scieee Open visual document viewer

Jono Jablonskio religijos leksikos taisymai

Aušra Rimkutė

Full text

Te minología | 2010 | 17 9 3 Jono Jablonski El léxico de la eligión aisymai aUŠRa RIMkU ė Ins i u o de lenguas Lie u ių 150.os ani e sa ios de J. Jablonskio nacido 2010 años 30 día diciemb e sukanka 150 años desde ac ual bend inesa de lengua li uanas pad e Jono Jablonskio (18601930) nacido. Kalbininką puede llama se y pad e de la e minología de la lengua li uanas (Keinys 2000: 70). Él no sólo kū ė, desa olló y no mino bend iná lengua, sino y ayudó c ea y maneja de muchos ciencia, écnica y o os ámbi os, en e ellos y eligiones, e miniją. En es e a ículo se e isa la opinada del lingüis a po algunos de los esc i os de la eligión a p incipios del XX. oces a ojamų. J. Jablonskio legado es gausus y muy di e so. Es o se e de sus esc i os. Kalbininkas mucho esc ibió a iados ac ualesas cues iones de ida de sociedad. Él mucho a ención des ino de lengua, li e a u a, la nación de salud, educación, p ensa de libe ades, cul u a, ciencia y o os asun os. Aunque sepa os abajos de sob e la eligión leksiką (así ambién y sob e la eligión e minus) nepa ašė, sin emba go publicaciones de eligión lengbai des a on conside ables a ención. Es o se puede e de los a ículos del lingüis a sob e eligión a niños, enseñanza de eligión, lengua de líde es de eligión en la p ensa de p incipios del XX (Vil yje, San a oje, Nep iklausomojoje Lie u oje, Li uania, Lie u os mokykloje, Š ie imo da be, e c.) 1: la enseñanza de la eligión en las escuelas p imedamosias (1909), la escuela, la polí ica y la eligión (1917), la me odología de enseñanza de la eligión (1920), sob e la me odología de enseñanza de la eligión (1921), así como de las e isiones: D. ma yno Liu e io Mažas ka ekizmas2 y D. Jono Pambo amboksas Tikkookslas da a sólo 24 b e es ca alikas en 237 ka alikas po amgaldelikus (1917), Ka ekizmas e angelis- e o ma as del ensino (1917), Ka ekmas de la ciencia (1919), o Tau omas. Do anėlė liaudies mokyklai (1921) 1 S aipsniai y ecenzías imp esdi as Jablonskio aš ų omos II y IV, skliaus os indica año de pe miso. 2 Pa yškin a J. Jablonskio. 9 A. Rimku ė | Jono Jablonskio lexisicos de eligiones aisymai y k . Dėmesio aleas J. Jablonskio espues a á m. Jankaus Paaiškinimą del D . ma yno Liu e io mažo ka ekizmo, p oclamado 1917 m. San a oje. Kalbininkas esc ibo: deseo que y los manuales de ciencia c eyba lu he ios ue an esc i os comp ensible, įmanomai y enseñokomai de la misma mane a que se pe mi en o esc iben los manuales de odos los kul ū ingųjų pueblos, si se asignan ellos se io a niños ciencia asun o (Jablonskis II 1934: 92)3. Es as palab as pe ec amen e mues an que los asun os de la lengua a J. Jablonski le e an inmensamen e impo an es y que él es o zaba, que desde mažumės isuomenė ap y ųsi egula iga y bonžios lengua ma mosa. A. XX PRADŽIOS RELIGIJOS LAŠTÚS KALBA XX XIX. a inalesXX a p incipios eligiones esc i as en e a u ilizado mucho s e imybių, ad su lengua necesa iamen e necesi ó o dena se y eno a . es o im a habla en la p ensa: auš oje (18831886), Va pe (18891906), Tė ynės sa ge (18961904), Žinyčioje (19001902), Vilniaus žiniose (19041909) y k . Gana plačiai sob e la eligión e miniją 1905 m. junio 1 (14) d. Vilniaus žiniose (n . 