Terminology and text linguistics

1Te minologija | 2011 | 18 Te minologija i eks ų ling is ika Á G o T A F ó R I S Ká oli Gáspá uni e si e as, TERMIK Eu opos e minologijos asociacija Pag indiniai žodžiai: e minas, są oka, e minologija, eks as, eks ų ling is ika 1. Įžanga Pag indinė kalbos unkcija y a koduo i, saugo i i pe duo i isuomenės sukaup as žinias. Kalbos s uk ū ą i sudė ingus kalbos naudojimo p ocesus ski ingomis kalbų mokslo šakomis e ina ski ingais būdais. Te minologija i eks inė ling is ika i ia kalbos naudojimo aspek us iš ski ingų pe spek y ų i naudojan ski ingus me odus. Te minologijos y imai su elkia dėmesį į e miną i laiko jį pag indiniu iene u. Teks o ling is ikos y imuose i iamas eks as. Abiejuose požiū iuose s a būs klausimai y a in o macijos, ku ią u i i iamasis iene as, ūšis i ai, kaip jis ai da o. Są okos y a eks o dalis. Pa yzdžiui, e minų eks ak o iai emiasi e minų aidmeniu eks e; jie di ba naudojan ski ingus me odus, p z., są ašo leksikinius iene us a ba jų kolokacijas pagal jų pasi aikymo dažnį eks e, a ba a siž elgia į ki us eks o b uožus, iš aukian e minus. Abiejose s i yse bu o suku i keli modeliai, ski i y imams a lik i i iš adoms iš eikš i. Jie bu o išsamiai paskelb i daug ka ų (p z.: Melcuk, Žolko skij 1970; D essle 1971; Halliday, Hasan 1976; Pe ő i 1979; Beaug ande, D essle 1981; Ká oly 2007; Sage 1990; Lau én, Pich 1993; Temme man 2000; Budin 2001; Cab é 2003). Pas a uoju me u Veng ijos kalbos ku sų knygų y imas įgijo ypa ingą s a bą Veng ijoje, i bu o paskelb i keli s aipsniai apie eks ų pedagoginį y imą, ku ių dauguma y a kiekybiniai y imai. Aš p isijungiau p ie šios mokslinių y imų linijos su adinamaisiais "kokybine e minologija" y imais i ieškau eks o ling is ikos aspek o, ku is galė ų bū i susijęs su 2 Á. Fó is | Te minologija i eks ų ling is ika, palygin i su e minologija ( ezul a ai bu o paskelb i mokslinių y imų a askai ose i iš dalies "Fó is 2006", 2010b). Ki a s i is, ku ią y inėjau, y a e minologijos i žodynų be mas o inklai (p z.: Fó is 2007, 2008). Teks uose inklai y a keliuose lygmenyse. Teks o s uk ū a y a inklas, ku is už ik ina sanglaudą. Tinklas a p są okų suku ia nuoseklumą, ku is pasi odo kaip są okų su o muo ų žinių kon igū acija. Teks e esan ys inklai y a susiję su išo iniais inklais, okiais kaip au o iaus žinių inklas, ga ėjo išanks inių žinių inklas i jų in e eks ualinė is o ija. Beaug ande'o i D essle 'o "Į adas į eks inę ling is iką" su eikia pag indą palygin i i kon as uo i am ik us eks inės ling is ikos i e minologijos aspek us. Todėl šiame s aipsnyje siekiama ap a i klausimus, ku ie a lieka lemiamą aidmenį koduojan i dekoduojan žinias eks e. 2. Teks o ling is ika i e minologija Teks as suku iamas naudojan kalbos žodinius i ašy inius ženklus. Teks as ne ik užkoduoja in o maciją, be i už ik ina jos pla inimą e d ėje i laiku. P iklausomai nuo in o macijos pobūdžio, eks ai gali u ė i ski ingą s uk ū ą i ilgį. Teks as isada egzis uoja kažkokioje izinėje e d ėje, pasi odo ibo oje e d ėje i laiku, be jo kogni y inis san ykių inklas y a ne ibo as iek e d ėje, iek laiku. Teks e in o macija apie są okas užkoduojama e minų pagalba; Todėl, s udijuojan eks us, eikia konk ečiai a k eip i dėmesį į e minų aidmenį eks e. Teks ai gali bū i i iami iš į ai ių požiū ių. Tikslu o ien uo as y imas gali a skleis i bend ą eks ų s uk ū os p incipą, eks