Te minología | 2010 | 17 9 3
Jono Jablonski El léxico de
la eligión aisymai
aUŠRa RIMkU ė
Ins i u o de lenguas Lie u ių
150.os ani e sa ios de J. Jablonskio nacido 2010 años 30 día diciemb e sukanka 150 años desde ac ual bend inesa de
lengua li uanas pad e Jono Jablonskio (18601930) nacido. Kalbininką puede llama se y pad e de la e minología de la
lengua li uanas (Keinys 2000: 70). Él no sólo kū ė, desa olló y no mino bend iná lengua, sino y ayudó c ea y maneja
de muchos ciencia, écnica y o os ámbi os, en e ellos y eligiones, e miniją. En es e a ículo se e isa la
opinada del lingüis a po algunos de los esc i os de la eligión a p incipios del XX. oces a ojamų. J. Jablonskio
legado es gausus y muy di e so. Es o se e de sus esc i os. Kalbininkas mucho esc ibió a iados ac ualesas
cues iones de ida de sociedad. Él mucho a ención des ino de lengua, li e a u a, la nación de salud, educación,
p ensa de libe ades, cul u a, ciencia y o os asun os. Aunque sepa os abajos de sob e la eligión leksiką (así
ambién y sob e la eligión e minus) nepa ašė, sin emba go publicaciones de eligión lengbai des a on
conside ables a ención. Es o se puede e de los a ículos del lingüis a sob e eligión a niños, enseñanza de
eligión, lengua de líde es de eligión en la p ensa de p incipios del XX (Vil yje, San a oje, Nep iklausomojoje
Lie u oje, Li uania, Lie u os mokykloje, Š ie imo da be, e c.) 1: la enseñanza de la eligión en las escuelas
p imedamosias (1909), la escuela, la polí ica y la eligión (1917), la me odología de enseñanza de la eligión (1920),
sob e la me odología de enseñanza de la eligión (1921), así como de las e isiones: D. ma yno Liu e io Mažas
ka ekizmas2 y D. Jono Pambo amboksas Tikkookslas da a sólo 24 b e es ca alikas en 237 ka alikas
po amgaldelikus (1917), Ka ekizmas e angelis- e o ma as del ensino (1917), Ka ekmas de la ciencia (1919), o
Tau omas. Do anėlė liaudies mokyklai (1921) 1 S aipsniai y ecenzías imp esdi as Jablonskio aš ų omos II y IV,
skliaus os indica año de pe miso.
2 Pa yškin a J. Jablonskio.
9 A. Rimku ė | Jono Jablonskio lexisicos de eligiones aisymai y k . Dėmesio
aleas J. Jablonskio espues a á m. Jankaus Paaiškinimą del D . ma yno
Liu e io mažo ka ekizmo, p oclamado 1917 m. San a oje. Kalbininkas esc ibo:
deseo que y los manuales de ciencia c eyba lu he ios ue an esc i os
comp ensible, įmanomai y enseñokomai de la misma mane a que se pe mi en o
esc iben los manuales de odos los kul ū ingųjų pueblos, si se asignan ellos
se io a niños ciencia asun o (Jablonskis II 1934: 92)3. Es as palab as
pe ec amen e mues an que los asun os de la lengua a J. Jablonski le e an
inmensamen e impo an es y que él es o zaba, que desde mažumės isuomenė ap y ųsi egula iga y bonžios lengua ma mosa.
A. XX PRADŽIOS RELIGIJOS LAŠTÚS KALBA XX
XIX. a inalesXX a p incipios eligiones esc i as en e a u ilizado mucho s e imybių,
ad su lengua necesa iamen e necesi ó o dena se y eno a . es o im a habla en
la p ensa: auš oje (18831886), Va pe (18891906), Tė ynės sa ge (18961904), Žinyčioje
(19001902), Vilniaus žiniose (19041909) y k . Gana plačiai sob e la eligión e miniją
1905 m. junio 1 (14) d. Vilniaus žiniose (n . 134) imp esdin ame a ículo D asiškos
e minologijos klaidos ašė Jonas Ge u is (Jonas Bal očius). es a á ea del
o denamien o de e minía de los mismos años julio 23 ( ugpjūčio 5) Sob e d.
