125Te minologija | 2012 | 19
1883–1916 me ų ka ekizmų
eliginių ie ų pa adinimai
AUŠRA RIMKUTė
Žemai ijoskolegija
ESMINIaI ŽODŽIaI: eligija, eligijos e minas, eliginės ie os pa adinimas, skoliniai, s e-
imybės.
Šiame s aipsnyje ap a iami 1883–1916 m. išleis uose ka ekizmuose
as i e minai, ku iais į a dijamos į ai ios eliginės ie os, s a bios i-
kin iesiems. Daugiausia dėmesio ski iama jų kilmei – siekiama pa ody-
i, kokie e minai bu o a ojami XIX a. pabaigos–XX a. p adžios ka-
ekizmuose. Ap a ian eliginių ie ų pa adinimų kilmę, liečiami kai
ku ie da ybos i aiškos dalykai.
Medžiaga ink a iš 70 ka ekizmų (ž . Šal iniai). Iš iso juose as a apie
20 900 eligijos e minų, jų sinonimų i a ian ų, iš jų 995 eliginių ie ų
pa adinimai. Pagal eikšmę 1883–1916 m. ka ekizmų eligijos e minai
ski s omi į ikėjimoišpažinimoi ikėjimogy enimo e minus. Tikėjimo išpa-
žinimo g upei p iski iami e minai, į a dijan ys pag indines k ikščionių
ikėjimo iesas, Die ą, ap eiškimą, ikėjimą, išpažinimą, sak amen us, į ai ius
eligijos eikėjus ( aip pa i an gam inius), ikėjimo simbolius, eligines
knygas, eks us, be ku ių nebū ų ikėjimo pama o. Jie suda o 52,1 % ka e-
kizmų eligijos e minų. Tikėjimo gy enimo g upė šiek iek mažesnė –
47,9 % e minų. P ie šios g upės ski iami Bažnyčios li u ginių eiksmų,
eikmenų, do ybių, nuodėmių i ydų, aip pa Die o malonės i įsakymų, jų
ykdymo, š enčių, š enčiamų dienų i ki ų eligijai eikšmingų laiko są okų,
maldų, eliginių ie ų, bažny inių d abužių i jų dalių pa adinimai.
Ka ekizmuose daugiausia y a e minų, ku iais į a dijami eligijos i an -
gam iniai eikėjai – 21,2 % (1 diag ama), aip pa gausu eligijos e minų,
ku iais adinamos pag indinės k ikščionių ikėjimo iesos – 17,6 %, nuodė-
mės i ydos – 17,5 %. Mažiausia e minų g upelė – bažny inių d abužių i
jų dalių pa adinimai (apie 0,3 %). 7,6 % eligijos e minų y a sak amen ų,
o 7,8 % – do ybių pa adinimai. Š en es, š enčiamas dienas i ki as eligijai
eikšmingas laiko są okas i eligijos ie as į a dija po 4,8 % e minų. Taigi,
126 Auš a Rimku ė | 1883–1916me ųka ekizmų eliginių ie ųpa adinimai
kaip ma y i iš 1 diag amos, eliginių ie ų pa adinimai suda o kiek ma-
žiau nei d idešim adalį isų iš ka ekizmų su ink ų eligijos e minų.
S aipsnyje nag inėjami ik ienažodžiai eliginių ie ų pa adinimai
(61,6 %). Dauguma jų eina sudė inių e minų pag indiniais dėmenimis.
Minimi ik įdomesni sudė inių e minų a osenos a ejai.
1. LIETUVIŠKOS KILMĖS RELIGINIŲ VIETŲ PAVADINIMAI
Mažiau nei pusė – 44 % – 1883–1916 m. ka ekizmų ienažodžių eli-
ginių ie ų pa adinimų y a lie u iški. Sa os kilmės žodžiais į a dijamos
s a biausios Die o suku os ie os, p adedan nuo žemės„plane a, pasau-
lis“ a pasaulio, dangaus, ku is y a Viešpa ies, angelų i š en ųjų bu imo
ie a, i baigian p aga u–amžino a sky imo ie a.
Kaip ašoma P adžiosknygoje, „p adžioje Die as sukū ė dangų i žemę“
(ŠR 2009: 27). Ras i okie e mino žemė ašybos a ian ai1: żiame SPP 1909
53, Žemė MK 1898 21, DK 1899 12, žemē RKDK 1904 3, žemė TFK 1901
7, TRKK 1902 5, KP 1903 3, MKV 1905 5, 1907 36, 1914 36, VAL 1906
3, MK 1906 3, PK 1908 8, ŠIK 1909 3, TKV 1911 8, AMK 1912 9, TK
1913 5, TP 1916 3, TM 1916 5, MKP 1916 9, žiame WD 1887 8.
Visa žemė pa adinama žodžiu pasaulis TFK 1901 15, 1904 17, 1905
15, 1907 15, 1913 15, KP 1903 10, 1906 63, PKMV 1905 11, TRKK
1906 17, PK 1908 8, ŠIK 1909 100, AVK 1914 18, TM 1916 16. Kun.
Ma yno Sede a ičiaus knygelėje Po e iai,Ak aii ki i eikalingiausidaik-
ai,ku iuos u ižino ik ikščionis sinonimiškai a ojamas mo ologinis
a ian as pasaulėi s e imybė: pasaulė(×s ie as)2 PA 1898 4.
Die o ( aip pa i die ų), angelų, š en ųjų i ge ųjų žmonių sielų po-
mi inio gy enimo bu einė adinama dangumi: Dangus KK 1883 15, MK
1886 6, 1883 9, 1898 5, 1906 8, WD 1887 8, SZT 1888 4, TK 1889 28,
1895 28, 1897 28, TKK 1892 5, HK 1895 8, DK 1899 12, KP 1903 6,
TFK 1904 13, 1905 12, 1907 12, 1913 12, PKMV 1905 7, MKV 1905 9,
1907 93, TRKK 1906 10, PKVK 1911 5 i k . Te minai dangusi žemė
eiškia iską, kas egzis uoja, isą kū iniją. Va ojamas i daugiskai inis
e minas dangūs PKMV 1905 3, TRKK 1907 6, TK 1913 5, KMV 1914
5, NTK 1914 3. Die o bu einė da adinama e ainys e TKDJ 1905 16 i
ė ainys e PKMV 1905 18, KP 1907 96.
