1Te minologija | 2011 | 18
Te minologija i eks ų ling is ika
Á G o T A F ó R I S
Ká oli Gáspá uni e si e as, TERMIK Eu opos e minologijos
asociacija Pag indiniai žodžiai: e minas, są oka,
e minologija, eks as, eks ų ling is ika
1. Įžanga
Pag indinė kalbos unkcija y a koduo i, saugo i i pe duo i isuomenės
sukaup as žinias. Kalbos s uk ū ą i sudė ingus kalbos naudojimo
p ocesus ski ingomis kalbų mokslo šakomis e ina ski ingais būdais.
Te minologija i eks inė ling is ika i ia kalbos naudojimo aspek us iš
ski ingų pe spek y ų i naudojan ski ingus me odus. Te minologijos
y imai su elkia dėmesį į e miną i laiko jį pag indiniu iene u. Teks o
ling is ikos y imuose i iamas eks as. Abiejuose požiū iuose s a būs
klausimai y a in o macijos, ku ią u i i iamasis iene as, ūšis i ai, kaip jis
ai da o. Są okos y a eks o dalis. Pa yzdžiui, e minų eks ak o iai emiasi
e minų aidmeniu eks e; jie di ba naudojan ski ingus me odus, p z.,
są ašo leksikinius iene us a ba jų kolokacijas pagal jų pasi aikymo dažnį
eks e, a ba a siž elgia į ki us eks o b uožus, iš aukian e minus.
Abiejose s i yse bu o suku i keli modeliai, ski i y imams a lik i i iš adoms
iš eikš i. Jie bu o išsamiai paskelb i daug ka ų (p z.: Melcuk, Žolko skij 1970;
D essle 1971; Halliday, Hasan 1976; Pe ő i 1979; Beaug ande, D essle 1981;
Ká oly 2007; Sage 1990; Lau én, Pich 1993; Temme man 2000; Budin 2001; Cab é
2003). Pas a uoju me u Veng ijos kalbos ku sų knygų y imas įgijo ypa ingą
s a bą Veng ijoje, i bu o paskelb i keli s aipsniai apie eks ų pedagoginį
y imą, ku ių dauguma y a kiekybiniai y imai. Aš p isijungiau p ie šios
mokslinių y imų linijos su adinamaisiais "kokybine e minologija" y imais i
ieškau eks o ling is ikos aspek o, ku is galė ų bū i susijęs su
2 Á. Fó is | Te minologija i eks ų ling is ika, palygin i su e minologija
( ezul a ai bu o paskelb i mokslinių y imų a askai ose i iš dalies "Fó is 2006",
2010b). Ki a s i is, ku ią y inėjau, y a e minologijos i žodynų be mas o inklai
(p z.: Fó is 2007, 2008). Teks uose inklai y a keliuose lygmenyse. Teks o
s uk ū a y a inklas, ku is už ik ina sanglaudą. Tinklas a p są okų suku ia
nuoseklumą, ku is pasi odo kaip są okų su o muo ų žinių kon igū acija. Teks e
esan ys inklai y a susiję su išo iniais inklais, okiais kaip au o iaus žinių
inklas, ga ėjo išanks inių žinių inklas i jų in e eks ualinė is o ija.
Beaug ande'o i D essle 'o "Į adas į eks inę ling is iką" su eikia pag indą
palygin i i kon as uo i am ik us eks inės ling is ikos i e minologijos
aspek us. Todėl šiame s aipsnyje siekiama ap a i klausimus, ku ie a lieka
lemiamą aidmenį koduojan i dekoduojan žinias eks e.
2. Teks o ling is ika i e minologija
Teks as suku iamas naudojan kalbos žodinius i ašy inius ženklus. Teks as
ne ik užkoduoja in o maciją, be i už ik ina jos pla inimą e d ėje i laiku.
