Fá ima No onha8Te minologinis ski umas specializuo ame disku se:
The Case o he Medi e anean Die
"Doi.o g." 10.35321 e m30-1"
Te minologinis ski umas specializuo ame disku se:
Vidu žemio jū os egiono die os a ejis
FÁTIMA NORONHA
Alga e uni e si e as, Cen o de In es igação em Comunicação e A es (CIAC)
ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0003-3583-5991
Abs akcija
Šiame da be mes pa odome, kaip e minologiniai ski umai, a si adę a p ski ingų
specialis ų g upių, da o į aką e minologinėms duomenų bazėms. Mes naudojame
Vidu žemio jū os egiono mi ybą kaip a ejo y imą, sudė inę s i į, ku ioje adicinės
eiklos u i sa o į e p ą žinią i e minologiją, ku i, ačiau, e ai a siž elgiama į
pag indinius e minologinius iš eklius. No s i neiš engiama, ski ingose
bend uomenėse a si andančias ski umas u i bū i inkamai a komas i
paaiškinamas. Mes siūlome specialis ų i specializuo ų disku sų są okos pe spek y ą,
leidžiančią e ek y iau o ganizuo i specializuo us ko pusus i ge iau sup as i dias inių
a iacijų kilmę. Mes aip pa pa eikiame eo inę ekologinėje ling is ikos pag indu
pag įs ą sis emą s i ims, ku iose adicinės bend uomenės a lieka specialis ų
aidmenį. Mūsų ikslas - padė i komunikaciniams a pininkams p iim i ge esnius
sp endimus i in o muo us pasi inkimus, p iklausomai nuo jų ikslo.
Pag indiniai žodžiai: e minologinė a iacija, dias a inė a iacija, ekologinė ling is ika, Vidu žemio jū a
Die , specialised discou se.
ANOTACIJA Šiame da be a skleidžiame, kaip e minijos duomenų bazes eikia
e minologinis a ian iškumas, susida an is dėl specialis ų g upių ski umų. A ejo
analizei pasi enkame Vidu žemio jū os egiono die ą sudė inę s i į, ku ios adicinei
eiklai būdingos nusis o ėjusios sa i os žinios, sa a e minija, be ji e ai
į aukiama į pag indinius e minologijos iš eklius. No s a ian iškumas
neiš engiamas, ski ingose bend uomenėse susida an į a ian iškumą eikė ų
inkamai į e in i i paaiškin i. Mes siūlome specialis o i specializuo o disku so
požiū iu g indžiamą koncepciją, ku i leis ų inkamiau suda y i specializuo us
eks ynus i ge iau su ok i dias a inio a ian iškumo kilmę. S i ims, ku iose
specialis ų aidmuo
9Te minologija | 2023 | 30 a adicliekainės bend uomenės, siūlome aiky i
ekoling is ika g indžiamą eop iklausomai nuo keliamo ikslo, in o ma y esnius
inę sis emą. Siekiame padė i komunikacijos a pininkams p iim i ge esnius i ,
sp endimus. ESMINIAI ŽODŽIAI: e minologinis a ian iškumas, dias a inis
a ian iškumas, ekoling is ika, Vidu žemio jū os egiono die a, specializuo as
disku sas.
Įžanga
Te minologinė a iacija y a ienas iš daba inių e minologijos s udijų
in e esų, kai ku ie au o iai disku uoja, kaip ex alinguis iniai i
in alinguis iniai eiksniai į akoja šiuos eiškinius i , odėl, domeno
e minologiją. Kaip e minų a iacija yks a disku se, kai e minai y a
e balizuo i, pe duodami i dalijami, ezul a as dažnai iš eiškiamas
ski ingais pa adinimais, a spindinčiais ski ingus disku sinius apsiaus ymus
man needs, communica i e goals, cogni i e s uc u es, and knowledge e-
su konk ečiu dalyku (F eixa 2006, 2013, Fe nández-Sil a e al.
2014; F eixa, Fe nández-Sil a 2017).
Todėl e minologinis da bas neapsi iboja žinių ep ezen acija, nes jis u i s a bią komunikacinę
unkciją, apimančią komunikacinės a pininka imo eiklos specialis ų, lauko ekspe ų, pedagogų,
kalbų poli ikos o muo ojų i isuomenės po eikius. Tai pasiekiama ku ian i eikian
e minologinius iš eklius. Šie iš ekliai u ė ų a i ik i a p au inius s anda us, kad bū ų laikomasi
ikslumo, pa ikimumo i e ek y umo p incipų, uo pačiu pašalinan i kon oliuojan e minų
ski umus. Tačiau ski umai a si anda, o ka ais jų kilmė i p iežas ys y a įkūnijamos pa ies
e minologinio da bo me odikose i eikia ne dideles i populia ias duomenų bazes. No onha i Célio
Conceição (No onha 2018; No onha, Conceição 2020a) pa odė ne ikė ų a iacijų o mų bu imą kai
ku iuose a i inkamuose e minologiniuose šal iniuose, ku iuos pap as ai naudoja ak akul ū os
s i ies e ėjai anglų i po ugalų (Eu opos) kalbomis. Šie p oduk ai (p z., IATE1, Eu o e mbank) y a
a p au inių o ganizacijų a ko po acijų nuosa ybė. Jie daugiausia engiami idaus ikslais, eisės
ak ų i adminis acinių kon eks ų a eju, siekian page in i nuoseklumą idiniame i (a ba)
išo iniame lygyje. Nepaisan o, bu o as as ne ikė as į ai ių a ejų, susijusių su šių iš eklių
e minų ski umu, skaičius. 1 len elėje pa ody a, kaip 1 IATE - In e ak y i e minologija Eu opai
(h ps: www.ia e.eu opa.eu/home [įei a 21 05 20 23).
