ay. Ko zybiel. Cynamon blanc. P. ìngo is P 173; espèce Canella win e iana bal sis ing is. Lo . Can ua gai ù as (: gai us 1. pe uchiamas, ėjo gui inamas Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologie | 2008 | 15 137 LKŽe + -u as), plg. Can ua. Juss. Pięk zyn. JW. gāj uwas P 235; son espèce Can ua buxi olia smulkialãpis gai ù as. Lo . Cheilan hes ske s nis (: 1 sece s i 1. pjau i (pp . kiaulé), 5. pusiauska da mal i, plėš i lukš ą LKŽe + -enis), plg. Cheilan hes. Sw. Olżyca. S onogowiec. M. Schuppen a n. ske s ēnis P 115; deux espèces: Cheilan hes lanosa ilnó asis ske s nis, Cheilan hes mic ophylla smulkialãpis ske s nis. Lo . Conospe mum imšas (: im i, ima + -šas), plg. Conospe mum. Smi h. ìmszas P 154; deux espèces: Conospe mum c assine ium s o agslis imšas, Conospe mum axi olium siau alãpis imšas. Lo . Hippoc epis skabu as (: 1 skabas apskaby as s iebas, s ambas LKŽe + -u as), plg. Hippoc ēpis. Linn. Konikleca. V. Sy . Podkownica. P. skābu as P 209; deux espèces: Hippoc epis comosa skiau e asis skabu as, Hippoc epis eme us pap as sis skabu as. Lo . Mimusops mėklanis (: mėklas akylas, ése us LKŽe + -ainis), plg. Mimusops. Linn. Zawięźla. JW. mièkłajnis P 217; son espèce Mimusops elengi simplesis mėklanis. Lo . Na hecium plienumas (: plienas + -umas), plg. Na hecium. Juss. Późnik. S. Beinheil. pliènumas P 130; espèce Na hecium ossi agum simplesis plienumas. Lo . Pachi a a ė (: ai as aibas LKŽe + -ė), plg. Pachi a. Auble . ājwé P 169; deux espèces: Pachi a quina a penkialãpė a ė, Pachi a aqua ica andennė a ė. NEAIŠKIOS MOTYVACIJOS IR DARYBOS AUGAL NARDAI Nemažos pa ie de L. I inskio naujažodžių di icile dé e mine non seulemen mo i a ion, mais e leu da iba nelabai aiški, cependan VLKK Te minologijos pakomisėje a é é ésolue u ilise ou ni e els noms de plan es, ca L. I inski les a mis dans ceux noms de plan es conc e s, don les noms li a iški seulemen main enan son a i més. F ac ion de els noms son umpi d iskiemennies mo s. Lo . Comp onia ūg as, plg. Comp onia. R. B own. Pojemka. JW. ūg as Lo . Co nu ia P 145; ūšis Comp onia pe eg ina– klajklinis ūg as. salksnas, plg. Co nu ia. Plumie . Pa ko nia. JW. słksnas P 227; espèce Co nu ia g andi olia s ambiažidis salksnas. Lo . Co yledon du š as, plg. Co yledon. DC. Rozłóg. S. K. Pępownica. W. dū szwas P 187; espèce Co yledon o bicula a apsk i alãpis du š as. Lo . C a e a i š as, plg. C a ae a. Linn. Powałka. JW. wī sz as P 138 180; ois espèces: C a e a adansonii simplesis i š as, C a e a eligiosa puošnùsis i š as, C a e a nu ala ilãpis i š as. Lo . Elaeodend on sumb as, plg. Elaedend on. Jacquin. (Elaeodend on). Je ous en p ie, soyez-en sû s. Łązan. Olejnik. P. Olejnica. M. sūmb as P 213; deux espèces: Elaeodend on o ien ale y nis sumb as, Elaeodend on c oceum pap as sis sumb as. Lo . Escallonia smeilė, plg. Escallonia. Mu is. Twa dziczka. Ch. smèjlé P 188; ois espèces: Escallonia ×langleyensis puošnióji smeilė, Escallonia ub a audonóji smeilė, Escallonia i ga a kš inė smeilė. Lo . Exacum sūblas, plg. Exacum. D. C. Paliczka. Go zkolis . P. sūbłas P 236; espèce Exacum a ine simplesis sūblas. Lo . Glaucium aiklas, plg. Glaucium. Tou ne . Ros opaść. Jundz. Ho