4 Jana Le ická Ta p au inio doi.o g naudojimas i empi inis
Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed
p oduk y umas (10.35321/ e m28-03).
Ta p au inių būd a džių su iksų
a ojimas i empi inis
p oduk y umas slo akų kalboje
Jana Le ická Ľ. Š ú Ling is ikos ins i u as, Slo akijos
mokslų akademija ORCID id:
h ps://o cid.o g/0000-0001-6027-604X
Abs akcija
Šis s aipsnis y a anks esnių y imų, ku iuose daugiausia dėmesio bu o ski iama penkių
lo ynų su iksų a ojimui i p oduk y umui slo akų kalboje, ęsinys. Analizė o ien uo a į
ealią i po encialią p oduk y umą d iejų e apų palyginime: 1) že onai i lemos,
a si andančios isuo iniame subalansuo ame ko puse, palygin i su isuo iniu specializuo ų i
akademinių eks ų ko pusu; 2) isuo inis specializuo ų i akademinių eks ų ko pusas,
palygin i su specializuo ais medicinos, eisės, ekonomikos i eliginių eks ų (sub) ko pusais.
Pi masis ęsinys bu o nus a y i, a mažo dažnio lemos apima naujus mone us, ku ie gali
p isidė i p ie p oduk y umo s y a imų į ai iose s i yse. An asis ikslas bu o nus a y i i
įgy endin i inkamą s a is inį odiklį, ku is leis ų lygin i ski ingo dydžio ko pusų
p oduk y umo duomenis. Rak iniai žodžiai: p oduk y umas, būd a dis, su iksas, bend as
ko pusas, specializuo as ko pusas, hapax legomena, mažo dažnio lemma, didelis e ų į ykių
pasiski s ymo skaičius.
ANOTACIJA Šiame s aipsnyje ap ašomas y imas y a anks esnio y imo, nag inėjančio penkių
lo ynų kalbos p iesagų a ojimą i p oduk y umą slo akų kalboje, ęsinys. Ty ime siekiama
nus a y i ealų i po encialų p oduk y umą a liekan palyginimą d iem e apais: 1) žodžių
o mos (angl. okens) i an aš inių žodžių o mos, a ba lemos (angl. lemmas), esančios
bend ajame subalansuo ame eks yne, lyginamos su esančiomis bend ajame specialiųjų i
akademinių eks ų eks yne; 2) lyginamos bend ajame specialiųjų i akademinių eks ų
eks yne i specialiajame medicininių, eisinių, ekonominių i eliginių eks ų pa eks ynyje
esančios žodžių o mos i lemos. Pag indinis ęs inio y imo ikslas nus a y i, a a p e ai
a ojamų lemų y a naujažodžių, ku ie galė ų p isidė i p ie p oduk y umo ski umų
ski ingose s i yse. Ty imu aip pa siekiama nus a y i i p i aiky i s a is inę p iemonę, ku i
leis ų palygin i eks yno medžiagos p oduk y umą ski ingos apim ies eks ynuose. ESMINIAI
ŽODŽIAI: p oduk y umas, būd a dis, p iesaga, bend asis eks ynas, specialusis eks ynas,
hapaksas, e ai a ojama lema, didelis e ų į ykių pasiski s ymas
5 5Te minologija | 2021 | 28
1. INTRODUCTION
Mūsų y imų mo y acija a si ado dėl susidomėjimo e minologine
sinonimija i , pagal šią pla esnę emą, sinoniminiais pa adinimais
pa adinimais kaip daugiažodžių e minų sudedamosiomis dalimis.
Te minologijos y imuose dėmesys ski iamas būd a džiams nė a naujo ė.
Išsamų analizę, ski ą būd a džiams, galima as i daugelio e minologų
da buose, ypač 1990-aisiais i 2000-aisiais me ais1. Slo akijos e minologijos
is o ijoje į būd a džių cen inius y imus, sukel us po eikio su ieny i i
s anda izuo i slo akų e minologiją, galima a sek i iki
1950 m. (ž . Ján Ho ecký 1956 m.).
Adjek i ų s a bą e minologijoje i specializuo ose kalbose aip pa gali ilius uo i
s a is iniai duomenys, ku iuos eikia ko pusai. Daugumoje specializuo ų ko pusų, a si adusių
iš Slo akijos nacionalinio ko pusų p ojek o ( . y. ik SNC p ojek o), y a didesnis būd a džių
san ykis, palygin i su a skai os ko pusu (p im-7.0- k), . y. ko pusas, suda y as iš lygia e ės
ik y ių, specializuo ų i žu nalis inių eks ų dalies2. Kaip ma y i iš 1 len elės, šis ski umas
y a be eik 2%, išsky us eliginį ko pusą (bl -2.0), ku iame būd a džių san ykis y a maždaug
oks pa , kaip i a skai os ko pusas (7,46%). An ajame 1 len elės eilu ėje pa eikiamas
ge undų san ykis, ku ie aip pa naudojami su di e encijuojančiomis i klasi ikuojančiomis
unkcijomis slo akų daugiakalbėse są okose. SNC p ojek o mo ologinės ano acijos
sis emoje jie klasi ikuojami kaip speci inė g upė, odėl jie pažymė i a ski ai nuo
eiksmažodžių (Ga abík e al. 2004). Adjek i ų ka u egzis a imas i konku encija bu o
iden i ikuo i i išanalizuo i kalbų kon eks e apsk i ai (p z., Nábělko á 1996). Tačiau jų
į aukimas į daugiažodžius e minus y a gana nepakankamai iš i as dalykas. Papli ęs
eiškinys, sukelian is būd a džių sinonimiškumą i konku enciją, y a lo ynų būd a džių i jų
(slo akų) a i ikmenų ( nú ožilo ý […] in a enózny […] in a enous[…]) egzis a imas.
Pas a ąją g upę aip pa suda o pog upis, ku iame y a i slo akų, i , e imologiniu požiū iu,
lo ynų a ba a p au inio su ikso, sujung o su a pačia a p au ine šaknim (p z., bak e ialinis
[…] bak é io ý […] bak e inis […]). Ka ais d iejų a p au inių su iksų a iacija su uo pačiu 1
ž ., pa yzdžiui, H. Assadi i D. Bou igaul 1995; S. No mand i D. Bou igaul 2001; B. Daille 2001; F.
Maniez 2001; M.-C. L[…]Homme 2002, 2003; a ba I. Ca iè e 2008. 2 Daugiau in o macijos apie analizei
naudojamus ko pusus galima as i 3.2 dalyje.
5 Jana Le ická Ta p au inio a p au inio šaknio naudojimas i empi inis
Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed
p oduk y umas gali a si as i (p z., hype sonó ny […] hype sonický,
kon adik o ický […] kon adik ó ny).
This s udy, ocusing on he usage o speci ic su ixes in he Slo ak
kalbą, siekiama nus a y i, a kai ku ie iš jų labiau gali paleng in i okį
bend a imą a ba dažniau pasi aiko e minologiniuose būd a džiuose, odėl
mo ologinio p oduk y umo są oka šiuo a eju ampa ak uali.
