Denominações de lugares religiosos em catecismos de 1883–1916

AUŠRA RIMKUTĖ

Faculdade da Žemaitija

PALAVRAS-CHAVE: religião, termo religioso, denominação de lugar religioso, empréstimos, estrangeirismos.

Este artigo discute os termos encontrados em catecismos publicados entre 1883 e 1916, que designam vários lugares religiosos importantes para os fiéis. A atenção concentra-se sobretudo na sua origem, procurando mostrar que termos eram usados nos catecismos do final do século XIX e início do século XX. Ao abordar a origem das denominações de lugares religiosos, são tratados alguns aspetos da formação e da expressão.

O material foi recolhido em 70 catecismos (ver Fontes). No total, neles foram encontrados cerca de 20 900 termos religiosos, sinónimos e variantes, dos quais 995 são denominações de lugares religiosos. De acordo com o significado, os termos religiosos dos catecismos de 1883–1916 dividem-se em termos de profissão de fé e de vida de fé. Ao grupo da profissão de fé pertencem os termos que designam as verdades fundamentais da fé cristã, Deus, a revelação, a fé, a profissão de fé, os sacramentos, vários agentes da religião (incluindo os sobrenaturais), os símbolos da fé, os livros e textos religiosos, sem os quais não haveria fundamento da fé. Eles constituem 52,1% dos termos religiosos dos catecismos. O grupo da vida de fé é ligeiramente menor: 47,9% dos termos. A este grupo pertencem as denominações de ações litúrgicas da Igreja, objetos, virtudes, pecados e vícios, bem como da graça e dos mandamentos de Deus, do seu cumprimento, das festas, dos dias festivos e de outras noções temporais relevantes para a religião, das orações, dos lugares religiosos, das vestes eclesiásticas e das suas partes.

Nos catecismos, predominam os termos que designam agentes religiosos e sobrenaturais — 21,2% (Diagrama 1); também são numerosos os termos religiosos que denominam as verdades fundamentais da fé cristã — 17,6% — e os pecados e vícios — 17,5%. O menor grupo de termos é o das denominações de vestes eclesiásticas e das suas partes (cerca de 0,3%). 7,6% dos termos religiosos são denominações de sacramentos e 7,8%, de virtudes. As festas, os dias festivos e outras noções temporais relevantes para a religião, bem como os lugares religiosos, são designados por 4,8% dos termos, cada categoria. Assim,

Terminologija | 2012 | 19

125

como se pode ver no Diagrama 1, as denominações de lugares religiosos representam pouco menos de um vigésimo do conjunto dos termos religiosos recolhidos nos catecismos. O artigo analisa apenas denominações de lugares religiosos constituídas por uma só palavra (61,6%). A maioria delas funciona como elemento principal de termos compostos. São mencionados apenas casos mais interessantes do uso de termos compostos.

1. NOMES DE LUGARES RELIGIOSOS DE ORIGEM LITUANA

Menos da metade — 44% — dos nomes monolexicais de lugares religiosos nos catecismos de 1883–1916 são lituanos. Com palavras de origem própria são designados os lugares mais importantes criados por Deus, começando pela terra, «planeta, mundo», ou pelo mundo, céu, que é o lugar onde habitam o Senhor, os anjos e os santos, e terminando no inferno, lugar da separação eterna.

Kaip rašoma Pradžios knygoje, „pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (ŠR 2009: 27). Rasti tokie termino žemė rašybos variantai¹: žiame SPP 1909 53, Žemė MK 1898 21, DK 1899 12, žemė RKDK 1904 3, žemė TFK 1901 7, TRKK 1902 5, KP 1903 3, MKV 1905 5, 1907 36, 1914 36, VAL 1906 3, MK 1906 3, PK 1908 8, ŠIK 1909 3, TKV 1911 8, AMK 1912 9, TK 1913 5, TP 1916 3, TM 1916 5, MKP 1916 9, žiame WD 1887 8.

Toda a terra é designada pela palavra pasaulis TFK 1901 15, 1904 17, 1905 15, 1907 15, 1913 15, KP 1903 10, 1906 63, PKMV 1905 11, TRKK 1906 17, PK 1908 8, ŠIK 1909 100, AVK 1914 18, TM 1916 16. No livrinho do Pe. Martynas Sederavičius, Poteriai, Aktai ir kiti reikalingiausi daiktai, kuriuos turi žinoti krikščionis, empregam-se sinonimamente a variante morfológica pasaulė e um estrangeirismo: pasaulė (×svietas)² PA 1898 4.

A morada da vida após a morte de Deus (e também dos deuses), dos anjos, dos santos e das almas dos justos é denominada céu: Dangus KK 1883 15, MK 1886 6, 1883 9, 1898 5, 1906 8, WD 1887 8, SZT 1888 4, TK 1889 28, 1895 28, 1897 28, TKK 1892 5, HK 1895 8, DK 1899 12, KP 1903 6, TFK 1904 13, 1905 12, 1907 12, 1913 12, PKMV 1905 7, MKV 1905 9, 1907 93, TRKK 1906 10, PKVK 1911 5 etc. Os termos céu e terra designam tudo o que existe, toda a criação. Também se usa o termo no plural céus PKMV 1905 3, TRKK 1907 6, TK 1913 5, KMV 1914 5, NTK 1914 3. A morada de Deus também é chamada tevainyste TKDJ 1905 16 e tevainyste PKMV 1905 18, KP 1907 96.

¹ Nos catecismos, variantes fonéticas e ortográficas (por exemplo, com vogais breves e longas, com letras maiúsculas e minúsculas etc.), bem como variantes morfológicas (por exemplo, de gênero etc.), são apresentadas em conjunto.

² No artigo, o sinal «×» marca palavras que não são usadas no lituano padrão contemporâneo.

126

Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

Diagrama 1. Distribuição dos termos religiosos segundo o significado (%)

O lugar onde as almas dos fiéis vivem felizes é designado não apenas pelo empréstimo propriamente dito rojus, mas também pelo termo lituano sodnas³ WD 1887 16, VAL 1906 4 (cf. gražus sodnas PK 1908 12). Foram encontrados casos em que termos religiosos lituanos são usados sinonimamente com empréstimos: daržas arba rojus MRK 1888 61, 1900 164, gražiausias sodas arba rojus TK 1892 11, gražus sodas arba rojus MVK 1913 8.

O lugar dos tormentos eternos e da punição após a morte é designado pela palavra lituana pragaras WD 1887 15, MRK 1888 42, SZT 1888 8, TK 1889 55, 1892 10, 1895 55, 1897 55, 1904 10, 1905 10, PA 1898 9, TFK 1901 13, 1904 18, 1905 15, 1907 15, TRKK 1902 7, 1907 12, RKDK 1904 30, PKMV 1905 10, VDMK 1905 44, TKDJ 1905 15, TKŽV 1905 4, MKV 1905 24,

³ Sodas – žemiškojo ir dangiškojo rojaus simbolis (KIŽ 1997: 286).

Terminologija | 2012 | 19

1 2 7

1907 13, KP 1906 71, VAL 1906 6, MK 1906 15, KP 1907 6, PK 1908 20, KERTV 1909 7, 1916 7, ŠIK 1909 95, PPK 1910 10, TKV 1911 16, AMK 1912 6⁴ etc. De acordo com a fé cristã, o inferno é como um estado de separação eterna de Deus. Também se usa o termo no plural pragarai RKM 1912 6, TP 1916 4, TM 1916 6, que designa o lugar ao qual Jesus Cristo desceu quando morreu e foi sepultado. Imagina-se que no inferno predominam um calor insuportável e o fogo, e que os condenados ardem em chamas eternas; por isso, às vezes, esse lugar também é designado pelo termo de duas palavras amžina ugnis TRKK 1902 11, KP 1903 11, 1907 24, RKDK 1904 54, MKV 1905 46, PK 1908 13, TK 1913 15, 1916 18, NTK 1914 36, MKP 1916 77, TP 1916 15, ugnis amžina TRKK 1902 38 ou amžinoji ugnis MKV 1907 38, 1914 38, TM 1916 61, bem como pelos termos tamsybių bedugnės PPK 1910 97 e pragariškos tamsybės KP 1907 71. Usam-se sinonimicamente os termos lituanos pragaras arba tamsybė TRKK 1906 23, bem como um termo de origem autóctone e um estrangeirismo: pragarai (×atklaniai) K 1912 93, pragaras (×pekla) MRK 1888 144, TRKK 1902 38, Pragaras (×Pekla) TK 1889 28, 1895 28, 1897 28, TRKK 1902 50, pragaras (×pekla) TKD] 1905 7, TRKK 1906 4, ŠIK 1909 100, TKS 1913 8, NTK 1914 15, TK 1916 8, TATKT 1916 63, pragaras arba ×pekla MKV 1905 24, AVK 1914 66, Pragaras arba ×Pekla TRKK 1902 40 etc. Como se vê pelos exemplos, na maioria dos casos dá-se preferência ao termo lituano.