134) imp esdin ame a ículo D asiškos e minologijos klaidos ašė Jonas Ge u is (Jonas Bal očius). es a á ea del o denamien o de e minía de los mismos años julio 23 ( ugpjūčio 5) Sob e d. Vilniaus žinių 178-ame núme o, en a ículo mųsų bažny inė kalba, ašė y uno de los más impo an es XX a p incipios de Li uania bažny inės kalbos puoselė ojų i eligijos e minijos no min ojų kunigas Juozas Laukai is: Pasku inos en a ios años uno o o kunigas eco dó limpia la bažny ineja lengua, pe o debido a la e minología en nepakinimas y kunigijos y a pe4 (Laukai is 1905: 4). Los ex os eligiosos del lenguaje manejo pa icula men e suac i ió XX a. a p incipios, comenzėjus po e ių e o mai. Aunque los iejos, conse ado amen e dispues os sace do es i i inaban que se césinamasi en, sus opiniones, sag adas palab as, ales como dūša, aniuolas, g iekas, spa iednė, pakū a, mūka, y siūlė as cincocien os años usadas o mas no le nė as deja , cadaosios, bien joms p isižiū ėjus, habla de modo nada con a la espi i u y las eglas 1907 ealizadas (Ju is: 389), pe o la Iglesia y las eligiones esc ibie on ne enkino de la in eligencia. En e 1909 m. asa io 9 d. Punske ykusį kunigų pasi a imą dėl Bažnyčios e minijos ue in i ada y o bininkas J. Jablonskis. Tų mismo me3 Requie e menciona que al ca ólico J. Jablonski le cuidó no sólo ca alikos, sino y p o es an os (luu e onos, e angelikos e o ma os) publicaciones quizás debido a que su esposa Kons ancija Ske e y ė-Jablonskienė e a e angelikė e o ma ė (plačiau e . Eglės Lukėnai ės-G iciu ienės en el lib o Kons ancijos y Jono Jablonskich amilia (Vilnius: Museo nacional de Li uania, 2009)). 4 ci a os habla ne aisoma. Te minología | 2010 | 17 9 5 aquel e a ą él jun o con Ju giu Šlapeliu, Kazimie u Būga y Juozu Balčikoniu pa icipó Juozo Laukaičio o ganizame kalbininkų pasi a ime Seinuos. Aquí kalbininkų y kunigos (A. Damb auskas-Jakš as, A. Pe ulis y J. Laukai is) comisión, ambién llamada Po e ių komisija, inalmen e su edaga o po e ių kalbą. Po e iai publicados 1910 m. Vado o e is a. Zigmas Zinke ičius esc ibe que isch essencial es o p ime su ajeamien o de los kalbininkų li uanos. En onces y su o ky a más impo an es maldas, aigi y po e ių, habla, de e minada bū iniausia bažny inė e minija. Po e iai ue, puede deci se, nue aya aduci eglamen inga, pu a y g azia lie u ių kalba (Zinke ičius 2000: 179). 1909 m. iniciada po e ios e o ma ue con inuada más a de 1922 m., como esc ibo Zigmas Zinke ičius, ella suin ensi ėjo, pa ece que p incipalmen e los sace do es Juozo Laukaičio, Aleksand o Damb ausko-Adomo Jakš o, al y o os g acias a po e ius ue on in oducida nemažai de esas azias, que en 1909 m. p oponía la comisión de kalbininkai, pe o po e ių las igno ó debido al comp omiso con la ieja cle ininkija. Es e y ese ue nue oamen e cambiado, pa en uado (Zinke ičius 2000: 185). RELIGIJOS LEXSIKOS TAISyMų ATVEJAI An es de comenza a habla sob e J. Jablonskio e minos de la eligión co ecimas, no as y consejos, hay que deci , que el la binis a sus nesiūlė p imyg inai. Él que ía que laik aščiai y esc ibas aquellas obse aėjimais-pa aisymais, donde con ellas coincide, pa a el u u o iempo y bene icia anse (Jablonskis II 1934: 79). El uso y aisymai de las palab as de las lenguas más ecuen emen e J. Jablonskis kei ė elegi las palab as nelie u iškus (pp . s e imybes) usadas en los ex os eligiosos, que en el idioma li uano enían co espondien es, po ejemplo, lenkybę ab ozas (lenk. ob azek) sus i uyó po la palab a pa eikslas, en ez de dūšios (lenk dusza) u iliza el siela5. Ras a y más co ecciones: g iekas (b us. грехъ, lenkėmė g ech) umas6, kielikas (lenk kielich, uski) n . 1, ko onėė (lenk. ka ispa, ė) b ieus, mislis (minus, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė) 367 is, is, is, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė, ė 1935: 247–248). 