Analizei a ink i su iksai y a nedidelė g upė, naudojama a diniams būd a džiams išleis iems
Slo akijos būd a džių su iksuose3. Kalban apie jų sudė į, penkis su iksus suda o (p i aiky as)
a p au inis būd a džių su iksas, sujung as su seman iškai lygia e čiu slo akų -ný/ny: -alny, -á ny,
-i ny, -í ny, -ózny, odėl jų būd a džių s a usas šiek iek padidėja. Aki aizdu, kad isi penki lo ynų
kilmės su iksai bu o naudojami lo ynų a dinių a dų (-alis su a ian u -a is, -ī us, -ōsus) a ba
eiksmažodžių (-ō ius) būd a džiams. Tačiau e a a k eip i dėmesį į ai, kad daugelis slo akų
būd a džių su analizuo ais su iksais (3 Ma in Ološ iak i Lucia Ološ iako á (2015: 230) paminėja ne 38
su iksus, no s 25 su iksai jų pa yzdyje […] iš es as iš Slo ník ko eňo ých mo ém slo enčiny,
suda an is 66 500 leksikinių iene ų […] suda o ik 1% būd a džių.
1 len elė. Žodžių i būd a džių i ge undų san ykiai SNC p ojek o
COR eFe -ScieNTIF-MEDICAL LEGAL RELI-ECO-
PUS ENCE
IC
CORPUS
SUB-SUB-
CORPUS
-SUB-GIO-
CORPUS
US NOMIC
CORPUS
CORPUS
CORPUS
Ko puso
že onų
skaičius
253,137,609 149,581,785 7,099,555 33,600,183 65,920,357 164,987,015
Ženklių
būd a d-
žių
skaičius
19,090,396
7.54%
13,415,554
8.97%
660,025
9.3%
4,841,400
9.88%
4,914,860
7.46%
15,540,381
9.42%
Undų
o ge -
skaičius
že onų pa idalu
3,174,567
1.25%
2,394,914
1.6%
112,164
1.58%
1,267,598
2.59%
761,719
1.16%
2,154,124
1.31%
Slo akijos žodynas ne ik iesiogiai iš lo ynų, be dažniau pe p ancūzų a
anglų kalbą pe pas a uosius dešim mečius (Ho ecký 1999) i bu o
p i aiky as naudojan pi miau minė ą slo akų būd a džių su iksą. S a bu,
kad ši skolinimasis i ėlesnis p isi aikymas bu o įgalin as i sus ip in as
papildomų ling is inių eiksnių. Dėl daugiausia is o inių p iežasčių slo akų
kalba bu o labai a i a naujiems žodžiams, kilusiems iš lo ynų kalbos, odėl
lo ynų kalbos žodžių dalis y a didelė, ne i isuo inėje slo akų kalbos
leksikone (Ho ecký 1999: 81). Šiandien, dėka masinės žiniasklaidos, in e ne o i
socialinių inklų po eikio, šis jung inis žodžių o ma imas y a labai s a bus
ling is iniam i e minologiniam y imui. Mūsų s aipsnis y a mūsų
p ocess o bo h bo owing and de i a ion is exceedingly p o i able and
anks esnių y imų ęsinys, odėl, siekian palygin i i aiškin i skai y ojui,
mes manėme, kad bū ina į auk i anks esnių mo y ų i iš adų san auką,
esea ch opic, which is cu en ly in p in (Le ická 2021). Fo he sake
papildy ą naujomis įž algomis i eo iniu pag indu. Taigi, kai ku ios len elės
(1[…]4), no s jos pasi odė mūsų pi mame s aipsnyje, čia ka ojamos.
2. Teo inis pag indas
Mo ologinio p oduk y umo eo inė są oka bu o iš ys y a, eo inis mąs ymas i y imai XX
by qui e a numbe o esea che s and schola s. An o e iew o p e ious
amžiuje bu o apibend in i i komen uo i daugelyje y imų i s aipsnių, p z., Jesús
Fe nández-Dominguez (2013) a Vic o ia Hulse (2011). Čia mes su elksime dėmesį ik į kele ą
eo inių s a s ymų, ku ie mums su eikė įk ėpimą i pa eikė mūsų požiū io i me odikos
pasi inkimą. Seniausią čia ci uojamą apib ėžimą 1948 m. pa ašė ame ikie is ling is as Dwigh L.
Bolinge is (ci uojamas Säily 2018: 198), ku is pada ė iš adą, kad p oduk y umas y a "s a is iškai
nus a omas pasi engimas", ku iuo elemen as įžengia į naujus de inius. Nyde landų ling is as
Henkas Schul ingas (ci uo as S e an E e i Anke Lüdeling 2001: 165) apib ėžė p oduk y umą
kaip "kalbos naudo ojų galimybę ne yčia i , iš esmės, ne ibo ą skaičių naujų o macijų,
naudodamas mo ologinę p ocedū ą, ku i y a už kai ku ių žinomų žodžių o mos i eikšmės
a i ik ies". 4 Žodžiai a azės, pažymė i s ambiomis aidėmis, simbolizuoja pag indines mūsų
y imų ypa ybes.
"Kalbų o ma imo eo iją išnag inėjo Čekijos ling is as Miloš Dokulil, ku is 1962
Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed
m. sa o knygoje ""Teo ie oření slo "" (Teo ija žodžių o ma imo) p is a ė
sudė ingą žodžių o ma imo eo iją." Visų pi ma, Dokulil apib ėžė kalbos
p ie aiso p oduk y umą apsk i ai kaip šio kalbos p ie aiso (bū ų ai bazė,
a iksas a žodžių o ma imo modelis) gebėjimą ak y iai daly au i naujų žodžių
sukū ime (1962: 78). Jis nu odė, kad šis sugebėjimas gali bū i absoliu us, . y. jo
panaudojimas naujų žodžių sukū ime be ku iuo me u i be kokiame žodžių
o ma imo modelyje, a ba san ykinis, ku is y a seman iškai, a ba labiau
p iklausomas nuo s iliaus, aip pa nuo žodžių o ma imo modelio. Dokulilo
eo ijoje p oduk y umas y a "sinch oninio pobūdžio są oka", o šio gebėjimo
įgy endinimas - naujų žodžių sukū imas pagal konk ečias aisykles - y a,
p iešingai, diak oninio pobūdžio są oka" (1962: 80). Dokulil aip pa a sky ė
sis eminį i empi inį p oduk y umą (F am išek Š ícha 2012) ( aip pa adinamas
"pa ole" a ba " ealiu p oduk y umu"), ku is su eikia "bend ą idėją apie am
ik o žodžių o ma imo modelio a kalbos į aiso bend ą išnaudojimą kalbos
sis emoje am ik u laiku" (Dokulil 1962: 80). Dokulil manė, kad ne i "apy iksliai
duomenys, susiję su am ik o žodžių o ma imo p oceso a elemen o
kiekybiniu naudojimu, y a labai s a būs am ik os kalbos bend am aizdui
apsk i ai i jo leksikono sa ybėms konk ečiai" (77 punk as). Šiuolaikiniai čekų
ling is ai, emdamiesi Dokulilo p oduk y umo eo ija i ik indami jo p ielaidas
apie ko pusų duomenis (ž . p z., Š ícha 2002, 2007, 2009, 2012 a Magda Še číko á
2014), Š ícha siūlo analizuo i empi inį i žodinį p oduk y umą ne ik dideliuose
ko pusuose, be i naudojan į ai ių dydžių i sudė ies ko pusų se iją.
(2012: 104).
Galima eig i, kad Dokulilo p ielaidas dėl san ykinės p oduk y umo paka ojo
Ha aldas Baayenas i ki i, ku ių me odus i me odus mes apž elgsime ėliau
šioje analizėje. 1999 m. Baayen i jo kolegos Ingo Plag i Ch is iane
Dal on-Pu e ašė, kad " eiginiai apie am ik o a ikso p oduk y umą
pap as ai pa eikiami ne a ski an p oduk y umo pagal disku so ipą, no s
pap as ai da oma p ielaida, kad am ik i iš es inių su iksų ipai y a
s a besni am ik uose eks uose nei ki uose" (1999: 209). Tu in p ieinamus
didelius ko pusus, galima išma uo i, iden i ikuo i i analizuo i žodžių
o ma imo modelio a elemen o p oduk y umą ne ik bend oje kalboje am
ik u me u, be i specializuo ose s i yse i egis uose.