P iklausomai nuo in o macijos pobūdžio, eks ai gali u ė i ski ingą
s uk ū ą i ilgį. Teks as isada egzis uoja kažkokioje izinėje e d ėje,
pasi odo ibo oje e d ėje i laiku, be jo kogni y inis san ykių inklas y a
ne ibo as iek e d ėje, iek laiku. Teks e in o macija apie są okas
užkoduojama e minų pagalba; Todėl, s udijuojan eks us, eikia konk ečiai
a k eip i dėmesį į e minų aidmenį eks e. Teks ai gali bū i i iami iš į ai ių
požiū ių. Tikslu o ien uo as y imas gali a skleis i bend ą eks ų s uk ū os
p incipą, eks ų i na ū alios kalbos yšius, eks ų s uk ū os yšį su
užkoduo a in o macija a ba eks ų yšį su ki ais bend a imo p oceso
komponen ais. Teks ų ling is ikos y imuose bu o a as a daugybė šių emų
iš adų (p z. Melcuk, Žolko skij 1970; D essle 1972; Beaug ande, D essle
1981 m., 2002 m.; Pe ő i 1990 m.).
Te minologija i eks inė ling is ika i ia žinių koda imo i pla inimo
klausimus iš ski ingų p adinių aškų i me odų. Te minologijos y imai
su elkia dėmesį į šį e miną, i jis laikomas pag indiniu iene u. Šie y imai
e ina koda imo p ocese suku ą eks ą i nus a o e minų aidmenį
a kan in o maciją. Teks o ling is ikos y imai su elkia dėmesį į eks ą
kaip mokslinių y imų dalyką. Teks as y a
5Te minologija | 2011 | 18 nag inėjamas sudė ingoje in o macijos a kymo
san ykių inkle i apibūdinami idinio i išo inio po eikio b uožai. Šiuo požiū iu
e minas ne iesiogiai pasi odo kaip ling is inis komponen as, ku is
o ganizuoja kogni y inį in o macijos u inį pe ling is inį kodą. Šie du
mokslinių y imų me odai u i bend ą dalyką: žinių saugojimo i o ganiza imo
y imą. Nepaisan ski ingų požiū ių i y imų me odų, iš ados gali bū i
į auk os į bend ą sis emą, jos iena ki ą papildo i s ip ina. Žinojimo me u
o muojamos są okos, kad bū ų galima nus a y i pasaulio elemen us, i šios
są okos y a s uk ū izuo os į sis emą mąs ymo p ocese, kad bū ų galima
leng ai a ky i pasaulio į ai o ę. Koncepcijos ling is inis ženklas y a
e minas, o e minų klasi ika imo sis ema adinama e minologija. Žodis y a
nea ski iama e mino dalis, i jis apibūdinamas e minologijos duomenų
bazėse, žodynuose, s anda uose i . . kaip apib ėžimai.
Pie e'o Lé y s aipsnis apie in elek ualų a sakomybę a k eipė į ai ių s ičių
mokslininkų dėmesį į e minologijos klausimų s a bą. Veng ijos žu nalas
"In o mációs Tá sadalom" (In o macinė isuomenė) šį a gumen ą nag inėjo isą
omą (2008 m.). Lé y ma o ieną kliū į panaudo i kolek y inės in elek o po encialą
didelėje simbolinių sis emų į ai o ėje i agmen uo ume, o iena speci inė
p oblema y a klasi ika imo sis emų apsk i ai i e minologijos apsk i ai į ai o ė
i nesude inamumas (Lé y 2007: web, Lé y 2008: 9). Te minologija a lieka s a bų
aidmenį iek eo iniuose, iek empi iniuose y imuose, o iksli e minologijos
plė a i ap ašymas y a mokslinės klasi ikacijos i mokslinių eo ijų pag indas.