Fá ima No onha10 Te minologinis ski umas specializuo ame disku se:
The Case o he Medi e anean Die
as pa s IATE į ašas (ID #1129093) y a pa adin as ski ingomis
ling is inėmis o momis.
1 len elė. IATE e minų bazės (Į ašas ID #1129093) pa adinimų a iacija, odan i ski ingas o pa ies są okos
pa adinimų o mas
PORTUGALIJA, ANGLIJA, FRANCIJA,
RUMANIJA, Įs a ymai, ak akul ū os ūkis,
ak akul ū os ūkis, ak akul ū os ūkis
ak akul ū os ūkis, ak akul ū os ūkis,
ak akul ū os ūkis, ak akul ū os ūkis,
ak akul ū os ūkis, ak akul ū os ūkis,
Kai nė a jokios ki os in o macijos, ji leidžia naudo ojams pla in i
nekon oliuojamas pa adinimų kin amumo o mas. Pasika ojančiu
naudojimu kai ku ios o mos galiausiai osilizuojasi, . y. jos ampa p iim os
kai ku iose disku sinėse bend uomenėse (No onha, Conceição 2017; 2020a). Be
o, kai ku ios o mos nė a ieningai p ipažin os a p iim os ski ingose
specializuo ose bend uomenėse, p z., adminis acinių specialis ų,
mokslininkų i ki ų specialis ų. Todėl mes u ime ski ingas bend uomenes,
naudojančias ski ingas denominacijas.
Tai kelia kele ą klausimų. A ku ian šias duomenų bazes bu o a siž elg a
į isus a i inkamus specialis us? Kas bu o palik as i kieno žinios bu o
a s o aujamos planuojan i ku ian e minologinį iš eklius? Kaip
sp ęs i į ai o ę, kad bū ų galima page in i e minologinius iš eklius,
eikian ge esnę in o maciją apie į ai o ę?
2. DIASTRATINIS VARIATYVAS
Kin amumas gali u ė i ski ingas p iežas is, i jam sp ęs i gali p i eik i
požiū io, ku is a siž elg ų į į ai o ę specializuo ame disku se. Be o,
ski ingos disku sinės bend uomenės gali bū i ne ik mokslo a echninių
disku sų, be i bend uomenių, u inčių ski ingą kul ū inę i socialinę kilmę
(Pic on 2010, 2014; Te cedo -Sánchez 2011; Condamines 2017; Dela igne 2017).
Tai gali bū i a iacijos šal inis, . y. dias a inė a iacija, ku i a si anda
disku sinėse p ak ikose, ku ias a lieka ski ingos specialis ų
bend uomenės šioje s i yje kaip socialinių i kul ū inių ski umų pasekmė.
Kaip pažymėjo Pic on i Du y (2017)
11Te minologija | 2023 | 30 dias a inė a iacija bu o sumažin a iki ski umų
a p specializuo o i nespecializuo o a ba ulga izuo o disku so. Jie aip pa
mano, kad am ik oje kompe encijos s i yje y a į ai ių scena ijų, ku iais
specialis ai bend auja a pusa yje, i , s a biausia, y a į ai ių ipų
specialis ų, ku ie naudoja sa o konk ečius e minus.
(Pic on, Du y 2017: 61).
Pap as ai e minologijos dėmesys su elk as į akademinius i echninius
kon eks us, ku ie laikomi na ū alia specializuo ų žinių, aigi i specializuo ų
disku sų, aplinka. Kadangi didžioji dalis e minologijos da bo y a pag įs a
ko pusinės ling is ikos me odikomis, e minologija naudojama echninėse i
specialised ex s p oduced by discu si e communi ies ha a e conside ed
mokslinėse eiklos s i yse. Didesnė eks ų gamyba šiose eiklos s i yse leidžia
gau i didelius medžiagų kiekius, o e minologijos y imai y a ap ibo i am
ik omis disku sinėmis bend uomenėmis. Tai u i bū i a siž elgiama ieškodami
e minologinių a iacijų p iežasčių, kad ge iau sup as ume a iaciją, . y.
as e ms ci cula e in a con ex o complex social, cul u al, and commu-
nica i e p ac ices. Opening ou pe spec i e on hese in e ac ions will al-
dias inę a iaciją. Kaip Conceição
eigia (2005):
Negalime supap as in i g upių, ku ios laikomos kul ū iniu požiū iu hegemoninėmis
(specialis ai), e minologijos, nes e minologinė ha monizacija yks a daugiausia
ski inguose p ocesuose i ski inguose socialinių eiksmų i komunikacinių
s uk ū ų lygmenyse. Tai aip pa y a būdas už ik in i kon inuumą a p bend os
kalbos i specializuo ų kalbų (Conceição 2005:
137).2
Mes dalijamės šiuo požiū iu: e minų y imas negali bū i ap ibo as ien ik
kalbė ojų bend uomenei kaip ienin eliems domeno a s o ams. Išėjimo aškas
u i a siž elg i į ski ingas disku sines pe spek y as i a e i apib ėžimą, kas
gali bū i laikomas specialis u. Daugelyje s ičių, pa yzdžiui, spo o, daugelis
specialis ų nė a mokslininkai a ne p o esionalai: jie y a nep o esionali
specialis ai, nes jie gali u ė i pakankamai žinių apie šią s i į, kad galė ų sup as i
i suku i specializuo ą disku są, kaip eigia Bowke is i Pea sonas (2002): […]
specializuo a s i is nebū inai u i bū i labai […] echninė[…], aip pa ekspe ai
ne u i bū i […]p o esionaliai[…]. Pa yzdžiui, jei u i e 2 mūsų e imą; o iginalus
p ancūzų kalba.