5Te minologija | 2021 | 28
3. PREVIOUS RESEARCH
A siž elgian į anks esnėje dalyje ci uo us ling is ų mąs ymą i p ielaidas,
mes iš p adžių su o mulia ome is pag indinius mokslinių y imų klausimus,
ku iais siekiama nus a y i būd a džių su ikso mo ologinį p oduk y umą:
1) A pasi ink os g upės a ski ų būd a džių su iksų mo ologinis
p oduk y umas ski iasi isuo iniuose i specializuo uose eks uose? A šie
ski umai y a s a is iškai eikšmingi? 2) A a ski ų adjek y ų su iksų
mo ologinis p oduk y umas iš pasi ink os g upės gali ski is p iklausomai
nuo konk ečios s i ies? A kai ku ie iš šių penkių su iksų y a labiau
" inkami" p isidė i p ie lauko a domeno speci inių są okų koda imo? 3)
Kokie me odai y a s a būs šiai konk ečiai ko pusinių duomenų analizei? Visų
pi ma, a siž elgian į šio ipo žodžių o ma imo modelio - lo ynų pag indas +
lo ynų su iksas + e imologiškai ie inis su iksas - speci iškumą, mes
nusp endėme a idė i kokybinę analizę, susijusią su ibomis i aisyklėmis,
eglamen uojančiomis a ski ų lo ynų pag indų de inimą su ienu iš
pasi ink ų būd a džių su ikso slo akų kalbos kon eks e. No s kiekybinis
me odas negali pa eik i iso su ikso a be ku ios ki os mo ologinės
o mos p oduk y umo būsenos aizdo, jo nauda šiam y imų ipui y a
pe spek y os, konk ečio modelio pagal suku ų žodžių naudojimo
kon eks o, ka u su konk ečiais palyginimais su seman iškai i unkciškai
lygia e ėmis o momis. Pap as ai p ipažįs amas požiū is, kad
mo ologinio p oduk y umo analizės kiekybinis me odas y a eikšmingas,
papildomas kokybinių y imų me odas (ž . pa yzdžiui, E e i Lüdeling 2001).
Kaip eigia Plagas: "K an i a y inės i kokybinės p oduk y umo są okos [...]
y a glaudžiai susijusios. Taigi po encialumo idėja, ku i y a esminė
kokybinėms p oduk y umo apib ėž ims, gali bū i iš eiškiama s a is inėmis
ikimybės sąlygomis […] (ci uo a Nacca a o 2016: 135). Panašiai Baayenas i
jo bend aau o iai i ina, kad p oduk y umas […]a odo, kad y a skala inė
są oka [...] su kai ku iais a iksų y a labiau ikė ina, kad susidu sime su
naujai su o muo ais žodžiais nei su ki ais, ai da o p oduk y umą
ikimybės są oka, ku i y a jau i s a is inei analizei[…]
(1999: 10).
6 0 Jana Le ická Ta p au inės p ekybos naudojimas i empi inis p oduk y umas
Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed
3.1. S a is ical me hods
Analizės 1 e ape mes ėmėmėmės Ha ald Baayen i jo kolegų bei pasekėjų (1991,
1992, 1993, 1994, 1996, 1997) me odinio kelio. Mes nus a ėme adinamąjį ealizuo ą
p oduk y umą, . y. pasi ink ų su iksų su o muluo ų būd a džių naudojimo
dažnį, aip pa ski ingų būd a džių, su o muluo ų su šiais su iksų, skaičių
ski inguose ko pusuose. Šie ko puso s a is iniai duomenys apibūdina su iksų
p oduk y umą a siž elgian į p aei ies i daba inę ling is inę si uaciją. Ki as
žingsnis bu o nus a y i analizuo ų su iksų po encialų p oduk y umą, . y.
apskaičiuo i, kaip ikimasi, kad pasi odys nauji ipai5. 2009 Baayen: 7 siūlo jį
apskaičiuo i kaip hapax legomena6 san ykį su a iksu X i isais že onų su a iksu
X ko puse. "Hapax legomena" naudojimas p oduk y umo skaičia imui bu o
plačiai k i ikuojamas, nes ši g upė iesiogiai nepa eikia naujų mone ų, ku ios
u ė ų a spindė i elemen o a modelio p oduk y umą. Plag, Dal onPu e i
Baayen eigia, kad po encialus p oduk y umas y a ikimybės ma as, i kad
didėjan ko puso dydžiui, […]neologizmų dalis a p hapax legomena didėja i bu o
pa ody a, kad bū en a p hapax legomena a si anda didžiausias neologizmų
skaičius[…] (1999: 12). Anks esniame mūsų y imų e ape mes nusp endėme
nenaudo i hapax/ oken me odo, be p iėmėme hapax/ ype me odą pagal an
Ma le'o (1992) mo y aciją, kad oken dažnis nė a oks s a bus kin amasis
p oduk y umo ma a ime, kaip lemų skaičius. Tačiau imčiausias šios p iemonės
ūkumas y a ai, kad neįmanoma palygin i ski ingų dydžių ko puso s a is inių
duomenų (Nacca a o 2016: 133). Apie ai kalbėsime penk oje dalyje.
3.2 Analizėje naudojamos ko po acijos7
Visos ys ko po acijos i ys subko po acijos, naudojamos šioje
analizėje, bu o išleis os SNC depa amen o 2013-2020 me ais i y a
p ieinamos isiems egis uo iems a o ojams.
5 Ko pusų ling is ikos ipai a s o auja unikaliems žodžiams, jie y a lemų sinonimai (Bake e al. 2006). 6x hapax
legomena (g ikiška azė, eiškian i […] ka ą sakė[…]), aip pa su umpin a kaip hapax, y a žodis, ku is
a si anda ik ieną ka ą am ik oje ko puse (Bake e al. 2006). 7 Didžioji dalis šio sky iaus y a iš s aipsnio,
ku iame ap ašomas anks esnis mūsų y imų e apas (Le ická 2021), ačiau šis paka o inis ap ašymas y a
bū inas, kad bū ų galima paaiškin i ko pusų duomenų pobūdį.
1Te minologija | 2021 | 28
Pi masis, nuo odų ko pusas (p im-7.0- k), suda an is daugiau nei 253 i
million okens, is composed o an e en sha e o jou nalis ic, specialised
išgal o us eks us (64,12% jų y a iš p adžių pa ašy i slo akų kalba, o 29,51%
y a e imai), pa ašy i 1991-2015 me ais. Ko pusas bu o 2018 m., aip pa
used in he compila ion o wo equency dic iona ies o Slo ak (2017,
a i kš inis žodynas (2018 m.). An asis ko pusas, p im-9.0-public-p , y a
iešai p ieinamas SNC p ojek o pag indinio ko puso subko pusas ( oliau
adinamas moksliniu subko pusu). Šis subko pusas, suda y as iš
specializuo ų, akademinių i ne ikcinių eks ų, apima daugiau nei 149 milijonų
že onų i dokumen ų, aip pa bend ą mokslo i mokslinių y imų disku są,
įskai an specializuo ą žu nalis iką. Jo eks ai bu o pa ašy i nuo 1955 iki 2019
me ų. 1955-1991 m. pa ašy ų eks ų p ocen inė dalis y a 8,7% (daugiau nei 13
milijonų že onų).