Žinios pe duodamos pe kalbą, o echniniai eks ai pe duoda ne ik žinias, be i
echnines i e minologines no mas. Be o, eks ai y a plačiausiai papli ęs
mokslinių y imų i diskusijų p iemonė. Teo ijų i modelių s a usas daugumoje
mokslų nė a ge esnis už p ipažin o disku so būdo s a usą. Pa s mokslininkas
negali p iklausy i mokslinei bend uomenei, kol nepasiekė jos disku so i
a gumen a imo kon encijų" (Beaug ande, D essle 1981: 211 […] 212). Iš o, kas
pasaky a aukščiau, išplaukia, kad į mokslinius eks us ekomenduojama ž elg i
iek iš eks o, iek iš koncepcijos požiū io. Šiame s aipsnyje daugiausia dėmesio
ski iama eks ų i jų u inčių e minų yšiui, siekian pe duo i in o maciją. Šio
požiū io ikslas - iš i i e minų aidmenį eks e.
4 Á. Fó is | Te minologija i eks ų ling is ika
3. Teks uali e o s anda ai
Galima a ski i kele ą eks o ipų i o mų; Teks ai gali bū i suku i
ski ingiems ikslams (li inė eilė aš is a ap a na imo ado ėlis), u ė i
ski ingą ilgį (daugiadalis knyga a eleg ama) i . ., ačiau y a am ik ų
bend ų b uožų, ku iuos u i isi suku i eks ai. Šie cha ak e is iniai b uožai
adinami eks ingumo s anda ais. Šie p incipai susiję su ypa ybėmis, ku ios
y a kalbinėse s uk ū ose, koncep ualiuose san ykiuose, bend a imo
aspek uose i kogni y inių p ocesų sis emoje i a sispindi eks uose.
Teks o ling is ikos požiū yje į eks ų b uožus e minai nė a explici iai
nag inėjami, ačiau jie isada y a ne iesiogiai esami deši uojan koncep ualius
san ykius (koncepcijų san ykius). Beaug ande i D essle (1981) mano, kad ašymo
kū inys y a eks as, jei jis naudojamas disku se i a i inka sep ynis
eks ingumo s anda us. Tai y a sanglauda, nuoseklumas, in encionalumas,
p iim inumas, in o ma y umas, si uacinumas i in e eks ualumas. No s šie
sep yni s anda ai y a plačiai žinomi, oliau aš juos išsamiai ap a iu (ci uodamas)
i išsiaiškinsiu jų e minologinius aspek us. 1. […] Pi masis s anda as bus
adinamas nuoseklumu i susijęs su būdais, ku iais pa i šinio eks o
sudedamosios dalys, . y. ik ieji žodžiai, ku iuos gi dime a ma ome, y a
a pusa yje susiję sekos iduje. Pa i šiaus komponen ai p iklauso ienas nuo
ki o pagal g ama ines o mas i kon encijas, odėl sanglauda g indžiama
g ama inėmis p iklausomybėmis (Beaug ande, D essle 1981: 3). Kohezija y a
eks ą o ien uo a są oka, o ai eiškia, kad kohezija y a eks ų pa i šiaus
elemen ais (g ama iniais i leksikiniais elemen ais bei sa ybėmis), kaip jie pasi odo
izinėje (žodinėje a ašy inėje) eks o o moje. Jį galima y inė i ling is iniais
y imų me odais. Halliday i Hasan su a ia, kad sanglauda y a g ama iniai i
leksikiniai san ykiai; Jie į edia i paaiškina leksikos sanglaudos są oką, ku i odo,
kad eks o są okinis inklas suda o sanglaudą (Halliday, Hasan 1976: 238 […] 239;
Hasan 1984). Hasan a ski ia d iejų ipų leksikalinę koheziją: bend ą leksikalinę
koheziją i momen inius san ykius. Tokie san ykiai gali i u ė ų bū i i iami iek
bend osios kalbos eks uose, iek konk ečiams ikslams pa ašy uose eks uose.