Vilniaus žinių 178-ame núme o, en a ículo mųsų bažny inė kalba, ašė y uno de los
más impo an es XX a p incipios de Li uania bažny inės kalbos puoselė ojų i
eligijos e minijos no min ojų kunigas Juozas Laukai is: Pasku inos en a ios
años uno o o kunigas eco dó limpia la bažny ineja lengua, pe o debido a la
e minología en nepakinimas y kunigijos y a pe4
(Laukai is 1905: 4).
Los ex os eligiosos del lenguaje manejo pa icula men e suac i ió XX a. a p incipios, comenzėjus po e ių
e o mai. Aunque los iejos, conse ado amen e dispues os sace do es i i inaban que se césinamasi en, sus
opiniones, sag adas palab as, ales como dūša, aniuolas, g iekas, spa iednė, pakū a, mūka, y siūlė as cincocien os
años usadas o mas no le nė as deja , cadaosios, bien joms p isižiū ėjus, habla de modo nada con a la espi i u y
las eglas 1907 ealizadas (Ju is: 389), pe o la Iglesia y las eligiones esc ibie on ne enkino de la in eligencia. En e
1909 m. asa io 9 d. Punske ykusį kunigų pasi a imą dėl Bažnyčios e minijos ue in i ada y o bininkas J.
Jablonskis. Tų mismo me3 Requie e menciona que al ca ólico J. Jablonski le cuidó no sólo ca alikos, sino y
p o es an os (luu e onos, e angelikos e o ma os) publicaciones quizás debido a que su esposa Kons ancija
Ske e y ė-Jablonskienė e a e angelikė e o ma ė (plačiau e . Eglės Lukėnai ės-G iciu ienės en el lib o
Kons ancijos y Jono Jablonskich amilia (Vilnius:
Museo nacional de Li uania, 2009)).
4 ci a os habla ne aisoma.
Te minología | 2010 | 17 9 5 aquel e a ą él jun o con Ju giu Šlapeliu, Kazimie u
Būga y Juozu Balčikoniu pa icipó Juozo Laukaičio o ganizame kalbininkų
pasi a ime Seinuos. Aquí kalbininkų y kunigos (A. Damb auskas-Jakš as, A.
Pe ulis y J. Laukai is) comisión, ambién llamada Po e ių komisija,
inalmen e su edaga o po e ių kalbą. Po e iai publicados 1910 m. Vado o
e is a. Zigmas Zinke ičius esc ibe que isch essencial es o p ime
su ajeamien o de los kalbininkų li uanos. En onces y su o ky a más
impo an es maldas, aigi y po e ių, habla, de e minada bū iniausia bažny inė
e minija. Po e iai ue, puede deci se, nue aya aduci eglamen inga, pu a
y g azia lie u ių kalba (Zinke ičius 2000: 179). 1909 m. iniciada po e ios e o ma
ue con inuada más a de 1922 m., como esc ibo Zigmas Zinke ičius, ella
suin ensi ėjo, pa ece que p incipalmen e los sace do es Juozo Laukaičio,
Aleksand o Damb ausko-Adomo Jakš o, al y o os g acias a po e ius ue on
in oducida nemažai de esas azias, que en 1909 m. p oponía la comisión de
kalbininkai, pe o po e ių las igno ó debido al comp omiso con la ieja
cle ininkija. Es e y ese ue nue oamen e cambiado, pa en uado (Zinke ičius 2000: 185).