O lugar onde as almas dos mortos fazem penitência até chegarem ao céu é chamado skaistykla TK 1913 22, KMV 1914 32, AVK 1914 42, TM 1916 89, e também šveitykla TP 1916 14. Foram encontrados exemplos em que se empregam sinonimicamente uma palavra de origem autóctone e um estrangeirismo: skaistykla (×čyščius) PPK 1910 49, KMV 1914 32, K 1912 37, TATKT 1916 13, skaistykla arba ×čyščius AVK 1914 66.

O lugar na Terra onde todos os fiéis se reúnem e rezam é a igreja. Em lituano, é designada pelos termos šventnamis TM 1916 30 e šventykla TM 1916 110. O edifício onde vivem os monges é chamado vienuolynu KP 1906 330, 1907 49, PPK 1910 59, PBK 1914 66.

⁴Pranas Skardžius escreveu em 1938, em Gimtojoje kalboje, que «pragaras, “pekla”, originalmente tinha um significado completamente diferente. Pela sua formação, é uma palavra composta — pra-garas — cuja segunda parte, garas, é cognata das palavras gérti, gìrtas, džiūkų pra-gorė, “abismo”, etc.; por isso, o significado mais antigo ainda é, sem dúvida, indicado pelo forma prāgaras, do lituano oriental, “comilão, glutão, Vielfrass, обжора” (cf. aquela moça é um verdadeiro pragaras!). Assim, originalmente, pragaru poderia designar o lugar onde, para falar de maneira primitiva, as almas indignas dos mortos eram “devoradas, absorvidas”, isto é, o inferno, em alemão Hölle; cf. o polaco odchłań, “abismo, voragem, cavidade”, e chłonąć, “engolir” (Skardžius 1938: 148).

128

Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

O lugar principal da casa de Deus é o altar. É designado pela palavra autóctone aukkuras⁵ PPK 1910 116, aukur as KP 1906 14, TM 1916 124, cf. aukuras Dievo PA 1898 103. A denominação lituana do lugar é usada sinonimicamente com uma forma não lituana: aukur as (altorius) ŠIK 1909 110.

O lugar instalado na igreja (geralmente uma cadeira de madeira para o clérigo, cercada por todos os lados e com pequenas janelas gradeadas), destinado ao fiel para confessar-se e ao confessor para ouvi-lo, é chamado klausykla TM 1916 132, TFK 1916 30, TP 1916 27, NTK 1914 59. Um dos elementos mais importantes do mobiliário da igreja cristã é o sakykl a KP 1906 304, de onde são proferidos sermões e lidos textos litúrgicos.

O deserto onde Jesus foi tentado pelo diabo é designado pelos termos lituanos dykavietė MKV 1907 21, 1914 21 ou dykynė NTK 1914 23; cf. ainda dykynė (×pūstynė) NTK 1914 23, tiras⁶ (×pustynia) RKDK 1904 46.

O lugar onde são sepultadas as pessoas mortas é designado pelo termo kapas MRK 1888 140, PA 1898 41, TRKK 1902 48, TK 1904 83, TIA 1905 34, KP 1906 15, 1907 35, PK 1908 337, PPK 1910 116, TM 1916 59⁷; o lugar onde há muitas sepulturas, pelos termos kapinynas RKDK 1904 72 e kapinės KP 1907 58.

As manjedouras onde repousou o Menino Jesus são designadas nos escritos antigos (de Mikalojus Daukša, Konstantinas Sirvydas, Jonas Bretkūnas e outros) por palavras aí empregadas: prakartas TM 1916 44, prakartė K 1912 77, prakartėlė TKS 1913 14, TK 1916 14. Encontram-se também termos religiosos monolexicais sinónimos: prakartas (ėdžios) TM 1916 44, prakartė (ėdžios) ŠIK 1909 54.

O lugar onde nasceu o Filho de Deus é designado pelo termo tvartelis ŠIK 1909 54. No Naujame trumpame katekizme do padre Antanas Tyrylis, esta denominação autóctone de um lugar religioso é usada sinonimicamente com uma forma híbrida: tvartelis (×stainelė)⁸ NTK 1914 20.

2. NOMES DE LUGARES RELIGIOSOS DE ORIGEM NÃO LITUANA

Metade (50%) dos termos religiosos dos catecismos de 1883–1916 que designam um lugar religioso são empréstimos. São palavras internacionais (8%), empréstimos propriamente ditos (12%) e estrangeirismos (30%).

⁵ O linguista Kazimieras Būga propôs escrever esta palavra dessa forma por razões etimológicas, isto é, com duas letras k (Būga 1958: 48). Aukuras é considerado um neologismo de Simonas Daukantas (Palionis 1979: 161, Jonikas 1987: 203).

⁶ Aqui, a palavra tyras é usada com o sentido de «grandes áreas desabitadas de terra, estepe, deserto»; ver tyrai no LKŽ.

⁷ Compare com o letão kaps. A palavra kapas (kapai) já aparece no primeiro dicionário de K. Sirvydas (por volta de 1620).

⁸ Compare stainė «estábulo de cavalos, cavalariça»; compare com o bielorrusso стайня e o polonês stajnia no LKŽ.

Terminologija | 2012 | 19

129

2.1. Termos internacionais

Os nomes internacionais de lugares religiosos⁹ têm origem nas antigas línguas clássicas da religião — o grego e o latim da Igreja Católica. Do latim, os catecismos, livros de orações, hinários e outros textos religiosos eram traduzidos para as línguas nacionais. Assim, os nomes internacionais distinguem-se por designarem conceitos importantes para a religião para os quais, em geral, não existem palavras adequadas em lituano¹⁰. Podem ser considerados parte da camada mais antiga da terminologia religiosa lituana.

2.1.1. TERMOS INTERNACIONAIS DE ORIGEM LATINA

Como já mencionado, o principal lugar da casa de Deus é o Altorius PA 1898 94, DK 1899 122, K 1912 30, altorius WD 1887 90, SZT 1888 46, MRK 1888 176, PA 1898 107, RKDK 1904 144, TK 1904 84, 1905 33, VDMK 1905 81, TIA 1905 7, MKV 1905 95, 1907 94, 1914 94, PKMV 1905 33, TRKK 1906 55, KP 1906 24, 1907 35, PK 1908 95, PPK 1910 42, TKV 1911 12, AMK 1912 28, K 1912 64, RKM 1912 81, NTK 1914 26, KMV 1914 69, KASS 1915 13, KMK 1915 89, TM 1916 110, MKP 1916 86 («lugar de realização dos ritos; uma determinada mesa (mensa) à qual o clérigo celebra os serviços religiosos», lat. altare «altar»; lat. altus «alto», cf. altaria «altar; altar de sacrifício»)¹¹. Ao celebrar a Eucaristia, nele se tornam presentes o sacrifício de Jesus Cristo na Cruz e a Ressurreição. O altar também é uma mesa à qual o povo de Deus é convocado.

Encontram-se também outros nomes de lugares religiosos de origem latina. São eles lim-bas KP 1906 267 («morada das almas que não ascenderam ao céu, mas não foram condenadas a ir para

⁹ As palavras internacionais ocupam um lugar muito importante. São «empréstimos aceites pela língua comum (não considerados barbarismos), cuja origem estrangeira é claramente confirmada por pelo menos parte das principais línguas de comunicação internacional (ou também pelas línguas clássicas) e que não apresentam vestígios inequívocos de empréstimo de alguma língua vizinha. <…>. As palavras internacionais são geralmente agrupadas não segundo a língua imediata (como se faz com outros empréstimos), mas segundo a fonte original, porque muitas vezes é impossível determinar, a partir da forma, do significado e da cronologia de uma palavra internacional, por quais línguas ela circulou» (LKE 1999: 641).

¹⁰ Segundo Jonas Klimavičius, palavras internacionais são «palavras das línguas comuns que expressam conceitos da cultura mundial, da civilização, da ciência, da técnica e da arte, geralmente termos (ou seus elementos), originadas numa língua e emprestadas por várias línguas de desenvolvimento cultural semelhante (pelo menos 2–3 famílias linguísticas e 3–5 línguas, sobretudo línguas mundiais), usadas com formas (sobretudo escritas) e significados iguais ou reconhecivelmente semelhantes» (Klimavičius 2010: 8).