1 Ka ekizmuose as i one ikos i ašybos (p z., su umpaisiais i ilgaisiais balsiais, su didžiosiomis i ma-
žosiomis aidėmis i k .), aip pa mo ologijos (p z., giminės i k .) a ian ai pa eikiami ka u.
2 S aipsnyje ženklu „ד žymimi daba inėje bend inėje lie u ių kalboje ne a ojami žodžiai.
127Te minologija | 2012 | 19
1 diag ama. Religijos e minų pasiski s ymas pagal eikšmes (%)
Vie a, ku laimingai gy ena ikinčiųjų ėlės, į a dijama ne ik ik uoju
skoliniu ojus, be i lie u išku e minu sodnas3 WD 1887 16, VAL 1906 4
(plg. g ažussodnas PK 1908 12). Ras a a ejų, kai lie u iški eligijos e -
minai sinonimiškai a ojami su skoliniais: da žasa ba ojus MRK 1888 61,
1900 164, g ažiausiassodasa ba ojus TK 1892 11, g ažussodasa ba
ojus MVK 1913 8.
Amžinų kančių i pomi inės bausmės ie a adinama lie u išku žodžiu
p aga as WD 1887 15, MRK 1888 42, SZT 1888 8, TK 1889 55, 1892 10,
1895 55, 1897 55, 1904 10, 1905 10, PA 1898 9, TFK 1901 13, 1904 18,
1905 15, 1907 15, TRKK 1902 7, 1907 12, RKDK 1904 30, PKMV
1905 10, VDMK 1905 44, TKDJ 1905 15, TKŽV 1905 4, MKV 1905 24,
3 Sodas – žemiškojo i dangiškojo ojaus simbolis (KIŽ 1997: 286).
128 Auš a Rimku ė | 1883–1916me ųka ekizmų eliginių ie ųpa adinimai
1907 13, KP 1906 71, VAL 1906 6, MK 1906 15, KP 1907 6, PK 1908 20,
KERTV 1909 7, 1916 7, ŠIK 1909 95, PPK 1910 10, TKV 1911 16,
AMK 1912 64 i k . Pagal k ikščionių ikėjimą, p aga as – ai a si amži-
no a sisky imo nuo Die o būsena. Va ojamas i daugiskai inis e minas
p aga ai RKM 1912 6, TP 1916 4, TM 1916 6, eiškian is ie ą, į ku ią
nužengė Jėzus K is us, kai mi ė i bu o palaido as. Įsi aizduojama, kad
p aga e y auja nepakeliamas ka š is i ugnis, kad pasme k ieji dega am-
žinose liepsnose, odėl ka ais ši ie a da adinama d ižodžiu e minu
amžinaugnis TRKK 1902 11, KP 1903 11, 1907 24, RKDK 1904 54,
MKV 1905 46, PK 1908 13, TK 1913 15, 1916 18, NTK 1914 36,
MKP 1916 77, TP 1916 15, ugnisamžina TRKK 1902 38 a ba amžinoji
ugnis MKV 1907 38, 1914 38, TM 1916 61, aip pa e minais amsybių
bedugnės PPK 1910 97 bei p aga iškos amsybės KP 1907 71. Sinonimiš-
kai a ojami lie u iški e minai p aga asa ba amsybė TRKK 1906 23,
aip pa sa os kilmės e minas i s e imybė: p aga ai(×a klaniai) K 1912 93,
p aga as(×pekła) MRK 1888 144, TRKK 1902 38, P aga as(×Pekła) TK
1889 28, 1895 28, 1897 28, TRKK 1902 50, p aga as(×pekla)TKDJ
1905 7, TRKK 1906 4, ŠIK 1909 100, TKS 1913 8, NTK 1914 15,
TK 1916 8, TATKT 1916 63, p aga asa ba×pekla MKV 1905 24,
AVK 1914 66, P aga asa ba×Pekła TRKK 1902 40 i k . Kaip ma y i iš
pa yzdžių, daugeliu a ejų pi menybė eikiama lie u iškam e minui.
Mi usiųjų sielų a gaila imo ie a ol, kol pa enka į dangų, adinama
skais ykla TK 1913 22, KMV 1914 32, AVK 1914 42, TM 1916 89,
aip pa š ei ykla TP 1916 14. Ras a pa yzdžių, kai sinonimiškai a o-
jamas sa os kilmės žodis i s e imybė: skais ykla(×čysčius) PPK 1910 49,
KMV 1914 32, K 1912 37, TATKT 1916 13, skais ykla a ba ×čysčius
AVK 1914 66.
Visų ikinčiųjų susibū imo, maldos ie a žemėje y a bažnyčia. Ji lie u-
iškai į a dijama e minais š en namis TM 1916 30 i š en ykla
TM 1916 110. Pas a as, ku iame gy ena ienuoliai, adinamas ienuolynu
KP 1906 330, 1907 49, PPK 1910 59, PBK 1914 66.
4 P anas Ska džius 1938 m. Gim ojojekalboje ašė, kad „p ãga as„pekla“ iš p adžios y a u ėjęs isai ki o-
kią eikšmę. Sa o da ybos jis y a sudė inis žodis – p a-ga as, ku io an oji dalis -ga as y a gimini žo-
džiams gé i,g as, dzūkų p a-go  „p a aja“ i k ., odėl senesnę eikšmę, be abejonės, da odo y .
aukš aičių p ãga as „daugiaėdis, apsi ijėlis, Viel ass, обжора“ (plg. a me ga y a ik as p aga as!). Taigi
iš p adžios p aga u galėjo bū i sup an ama a ie a, ku , p imi y iai išsi eiškian , bu o „su yjamos, suge-
iamos“ ne ikusios numi ėlių ėlės, . y. pekla, ok. Hölle; plg. lenkų odchlań„bedugnė, p a aja, kiau y-
mė“ i chłonąć„p a y i“ (Ska džius 1938: 148).
