Usage and Empirical Productivity of International Adjectival Suffixes in Slovak Revisited

4 Jana Le ická Ta p au inio doi.o g naudojimas i empi inis Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed p oduk y umas (10.35321/ e m28-03). Ta p au inių būd a džių su iksų a ojimas i empi inis p oduk y umas slo akų kalboje Jana Le ická Ľ. Š ú Ling is ikos ins i u as, Slo akijos mokslų akademija ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0001-6027-604X Abs akcija Šis s aipsnis y a anks esnių y imų, ku iuose daugiausia dėmesio bu o ski iama penkių lo ynų su iksų a ojimui i p oduk y umui slo akų kalboje, ęsinys. Analizė o ien uo a į ealią i po encialią p oduk y umą d iejų e apų palyginime: 1) že onai i lemos, a si andančios isuo iniame subalansuo ame ko puse, palygin i su isuo iniu specializuo ų i akademinių eks ų ko pusu; 2) isuo inis specializuo ų i akademinių eks ų ko pusas, palygin i su specializuo ais medicinos, eisės, ekonomikos i eliginių eks ų (sub) ko pusais. Pi masis ęsinys bu o nus a y i, a mažo dažnio lemos apima naujus mone us, ku ie gali p isidė i p ie p oduk y umo s y a imų į ai iose s i yse. An asis ikslas bu o nus a y i i įgy endin i inkamą s a is inį odiklį, ku is leis ų lygin i ski ingo dydžio ko pusų p oduk y umo duomenis. Rak iniai žodžiai: p oduk y umas, būd a dis, su iksas, bend as ko pusas, specializuo as ko pusas, hapax legomena, mažo dažnio lemma, didelis e ų į ykių pasiski s ymo skaičius. ANOTACIJA Šiame s aipsnyje ap ašomas y imas y a anks esnio y imo, nag inėjančio penkių lo ynų kalbos p iesagų a ojimą i p oduk y umą slo akų kalboje, ęsinys. Ty ime siekiama nus a y i ealų i po encialų p oduk y umą a liekan palyginimą d iem e apais: 1) žodžių o mos (angl. okens) i an aš inių žodžių o mos, a ba lemos (angl. lemmas), esančios bend ajame subalansuo ame eks yne, lyginamos su esančiomis bend ajame specialiųjų i akademinių eks ų eks yne; 2) lyginamos bend ajame specialiųjų i akademinių eks ų eks yne i specialiajame medicininių, eisinių, ekonominių i eliginių eks ų pa eks ynyje esančios žodžių o mos i lemos. Pag indinis ęs inio y imo ikslas nus a y i, a a p e ai a ojamų lemų y a naujažodžių, ku ie galė ų p isidė i p ie p oduk y umo ski umų ski ingose s i yse. Ty imu aip pa siekiama nus a y i i p i aiky i s a is inę p iemonę, ku i leis ų palygin i eks yno medžiagos p oduk y umą ski ingos apim ies eks ynuose. ESMINIAI ŽODŽIAI: p oduk y umas, būd a dis, p iesaga, bend asis eks ynas, specialusis eks ynas, hapaksas, e ai a ojama lema, didelis e ų į ykių pasiski s ymas 5 5Te minologija | 2021 | 28 1. INTRODUCTION Mūsų y imų mo y acija a si ado dėl susidomėjimo e minologine sinonimija i , pagal šią pla esnę emą, sinoniminiais pa adinimais pa adinimais kaip daugiažodžių e minų sudedamosiomis dalimis. Te minologijos y imuose dėmesys ski iamas būd a džiams nė a naujo ė. Išsamų analizę, ski ą būd a džiams, galima as i daugelio e minologų da buose, ypač 1990-aisiais i 2000-aisiais me ais1. Slo akijos e minologijos is o ijoje į būd a džių cen inius y imus, sukel us po eikio su ieny i i s anda izuo i slo akų e minologiją, galima a sek i iki 1950 m. (ž . Ján Ho ecký 1956 m.). Adjek i ų s a bą e minologijoje i specializuo ose kalbose aip pa gali ilius uo i s a is iniai duomenys, ku iuos eikia ko pusai. Daugumoje specializuo ų ko pusų, a si adusių iš Slo akijos nacionalinio ko pusų p ojek o ( . y. ik SNC p ojek o), y a didesnis būd a džių san ykis, palygin i su a skai os ko pusu (p im-7.0- k), . y. ko pusas, suda y as iš lygia e ės ik y ių, specializuo ų i žu nalis inių eks ų dalies2. Kaip ma y i iš 1 len elės, šis ski umas y a be eik 2%, išsky us eliginį ko pusą (bl -2.0), ku iame būd a džių san ykis y a maždaug oks pa , kaip i a skai os ko pusas (7,46%). An ajame 1 len elės eilu ėje pa eikiamas ge undų san ykis, ku ie aip pa naudojami su di e encijuojančiomis i klasi ikuojančiomis unkcijomis slo akų daugiakalbėse są okose. SNC p ojek o mo ologinės ano acijos sis emoje jie klasi ikuojami kaip speci inė g upė, odėl jie pažymė i a ski ai nuo eiksmažodžių (Ga abík e al. 2004). Adjek i ų ka u egzis a imas i konku encija bu o iden i ikuo i i išanalizuo i kalbų kon eks e apsk i ai (p z., Nábělko á 1996). Tačiau jų į aukimas į daugiažodžius e minus y a gana nepakankamai iš i as dalykas. Papli ęs eiškinys, sukelian is būd a džių sinonimiškumą i konku enciją, y a lo ynų būd a džių i jų (slo akų) a i ikmenų ( nú ožilo ý […] in a enózny […] in a enous[…]) egzis a imas. Pas a ąją g upę aip pa suda o pog upis, ku iame y a i slo akų, i , e imologiniu požiū iu, lo ynų a ba a p au inio su ikso, sujung o su a pačia a p au ine šaknim (p z., bak e ialinis […] bak é io ý […] bak e inis […]). Ka ais d iejų a p au inių su iksų a iacija su uo pačiu 1 ž ., pa yzdžiui, H. Assadi i D. Bou igaul 1995; S. No mand i D. Bou igaul 2001; B. Daille 2001; F. Maniez 2001; M.-C. L[…]Homme 2002, 2003; a ba I. Ca iè e 2008. 2 Daugiau in o macijos apie analizei naudojamus ko pusus galima as i 3.2 dalyje. 