Mažiausias (sub) ko pusas iš isų ieškomų ko pusų y a SNC p ojek o
pag indinio ko puso il a imo ezul a as [9], e sija Jį suda o 1976-2019 m.
pa ašy i medicinos s i ies eks ai, ku ių skaičius y a šiek iek didesnis nei 7
milijonai že onų. 1955-1991 m. pa ašy ų eks ų p ocen inė dalis y a 1,09%.
Visame eks e mes jį adinsime medicininiais padaliniais.
Siekian u ė i lyginamą šal inį, kilusį iš ki ų specializuo ų inkinių i e aloninio
inkinio, specializuo as eisinis inkinys (angl. specialized co pus legal - 1.1 (angl.
specialized co pus legal - 1.1), suda y as bend ada biaujan su Slo akijos
eisingumo minis e ija, bu o su umpin as iki 1991-2011 m. suku ų eisės ak ų
eks ų. Taigi bu o sumažin a be eik 49 milijonų že onų.
o 33.5 million okens.
Specializuo as ko pusas […] bl -2.0 […], o ien uo as į eliginę s i į, bu o
išleis as 2014 m. Jo eks us suda o be eik 66 milijonai že onų, pa ašy ų nuo
1989 iki 2014 m. ( . y. eliginis ko pusas). Jį suda o daugiau nei 80% eminių
žu nalų i laik aščių. Panašiai specializuo as co pus ecn-2.0-public ( oliau
adinamas ekonominiu ko pusu), ski as ekonomikos s ičiai, apima ne
96,24% specializuo ų eks ų, paskelb ų eminiuose žu naliuose i
laik aščiuose. Šio ko puso eks ai y a iš 1992-2014 m. i apima be eik
165 mln. že onų
Tačiau eikia a k eip i dėmesį į ai, kad šie ko pusai y a he e ogeniški i
apima į ai ius eks us.
2 Jana Le ická Usage and Empi ical P oduc i i y o In e na ional Kalban
Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed
apie ko pusų paiešką, mes nepag indėme užklausų mo ologiniu ženklinimu,
su eik u kiek ienam (sub) ko pusui, į auk am į analizę, emdamiesi uo, kad
lo yniškų žodžių ženklinimas pasi odė nepakankamas i klaidingas. Todėl mes
pasi inkome pap as ą am ik o že onų pabaigos paiešką, p z.,
[lemma=.*álny], ka u su au oma iniu žodžių, ku ie a si ik inai u i ą pačią
simbolių eilu ę, il a imu (ž . 4.1).
3.3 Anks esnio e apo ezul a ai
Anks esniame e ape s a is iniai duomenys iš ko puso leido mums suku i analizuo ų su ikso
ealizuo o p oduk y umo ei ingą. Su iksas -álny y a aki aizdžiai plačiausiai naudojamas isuose
(sub) ko pusuose, o -ó ny y a p iešais dažnių ašies polių 5 (sub) ko pusuose. Kaip ma y i iš
no malizuo ų ke u ių iš penkių su iksų naudojimo dažnių, jie dažniau pasi odo specializuo uose i
akademiniuose eks uose ( aip, kad no malizuo i su iksų dažniai medicinos subko pusuose y a lygūs
a ba ge okai i šija ipm moksliniame subko pusame, o i es ly mažesni nei e e encinėje
en i ic subco pus) compa ed o he e e ence co pus. I is also no ewo hy
ko pusoje). Tai iš dalies galima paaiškin i eks ų, į auk ų į šiuos (sub) ko pusus, ūšimi. 2 len elė.
Analizuo ų su iksų dažnis i no malizuo as dažnis (IPM, a ejai milijone) a i inkamuose (sub)
he ipm o su ixes (ins ances pe million) in he eligious co pus is man-
ko pusuose. Ko pusai suski s y i pagal mažiausią iki didžiausios SuF-MEDICAL LEGAL
RELI-SCIENTIF-ECO eFe -
FIx
SUB-SUB-
CORPUS
-GIOUS IC
CORPUS
SUB-NOM-
CORPUS
IC ENCE
CORPUS
CORPUS
CORPUS
Že onai Že onai Že onai Že onai Že onai Že onai
IPM IPM IPM IPM IPM
- 31,408 102,863 128,472 537,682 597 005 547,742
4423.94 3061.38 1948.9 3594.57 3618.5 2163.81
- 4,529 25,980 14,253 94,586 38,178 84,780
637.93 773.21 216.22 634.14 231.40 334.92
-i ný 2,683 2,256 9,176 30,402 52,574 44,655
377.91 67.14 139.20 203.25 318.66 176.41
9Te minologija | 2021 | 28 duo as su iksas. Palyginus su 4 len ele, ei ingas
pasikei ė isose (sub) ko pusose, išsky us e e encinį ko pusą. Taigi, a odo,
kad mažo dažnio lemų į aukimas bu o e as. Su iksas "ó ny" y a
p oduk y iausias d iejuose ko pusuose (palyginus su imis 4 len elėje), o
"ózny" išliko d iejų ei ingų i šuje, o "i ný" - ekonominio ko puso ei ingų
i šuje. Teisės ko puse p oduk y iausias su iksas, a odo, y a -á ny, o šis
pa s su iksas y a uo pačiu me u p oduk y umo ei ingai y a užim as
su iksas -ó ny iek nuo odų ko puse, iek medicinos eks uose, su iksas
leas p oduc i e in medical ex s and economic ex s. The las place in he
-ózny bend uose moksliniuose eks uose i su iksas -i ný išliko mažiausiai
p oduk y us eisiniuose i eliginiuose ko pusuose.