Leksiko-seman inių san ykių y imas aip pa s a bus iš e minologinio požiū io,
nes e mino, ku is nu odo są oką, žymeklis pap as ai eks e pasi odo kaip am
ik as leksikinis iene as. Ga ėjas eks ą laikys nuosekliu
5Te minologija | 2011 | 18 iene as, jei jame esan ys e minai ak y uoja ą pa į jo
anks esnių žinių men alinį aizdą (koncepcijas i koncep ualius san ykius). Todėl
e minai, pe duodami koncepcinę in o maciją, žymiai p isideda p ie eks o
sude inamumo. Te minų ling is inis komponen as leidžia į e p i e minus kaip
esminius ling is inio kodo elemen us į eks o sąsają (Fó is 2010a). 2. […] An asis
s anda as bus adinamas nuoseklumu i susijęs su būdais, ku iais eks inio
žodžio sudedamosios dalys, . y. są okų i san ykių, ku ios y a pa i šinio eks o
pag indas, y a a pusa yje p ieinamos i s a bios. Koncepciją galima apib ėž i
kaip žinių (kogni y inio u inio) kon igū aciją, ku ią galima a gau i a ba ak y uo i
daugiau a mažiau ieningai i nuosekliai min yse […]...>. Ryšiai y a sąsajos a p
są okų, ku ios ka u pasi odo eks iniame pasaulyje: kiek iena sąsaja u ė ų
są okos, su ku ia ji y a susijusi, pa adinimą. […] Ka ais, no s i ne isada,
san ykiai nė a aiškiai išdės y i eks e, . y. jie nė a iesiogiai ak y uojami
pa i šiaus iš aiškos […] (Beaug ande, D essle 1981: 4). Kohe encija y a eks ą
o ien uo a są oka, aip pa a p asme, kad ji pasi odo iziniame eks o
egzis a ime, i ji gali bū i i iama i nus a oma naudojan ling is ines p iemones.
Dėl pas a osios sa ybės šis eks ingumo s anda as […] ka u su sanglauda […]
p iklauso ling is ikos s ičiai.
Šis b uožas eiškia eks ų kogni y inį u inį, ku is pasi odo iek e d ėje, iek laiku
a p plačių ibų. Kogni y inį u inį eikia są okos, o jų sup a imą paleng ina jų
a pusa io yšiai. Są okas, nu odančias są okas, apima ypa ingus i laiko yšius
a p žinios elemen ų, užkoduo ų eks e. S a bus mokslinių eks ų ikslas y a
nuoseklus kogni y inio u inio są okos sis emos pa eikimas. Te minai […] kaip
są okų žymenys i uo pačiu me u jų eikšmės nešėjai […] aidina s a bų aidmenį
eks uose, jų ikslus i nuoseklus naudojimas paleng ina nuoseklumą. 3. […]T ečiasis
eks ingumo s anda as gali bū i adinamas ke inimu, susijęs su eks o kū ėjo
požiū iu, kad į ykių inkinys u ė ų suda y i glaudų i nuoseklų eks ą, padedančią
įgy endin i kū ėjo ke inimus, p z., pla in i žinias a ba pasiek i plane nu ody ą
ikslą[…]
(Beaug ande, D essle 1981: 7).
In encionalumas laikomas a o ojo o ien uo a są oka a p asme, kad no s
šis p incipas apibūdina eks ą, nes jis pa eikiamas pe ling is inį kodą, jo
y imas i jo egzis a imo p iežas is y a už eks o ling is inių b uožų ibų.
Teks o kū ėjas nus a o

5 Á. Fó is | Te minologija i eks ų ling is ika. Iš o išplaukia, kad eks o
ikslas lemia, kaip pasi eiškia sanglauda i nuoseklumas; Pa yzdžiui, eks ų
ikslinė audi o ija i ikslas y a s a būs eiksniai: mokslinis eks as gali bū i
pa ašy as ekspe ams, u in iems plačias žinias šioje s i yje, a ba
s uden ams, ku ie ik susipažįs a su pag indais. Todėl šis eks ingumo
s anda as y a pag indinis mokslinio eks o b uožas, nes be kokio okio
eks o (p z., s aipsnio, ku sų knygos, s anda o) kū ėjo ikslas y a pa eik i
konk ečią u inį i žinių kiekį ga ėjui.