5 Jana Le ická Ta p au inio a p au inio šaknio naudojimas i empi inis Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed p oduk y umas gali a si as i (p z., hype sonó ny […] hype sonický, kon adik o ický […] kon adik ó ny). This s udy, ocusing on he usage o speci ic su ixes in he Slo ak kalbą, siekiama nus a y i, a kai ku ie iš jų labiau gali paleng in i okį bend a imą a ba dažniau pasi aiko e minologiniuose būd a džiuose, odėl mo ologinio p oduk y umo są oka šiuo a eju ampa ak uali. Analizei a ink i su iksai y a nedidelė g upė, naudojama a diniams būd a džiams išleis iems Slo akijos būd a džių su iksuose3. Kalban apie jų sudė į, penkis su iksus suda o (p i aiky as) a p au inis būd a džių su iksas, sujung as su seman iškai lygia e čiu slo akų -ný/ny: -alny, -á ny, -i ny, -í ny, -ózny, odėl jų būd a džių s a usas šiek iek padidėja. Aki aizdu, kad isi penki lo ynų kilmės su iksai bu o naudojami lo ynų a dinių a dų (-alis su a ian u -a is, -ī us, -ōsus) a ba eiksmažodžių (-ō ius) būd a džiams. Tačiau e a a k eip i dėmesį į ai, kad daugelis slo akų būd a džių su analizuo ais su iksais (3 Ma in Ološ iak i Lucia Ološ iako á (2015: 230) paminėja ne 38 su iksus, no s 25 su iksai jų pa yzdyje […] iš es as iš Slo ník ko eňo ých mo ém slo enčiny, suda an is 66 500 leksikinių iene ų […] suda o ik 1% būd a džių. 1 len elė. Žodžių i būd a džių i ge undų san ykiai SNC p ojek o COR eFe -ScieNTIF-MEDICAL LEGAL RELI-ECO- PUS ENCE IC CORPUS SUB-SUB- CORPUS -SUB-GIO- CORPUS US NOMIC CORPUS CORPUS CORPUS Ko puso že onų skaičius 253,137,609 149,581,785 7,099,555 33,600,183 65,920,357 164,987,015 Ženklių būd a d- žių skaičius 19,090,396 7.54% 13,415,554 8.97% 660,025 9.3% 4,841,400 9.88% 4,914,860 7.46% 15,540,381 9.42% Undų o ge - skaičius že onų pa idalu 3,174,567 1.25% 2,394,914 1.6% 112,164 1.58% 1,267,598 2.59% 761,719 1.16% 2,154,124 1.31% Slo akijos žodynas ne ik iesiogiai iš lo ynų, be dažniau pe p ancūzų a anglų kalbą pe pas a uosius dešim mečius (Ho ecký 1999) i bu o p i aiky as naudojan pi miau minė ą slo akų būd a džių su iksą. S a bu, kad ši skolinimasis i ėlesnis p isi aikymas bu o įgalin as i sus ip in as papildomų ling is inių eiksnių. Dėl daugiausia is o inių p iežasčių slo akų kalba bu o labai a i a naujiems žodžiams, kilusiems iš lo ynų kalbos, odėl lo ynų kalbos žodžių dalis y a didelė, ne i isuo inėje slo akų kalbos leksikone (Ho ecký 1999: 81). Šiandien, dėka masinės žiniasklaidos, in e ne o i socialinių inklų po eikio, šis jung inis žodžių o ma imas y a labai s a bus ling is iniam i e minologiniam y imui. Mūsų s aipsnis y a mūsų p ocess o bo h bo owing and de i a ion is exceedingly p o i able and anks esnių y imų ęsinys, odėl, siekian palygin i i aiškin i skai y ojui, mes manėme, kad bū ina į auk i anks esnių mo y ų i iš adų san auką, esea ch opic, which is cu en ly in p in (Le ická 2021). Fo he sake papildy ą naujomis įž algomis i eo iniu pag indu. Taigi, kai ku ios len elės (1[…]4), no s jos pasi odė mūsų pi mame s aipsnyje, čia ka ojamos. 2. Teo inis pag indas Mo ologinio p oduk y umo eo inė są oka bu o iš ys y a, eo inis mąs ymas i y imai XX by qui e a numbe o esea che s and schola s. An o e iew o p e ious amžiuje bu o apibend in i i komen uo i daugelyje y imų i s aipsnių, p z., Jesús Fe nández-Dominguez (2013) a Vic o ia Hulse (2011). Čia mes su elksime dėmesį ik į kele ą eo inių s a s ymų, ku ie mums su eikė įk ėpimą i pa eikė mūsų požiū io i me odikos pasi inkimą. Seniausią čia ci uojamą apib ėžimą 1948 m. pa ašė ame ikie is ling is as Dwigh L. Bolinge is (ci uojamas Säily 2018: 198), ku is pada ė iš adą, kad p oduk y umas y a "s a is iškai nus a omas pasi engimas", ku iuo elemen as įžengia į naujus de inius. Nyde landų ling is as Henkas Schul ingas (ci uo as S e an E e i Anke Lüdeling 2001: 165) apib ėžė p oduk y umą kaip "kalbos naudo ojų galimybę ne yčia i , iš esmės, ne ibo ą skaičių naujų o macijų, naudodamas mo ologinę p ocedū ą, ku i y a už kai ku ių žinomų žodžių o mos i eikšmės a i ik ies". 4 Žodžiai a azės, pažymė i s ambiomis aidėmis, simbolizuoja pag indines mūsų y imų ypa ybes. "Kalbų o ma imo eo iją išnag inėjo Čekijos ling is as Miloš Dokulil, ku is 1962 Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed m. sa o knygoje ""Teo ie oření slo "" (Teo ija žodžių o ma imo) p is a ė sudė ingą žodžių o ma imo eo iją." Visų pi ma, Dokulil apib ėžė kalbos p ie aiso p oduk y umą apsk i ai kaip šio kalbos p ie aiso (bū ų ai bazė, a iksas a žodžių o ma imo modelis) gebėjimą ak y iai daly au i naujų žodžių sukū ime (1962: 78). Jis nu odė, kad šis sugebėjimas gali bū i absoliu us, . y. jo panaudojimas naujų žodžių sukū ime be ku iuo me u i be kokiame žodžių o ma imo modelyje, a ba san ykinis, ku is y a seman iškai, a ba labiau p iklausomas nuo s iliaus, aip pa nuo žodžių o ma imo modelio. Dokulilo eo ijoje p oduk y umas y a "sinch oninio pobūdžio są oka", o šio gebėjimo įgy endinimas - naujų žodžių sukū imas pagal konk ečias aisykles - y a, p iešingai, diak oninio pobūdžio są oka" (1962: 80). Dokulil aip pa a sky ė sis eminį i empi inį p oduk y umą (F am išek Š ícha 2012) ( aip pa adinamas "pa ole" a ba " ealiu p oduk y umu"), ku is su eikia "bend ą idėją apie am ik o žodžių o ma imo modelio a kalbos į aiso bend ą išnaudojimą kalbos sis emoje am ik u laiku" (Dokulil 1962: 80). Dokulil manė, kad ne i "apy iksliai duomenys, susiję su am ik o žodžių o ma imo p oceso a elemen o kiekybiniu naudojimu, y a labai s a būs am ik os kalbos bend am aizdui apsk i ai i jo leksikono sa ybėms konk ečiai" (77 punk as). Šiuolaikiniai čekų ling is ai, emdamiesi Dokulilo p oduk y umo eo ija i ik indami jo p ielaidas apie ko pusų duomenis (ž . p z., Š ícha 2002, 2007, 2009, 2012 a Magda Še číko á 2014), Š ícha siūlo analizuo i empi inį i žodinį p oduk y umą ne ik dideliuose ko pusuose, be i naudojan į ai ių dydžių i sudė ies ko pusų se iją. (2012: 104). Galima eig i, kad Dokulilo p ielaidas dėl san ykinės p oduk y umo paka ojo Ha aldas Baayenas i ki i, ku ių me odus i me odus mes apž elgsime ėliau šioje analizėje. 