5. COMPARING PRODUCTIVITY ACROSS (SuB) CO PO A
Kaip pažymėjome 3.1 dalyje, s a is iniai ma a imai, ku iuose naudojami neapdo o i dažniai i ipų
skaičia imai, neleidė mums palygin i anks esnių ezul a ų, gau ų iš ski ingų (sub) ko pusų. Jei mes
su inkame su eiginiu, a iksliau hipo eze, kad be kokio žodžio o ma imo elemen o a ba len elės 9
p oduk y umas Galimų neologizmų san ykis a p mažo dažnio lemų g upės (4 […] 1 a ejis) i ipų
skaičiaus. Iš yškin ų su iksų eilu ė pasikei ė, palygin i su 4 len ele
W-F equeNCy LeMMAS/TyPe a iuo e e encinis ko pus
mokslinis subko pus medicininis subko pus -ózny 0.2689075
-ó ny 0.2727272 -ózny 0.2638888 -á ny 0.246666 -álny 0.2716468
-álny 0.1682785 -á ny 0.2053838 -á ny 0.2712328 -ó ny 0.1538461
-i ný 0.133333 -i ný 0.2653061 -i ný 0.888813 -ó ny 0.12 -ózny
0.2436974 -á ny 0.1284916 eisinis subko pus eliginis ko pus
ekonominis ko pus
-á ny 0.1212121 -ó ny 0,3 -i ný 0,3504273
- Ge ai. - 0,1álny 0.2651391 -álny 0.2647849
- Ožny - 0.1ózny 0.2115384 -ózny 0.2560975 -álny
0.0776397 -á ny 0.1985815 -ó ny 0.2307692
-i ný 0-i ný 0,1818181 -á ny 0,225

Iš naujų mone ų galima da y i iš adą (i uo pačiu me u 4.2 dalyje į odėme, kad
Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed
šios naujos mone os gali a si as i ne ik hapax g upėse, be i žemo dažnio ipų
iduje), galima pag įs i olesnę analizę žodžių dažnio pasiski s ymu i dažnio
spek ais. "F ek encijos spek as" eiškia są ašą, ku iame nu odoma, kiek
dažnių są ašo ipų galima s ebė i (Ba oni 2009: 807). Iš žodžių dažnio
pasiski s ymo pe spek y os e e i Lüdeling (2001: 166) pagal Schul ink
apib ėžimą i ina, kad "p oduk y us modelis eo iniu požiū iu pasižymi
begaliniais žodžiais (ž . Schul ink apib ėžimo ne ibo o są okos są oką), o
isiškai nep oduk y us modelis u ė ų u ė i ibo ą i dažnai gana mažą
žodyną". Jie a k eipia dėmesį į ai, kad "mažo dažnio ipai (įskai an hapax
legomena, be aip pa ipai, ku ie pasi aiko du, ys i . .) suda o didžiąją dalį
p oduk y ių modelių žodynų" i da o iš adą, kad oks palyginimas negali bū i
pag įs as s anda iniais s a is iniais modeliais (2001: 167). S a is inio
modelia imo ikslais 2001 m. Baayen į edė adinamąjį LNRE10 pasiski s ymą. Šių
specializuo ų modelių p i alumas y a galimybė eks apoluo i ipų že onų
s a is iką iš konk ečios a ankos į didesnes že onų e es i aip į e in i
galimus neologizmus už šios a ankos ibų. Jie g indžiami p ognozuo ais žodynų
dydžiais, gau ais iš ko pusų žemo dažnio ipų skaičiaus. Vienas iš šio
modelia imo ezul a ų y a žodynų augimo k ei ės a ba, ie oj ipų že onų
augimo k ei ės, ku ios skaičiuoja ipų skaičių kaip že onų skaičiaus unkciją.
Tipiška šio k ei ės o ma nep oduk y iam p ocesui p asideda pakylėjimu, be
ada jis "sumažėja i kon e guoja į pas o ią e ę, isą žodynų dydį" (2001:
168). P iešingai, ipiškas p oduk y us modelis u i begalinį žodyną, . y. a odo,
kad k ei ė auga ne ibo ą laiką.
LNRE (La ge Numbe o Ra e E en s) eo ija, kaip nep iklausoma s a is ikos s i is, a si ado 1988 m., kai
G uzijos s a is ikas Es e as Chmaladze išleido knygą The S a is ical Analysis o a La ge Numbe o Ra e
E en s (The S a is ical Analysis o a La ge Numbe o Ra e E en s). Kaip ašė jo mokinys Gio gi K izhinadze:
"Šių pa yzdžių bend as b uožas y a as, kad ka u su keliais dažniais į ykiais y a i labai didelis skaičius labai
e ų į ykių, pa yzdžiui, su dažniu 0,1,2. Bend as šių e ų į ykių skaičius, palygin i su knygoje ik ieną ka ą
ap a iamų žodžių skaičiumi, negali bū i laikomas gy ybiškai s a biu šiai knygai, ačiau labai aišku, kad šie žodžiai
y a absoliučiai s a būs, nes jie suda o pusę au o iaus žodynų.
se a ions ypically is no la ge bu he numbe o hese e en s among all he di e en obse ed e en s is
always e y signi ican . These a e e en s a e usually e y impo an . Fo ins ance, he numbe o wo ds
1Te minologija | 2021 | 28 žodžių o ma imo modelio isoje "populacijoje", .
y. kalboje kaip okioje. Tuo pačiu me u galima apskaičiuo i a p ognozuo i
ipų skaičių o pa ies dydžio mėginiuose, gau ais iš didesnių ko pų. Kaip
minė a 4.1 dalyje, ši s a is inė p ocedū a aip pa eikalauja ipų i že onų
kokybės skaičia imo, ki aip apskaičiuo o žodynų dydžio a ipų skaičia imas
bū ų klaidingas […] ie oj o, kad išpjaus y ų i kon e guo ų į pas o ią
e ę, k ei ė galė ų oliau aug i.
5.1 LNRE pasiski s ymas
Mes nusp endėme aiky i LNRE modelius, kad iden i ikuo ume 11 p oduk y umą
ski ingo dydžio ko pusuose, iš dalies dėl o, kad in e ne e aip pa y a
p ieinamas a i o kodo į ankis […] Zip , ku į sukū ė e e i Ma co Ba oni
(2007). Šis a i o kodo į ankis apima kele ą modelių, iš ku ių mes naudojome
ibinį Zip -Mandelb o modelį ( ZM), pag įs ą Zip -Mandelb o dėsniu12. Kaip
eigia au o iai, jo naudojimas pe žengia ling is ikos ibas. Zip R p iima kele ą
į es ies o ma ų, įskai an pap as us dažnių są ašus i pap as us
pa yzdžius, ieno že onų pe eilu ę o ma u. Galime naudo i anks esnių y imų
dažnių są ašus, ku ie bu o ankiniu būdu aly i 1 e ape (ž . 4.1. dalį), o ai bu o
da ienas šio me odo p i alumas. Mūsų dažnių są ašai bu o a lik i ke u iomis
pag indinėmis ope acijomis (E e , Ba oni 2007): i) pa ame ų į e inimas, kai
LNRE modelio M pa ame ai nus a omi iš mokymo mėginio dydžio, lyginan
ikė iną dažnių spek ą su s ebimu dažnių spek u;
(ii) inkamumo ge umo e inimas, pag įs as ipų skaičiaus i iksliai m
ka ų pasi aikančių ipų skaičiaus ko a iancijos ma ica; (iii) žodynų augimo
in e poliacija i eks apoliacija, naudojan ikė inas e es;
(i ) laukiamo dažnių spek o p ognoza imas sa a ališkam mėginio dydžiui.
Kaip a k eipė dėmesį E e i Ba oni (2007), šis modelia imas su elkia dėmesį ne į a ski ų žodžių ipų dažnius, o
į okių dažnių pasiski s ymą (mėginyje) i ikimybę (populacijoje). 11 No ė ume padėko i už neįkainojamą
mūsų kolegos Ján Mášíko pagalbą, ku is už ik ino imple12. Išsamų Zip -Mandelb o įs a ymo ap ašymą
skai y ojas gali as i, p z., Ba oni 2009 m.
men a ion o he ZM model o ou co pus da a.
7 Jana Le ická Ta p au inės ekonomikos naudojimas i empi inis p oduk y umas
Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed
5.2 LNRE paski s ymo i e inimo aikymas
"Zip R" į ankis su eikė mums žodžių dažnio spek us i ipų ženklų k ei es
kiek ienam i kiek ienam su iksui kiek iename (sub) ko puse. Dėl ie os
ūkumo pa eikiame ik g a ikus, odančius ipo ženklų k ei es, ku ios bu o
su eguliuo os aip, kad x ašyje bū ų as pa s skalė. Y ašis ski iasi, nes ji
p iklauso i a si anda, nuo ak inio am ik o su ikso ipų skaičiaus am
ik oje (sub) ko puse. Mes siūlome palygin i g a ikų po as i galiausiai
į e in i su iksų p oduk y umą mūsų ko pusų duomenimis. X ašis odo že onų
skaičių, o y ašis odo (laukiamą) ski ingų ipų skaičių, ku į suku ia žodžių
o ma imo modelis, ku iame y a ienas iš analizuo ų su iksų. Abu ko pusai,
e e enciniai i moksliniai, odo ą pa į su iksų ei ingą, i š ku io y a
su iksas -alny i baigiasi su iksas -ó ny. Nuo odos ko puse ijų su iksų -alny,
-á ny, -ózny k ei ė didėja i aip odo jų p oduk y umą, o -i ný i , ypač, -ó ny
k ei ės suš elnėja. Moksliniame subko pusyje du su iksai gali bū i laikomi
p oduk y iais: - i -á ny. Likusių ijų (-ózny, -i ný, -ó ny) k ei ės auga labai
lė ai, ačiau odo endenciją išlygin i g a ike esančios x ašies gale. Medicinos
subko pusų i eisinių ko pusų g a ikai odo ik ieną labai g ei ai plokš umą
(galbū jie pasiekia sa o didžiausią žodynų dydį), o -i ný i -ó ny auga lė ai, be
pas o iai, jie pe žengia 100- ipo ašką i galbū plokš ėja po 200- ipo ašku.