129Te minologija | 2012 | 19
Pag indinė Die o namų ie a – al o ius. Jis į a dijamas sa u žodžiu
aukku as5 PPK 1910 116, auku as KP 1906 14, TM 1916 124, plg. au-
ku asDie o PA 1898 103. Lie u iškas ie os pa adinimas sinonimiškai
a ojamas su nelie u išku: auku as(al o ius) ŠIK 1909 110.
Bažnyčioje į eng a ie a (pap as ai medinis k ėslas d asininkui, iš isų
pusių ap e as, su g o uo ais langeliais), ski a ikinčiajam išpažinčiai a -
lik i, o nuodėmklausiui išklausy i, y a klausykla TM 1916 132, TFK 1916
30, TP 1916 27, NTK 1914 59. Vienas iš s a biausių k ikščionių bažny-
čios į enginių – sakykla KP 1906 304, iš ku ios sakomi pamokslai, skai-
omi li u giniai eks ai.
Dykuma, ku Jėzus bu o elnio gundomas, adinama lie u iškais e mi-
nais dyka ie ė MKV 1907 21, 1914 21 a ba dykynėNTK 1914 23, da plg.
dykynė(×pūs ynė) NTK 1914 23, i as6(×pus ynia) RKDK 1904 46.
Vie a, ku laidojami mi ę žmonės, į a dijama e minu kapas MRK
1888 140, PA 1898 41, TRKK 1902 48, TK 1904 83, TIA 1905 34,
KP 1906 15, 1907 35, PK 1908 337, PPK 1910 116, TM 1916 597, o
ie a, ku y a daug kapų, – e minais kapinynas RKDK 1904 72 i kapinės
KP 1907 58.
Ėdžios, ku iose gulėjo Kūdikėlis Jėzus, adinamos senuosiuose aš uose
(Mikalojaus Daukšos, Kons an ino Si ydo, Jono B e kūno i k .) a o ais
žodžiais p aka as TM 1916 44, p aka ē K 1912 77, p aka ėlė TKS 1913
14, TK 1916 14. Ras a i sinoniminių ienažodžių eligijos e minų: p a-
ka as(ėdžios)TM 1916 44, p aka ė(ėdžios)ŠIK 1909 54.
Vie a, ku gimė Die o Sūnus, į a dijama e minu a elis ŠIK 1909 54.
Kun. An ano Ty ylio Naujame umpameka ekizme šis sa os kilmės eli-
ginės ie os pa adinimas a ojamas sinonimiškai su hib idu: a elis
(×s ainelė)8 NTK 1914 20.
2. NELIETUVIŠKOS KILMĖS RELIGINIŲ VIETŲ PAVADINIMAI
Pusė (50 %) 1883–1916 m. ka ekizmų eligijos e minų, į a dijančių
eliginę ie ą, y a skoliniai. Tai a p au iniai žodžiai (8 %), ik ieji skoliniai
(12 %) i s e imybės (30 %).
5 Kalbininkas Kazimie as Būga y a siūlęs aip ašy i šį žodį dėl e imologijos, . y. su d iem k aidėmis (Bū-
ga 1958: 48). Auku aslaikomas Simono Daukan o naujada u (Palionis 1979: 161, Jonikas 1987: 203).
6 Čia žodis y as a ojamas „didelių negy enamų žemės plo ų, s epės, dykumos“ eikšme, ž . y aiLKŽe.
7 Plg. la. kaps. Žodis kapas(kapai) a ojamas jau K. Si ydo pi majame žodyne (apie 1620 m.).
8 Plg. s ainė „a klių a as, a klidė“, plg. b us. cтaйня, lenk. s ajnia LKŽe.

130 Auš a Rimku ė | 1883–1916me ųka ekizmų eliginių ie ųpa adinimai
2.1. Ta p au iniai e minai
Ta p au iniai eliginių ie ų pa adinimai9 kilę iš senųjų klasikinių eli-
gijos kalbų – g aikų i Ka alikų Bažnyčios lo ynų kalbos. Iš lo ynų kalbos
ka ekizmai, maldaknygės, giesmynai i ki i eliginiai eks ai bu o e čiami
į au ines kalbas. Taigi a p au iniai pa adinimai išsiski ia uo, kad jais
į a dijami eligijai s a būs dalykai, ku iems pa adin i lie u ių kalboje
dažniausiai nė a inkamų žodžių10. Juos galima p iski i p ie seniausios
lie u ių eligijos e minijos dalies.
2.1.1. LOTYNIŠKOS KILMĖS TARPTAUTINIAI TERMINAI
Kaip jau minė a, pag indinė Die o namų ie a – Al o ius PA 1898 94,
DK 1899 122, K 1912 30, al o ius WD 1887 90, SZT 1888 46, MRK
1888 176, PA 1898 107, RKDK 1904 144, TK 1904 84, 1905 33, VDMK
1905 81, TIA 1905 7, MKV 1905 95, 1907 94, 1914 94, PKMV 1905 33,
TRKK 1906 55, KP 1906 24, 1907 35, PK 1908 95, PPK 1910 42, TKV
1911 12, AMK 1912 28, K 1912 64, RKM 1912 81, NTK 1914 26, KMV
1914 69, KASS 1915 13, KMK 1915 89, TM 1916 110, MKP 1916 86
(„apeigų a likimo ie a; am ik as s alas (mensa), p ie ku io d asininkas
laiko pamaldas“, lo . al a e„al o ius“: lo . al us„aukš as“, plg. al a ia„au-
ku as; aukojamasis al o ius“)11. Š enčian Eucha is iją, an jo sudaba i-
nami Jėzaus K is aus K yžiaus auka i P isikėlimas. Al o ius aip pa y a
i s alas, p ie ku io suk iečiama Die o au a.