1999 m. Baayen i jo kolegos Ingo Plag i Ch is iane Dal on-Pu e ašė, kad " eiginiai apie am ik o a ikso p oduk y umą pap as ai pa eikiami ne a ski an p oduk y umo pagal disku so ipą, no s pap as ai da oma p ielaida, kad am ik i iš es inių su iksų ipai y a s a besni am ik uose eks uose nei ki uose" (1999: 209). Tu in p ieinamus didelius ko pusus, galima išma uo i, iden i ikuo i i analizuo i žodžių o ma imo modelio a elemen o p oduk y umą ne ik bend oje kalboje am ik u me u, be i specializuo ose s i yse i egis uose. 5Te minologija | 2021 | 28 3. PREVIOUS RESEARCH A siž elgian į anks esnėje dalyje ci uo us ling is ų mąs ymą i p ielaidas, mes iš p adžių su o mulia ome is pag indinius mokslinių y imų klausimus, ku iais siekiama nus a y i būd a džių su ikso mo ologinį p oduk y umą: 1) A pasi ink os g upės a ski ų būd a džių su iksų mo ologinis p oduk y umas ski iasi isuo iniuose i specializuo uose eks uose? A šie ski umai y a s a is iškai eikšmingi? 2) A a ski ų adjek y ų su iksų mo ologinis p oduk y umas iš pasi ink os g upės gali ski is p iklausomai nuo konk ečios s i ies? A kai ku ie iš šių penkių su iksų y a labiau " inkami" p isidė i p ie lauko a domeno speci inių są okų koda imo? 3) Kokie me odai y a s a būs šiai konk ečiai ko pusinių duomenų analizei? Visų pi ma, a siž elgian į šio ipo žodžių o ma imo modelio - lo ynų pag indas + lo ynų su iksas + e imologiškai ie inis su iksas - speci iškumą, mes nusp endėme a idė i kokybinę analizę, susijusią su ibomis i aisyklėmis, eglamen uojančiomis a ski ų lo ynų pag indų de inimą su ienu iš pasi ink ų būd a džių su ikso slo akų kalbos kon eks e. No s kiekybinis me odas negali pa eik i iso su ikso a be ku ios ki os mo ologinės o mos p oduk y umo būsenos aizdo, jo nauda šiam y imų ipui y a pe spek y os, konk ečio modelio pagal suku ų žodžių naudojimo kon eks o, ka u su konk ečiais palyginimais su seman iškai i unkciškai lygia e ėmis o momis. Pap as ai p ipažįs amas požiū is, kad mo ologinio p oduk y umo analizės kiekybinis me odas y a eikšmingas, papildomas kokybinių y imų me odas (ž . pa yzdžiui, E e i Lüdeling 2001). Kaip eigia Plagas: "K an i a y inės i kokybinės p oduk y umo są okos [...] y a glaudžiai susijusios. Taigi po encialumo idėja, ku i y a esminė kokybinėms p oduk y umo apib ėž ims, gali bū i iš eiškiama s a is inėmis ikimybės sąlygomis […] (ci uo a Nacca a o 2016: 135). Panašiai Baayenas i jo bend aau o iai i ina, kad p oduk y umas […]a odo, kad y a skala inė są oka [...] su kai ku iais a iksų y a labiau ikė ina, kad susidu sime su naujai su o muo ais žodžiais nei su ki ais, ai da o p oduk y umą ikimybės są oka, ku i y a jau i s a is inei analizei[…] (1999: 10). 6 0 Jana Le ická Ta p au inės p ekybos naudojimas i empi inis p oduk y umas Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed 3.1. S a is ical me hods Analizės 1 e ape mes ėmėmėmės Ha ald Baayen i jo kolegų bei pasekėjų (1991, 1992, 1993, 1994, 1996, 1997) me odinio kelio. Mes nus a ėme adinamąjį ealizuo ą p oduk y umą, . y. pasi ink ų su iksų su o muluo ų būd a džių naudojimo dažnį, aip pa ski ingų būd a džių, su o muluo ų su šiais su iksų, skaičių ski inguose ko pusuose. Šie ko puso s a is iniai duomenys apibūdina su iksų p oduk y umą a siž elgian į p aei ies i daba inę ling is inę si uaciją. Ki as žingsnis bu o nus a y i analizuo ų su iksų po encialų p oduk y umą, . y. apskaičiuo i, kaip ikimasi, kad pasi odys nauji ipai5. 2009 Baayen: 7 siūlo jį apskaičiuo i kaip hapax legomena6 san ykį su a iksu X i isais že onų su a iksu X ko puse. "Hapax legomena" naudojimas p oduk y umo skaičia imui bu o plačiai k i ikuojamas, nes ši g upė iesiogiai nepa eikia naujų mone ų, ku ios u ė ų a spindė i elemen o a modelio p oduk y umą. Plag, Dal onPu e i Baayen eigia, kad po encialus p oduk y umas y a ikimybės ma as, i kad didėjan ko puso dydžiui, […]neologizmų dalis a p hapax legomena didėja i bu o pa ody a, kad bū en a p hapax legomena a si anda didžiausias neologizmų skaičius[…] (1999: 12). Anks esniame mūsų y imų e ape mes nusp endėme nenaudo i hapax/ oken me odo, be p iėmėme hapax/ ype me odą pagal an Ma le'o (1992) mo y aciją, kad oken dažnis nė a oks s a bus kin amasis p oduk y umo ma a ime, kaip lemų skaičius. Tačiau imčiausias šios p iemonės ūkumas y a ai, kad neįmanoma palygin i ski ingų dydžių ko puso s a is inių duomenų (Nacca a o 2016: 133). Apie ai kalbėsime penk oje dalyje. 3.2 Analizėje naudojamos ko po acijos7 Visos ys ko po acijos i ys subko po acijos, naudojamos šioje analizėje, bu o išleis os SNC depa amen o 2013-2020 me ais i y a p ieinamos isiems egis uo iems a o ojams. 5 Ko pusų ling is ikos ipai a s o auja unikaliems žodžiams, jie y a lemų sinonimai (Bake e al. 2006). 6x hapax legomena (g ikiška azė, eiškian i […] ka ą sakė[…]), aip pa su umpin a kaip hapax, y a žodis, ku is a si anda ik ieną ka ą am ik oje ko puse (Bake e al. 2006). 7 Didžioji dalis šio sky iaus y a iš s aipsnio, ku iame ap ašomas anks esnis mūsų y imų e apas (Le ická 2021), ačiau šis paka o inis ap ašymas y a bū inas, kad bū ų galima paaiškin i ko pusų duomenų pobūdį. 