nmohn. wājkłas P 175; deux espèces: Glaucium la um gel onsis aik las, Glaucium co nicula um ago asis aiklas. Lo . Onosma liesmu, plg. Onosma. Linn. Pocze wa. Rumianica. W. Długosz. Jundz. Lo wu z. lièsmuō P 233; cinq espèces: Onosma au- ica k minis liesmu, Onosma albo- osea aus sis liesmu, Onosma echioides šiu kš ùsis liesmu, Onosma hooke i ibè inis liesmu, Onosma pani cula um šluo linis liesmu. Lo . Pe ne ya spūglas, plg. Pe ne ia. Gaudichaud. spūgłas P 215; espèce Pe ne ya muc ona a smailialãpis spūglas. Lo . Plume ia jos as, plg. Plume ia. Linn. U oczyn. js as P 241; ois espèces: Plume ia alba bal sis jos as, Plume ia ob usa jamikinis jos- jos as, Plume ia ub a ougeonsis jos as. Lo . Sesu ium sping as, plg. Sesu ium. Linn. P yszczy nica. Sy . spīng as P 186; espèce Sesu ium po ulacas um paj inis sping as. Lo . Tibouchina eik as, plg. Tibouchina. Auble . P awdzin. ējk as P 199; espèce Tibouchina u illeana pu pu nis eik as. Lo . Umbilicus elk as, plg. Umbilicus. Dec. U ocznik. Fal. Pępowiec. C. ēłk as P 187; espèce Umbilicus upes is uolnis elk as. Lo . U ena gulis, plg. U ena. Dillenius. Nie onia. J. W. gù lis P 168; espèce U ena loba a skiau ė alãpis gulis. En e oyan donnés des exemples, on peu ema que , que ces noms de plan es n'on pas o mali és de doig s. Peu e ce se ai possible insé e leu da issage o man , mais ondamen a le mo di icile dé e mine . On peu dis ingue seulemen leu s baignoi s, ce ains noms on les mêmes baignoi s, ex.: - as (eik as, elk as, jos as, sping as, sumb as, ūg as), -las (spūglas, sūblas, aiklas). P ie neaiškių naujažodžių ski ini e hui oni iskiemeniai noms de gences de plan es. Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų Te minologie | 2008 | 15 139 Lo . Aphyllan hes nuolaisis, plg. Aphyllan hes. Tou n. Mąsie ka. Goź-Goździkowa lilja. P. nulajsis P 131; espèce Aphyllan hes monspeliensis sudnis nuolaisis. Lo . Cabomba labūs as, plg. Cabomba. Auble . Plywiec. Ch. łabūs as P 176; espèce Cabomba ca oliniana simplessis labūs as. Lo . Di ca sailu as, plg. Di ca. Linn. Rzemienica sājłuwas P 155; espèce Di ca palus is pélkinis sailu as. Lo . Gau a p ies u is, plg. Gau a. Linn. Ża wa. Wspaniała świeca. P. p ìs uwis P 197; espèce Gau a coccinea k apùsis p ies u is. Lo . Gua ea san as, plg. Gua ea. Linn. Guidonia. Plumie . P zechwał. sanū as P 173; qua e espèces: Gua ea hompsonii juodsis san as, Gua ea guidonia nuodngasis san as, Gua ea g andi olia s ambialãpis san as, Gua ea ced a a lumiè eùsis san as. Lo . Helioca pus gi énd a, plg. Helioca pos. Linn. G ączla. JW. gi wnd a P 170a; espèce Helioca pus ame icanus ame iknė gi énd a. Lo . Pe ea kolūnis, plg. Pe ea. Hous . Pie awa kłūnis P 227; espèce Pe ea olubilis gausiažidis kolūnis. Lo . Pon ede ia skiaus menė, plg. Pon ede ia. Linn. Rosplawa. JW. Wakodni. M. skiaus mēné P 130; espèce Pon ede ia co da a siau alãpė skiaus menė. Ce ains de ce g oupe naujajodži on aussi des similai es baigmenis, comme e a an cela discu e des d iskiemennies noms de plan es, exemple., baigmenis a ec p iebalsiu - - (labūs as, sanū as, gi end a). Cependan , il de ai ê e ema qué que L. I inskio P igim ūmenėje p incipalemen des da ybos no ajodžių son a ec