¹¹ A. Sabaliauskas (1990: 253), Pr. Skardžius (IV 1998: 86), J. Kruopas (1998: 36), J. Kabelka (1964: 24) ir E. Frenkelis (1965: 8) nurodo, kad katekizmuose vartojamas žodis į lietuvių kalbą atėjo per slavų (t. y. lenkų ar baltarusių) kalbas. Žodis altorius (ir forma altarius) vartojamas M. Mažvydo (Urbas 1998: 15), M. Daukšos, K. Sirvydo (LKŽe), J. Bretkūno, M. Petkevičiaus, S. B. Chylinskio (Sabaliauskas 1990: 253) ir kt. raštuose.

130 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

o inferno ou o purgatório, morada»; lat. limbus¹², nave TIA 1905 5 («parte da igreja entre o presbitério e o nártex, destinada aos fiéis»; lat. navis), pórtico TIA 1905 21 («entrada aberta com colunas»; lat. porticus), seminário TIA 1905 20, PPK 1910 62, K 1912 5 («escola para a formação de clérigos»; lat. seminarium).

Os cemitérios subterrâneos onde os cristãos eram sepultados são denominados por um termo internacional de origem latina: catacumbas TIA 1905 35, catacumbas KP 1907 35 («cemitérios subterrâneos»; it. catacombe < lat. catacumbae TŽŽ 2001)¹³. As variantes terminológicas mostram que catacumbas vieram do italiano, enquanto catacumbas vieram do latim. No catecismo do padre Dionyzas Bončkovskis, encontram-se sinónimos usados lado a lado: subsolo (catacumba) TIA 1905 15.

2.1.2. TERMOS INTERNACIONAIS DE ORIGEM GREGA

O termo coro KASS 1915 16 («parte da igreja diante do altar-mor», gr. choros) designa uma parte da igreja, por vezes também chamada presbitério TIA 1905 6, KASS 1915 12, termo de origem grega recebido do latim tardio («parte da igreja cristã onde se encontra o altar-mor», lat. tard. presbyterium < gr. presbyterion).

Nos catecismos de 1883–1916 encontraram-se termos de origem grega recebidos através do latim, que designam edifícios: basílica TIA 1905 5 («igreja católica, geralmente de três naves e de planta retangular alongada», lat. basilica < gr. basilikē), catedral TIA 1905 5 («igreja principal de cada diocese, junto à qual reside o bispo com o cabido», lat. tard. cathedra < gr. kathedra).

2.1.3. TERMO INTERNACIONAL DE ORIGEM ITALIANA

Nos catecismos, o lugar religioso onde o clérigo ouve a confissão do fiel ajoelhado é designado por uma palavra de origem italiana konfesionalas TIA 1905 19, VDMK 1905 67, konfesyonolas TKDĮ 1905 11 («confessionário da igreja»,

¹² Ši reikšmė pateikiama tik VaitkTŽŽ 2003. Kun. J. Rymeikio Kateketiškų pamokymų pirmoje dalyje apie tai, kas yra limbas, rašoma plačiau: „Visų-pirmu „pragaru“ vadiname abelnai „mirusiųjų karalystę“, lotyniškai „Inferi“ vėl „Infernus“. Retkarčiais vartojama prasmėje „grab as“; kur mūsų kūnas pavirsta į dulkių žiupsnį. „Nepaliksi mano vėlės pragare, ir neduosi tavo šventajam regėti supuvimą“. (Ps. 15, 10). Paprastai pekla vadiname amžiną pragarą, kur prakeiktieji kenčia amžinas kančias. Pekla vadiname „Čysčiu“, kur ugnis švenčia žmogaus vėlę, kol atsilyginusi Dievo teisybei, galės įeiti Dievo rūman. Pagalios pekla vadiname „Abraomo gyvenimą“, lotyniškai „Limbus“, lenkiškai „otchłan“, kur teisingųjų vėlės laukė Išganytojo ateinant. <...>. Teisingieji „Limbe“ nekentėjo nei jokių čyščiaus kančių. Tiesa, sunku laukti, dar sunkiau laukus nesulaukti, teisingieji ir to kartaus jausmo nepatyrė, nes žinojo sulauksią, nes šventa išganymo viltis nuolat kurstė jų vėlėje šv. giedrą ir ramybę. Tečiaus lyg šventu snauduliu snausdami, visgi nepatyrė Limbe dangaus linksmybių“ (KP 1906 266–267).

¹³ Cf. VaitkTŽŽ 2003 – it. catacombe (pl.) < lat. catacumbae < gr. kata kymbas.

Terminologija | 2012 | 19

131

pol. konfesjonal < it. confessionale)¹⁴. No catecismo breve, a palavra de origem italiana é usada como sinónimo do polonismo: konfesionalas (×spavednyčia) TIA 1905 19.

2.2. Empréstimos propriamente ditos

Esta é a parte mais antiga da terminologia religiosa lituana, para a qual não existem designações de origem própria. Os empréstimos propriamente ditos, ao contrário dos termos internacionais, são agrupados de acordo com a fonte de origem mais próxima, pois é mais importante saber de que língua a palavra foi recebida do que de que língua começou a difundir-se. Os nomes de lugares religiosos deste grupo apresentam sinais claros de intermediação das línguas eslavas.

2.2.1. EMPRÉSTIMOS PROPRIAMENTE DITOS DE ORIGEM LATINA, RECEBIDOS ATRAVÉS DAS LÍNGUAS ESLAVAS

Nos catecismos do período em questão encontramos o nome de lugar religioso koplyčia: Kopliczia LL 1894 14, kopliczia MRK 1888 401, koplyczia PA 1898 70, koplyčia TK 1904 42, PKMV 1905 28, TIA 1905 5, KP 1907 33 («pequena igreja; parte separada de uma igreja grande ou de outro edifício, onde se podem realizar serviços religiosos», pol. kaplica < checo < alem. Kapelle < lat. med. cappella: lat. cappa). A tentativa de substituir este empréstimo pela palavra kapela é mal sucedida e, além disso, o sistema não permite tal alteração; cf. koplytstulpis, koplyt-kalnis (Klimavičius 1998: 11). Encontramos koplyčią já no primeiro dicionário de K. Sirvydas (por volta de 1620), na tradução da Bíblia de J. Bretkūnas.

O lugar consagrado e fechado (território) em torno da igreja, bem como o seu pátio, é denominado pelo antigo empréstimo šventorius PA 1898 41, šventorius TK 1904 52, PPK 1910 116. O LKŽe apresenta dois significados desta palavra: 1. «lugar cercado em torno de uma igreja (com ou sem sepulturas)»; 2. «cemitério» (Bíblia de J. Bretkūnas, dicionários de M. Miežinis e J. Ryteris), bem como as indicações de origem — bielorr. цвинтар, pol. dial. świntarz < pol. cmentarz. Como escreve J. Klimavičius, «o dialetal pol. świntarz é uma adaptação do pol. cmentar “cemitério” (e “šventorius” — podwórze kościelne), que, por sua vez, é um empréstimo do lat. coemeterium, o qual, por sua vez, vem do gr. koimētērion (cf. gr. koimaomai «deitar-se, descansar», koiman «adormecer», koimēsis «sono»; a motivação do alemão Friedhof «cemitério» é semelhante — «pátio do repouso»). Têm origem latina o fr. cimetière «cemitério», o ingl. cemetery «cemitério» («cemitério junto à igreja» — churchyard), o alem. Zömeterium, o lat. ecles. Coemeterium 1. «cemitério junto à igreja» (e equivalente —

¹⁴ Poder-se-ia prescindir de konfesionalas — em seu lugar temos a palavra lituana klausykla.

132 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

Kirchhof, 2. «catacumba»: Portanto, o adro não deriva da santidade, mas do cemitério (que antigamente só existia junto às igrejas)» (Klimavičius 1998: 11).

Nas fontes examinadas também foi encontrado um empréstimo genuíno de origem latina, recebido através do polonês: zakrastija PKMV 1905 33, TK 1905 33, VDMK 1905 81, TIA 1905 14, zakristija MRK 1888 309, TIA 1905 27, RKM 1912 81, PPK 1910 163 («cômodo na igreja destinado a guardar objetos de culto e a preparar-se para as cerimônias», pol. zakrystja < do latim med. sacristia < sacer).