1Te minologija | 2021 | 28 Pi masis, nuo odų ko pusas (p im-7.0- k), suda an is daugiau nei 253 i million okens, is composed o an e en sha e o jou nalis ic, specialised išgal o us eks us (64,12% jų y a iš p adžių pa ašy i slo akų kalba, o 29,51% y a e imai), pa ašy i 1991-2015 me ais. Ko pusas bu o 2018 m., aip pa used in he compila ion o wo equency dic iona ies o Slo ak (2017, a i kš inis žodynas (2018 m.). An asis ko pusas, p im-9.0-public-p , y a iešai p ieinamas SNC p ojek o pag indinio ko puso subko pusas ( oliau adinamas moksliniu subko pusu). Šis subko pusas, suda y as iš specializuo ų, akademinių i ne ikcinių eks ų, apima daugiau nei 149 milijonų že onų i dokumen ų, aip pa bend ą mokslo i mokslinių y imų disku są, įskai an specializuo ą žu nalis iką. Jo eks ai bu o pa ašy i nuo 1955 iki 2019 me ų. 1955-1991 m. pa ašy ų eks ų p ocen inė dalis y a 8,7% (daugiau nei 13 milijonų že onų). Mažiausias (sub) ko pusas iš isų ieškomų ko pusų y a SNC p ojek o pag indinio ko puso il a imo ezul a as [9], e sija Jį suda o 1976-2019 m. pa ašy i medicinos s i ies eks ai, ku ių skaičius y a šiek iek didesnis nei 7 milijonai že onų. 1955-1991 m. pa ašy ų eks ų p ocen inė dalis y a 1,09%. Visame eks e mes jį adinsime medicininiais padaliniais. Siekian u ė i lyginamą šal inį, kilusį iš ki ų specializuo ų inkinių i e aloninio inkinio, specializuo as eisinis inkinys (angl. specialized co pus legal - 1.1 (angl. specialized co pus legal - 1.1), suda y as bend ada biaujan su Slo akijos eisingumo minis e ija, bu o su umpin as iki 1991-2011 m. suku ų eisės ak ų eks ų. Taigi bu o sumažin a be eik 49 milijonų že onų. o 33.5 million okens. Specializuo as ko pusas […] bl -2.0 […], o ien uo as į eliginę s i į, bu o išleis as 2014 m. Jo eks us suda o be eik 66 milijonai že onų, pa ašy ų nuo 1989 iki 2014 m. ( . y. eliginis ko pusas). Jį suda o daugiau nei 80% eminių žu nalų i laik aščių. Panašiai specializuo as co pus ecn-2.0-public ( oliau adinamas ekonominiu ko pusu), ski as ekonomikos s ičiai, apima ne 96,24% specializuo ų eks ų, paskelb ų eminiuose žu naliuose i laik aščiuose. Šio ko puso eks ai y a iš 1992-2014 m. i apima be eik 165 mln. že onų Tačiau eikia a k eip i dėmesį į ai, kad šie ko pusai y a he e ogeniški i apima į ai ius eks us. 2 Jana Le ická Usage and Empi ical P oduc i i y o In e na ional Kalban Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed apie ko pusų paiešką, mes nepag indėme užklausų mo ologiniu ženklinimu, su eik u kiek ienam (sub) ko pusui, į auk am į analizę, emdamiesi uo, kad lo yniškų žodžių ženklinimas pasi odė nepakankamas i klaidingas. Todėl mes pasi inkome pap as ą am ik o že onų pabaigos paiešką, p z., [lemma=.*álny], ka u su au oma iniu žodžių, ku ie a si ik inai u i ą pačią simbolių eilu ę, il a imu (ž . 4.1). 3.3 Anks esnio e apo ezul a ai Anks esniame e ape s a is iniai duomenys iš ko puso leido mums suku i analizuo ų su ikso ealizuo o p oduk y umo ei ingą. Su iksas -álny y a aki aizdžiai plačiausiai naudojamas isuose (sub) ko pusuose, o -ó ny y a p iešais dažnių ašies polių 5 (sub) ko pusuose. Kaip ma y i iš no malizuo ų ke u ių iš penkių su iksų naudojimo dažnių, jie dažniau pasi odo specializuo uose i akademiniuose eks uose ( aip, kad no malizuo i su iksų dažniai medicinos subko pusuose y a lygūs a ba ge okai i šija ipm moksliniame subko pusame, o i es ly mažesni nei e e encinėje en i ic subco pus) compa ed o he e e ence co pus. I is also no ewo hy ko pusoje). Tai iš dalies galima paaiškin i eks ų, į auk ų į šiuos (sub) ko pusus, ūšimi. 2 len elė. Analizuo ų su iksų dažnis i no malizuo as dažnis (IPM, a ejai milijone) a i inkamuose (sub) he ipm o su ixes (ins ances pe million) in he eligious co pus is man- ko pusuose. Ko pusai suski s y i pagal mažiausią iki didžiausios SuF-MEDICAL LEGAL RELI-SCIENTIF-ECO eFe - FIx SUB-SUB- CORPUS -GIOUS IC CORPUS SUB-NOM- CORPUS IC ENCE CORPUS CORPUS CORPUS Že onai Že onai Že onai Že onai Že onai Že onai IPM IPM IPM IPM IPM - 31,408 102,863 128,472 537,682 597 005 547,742 4423.94 3061.38 1948.9 3594.57 3618.5 2163.81 - 4,529 25,980 14,253 94,586 38,178 84,780 637.93 773.21 216.22 634.14 231.40 334.92 -i ný 2,683 2,256 9,176 30,402 52,574 44,655 377.91 67.14 139.20 203.25 318.66 176.41 9Te minologija | 2021 | 28 duo as su iksas. Palyginus su 4 len ele, ei ingas pasikei ė isose (sub) ko pusose, išsky us e e encinį ko pusą. Taigi, a odo, kad mažo dažnio lemų į aukimas bu o e as. Su iksas "ó ny" y a p oduk y iausias d iejuose ko pusuose (palyginus su imis 4 len elėje), o "ózny" išliko d iejų ei ingų i šuje, o "i ný" - ekonominio ko puso ei ingų i šuje. Teisės ko puse p oduk y iausias su iksas, a odo, y a -á ny, o šis pa s su iksas y a uo pačiu me u p oduk y umo ei ingai y a užim as su iksas -ó ny iek nuo odų ko puse, iek medicinos eks uose, su iksas leas p oduc i e in medical ex s and economic ex s. The las place in he -ózny bend uose moksliniuose eks uose i su iksas -i ný išliko mažiausiai p oduk y us eisiniuose i eliginiuose ko pusuose. 5. COMPARING PRODUCTIVITY ACROSS (SuB) CO PO A Kaip pažymėjome 3.1 dalyje, s a is iniai ma a imai, ku iuose naudojami neapdo o i dažniai i ipų skaičia imai, neleidė mums palygin i anks esnių ezul a ų, gau ų iš ski ingų (sub) ko pusų. Jei mes su inkame su eiginiu, a iksliau hipo eze, kad be kokio žodžio o ma imo elemen o a ba len elės 9 p oduk y umas Galimų neologizmų san ykis a p mažo dažnio lemų g upės (4 […] 1 a ejis) i ipų skaičiaus. Iš yškin ų su iksų eilu ė pasikei ė, palygin i su 4 len ele W-F equeNCy LeMMAS/TyPe a iuo e e encinis ko pus mokslinis subko pus medicininis subko pus -ózny 0.2689075 -ó ny 0.2727272 -ózny 0.2638888 -á ny 0.246666 -álny 0.2716468 -álny 0.1682785 -á ny 0.2053838 -á ny 0.2712328 -ó ny 0.1538461 -i ný 0.133333 -i ný 0.2653061 -i ný 0.888813 -ó ny 0.12 -ózny 0.2436974 -á ny 0.1284916 eisinis subko pus eliginis ko pus ekonominis ko pus -á ny 0.1212121 -ó ny 0,3 -i ný 0,3504273 - Ge ai. - 0,1álny 0.2651391 -álny 0.2647849 - Ožny - 0.1ózny 0.2115384 -ózny 0.2560975 -álny 0.0776397 -á ny 0.1985815 -ó ny 0.2307692 -i ný 0-i ný 0,1818181 -á ny 0,225 Iš naujų mone ų galima da y i iš adą (i uo pačiu me u 4.2 dalyje į odėme, kad Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed šios naujos mone os gali a si as i ne ik hapax g upėse, be i žemo dažnio ipų iduje), galima pag įs i olesnę analizę žodžių dažnio pasiski s ymu i dažnio spek ais. "F ek encijos spek as" eiškia