"Fa ima No onha: ""Te minologinis ski umas specializuo ame disku so: hobis,
The Case o he Medi e anean Die
pa yzdžiui, quil ing a ba kalnų d i ačių, y a kele as specializuo ų e minų, susijusių
su šiuo hobis"" (Bowke , Pea son, 2002: 27)." Condamines (2017) pa eikia da ieną
p amoginės ž ejybos pa yzdį i ai, kaip emocinis eiksnys eikia p ak ikų e minų
naudojimą, dalijimąsi i kei imąsi. Ji a k eipia dėmesį į mažesnį dėmesį, ski iamą
e minų elgesiui disku suose, ku ie laikomi specializuo ais, be gaminami už echninių
i mokslinių bend uomenių ibų, ypač kai kalbė ojas y a emociniu požiū iu susijęs su
s i imi, o disku sas nė a neu alus, i a k eipia dėmesį į po eikį egis uo i
e minus, ku ie dažnai laikomi ža gonu: […] Aš i inu, kad specializuo ose spo o a
hobio s i yse, ai, kas a odo kaip ža gonas (iš e minų a naudojimo, oli nuo ų,
ku ie naudojami […] neu aliose si uacijose) u i bū i ap ašy a i egis uo a
žodynuose
(Condamines 2017: 14).
Kalban apie yno degus acijos s i į, Gau ie (2019) aip pa pažymi, kad p amonės
specialis ų i a o ojų naudojama e minologija yno degus acijose y a labai
pag įs a ju imo i (labai) subjek y iais k i e ijais. Jis nu odo, kad eikia holis inio i
no a o iško požiū io kaip būdo y inė i sudė ingas s i is, ku iose į ai ios
suin e esuo osios šalys i disku siniai kon eks ai są eikauja p o esiniu, ins i uciniu
i asmeniniu lygiu. Todėl no in p ia ė i p ie šių specializuo ų s ičių su isa jų
sudė ingumu, eikia išei i iš neu alių, a iamai objek y ių i klaidingai sklandžių
disku sų […], ku ie neabejo inai u i isą sa o eikšmę, kai ikslas y a g iež ai
e minologinis i no ma y us […], in eg uo i mažiau sklandžius duomenis, ku iuos mes
siūlome adin i "susipykančiais disku sų", . y. uos, ku iuose yks a ginčai,
diskusijos, idinės į akos a i inkamoje s i yje […].
2019: 377).3
Taigi, jei p ipažinsime, kad specialis as nebū inai a i inka aukš ą išsila inimo
p o ilį, galėsime paž elg i už echninio i akademinio kon eks o ibų, adicinio
e minologijos dėmesio. Tai apima ne ik lais alaikio eiklą, be ypač eiklą i
bend uomenes, daly aujančias adicinėje eikloje. Šiose bend uomenėse
žinios i "know-how" dažnai y a empi inės i gaunamos pe p o ė ių p ak iką
i ne o malius mokymosi p ocesus, okius kaip moky ojo i mokinio san ykiai.
Tačiau ši būklė dažnai nė a e inama socialiniu požiū iu. Gynan k ali ikuo us
specialis us 3 Mūsų e imas; o iginalus p ancūzų kalba.

13Te minologija | 2023 | 30 jie aip pa u ė ų bū i laikomi a i inkamais
whose know-how is based on expe ience, Conceição (2006) no ed ha
komunikaciniais in e enien ais domeno e minologijoje:
[…]...> adicinėje eikloje, ie oj žinių, socialiai e inamų o maliu išsila inimu,
y a žinių, gau ų pa i imi, ku i y a p as ai socialiai e inama. Taigi mes
i iname, kad "da bininkai" aip pa u i bū i laikomi sa o eiklos specialis ais i
kad jų žinios aip pa y a specializuo os (Conceição 2006: 497).4 Tada ski ingos
bend uomenės gali u ė i sa o disku są, sa o e minologiją, i jos gali gene uo i
ski ingą dinamiką domeno e minologijoje. Nepaisan o, kai ku iose
bend uomenėse ne u ė ų bū i specialis ų, nes jie y a už akademinės s e os ibų,
nepaisan jų u imų įkūnijamų žinių i jų gebėjimo juos pe duo i pe kalbą. Galima
p aleis i disku sus, suku us iš akademinio a echninio kon eks o, aip pa
e minologiją, ku ią jie gali u ė i, i būdą, kaip šie e minai keičiasi šiose
bend uomenėse. Tai paska ino mus pe s a s y i eo inius i me odologinius
me odus, kaip ge iau sp ęs i a iacijas, . y. dias a ines, ypač domenuose su
disku sinėmis bend uomenėmis, ku ias pap as ai neapima didelės duomenų bazės.
3. TAIKAUS y imas: Vidu žemio jū os egiono mi yba
3.1 Vidu žemio jū os egiono die os apib ėžimas
No ėdami ilius uo i sa o požiū į, mes ėmėmės Vidu žemio jū os die os (MD) kaip y imo pa yzdžio. Šią
są oką sukū ė Ancel Keys (Real & G aça 2019; Delgado e al. 2022) kaip žmonių gy enimo būdo aizdą.