Ras a i daugiau lo yniškos kilmės eliginių ie ų pa adinimų. Tai lim-
bas KP 1906 267 („sielų, neįžengusių į dangų, be nepasme k ų ei i į
9 Ta p au iniai žodžiai užima labai s a bią ie ą. Tai „bend inei kalbai p iim ini (nelaikomi ba ba izmais)
skoliniai, ku ių s e imą kilmę aiškiai pa i ina ben dalis s a biausiųjų a p au inio bend a imo (a ba i
klasikinių) kalbų i ku ie ne u i neabejo inų skolinimo iš ku ios no s g e imos kalbos pėdsakų. <...>.
Ta p au iniai žodžiai pap as ai g upuojami ne pagal a imiausią (kaip ai da oma su ki ais skoliniais), o
pagal p adinį šal inį, nes iš a p au inio žodžio o mos, eikšmės, ch onologijos dažnai neįmanoma nus a-
y i, pe ku ias kalbas a p au iniai žodžiai kelia o“ (LKE 1999: 641).
10 Pasak Jono Klima ičiaus, a p au iniai žodžiai – ai „pasaulinės kul ū os, ci ilizacijos, mokslo, echnikos,
meno są okas eiškian ys bend inių kalbų žodžiai, pap as ai e minai (a jų dėmenys), kilę iš ienos kal-
bos i pasiskolin i kelių panašios kul ū inės aidos kalbų (ben 2–3 šeimų 3–5 kalbų, pi miausia pasauli-
nių), a ojami omis pačiomis a ba a pažįs amai panašiomis o momis (pi miausia aš o) i eikšmėmis“
(Klima ičius 2010: 8).
11 A. Sabaliauskas (1990: 253), P . Ska džius (IV 1998: 86), J. K uopas (1998: 36), J. Kabelka (1964: 24) i
E. F enkelis (1965: 8) nu odo, kad ka ekizmuose a ojamas žodis į lie u ių kalbą a ėjo pe sla ų ( . y.
lenkų a bal a usių) kalbas. Žodis al o ius (i o ma al a ius) a ojamas M. Maž ydo (U bas 1998: 15),
M. Daukšos, K. Si ydo (LKŽe), J. B e kūno, M. Pe ke ičiaus, S. B. Chylinskio (Sabaliauskas 1990: 253)
i k . aš uose.
131Te minologija | 2012 | 19
p aga ą a skais yklą, bu einė“, lo . limbus)12, na a TIA 1905 5 („bažnyčios
dalis a p p esbi e ijos i k uch os (bobinčiaus), ski a ikin iesiems“, lo .
na is), po ikas TIA 1905 21 („a i as p ieangis su kolonomis“, lo . po -
icus), semina ijaTIA 1905 20, PPK 1910 62, K 1912 5 („mokykla d a-
sininkams eng i“, lo . semina ium).
Kapinės po žeme, ku iose laidoda o k ikščionis, adinamos lo yniškos
kilmės a p au iniu e minu: ka akombos TIA 1905 35, ka akumbai
KP 1907 35 („požeminės kapinės“, i . ca acombe < lo . ca acumbae
TŽŽ 2001)13. Iš e minų a ian ų ma y i, kad ka akombosgau os iš i alų,
o ka akumbai–iš lo ynų kalbos. Kun. Dionyzo Bončko skio ka ekizme
as a g e a a ojamų sinonimų: požemis(ka akomba) TIA 1905 15.
2.1.2. GRAIKIŠKOS KILMĖS TARPTAUTINIAI TERMINAI
Te minu cho as KASS 1915 16 („bažnyčios dalis p ieš didįjį al o ių“,
g . cho os) į a dijama bažnyčios ie a, ka ais da adinama p esbi e ija
TIA 1905 6, KASS 1915 12, g aikiškos kilmės e minu, gau u iš ėly o-
sios lo ynų kalbos („k ikščionių bažnyčios dalis, ku ioje y a didysis al o-
ius“, ėl. lo . p esby e ium< g . p esby e ion).
1883–1916 m. ka ekizmuose as a g aikiškos kilmės e minų, gau ų iš
lo ynų kalbos, ku iais į a dijami pas a ai: bazilika TIA 1905 5 („pailgo
s ačiakampio o mos dažniausiai ijų na ų ka alikų bažnyčia“, lo . basili-
ca < g . basilikē), ka ed a TIA 1905 5 („pag indinė kiek ienos yskupijos
bažnyčia, p ie ku ios gy ena yskupas su kapi ula“, ėl. lo . ca hed a<g .
ka hed a).
2.1.3. ITALIŠKOS KILMĖS TARPTAUTINIS TERMINAS
Ka ekizmuose eliginė ie a, ku d asininkas išklauso klūpančio ikin-
čiojo išpažin į, adinama i ališkos kilmės žodžiu kon esionalas TIA 1905 19,
VDMK 1905 67, kon esyonolas TKDJ 1905 11 („bažnyčios klausykla“,
12 Ši eikšmė pa eikiama ik Vai kTŽŽ 2003. Kun. J. Rymeikio Ka eche iškųpamokymų pi moje dalyje apie
ai, kas y a limbas, ašoma plačiau: „Visų-pi mu „p aga u“ adiname abelnai „mi usiųjų ka alys ę“, lo y-
niškai „In e i“ el „In e nus“. Re ka čiais a ojama p asmėje „g abas“; ku mųsų kūnas pa i s a į dulkių
žiupsnį. „Nepaliksi mano ėlės p aga e, i neduosi a o š en ajam egė i supū imą“. (Ps. 15, 10). Pap as-
ai pekla adiname amžiną p aga ą, ku p akeik ieji kenčia amžinas kančias. Pekla adiname „Čysčių“,
ku ugnis š enčia žmogaus ėlę, kol a silyginusi Die o eisybei, galės įei i Die o ūman. Pagalios pekla
adiname „Ab aomo gy enimą“, lo yniškai „Limbus“, lenkiškai „o chłan“, ku eisingųjų ėlės laukė Išga-
ny ojo a einan . <...>. Teisingieji „Limbe“ neken ėjo nei jokių čysčiaus kančių. Tiesa, sunku lauk i, da
sunkiau laukus nesulauk i, eisingieji i o ka aus jausmo nepa y ė, nes žinojo sulauksią, nes š en a išga-
nymo il is nuola ku s ė jų ėlėje š . gied ą i amybę. Tečiaus lyg š en u snauduliu snausdami, isgi
nepa y ė Limbe dangaus linksmybių“ (KP 1906 266–267).