są ašą, ku iame nu odoma, kiek dažnių są ašo ipų galima s ebė i (Ba oni 2009: 807). Iš žodžių dažnio pasiski s ymo pe spek y os e e i Lüdeling (2001: 166) pagal Schul ink apib ėžimą i ina, kad "p oduk y us modelis eo iniu požiū iu pasižymi begaliniais žodžiais (ž . Schul ink apib ėžimo ne ibo o są okos są oką), o isiškai nep oduk y us modelis u ė ų u ė i ibo ą i dažnai gana mažą žodyną". Jie a k eipia dėmesį į ai, kad "mažo dažnio ipai (įskai an hapax legomena, be aip pa ipai, ku ie pasi aiko du, ys i . .) suda o didžiąją dalį p oduk y ių modelių žodynų" i da o iš adą, kad oks palyginimas negali bū i pag įs as s anda iniais s a is iniais modeliais (2001: 167). S a is inio modelia imo ikslais 2001 m. Baayen į edė adinamąjį LNRE10 pasiski s ymą. Šių specializuo ų modelių p i alumas y a galimybė eks apoluo i ipų že onų s a is iką iš konk ečios a ankos į didesnes že onų e es i aip į e in i galimus neologizmus už šios a ankos ibų. Jie g indžiami p ognozuo ais žodynų dydžiais, gau ais iš ko pusų žemo dažnio ipų skaičiaus. Vienas iš šio modelia imo ezul a ų y a žodynų augimo k ei ės a ba, ie oj ipų že onų augimo k ei ės, ku ios skaičiuoja ipų skaičių kaip že onų skaičiaus unkciją. Tipiška šio k ei ės o ma nep oduk y iam p ocesui p asideda pakylėjimu, be ada jis "sumažėja i kon e guoja į pas o ią e ę, isą žodynų dydį" (2001: 168). P iešingai, ipiškas p oduk y us modelis u i begalinį žodyną, . y. a odo, kad k ei ė auga ne ibo ą laiką. LNRE (La ge Numbe o Ra e E en s) eo ija, kaip nep iklausoma s a is ikos s i is, a si ado 1988 m., kai G uzijos s a is ikas Es e as Chmaladze išleido knygą The S a is ical Analysis o a La ge Numbe o Ra e E en s (The S a is ical Analysis o a La ge Numbe o Ra e E en s). Kaip ašė jo mokinys Gio gi K izhinadze: "Šių pa yzdžių bend as b uožas y a as, kad ka u su keliais dažniais į ykiais y a i labai didelis skaičius labai e ų į ykių, pa yzdžiui, su dažniu 0,1,2. Bend as šių e ų į ykių skaičius, palygin i su knygoje ik ieną ka ą ap a iamų žodžių skaičiumi, negali bū i laikomas gy ybiškai s a biu šiai knygai, ačiau labai aišku, kad šie žodžiai y a absoliučiai s a būs, nes jie suda o pusę au o iaus žodynų. se a ions ypically is no la ge bu he numbe o hese e en s among all he di e en obse ed e en s is always e y signi ican . These a e e en s a e usually e y impo an . Fo ins ance, he numbe o wo ds 1Te minologija | 2021 | 28 žodžių o ma imo modelio isoje "populacijoje", . y. kalboje kaip okioje. Tuo pačiu me u galima apskaičiuo i a p ognozuo i ipų skaičių o pa ies dydžio mėginiuose, gau ais iš didesnių ko pų. Kaip minė a 4.1 dalyje, ši s a is inė p ocedū a aip pa eikalauja ipų i že onų kokybės skaičia imo, ki aip apskaičiuo o žodynų dydžio a ipų skaičia imas bū ų klaidingas […] ie oj o, kad išpjaus y ų i kon e guo ų į pas o ią e ę, k ei ė galė ų oliau aug i. 5.1 LNRE pasiski s ymas Mes nusp endėme aiky i LNRE modelius, kad iden i ikuo ume 11 p oduk y umą ski ingo dydžio ko pusuose, iš dalies dėl o, kad in e ne e aip pa y a p ieinamas a i o kodo į ankis […] Zip , ku į sukū ė e e i Ma co Ba oni (2007). Šis a i o kodo į ankis apima kele ą modelių, iš ku ių mes naudojome ibinį Zip -Mandelb o modelį ( ZM), pag įs ą Zip -Mandelb o dėsniu12. Kaip eigia au o iai, jo naudojimas pe žengia ling is ikos ibas. Zip R p iima kele ą į es ies o ma ų, įskai an pap as us dažnių są ašus i pap as us pa yzdžius, ieno že onų pe eilu ę o ma u. Galime naudo i anks esnių y imų dažnių są ašus, ku ie bu o ankiniu būdu aly i 1 e ape (ž . 4.1. dalį), o ai bu o da ienas šio me odo p i alumas. Mūsų dažnių są ašai bu o a lik i ke u iomis pag indinėmis ope acijomis (E e , Ba oni 2007): i) pa ame ų į e inimas, kai LNRE modelio M pa ame ai nus a omi iš mokymo mėginio dydžio, lyginan ikė iną dažnių spek ą su s ebimu dažnių spek u; (ii) inkamumo ge umo e inimas, pag įs as ipų skaičiaus i iksliai m ka ų pasi aikančių ipų skaičiaus ko a iancijos ma ica; (iii) žodynų augimo in e poliacija i eks apoliacija, naudojan ikė inas e es; (i ) laukiamo dažnių spek o p ognoza imas sa a ališkam mėginio dydžiui. Kaip a k eipė dėmesį E e i Ba oni (2007), šis modelia imas su elkia dėmesį ne į a ski ų žodžių ipų dažnius, o į okių dažnių pasiski s ymą (mėginyje) i ikimybę (populacijoje). 11 No ė ume padėko i už neįkainojamą mūsų kolegos Ján Mášíko pagalbą, ku is už ik ino imple12. Išsamų Zip -Mandelb o įs a ymo ap ašymą skai y ojas gali as i, p z., Ba oni 2009 m. men a ion o he ZM model o ou co pus da a. 7 Jana Le ická Ta p au inės ekonomikos naudojimas i empi inis p oduk y umas Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed 5.2 LNRE paski s ymo i e inimo aikymas "Zip R" į ankis su eikė mums žodžių dažnio spek us i ipų ženklų k ei es kiek ienam i kiek ienam su iksui kiek iename (sub) ko puse. Dėl ie os ūkumo pa eikiame ik g a ikus, odančius ipo ženklų k ei es, ku ios bu o su eguliuo os aip, kad x ašyje bū ų as pa s skalė. Y ašis ski iasi, nes ji p iklauso i a si anda, nuo ak inio am ik o su ikso ipų skaičiaus am ik oje (sub) ko puse. Mes siūlome palygin i g a ikų po as i galiausiai į e in i su iksų p oduk y umą mūsų ko pusų duomenimis. X ašis odo že onų skaičių, o y ašis odo (laukiamą) ski ingų ipų skaičių, ku į suku ia žodžių o ma imo modelis, ku iame y a ienas iš analizuo ų su iksų. Abu ko pusai, e e enciniai i moksliniai, odo ą pa į su iksų ei ingą, i š ku io y a su iksas -alny i baigiasi su iksas -ó ny. Nuo odos ko puse ijų su iksų -alny, -á ny, -ózny k ei ė didėja i aip odo jų p oduk y umą, o -i ný i , ypač, -ó ny k ei ės suš elnėja. Moksliniame subko pusyje du su iksai gali bū i laikomi p oduk y iais: - i -á ny. Likusių ijų (-ózny, -i ný, -ó