6 Nuodėmė M. Daukšos en esc i os usado la palab a. 7 Taisi i y es os accionesmajodžiai: misly i (b us. myclić, lenk. myśleć) s a s y i, enčia o is (lenk. winczować, b us. вiншaваць) uok is, jung is, ambién būd a dis s ie iškas (plg. lenk. świecki) pasaulie iškas. 9 A. Rimku ė | Jono Jablonskio lexisicos de eligiones aisymai ikėjimas8, zokonas (lenk. zakon, us. зокон) įs a ymas9 y k . Como puede e se de los aisymų, s e imybės keis os XVIXVII a. esc i us o a mėse a o ais lie u iškais palab as. J. Jablonskis ne engé usa nelie u ichas palab as, especialmen e en onces, o plačiai papli ę kalboje a ba kai ai bu o a p au iniai žodžiai. Apie ai cuando ellos bu ašė y A noldas Pi očkinas Jono Jablonskio en las co ecciones del lenguaje: Jei es animas palab a e a muy di undés, įaugęs en di e sas es e as, es o de su neguida a (Pi očkinas 1986 10). Po consiguien e J. Jablonskis ne aisé de ales iejos p és amos como kunigas, iglesia10 y k . Encan ado , que él ne aisė y de la lengua esla a ob u o iejo p es inio g abas (b us. гроб, lenk. g ób), en luga del cual aho a se u iliza ka s as ambién skolinys (plg. b us. кopcтa). Ma y , nekai ė, po que g abas signi icado pie a numi ėliui laido i, kapas ue u ilizado ya Ma yno Maž ydo esc ibas. J. Jablonskio opinión es sob e ex años lenguas palab as muy bien ilus ación de la palab a pas o ius11 co ección. 1912 m. Vil ie imp imió en un a ículo ašomosios kalbos dalyki kalbininkas, no ėjęs, que en a oseno ėmė plis i es a palab a, ašė: Pas o iais ni P ūsų lie u iai (luu e iai) ni nues os e angelikai- e o ma ai (kal inai) sus sace do es noponen; sus pas o es del espí i u odos ellos puigais e llaman. Así llama a sus líde es espí i os y Li uu ia ka alikai, aquellos p o es an es kaimynai. <...>. Niku i u no puedo en ende , po el Li uan lu e ios y cal inos kunigus ima aho a ieni-ki i nues os pe iódicaščiai pas o iais llama (Jablonskis 1959: 105). Ac ualmen e la palab a pas o ius se u iliza hablando de un p o es án e angélico kuniga. Deodžių da ybos p oblemas Si en lenguas li uanas ( ambién ambién y a mėse o anuosos esc i os) J. Jablonskis no hallaba adecuado co espondien e o sus i ui alo, basándose en los dėsniais de la lengua li uanas, hacía él mismo, po lo que hoy en luga de anuedas de días de semana sla ichas, ecuen es en los esc i os de la eligión de ese me o, u ilizamos sus c eados aiškios da ybos nomb es: lunes, ma es, mié coles, jue es, ie nes, ie nes, ie nes, ie nes. Así en luga sūdas (b us. cyd), sūdy i (b us. cyдзić) su gido ibunal, eis i. 8 Woodį ikė i andame M. Maž ydo esc i os en. 9 En Cuyos a ículos p opo ciona es os aisymai, nenu odoma. Es o se puede as ea de los esc i os de Jablonski Lis a de e o es de la lengua co ec i os de Jablonski (Jablonskis V 1936: 259280) y Jablonski Rink inių aš ų II omo al abe inės aisomųjų kalbos dalykų odyklės (Jablonskis 1959: 533553). 10 En luga de la iglesia J. Jablonskis es suge ído consumi maldykla, š en o ė (Pi očkinas 1970: 7). 11 Plg. ok. Pas o < lo . pas o piemuo gany ojas, da plg. lenk. pas o , us. pas o . Te minología | 2010 | 17 9 7 Los a ículos del Kalbininko ienen mucho de di e sos no ap opiada da ybos palab as de co ecciones. P ime o mencionė inas esc i os eligiosos de inales del XIX a. y p incipios del XX a. ecuen e palab a ypa a, po el cual a osenes J. Jablonskis exp esó su opinión. 1914 m. Vil yje (n . 