2.2.2. EMPRÉSTIMO GENUÍNO DE ORIGEM SÂNSCRITA, RECEBIDO ATRAVÉS DAS LÍNGUAS ESLAVAS

O empréstimo Rojus é usado em todos os catecismos de 1883–1916 WD 1887 16, TK 1889 35, 1895 35, 1897 35, TKK 1892 10, LL 1894 25, HK 1895 7, TFK 1901 16, 1904 18, 1905 16, 1907 16, TRKK 1902 21, PKMV 1905 11, MKV 1905 19, 1907 8, TRKK 1906 20, KP 1907 134, IK 1909 118 etc., rojus SZT 1888 9, KK 1892 11, 1903 11, PA 1898 29, KP 1903 9, RKDK 1904 39, TKDJ 1905 9, TIA 1905 3, MK 1906 12 etc. («morada dos primeiros seres humanos bíblicos; morada das almas dos fiéis após a morte», bielorr. рау, pol. raj < sânscr. Rayih). A palavra foi recebida através das línguas eslavas e é usada em textos antigos (de M. Mažvydas, M. Daukša, M. Petkevičius, S. B. Chylinskis etc.).

2.2.3. EMPRÉSTIMO GENUÍNO RECEBIDO DAS LÍNGUAS ESLAVAS

A casa terrena de Deus, o lugar onde uma pessoa crente pode encontrar-se não apenas com Deus, mas também com outros fiéis, é a igreja: bažniczia SPP 1909 64, bažniczia SZT 1888 14, bažnyčia TATKT 1916 20, bažnicza WD 1887 4, bažniczia MRK 1888 24, bažnyczia KK 1892 19, 1903 19, PA 1898 41, TFK 1904 23, bažnyčia TFK 1901 20, 1905 20, 1907 20, 1916 17, KP 1903 4, 1906 9, TK 1904 36, 1916 19, 1906 12, TIA 1905 5, TRKK 1913 19, AVK 1914 36, KMV 1914 26, NTK 1914 26, KASS 1915 3 etc. («casa de oração», bielorr. божница, pol. bożnica)¹⁵.

¹⁵ Pr. Skardžius straipsnyje Ar vartotinas žodis bažnyčia? rašė, kad bažnyčia yra „gudiškas skolinys, patekęs mūsų kalbon drauge su kalėdomis, velykomis, kūčiomis, krikštu, krikštyti ir kt.“ (Skardžius V 1999: 691). Pasak kalbininko, žodis bažnyčia yra taip įsigalėjęs, kad jam rasti lietuvišką pakaitalą sunku: „ji yra ne tik šventykla, šventovė ar maldykla <...>, bet ir tam tikra tikinčiųjų bendruomenė“ (Skardžius V 1999: 691). Bandymų keisti žodį bažnyčia buvo. Kalbininkas J. Jablonskis vietoj bažnyčios yra siūlęs vartoti maldykla, šventovė (Piročkinas 1970: 7), 1947 m. arkivyskupas metropolitas J. Skvireckas vietoj bažnyčios siūlė vartoti lotynišką žodį eklezija, arba dievnamis, šventykla, šventovė (Skardžius V 1999: 690, dar žr. Skardžius V 1999: 739–741, 889–892). Šiam siūlymui nepritarė Pr. Skardžius.

Terminologija | 2012 | 19

133

2.3. Estrangeirismos

São empréstimos que contrariam as normas da língua padrão e têm equivalentes corretos (LKE 1999: 588). A origem dos estrangeirismos não difere em nada da dos demais empréstimos — podem ser classificados da mesma forma que os empréstimos genuínos; por isso, no artigo, são tratados como polonismos e bielorrussismos e, quando não está claro de qual língua eslava a palavra foi recebida, como eslavismos. No período em questão, esses estrangeirismos eram muito difundidos e usados cotidianamente pelas pessoas, que não os consideravam palavras não normativas.

Nos catecismos de 1883–1916, pouco menos de um terço — 30% — dos nomes de lugares religiosos de origem não lituana são estrangeirismos; a maioria foi recebida da língua polonesa, vizinha.

2.3.1. POLONISMOS

Polonismos: ×atklanės KK 1892 15, RKDK 1904 51, TATKT 1916 12, ×atklanės KK 1903 15, ×Atklanės KMK 1915 27, ×atklanės MRK 1888 95, ×atklanis TK 1892 16, ×atklonė KP 1906 267, ×atklonis ŠIK 1909 100 («lugar para onde vão as almas dos bebés não batizados ou dos não cristãos virtuosos», pol. otchłań), ×bobinčius TIA 1905 6 («vestíbulo da igreja», pol. babinec), ×cziszczius WD 1887 17, MRK 1888 63, SZT 1888 23, KK 1892 16, 1903 16, LL 1894 27, ×czyszczius TFK 1901 17, 1904 20, 1905 17, 1907 17, 1913 17, TRKK 1902 14, RKDK 1904 55, ×czyszczus TK 1889 37, 1895 37, 1897 37, SPP 1909 65, ×czyszczus TKK 1892 19, ×čiščius TKD] 1905 7, ×Čyščius KMK 1915 87, KP 1906 348, ×čyščius TK 1892 16, 1905 10, KP 1903 13, 1906 266, VDMK 1905 24, MKV 1905 24, PKMV 1905 13, TRKK 1906 24 («purgatório», pol. czyściec), ×Pekla DK 1899 12, KP 1903 6, ×pekla KK 1892 7, 1903 7, TFK 1901 8, KP 1903 5, RKDK 1904 10, TK 1904 10, MKV 1905 4, MKP 1916 7, ×Pėkla MK 1886 6, 1898 5, ×pekla WD 1887 12, SZT 1888 8, TK 1889 31, 1895 31, 1897 31, LL 1894 11, TFK 1901 13, 1904 12, 1905 11, 1907 11, 1913 11, SPP 1909 54, ×Pekla WD 1887 13, HK 1895 8, TFK 1904 13, 1905 12, 1907 12, 1913 12, ×peklė TKK 1892 19 etc. («inferno», pol. piekło¹⁶), ×spaviednyczia TK 1889 57, 1895 57, 1897 57, KK 1892 35, 1903 35, TFK 1901 32, 1904 36, 1905 32, 1907 32, 1913 32, ×spavie-

¹⁶ Sobre o termo ×inferno, o padre J. Laukaitis escreveu: «o Sr. Būga demonstrou cientificamente que nunca existiu qualquer Poklius ou Peklius e que a palavra «pekla» foi, ao que parece, tomada diretamente do polaco» (Laukaitis 1909a: 406). Em vez de inferno, deve usar-se a palavra inferno; «aqui não serve nem o submundo submundo, nem as profundezas da terra, porque não se sabe onde ficava o limbo» (Laukaitis 1909b: 103).

134 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

dnyčia TK 1904 7, ×spawiednicze SZT 1888 37 («confessionário», pol. spowiednica), ×szietras MRK 1888 423 («altar da procissão do Corpus Christi», pol. szatra).

Os lugares religiosos também são designados por polonismos de origem internacional: ×Kloštorius DK 1899 54 («mosteiro», pol. klasztor < al. Kloster < lat. clostrum), ×Tronas KP 1907 31 («trono», pol. tron < al. Thron < gr. thronos).

Nos catecismos encontram-se séries de sinónimos compostas por um polonismo e um termo religioso lituano: ×čyščius (gryninė) TRKK 1906 25, ×čyščius (šveistynė) TK 1905 16, 1905 44, ×čyščius (šveitynė) TK 1905 10, ×čyščius arba pragaras TRKK 1907 18, ×pekla (arba požemiai) ŠIK 1909 100, ×Pekla (Pragaras) TRKK 1902 40, ×Pekla arba Pragaras MKV 1905 9, 1907 X, 1914 X, ×pekla arba žemuma PK 1908 37, ×peklos arba požemiai MKV 1907 26.

2.3.2. BELARUSISMOS

Nos catecismos de 1883–1916 usam-se empréstimos provenientes do bielorrusso: ×Svietas MK 1886 10, 1898 8, DK 1899 7, ×svietas TK 1889 33, 1895 33, 1897 33, KK 1892 9, 1903 9, TFK 1901 13, VDMK 1905 6, TIA 1905 7, MKV 1905 12, TKDJ 1905 15 etc., ×swietas WD 1887 15, SZT 1888 5, MRK 1888 18, ×swiet’s SZT 1888 5 («mundo», bielorrusso свет)¹⁷. O belarusismo é usado como sinónimo de um termo lituano: ×soietas (pa-saul\u0007\u0007is) TK 1916 13.

Registou-se um caso em que a galeria da igreja (por cima das portas, em frente ao altar-mor), destinada ao órgão e aos cantores, é designada por um eslavismo usado nos dialetos, isto é, por um empréstimo do bielorrusso, e por uma palavra internacional: ×viškos (chorai) TIA 1905 6, cf. bielorrusso вышки e lat. chorus < gr. choros.