13 Plg. Vai kTŽŽ 2003 – i . ca acombe (dgs.) < lo . ca acumbae < g . ka akymbas.
132 Auš a Rimku ė | 1883–1916me ųka ekizmų eliginių ie ųpa adinimai
lenk. kon esjonał < i . con essionale)14. T umpameka ekizmei ališkos kilmės
žodis a ojamas sinonimiškai su lenkybe: kon essionalas(×spa ednyčia)
TIA 1905 19.
2.2. Tik ieji skoliniai
Tai seniausia lie u ių eligijos e minijos dalis, ku iai ne u ima sa os
kilmės pa adinimų. Tik ieji skoliniai, p iešingai nei a p au iniai e minai,
g upuojami pagal a imiausią kilmės šal inį, nes s a biau y a, iš ku ios
kalbos žodis y a gau as, o ne iš ku ios jis p adėjęs plis i. Šios g upės eli-
ginių ie ų pa adinimai u i aiškių sla ų kalbų a pininka imo požymių.
2.2.1. LOTYNIŠKOS KILMĖS TIKRIEJI SKOLINIAI,
GAUTI PER SLAVŲ KALBAS
Kalbamo laiko a pio ka ekizmuose andame eliginės ie os pa adinimą
koplyčia: KoplicziaLL 1894 14, kopliczia MRK 1888 401, koplyczia PA
1898 70, koplyčia TK 1904 42, PKMV 1905 28, TIA 1905 5, KP 1907
33 („maža bažnyčia; a ski a didelės bažnyčios a ki o pas a o dalis, ku
gali bū i laikomos pamaldos“, lenk. kaplica< ček. < ok. Kapelle < id.
lo . cappella: lo . cappa). Bandymas keis i šį skolinį žodžiu kapela y a ne-
ykęs, be o, jo keis i neleidžia sis ema, plg. koply s ulpis,koply kalnis
(Klima ičius 1998: 11). Koplyčią andame jau K. Si ydo pi majame žo-
dyne (apie 1620 m.), J. B e kūno Biblijos e ime.
Užda a paš en in a ie a ( e i o ija) aplink bažnyčią, aip pa jos kiemas
adinamas senuoju skoliniu sz en o ius PA 1898 41, š en o ius TK 1904
52, PPK 1910 116. LKŽe pa eikiamos d i šio žodžio eikšmės: 1. „už e -
a ie a apie bažnyčią (su kapais a be kapų)“, 2. „kapinės“ (J. B e kūno
Biblija, M. Miežinio i J. Ry e io žodynai), aip pa kilmės nuo odas –
b us. цьвiнтap, lenk. dial. świn a z<lenk. cmen a z. Kaip ašo J. Klima-
ičius, „lenk. a m. świn a zy a pe di binys iš lenk. cmen a „kapinės“ (o
„š en o ius“ – podwó zekościelne), o ai – skolinys iš lo . coeme e ium, šis
sa o uož u – iš g . koimē ē ion(plg. g . koimaomai„gulė i, ilsė is“, koiman
„užmigdy i“, koimēsis„miegas“; panaši ok. F iedho „kapinės“ mo y aci-
ja – „ amybės kiemas“). Lo yniškos kilmės y a p anc. cime iè e„kapinės“,
angl. ceme e y „kapinės“ („kapinės p ie bažnyčios“ – chu chya d), ok.
Zöme e ium, e . Coeme e ium1. „kapinės p ie bažnyčios“ (i a i ikmuo –
14 Be kon esionalas galima bū ų išsi e s i – ie oj jo u ime lie u išką žodį klausykla.
133Te minologija | 2012 | 19
Ki chho ), 2. „ka akomba“. Taigi š en o ius – ne nuo š en umo, o nuo
kapinių (bu usių ik p ie bažnyčių)“ (Klima ičius 1998: 11).
Ti iamuosiuose šal iniuose as as i lo yniškos kilmės ik asis skolinys,
gau as pe lenkų kalbą: zak as ijaPKMV 1905 33, TK 1905 33, VDMK
1905 81, TIA 1905 14, zak is ija MRK 1888 309, TIA 1905 27, RKM
1912 81, PPK 1910 163 („kamba ys bažnyčioje kul o eikmenims laiky i
i apeigoms pasi eng i“, lenk. zak ys ja < idu . lo . sac is ia < sace ).
2.2.2. SANSKRITIŠKOS KILMĖS TIKRASIS SKOLINYS,
GAUTAS PER SLAVŲ KALBAS
Visuose 1883–1916 m. ka ekizmuose a ojamas skolinys Rojus WD
1887 16, TK 1889 35, 1895 35, 1897 35, TKK 1892 10, LL 1894 25, HK
1895 7, TFK 1901 16, 1904 18, 1905 16, 1907 16, TRKK 1902 21, PKMV
1905 11, MKV 1905 19, 1907 8, TRKK 1906 20, KP 1907 134, IK 1909
118 i k ., ojus SZT 1888 9, KK 1892 11, 1903 11, PA 1898 29, KP
1903 9, RKDK 1904 39, TKDJ 1905 9, TIA 1905 3, MK 1906 12 i k .