86 (1034)) imp eso en el a ículo Šių dienų ašomosios kalbos eikalai, con el in de ispone aikš ėn pag a ados de la palab a y exho a a los pe iódicos, […]... que esos ūšies pag a ados en nues os pe iódicos12, segui noebū ų kalbininkas siūlė ie oj ypa os a o i žmogus, asmuo (Jablonskis 1959: 153). J. Jablonskis lenkybę ambona (lenk. ambona), kilusią de g iegos lenguaje (g . ambōn pakyla), cambié palab ajue sakykla. Encan ado es es o, que su suge ido e di pamokslinė ( ie oj ne ykusiai pada y o hib ido pamokslinyčia con nelie u iška p iesaga -inyčia)13 nep igijo. En ez de mencionado hib ido im n consumi la palab a sakykla (Jablonskis 1959: 62). Kalbininkas aisė y a dažodžių abs ac us con p iesaga -ybė, especialmen e aquellos que ue on hechos de daik a a džių: bedie ybę en bedie ys ę (bedie iškumą), gi uoklybę en gi ybę. Cuando 1926 m. en el a ículo Li e a ū as dalyko kalba ie oj neįp as os da ybos daik a a džio esybė (plg. lo . essen ia) o eció consumi la palab a bū ybė (Jablonskis 1959: 340341), él susilaukė nep i a imo. En ob a de educación 1927 m. de es a palab a a oseną gynė kalbininkas P anas Ska džius publicó a ículosnelį esybė i bū ybė (Ska džius III 1998: 6061). Woodį ikyba (i su o mą ikybė) J. Jablonskis kei ė žodžiu ikėjimas (Jablonskis I 1933: 56), pe o la palab a ikyba u ilizamos y hoy sinónimamen e con palab as ikėjimas, eligión. En ezoj d asiškis J. Jablonskis o eció consumi espi i ualis a, kunigas. Gana plačiai es e siūlimo discu ido en 1914 m. Vil yje (Jablonskis 1959: 155178)14. Menciona que el kalbininkas kei ė no sólo la palab a d asiškis, sino ambién d asionis (=d asininkas). es o él esc ibió ace ca en 1926 en el T abajo de Educación, discu iendo li e a u a de los emas lengua (Jablonskis 1959: 359). Muchas discusiones en la p ensa p o ocó J. Jablonskio p opues a usa la palab a eligionis a. 1914 m. kalbininkas Vil yje esc ibió que es a palab a le iš žmonių kalbos conocido (Jablonskis 1959: 159). Kalbininkas siūlė ne a o i de algunos kuopinos nomb es eiškiančių edinių su suesaga -ija, po ejemplo, d asiškija (=d asininkai), kunigija (=kunigai) y k . 1914 m. Vil ies p iede imp esdi ame cua oas pa es a ículo Kalbos dalykai él esc ibé: Lie u iai nesusip a ę nieku , me pa eceoz nesakys ši aip: Ki i išėjo, pasiliko y ija, sama kunigija, sama aikija, 12 Jablonskis 1959: 149. 13 Más amplamen e ž . Jablonskis IV 1935: 55. 14 Además é. Ska džius II 1997: 553, Klima ičius 2006: 34. 9 A. Rimku ė | Jono Jablonski eléxico de la eligión aisymai la misma muje ija; <...>.“ Kiek numanoa, <...>, mi puebločiai nesusip a ę e aip epasaky ų: Ki i se ue, quedó unos homb es, uno kunigai, uno niños, ienosmo e s; <...>“ (Jablonskis 1959: 166). 1914 m. En un a ículo imp eso en Vil yje Šių dienų ašomosios kalbos eikalai J. Jablonskis aisė žodį giedo ius dėl sla iškos p iesagos -o ius. En su luga o ecía consumi giedo ojas, giesmininkas (Jablonskis 1959: 153154). Kalbininkas aisė y de ese iempo p ado en así como eligiosos ex os a o os ne ykusiai pada y us sudu inius palab as, po ejemplo, luga de die meldys ės has a šiol u ilizado su p opues a palab a pamaldos. Bū a y o os p opues as 1914 m. Vil yje (n . 154) J. Jablonskis esc ibió, que š en imu Pane ėžio apsk i yje luga es en die meldys ę llaman (Jablonskis 1959: 152). Sin emba go la palab a š en imas nep igijo. Taisismai de alo es y palab as signi ica i as Desde J. Jablonskio a ículosnelos cues iones de lenguaje, ecenzías y di e sos aisymų e , que él e ė cla lai aduci e minos. Aklus e inius aisyda o. m. esc ibió en ecensión de me odología de enseñanza de eligión: No hay que odo aduci al e bo y po los ojos, zū bū , no i palab as hace necesa iamen e de la mane a en que los son o os, o os pueblos pe sonas a su asun o pasadas: aduciendo hay que cuida se p ime o de cie o pensamien o cla amen e exp esáis, no mismos caudi en y las palab as del ex o odoip cul i no de la mane a en que los gen e kala en la lengua de la nación (Jablonsky, 1935 IV, 1921: 247). J. Jablonskis 1920 m. En el T abajo de Educación (n . 