¹⁷ Sobre o estrangeirismo ×swietas, em 1909, no n.º 8 do Vadovas, o padre J. Laukaitis escreveu: «A palavra pasaulis é usada incorretamente em vez de svietas, pois pasaulis, segundo a etimologia e a compreensão das pessoas, significa apenas um lugar ou objeto sob o sol, ou seja, a nossa terra (cf. pakraučius, pakaušis, pakinkis, pastogė, padangė, pakalnė, pažandė, panosė etc.). As pessoas dizem: junto do Santo Padre reúne-se muita gente do mundo inteiro; aquele senhor percorreu o mundo todo e viu muita gente; muita gente se reúne na igreja durante as festas patronais; toda a gente conhece as suas obras; uma pessoa extraordinariamente feia. Mas ninguém dirá: muita “pasaulis” se reúne na igreja. Assim, o termo lituano pasaulis tem um significado muito mais restrito, <...>. Quanto ao caráter lituano da palavra svietas, parece-me que não pode haver qualquer dúvida: é da mesma origem que palavras como sniegas, sėmens, stiklas, sėdėti, sietas, sakalas, sabalas, saldus etc.» (Laukaitis 1909ₐ: 403). Como se vê, esta explicação não é convincente. Dos exemplos enumerados, stiklas, sakalas e sabalas são de origem eslava. São empréstimos, enquanto svietas é um estrangeirismo de que a língua lituana pode prescindir. As outras palavras são consideradas indo-europeias ou comuns aos bálticos e aos eslavos.

Terminologija | 2012 | 19

135

Além dos estrangeirismos discutidos, podem-se mencionar ainda alguns eslavismos cuja língua eslava de origem não é clara: ×bonia TIA 1905 8 (“torre”, pol. bania, rus. баня), ×pustynė RKDK 1904 46, ×pūstynė MKV 1905 31 (“deserto”, pol. pustynia, bielorrusso пустыня).

3. NOMES DE LUGARES RELIGIOSOS DE ORIGEM PARCIALMENTE LITUANA

Pouco mais de um vigésimo (6%) dos nomes de lugares religiosos nos catecismos de 1883–1916 são termos híbridos. São formados por elementos de origem própria e por palavras emprestadas. Foram encontrados sobretudo derivados híbridos com o sufixo -ystė: karaliste¹⁸ WD 1887 8, karalystė TFK 1901 7, KP 1903 3, TKDJ 1905 3, PKMV 1905 3, TRKK 1906 3, 1907 5, KAA 1906 4, NTK 1914 3, KMV 1914 5, TK 1916 3, TM 1916 5, Kungaikštystė TRKK 1906 18, Kunigajksztiste SZT 1888 7, Kunigaikszystė KK 1892 10, Kunigaikszystė KK 1903 10, vyskupystė RKDK 1904 61, vyskupystė TRKK 1902 32, TIA 1905 5, Wiskupistė MRK 1888 118, Wyskupystė TKK 1892 18, bem como derivados com o sufixo -ija: Vyskupija KASS 1915 17, vyskupija KP 1907 111, PK 1908 160, PPK 1910 102, K 1912 26, RKM 1912 7, AVK 1914 24, etc. Como se pode ver, todos esses derivados são formados a partir de substantivos que designam pessoas: os empréstimos karalius¹⁹ e vyskupas²⁰, e o germanismo kunigaikštis²¹. Foi encontrado um derivado formado a partir de um termo de origem latina, recebido através das línguas eslavas, e do sufixo diminutivo -ėlis: altorėlis TIA 1905 29, altorėlis MRK 1888 424.

Nos catecismos também se empregam nomes híbridos de lugares religiosos que não se consolidaram no lituano padrão. São derivados híbridos formados com o sufixo de origem estrangeira -(in)yčia: ×išpažintinyčia ŠIK 1909 122 (“confessionário”) e ×klausinyczia RKDK 1904 191 (“confessionário”), bem como o derivado com o sufixo -ka (-kė) ×klaupkė KASS 1915 13. Um híbrido formado com o sufixo -ija

¹⁸ Segundo S. Ambrazas, os nomes de lugares com o sufixo -ystė são “traduzidos morfema por morfema das línguas eslavas” (Ambrazas 2000: 70). Na gramática da língua lituana, não se menciona a origem eslava do sufixo (LKG 1965: 310–311, 402).

¹⁹ “Soberano, Deus”; bielorrusso кароль, russo король, pol. Król < compare alto-alemão antigo Karal, Karl.

²⁰ “Clérigo cristão que recebeu as ordens sacras mais elevadas”; pol. biskup, wiskup < por sua vez, lat. episcopus < gr. episkopos.

²¹ K. Alminauskis deriva kunigaikštį da palavra kunigas e considera-o um germanismo (Alminauskis 1931: 75). No artigo Nomes de clérigos e sua história, A. Rubinas escreve que kunigaikštis é formado a partir da palavra kunigas, “rei”, com o sufixo -aikštis (Rubinas 2001: 191; cf. também Kabelka 1964: 120, Būga 1958: 546). Kunigaikštis é usado nos escritos de M. Mažvydas (Urbas 1998).

136

Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

denominação de lugar ×atkelanija NTK 1914 28, isto é, o lugar para onde vão as almas dos bebês não batizados ou dos não cristãos virtuosos. O lugar diante do inferno, o vestíbulo do inferno, é denominado pelo termo híbrido ×Prieszpeklė TKK 1892 15.

Pode-se mencionar separadamente o híbrido usado como sinônimo e o polonismo: ×išpažintinyčia (×spowiednyčia) TRKK 1906 44; bem como o híbrido e o termo internacional: vyskupija, arba dijecenzija²² PK 1908 151.

4. CONCLUSÕES

1. Os nomes de lugares religiosos nos catecismos publicados entre 1883 e 1916 constituem uma parte significativa da terminologia religiosa dos catecismos, representando pouco menos de um vigésimo (4,8%) dos termos religiosos. Eles designam lugares litúrgicos importantes para os fiéis e que os reúnem para rezar e adorar. São vários edifícios sagrados (bažnyčia, katedra, šventykla), seus espaços e partes mais importantes (altorius, aukuras, choras, klausykla, koplyčia, sakykla, zakristija), locais de sepultamento dos fiéis (kapinės, katakombos), assim como lugares da vida após a morte (dangus, rojus), de acontecimentos religiosos milagrosos ou importantes, por exemplo, aparições (dykynė), da expiação dos pecados (pragaras, skaistykla), entre outros.

2. De acordo com a origem, os nomes de lugares religiosos nos catecismos de 1883–1916 podem ser classificados em lituanos (44%, aukuras, dangus, pragaras, klausykla, sakykla, skaistykla, šveitykla, šventykla, vienuolynas, tėvainystė), não lituanos: a) palavras internacionais (8%, altorius, konfesionalas, presbiterija), b) empréstimos propriamente ditos (12%, bažnyčia, koplyčia, rojus, zakristija), c) estrangeirismos (30%, atklanes, čyščius, pekla, svietas), e nomes parcialmente lituanos (6%, altorėlis, karalystė, vyskupija).

3. Nos catecismos de 1883–1916, o uso dos nomes de lugares religiosos variava. O mesmo lugar podia ser designado não por uma, mas por duas (ou várias) palavras diferentes, da mesma língua ou de uma língua estrangeira; por exemplo, no catecismo do padre Juozas Laukaitis Mažasis katekizmas vaikeliams, publicado em 1905, para designar o lugar de tormentos eternos após a morte, emprega-se o polonismo pekla MKV 1905 13, bem como a palavra lituana pragaras MKV 1905 24; ambas também aparecem lado a lado: pragaras arba pekla MKV 1905 24. Na maioria das vezes, dá-se preferência ao termo lituano ou ao termo de origem estrangeira que não tem equivalente lituano. A escolha de um dos termos sinônimos para uso é resultado da normalização da terminologia religiosa ocorrida no final do século XIX e início do século XX.

²² Dabar rašoma diecezija, plg. lot. dioecesis < gr. dioikēsis VaitkTŽŽ 2003.

Terminologija | 2012 | 19

137

ŠALTINIAI

KK 1883 – Katalikiškas katekizmas su pridėjimu trumpo suglaudimo nusidavimų šwento Rašto seno ir naujo Testamento ir kelu reikalingu maldu / išduotas per A. Schwark, kleboną Klaipėdoj. Iš naujo perweizdetas ir antrą kartą išspaustas. Braunsberg [i. e. Branevas]²³: Warmiskoje sp. [i. e. Varmijos vyskupijos (J. A. Vicherto) sp.], 1883. – 119 p.