ų i na ū alios kalbos yšius, eks ų s uk ū os yšį su užkoduo a in o macija a ba eks ų yšį su ki ais bend a imo p oceso komponen ais. Teks ų ling is ikos y imuose bu o a as a daugybė šių emų iš adų (p z. Melcuk, Žolko skij 1970; D essle 1972; Beaug ande, D essle 1981 m., 2002 m.; Pe ő i 1990 m.). Te minologija i eks inė ling is ika i ia žinių koda imo i pla inimo klausimus iš ski ingų p adinių aškų i me odų. Te minologijos y imai su elkia dėmesį į šį e miną, i jis laikomas pag indiniu iene u. Šie y imai e ina koda imo p ocese suku ą eks ą i nus a o e minų aidmenį a kan in o maciją. Teks o ling is ikos y imai su elkia dėmesį į eks ą kaip mokslinių y imų dalyką. Teks as y a 5Te minologija | 2011 | 18 nag inėjamas sudė ingoje in o macijos a kymo san ykių inkle i apibūdinami idinio i išo inio po eikio b uožai. Šiuo požiū iu e minas ne iesiogiai pasi odo kaip ling is inis komponen as, ku is o ganizuoja kogni y inį in o macijos u inį pe ling is inį kodą. Šie du mokslinių y imų me odai u i bend ą dalyką: žinių saugojimo i o ganiza imo y imą. Nepaisan ski ingų požiū ių i y imų me odų, iš ados gali bū i į auk os į bend ą sis emą, jos iena ki ą papildo i s ip ina. Žinojimo me u o muojamos są okos, kad bū ų galima nus a y i pasaulio elemen us, i šios są okos y a s uk ū izuo os į sis emą mąs ymo p ocese, kad bū ų galima leng ai a ky i pasaulio į ai o ę. Koncepcijos ling is inis ženklas y a e minas, o e minų klasi ika imo sis ema adinama e minologija. Žodis y a nea ski iama e mino dalis, i jis apibūdinamas e minologijos duomenų bazėse, žodynuose, s anda uose i . . kaip apib ėžimai. Pie e'o Lé y s aipsnis apie in elek ualų a sakomybę a k eipė į ai ių s ičių mokslininkų dėmesį į e minologijos klausimų s a bą. Veng ijos žu nalas "In o mációs Tá sadalom" (In o macinė isuomenė) šį a gumen ą nag inėjo isą omą (2008 m.). Lé y ma o ieną kliū į panaudo i kolek y inės in elek o po encialą didelėje simbolinių sis emų į ai o ėje i agmen uo ume, o iena speci inė p oblema y a klasi ika imo sis emų apsk i ai i e minologijos apsk i ai į ai o ė i nesude inamumas (Lé y 2007: web, Lé y 2008: 9). Te minologija a lieka s a bų aidmenį iek eo iniuose, iek empi iniuose y imuose, o iksli e minologijos plė a i ap ašymas y a mokslinės klasi ikacijos i mokslinių eo ijų pag indas. Žinios pe duodamos pe kalbą, o echniniai eks ai pe duoda ne ik žinias, be i echnines i e minologines no mas. Be o, eks ai y a plačiausiai papli ęs mokslinių y imų i diskusijų p iemonė. Teo ijų i modelių s a usas daugumoje mokslų nė a ge esnis už p ipažin o disku so būdo s a usą. Pa s mokslininkas negali p iklausy i mokslinei bend uomenei, kol nepasiekė jos disku so i a gumen a imo kon encijų" (Beaug ande, D essle 1981: 211 […] 212). Iš o, kas pasaky a aukščiau, išplaukia, kad į mokslinius eks us ekomenduojama ž elg i iek iš eks o, iek iš koncepcijos požiū io. Šiame s aipsnyje daugiausia dėmesio ski iama eks ų i jų u inčių e minų yšiui, siekian pe duo i in o maciją. Šio požiū io ikslas - iš i i e minų aidmenį eks e. 4 Á. Fó is | Te minologija i eks ų ling is ika 3. Teks uali e o s anda ai Galima a ski i kele ą eks o ipų i o mų; Teks ai gali bū i suku i ski ingiems ikslams (li inė eilė aš is a ap a na imo ado ėlis), u ė i ski ingą ilgį (daugiadalis knyga a eleg ama) i . ., ačiau y a am ik ų bend ų b uožų, ku iuos u i isi suku i eks ai. Šie cha ak