Vidu žemio jū os egiono mi yba5 bu o į auk a į UNESCO 2013 m. nepap as osios žmonijos kul ū os
ing a ound he Medi e anean Basin and no me ely a ood pa e n. The
pa eldo ep ezen a y inį są ašą6 i apib ėž a kaip " įgūdžių, žinių, i ualų, simbolių i adicijų
inkinys, susijęs su pasėliais, de liaus nuėmimu, ž ejyba, gy ulininkys e, išsaugojimu, pe di bimu,
i imu i ypač mais o dalijimu. Gy ybės aplinkos i jos i mų ge bimas lemia a ią ekonomiką, ku ioje
daugiausia dėmesio ski iama sezoninių p oduk ų a ojimui a ba pap as am 4 mūsų e imui; o iginalus
po ugalų kalba. 5 Die a […] iš g aikiško žodžio díai a, eiškiančio gy enimo būdą, gy enimo s ilių. 6
Vidu žemio jū os die a, UNESCO. Galima as i ad esu: h ps: www.ich.unesco.o g
en.RL/medi e anean-die -00884 cooking; mais o cheminė sudė is; Š en ės i š en ės; Daly a imas
[A ku as 20 05 2023].
Fá ima No onha14 Te minologinis ski umas specializuo ame disku se:
The Case o he Medi e anean Die
mais o konse a imo i pe di bimo me odai. UNESCO apib ėž yje į i in os
okios e ybės kaip d augiškumas algymo me u kaip esminis socialinis
i ualas, ski as ie os bend uomenių kul ū inės apa ybės į i inimui i
a umui. Ki os e ybės, į auk os į UNESCO apib ėžimą, y a s e ingumas,
a pkul ū inis dialogas, paga bas kul ū inei į ai o ei i kul ū inėms
iš aiškoms bei š en ės. Fizinis ak y umas aip pa į auk as į MD e ybių
inkinį, ku is a spindi laiką, kai ai eiškė ankinį da bą i ki as izines eiklas
(p z., žemės ūkio da bą, ama ą). Į
1 pa eikslas. MD sis ema (Real e al 2020)
Mais o
Cen al ole o wa e on ood and
Kommensalumas; Iš esmės ege a ų
(a k eipki e dėmesį į g ūdus, ankš inius
mainus aisių, žolių, iešu ų i sėklų); aupomumas;
Vie os gamyba; Konse a imas (sūdymas,
džio inimas, sūdymas); sezoniškumas; Pap as as i imas;
ans o macija; Duonos,
yno i aly uogių aliejaus ilogija
d augiškumas
Communi y; Ea ing oge he ; Family;
modelio žinios, skonis i adicijos; Socialinis
augalus, da žo es, i komunikacijos
T a us
Dėmesys š iežiems i ie iniams
p oduk ams, sezoniškumui i a iam gamybai;
Vidu žemio jū os egiono gy enimo būdas;
izinis ak y umas; Apsauga i naudojimasis
Vidu žemio jū os k aš o aizdis; Ga bė
i bend a imas su gam a; Poilsis; Ve ybės
(kū ybiškumas, s e ingumas, a pkul ū inis
dialogas, kaimynys ė, paga bas į ai o ei, dalijimasis)
gy enimo būdas Mais as
Gamyba
Žemės ūkis (biologinė į ai o ė, ie inė
gamyba, ie inėms ekosis emoms
p i aiky ų ūšių gamyba, a i gamyba,
adicinė gamyba); Gy ūnų auginimas;
Ž ejyba
Animal husband y; Chan ; Cooking; C a s ( ood consump ion, p ese a ion, anspo s); Fishing; Food p ocessing (example:
išsaugojimas); Gas onomija; de liaus nuėmimas; pa eldas; Žinios; Poezija; Religiniai i pagoniški i ualai; įgūdžiai; simboliai; T adicija
Tu in į akos:
Aplinkos
Klima as; Flo a;
Mais o a umas
ekonomi-
ap aliosios
Mais o
mais o modelio;
Rinkos
ka
ekonomikos;
kei imasis,
s e ingumas i
S eika os u izmas
S eika os ska inimo ag o u izmas;
susi a imas dėl
abipusė paga ba; Mi ybos es o anai
Kul ū a
Kul ū a
Kul ū a
Kul ū a
15Te minologija | 2023 | 30
UNESCO ap ašyme mo e ys aip pa a lieka s a bų aidmenį pe duodan
adicines žinias i saugan seno ines echnikas. Vie os inkos eikia kaip
ik i o umai, iš ink os ie os žinių kei imui, dalijimosi i pe da imui bei e slo
užbaigimui. MD koncepcinį sudė ingumą ap a ė Real e al. (2020), ku ie pasiūlė
koncepcinę sis emą, kad bū ų page in a koncepcijos komunikacija i jos
skleidimas isuomenei, uo pačiu p isidėdamas p ie iešosios poli ikos, ski os
jos apsaugai, kū imo. Jų modelis (Fig. 1) bu o pag įs as ke u iais amsčiais:
mais u, d augiškumu, a iu mais o gamyba i gy enimo būdu, ku ie y a
"kul ū inis modelis, u in is į akos okioms s i ims kaip aplinka, ekonomika,
s eika a i u izmas" (Real e al.
2020: 6).
Modelis a skleidžia daugiadisciplininę i a pdisciplininę sis emą, ku ioje
galime as i ski ingus kul ū inius, socialinius i aplinkosaugos ma menis,
aip pa ski ingus in e encinių subjek ų sluoksnius ski ingose eiklos
s i yse. Todėl žinios y a į e p os į bend uomenes, susijusias su adicine
eikla, i jos gali aidin i aidmenį domeno disku se i e minologijoje.