Žinios, esančios eks o kū ėjo min yse, suda o in encionalumo pag indą naudojan
e minus. Teks o p odiuse is pasi enka dalis, ku ios a i inka jo ke inimus. Tiksli
sude inamumas i nuoseklumas gali bū i pasiek as naudojan inkamai pa ink us
e minus i ling is ines s uk ū as. In encionalumas pe žengia izinius eks o
ap ibojimus i emiasi san ykiais a p gamin ojo i ga ėjo koncep ualių sis emų.
Gamin ojas o muoja eks o koncep ualinį u inį i ling is inę s uk ū ą,
emdamasis sa o žiniomis i žiniomis, p iski omis ga ėjui, i aip suku iama
sanglauda i nuoseklumas. Todėl, no ėdami suku i glaudų i nuoseklų eks ą, u ime
žino i (a ba ben jau da y i p ielaidą), kas y a ga ėjo žinios i kokie y a okios žinios
e minai. 4. […] Ke i asis eks ingumo s anda as bū ų p iim inumas, susijęs su
eks o ga ėjo požiū iu, kad į ykių inkinys u ė ų suda y i glaudų i nuoseklų eks ą,
u in į am ik ą naudą a eikšmę ga ėjui, p z., įgy i žinių a ba su eik i
bend ada bia imą plane. Čia aip pa galime laiky i eks ų ga ėjo sude inamumo i
nuoseklumo išlaikymą sa o ikslu, kad medžiaga bū ų iekiama a ba su ikimai
ole uojami pagal po eikį. Iš adų iš edimo ope acija […] įspūdingai ilius uoja, kaip
ga ėjai palaiko nuoseklumą, sa o indėliu p isidėdami p ie eks o p asmės […]
(Beaug ande, D essle 1981: 7 […]8).
P iim inumas y a a o ojui o ien uo a są oka, ji e ina eks ą ga ėjo
požiū iu. No s ai y a unkcija, susijusi su ga ėju, uo pačiu me u ji į e ina
eks ą, kaip jis pasi odo eks o i ga ėjo san ykiuose. A eks as y a
sude in as i nuoseklus, p iklauso nuo ga ėjų, jų žinių, ikslų i in e esų. Pe
daug supap as in ų s uk ū ų a ba koncep ualiai pe nelyg sudė ingų
s uk ū ų naudojimas, ku ian pa i šinį eks ą, s ip iai į akoja jo
5Te minologija | 2011 | 18 naudingumas im u ui. Te minų i e minų
a pusa io san ykių lygis, ku is y a ne inkamas ga ėjui, gali nesuku i
nuoseklumo i aip ap ibo i p iim inumą.
Teks o p iim inumas nus a omas ga ėjo išanks inių žinių i eks e užkoduo ų
žinių san ykiais i gali bū i pasiek as naudojan bend us e minus. 5. […] Penk asis
eks ingumo s anda as adinamas in o ma y umu i susijęs su uo, kiek
pa eikiamo eks o pasi aikymas y a ikė inas, o ne ne ikė as a žinomas, o ne
žinomas a ik as. […]...> Labai in o ma y ių į ykių apdo ojimas y a sudė ingesnis
nei ki aip, be a i inkamai i įdomesnis. Reikia bū i a sa gūs, kad im u ų
apdo ojimas nebū ų pe k au as iek, kad pakenk ų yšiui" (Beaug ande, D essle
1981: 8 […]9).
In o ma y umas aip pa y a į a o oją o ien uo a są oka, aip pa
unkcija, ku i pasi odo eks e i gali bū i e inama ga ėjo požiū iu. Tas
pa s eks as gali bū i e inamas ski ingais būdais, p iklausomai nuo
ga ėjo išanks inių žinių. Pa yzdžiui, ku sų knygos eks e užkoduo os
žinios u i a i ik i gaunančių s uden ų in o macijos apdo ojimo gebėjimą.