e is iniai b uožai adinami eks ingumo s anda ais. Šie p incipai susiję su ypa ybėmis, ku ios y a kalbinėse s uk ū ose, koncep ualiuose san ykiuose, bend a imo aspek uose i kogni y inių p ocesų sis emoje i a sispindi eks uose. Teks o ling is ikos požiū yje į eks ų b uožus e minai nė a explici iai nag inėjami, ačiau jie isada y a ne iesiogiai esami deši uojan koncep ualius san ykius (koncepcijų san ykius). Beaug ande i D essle (1981) mano, kad ašymo kū inys y a eks as, jei jis naudojamas disku se i a i inka sep ynis eks ingumo s anda us. Tai y a sanglauda, nuoseklumas, in encionalumas, p iim inumas, in o ma y umas, si uacinumas i in e eks ualumas. No s šie sep yni s anda ai y a plačiai žinomi, oliau aš juos išsamiai ap a iu (ci uodamas) i išsiaiškinsiu jų e minologinius aspek us. 1. […] Pi masis s anda as bus adinamas nuoseklumu i susijęs su būdais, ku iais pa i šinio eks o sudedamosios dalys, . y. ik ieji žodžiai, ku iuos gi dime a ma ome, y a a pusa yje susiję sekos iduje. Pa i šiaus komponen ai p iklauso ienas nuo ki o pagal g ama ines o mas i kon encijas, odėl sanglauda g indžiama g ama inėmis p iklausomybėmis (Beaug ande, D essle 1981: 3). Kohezija y a eks ą o ien uo a są oka, o ai eiškia, kad kohezija y a eks ų pa i šiaus elemen ais (g ama iniais i leksikiniais elemen ais bei sa ybėmis), kaip jie pasi odo izinėje (žodinėje a ašy inėje) eks o o moje. Jį galima y inė i ling is iniais y imų me odais. Halliday i Hasan su a ia, kad sanglauda y a g ama iniai i leksikiniai san ykiai; Jie į edia i paaiškina leksikos sanglaudos są oką, ku i odo, kad eks o są okinis inklas suda o sanglaudą (Halliday, Hasan 1976: 238 […] 239; Hasan 1984). Hasan a ski ia d iejų ipų leksikalinę koheziją: bend ą leksikalinę koheziją i momen inius san ykius. Tokie san ykiai gali i u ė ų bū i i iami iek bend osios kalbos eks uose, iek konk ečiams ikslams pa ašy uose eks uose. Leksiko-seman inių san ykių y imas aip pa s a bus iš e minologinio požiū io, nes e mino, ku is nu odo są oką, žymeklis pap as ai eks e pasi odo kaip am ik as leksikinis iene as. Ga ėjas eks ą laikys nuosekliu 5Te minologija | 2011 | 18 iene as, jei jame esan ys e minai ak y uoja ą pa į jo anks esnių žinių men alinį aizdą (koncepcijas i koncep ualius san ykius). Todėl e minai, pe duodami koncepcinę in o maciją, žymiai p isideda p ie eks o sude inamumo. Te minų ling is inis komponen as leidžia į e p i e minus kaip esminius ling is inio kodo elemen us į eks o sąsają (Fó is 2010a). 2. […] An asis s anda as bus adinamas nuoseklumu i susijęs su būdais, ku iais eks inio žodžio sudedamosios dalys, . y. są okų i san ykių, ku ios y a pa i šinio eks o pag indas, y a a pusa yje p ieinamos i s a bios. Koncepciją galima apib ėž i kaip žinių (kogni y inio u inio) kon igū aciją, ku ią galima a gau i a ba ak y uo i daugiau a mažiau ieningai i nuosekliai min yse […]...