(„pi mųjų biblinių žmonių bu einė; ikinčiųjų ėlių bu einė po mi ies“,
b us. рай, lenk. aj < sk . Rayiḥ). Žodis gau as pe sla ų kalbas, jis a -
ojamas senuosiuose aš uose (M. Maž ydo, M. Daukšos, M. Pe ke ičiaus,
S. B. Chylinskio i k .).
2.2.3. IŠ SLAVŲ KALBŲ GAUTAS TIKRASIS SKOLINYS
Žemiškieji Die o namai, ie a, ku ikin is žmogus gali susi ik i ne ik
su Die u, be i su ki ais ikinčiaisiais, y a bažnyčia: bażnicziaSPP 1909
64, baźniczia SZT 1888 14, bażnyčia TATKT 1916 20, bažnicza WD 1887
4, bažniczia MRK 1888 24, bažnyczia KK 1892 19, 1903 19, PA 1898 41,
TFK 1904 23, bažnyčiaTFK 1901 20, 1905 20, 1907 20, 1916 17, KP
1903 4, 1906 9, TK 1904 36, 1916 19, 1906 12, TIA 1905 5, TRKK 1913
19, AVK 1914 36, KMV 1914 26, NTK 1914 26, KASS 1915 3 i k .
(„maldos namai“, b us. бoжнiцa, lenk. bożnica)15.
15 P . Ska džius s aipsnyje A  a o inasžodisbažnyčia? ašė, kad bažnyčia y a „gudiškas skolinys, pa ekęs
mūsų kalbon d auge su kalėdomis, elykomis,kūčiomis,k ikš u,k ikš y ii k .“ (Ska džius V 1999: 691).
Pasak kalbininko, žodis bažnyčia y a aip įsigalėjęs, kad jam as i lie u išką pakai alą sunku: „ji y a ne ik
š en ykla,š en o ėa maldykla <…>, be i am ik a ikinčiųjų bend uomenė“ (Ska džius V 1999: 691).
Bandymų keis i žodį bažnyčia bu o. Kalbininkas J. Jablonskis ie oj bažnyčios y a siūlęs a o i maldykla,
š en o ė (Pi očkinas 1970: 7), 1947 m. a ki yskupas me opoli as J. Sk i eckas ie oj bažnyčiossiūlė a -
o i lo ynišką žodį eklezija, a ba die namis,š en ykla,š en o ė (Ska džius V 1999: 690, da ž . Ska džius
V 1999: 739–741, 889–892). Šiam siūlymui nep i a ė P . Ska džius.
140 Auš a Rimku ė | 1883–1916me ųka ekizmų eliginių ie ųpa adinimai
MKV 1907 – Mažasiska ekizmas aikeliams,p isi uošian iemsįpi mąjąišpažin įi š en ąjąKomuniją. Iš-
leido kun. J. Laukai is. An asai išleidimas. Seinai: Laukaičio i B- ės spaus u ėje, 1907. –
115 p.
KP 1907 – Ka eche iškipamokymai:Išdešim sDie oi penkiųBažnyčiosp isakymų.Išnuodėmių:sep y-
niųdidžiųjų,šešiųp iešD asiąš en ą,ke u iųšaukiančiųdanguna ke šyjimo,de yniųs e i-
mųjų.Kunigo Juozapo Rymeikio. Knyga II. Tilžė: O o . Maude odės spaus u ė,
1907. – 191 p.
TRKK 1907 – T umpasRymo-Ka alikųka ekizmas. Su aisė J. B. K ó ki Rzymsko-Ka olicki ka echizm.
Ułoźyl J. B. Vilnius: «Vilniaus Žinių» spaus u ė, 1907. – 53 p.
PK 1908 – Pla esniska ekizmasa baš en oRymo-ka alikųbažnyčiosmoksloišguldymas,pa i in asže-
maičiųi Vilniaus yskupijoms. Spaudon p i engė Kun. Juozapas Sk i eckas š . T. M. Že-
maičių Semina ijos P o eso ius. Iš lenkų kalbos e ė Vyskupas An anas Ba anauskas.
Kaunas, Saliamono Banaičio spaus u ė, 1908. – 363 p.
ŠIK 1909 – Š en ojiis o ijai ka ekizmas. Vaikams ado ėlis. Lenkiškai pa ašė kunigas S. Kozlo skis,
Mogile o a chi yskupas. Lie u ių kalbon e ė L. G. Vilnius: Juozapo Za adzkio knygy-
nas, 1909. – 128 p.
KERTV 1909 – Ka ekizmase angelikų- e o ma ų ikėjimo aikams. Su p iedais: 1. T umpa bažnyčios is o i-
ja. 2. Apie š en ą aš ą. 3. Tikėjimų sulyginimas. Vilnius: M. Kuk os spaus u ė, 1909
[Vi š. išleid. me ai 1910.]. – 91 p.
SPP 1909 – Senowesp ipażyn ijejpo e aj,ku iuspagałsenujukningupadawymai senużmoniųkalbiejima
su inka,su aszei iszd ukawodynasenosgadineskunigas. Wilnius: Juzapa Zawadzkia d u-
ka nios iszlejdymas, 1909. – 79 p.
PPK 1910 – Po e iai,P isakymaii Ka ekizmaspagalRymoKa alikųmokslo. Pa ašė Kun. Ju gis-Peliksas
S agys, Saločių kamendo ius. Seinai: Laukaičio, D a anausko, Na jausko i B- ės spaus u-
ėje, 1910. – 182 p.
TKV 1911 – T umpu iska ekizmas aikeliams:mažado anėlėkalėdojan . Sus a ė kun. Juozapas Ši ys,
Gin eliškės klebonas. Seinai: Laukaičio, D a anausko, Na jausko i B- ės spaus u ė,
1911. – 20 p.
PKVK 1911 – Pi mosioskomunijos aikamska ekizmas. Iš aukos iš Dek e o Š en osios Kong egacijos
S. S. apie Pi mąją Komuniją, ugp. 8, 1910. Su aisē i sa o kaš u išleido kun. P. Sau usai-
is. Philadelphia, PA. „Ż aigżdēs“ Spaus u ēje, 3654 Richmond s ., 1911. – 11 p.
AMK 1912 – A mokika ekizmą?Mažiems aikeliamsdo anėlė.Pa ašė Ranka. Seinai: Laukaičio i B- ės
spaus u ėje, 1912. – 31 p.