MK 1883 – Dr. Mertino Liutėriaus Mažasis katgismas draug su trumpu izguldimu: (Trumpas Suglaudimas tū Knygeliū, kurios wadinamos: „Dr. Mertino Liutėriaus mažasis Katgismas, taip dawadney izguldytas, jog jame wisas Pamokslas apie krikszczioniszką Wierą randasi“.). Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Buchdruckerei, 1883. – 52 p.

MK 1886 – Dr. Mertino Liuteraus Mažasis Katgismas, trumpay išguldytas. Iš vokiškos kalbos lietuviškai perstatytas per C. W. O. Glogau, Tilžės Vyskupą (Wienuliktą kart kaštais išspaustas ir wel perweizdetas.). Tilžėje: Kaštais išspaustas prie J. Reylenderio bey Sunaus, 1886. – 57 p.

WD 1887 – Wartaj dangaus, arba Rima-Katalikiskas Mokslas su istorijomis. Dalis pirma. Wilniuje: kasztu ir spaustuwjeje Juzupa Zawadzkia [Tilžė: E. Vejerio ir L. Arnolto sp.], 1864 [1887]. – 104 p.

SZT 1888 – Szwiesibė tikėjimo arba Trumpas izguldimas reikalingiausiu Rimo-Katalikiszko tikėjimo daliku. Wilniuje: kasztu ir spaustuvė Juozapa Zawadskia [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1860 [1888]. – 60 p.

MRK 1888 – Mokslas Rimo Kataliku. Naujei perweizetas, pertajsitas ir antra karta atspaustas. Wilniuje: Kasztu ir spaustuvieje Juzapa Zawadzkia [Tilžė: E. Vejerio ir L. Arnolto sp.], 1879 [1888]. – 440 p.

TK 1889 – Trumpas katekizmas pagal kunigo Pilakauskio izguldimo su nekureis naudingais pridėjimais. Wilniuje: Kasztu ir spaustuvė Juozapo Zawadskio [Tilžė: Lietuvos sūnų draugija: O. von. Mauderodės sp.], 1860 [1889]. – 84 p.

TK 1892 – Трумпас катекизмас парашитас дел мокитиню-каталику. Антрас спаудимас. Спаустувеје Варшавое метүсе 1892 [1891]. – 79 p.

KK 1892 – Katakizmai katalikiszkì visureikalingiausi dėl vaikų ir žmonių praszčiokų su lementoriu ir ministranturu. Parasizti kuningo Žalvario [Petras Legeckas]. Vilniuje: Spaustuvėje Juozapo Zawadskio [Tilžė: M. Jankaus sp.], 1864 [1892]. – 58 p.

TKK 1892 – Trumpas katalikiškas katekizmas. Wilniuje: Kasztu S. Neumanno [Tilžė: Lietuvos sūnų draugija: O. von. Mauderodės sp.], 1859 [1892]. – 56 p.

LL 1894 – Lietuwiszkas lementorius dėl mažų waikelių, o labiausei dėl augusiuju. Par K. L. S. [kunigas Lukas Staugaitis] Naujei iszduotas ir aiszkei parweizetas. Wilniuje: spaustuwė Juzapo Zawadzkio [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1879 [1894]. – 32 p.

TK 1895 – Trumpas katekizmas pagal kunigo Filochowski’o iszpuldimo su nekureis naudingais pridėjimais. Wilniuje: kasztu ir spaustuvė Juozapo Zawadskio [Tilžė: J. Šenkės lėšos ir sp.], 1860 [1895]. – 84 p.

HK 1895 – Heidelbergska Katekizmas sustatitas nūg mokitu Bažnyczios Wyru Z. Ursyno ir K. Olewiano pirmu kartu drukawotas Mieste Heidelberge 1563 m. Priimtas Ewangeliszkoje Reformatskoje Bažnyczioje. Letuwiszkòje Kalboje isz naujo iszdūtas 1857 m. – 16 p.

TK 1897 – Trumpas katekizmas pagal kunigo Filochowski’o iszpuldimo su nekureis naudingais pridėjimais. Wilniuje. Kasztu ir spaustuvė Jūzapo Zawadskio [Tilžė: O. von. Mauderodės sp.], 1860 [1897]. – 80 p.

PA 1898 – Poterei, Aktai ir kiti reikalingiausi daiktai, kurius turi žinoti krikszczionis Rymo-Katalikų tikėjimo. Parazse kunigas M. S. [Martynas Sederavičius]. Tilžė: J. Šenkės sp., 1898. – 110 p.

MK 1898 – Dr. Mertino Liutėriaus Mažasis katgismas draug su trumpu izguldimu: (Trumpas Suglaudimas tū Knygeliū, kurios wadinamos: „Dr. Mertino Liutėriaus mažasis Katgismas, taip dawadney izguldytas, jog jame wisas Pamokslas apie krikszczioniszką Wierą randasi“.). Königsberg: Druck und Verlag der Hartungschen Buchdruckerei, 1898. – 52 p.

DK 1899 – Dr. Mertyno Liuteriaus Didysis Katgismas. Lietuviškay išverstas. Tilžėje 1899. Druck von Otto v. Mauderode. – 158 p.

MRK 1900 – Mokslas Rima-Kataliku: surasiztas ir iszspausdas diel pagausiu žmoniu. Wilnuoje: spaustuviei P. Juzupa Zawadzkie [Tilžė: J. Šenkės sp.], 1863 [apie 1900]. – 332 p.

²³ Laužtiniuose skliaustuose nurodyti tikrieji išleidimo duomens. Nurodant remiamasi bibliografijų duomenimis.

138 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

TFK 1901 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas Vaiszganto verstas. Antrą kartą išleistas, pataisytas. Vilniuje: Juozapo Zawadzkio spaudą ir kasztu [Tilžė: J. Šenkės lėšos ir sp.], 1863 [1901]. – 43 p.

TRKK 1902 – Trumpi Rymo-Katalikų Katekizmai: aiszkiai iszguldyti dėl pamokymo vaikų prie pirmosios Spa-vėdnės ir S. Komunijos. D. 1. [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1862 [1902]. – 71 p.

KK 1903 – Katekizmai katalikiszkė: visureikalingiausi dėl vaikų ir žmonių praszciokų, su lementoriu ir ministranturu. Vilniuje: s. n. [Bitėnai: M. Jankaus sp.], 1864 [1903]. – 56 p.

KP 1903 – Katekizmo Pirmamokslis arba Trumpas Suglaudimas visureikalingiausių mokslų švento katalikų Tikėjimo. Parašė A. Kurietis [Antanas Alekna]. Tilžėje: spausdinta pas J. Schoenkę, 1903. – 16 p.

TK 1904 – Trumpas Katekizmas arba Vadovėlis į gerą Spaviednę ir Šv. Komuniją. Kun. Kazimiero Skrodzkio, Kulių Klebono, parašytas 1850 m. Naujai išduotas iškasčiais ir rupesniu „Kryžiaus Redakcijos“. Tilžė: Spausdintas pas J. Schoenkę, 1904. – 113 p.

RKDK 1904 – Kun. Deharbe, D. J. Rymo=Katalikiszkas didesnysis katekizmas dėl lietuviszkų mokslainiu Amerikoje. Chicago, Ill. Turtu ir spauda „Kataliko“, 3244 So. Morgan St., 1904. – 199 p.

TFK 1904 – Trumpasis katekizmas kun. Filochowskio, Vaiszganto verstas. Trečią kartą išleistas, pataisytas. Vilniuje: kasztu ir spauda J. Zawadzkio [Tilžė: O. von Mauderodės sp.], 1863 [1904]. – 48 p.

MKV 1905 – Mažasis katekizmas vaikeliams, prisiruošiantiems į pirmą išpažintį ir šventą Komuniją. Išdavė kun. J. Laukaitis. Vilnius: Juozapo Zavadzkio spaustuvė, 1905 (ant viršelio, o ant antraštinio lapo 1904. – 105 p.

PKMV 1905 – Poteriai ir katekizmas mažiems vaikams arba trumpas išguldymas to, ką katalikų vaikas privalo mokėti. Įrankis pradiniam tikėjimo Rymo-Katalikų Bažnyčios mokslui sudėjo Kun. D. Bončkovskis. Lietuviškai sutaisė Kun. J. Jasienskis. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1905. – 31 p.