Teisės eks ų su iksas -alijus nuk eip as į 350 ipo ašką, o medicinos eks ų -
p oduc i e su ix: -álny13. In he medical subco pus, bo h -á ny and -ózny
į 800 ipo ašką (ž . y ašies skalę). Tačiau eisiniame ko puse ei ingas šiek iek
ski iasi […] su iksas -i ný y a ečioje ie oje, p aeidamas su ikso -ózny,
ku is a odo be eik isiškai nep oduk y us, kai k ei ė eina lygiag ečiai su x
ašimi. Pasku inis su iksas -ó ny pasižymi labai lė u pakilimu i ėlesne
endencija susilpnė i. No s eliginio ko puso g a ike pa eikiami ys
p oduk y ūs su iksai -álny, -á ny i -ózny, e a a k eip i dėmesį į ai, kad isi
penki analizuo i su iksai, a odo, y a p oduk y ūs ekonominiuose eks uose.
Su ikso eilu ė abiejuose
co po a emains he same.
13 Šiuose d iejuose g a ikuose ūks a in e poliacijos k ei ės su ikso -alny. To p iežas is y a x ašies skalės
p i aikymas i su ienijimas isiems (sub) ko pusiams, ku ie neleido suku i okio ipo k ei ės.
3Te minologija | 2021 | 28
3 pa eikslas. Analizuo ų su iksų žodynų augimo k ei ės
ko puse eisinėje ko puse
4. Analizuo ų su iksų žodynų augimo k ei ės medicinos
1 pa eikslas. Analizuo ų su iksų žodynų augimo k ei ės
k ei ės mokslinių subko pusų e aloniniame ko puse
2. pa eikslėlyje. Analizuo ų su iksų žodynų augimo
Religiniame ko pusas, abu k ei ės -i ný i -ó ny išlygin i ge ai po 100 ipo
ašku.
Jei apibend iname pi miau minė us ezul a us, susijusius su analizuo ų
su iksų p oduk y umu mūsų ko pusų duomenimis, galime eig i, kad
p oduk y iausias su iksas y a -alny, i šijan is ei ingą isuose (sub)
ko pusuose. A odo, kad jo p oduk y umas y a didžiausias mokslo i
academic ex s and in he medical subco pus, ollowed by he e e ence
ko puso subko pusuose (ku a siekia 700 ipų), eliginiuose ko pusuose.
7 Jana Le ická Naudojimas i empi inis a p au inio ko puso
Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed
p oduk y umas (ku a ke a 600 ipo ašką), ekonominis ko pusas (ku a
nuk eip a į 500 ipo ašką) i galiausiai eisinis ko pusas (didžiausias k ei ė
y a a i 350 ipo aško). An ą ie ą užima su iksas -á ny, ku is y a
p oduk y us 4 iš 6 (sub) ko puso. Ku ų o ma odo, kad jis nė a naudingas
eisiniais i medicininiais eks ais. Aukščiausias šio su ikso p oduk y umas
gali bū i 400 ipo aškas), ada a skai os ko pusas (k ai ė ke a 300 ipo
seen in he subco pus o scien i ic and academic ex s ( he cu e c osses
ašką), o eliginiuose i ekonominiuose eks uose k ei ė eina ne oli 300 ipo
aško.
Panašiai i su iksas -ózny, a odo, y a p oduk y us 4 iš 6 ko puso. Įdomu ai,
kad jis, egis, y a nep oduk y us oje pačioje (sub) ko po acijoje, kaip i
su iksas -á ny eisinėse i medicinos ko po acijose. Tai y a labiausiai
p oduk y us ekonominiuose eks uose, ku k ei ė eina ge ai pe 200- ipo
ašką, ada a skai os ko puse, ku k ei ė ke a ą pa į ašką, o likusiuose
d iejuose ko pusuose k ei ė a ba palie ė ą pa į ašką, be a odo, kad en
išlygs a (p im-9.0-public-p ) a ba ik eina į šį ašką eliginiame ko puse.
Be o, už ašas -i ný, egis, y a p oduk y us ke u iuose iš šešių ko puso.
Išlyginimo k ei ę, odančią nep oduk y umą, galima pama y i eisinės i
eliginės ko po acijos g a ikuose. Jis y a p oduk y iausias ekonominiuose
eks uose, ku iuose k ei ė eina ge okai i š 100 ipų aškų, o ijuose
likusiuose (sub) ko pusuose ji ke a šį ašką i eina žemiau. ekonominiame
Fig. 6. Vocabula y g ow h cu es o analysed su ixes
ko puse eliginiame ko puse
Fig. 5. Vocabula y g ow h cu es o analysed su ixes

5Te minologija | 2021 | 28
The inal su ix in he anking -ó ny – is p oduc i e in 4 ou o 6 co -
Po a, aip pa . Jo nep oduk y umas bu o iden i ikuo as e e encinėse i
eliginėse knygose. Didžiausias jo našumas y a medicinos i ekonomikos
eks uose, ku k ei ė ke a 100 ipo ašką, akademiniuose i moksliniuose
eks uose k ei ė eina ne oli šio aško, o eisiniuose eks uose ji a gu a ke a 100 ipo ašką.
25 ipo aškas.
Galiausiai galima pasaky i, kad analizuojami su iksai y a p oduk y iausi
moksliniuose i akademiniuose eks uose a ba specialios s i ies (ekonomikos
a medicinos) eks uose, o ai nenuos abu, a siž elgian į jų e imologiją. Jų
p oduk y umas, . y. p oduk y umo laipsnis, labai ski iasi a p (sub) ko pusų.
Galbū įdomiausias s ebėjimas y a ijų su ikso nep oduk y umas eisinėje
s i yje i mažiausias likusių d iejų su ikso p oduk y umas oje pačioje
s i yje. Tai gali eikš i, kad eisiniai eks ai nepalankiai e ina leksikos
kū ybiškumą, suku ian okius naujus būd a džius.
Palyginus su 4 dalimi, p iedėlių ei ingo ski umą iš dalies galima paaiškin i
Václa C ček (2012) pas ebė u eiškiniu, susijusiu su hapax ipo san ykis.
Remian is C čeko ekspe imen ais, šis san ykis linkęs mažė i nuo didžiausios
e ės 1 iki ie inio minimumo (ibid: 5). Tačiau po šio aško san ykis ėl p adeda
didė i. C ček i ina, kad ai y a "kažkoks bend as didelių eks ų inkinių
kiekybinis p incipas" (ibid: 14). Panašu, kad hapax ipo unkcijos o ma y a
maždaug okia pa i ne i ipologiškai ski ingoms kalboms, ačiau eks inio
mėginio dydis p iklauso nuo kalbos ipo. No in pasiek i minimalią hapax ipo
san ykį, C ček eigia, kad anglų ko pusas u ė ų apim i ben 3 milijonus
že onų, o čekų ko pusas (i mes ikime, kad slo akų ko pusas aip pa dėl
d iejų kalbų ipologinio yšio) u ė ų apim i ne 58 milijonus že onų. Kadangi du
mūsų analizės subko po ai y a mažesni už C čeko ibą, jų hapax ipo
san ykis y a hapax ipo unkcijos mažėjančioje dalyje.