baigmenimis, con enan p iebalsį -n els naujažodžiai, cons i uen un qua de ous P igim ūmenės naujažodžių (plačiau oi Aukso iū ė 2004: 127149), e la plus pe i e es naujažodžių, compo an baigmenis a ec p iebalsiu - -, būdingnis du g oupe - Faud ai enco e men ionne quelques noms de plan es, qui on é é donnés ki ai genčiai nomine , ca a gen is, laquelle P igim ūmenėje é ai į a dijęs L. I inskis, déjà u i lie u išką a dą. Lo . Abeliophyllum bal as (: bal as + - as), plg. Epipac is. Halle . K uszczyk. Jundz. Sump wu z bāl was P 141; espèce Abeliophyllum dis ichum anks y sis bal as. Ce e plan e a des leu s blan s, leudis ô p in emps. Lo . Acalypha lab a nė (: lab a as + -enė), plg. Rież as III. Acalypheae. Os kowe łab awēnes P 150; T agia. Plumie . Pa zelina. JW. łāb a was P 150. L. I inskis naujada u lab a enė a é é nomméinęs ibą (lo . 140 Aca ly pheae), alo s ce nou eada as ans é é genčiai en ame i, a abi gen ys lo . Acalypha es lo . T agia a ibuées au même pošeimiu. Con i mées deux espèces de ce e plan e: Acalypha hispida she io oji lab a nė, Acalypha wilkesiana ma góji lab a nė. Lo . Chlo ogalum ža inis (: žal as + -inis), plg. Chlo a. Linn. Zielon. JW. żalwìnis P 236; espèce Chlo ogalum pome idianum simplesis ža inis. Ce nom de gen es L. I inskis a pu cons i ue sui an au es langues co espondmenimis, plg. g . chlo os žalias BVŽ 83. Lo . Mac adyena apsukms (: apsuk i + -mys), plg. Helic e is. Linn. Sz ubownica. W. Sz uba. W. psukmīs P 169; espèce Mac adyena unguisca i dé eloppemen ùsis apsukms. Le nom de ce e plan e es mo i ué, ca il appa ien ijoklinių amille. IŠVADOS Ce ains L. I inskio P igim ūmenės noms de plan es, jusqu'à main enan nepa ekées en aucun quel que soi imp imdin ą sou ce, ou nis u ilise Te minologijos pakomisėje les con i man comme lie u iškus noms de plan es, qui lie u iškai enco e n'on pas é é in i ulés. Le plus sou en conc è emen égalo genčiai in odui ou ni celui L. I inskio naujada as ou naujažodis, pa lequel il comme jus e ce e plan e e nommé. Šiek iek moins que la moi ié des noms de gences de plan es de L. I inskio son nou eada ai, u in ys mo i a ion, comme.: alksno is, g ės is, mėlūnis, smuikainis, sulpė as, ši monis, uogminys, i šūklis, y menys, žibė as e k ., e plus que un ie sdalis de els mo s, don la nou eau é n'es ni enco e, ni mo y acija, comme.: du š as, eik as, elk as, jos, kolsis, lab as, liesglas, nušola, salks, san as, spū as, spūblas, sūblas, sūbas, ūg as, e c. Dans l'a icle de Šeš adalio, les noms génciaux des plan es de L. I inski peu en ê e acés, mais la mo i a ion ne au ški, comme: di k as, gai u as, imšas, mėklainis, plienumas, ai ė, ingo is, skabu as, ske s enis. P igim ūmenės naujada ai e naujažodžiai peu à peu a iennen e omben dans a oseną, aigi, L. I inskio des e o s ku i lie u iškus plan es de noms nenuėjo en ain. LITERATŪRA Il es Aukso iū ė A. 1998: Lau yno I inskio manus aščiai K oku oje. Te minologie 5, 102110. Aukso iū ė A. 2000: L. I inskio mycologies e minai. Te minologie 7, 4858. Aukso iū ė A. 2003: Indi idualieji L. I inskio Lenkųžemaičių kalbų žodyno i P igim ūmenės augalų a dai. – Te minologie 10, 135142. Albina Aukso iū ė | Kele asa gai in ųLau ynoI inskioaugalų a dų