>. Ryšiai y a sąsajos a p są okų, ku ios ka u pasi odo eks iniame pasaulyje: kiek iena sąsaja u ė ų są okos, su ku ia ji y a susijusi, pa adinimą. […] Ka ais, no s i ne isada, san ykiai nė a aiškiai išdės y i eks e, . y. jie nė a iesiogiai ak y uojami pa i šiaus iš aiškos […] (Beaug ande, D essle 1981: 4). Kohe encija y a eks ą o ien uo a są oka, aip pa a p asme, kad ji pasi odo iziniame eks o egzis a ime, i ji gali bū i i iama i nus a oma naudojan ling is ines p iemones. Dėl pas a osios sa ybės šis eks ingumo s anda as […] ka u su sanglauda […] p iklauso ling is ikos s ičiai. Šis b uožas eiškia eks ų kogni y inį u inį, ku is pasi odo iek e d ėje, iek laiku a p plačių ibų. Kogni y inį u inį eikia są okos, o jų sup a imą paleng ina jų a pusa io yšiai. Są okas, nu odančias są okas, apima ypa ingus i laiko yšius a p žinios elemen ų, užkoduo ų eks e. S a bus mokslinių eks ų ikslas y a nuoseklus kogni y inio u inio są okos sis emos pa eikimas. Te minai […] kaip są okų žymenys i uo pačiu me u jų eikšmės nešėjai […] aidina s a bų aidmenį eks uose, jų ikslus i nuoseklus naudojimas paleng ina nuoseklumą. 3. […]T ečiasis eks ingumo s anda as gali bū i adinamas ke inimu, susijęs su eks o kū ėjo požiū iu, kad į ykių inkinys u ė ų suda y i glaudų i nuoseklų eks ą, padedančią įgy endin i kū ėjo ke inimus, p z., pla in i žinias a ba pasiek i plane nu ody ą ikslą[…] (Beaug ande, D essle 1981: 7). In encionalumas laikomas a o ojo o ien uo a są oka a p asme, kad no s šis p incipas apibūdina eks ą, nes jis pa eikiamas pe ling is inį kodą, jo y imas i jo egzis a imo p iežas is y a už eks o ling is inių b uožų ibų. Teks o kū ėjas nus a o 5 Á. Fó is | Te minologija i eks ų ling is ika. Iš o išplaukia, kad eks o ikslas lemia, kaip pasi eiškia sanglauda i nuoseklumas; Pa yzdžiui, eks ų ikslinė audi o ija i ikslas y a s a būs eiksniai: mokslinis eks as gali bū i pa ašy as ekspe ams, u in iems plačias žinias šioje s i yje, a ba s uden ams, ku ie ik susipažįs a su pag indais. Todėl šis eks ingumo s anda as y a pag indinis mokslinio eks o b uožas, nes be kokio okio eks o (p z., s aipsnio, ku sų knygos, s anda o) kū ėjo ikslas y a pa eik i konk ečią u inį i žinių kiekį ga ėjui. Žinios, esančios eks o kū ėjo min yse, suda o in encionalumo pag indą naudojan e minus. Teks o p odiuse is pasi enka dalis, ku ios a i inka jo ke inimus. Tiksli sude inamumas i nuoseklumas gali bū i pasiek as naudojan inkamai pa ink us e minus i ling is ines s uk ū as. In encionalumas pe žengia izinius eks o ap ibojimus i emiasi san ykiais a p gamin ojo i ga ėjo koncep ualių sis emų. Gamin ojas o muoja eks o koncep ualinį u inį i ling is inę s uk ū ą, emdamasis sa o žiniomis i žiniomis, p iski omis ga ėjui, i aip suku iama sanglauda i nuoseklumas. Todėl, no ėdami suku i glaudų i nuoseklų eks ą, u ime žino i (a ba ben jau da y i p ielaidą), kas y a ga ėjo žinios i kokie y a okios žinios e minai. 4. […] Ke i asis eks ingumo s anda as bū ų p iim inumas, susijęs su eks o ga ėjo požiū iu, kad į ykių inkinys u ė ų suda y i glaudų i nuoseklų eks ą, u in į am ik ą naudą a eikšmę ga ėjui, p z., įgy i žinių a ba su eik i bend ada bia imą plane. Čia aip pa galime laiky i eks ų ga ėjo sude inamumo i nuoseklumo išlaikymą sa o ikslu, kad medžiaga bū ų iekiama a ba su ikimai ole uojami pagal po eikį. Iš adų iš edimo ope acija […] įspūdingai ilius uoja, kaip ga ėjai palaiko nuoseklumą, sa o indėliu p isidėdami p ie eks o p asmės […] (Beaug ande, D essle 1981: 7 […]8). P iim inumas y a a o ojui o ien uo a są oka, ji e ina eks ą ga ėjo požiū iu. No s ai y a unkcija, susijusi su ga ėju, uo pačiu me u ji į e ina eks ą, kaip jis pasi odo eks o i ga ėjo san ykiuose. A eks as y a sude in as i nuoseklus, p iklauso nuo ga ėjų, jų žinių, ikslų i in e esų. Pe daug supap as in ų s uk ū ų a ba koncep ualiai pe nelyg sudė ingų s uk ū ų naudojimas, ku ian pa i šinį eks ą, s ip iai į akoja jo 5Te minologija | 2011 | 18 naudingumas im u ui. Te minų i e minų a pusa io san ykių lygis, ku is y a ne inkamas ga ėjui, gali nesuku i nuoseklumo i aip ap ibo i p iim inumą. Teks o p iim inumas nus a omas ga ėjo išanks inių žinių i eks e užkoduo ų žinių san ykiais i gali bū i pasiek as naudojan bend us e minus. 