6. Iš ados
Tęsdami sa o y imus, ku iuose daugiausia dėmesio bu o ski iama pasi ink ų
su iksų p oduk y umui ski inguose ko pusuose i s i yse, mums pa yko
a saky i į abu ke i ame sky iuje pa eik us klausimus. 1. Mes sugebėjome
į ody i, kad iš ko puso išgau os mažo dažnio lemos aip pa apima galimus
neologizmus i , no s jų pasiski s ymas gali ski is p iklausomai nuo ko puso
7 6 Jana Le ická Usage and Empi ical P oduc i i y o In e na ional
Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed
duomenų, jos gali pakeis i p oduk y umo ei ingą, pag įs ą hapax/ ipo
o mulė.
2. Mes nus a ėme i aikėme s a is inį modelia imą, kad į e in ume
p oduk y umą isose ko po acijose […] LN e pasiski s ymuose. Įdiegdami
a i osios šal inės į ankį su mūsų ko puso duomenimis, mes ga ome izualų
p oduk y umo modelia imą, ku is leido mums eig i, kad analizuo ų su iksų
p oduk y umas ski iasi ne ik lyginan bend us i mokslinius eks us, be i
a p ski ingų specializuo ų s ičių. Mes manome, kad modelia imas aiškiai
pa odo kiek ieno iš analizuo ų su iksų ik ąjį po encialą gamin i naujus ipus
a i inkamoje s i yje. Tačiau šio s aipsnio 4 i 5 dalių ezul a ai i ei ingai
y a gana a pusa yje nesude inami, nes pi masis y a pag įs as iesiogiai
neapdo o ais duomenimis - ipų i hapaxų a ba mažo dažnio ipų skaičiumi
konk ečiame (sub) ko puse, o an asis - ikė inais dažnio spek ais
kiek ienam (sub) ko pusiui. T umpai a ian , uo a pu, kai pi masis odo
ak inius duomenis, an asis siekia į e in i konk e aus kalbos elemen o
p oduk y umą. Todėl didesniems medicinos i eisės eks ų ko pusams
u ė ume iden i ikuo i daugiau hapaxų, o ai gali sukel i ki okį su iksų
ei ingą. Mūsų p ielaidos galiausiai gali bū i pa ik in os a ei yje a liekan
y imus, analizuojan pla esnius ko pusus, ku iuose y a ep ezen a y us
konk ečių domenų a i inkamų eks ų ipų pa yzdys, nes eks ų žan ai aip
pa gali aidin i aidmenį mo ologiniame elemen o p oduk y umo s i yje.
A siž elgian į ai, kad ne i didžiausias ko pusas neapim ų isų žodžių,
mes manome, kad y a p o ingiau į e in i be kokio elemen o mo ologinį
p oduk y umą naudojan sudė ingesnius me odus nei neapdo o as ipų
a že onų skaičius.
Galiausiai galima saky i, kad mes galime iden i ikuo i p aei ies p oduk y umą
žodžių o ma imo modeliu a elemen u. Mes aip pa galime pa eik i
ski ingus jo būsimo eksploa a imo, . y. Baayen po encialaus p oduk y umo,
į e inimus. Be o, ne jei s a is inius ma a imus papildysime kokybine
analize, u ė ume a siž elg i į da ieną ak ą: kaip eisingai eigia
Fe nández-Domínguez, mo ologinio p oduk y umo ikimybės p ognozes
eikė ų su ok i ex alinguis inių eiksnių kon eks e i ypač ų, ku ie susiję
su kalbos bend uomenės pa adinimų po eikiais. "Jei nė a pa adinimo po eikio,
negali bū i p oduk y aus žodžių o ma imo" (Fe nández-Domínguez 2013: 438).
7 7Te minologija | 2021 | 28
P ipažinimai
S aipsnis bu o pa ašy as Slo akijos nacionalinio ko puso p ojek e, ku į ėmė
by he Slo ak Academy o Sciences, Minis y o educa ion, Science, esea ch and
Slo akijos Respublikos spo o minis e ija, Slo akijos Respublikos kul ū os
minis e ija i Slo akijos mokslų akademijos Ľudo í Š ú ling is ikos ins i u as.
Šal inių są ašas
Slo ėnijos nacionalinis ko pusas. Ko pus p im-7,0 k. B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SA 2018.
Galima susipažin i su: h ps://ko pus.sk.
Slo ėnijos nacionalinis ko pusas. Ko pus p im-9.0-public-p . B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SA 2020.
Galima susipažin i su: h ps://ko pus.sk.
Slo ėnijos nacionalinis ko pusas. Ko pus p im-9.0-juls-all. B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SA 2020.
Galima susipažin i su: h ps://ko pus.sk.
Slo ėnijos nacionalinis ko pusas. Ko pus Legal-1.1. B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SA 2013. Galima
susipažin i su: h ps://ko pus.sk.
Slo ėnijos nacionalinis ko pusas. Ko pusas BF-2.0. B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SA 2014. Galima
susipažin i su: h ps://ko pus.sk.
Slo ėnijos nacionalinis ko pusas. Ko pus ecn-2.0-public. B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SA 2016.
Galima susipažin i su: h ps://ko pus.sk.
Slo níko ý po ál Jazyko edného ús a u Ľ. Š ú a SA h ps://slo nik.juls.sa ba.sk.
"Zip R" pake as. Galima as i ad esu: h p://zip . - o ge. -p ojec .o g.
REFERENCES
Assadi Houssem, Bou igaul Didie 1995: Classi ica ion d’adjec i s ex ai s d’un co pus pou l’aide à la mo-
délisa ion de connaissances. – T oisièmes jou nées in e na ionales d’analyse des données ex uelles, 313–320.
Baayen . Ha ald, Liebe ochelle 1991: P oduc i i y and english de i a ion: a co pus-based s udy. – Lin-
guis ics 29, 801–843.
Baayen . Ha ald 1992: quan i a i e aspec s o mo phological p oduc i i y. – Yea book o Mo phology 1991,
eds. g. e. Booij, J. an Ma le, Do d ech : Kluwe Academic Publishe s, 109–149.
Baayen . Ha ald 1993: On equency, anspa ency, and p oduc i i y. – Yea book o Mo phology 1992,
eds. g. e. Booij, J. an Ma le, Do d ech : Kluwe Academic Publishe s, 181–208.
Baayen R. Ha ald 1994: P oduc i i y in p oduc ion. – Language and Cogni i e P ocesses 9, 447–469.
Baayen R. Ha ald, Renou An oine e 1996: Ch onicling The Times: P oduc i e Lexical Inno a ions in an
english Newspape . – Language 72, 69–96.
Baayen . Ha ald, Liebe ochelle 1997: Wo d equency dis ibu ions and lexical seman ics. – Compu e s
and he Humani ies 30, 281–291.
Baayen . Ha ald 2009: Co pus linguis ics in mo phology: mo phological p oduc i i y. – Co pus Linguis ics.
An in e na ional handbook, eds. A. Lüdeling, M. Ky o, Be lin, Mou on De g uy e , 900–919.