Vidu žemio jū os egiono mi ybos e minologija: pi masis me odas
Anks esnis Machinho (2018) a lik as MD e minologijos y imas pa odė, kad šis
daugiadisciplininis i a pdisciplininis scena ijus a i inka sudė inės s i ies
apib ėžimą (Conceição 2005; F éja ille 2009). Kompozi inės s i ys y a sudė ingi
s uk ū iniai ski ingų eiklos s ičių inklai, ku ie nuola ukdo ienas ki am.
Juos a s o auja labai į ai ūs suin e esuo ieji subjek ai, ski ingi specialis ai
iš ski ingų socialinių i kul ū inių bend uomenių bei kilmės, u in ys ski ingą
bend a imo kon eks ą, dėl ku io gali a si as i e minologinių ski umų.
Machinho aip pa a k eipia dėmesį į nepakankamą e minologinį žinių
a s o a imą iš bend uomenių, susijusių su adicine eikla, nes ji aip pa laiko
šių disku sinių bend uomenių specialis us specializuo ų žinių u ė ojais:
Te minologija Vidu žemio jū os egiono mi ybai, apiman i populia ią e minologiją,
gali leis i žmonėms susie i mokslinę e minologiją su populia iais e minais.
by he local communi ies ha use hese e ms and always ha e. Al hough hese
Žinomos e minologijos nė a mokslinės žinios ezul a as, jos y a empi inės žinios
ezul a as, ku is išsi ys ė laikui bėgan , i kaip okios aip pa suda o
specializuo as žinias (Machinho, 2018: 59).
Fá ima No onha16 Specializuo o disku so e minologinė a iacija: u in i
The Case o he Medi e anean Die
The au ho p o ides some examples o denomina i e a ian s in a lis
e minus, susijusius su aly uogių alieju, ynu i žolėmis Eu opos
po ugalų kalba (PT-eu). Vienas iš jos pa yzdžių y a ie inis a oma inis
augalas Foeniculum ulga e Mill ( ennel, EN-uk) i jo ski ingi bend i
pa adinimai, naudojami Po ugalijos Alga e egione:
Mokslinis pa adinimas: Foeniculum ulga e Mill.
Šeima: Apiaceae (Umbelli e ae)
Papli ę pa adinimai (PT-eu): e a-doce; iôlho; ionho; uncho;
unchoama go; uncho-b a o; uncho-de- lo ença; uncho doce;
Funcho Ho ense.
Machinho naudojamose nuo odose7 d i Foeniculum ulga e Mill ūšys.
(Foeniculum ulga e Mill. subsp. ulga e a . dulce Mill., a ba Foeniculum ulga e
Mill. a . ulga e) nebu o iden i ikuo i. Tą pačią in o maciją adome kai ku iose
bo anikos nuo odų s e ainėse (Uni e sidade de É o a8; Uni e sidade de T ás os
Mon es e Al o Dou o9). Tai pa i ino, kad abiem ūšims bu o plačiau naudojami
bend i speci iniai pa adinimai. Nepaisan o, a siž elgian ik į dulce eislę,
ienin elė o iciali Eu opos ais ų agen ū os in e ne o s e ainėje p iim a
pa adinimo o ma bu o " uncho doce" (saldus ennikas) pasi inkimas. Žinoma,
sp endimas dėl pa adinimo o mos ski as sumažin i nesusip a imus
bend a ime. Tačiau mes abejojame dėl šio pasi inkimo p iežas ies i nesame
pa eikę, kaip pasi inkimo galimybę, su inkama in o macija apie jo naudojimą
whe he ano he denomina i e o m ( uncho doce, e a-doce) should be (o
iešoje e minologinėje duomenų bazėje.
Ki a e us, kaip šios o mos naudojamos už didelių o ganizacijų disku sinio kon eks o ibų? A y a ki ų panašių
a ejų, kai ski ingos disku sinės bend uomenės gamina ski ingas e minologijas i (a ba) naudoja ki us
a ian us, a siž elgian į ski ingus socialinius i kul ū inius kon eks us? 7 Romano A., Gonçal es S. 2015: Plan as
sil es es comes í eis do Alga e, Fa o: Uni e sidade do Alga e. Galima as i ad esu:
h ps:issuu.com/ualg/docs/plan as-sil es es-comes i eis-do-a [a ku as 19 05 2023]. 8 É o a uni e si e o
biologinės į ai o ės muziejus. Galima as i ad esu: h ps: www.museubiodi e sidade.ue o a.p ::
elenco-de-especies/biodi e sidade-ac ual/plan as/angiospe micas oeniculum- ulga e/ [A ku as 2020 m. gegužės
21 d. 9 Ja dim Bo ânico da Uni e sidade de T ás os Mon es e Al o Dou o (UTAD). Galima as i ad esu:
h ps://jb.u ad. p especie/Foeniculum_ ulga e [A ku as 21-05-2023]. 10 F uc o de Fuccio Doce (F ui o de Fuccio
Doce) HMPC a askai os, ski os isuomenei, san auka. Galima as i: h ps: www.
ema.eu opa.eu/en/documen s/he bal-summa y/ oeniculum- ulga e-mille -subsp- ulga e- a -dulcemille - hellung--
uc us- ennel- ui -swee -hmpc_p .pd [A ku as 20/0522].
23Te minologija | 2023 | 30
Tai eiškia, kad mes nenaudojame disku sinių medžiagų, gau ų iesiogiai iš
ie inių bend uomenių, o pe ečiąją šalį, kul ū inį a pininką a y ėją. Tai aip
pa gali paaiškin i ko pusų ski umus (p odu o sazonal s. p odu o da época;
Ramos de Chei os p ieš
boneca de chei os).