RKM 1912 – RymoKa alikųMokslasKudikiųp iePi mosiosKomunijosP i engimuiTinkan is. Su P idėji-
mu Pi moje Vie oje Komisijos Pa aisy ųjų Po e ių. Su engė i Išleido Kun. P. Siau usai is,
Š . Juozapo Lie u ių Klebonas. Philadel ija: „Ž aigždės“ spaus u ē, 1912. – 123 p.
K 1912 – Ka ekis asa baka ekizmomoky ojaskudikiumokyklojei auklejimonamuose. Lie u iškai su-
aise kun. Pe as Sau usai is, Š . Juozapo Lie u ių Klebonas. Philadelphia, PA: „Ž aigž-
dēs“ spaus u ēje, 1912. – 106 p.
TKS 1913 – T umpaska ekizmas. Sus a ė kunigas J. K. [Juozas Ka ilius]. Vilnius: M. Kuk os spaus u ė,
1913. – 31 p.
TFK 1913 – T umpasiskun.Filochowskioka ekizmas,Vaiszgan o e s as. An ą ka ą iszleis as i pa aisy-
as. Tilžėje: kasz u i spaus u ē pas J. Schoenke, 1913. – 43 p.
MVK 1913 – Kun. J. Liasauskis. Mažiesiems aikamska ekizmas. Kaunas: Saliamono Banaičio spaus u ė,
1913. – 23 p.
TK 1913 – T umpaska ekizmas,ski iamasp adineika ekizacijaii liaudiesmokyklai. Pa ašė Kun. J. D.
[Juozas Danielius]. Seinai: Laukaičio i B- ės spaus u ė, 1913. – 56 p.
AVK 1914 – Kun. J. Liasauskis. An as aikamska ekizmas. Seinai: Laukaičio, D a anausko, Na jausko
i B- ės spaus u ėje, 1914. – 67 p.
MKV 1914 – Mažasiska ekizmas aikeliams,p isi uošian iemsįpi mąjąišpažin įi š en ąjąKomuniją. Iš-
leido kun. J. Laukai is. T ečiasai išleidimas. Seinai: Laukaičio i B- ės spaus u ėje, 1914. –
115 p.
KMV 1914 – Ka ekiʒmasMažiemsVaikams. Su aisē pagal Kun. R. A. McEachenʼą Kun. M. K ušas. Die-
o Ap eizdos pa apijos Klebonas. An oji laida. Iš aisy a Chicagos Kunigų Ma ijonų. Chi-
cago, III. 1914. – 75 p.

141Te minologija | 2012 | 19
NTK 1914 – Naujas umpaska ekizmas,leng as aikeliams eng isp iepi mosiosŠ .Komunijos.Pa ašė
kunigas An anas Ty ylis, K ėda nos klebonas. Seinai: Laukaičio, D a anausko, Na jausko
i B-ės spaus u ėje, 1914. – 75 p.
PBK 1914 – PilnosiosBlai ybēsKa ekizmas. Sulie u in as a ba sudē as lie u ių kalboje sulyg ē o
J. A. Cullenso S. J. Su eng as i išleis as lēšomis Kun. Pe o Sau usaičio Klebono Š . Juo-
zapo Pa apijos. Wa e bu y conn. Chicago, Ill.: „D augo“ Spauda, 1914. – 159 p.
KASS 1915 – Ka ekizmasapieSu i inimoSak amen ą:sumaldomisi apeigomislo ynųi lie u iųkalboje
/ iš p anc. k. e ė kun. V. Zacha e yčė. Vilnius: Ma yno Ku kos sp., 1915. – 22 p.
KMK 1915 – K ikščioniškomoksloka ekizmas. Su eng as i užgi as ečiojo Bal imo es Koncilijaus. Pa-
gal Angliško su aisē kun. F. B. Se a inas. II dalis. „D augo“ spauda, Chicago, Ill., 1915. –
95 p.
TP 1916 – Tikybospi mamokslis,pa i in asŽemaičių yskupys ei. Kaunas: Saliamono Banaičio spaus-
u ė, 1916. – 31 p.
TFK 1916 – Kun. Piliakauskio. T umpaska ekizmas. Ve ė kun. J. S. [An anas Skinde is?] Mask a:
V. Lemano spaus u ė, 1916. – 40 p.
TM 1916 – Tikybosmokslas(Š .Is o ijai Ka ekizmas). Pe apilis: „Lie u ių spaus u ė“ Lie u ių d-jos
cen o komi e o nuken ėjusiems del ka o šelp i, 1916. – 147 p.
TK 1916 – T umpaska ekizmas. Su aisė kunigas J. K. [Juozas Ka ilius]. Vilnius: M. Kuk os spaus u ė,
1916. – 31 p.
MKP 1916 – D. Ma yno Liu e io MažasisKa ekizmas i D. Jono Jokūbo Rambako Pamokslasapieišga-
nymoda adąpi ma24klausimuose umpaisuglaus aspo am237klausimuoseplačiausiš-
guldy as. Pe apilis, „Lie u ių Spaus u ė“, 1916. – 92 p.
KERTV 1916 – Ka ekizmase angelikų- e o ma ų ikėjimo aikams. Pe apilis: Lie u ių D augijos n. d. k. š.
spaus u ė, 1916. – 80 p.
TATKT 1916 – T umpasAiškinimasTiesųKa alikųTikējimo. Pa ašē Kunįgas F anciškus Gugis. Chicago,
Illinois, 1916. – 67 p.
LI ERa ŪRa
Alminauskis K. 1931: DieGe manismendesLi auischen 1: Diedeu schenLehnwö e imLi auischen. Kaunas:
Š . Kazimie o d augijos knygynas.
Amb azas S. 2000: Daik a a džiųda ybos aida 2: Lie u iųkalbos a dažodiniai ediniai. Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidykla.
Būga K. 1958: Rink iniai aš ai 1. Suda ė Z. Zinke ičius. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū-
os leidykla.
F enkelis E. 1965: F eankel E. Li auischese ymologischesWö e buch2. Gö ingen: Vandenhoeck &
Rup ech .