RELIGIJOS LEXSIKOS TAISyMų ATVEJAI
An es de comenza a habla sob e J. Jablonskio e minos de la eligión co ecimas, no as y consejos, hay que
deci , que el la binis a sus nesiūlė p imyg inai. Él que ía que laik aščiai y esc ibas aquellas
obse aėjimais-pa aisymais, donde con ellas coincide, pa a el u u o iempo y bene icia anse (Jablonskis II 1934:
79). El uso y aisymai de las palab as de las lenguas más ecuen emen e J. Jablonskis kei ė elegi las palab as
nelie u iškus (pp . s e imybes) usadas en los ex os eligiosos, que en el idioma li uano enían co espondien es,
po ejemplo, lenkybę ab ozas (lenk. ob azek) sus i uyó po la palab a pa eikslas, en ez de dūšios (lenk dusza)
u iliza el siela5. Ras a y más co ecciones: g iekas (b us. грехъ, lenkėmė g ech) umas6, kielikas (lenk kielich, uski)
n . 1, ko onėė (lenk. ka ispa, ė) b ieus, mislis (minus, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė) 367 is, is, is, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė,
ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė,
ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė
1935: 247–248).
6 Nuodėmė M. Daukšos en esc i os usado la palab a. 7 Taisi i y es os accionesmajodžiai: misly i (b us. myclić,
lenk. myśleć) s a s y i, enčia o is (lenk. winczować, b us. вiншaваць) uok is, jung is, ambién būd a dis
s ie iškas (plg. lenk. świecki) pasaulie iškas.
9 A. Rimku ė | Jono Jablonskio lexisicos de eligiones aisymai ikėjimas8,
zokonas (lenk. zakon, us. зокон) įs a ymas9 y k . Como puede e se de los
aisymų, s e imybės keis os XVIXVII a. esc i us o a mėse a o ais
lie u iškais palab as.
J. Jablonskis ne engé usa nelie u ichas palab as, especialmen e en onces,
o plačiai papli ę kalboje a ba kai ai bu o a p au iniai žodžiai. Apie ai
cuando ellos bu ašė y A noldas Pi očkinas Jono Jablonskio en las co ecciones del
lenguaje: Jei es animas palab a e a muy di undés, įaugęs en di e sas es e as,
es o de su neguida a (Pi očkinas 1986 10). Po consiguien e J. Jablonskis ne aisé de
ales iejos p és amos como kunigas, iglesia10 y k . Encan ado , que él ne aisė y
de la lengua esla a ob u o iejo p es inio g abas (b us. гроб, lenk. g ób), en luga
del cual aho a se u iliza ka s as ambién skolinys (plg. b us. кopcтa). Ma y ,
nekai ė, po que g abas signi icado pie a numi ėliui laido i, kapas ue u ilizado ya
Ma yno Maž ydo esc ibas.
J. Jablonskio opinión es sob e ex años lenguas palab as muy bien ilus ación
de la palab a pas o ius11 co ección. 1912 m. Vil ie imp imió en un a ículo
ašomosios kalbos dalyki kalbininkas, no ėjęs, que en a oseno ėmė plis i
es a palab a, ašė: Pas o iais ni P ūsų lie u iai (luu e iai) ni nues os
e angelikai- e o ma ai (kal inai) sus sace do es noponen; sus pas o es del
espí i u odos ellos puigais e llaman. Así llama a sus líde es espí i os y
Li uu ia ka alikai, aquellos p o es an es kaimynai. <...>. Niku i u no puedo
en ende , po el Li uan lu e ios y cal inos kunigus ima aho a ieni-ki i
nues os pe iódicaščiai pas o iais llama (Jablonskis 1959: 105). Ac ualmen e
la palab a pas o ius se u iliza hablando de un p o es án e angélico kuniga.