4. Te minologinių a ian ų pe a kymas
Aukščiau pa eik i pa yzdžiai paska ino mus apmąs y i du a ian ų požiū io
būdus i ai, kaip ski ingos disku sinės bend uomenės gali u ė i į akos
domeno e minologijai. Pi miausia nag inėjame s a egiją, ku ią eikia aiky i
engian eks akcijos ko pusus, nes ji u ė ų apim i ski ingas disku sines
bend uomenes i jų disku sus kaip pag indinius domeno e minologijos
eikėjus. An a, jei mes no ime išplės i specialis ų i specializuo ų disku sų
są oką, kad į auk ume disku sines bend uomenes už akademinių i (a ba)
echninių kon eks ų ibų, mums eikės eo inės sis emos, ku i leis ų mums
išplės i specialis ų są oką i į auk i disku sines ipologijas, suku as už šių
bend uomenių ibų. Pi mąjį nag inėjame emindamiesi Remígio-Oli ei a (2010)
pasiūly a komunikacinio kon eks o me odika, o an ąjį - apib ėžian
e minologiją iš ekologinės ling is ikos pe spek y os.
4.1 Komunikaciniai kon eks ai
S udijuodama ulga izuo ą disku są unkcinio mais o s i yje, Remígio-Oli ei a
(2010) su elkė dėmesį į komunikacinių kon eks ų iden i ika imą šioje s i yje, ku į ji
sup an a kaip "speci inę aplinkybę, ku ioje ulga izuo as disku sas […]...>
gaminamas, a siž elgian į eks ų gamin ojus, jų komunikacijos ke inimus i
isuomenę, ku iai jie y a ski i" (Remígio-Oli ei a 2010: 252 […] 253). Ji pažymėjo, kaip
e minologija apibūdina ulga izuo as disku sines ipologijas, ku ios odo mažesnį
abs akcijos lygį, mažesnį e minologinį ankumą i mažesnį ikslumą.
Remígio-Oli ei a i ina, kad […] mažesnis abs akcijos lygis nebū inai u i bū i
mažiau ikslus. Disku se gali bū i mažiau e minų i en gali bū i ak y uo a mažiau i
(a ba) a ski ų koncep ualių sa ybių, ačiau is dėl o ikslumas gali bū i […] i u ė ų
bū i […] pas o us į ai iuose lygmenyse. […]...> gebėjimas supap as in i ai, kas iš
p adžių y a sudė inga, ne u i, a ba ne u ė ų u ė i jokios pasekmės o, kas
iš a a, ikslumui (Remígio-Oli ei a 2010: 232 […] 233).

Fá ima No onha24 Te minologinis ski umas specializuo ame disku se:
The Case o he Medi e anean Die
Tada ji pa eikia komunikacinių kon eks ų iden i ika imo modelį domenoje,
naudojan ho izon alią disku so ipologiją, o ne e minologijoje naudojamą
hie a chizuo ą e ikalią ipologiją (Bowke and Pea son 2002; Guan i a e al.
2008; Naza and Cab é 2012). Čia y a iden i ikuojami i dinamiškai pab ėžiami
a i inkami komunikaciniai kon eks ai domenoje, leidžian ys naujiems
in e en o iams i ki oms disku sinėms są eikai a p jų, o ne ik su g e imais
lygmenimis. Be o, jos modelis gali aizduo i, kaip ski ingos bend uomenės
(kaip ski ingos socialinės g upės) bend auja p iklausomai nuo suku ų
socialinių i kul ū inių yšių (Fig. 2). Remígio-Oli ei a (2010) eigimu, ai u i bū i
a liekama pe p elimina ų domeno y imą, pi mąjį e minog a inės da bo
e apą, ku į ji adina p ieš e minog a iniais e apais. Jis apima a i inkamų
domeno daly ių iden i ika imo p ocesą, suku ų disku sų ipologiją i jų
komunikacinių kon eks ų apib ėžimą. Tai u i me odinių pasekmių, kai
pasi enkama medžiaga ko pusui, ku is u ė ų a spindė i eks ų gamin ojų i
komunikacinių si uacijų į ai o ę. Kaip šios g upės y a sujung os, p iklauso nuo
kiek ieno domeno i gali bū i iden i ikuojama ik p ieš e minog a ijos e apą.
2 pa eikslas. Komunikaciniai kon eks ai - unkcinio mais o s i is (p i aiky a iš Remígio-Oli ei a, 2010: 237)
akademinė aplinka: moky ojai i y ėjai, poli ikos o muo ojai, mais o p amonės suin e esuo ieji
subjek ai, žiniasklaida, a o ojai, pedagogai
media o s
s uden s
25Te minologija | 2023 | 30
Be o, Rod íguez-Tapia (2018) mano, kad disku sinės ka ego ijos ( ulga izuo os,
specializuo os, pusiau specializuo os) gali apim i ski ingas g upes i eiklos
s e as, i siūlo is pag indines specializuo o disku so ipologijas: (1) specialis ai,
kaip eks ų gamin ojai, (2) a pininkai i p o esionalai, u in ys am ik ą
o malaus išsila inimo laipsnį, i (3) a o ojai, laikomi pasy iais in e encijomis,
aigi ne eks ų gamin ojais. P i aikydami šiuos indėlius p ie MD domeno
komunikacinių kon eks ų, daba galime nus a y i ski ingus disku sinius
communi ies ele an o he domain e minology and he communica i e
kon eks us, ku iuose gali a si as i a iacija. Remian is jų pasiūlymais, mes
su elkėme dėmesį į eks ų kū ėjus i pasiūlėme ke u ias MD kon eks ų
ka ego ijas: akademinis aukš esnis o malus išsila inimas (mokslinis a
echninis); mokslininkai;
2. P o esinė eikla […] speci inis o malus mokymas (akademinis,
echninis) šioje s i yje; isa p o esinė eikla (bend o ės, įmonės).