4) imp imido en el a ículo Del Gam os p ime amokslio apa ición (Kalbos e ikai), discu iendo e o es del lenguaje di igélio, menciona la acción de e i. El Kalbininkas no dudó que no se puede usa en el signi icado ku i, y c eyó que al signi icado su gió debido a la in luencia de la lengua polk del e bo wo zyć (Jablonskis: IV: 1935 223; 1959: 230). Él suge é usa palab as ku i, hace y pan. P ecisamen e po eso J. Jablonskis aisė daik a a džius su ė ėjas15 (lenk. s wo zyciel), a inys (lenk. s wo zenie), ė yba (lenk. wó czość), kei ė ellos palab as c eado y kū inys (Jablonskis 1959: 247), kū yba (Jablonskis 1959: 504). Cabe menciona que J. Jablonskis sepa ó palab as dausa y dausos signi icados. Dausa signi ica ojus, y dausos šil ieji k aš ai (Jablonskis 1935 IV: 326). También sepa ó palab as de ge idad y ge umas signi icados (plačiau ž . Jablonskis V 1936: 50). 15 Ano K. Būgos, mūsų e i wo zyć, scha en kilimo es sa as palab a. <...>, cuando e i se u iliza en el signi icado del e bo lenkiško wo zyć, en onces se u iliza no su e ojas, sino su ė ėjas (Būga II 1959: 132). Z. Zinke ičiaus opino, su e ojas nebu o Maž ydo naujada as. Ma y , es o de iejos li uanos u ė as palab a (Zinke ičius 2000: 76, 123), pe o LKŽe o no con i ma de gy osios kalbos ( a mių) no daikia ni su e ojo, ni su ė ėjo. Te minología | 2010 | 17 9 9 O as aisymai 1925 m. En el abajo de Educación imp esdin ame a ículo Palba y li e a u a J. Jablonskis o eció aisi i V. K ė ės Ski gailoje a ojamus ne eikalingus kalbai palab as, en e ellos y a mybę pakasynos. En su luga eikía usa palab as laido u ės, pakas u ės (Jablonskis IV 1935: 327; 1959: 305). 1926 m. Li uania imp esdi o en a ículo Li e a ū as dalyko kalba kalbininkas ie oj a mėse u ilizado de la palab a ap eizda siūlė saky i ap aizda (Jablonskis 1959: 344). Sky ium menė ini en los esc i os de la eligión de ese iempo ecuen es accionesmažodžiai a našau i, gany ojau i, los cuales J. Jablonskis conside ó žodyno y en pa e e o es de e imología (Jablonskis 1959: 357) y siūlė a o i auko i, piemenau i, gany ojo da bą di b i, bū i gany oju (Jablonskis V 1936: 42). Él ambién aisė eiksmažodžius aukau i, a eilo i į auko i, a eilau i (Jablonskis 1959: 153, 359)16 y k . B e ai epasando la lengua de la eligión del comienzo del XX a. sin in signi ica i os J. Jablonskio aisymus, cla amen e is o el p incipal p incipio aisymų pu eza, y Li uu inamoji di eccionis s e imybėm se busca po los co espondimenos de la lengua li uanas, p opo cionados naujada ai. El des ino de los é minos de la eligión del hablado cla ous bemaj odos ellos consumidos y hoy. IŠVADOS 1. Jono Jablonskio con ibución en la lengua de esc i os eligiosos de p incipios del XX a. es inmensamen e impo an e. Él pa icipó Po e ių comisiones abajo (1909 m.) y jun o con kalbininkais J. Šlapeliu, K. Būga, J. Balčikoniu y kunigais A. Damb ausku-Jakš u, A. Pe uliu y J. Laukaičiu su edaga o más impo an es o aciones. 