Deodžių da ybos p oblemas
Si en lenguas li uanas ( ambién ambién y a mėse o anuosos esc i os) J. Jablonskis no hallaba adecuado
co espondien e o sus i ui alo, basándose en los dėsniais de la lengua li uanas, hacía él mismo, po lo que hoy
en luga de anuedas de días de semana sla ichas, ecuen es en los esc i os de la eligión de ese me o,
u ilizamos sus c eados aiškios da ybos nomb es: lunes, ma es, mié coles, jue es, ie nes, ie nes, ie nes,
ie nes. Así en luga sūdas (b us. cyd), sūdy i (b us. cyдзić) su gido ibunal, eis i. 8 Woodį ikė i andame M.
Maž ydo esc i os en. 9 En Cuyos a ículos p opo ciona es os aisymai, nenu odoma. Es o se puede as ea
de los esc i os de Jablonski Lis a de e o es de la lengua co ec i os de Jablonski (Jablonskis V 1936: 259280) y
Jablonski Rink inių aš ų II omo al abe inės aisomųjų kalbos dalykų odyklės (Jablonskis 1959: 533553). 10 En
luga de la iglesia J. Jablonskis es suge ído consumi maldykla, š en o ė (Pi očkinas 1970: 7). 11 Plg. ok. Pas o
< lo . pas o piemuo gany ojas, da plg. lenk. pas o , us. pas o .
Te minología | 2010 | 17 9 7
Los a ículos del Kalbininko ienen mucho de di e sos no ap opiada da ybos
palab as de co ecciones. P ime o mencionė inas esc i os eligiosos de
inales del XIX a. y p incipios del XX a. ecuen e palab a ypa a, po el cual
a osenes J. Jablonskis exp esó su opinión. 1914 m. Vil yje (n . 86 (1034))
imp eso en el a ículo Šių dienų ašomosios kalbos eikalai, con el in de
ispone aikš ėn pag a ados de la palab a y exho a a los pe iódicos, […]... que
esos ūšies pag a ados en nues os pe iódicos12, segui noebū ų kalbininkas
siūlė ie oj ypa os a o i žmogus, asmuo (Jablonskis 1959: 153).
J. Jablonskis lenkybę ambona (lenk. ambona), kilusią de g iegos lenguaje (g .
ambōn pakyla), cambié palab ajue sakykla. Encan ado es es o, que su suge ido
e di pamokslinė ( ie oj ne ykusiai pada y o hib ido pamokslinyčia con
nelie u iška p iesaga -inyčia)13 nep igijo. En ez de mencionado hib ido im n
consumi la palab a sakykla (Jablonskis 1959: 62). Kalbininkas aisė y
a dažodžių abs ac us con p iesaga -ybė, especialmen e aquellos que ue on
hechos de daik a a džių: bedie ybę en bedie ys ę (bedie iškumą), gi uoklybę
en gi ybę. Cuando 1926 m. en el a ículo Li e a ū as dalyko kalba ie oj
neįp as os da ybos daik a a džio esybė (plg. lo . essen ia) o eció consumi la
palab a bū ybė (Jablonskis 1959: 340341), él susilaukė nep i a imo. En ob a de
educación 1927 m. de es a palab a a oseną gynė kalbininkas P anas Ska džius
publicó a ículosnelį esybė i bū ybė (Ska džius III 1998: 6061). Woodį ikyba (i su
o mą ikybė) J. Jablonskis kei ė žodžiu ikėjimas (Jablonskis I 1933: 56), pe o la
palab a ikyba u ilizamos y hoy sinónimamen e con palab as ikėjimas, eligión.
En ezoj d asiškis J. Jablonskis o eció consumi espi i ualis a, kunigas. Gana
plačiai es e siūlimo discu ido en 1914 m. Vil yje (Jablonskis 1959: 155178)14.
Menciona que el kalbininkas kei ė no sólo la palab a d asiškis, sino ambién
d asionis (=d asininkas). es o él esc ibió ace ca en 1926 en el T abajo de
Educación, discu iendo li e a u a de los emas lengua (Jablonskis 1959: 359).