3 pa eikslas. Komunikacinių kon eks ų […] eks ų gamin ojų (daugiapusės elipsės) nus a ymo pasiūlymas;
a pininkai (k ad a inės dėžu ės, nuk eip os linijos); pasy ūs a o ojai (k ad a inės dėžu ės, isa eilu ė)
Fá ima No onha26 Te minologinis ski umas specializuo ame disku se:
The Case o he Medi e anean Die
3. T adicinė eikla […] suin e esuo ieji subjek ai, u in ys mažai a ba
jokio o malaus išsila inimo; ne o malus p o esinis mokymas
(p o esinis a akademinis mokymas); specialis ai, p z., adiciniai
ama ininkai. 4. įs a ymų leidėjai/adminis a o iai […] o icialiai išsila inę
(akademiniai, echniniai a p o esiniai) ki oje eiklos s i yje ( eisės,
apskai os, aldymo), di ban ys am ik oje s i yje ( iešoji
adminis acija, poli ikos o muo ojai)
Be eks ų gamin ojų, pagal Remígio-Oli ei a i Rod íguez-Tapia ipologiją,
mes aip pa galime p idė i disku sinių eikėjų, okių kaip komunikaciniai
a pininkai, š ie imo specialis ai i a o ojai (kaip pasy ūs eikėjai, o ne
eks ų gamin ojai). Siūlomas modelis pa ody a 3 pa eiksle. Mes aip pa
a siž elgiame į e ikalią hie a chiją kiek ienoje iš šių kon eks ų, įskai an
mokymo i mokymosi san ykius.
Mūsų dėmesys su elk as į eks ų gamin ojus MD, daba galime naudo i modelį
kaip p adžią, kad iden i ikuo ume specialis us domenoje, komunikacinius
kon eks us i disku sinius san ykius a p jų. Kadangi Remígio-Oli ei a modelis
y a o ien uo as į komunikacinio kon eks o iden i ika imą, neį aukian
neakademinių a echninių bend uomenių, daba galime ieško i eo inės
sis emos, kad išplės ume specialis o (i specializuo o disku so) są oką i
p i aiky ume komunikacinius kon eks us i disku sines bend uomenes už
echninių i mokslinių s ičių kaip specialis us.
Ekoling is inis požiū is (angl. ecolinguis ic app oach) - e minologijos eo inis
požiū is, pagal ku į e minologija a spindi požiū į į dalyką. Tai y a Cab é (2003),
ion o specialised knowledge can be app oached no only om a concep ual
socialinio e minologijos požiū io (Conceição 2005; Gaudin 2005), kul ū inės
e minologijos (Diki-Kidi i 2000) i e nog a inio požiū io (Depecke 2014)
komunikacinis i ling is inis ma menys. Šios sis emos p ipažįs a, kad už
echninės i mokslinės eiklos s e os ibų y a disku sinių daly ių, ku ie u ė ų
bū i į auk i į domeno e minologijos y imus. Temme man i Van Campenhoud
(2014) aip pa a k eipia dėmesį į po eikį in eg uo i e minologinius eo inius
me odus su ki ų disciplinų, įskai an me odologijas, i palik i e d ę pla esnei
e minologinės a iacijos eo inei sis emai. Todėl, no in paaiškin i
specializuo ų disku sų e minologinius ski umus, eikė ų siek i in eg uo i
ski ingus požiū ius (kogni y inį, ling is inį i socialinį komunikacinį),
27Te minologija | 2023 | 30 išplės an specialis ų i specializuo ų disku sų są oką. Be
o, kai ku iose s i yse y a da ienas b uožas, ku į eikia a siž elg i analizuojan
e minologinių ski umų p iežas is: yšys su aplinka i ai, kaip ji da o į aką žmonių
populiacijoms, jų kul ū ai, kalbai, žinioms i e minologijai. Žinios, suku os,
dalijamos i pe duodamos pe kalbą, pe e minologiją, aip pa gali a spindė i
ekosis eminius p ocesus. Gy ybės ys ymo eiksniai, jų p oduk ai (da bo i
gy enimo būdo ezul a as) i eikla y a sąlygo i gam os eiksniais (biologiniais,
geologiniais, bio iziniais) i p iklauso nuo jų. Tai suku ia yšį a p žmonių i
ekosis emos, ne jei ai y a an opogeninė. Te minologinis požiū is į a iaciją, ypač
susidū us su sudė ine s i imi, ku ioje a pusa yje susie i į ai ūs eiklos s i ys,
suku iančios daugybę ski ingų specialis ų ka ego ijų, u ės ai a siž elg i.
Anks esniame s aipsnyje No onha i Conceição pa eikė pi mąjį e minologinės
a iacijos me odą, naudodami ekoling is inę sis emą pagal Sune S e ensen i Al in
Fill i jų ekoling is inės apib ėžimą, ėliau pa obulin ą K a chenko kaip: <...> (kalba
sup an ama kaip) p ocesų i eiklos, pe ku ią žmonės […] indi idualiu, g upiniu,
populiacijos i ūšies lygiu […] išnaudoja sa o aplinką, kad suku ų išplės inę, ju imo
p iso in ą ekologiją, ku i palaiko jų egzis encinę ajek o iją (K a chenko, 2016).