ny) k ei ės auga labai lė ai, ačiau odo endenciją išlygin i g a ike esančios x ašies gale. Medicinos subko pusų i eisinių ko pusų g a ikai odo ik ieną labai g ei ai plokš umą (galbū jie pasiekia sa o didžiausią žodynų dydį), o -i ný i -ó ny auga lė ai, be pas o iai, jie pe žengia 100- ipo ašką i galbū plokš ėja po 200- ipo ašku. Teisės eks ų su iksas -alijus nuk eip as į 350 ipo ašką, o medicinos eks ų - p oduc i e su ix: -álny13. In he medical subco pus, bo h -á ny and -ózny į 800 ipo ašką (ž . y ašies skalę). Tačiau eisiniame ko puse ei ingas šiek iek ski iasi […] su iksas -i ný y a ečioje ie oje, p aeidamas su ikso -ózny, ku is a odo be eik isiškai nep oduk y us, kai k ei ė eina lygiag ečiai su x ašimi. Pasku inis su iksas -ó ny pasižymi labai lė u pakilimu i ėlesne endencija susilpnė i. No s eliginio ko puso g a ike pa eikiami ys p oduk y ūs su iksai -álny, -á ny i -ózny, e a a k eip i dėmesį į ai, kad isi penki analizuo i su iksai, a odo, y a p oduk y ūs ekonominiuose eks uose. Su ikso eilu ė abiejuose co po a emains he same. 13 Šiuose d iejuose g a ikuose ūks a in e poliacijos k ei ės su ikso -alny. To p iežas is y a x ašies skalės p i aikymas i su ienijimas isiems (sub) ko pusiams, ku ie neleido suku i okio ipo k ei ės. 3Te minologija | 2021 | 28 3 pa eikslas. Analizuo ų su iksų žodynų augimo k ei ės ko puse eisinėje ko puse 4. Analizuo ų su iksų žodynų augimo k ei ės medicinos 1 pa eikslas. Analizuo ų su iksų žodynų augimo k ei ės k ei ės mokslinių subko pusų e aloniniame ko puse 2. pa eikslėlyje. Analizuo ų su iksų žodynų augimo Religiniame ko pusas, abu k ei ės -i ný i -ó ny išlygin i ge ai po 100 ipo ašku. Jei apibend iname pi miau minė us ezul a us, susijusius su analizuo ų su iksų p oduk y umu mūsų ko pusų duomenimis, galime eig i, kad p oduk y iausias su iksas y a -alny, i šijan is ei ingą isuose (sub) ko pusuose. A odo, kad jo p oduk y umas y a didžiausias mokslo i academic ex s and in he medical subco pus, ollowed by he e e ence ko puso subko pusuose (ku a siekia 700 ipų), eliginiuose ko pusuose. 7 Jana Le ická Naudojimas i empi inis a p au inio ko puso Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed p oduk y umas (ku a ke a 600 ipo ašką), ekonominis ko pusas (ku a nuk eip a į 500 ipo ašką) i galiausiai eisinis ko pusas (didžiausias k ei ė y a a i 350 ipo aško). An ą ie ą užima su iksas -á ny, ku is y a p oduk y us 4 iš 6 (sub) ko puso. Ku ų o ma odo, kad jis nė a naudingas eisiniais i medicininiais eks ais. Aukščiausias šio su ikso p oduk y umas gali bū i 400 ipo aškas), ada a skai os ko pusas (k ai ė ke a 300 ipo seen in he subco pus o scien i ic and academic ex s ( he cu e c osses ašką), o eliginiuose i ekonominiuose eks uose k ei ė eina ne oli 300 ipo aško. Panašiai i su iksas -ózny, a odo, y a p oduk y us 4 iš 6 ko puso. Įdomu ai, kad jis, egis, y a nep oduk y us oje pačioje (sub) ko po acijoje, kaip i su iksas -á ny eisinėse i medicinos ko po acijose. Tai y a labiausiai p oduk y us ekonominiuose eks uose, ku k ei ė eina ge ai pe 200- ipo ašką, ada a skai os ko puse, ku k ei ė ke a ą pa į ašką, o likusiuose d iejuose ko pusuose k ei ė a ba palie ė ą pa į ašką, be a odo, kad en išlygs a (p im-9.0-public-p ) a ba ik eina į šį ašką eliginiame ko puse. Be o, už ašas -i ný, egis, y a p oduk y us ke u iuose iš šešių ko puso. Išlyginimo k ei ę, odančią nep oduk y umą, galima pama y i eisinės i eliginės ko po acijos g a ikuose. Jis y a p oduk y iausias ekonominiuose eks uose, ku iuose k ei ė eina ge okai i š 100 ipų aškų, o ijuose likusiuose (sub) ko pusuose ji ke a šį ašką i eina žemiau. ekonominiame Fig. 6. Vocabula y g ow h cu es o analysed su ixes ko puse eliginiame ko puse Fig. 5. Vocabula y g ow h cu es o analysed su ixes 5Te minologija | 2021 | 28 The inal su ix in he anking -ó ny – is p oduc i e in 4 ou o 6 co - Po a, aip pa . Jo nep oduk y umas bu o iden i ikuo as e e encinėse i eliginėse knygose. Didžiausias jo našumas y a medicinos i ekonomikos eks uose, ku k ei ė ke a 100 ipo ašką, akademiniuose i moksliniuose eks uose k ei ė eina ne oli šio aško, o eisiniuose eks uose ji a gu a ke a 100 ipo ašką. 25 ipo aškas. Galiausiai galima pasaky i, kad analizuojami su iksai y a p oduk y iausi moksliniuose i akademiniuose eks uose a ba specialios s i ies (ekonomikos a medicinos) eks uose, o ai nenuos abu, a siž elgian į jų e imologiją. Jų p oduk y umas, . y. p oduk y umo laipsnis, labai ski iasi a p (sub) ko pusų. Galbū įdomiausias s ebėjimas y a ijų su ikso nep oduk y umas eisinėje s i yje i mažiausias likusių d iejų su ikso p oduk y umas oje pačioje s i yje. Tai gali eikš i, kad eisiniai eks ai nepalankiai e ina leksikos kū ybiškumą, suku ian okius naujus būd a džius. Palyginus su 4 dalimi, p iedėlių ei ingo ski umą iš dalies galima paaiškin i Václa C ček (2012) pas ebė u eiškiniu, susijusiu su hapax ipo san ykis. Remian is C čeko ekspe imen ais, šis san ykis linkęs mažė i nuo didžiausios e ės 1 iki ie inio minimumo (ibid: 5). Tačiau po šio aško san ykis ėl p adeda didė i. C ček i ina, kad ai y a "kažkoks bend as didelių eks ų inkinių kiekybinis p incipas" (ibid: 14). Panašu, kad hapax ipo unkcijos o ma y a maždaug okia pa i ne i ipologiškai ski ingoms kalboms, ačiau eks inio mėginio dydis p iklauso nuo kalbos ipo. No in pasiek i minimalią hapax ipo san ykį, C ček eigia, kad anglų ko pusas u ė ų apim i ben 3 milijonus že onų, o čekų ko pusas (i mes ikime, kad slo akų ko pusas aip pa dėl d iejų kalbų ipologinio yšio) u ė ų apim i ne 58 milijonus že onų. Kadangi du mūsų analizės subko po ai y a mažesni už C čeko ibą, jų hapax ipo san ykis y a hapax ipo unkcijos mažėjančioje dalyje. 