Muchas discusiones en la p ensa p o ocó J. Jablonskio p opues a usa la
palab a eligionis a. 1914 m. kalbininkas Vil yje esc ibió que es a palab a le iš
žmonių kalbos conocido (Jablonskis 1959: 159). Kalbininkas siūlė ne a o i de
algunos kuopinos nomb es eiškiančių edinių su suesaga -ija, po ejemplo,
d asiškija (=d asininkai), kunigija (=kunigai) y k . 1914 m. Vil ies p iede
imp esdi ame cua oas pa es a ículo Kalbos dalykai él esc ibé: Lie u iai
nesusip a ę nieku , me pa eceoz nesakys ši aip: Ki i išėjo, pasiliko y ija, sama kunigija, sama aikija,
12 Jablonskis 1959: 149.
13 Más amplamen e ž . Jablonskis IV 1935: 55. 14
Además é. Ska džius II 1997: 553, Klima ičius 2006: 34.
9 A. Rimku ė | Jono Jablonski eléxico de la eligión aisymai la misma muje ija;
<...>.“ Kiek numanoa, <...>, mi puebločiai nesusip a ę e aip epasaky ų: Ki i se
ue, quedó unos homb es, uno kunigai, uno niños,
ienosmo e s; <...>“ (Jablonskis 1959: 166).
1914 m. En un a ículo imp eso en Vil yje Šių dienų ašomosios kalbos eikalai J.
Jablonskis aisė žodį giedo ius dėl sla iškos p iesagos -o ius. En su luga
o ecía consumi giedo ojas, giesmininkas (Jablonskis 1959: 153154). Kalbininkas
aisė y de ese iempo p ado en así como eligiosos ex os a o os ne ykusiai
pada y us sudu inius palab as, po ejemplo, luga de die meldys ės has a
šiol u ilizado su p opues a palab a pamaldos. Bū a y o os p opues as 1914 m.
Vil yje (n . 154) J. Jablonskis esc ibió, que š en imu Pane ėžio apsk i yje
luga es en die meldys ę llaman (Jablonskis 1959: 152). Sin emba go la palab a
š en imas nep igijo.
Taisismai de alo es y palab as signi ica i as
Desde J. Jablonskio a ículosnelos cues iones de lenguaje, ecenzías y
di e sos aisymų e , que él e ė cla lai aduci e minos. Aklus e inius
aisyda o. m. esc ibió en ecensión de me odología de enseñanza de eligión:
No hay que odo aduci al e bo y po los ojos, zū bū , no i palab as hace
necesa iamen e de la mane a en que los son o os, o os pueblos pe sonas a
su asun o pasadas: aduciendo hay que cuida se p ime o de cie o
pensamien o cla amen e exp esáis, no mismos caudi en y las palab as del
ex o odoip cul i no de la mane a en que los gen e kala en la lengua de la nación (Jablonsky, 1935 IV, 1921: 247).
J. Jablonskis 1920 m. En el T abajo de Educación (n . 4) imp imido en el a ículo Del
Gam os p ime amokslio apa ición (Kalbos e ikai), discu iendo e o es del
lenguaje di igélio, menciona la acción de e i. El Kalbininkas no dudó que no se
puede usa en el signi icado ku i, y c eyó que al signi icado su gió debido a la
in luencia de la lengua polk del e bo wo zyć (Jablonskis: IV: 1935 223; 1959: 230). Él
suge é usa palab as ku i, hace y pan. P ecisamen e po eso J. Jablonskis aisė
daik a a džius su ė ėjas15 (lenk. s wo zyciel), a inys (lenk. s wo zenie),
ė yba (lenk. wó czość), kei ė ellos palab as c eado y kū inys (Jablonskis 1959:
247), kū yba (Jablonskis 1959: 504). Cabe menciona que J. Jablonskis sepa ó palab as
dausa y dausos signi icados. Dausa signi ica ojus, y dausos šil ieji k aš ai
(Jablonskis 1935 IV: 326). También sepa ó palab as de ge idad y ge umas signi icados
(plačiau ž . Jablonskis V
1936: 50).