Jonikas P. 1987: Lie u iųkalbai  au aamžiųbū yje: isuomeniniailie u iųkalbosb uožai=TheLi huanian
languageandna ion h ough heages:ou lineo ahis o yo Li huanianini ssocialcon ex . Čikaga: Li ua-
nis ikos ins i u as.
Kabelka J. 1964: K is ijonoDonelaičio aš ųleksika. Vilnius: Min is.
KIŽ 1997: K ikščioniškosiosikonog a ijosžodynas.Sud. D. Ramonienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos
leidykla.
Klima ičius J. 1998: Ke u i alkos kėlinukai. – Gim ojikalba 10, 10–14.
Klima ičius J. 2010: Ta p au iniai žodžiai lie u ių kalboje. – Mokyklinis a p au iniųžodžiųžodynas. Pa engė
I. E many ė, V. Če nė, J. Klima ičius, L. Puzinienė. Kaunas: Š iesa, 4–8.
K uopas J. 1998: Rink iniai aš ai. Suda ė S . Keinys, K. Mo kūnas, A. Sabaliauskas. Vilnius: Mokslo i en-
ciklopedijų leidybos ins i u as.
Laukai is J. 1909a: Kalbos dalykai. – Vado as8, 402–406.
Laukai is J. 1909b: Kalbos dalykai. – Vado as9, 100–106.
LKE 1999: Lie u iųkalbosenciklopedija. Pa engė K. Mo kūnas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
LKG 1965: Lie u iųkalbosg ama ika 1. Vy . ed. K. Ul ydas. Vilnius: Min is.
LKŽe: Lie u iųkalbosžodynas (I–XX, 1941–2002), elek oninis a ian as. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2005, – www.lkz.l .
Palionis J. 1979: Lie u iųli e a ū inėskalbosis o ija.Vilnius: Mokslas.
142 Auš a Rimku ė | 1883–1916me ųka ekizmų eliginių ie ųpa adinimai
Pi očkinas A. 1970: JonoJablonskioleksiniai aisymai:apyb aiža. Kaunas: Š iesa.
Rubinas A. 2001: D asininkų pa adinimai i jų is o ija. – Ac aLinguis icaLi huanica 44, 189–200.
Sabaliauskas A. 1990: Lie u iųkalbosleksika. Vilnius: Mokslas.
Ska džius P . 1938: Ve s iniai i eikšminiai skoliniai. – Gim ojikalba 10 (60), 145–149.
Ska džius P . IV–V 1998–1999: Rink iniai aš ai4: Moksliniais aipsniaii s udijos; 5: Akcen ologija.Bend i-
nėskalboskul ū a.Publicis ika. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
ŠR 2009: Š en asisRaš as:Naujasisi SenasisTes amen as.Vilnius: Ka alikų pasaulio leidiniai.
TŽŽ 2001: Ta p au iniųžodžiųžodynas. A s. ed. A. Kinde ys. Vilnius: Alma li e a.
U bas D. 1998: Ma ynoMaž ydo aš ųžodynas. 2-as leid. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos
ins i u as.
Vai kTŽŽ 2003: Vai ke ičiū ė V. Ta p au iniųžodžiųžodynas. Vilnius: Fo onija (e. leidimas).
NaMES OF PLaCES RELa ED O RELIGION IN Ca HECHISMS PUBLISHED IN 1883–1916
Names o places ela ed o eligion comp ise abou i e pe cen o eligious e mi-
nology used in ca echisms published in 1883–1916. These wo ds name a ious li u -
gical places impo an o belie e s such as buildings (bažnyčia (chu ch), š en ykla
(chu ch), ka ed a (ca hed al)), hei pa s and spaces (al o ius (al a ), auku as (al a ),
cho as (choi ), klausykla (con essional), koplyčia(chapel), sakykla (pulpi ), zak is ija
( es y)), places o bu ial (kapinės (ceme e y), ka akombos(ca acombs)), a e li e (dan-
gus (hea en), ojus (pa adise)), mi aculous o impo an eligious e en s, o ins ance,
isi a ions (dykynė (wilde ness)), punishmen o pu i ica ion (p aga as (hell), skais ykla
(pu ga o y)), and o he places.
Acco ding o hei o igin names o places ela ed o eligion used in ca echisms
published in 1883–1916 can be di ided in o Li huanian (44 pe cen ; auku as (al a ),
dangus (hea en), p aga as (hell), klausykla (con essional), sakykla (pulpi ), skais ykla
(pu ga o y), š ei ykla (pu ga o y), š en ykla(chu ch), ienuolynas (monas e y),
ė ainys ė (hea en)), non-Li huanian: a) in e na ional wo ds (8 pe cen ; al o ius (al a ),
kon esionalas (con essional), p esbi e ija (p esbi e y)), b) old bo owings (12 pe cen ;
bažnyčia (chu ch), koplyčia (chapel), ojus (pa adise), zak is ija (sac is y)), c) ba ba isms
(30 pe cen ; a klanės (hell), pekla (hell), čysčius (pu ga o y), s ie as (wo ld)) and hal -
Li huanian wo ds (6 pe cen ; al o ėlis (al a ), ka alys ė (kingdom), yskupija (diocese)).
The usage o names o places ela ed o eligion in ca echisms o he esea ched
pe iod a ied. Some imes he same place had wo o mo e names o Li huanian o
o eign o igin. Fo ins ance, in Mažasiska ekizmas aikeliams (Small ca echism o
child en) (1905) p epa ed by he p ies Juozas Laukai is hell was named using Polo-
nism pekla, he Li huanian wo d p aga as o bo h wo ds – p aga asa bapekla. Mos
o en he p io i y was gi en o a Li huanian wo d o a wo d o o eign o igin which
didn’ ha e a Li huanian equi alen . Choosing one wo d om wo o mo e synonyms
was a esul o he s anda diza ion o eligious e minology which ook place a he
end o 19 h and he beginning o 20 h cen u ies.
Gau a 2012-10-09
Auš a Rimku ė
Žemai ijos kolegija
Muziejaus g. 29, LT-87356 Telšiai
E. paš as aus a. [email p o ec ed]