6. Iš ados Tęsdami sa o y imus, ku iuose daugiausia dėmesio bu o ski iama pasi ink ų su iksų p oduk y umui ski inguose ko pusuose i s i yse, mums pa yko a saky i į abu ke i ame sky iuje pa eik us klausimus. 1. Mes sugebėjome į ody i, kad iš ko puso išgau os mažo dažnio lemos aip pa apima galimus neologizmus i , no s jų pasiski s ymas gali ski is p iklausomai nuo ko puso 7 6 Jana Le ická Usage and Empi ical P oduc i i y o In e na ional Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed duomenų, jos gali pakeis i p oduk y umo ei ingą, pag įs ą hapax/ ipo o mulė. 2. Mes nus a ėme i aikėme s a is inį modelia imą, kad į e in ume p oduk y umą isose ko po acijose […] LN e pasiski s ymuose. Įdiegdami a i osios šal inės į ankį su mūsų ko puso duomenimis, mes ga ome izualų p oduk y umo modelia imą, ku is leido mums eig i, kad analizuo ų su iksų p oduk y umas ski iasi ne ik lyginan bend us i mokslinius eks us, be i a p ski ingų specializuo ų s ičių. Mes manome, kad modelia imas aiškiai pa odo kiek ieno iš analizuo ų su iksų ik ąjį po encialą gamin i naujus ipus a i inkamoje s i yje. Tačiau šio s aipsnio 4 i 5 dalių ezul a ai i ei ingai y a gana a pusa yje nesude inami, nes pi masis y a pag įs as iesiogiai neapdo o ais duomenimis - ipų i hapaxų a ba mažo dažnio ipų skaičiumi konk ečiame (sub) ko puse, o an asis - ikė inais dažnio spek ais kiek ienam (sub) ko pusiui. T umpai a ian , uo a pu, kai pi masis odo ak inius duomenis, an asis siekia į e in i konk e aus kalbos elemen o p oduk y umą. Todėl didesniems medicinos i eisės eks ų ko pusams u ė ume iden i ikuo i daugiau hapaxų, o ai gali sukel i ki okį su iksų ei ingą. Mūsų p ielaidos galiausiai gali bū i pa ik in os a ei yje a liekan y imus, analizuojan pla esnius ko pusus, ku iuose y a ep ezen a y us konk ečių domenų a i inkamų eks ų ipų pa yzdys, nes eks ų žan ai aip pa gali aidin i aidmenį mo ologiniame elemen o p oduk y umo s i yje. A siž elgian į ai, kad ne i didžiausias ko pusas neapim ų isų žodžių, mes manome, kad y a p o ingiau į e in i be kokio elemen o mo ologinį p oduk y umą naudojan sudė ingesnius me odus nei neapdo o as ipų a že onų skaičius. Galiausiai galima saky i, kad mes galime iden i ikuo i p aei ies p oduk y umą žodžių o ma imo modeliu a elemen u. Mes aip pa galime pa eik i ski ingus jo būsimo eksploa a imo, . y. Baayen po encialaus p oduk y umo, į e inimus. Be o, ne jei s a is inius ma a imus papildysime kokybine analize, u ė ume a siž elg i į da ieną ak ą: kaip eisingai eigia Fe nández-Domínguez, mo ologinio p oduk y umo ikimybės p ognozes eikė ų su ok i ex alinguis inių eiksnių kon eks e i ypač ų, ku ie susiję su kalbos bend uomenės pa adinimų po eikiais. "Jei nė a pa adinimo po eikio, negali bū i p oduk y aus žodžių o ma imo" (Fe nández-Domínguez 2013: 438). 7 7Te minologija | 2021 | 28 P ipažinimai S aipsnis bu o pa ašy as Slo akijos nacionalinio ko puso p ojek e, ku į ėmė by he Slo ak Academy o Sciences, Minis y o educa ion, Science, esea ch and Slo akijos Respublikos spo o minis e ija, Slo akijos Respublikos kul ū os minis e ija i Slo akijos mokslų akademijos Ľudo í Š ú ling is ikos ins i u as. Šal inių są ašas Slo ėnijos nacionalinis ko pusas. Ko pus p im-7,0 k. B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SA 2018. Galima susipažin i su: h ps://ko pus.sk. Slo ėnijos nacionalinis ko pusas. Ko pus p im-9.0-public-p . B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SA 2020. Galima susipažin i su: h ps://ko pus.sk. Slo ėnijos nacionalinis ko pusas. Ko pus p im-9.0-juls-all. B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SA 2020. Galima susipažin i su: h ps://ko pus.sk. Slo ėnijos nacionalinis ko pusas. Ko pus Legal-1.1. B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SA 2013. Galima susipažin i su: h ps://ko pus.sk. Slo ėnijos nacionalinis ko pusas. Ko pusas BF-2.0. B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SA 2014. Galima susipažin i su: h ps://ko pus.sk. Slo ėnijos nacionalinis ko pusas. Ko pus ecn-2.0-public. B a isla a: Jazyko edný ús a Ľ. Š ú a SA 2016. Galima susipažin i su: h ps://ko pus.sk. Slo níko ý po ál Jazyko edného ús a u Ľ. Š ú a SA h ps://slo nik.juls.sa ba.sk. "Zip R" pake as. Galima as i ad esu: h p://zip . - o ge. -p ojec .o g. REFERENCES Assadi Houssem, Bou igaul Didie 1995: Classi ica ion d’adjec i s ex ai s d’un co pus pou l’aide à la mo- délisa ion de connaissances. – T oisièmes jou nées in e na ionales d’analyse des données ex uelles, 313–320. Baayen . Ha ald, Liebe ochelle 1991: P oduc i i y and english de i a ion: a co pus-based s udy. – Lin- guis ics 29, 801–843. Baayen . Ha ald 1992: quan i a i e aspec s o mo phological p oduc i i y. – Yea book o Mo phology 1991, eds. g. e. Booij, J. an Ma le, Do d ech : Kluwe Academic Publishe s, 109–149. Baayen . Ha ald 1993: On equency, anspa ency, and p oduc i i y. – Yea book o Mo phology 1992, eds. g. e. Booij, J. an Ma le, Do d ech : Kluwe Academic Publishe s, 181–208. Baayen R. Ha ald 1994: P oduc i i y in p oduc ion. – Language and Cogni i e P ocesses 9, 447–469. Baayen R. Ha ald, Renou An oine e 1996: Ch onicling The Times: P oduc i e Lexical Inno a ions in an english Newspape . – Language 72, 69–96. Baayen . Ha ald, Liebe ochelle 1997: Wo d equency dis ibu ions and lexical seman ics. – Compu e s and he Humani ies 30, 281–291. Baayen . Ha ald 2009: Co pus linguis ics in mo phology: mo phological p oduc i i y. – Co pus Linguis ics. An in e na ional handbook, eds. A. Lüdeling, M. Ky o, Be lin, Mou on De g uy e , 900–919. Bake Paul, Ha die And ew, Mcene y Tony 2006: A Glossa y o Co pus Linguis ics, Edinbu gh: Edinbu gh Uni e si y P ess