2. De J. Jablonski el léxico de la eligión aisymų, publicados en la p ensa de comienzos del XX. se puede e que el kalbininkas ex animedades kei ė lie u iškais palab as, us o ais iejų aš ų au o ių (nuodėmė, ikėjimas i k .) o a mėse (bičiulis i k .), a necesi a ikus mismo kū ė lie u iškus e minus ( ey ė, pi madienis, an adienis i k .), el skisma de a ención i egula aún a las palab as: die meldė daug kei omis pamaldė; pamslokiny […] sakykla; d asionį, d asiškį d asininku y k . Kalbininkas ne engė consumi y nelie u ichas palab as de senųjų skolinių (bažnyčia, kunigas y k .) y in e nacionales palab as. J. Jablonskis aisé alo es: su ė ėjas c eado , a inys kū inys y e c., siūlė asign algunos signi icados de palab as (dausa ojus y dausos šil ieji k aš ai y e c.). 16 Po supues o, el kalbininkas aisé y de es os eiksmajodžių pada y us daik a a džius. Au . no a. 100 A. Rimku ė | Jono Jablonskio Lexico de la eligión aisymai LITERATŪRA Būga K. III 19581959: ink iniai aš ai III. Red. V. Mažiulis, Vilnius. Jablonskis J. III 19331934: Jablonskio esc ibió a III. Red. J. Balčikonis, Kaunas. Jablonskis J. IVV 19351936: Jablonskio esc ibió ai IVV: Kalbos dalykai. Red. J. Balčikonis, Kaunas. Jablonskis J. 1959: selec iniai aš ai II. Sud. J. Palionis, Vilnius. Ju gai is M. 1907: Sob e lenguaje g ynamien o y po e ių e o má. D augija 8, 386389. Keinys S. 2000: P . Ska džiaus ac i idad del ámbi o e minología y su signi icado. Te minología 6, Vilnius, 6977. Klima ičius J. 2006: ¿Po qué d asiškis co ecomas, y ka iškis no? Na i e lengua 10, 34. Laukai is J. 1905: Mųsų bažny inė kalba. Vilniaus žinios 178, 4. LKŽe IXX 2005: Lie u ių kalbos žodynas, Vilnius. www.lkz.l . Pi očkinas A. 1970: Jono Jablonskio leksiniai aisymai: apyb aiža, Kaunas. Pi očkinas A. 1986: Jono Jablonskio lengua aisymai, Kaunas. Ska džius P. IIIII 19971998: ink iniai aš ai IIIII, Vilnius. Zinke ičius Z. 2000: Lie u ių po e iai: mokslo kalbos s udija, Vilnius. JONAS JABLONSKIS CORRECTIONS OF RELIGIOUS VOCABULARy. ON THE OCCASION OF 150 YEARS OF JABLONSKIS BIRTh 30 Decembe 2010 was he 150 h anni e sa y o he bi h o he a he o s anda d Li huanian Jonas Jablonskis (18601930). The a icle o e iews his opinion abou some wo ds used in eligious w i ings a he beginning o 20 h cen u y. The ma e ial o his a icle was collec ed om a icles abou eligion, eligious educa ion and language o eligion ex books and e iews published in he p ess o his pe iod (Vil is, San a a, Nep iklausomoji Lie u a, Lie u a, Lie u os mokykla, Š ie imo da bas, e c.). A he beginning o he 20 h cen u y he need o egula ise and enew he language o Li huanian eligious w i ings a ose. The e we e a ious amendmen s o eligious ocabula y sugges ed by Jablonskis. he co ec ed loan-wo ds (ab ozas (Pol. ob azek) pa eikslas (image), dūša (Pol. dusza) siela (soul), g iegas (Belo . грехъ, Pol. g ech) nuodėmė (sin), nabašninkas (Pol. nieboszczyk, Belo . нeбoщык) elionis (deceased), sugges (Rus. вepa, Pol. wia a) ikėjimas ( ai h)), bo owings o meaning (su ciel (Pol. s wo zy) pame is (c ea o ), s wo zenie (Pol. s wo zenie) kū in (c ea ion)), badly o med wo ds (he pameded ins ead o he spi i , he in en ed ins ead o he spi i , he in en ed ins ead o he spi i , he in en ed ins ead o he spi i , he in en ed la d os ynka, la d os ynka, e c. Jablonskis did no y o a oid using non-Li huanian wo ds, especially i hey we e commonly used (old bo owings црква (chu ch), kunigas (p ies ), e c.) o in e na ional wo ds. Jablonskis sugges ed di e en ia ing he meanings o some wo ds (dausa ‘ ojus (hea en) and dausos ‘šil ieji k aš ai (wa m coun ies)). Recibió 2010-12-13 Auš a Rimku ė Ins i u o de lenguas Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. poš a: aus a. [email p o ec ed]