TK 1905 – Trumpas katekizmas arba Prisigarinimas atbuvimui Išpažinties ir priėmimui Komunijos šv. Rankvedis išguldymui tikėjimo Rymo-Katalikų Bažnyčios. Jaunūmenei vartoti sudėjo Kun. D. Bončkovskis. Mag. Šv. Th. Kijevos Mokyklų Kapelionas. Lietuviškai sutaisė Kun. Julijonas Jasienskis. Mag. Šv. Th. Palangos Mokyklų Kapelionas. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1905. – 48 p.

TFK 1905 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas, Vaiszganto verstas. Antrą kartą išsleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvė pas J. Schoenkę, 1905. – 43 p.

TKDJ 1905 – Trumpas katekizmas dėl jaunumenės. Vilnius: kaštu ir spaustuvėje Juozapo Zavadzkio, 1905. – 16 p.

VDMK 1905 – Vidutinis dogmatiškai-morališkasis katekizmas. Rankvedis išguldimui tikėjimo Rymo-Katalikų Bažnyčios. Jaunūmenei vartoti, sudėjo Kun. D. Bončkovskis. Mag. Šv. Th. Kijevos Mokyklų Kapelionas. Lietuviškai sutaisė Kun. Julijonas Jasienskis. Mag. Šv. Th. Palangos Mokyklų Kapelionas. Vilnius: Vilniaus Žinių spaustuvė, 1905. – 95 p.

TKŽV 1905 – Trumpas katekizmas: patvirtintas dėl Žemaičių ir Vilniaus vyskupysczu ir dėl Mohilovos archivyskupystės. 1905 (Vilniuje: Juozapo Zavadzkio sp.). – 23 p.

TIA 1905 – Trumpas išguldymas apeigų Rymo-Katalikų bažnyčios. Sudėjo Kn. D. Bončkovski’s. Lietuviškai išvertė Kn. Julijonas Jasienskis. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1905. – 48 p.

TRKK 1906 – Trumpas Rymo-Katalikų Katekizmas Vaikeliams išpažintin (spaviedin) prisiruošti. Parašė Kunigas Juozupas Ambraziejus. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1906. – 56 p.

KAA 1906 – Katekizmas apie alkoholiu. Iš prancūziško verte J. P. Kaštis girtuokliu vuodo. Žvaigždės spaustuvėje, 15 W. Oak St., Shenandoah, Pa., 1906. – 32 p.

MK 1906 – Mažas katekizmas arba Trumpas išguldymas tikėjimo tiesų. Paskirtas vaikeliams prie pirmos šv. Komunijos prisiruošiantiems. Parašė ir išleido dėdė Atanazas. Kaunas. Spaustuvė Sokolovskio ir Estrino, 1906. – 48 p.

KP 1906 – Kun. Juozapas Rymeikis. Katechetiški pamokymai: Iš „Tėve mūsų“, „Sveika Marija“ ir „Tikiu į Dievą Tėvą“: Knyga I. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1906. – 361 p.

VAL 1906 – Vadovas amžinon laimėn tikėjimo ir doros keliu, arba trumpas išaiškinantis katekizmas. Perspausdinta iš «Dangaus rakto». Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1906. – 18 p.

TFK 1907 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas, Vaiszganto verstas. Antrą kartą išleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvė pas J. Schoenkę, 1907. – 43 p.

Terminologija | 2012 | 19

139

MKV 1907 – Mažasis katekizmas vaikeliams, prisiruošiantiems į pirmąją išpažintį ir šventąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukaitis. Antrasai išleidimas. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1907. – 115 p.

KP 1907 – Katechetiški pamokymai: Iš dešimts Dievo ir penkių Bažnyčios prisakymų. Iš nuodėmių: septynių didžiųjų, šešių prieš Dvasią šventą, keturių šaukiančių dangun atkeršyjimo, devynių svietimų. Kunigo Juozapo Rymeikio. Knyga II. Tilžė: Otto v. Mauderodės spaustuvė, 1907. – 191 p.

TRKK 1907 – Trumpas Rymo-Katalikų katekizmas. Sutaisė J. B. Krótki Rzymsko-Katolicki katechizm. Ułożyl J. B. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaustuvė, 1907. – 53 p.

PK 1908 – Platesnis katekizmas arba švento Rymo-katalikų bažnyčios mokslo išguldymas, patvirtintas žemaičių ir Vilniaus vyskupijoms. Spaudon parengė Kun. Juozapas Skvireckas šv. T. M. Žemaičių Seminarijos Profesorius. Iš lenkų kalbos vertė Vyskupas Antanas Baranauskas. Kaunas, Saliamono Banačio spaustuvė, 1908. – 363 p.

ŠIK 1909 – Šventoji istorija ir katekizmas. Vaikams vadovėlis. Lenkiškai parašė kunigas S. Kozlovskis, Mogilevo archivyskupas. Lietuvių kalbon vertė L. G. Vilnius: Juozapo Zavadzkio knygynas, 1909. – 128 p.

KERTV 1909 – Katekizmas evangelikų-reformatų tikėjimo vaikams. Su priedais: 1. Trumpa bažnyčios istorija. 2. Apie šventą raštą. 3. Tikėjimų sulyginimas. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1909 [Virš. išleid. metai 1910.]. – 91 p.

SPP 1909 – Senowes pripazyntiejiej poterai, kurius pagal senuju kningu padawyma ir senu žmonių kalbiejima surinka, surasze ir išzdrukawodyna senos gadinés kunigas. Wilnius: Juzapa Zawadzkia drukarn[?]ios išzlejymas, 1909. – 79 p.

PPK 1910 – Poteriai, Prisakymai ir Katekizmas pagal Rymo Katalikų mokslo. Parašė Kun. Jurgis-Peliksas Sragys, Saločių kamendorius. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvėje, 1910. – 182 p.

TKV 1911 – Trumpautis katekizmas vaikeliams: mažą dovanėlę kalėdojant. Sustatė kun. Juozapas Širvys, Ginteliškės klebonas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvė, 1911. – 20 p.

PKVK 1911 – Pirmosios komunijos vaikams katekizmas. Ištraukos iš Dekreto Šventosios Kongregacijos S. S. apie Pirmąją Komuniją, rugp. 8, 1910. Sutaisė ir savo kaštu išleido kun. P. Saurusaitis. Philadelphia, PA. „Žvaigždės“ Spaustuvėje, 3654 Richmond st., 1911. – 11 p.

AMK 1912 – Ar moki katekizmą? Mažiems vaikeliams dovanėlė. Parašė Ranka. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1912. – 31 p.

RKM 1912 – Rymo Katalikų Mokslas Kudikių prie Pirmosios Komunijos Prirengimui Tinkantis. Su Pridėjimu Pirmoje Vietoje Komisijos Pataisytųjų Poterių. Surengė ir Išleido Kun. P. Siaurusaitis, Šv. Juozapo Lietuvių Klebonas. Philadelphia: „Žvaigždės“ spaustuvė, 1912. – 123 p.

K 1912 – Katekistas arba katekizmo mokytojas kudikiu mokykloje ir auklejimo namuose. Lietuviškai sutaisė kun. Petras Saurusaitis, Šv. Juozapo Lietuvių Klebonas. Philadelphia, PA: „Žvaigždės“ spaustuvėje, 1912. – 106 p.

TKS 1913 – Trumpas katekizmas. Sustatė kunigas J. K. [Juozas Katilius]. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1913. – 31 p.

TFK 1913 – Trumpasis kun. Filochowskio katekizmas, Vaiszganto verstas. Antrą kartą išleistas ir pataisytas. Tilžėje: kasztu ir spaustuvė pas J. Schoenke, 1913. – 43 p.

MVK 1913 – Kun. J. Liasauskis. Mažiesiems vaikams katekizmas. Kaunas: Saliamono Banačio spaustuvė, 1913. – 23 p.

TK 1913 – Trumpas katekizmas, skiriamas pradinei katekizacijai ir liaudies mokyklai. Parašė Kun. J. D. [Juozas Danielius]. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvė, 1913. – 56 p.

AVK 1914 – Kun. J. Liasauskis. Antras vaikams katekizmas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narjausko ir B-vės spaustuvėje, 1914. – 67 p.

MKV 1914 – Mažasis katekizmas vaikeliams, prisiruošiantiems į pirmąją išpažintį ir šventąją Komuniją. Išleido kun. J. Laukaitis. Trečiasai išleidimas. Seinai: Laukaičio ir B-vės spaustuvėje, 1914. – 115 p.

KMV 1914 – Katekizmas Mažiems Vaikams. Sutaisė pagal Kun. R. A. McEacheną Kun. M. Krušas. Dievo Apveizdos parapijos Klebonas. Antroji laida. Ištaisyta Chicagos Kunigų Marijonų. Chicago, Ill. 1914. – 75 p.