15 Ano K. Būgos, mūsų e i wo zyć, scha en kilimo es sa as palab a. <...>, cuando e i se u iliza en el
signi icado del e bo lenkiško wo zyć, en onces se u iliza no su e ojas, sino su ė ėjas (Būga II 1959: 132). Z.
Zinke ičiaus opino, su e ojas nebu o Maž ydo naujada as. Ma y , es o de iejos li uanos u ė as palab a
(Zinke ičius 2000: 76, 123), pe o LKŽe o no con i ma de gy osios kalbos ( a mių) no daikia ni su e ojo, ni su ė ėjo.
Te minología | 2010 | 17 9 9
O as aisymai
1925 m. En el abajo de Educación imp esdin ame a ículo Palba y li e a u a J.
Jablonskis o eció aisi i V. K ė ės Ski gailoje a ojamus ne eikalingus kalbai
palab as, en e ellos y a mybę pakasynos. En su luga eikía usa palab as
laido u ės, pakas u ės (Jablonskis IV 1935: 327; 1959: 305). 1926 m. Li uania imp esdi o
en a ículo Li e a ū as dalyko kalba kalbininkas ie oj a mėse u ilizado de la
palab a ap eizda siūlė saky i ap aizda (Jablonskis 1959: 344). Sky ium menė ini en los
esc i os de la eligión de ese iempo ecuen es accionesmažodžiai a našau i,
gany ojau i, los cuales J. Jablonskis conside ó žodyno y en pa e e o es de
e imología (Jablonskis 1959: 357) y siūlė a o i auko i, piemenau i, gany ojo da bą
di b i, bū i gany oju (Jablonskis V 1936: 42). Él ambién aisė eiksmažodžius aukau i,
a eilo i į auko i, a eilau i (Jablonskis 1959:
153, 359)16 y k .
B e ai epasando la lengua de la eligión del comienzo del XX a. sin in
signi ica i os J. Jablonskio aisymus, cla amen e is o el p incipal
p incipio aisymų pu eza, y Li uu inamoji di eccionis s e imybėm se busca
po los co espondimenos de la lengua li uanas, p opo cionados
naujada ai. El des ino de los é minos de la eligión del hablado cla ous bemaj odos ellos consumidos y hoy.
IŠVADOS
1. Jono Jablonskio con ibución en la lengua de esc i os eligiosos de p incipios del
XX a. es inmensamen e impo an e. Él pa icipó Po e ių comisiones abajo (1909
m.) y jun o con kalbininkais J. Šlapeliu, K. Būga, J. Balčikoniu y kunigais A.
Damb ausku-Jakš u, A. Pe uliu y J. Laukaičiu su edaga o más impo an es
o aciones. 2. De J. Jablonski el léxico de la eligión aisymų, publicados en la p ensa
de comienzos del XX. se puede e que el kalbininkas ex animedades kei ė
lie u iškais palab as, us o ais iejų aš ų au o ių (nuodėmė, ikėjimas i k .) o
a mėse (bičiulis i k .), a necesi a ikus mismo kū ė lie u iškus e minus ( ey ė,
pi madienis, an adienis i k .), el skisma de a ención i egula aún a las palab as:
die meldė daug kei omis pamaldė; pamslokiny […] sakykla; d asionį, d asiškį
d asininku y k . Kalbininkas ne engė consumi y nelie u ichas palab as de senųjų
skolinių (bažnyčia, kunigas y k .) y in e nacionales palab as. J. Jablonskis aisé
alo es: su ė ėjas c eado , a inys kū inys y e c., siūlė asign algunos
signi icados de palab as (dausa ojus y dausos šil ieji k aš ai y e c.).