5. […] Penk asis eks ingumo s anda as adinamas in o ma y umu i susijęs su uo, kiek pa eikiamo eks o pasi aikymas y a ikė inas, o ne ne ikė as a žinomas, o ne žinomas a ik as. […]...> Labai in o ma y ių į ykių apdo ojimas y a sudė ingesnis nei ki aip, be a i inkamai i įdomesnis. Reikia bū i a sa gūs, kad im u ų apdo ojimas nebū ų pe k au as iek, kad pakenk ų yšiui" (Beaug ande, D essle 1981: 8 […]9). In o ma y umas aip pa y a į a o oją o ien uo a są oka, aip pa unkcija, ku i pasi odo eks e i gali bū i e inama ga ėjo požiū iu. Tas pa s eks as gali bū i e inamas ski ingais būdais, p iklausomai nuo ga ėjo išanks inių žinių. Pa yzdžiui, ku sų knygos eks e užkoduo os žinios u i a i ik i gaunančių s uden ų in o macijos apdo ojimo gebėjimą. Jei eks e y a pe daug naujos in o macijos (be o, koncep ualinės a ling is inės), ga ėjai gali nesugebė i jos apdo o i, o jei jos y a pe mažai, jie ją laiko nuobodu. Todėl ikslinės audi o ijos anks esnės žinios, amžius i . . y a pag indiniai in o ma y umo eiksniai. Op imalios in o ma y umo eks o kū imą leidžia nuosekliai naudo i žinomus e minus i p i aiky i in o maciją, ku ioje pa eikiamos naujos są okos i e minai, p ie esamų ga ėjo žinių. 6. […]Šią eks ingumo s anda ą galima pa adin i si uacinumu i jis susijęs su eiksniais, dėl ku ių eks as y a s a bus į ykio si uacijai[…] (Beaug ande, D essle 1981: 9). Si uacinumas y a a o ojo o ien uo a są oka, ku i y a apie am ik o eks o yšį su išo iniu pasauliu į ykio si uacijoje. Si uacinumo pasiekimui eikšmingai į akos u i eks e pasi aikančių e minų i įp as ai am ik oje si uacijoje naudojamų e minų san ykis. Pa yzdžiui, d augiškame pokalbyje o malių a poe iškų e minų naudojimas gali bū i su okiamas kaip i onija a įžeidimas. Moksliniame s aipsnyje echninių e minų naudojimas gali apsunkin i eks o sup a imą, ačiau uo pačiu me u paleng ina bend a imą di b u ėje. 5 Á. Fó is | Te minologija i eks ų ling is ika 7. […]Sep in asis eks ingumo s anda as adinamas in e eks uali e u i susijęs su eiksniais, dėl ku ių ieno eks o naudojimas p iklauso nuo ieno a kelių anksčiau susidū usių eks ų pažinimo. […]...> In e eks uali e as y a, apsk i ai, a sakingas už eks ų ipų, kaip eks ų klasių, u inčių ipiškus cha ak e is ikų modelius, e oliuciją […] (Beaug ande, D essle 1981): In e eks ualumas y a a o ojui o ien uo a są oka, ku i apibūdina eks o yšį su ki ais eks ais, ku iuos ga ėjas anksčiau apdo ojo. Ga ėjui leng iau iden i ikuo i san ykius eks uose, ku ių eks ų a i ikimas y a panašus; panašių ėmų, schemų i planų aikymas ( .y. 90) daug paleng ina eks o apdo ojimą. Į ai ių ipų eks ų ( ecep as, mokslinis s aipsnis, echninė b ošiū a, omanas i . .) egzis a imas y a eks ų kū ėjų pas angų suku i in e eks ines sa ybes, mažinančias ga ėjo apdo ojimo pas angas, ezul a as. In e eks uali e as y a labai s a bus s anda ų i ku sų knygų eks ams. Š ie imas nuola ku ia koncepcinę i e minologinę sis emą, labai s a bus y a eks ų a pusa io yšių aidmuo. Pa yzdžiui, skaičių samp a a o muojama pe kele ius me us. Teks o, ku