Bake Paul, Ha die And ew, Mcene y Tony 2006: A Glossa y o Co pus Linguis ics, Edinbu gh: Edinbu gh
Uni e si y P ess L d. A ailable a : h ps://pd s.seman icschola .o g/856a/9640311005 8a97ab98976c9209
aa12120a.pd .
Ba oni Ma co 2009: Dis ibu ions in ex . – Co pus Linguis ics. An in e na ional handbook, eds. A. Lüdeling,
M. Ky o, Be lin, Mou on De g uy e , 803–822. A ailable a : h ps://home.sslmi .unibo.i /~ba oni/pub-
lica ions/hsk_39_dis _ e 2.pd .
Ca iè e Isabelle 2008: Médi e m: encodage des adjec i s médicaux. – Co pus e dicionnai es de langues de spéciali-
és, eds. F. Manize, P. Du y, N. A lin, C. ougemon , g enoble: P esses uni e si ai es de g enoble, 175–196.
C ček ácla 2012: How La ge is he Co e o Language. – Co pus Linguis ics 2011 [online], Bi mingham.
A ailable a : h ps://www.bi mingham.ac.uk/Documen s/college-a slaw/co pus/con e ence-a -
chi es/2011/Pape -145.pd .
Daille Béa ice 2001: quali a i e e minology ex ac ion: Iden i ying ela ional adjec i es. – Recen ad ances
in compu a ional e minology, eds. D. Bou igaul , C. Jacquemin, M.-C. L’Homme, Ams e dam: John Ben-
jamins Publishing Co, 149–166.
7 8 Jana Le ická Usage and Empi ical P oduc i i y o In e na ional
Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed
Dokulil Miloš 1962: Teo ie oření slo , P aha: Naklada els í ČSA .
E e S e an, Lüdeling Anke 1991: Cons aining psycholinguis ic models o mo phological p ocessing and
ep esen a ion: he ole o p oduc i i y. – Yea book o mo phology 1991, eds. g. Booij, J. an Ma le, Do -
d ech : Kluwe Academic Publishe s, 165–183.
e e S e an, Ba oni Ma co 2007: The zip R lib a y: Wo ds and o he a e e en s in R. P esen a ion a useR!
2006: The Second R Use Con e ence, Vienna, Aus ia. A ailable a : h ps://zip . - o ge. -p ojec .o g.
e e S e an 2004: A simple LN e model o andom cha ac e sequences. – P oceedings o JADT 2004,
411–422.
Fe nández-Domínguez Jesús 2013: Mo phological P oduc i i y Measu emen : explo ing quali a i e e sus
Quan i a i e App oaches. – English S udies 94, 4, 422–447.
ga abík ado an, giani so á Lucia, Ho ák Alexande , Šimko á Má ia 2004: Tokenizácia, lema izácia a mo o-
logická ano ácia Slo enského ná odného ko pusu: in e nal documen o manual mo phological anno a ion.
Unpublished. A ailable a : h ps://ko pus.sk/a achmen s/publica ions/2004-ga abik-giani so a-ho ak-sim-
ko a- okenizacia.pd .
Ho ecký Ján 1956: Základy slo enskej e minológie, B a isla a: VEDA.
Ho ecký Ján 1999: In e nacionalizácia a eu opeizácia slo enčiny. – In e nacionalizácia súčasných slo an-
ských jazykoch: za a p o i, ed. J. Bosák, B a isla a: eda, 80–82.
Hulse Vic o ia 2011: P oduc i i y in mo phological nega ion: a co pus based app oach, The uni e si y o Man-
ches e . A ailable a : h ps://www. esea ch.manches e .ac.uk/po al/en/ heses/p oduc i i y-in-mo pholog-
ical-nega ion-a-co pusbased-app oach(266d2241-a266-4b99-8 ab-e19571381d8 ).h ml.
K izhinadze Gio gi 2010: La ge numbe o a e e en s: Di e si y analysis in mul iple choice ques ionnai es and
ela ed opics, Vic o ia Uni e si y o Welling on doc o hesis. A ailable a h ps://co e.ac.uk/download/
pd /41336663.pd
Le ická Jana 2021: Usage and empi ical p oduc i i y o in e na ional adjec i al su ixes in Slo ak based on
gene al and specialised co po a. – Jazyko edný časopis 72, 2 (in p in ).
L’Homme Ma ie-Claude 2002: Fonc ions lexicales pou ep ésen e les ela ions en e e mes. – T ai emen
au oma ique des langues 43, 1, 19–41.
L’Homme Ma ie-Claude 2003: Adjec i s dé i és séman iques dans la s uc u a ion des e minologies. –
Jou nées d’é ude Te minologie, On ologie e ep ésen a ion des connaissance, Lyon.
Maniez F ançois 2002: Dis ingue les e mes des colloca ions: é udes su co pus du pa on < Adjec i –
Nom > en anglais médical. – Ac es du colloque TALN de Nancy 1, 24–27 juin 2002, 345–350.
an Ma le Jaap 1992: The ela ionship be ween Mo phological P oduc i i y and F equency: A Commen on
Baayen’s Pe o mance-O ien a ed Concep ion o Mo phological P oduc i i y. – Yea book o Mo phology
1991, eds. g. Booij, J. an Ma le, Do d ech : Kluwe Academic Publishe s, 151–163.
Nábělko á Mi a 1996: a ian nosť ako p ok dynamiky adjek í nej pa adigme. – Slo enská eč 61, 257–266.
Nacca a o Chia a 2016: A co pus-based quan i a i e app oach o he s udy o mo phological p oduc i i y in
diach ony: The case o samo-compounds in ussian. – A Blend o MaLT Hanna Ch is , eds. D. Kle no šak,
L. Sönning, . We ne , Bambe g: uni e si y o Bambe g P ess, 133–153.
No mand Syl ie, Bou igaul Didie 2001: Analysing adjec i es used in a his opa hology co pus wi h NLP
ools. – Te minology 7, 2, 155–164.
Plag Ingo, Dal on-Pu e Ch is iane, Baayen Ha ald 1999: Mo phological p oduc i i y ac oss speech and
w i ing. – English Language and Linguis ics 3, 2, 209–228.
Säily Tanja 2018: Change o a ia ion? P oduc i i y o he su ixes -ness and -i y. – Pa e ns o Change in
18 h Cen u y English. A Sociolinguis ic App oach, eds. T. Ne alainen, M. Palande -Collin, T. Säily, Am-
s e dam: John Benjamins, 197–218.
Še číko á Magda 2014: Zjišťo ání slo o o né p oduk i i y z ko puso ých da : přípony od ozující náz y
las nos í. – Naše eč 97, 228–240.
Š ícha F an išek 2012: Jak epoše elek onických ko pusů následo a Miloše Dokulila (Miloši Dokulilo i ke
s ému ý očí na ození). – Jazyko ědné ak uali y 49, 95–107.
Š ícha F an išek 2002: K Dokulilo u pojmu slo o o né p oduk i i y (z hlediska ko puso é analýzy). –
Češ ina doma a e s ě ě 4, 302–310.
Š ícha F an išek 2007: Ko puso é s a is iky a slo o o ná p oduk i i a. – G amma & Co po a/G ama ika a
ko pus 2005, eds. F. Š ícha, J. Šimandl, P aha: Academia, 250–257.
Š ícha F an išek 2009: Slo o o ná p oduk i i a a g ama ičnos : g adační exp esi ní adjek i a s p e ixy
p a-, pře- a ele- současné psané češ ině. – Esla ís ica Complu ense 9, 145–170.