Jei eks e y a pe daug naujos in o macijos (be o, koncep ualinės a
ling is inės), ga ėjai gali nesugebė i jos apdo o i, o jei jos y a pe mažai,
jie ją laiko nuobodu. Todėl ikslinės audi o ijos anks esnės žinios, amžius
i . . y a pag indiniai in o ma y umo eiksniai.
Op imalios in o ma y umo eks o kū imą leidžia nuosekliai naudo i žinomus
e minus i p i aiky i in o maciją, ku ioje pa eikiamos naujos są okos i
e minai, p ie esamų ga ėjo žinių. 6. […]Šią eks ingumo s anda ą galima
pa adin i si uacinumu i jis susijęs su eiksniais, dėl ku ių eks as y a s a bus
į ykio si uacijai[…]
(Beaug ande, D essle 1981: 9).
Si uacinumas y a a o ojo o ien uo a są oka, ku i y a apie am ik o
eks o yšį su išo iniu pasauliu į ykio si uacijoje. Si uacinumo pasiekimui
eikšmingai į akos u i eks e pasi aikančių e minų i įp as ai am ik oje
si uacijoje naudojamų e minų san ykis. Pa yzdžiui, d augiškame pokalbyje
o malių a poe iškų e minų naudojimas gali bū i su okiamas kaip i onija a
įžeidimas. Moksliniame s aipsnyje echninių e minų naudojimas gali
apsunkin i eks o sup a imą, ačiau uo pačiu me u paleng ina bend a imą
di b u ėje.
5 Á. Fó is | Te minologija i eks ų ling is ika 7. […]Sep in asis eks ingumo
s anda as adinamas in e eks uali e u i susijęs su eiksniais, dėl ku ių ieno
eks o naudojimas p iklauso nuo ieno a kelių anksčiau susidū usių eks ų
pažinimo. […]...> In e eks uali e as y a, apsk i ai, a sakingas už eks ų ipų, kaip
eks ų klasių, u inčių ipiškus cha ak e is ikų modelius, e oliuciją […]
(Beaug ande, D essle 1981): In e eks ualumas y a a o ojui o ien uo a
są oka, ku i apibūdina eks o yšį su ki ais eks ais, ku iuos ga ėjas anksčiau
apdo ojo. Ga ėjui leng iau iden i ikuo i san ykius eks uose, ku ių eks ų
a i ikimas y a panašus; panašių ėmų, schemų i planų aikymas ( .y. 90) daug
paleng ina eks o apdo ojimą. Į ai ių ipų eks ų ( ecep as, mokslinis s aipsnis,
echninė b ošiū a, omanas i . .) egzis a imas y a eks ų kū ėjų pas angų
suku i in e eks ines sa ybes, mažinančias ga ėjo apdo ojimo pas angas,
ezul a as. In e eks uali e as y a labai s a bus s anda ų i ku sų knygų
eks ams. Š ie imas nuola ku ia koncepcinę i e minologinę sis emą, labai
s a bus y a eks ų a pusa io yšių aidmuo. Pa yzdžiui, skaičių samp a a
o muojama pe kele ius me us. Teks o, ku iame y a naujas e minas (p z.,
i acionalūs skaičiai), apdo ojimas emiasi ki ais eks ais (na ū aliais skaičiais,
isais skaičiais, dalimis), apdo ojamais p ieš daugelį me ų, i numa oma jų žinios.