L d. A ailable a : h ps://pd s.seman icschola .o g/856a/9640311005 8a97ab98976c9209 aa12120a.pd . Ba oni Ma co 2009: Dis ibu ions in ex . – Co pus Linguis ics. An in e na ional handbook, eds. A. Lüdeling, M. Ky o, Be lin, Mou on De g uy e , 803–822. A ailable a : h ps://home.sslmi .unibo.i /~ba oni/pub- lica ions/hsk_39_dis _ e 2.pd . Ca iè e Isabelle 2008: Médi e m: encodage des adjec i s médicaux. – Co pus e dicionnai es de langues de spéciali- és, eds. F. Manize, P. Du y, N. A lin, C. ougemon , g enoble: P esses uni e si ai es de g enoble, 175–196. C ček ácla 2012: How La ge is he Co e o Language. – Co pus Linguis ics 2011 [online], Bi mingham. A ailable a : h ps://www.bi mingham.ac.uk/Documen s/college-a slaw/co pus/con e ence-a - chi es/2011/Pape -145.pd . Daille Béa ice 2001: quali a i e e minology ex ac ion: Iden i ying ela ional adjec i es. – Recen ad ances in compu a ional e minology, eds. D. Bou igaul , C. Jacquemin, M.-C. L’Homme, Ams e dam: John Ben- jamins Publishing Co, 149–166. 7 8 Jana Le ická Usage and Empi ical P oduc i i y o In e na ional Adjec i al Su ixes in Slo ak Re isi ed Dokulil Miloš 1962: Teo ie oření slo , P aha: Naklada els í ČSA . E e S e an, Lüdeling Anke 1991: Cons aining psycholinguis ic models o mo phological p ocessing and ep esen a ion: he ole o p oduc i i y. – Yea book o mo phology 1991, eds. g. Booij, J. an Ma le, Do - d ech : Kluwe Academic Publishe s, 165–183. e e S e an, Ba oni Ma co 2007: The zip R lib a y: Wo ds and o he a e e en s in R. P esen a ion a useR! 2006: The Second R Use Con e ence, Vienna, Aus ia. A ailable a : h ps://zip . - o ge. -p ojec .o g. e e S e an 2004: A simple LN e model o andom cha ac e sequences. – P oceedings o JADT 2004, 411–422. Fe nández-Domínguez Jesús 2013: Mo phological P oduc i i y Measu emen : explo ing quali a i e e sus Quan i a i e App oaches. – English S udies 94, 4, 422–447. ga abík ado an, giani so á Lucia, Ho ák Alexande , Šimko á Má ia 2004: Tokenizácia, lema izácia a mo o- logická ano ácia Slo enského ná odného ko pusu: in e nal documen o manual mo phological anno a ion. Unpublished. A ailable a : h ps://ko pus.sk/a achmen s/publica ions/2004-ga abik-giani so a-ho ak-sim- ko a- okenizacia.pd . Ho ecký Ján 1956: Základy slo enskej e minológie, B a isla a: VEDA. Ho ecký Ján 1999: In e nacionalizácia a eu opeizácia slo enčiny. – In e nacionalizácia súčasných slo an- ských jazykoch: za a p o i, ed. J. Bosák, B a isla a: eda, 80–82. Hulse Vic o ia 2011: P oduc i i y in mo phological nega ion: a co pus based app oach, The uni e si y o Man- ches e . A ailable a : h ps://www. esea ch.manches e .ac.uk/po al/en/ heses/p oduc i i y-in-mo pholog- ical-nega ion-a-co pusbased-app oach(266d2241-a266-4b99-8 ab-e19571381d8 ).h ml. K izhinadze Gio gi 2010: La ge numbe o a e e en s: Di e si y analysis in mul iple choice ques ionnai es and ela ed opics, Vic o ia Uni e si y o Welling on doc o hesis. A ailable a h ps://co e.ac.uk/download/ pd /41336663.pd Le ická Jana 2021: Usage and empi ical p oduc i i y o in e na ional adjec i al su ixes in Slo ak based on gene al and specialised co po a. – Jazyko edný časopis 72, 2 (in p in ). L’Homme Ma ie-Claude 2002: Fonc ions lexicales pou ep ésen e les ela ions en e e mes. – T ai emen au oma ique des langues 43, 1, 19–41. L’Homme Ma ie-Claude 2003: Adjec i s dé i és séman iques dans la s uc u a ion des e minologies. – Jou nées d’é ude Te minologie, On ologie e ep ésen a ion des connaissance, Lyon. Maniez F ançois 2002: Dis ingue les e mes des colloca ions: é udes su co pus du pa on < Adjec i – Nom > en anglais médical. – Ac es du colloque TALN de Nancy 1, 24–27 juin 2002, 345–350. an Ma le Jaap 1992: The ela ionship be ween Mo phological P oduc i i y and F equency: A Commen on Baayen’s Pe o mance-O ien a ed Concep ion o Mo phological P oduc i i y. – Yea book o Mo phology 1991, eds. g. Booij, J. an Ma le, Do d ech : Kluwe Academic Publishe s, 151–163. Nábělko á Mi a 1996: a ian nosť ako p ok dynamiky adjek í nej pa adigme. – Slo enská eč 61, 257–266. Nacca a o Chia a 2016: A co pus-based quan i a i e app oach o he s udy o mo phological p oduc i i y in diach ony: The case o samo-compounds in ussian. – A Blend o MaLT Hanna Ch is , eds. D. Kle no šak, L. Sönning, . We ne , Bambe g: uni e si y o Bambe g P ess, 133–153. No mand Syl ie, Bou igaul Didie 2001: Analysing adjec i es used in a his opa hology co pus wi h NLP ools. – Te minology 7, 2, 155–164. Plag Ingo, Dal on-Pu e Ch is iane, Baayen Ha ald 1999: Mo phological p oduc i i y ac oss speech and w i ing. – English Language and Linguis ics 3, 2, 209–228. Säily Tanja 2018: Change o a ia ion? P oduc i i y o he su ixes -ness and -i y. – Pa e ns o Change in 18 h Cen u y English. A Sociolinguis ic App oach, eds. T. Ne alainen, M. Palande -Collin, T. Säily, Am- s e dam: John Benjamins, 197–218. Še číko á Magda 2014: Zjišťo ání slo o o né p oduk i i y z ko puso ých da : přípony od ozující náz y las nos í. – Naše eč 97, 228–240. Š ícha F an išek 2012: Jak epoše elek onických ko pusů následo a Miloše Dokulila (Miloši Dokulilo i ke s ému ý očí na ození). – Jazyko ědné ak uali y 49, 95–107. Š ícha F an išek 2002: K Dokulilo u pojmu slo o o né p oduk i i y (z hlediska ko puso é analýzy). – Češ ina doma a e s ě ě 4, 302–310. Š ícha F an išek 2007: Ko puso é s a is iky a slo o o ná p oduk i i a. – G amma & Co po a/G ama ika a ko pus 2005, eds. F. Š ícha, J. Šimandl, P aha: Academia, 250–257. Š ícha F an išek 2009: Slo o o ná p oduk i i a a g ama ičnos : g adační exp esi ní adjek i a s p e ixy p a-, pře- a ele- současné psané češ ině. – Esla ís ica Complu ense 9, 145–170.