iame y a naujas e minas (p z., i acionalūs skaičiai), apdo ojimas emiasi ki ais eks ais (na ū aliais skaičiais, isais skaičiais, dalimis), apdo ojamais p ieš daugelį me ų, i numa oma jų žinios. Tokios nuo odos dažnai nė a aiškiai į e p os į eks ą, o ga ėjas gauna žinias, eikalingas eks ui sup as i, apdo ojan jį. Ku sų knygų eks e s a bu inkamai ku i in e eks ualius eks us, ku ie a i inka nuoseklumo eikala imus. Ge ai pa ašy i iešojo š ie imo dalykų ku sų knygos a i inka in e eks ualizmo eikala imą iek a ski ai, iek kaip isuma, emdamosi anks esniais ku sų knygų eks ais iek jų s uk ū os, iek jų u inio a ž ilgiu. Visi sep yni pi miau ap a iami eks ingumo s anda ai y a s a būs dėl eks ų aidmens bend a imo p ocese. Ski ingi eks ai gali bū i e inami naudojan ski ingus me odus, odėl ski ingi p incipai ienu a eju aidina s a besnį aidmenį nei ki ame. Tačiau, suda an eks ą, u i bū i laikomasi isų s anda ų, i isi jie u i bū i a siž elgiami e inan eks ą. Kiek ieno p incipo po eikis u i bū i e inamas a siž elgian į am ik ą si uaciją. Kiekybiniai y imų me odai leidžia iš i i pa i šinį eks ą. A idžiai suplanuo i de alinių sanglaudos y imų ezul a ai su eikia e ingų duomenų, ku ie gali bū i naudojami eks ų kū imui i e inimui. 5Te minologija | 2011 | 18 Kokybiniai mokslinių y imų me odai leidžia i i są okas, žinias, užkoduo as eks uose, i jų yšį eks e. Kad nusp ęs ume, a eks as a i inka są okų koda imo, saugojimo i pla inimo eikala imus, u ime iš i i jo u inį, o ne ik pa i šu inę s uk ū ą. Tai apima idinių są okų sis emų, užkoduo ų eks e, i su jais susijusių išo inių są okų inklų ( . y. isos domeno są okų sis emos) y imą. Šie są okiniai san ykiai pasi eiškia e minuose, į ku iuos eks inė ling is ika p ia ėja iš eks ingumo s anda ų požiū io i e minologijos, pag įs os e mino ypa ybėmis. Abu me odai pab ėžia eks ų e inimo koncep ualių aspek ų s a bą. 4. Žodis i p asmė Žinodami pag indines eks inės ling is ikos i e minologijos są okas (p z., są oką, eikšmę), bū ina išsamiai ap a i eks ų i e minų aidmenį sudė ingame bend a imo p ocese. S udijuojan eks ų u inį, s a biausia y a nuoseklumas. Kohe en iškumas leidžia sup as i e minų yšius i paleng ina eks o kogni y inio u inio paski s ymą. No ėdami iš i i kogni y inį u inį, u ime išsiaiškin i eikšmės są oką. Beaug ande i D essle (1981: 84) ski umą a p eikšmės i p asmės aip: Jei eikšmė naudojama apibūdin i kalbos iš aiškos (a ba ki o ženklo) po encialą a s o au i i pe duo i žinią ( . y. i ualią eikšmę), ada mes galime naudo i p asmę apibūdin i žinią, ku i iš ik ųjų y a pe duodama iš aiškomis, a si andančiomis eks e. Daugelis iš aiškų u i kele ą i ualių eikšmių, ačiau įp as omis sąlygomis eks e y a ik iena eikšmė. Jei ke inama p asmė iš ka o nė a aiški, y a nede e minan umas. Nuola inis nede e minumas gali bū i adinamas d ip asmiškumu, jei jis, ma y , nė a numa y as, a ba daugiap asmiškumu, jei eks o kū ėjas iš ik ųjų ke ino pe duo i kelis jausmus ienu me u […] (Beaug ande, D essle 1981: 84). Beaug ande'o i D essle 'o eks inės ling is ikos požiū iu kalbos iš aiškos p asmė y a speci inė i ualios eikšmės elemen o ealizacija. Pa yzdžiui, e minas " ė as" gali u ė i ieną iš šių eikšmių am ik oje eks e: p o ė is, ku is y a aiko ė as, g iež as aiko auklė ojas, ūpes ingas i mylinan is aiko globėjas. Be ku iame eks e žodis " ė as" a ojamas ienoje iš pi miau minė ų eikšmių.