16 Po supues o, el kalbininkas aisé y de es os eiksmajodžių pada y us daik a a džius. Au . no a.
100 A. Rimku ė | Jono Jablonskio Lexico de la eligión aisymai
LITERATŪRA
Būga K. III 19581959: ink iniai aš ai III. Red. V. Mažiulis, Vilnius. Jablonskis J. III 19331934: Jablonskio esc ibió a
III. Red. J. Balčikonis, Kaunas. Jablonskis J. IVV 19351936: Jablonskio esc ibió ai IVV: Kalbos dalykai. Red. J.
Balčikonis, Kaunas. Jablonskis J. 1959: selec iniai aš ai II. Sud. J. Palionis, Vilnius. Ju gai is M. 1907: Sob e
lenguaje g ynamien o y po e ių e o má. D augija 8, 386389. Keinys S. 2000: P . Ska džiaus ac i idad del
ámbi o e minología y su signi icado. Te minología 6, Vilnius, 6977. Klima ičius J. 2006: ¿Po qué d asiškis
co ecomas, y ka iškis no? Na i e lengua 10, 34. Laukai is J. 1905: Mųsų bažny inė kalba. Vilniaus žinios 178, 4.
LKŽe IXX 2005: Lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. www.lkz.l . Pi očkinas A. 1970: Jono Jablonskio leksiniai
aisymai: apyb aiža, Kaunas. Pi očkinas A. 1986: Jono Jablonskio lengua aisymai, Kaunas. Ska džius P. IIIII
19971998: ink iniai aš ai IIIII, Vilnius. Zinke ičius Z. 2000: Lie u ių po e iai: mokslo kalbos s udija, Vilnius.
JONAS JABLONSKIS CORRECTIONS OF RELIGIOUS VOCABULARy. ON THE OCCASION OF 150 YEARS OF
JABLONSKIS BIRTh 30 Decembe 2010 was he 150 h anni e sa y o he bi h o he a he o s anda d
Li huanian Jonas Jablonskis (18601930). The a icle o e iews his opinion abou some wo ds used in eligious
w i ings a he beginning o 20 h cen u y. The ma e ial o his a icle was collec ed om a icles abou
eligion, eligious educa ion and language o eligion ex books and e iews published in he p ess o his
pe iod (Vil is, San a a, Nep iklausomoji Lie u a, Lie u a, Lie u os mokykla, Š ie imo da bas, e c.). A he
beginning o he 20 h cen u y he need o egula ise and enew he language o Li huanian eligious
w i ings a ose. The e we e a ious amendmen s o eligious ocabula y sugges ed by Jablonskis. he
co ec ed loan-wo ds (ab ozas (Pol. ob azek) pa eikslas (image), dūša (Pol. dusza) siela (soul), g iegas
(Belo . грехъ, Pol. g ech) nuodėmė (sin), nabašninkas (Pol. nieboszczyk, Belo . нeбoщык) elionis (deceased),
sugges (Rus. вepa, Pol. wia a) ikėjimas ( ai h)), bo owings o meaning (su ciel (Pol. s wo zy) pame is
(c ea o ), s wo zenie (Pol. s wo zenie) kū in (c ea ion)), badly o med wo ds (he pameded ins ead o he
spi i , he in en ed ins ead o he spi i , he in en ed ins ead o he spi i , he in en ed ins ead o he spi i ,
he in en ed la d os ynka, la d os ynka, e c. Jablonskis did no y o a oid using non-Li huanian wo ds,
especially i hey we e commonly used (old bo owings црква (chu ch), kunigas (p ies ), e c.) o
in e na ional wo ds. Jablonskis sugges ed di e en ia ing he meanings o some wo ds (dausa ‘ ojus
(hea en) and dausos ‘šil ieji k aš ai (wa m coun ies)).
Recibió 2010-12-13
Auš a Rimku ė
Ins i u o de lenguas Lie u ių
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. poš a: aus a. [email p o ec ed]