Tokios nuo odos dažnai nė a aiškiai į e p os į eks ą, o ga ėjas gauna žinias,
eikalingas eks ui sup as i, apdo ojan jį. Ku sų knygų eks e s a bu inkamai
ku i in e eks ualius eks us, ku ie a i inka nuoseklumo eikala imus. Ge ai
pa ašy i iešojo š ie imo dalykų ku sų knygos a i inka in e eks ualizmo
eikala imą iek a ski ai, iek kaip isuma, emdamosi anks esniais ku sų knygų
eks ais iek jų s uk ū os, iek jų u inio a ž ilgiu. Visi sep yni pi miau
ap a iami eks ingumo s anda ai y a s a būs dėl eks ų aidmens bend a imo
p ocese. Ski ingi eks ai gali bū i e inami naudojan ski ingus me odus, odėl
ski ingi p incipai ienu a eju aidina s a besnį aidmenį nei ki ame. Tačiau,
suda an eks ą, u i bū i laikomasi isų s anda ų, i isi jie u i bū i
a siž elgiami e inan eks ą. Kiek ieno p incipo po eikis u i bū i e inamas
a siž elgian į am ik ą si uaciją. Kiekybiniai y imų me odai leidžia iš i i
pa i šinį eks ą. A idžiai suplanuo i de alinių sanglaudos y imų ezul a ai
su eikia e ingų duomenų, ku ie gali bū i naudojami eks ų kū imui i e inimui.
5Te minologija | 2011 | 18
Kokybiniai mokslinių y imų me odai leidžia i i są okas, žinias, užkoduo as
eks uose, i jų yšį eks e. Kad nusp ęs ume, a eks as a i inka są okų
koda imo, saugojimo i pla inimo eikala imus, u ime iš i i jo u inį, o ne ik
pa i šu inę s uk ū ą. Tai apima idinių są okų sis emų, užkoduo ų eks e, i
su jais susijusių išo inių są okų inklų ( . y. isos domeno są okų sis emos)
y imą. Šie są okiniai san ykiai pasi eiškia e minuose, į ku iuos eks inė
ling is ika p ia ėja iš eks ingumo s anda ų požiū io i e minologijos,
pag įs os e mino ypa ybėmis. Abu me odai pab ėžia eks ų e inimo
koncep ualių aspek ų s a bą.
4. Žodis i p asmė
Žinodami pag indines eks inės ling is ikos i e minologijos są okas (p z.,
są oką, eikšmę), bū ina išsamiai ap a i eks ų i e minų aidmenį
sudė ingame bend a imo p ocese. S udijuojan eks ų u inį, s a biausia y a
nuoseklumas. Kohe en iškumas leidžia sup as i e minų yšius i paleng ina
eks o kogni y inio u inio paski s ymą. No ėdami iš i i kogni y inį u inį,
u ime išsiaiškin i eikšmės są oką. Beaug ande i D essle (1981: 84) ski umą
a p eikšmės i p asmės aip:
Jei eikšmė naudojama apibūdin i kalbos iš aiškos (a ba ki o ženklo) po encialą
a s o au i i pe duo i žinią ( . y. i ualią eikšmę), ada mes galime naudo i
p asmę apibūdin i žinią, ku i iš ik ųjų y a pe duodama iš aiškomis,
a si andančiomis eks e. Daugelis iš aiškų u i kele ą i ualių eikšmių, ačiau
įp as omis sąlygomis eks e y a ik iena eikšmė. Jei ke inama p asmė iš ka o
nė a aiški, y a nede e minan umas. Nuola inis nede e minumas gali bū i adinamas
d ip asmiškumu, jei jis, ma y , nė a numa y as, a ba daugiap asmiškumu, jei
eks o kū ėjas iš ik ųjų ke ino pe duo i kelis jausmus ienu me u […]
(Beaug ande, D essle 1981: 84).
Beaug ande'o i D essle 'o eks inės ling is ikos požiū iu kalbos iš aiškos
p asmė y a speci inė i ualios eikšmės elemen o ealizacija. Pa yzdžiui,
e minas " ė as" gali u ė i ieną iš šių eikšmių am ik oje eks e:
p o ė is, ku is y a aiko ė as, g iež as aiko auklė ojas, ūpes ingas i
mylinan is aiko globėjas. Be ku iame eks e žodis " ė as" a ojamas
ienoje iš pi miau minė ų eikšmių.