140 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katekizmų religinių vietų pavadinimai

NTK 1914 – Naujas trumpas katekizmas, lengvas vaikeliams rengtis prie pirmosios Šv. Komunijos. Parašė kunigas Antanas Tyrylis, Kvėdarnos klebonas. Seinai: Laukaičio, Dvaranausko, Narijausko ir B-ės spaustuvėje, 1914. – 75 p.

PBK 1914 – Pilnosios Blaivybės Katekizmas. Sulietuvintas arba sudėtas lietuvių kalboje sulyg tėvo J. A. Cullenso S. J. Surengtas ir išleistas lėšomis Kun. Petro Saurusaičio Klebono Šv. Juo-zapo Parapijos. Waterbury conn. Chicago, Ill.: „Draugo“ Spauda, 1914. – 159 p.

KASS 1915 – Katekizmas apie Šutvirtinimo Sakramentą: su maldomis ir apeigomis lotynų ir lietuvių kalboje / iš pranc. k. vertė kun. V. Zacharevyčė. Vilnius: Martyno Kutkos sp., 1915. – 22 p.

KMK 1915 – Krikščioniško mokslo katekizmas. Surengtas ir užgirtas trečiojo Baltimorės Koncilijaus. Pagal Angliško sutaisė kun. F. B. Serafinas. II dalis. „Draugo“ spauda, Chicago, Ill., 1915. – 95 p.

TP 1916 – Tiky bos pirmamokslis, patvirtintas Žemaičių vyskupystei. Kaunas: Saliamono Banačio spaustuvė, 1916. – 31 p.

TFK 1916 – Kun. Piliakauskio. Trumpas katekizmas. Vertė kun. J. S. [Antanas Skinderis?] Maskva: V. Lemano spaustuvė, 1916. – 40 p.

TM 1916 – Tiky bos mokslas (Šv. Istorija ir Katekizmas). Petrapilis: „Lietuvių spaustuvė“ Lietuvių d-jos centro komiteto nukentėjusiems dėl karo šelpti, 1916. – 147 p.

TK 1916 – Trumpas katekizmas. Sutaisė kunigas J. K. [Juozas Katilius]. Vilnius: M. Kuktos spaustuvė, 1916. – 31 p.

MKP 1916 – D. Martyno Liuterio Mažasis Katekizmas ir D. Jono Jokūbo Rambako Pamokslas apie išganymą dadavą pirmą 24 klausimuose trumpai suglau stas potam 237 klausimuose plačiau išguldytas. Petrapilis, „Lietuvių Spaustuvė“, 1916. – 92 p.

KERTV 1916 – Katekizmas evangelikų-reformatų tikėjimo vaikams. Petrapilis: Lietuvių Draugijos n. d. k. š. spaustuvė, 1916. – 80 p.

TAKTK 1916 – Trumpas Aiškinimas Tiesų Katalikų Tikėjimo. Parašė Kunigas Pranciškus Gugis. Chicago, Illinois, 1916. – 67 p.

LITERATŪRA

Alminauskis K. 1931: Die Germanismen des Litauischen 1: Die deutschen Lehnwörter im Litauischen. Kaunas: Šv. Kazimiero draugijos knygynas.

Ambrazas S. 2000: Daiktavardžių darybos raida 2: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.

Būga K. 1958: Rinktiniai raštai 1. Sudarė Z. Zinkevičius. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.

Frenkelis E. 1965: Freankel E. Litauisches etymologisches Wörterbuch 2. Göttingen: Vandenhoeck & Ruprecht.

Jonikas P. 1987: Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje: visuomeniniai lietuvių kalbos bruožai = The Lithuanian language and nation through the ages: outline of a history of Lithuanian in its social context. Čikaga: Lituanistikos institutas.

Kabelka J. 1964: Kristijono Donelaičio raštų leksika. Vilnius: Mintis.

KIŽ 1997: Krikščioniškosios ikonografijos žodynas. Sud. D. Ramonienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Klimavičius J. 1998: Keturi talkos kėlinukai. – Gimtoji kalba 10, 10–14.

Klimavičius J. 2010: Tarptautiniai žodžiai lietuvių kalboje. – Mokyklinis tarptautinių žodžių žodynas. Parengė I. Ermanytė, V. Černė, J. Klimavičius, L. Puzinienė. Kaunas: Šviesa, 4–8.

Kruopas J. 1998: Rinktiniai raštai. Sudarė St. Keinys, K. Morkūnas, A. Sabaliauskas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Laukaitis J. 1909ₐ: Kalbos dalykai. – Vadovas 8, 402–406.

Laukaitis J. 1909ᵦ: Kalbos dalykai. – Vadovas 9, 100–106.

LKE 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija. Parengė K. Morkūnas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

LKG 1965: Lietuvių kalbos gramatika 1. Vyr. red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis.

LKŽe: Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002), elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005, – www.lkz.lt.

Palionis J. 1979: Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. Vilnius: Mokslas.

Terminologija | 2012 | 19 141

Piročkinas A. 1970: Jono Jablonskio leksiniai taisymai: apybraiža. Kaunas: Šviesa.

Rubinas A. 2001: Dvasininkų pavadinimai ir jų istorija. – Acta Linguistica Lithuanica 44, 189–200.

Sabaliauskas A. 1990: Lietuvių kalbos leksika. Vilnius: Mokslas.

Skardžius Pr. 1938: Verstiniai ir reikšminiai skoliniai. – Gimtoji kalba 10 (60), 145–149.

Skardžius Pr. IV–V 1998–1999: Rinktiniai raštai 4: Moksliniai straipsniai ir studijos; 5: Akcentologija. Bendrinės kalbos kultūra. Publicistika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

ŠR 2009: Šventasis Raštas: Naujasis ir Senasis Testamentas. Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai.

TŽŽ 2001: Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kinderys. Vilnius: Alma littera.

Urbas D. 1998: Martyno Mažvydo raštų žodynas. 2-as leid. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Vaitk TŽŽ 2003: Vaitkevičiūtė V. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Fotonija (e. leidimas).

NAMES OF PLACES RELATED TO RELIGION IN CATECHISMS PUBLISHED IN 1883–1916

Names of places related to religion comprise about five percent of religious terminology used in catechisms published in 1883–1916. These words name various liturgical places important to believers such as buildings (bažnyčia (church), šventykla (church), katedra (cathedral)), their parts and spaces (altorius (altar), aukurAs (altar), choras (choir), klausykla (confessional), koplyčia (chapel), sakyklA (pulpit), zakristija (vestry)), places of burial (kapinės (cemetery), katakombos (catacombs)), afterlife (dangus (heaven), rojus (paradise)), miraculous or important religious events, for instance, visitations (dykynė (wilderness)), punishment or purification (pragaras (hell), skaistykla (purgatory)), and other places.

According to their origin names of places related to religion used in catechisms published in 1883–1916 can be divided into Lithuanian (44 percent; aukurAs (altar), dangus (heaven), pragaras (hell), klausykla (confessional), sakyklA (pulpit), skaistykla (purgatory), šveitykla (purgatory), šventykla (church), vienuolynas (monastery), tėvainystė (heaven)), non-Lithuanian: a) international words (8 percent; altorius (altar), konfesionalas (confessional), presbiterija (presbitery)), b) old borrowings (12 percent; bažnyčia (church), koplyčia (chapel), rojus (paradise), zakristija (sacristy)), c) barbarisms (30 percent; atklanės (hell), pekla (hell), čyščius (purgatory), svietas (world)) and half-Lithuanian words (6 percent; altorėlis (altar), karalystė (kingdom), vyskupija (diocese)).

The usage of names of places related to religion in catechisms of the researched period varied. Sometimes the same place had two or more names of Lithuanian or foreign origin. For instance, in Mažasis katekizmas vaikeliams (Small catechism for children) (1905) prepared by the priest Juozas Laukaitis hell was named using Polonism pekla, the Lithuanian word pragaras or both words – pragaras arba pekla. Most often the priority was given to a Lithuanian word or a word of foreign origin which didn’t have a Lithuanian equivalent. Choosing one word from two or more synonyms was a result of the standardization of religious terminology which took place at the end of 19^th and the beginning of 20^th centuries.

Gauta 2012-10-09

Aušra Rimkutė Žemaitijos kolegija Muziejaus g. 29, LT-87356 Telšiai E. paštas [email protected]

1 4 2 Aušra Rimkutė | 1883–1916 metų katechizmų religinių vietų pavadinimai