Pasak S e enseno, Filno i K a čenko, šis apib ėžimas apibūdina kalbą kaip sis emą,
giliai susie ą su mūsų biologija, po eikį ekosis emai i mūsų egzis a imui, pe ai,
kaip mes ją naudojame disku se. Jis sieja koncep ualizaciją su kalba i išplės iniu
ekologiniu kon eks u, ku iame jie a si anda, ku is gali apim i ne ik kogni y inį a
ling is inį, be i socialinį, kul ū inį i aplinkosauginį eiksnius. Te minologijos
pusėje, kogni y inė e minologinės a iacijos mo y acija, ku ią gina
Fe nández-Sil a (2016), ska ina o ganinį kalbos yšį su pažinimu, ku is a i inka
ekologinę ling is inę pe spek y ą, kaip eigia S e ensen, Fill i K a chenko.
Naudodamiesi šia ekologine, o ne eiškinio, pe spek y a, mes galė ume p ia ė i p ie
e minologinių a iacijų iš ieningo požiū io, kaip nu odo Honó io do Cou o (2014). Jis
p iima kalbą, pažinimą, kul ū ą, isuomenę i gam ą kaip isumos dalis, o ai eiškia,
kad mes galime s udijuo i be kokią p oblemą, ku i kyla specializuo o disku so lygiu,
nep a andan iš akių kogni y inių, socialinių, kul ū inių i aplinkosaugos mo y acijų.
as a pa adigm bu a he as a pla o m o he obse a ion o a linguis ic
Fá ima No onha28 Te minological Va ia ion in Specialised Discou se:
The Case o he Medi e anean Die
Ki a e us, Nash i Mühlhäusle (Nash 2011; Nash, Mühlhäusle 2014) pa eikia
ekologinės ling is ikos me odologinį pasiūlymą. Ši me odika g indžiama
duomenų inkimu iš Pi ke n i No olko salų (Aus alija) populiacijų. Jie
pa odė, kaip socialinė i gam os aplinka da o į aką kalbai i gy en ojų
leksikiniam oponimų pasi inkimui. Ekoling is inis lauko da bas, kaip jį
pa adino Nash i Mühlhäusle (2014) eikalauja glaudžių san ykių su
ie inėmis bend uomenėmis i socio-kul ū inio i bio izinio kon eks o
sup a imo. Jie mano, kad ai bū ina, kad bū ų galima gau i a i inkamų
ling is inių duomenų i suku i eks inius ko pusus (Nash 2011).
Te minologijos požiū iu ai p ilygs a p ieš e minog a inės azės, kai
nus a omi lauko specialis ai i komunikaciniai kon eks ai.
Empi inis minimalizmas, an oji Nash i Mühlhäusle me odika, y a pab ėž a
Albuque que (2019) i nu odo, kad eikia sp ęs i kiek ieną domeną kaip unikalų,
išski inį i a ski ą a ejo y imą. Jis pa a ia, kad eikia bū i a sa gūs,
aikydami me odus, p ocedū as i iš adas iš ki o disku sinio kon eks o
daba inėje s i yje. Ž elgdama į e minologijos pusę, ji sus ip ina idėją, kad
kiek iena s i is u i unikalią e is iką, disku sinę i komunikacinę ekosis emą,
ai s, equi ing a cus omised p e- e minog aphic app oach o he cha ac-
s i is daly ių speci iškumą i ieškojimą ski umų p iežasčių, susijusių su
ling is iniais a neling is iniais eiksniais (an opogeniniais i (a ba)
bio iziniais). Todėl mes kalbėsime apie sudė inę s i į, okią kaip MD, ku iai
būdinga didelė socialinių g upių, eiklos i disku sų į ai o ė, pap as ai gaminama
iš akademinio i echninio kon eks o, odan i yškus b uožus, ku ie aip pa
p iklauso nuo kul ū inių, socialinių i aplinkosaugos eiksnių (mais o gamyba,
mais o pe di bimas, ama ų kū imas i . .). Jų e minologijos ep ezen acija
y a adicinių žinių išsaugojimo i , holis iniu požiū iu, sup a imo, kaip žmogaus
i aplinkos eiksniai eikia a iaciją, klausimas. Te minologinės a iacijos
ėminimas naudojan ekologinį požiū į gali leis i nag inė i šiuos eiškinius iš
isapusiškos pe spek y os, su kai ku iomis me odinėmis pasekmėmis (No onha,
Conceição 2020b): a) ji sus ip ina pa adinimo aidmenį y inėjan e miną,
iene ą, ku is negali bū i isiškai e inamas ik pagal koncep ualias sa ybes.

29Te minologija | 2023 | 30 socialiniai, poli iniai i bio iziniai) gali bū i
b) Fac o s a ec ing e minological dynamics and a ia ion (cul u al,
isiškai in eg uo i į e minologijos y imus, nes jie ampa
išplės inės žmogaus ekosis emos p ocesų dalimi.
c) a iacija daba y a specializuo o disku so ekosis emos dalis, o jos kon olė
y a ha monizacijos p ocesas, eikalaujan is inkamo apibūdinimo naudo ojui;
no malizacija y a p iemonė, o ne ikslas, ku is u i bū i naudojamas am
ik iems ikslams am ik uose bend a imo kon eks uose. Šiuo me u, MD
a eju, da nebaigiamas e minog a ijos e apas. Šiuo me u ku iamas
a pdisciplininis bend ada bia imo inklas, apiman is ski ingas nus a y as
specialis ų g upes i komunikacinius kon eks us pagal iš p adžių siūlomas
eks ų kū ėjų ka ego ijas, nu ody as 4 pa eiksle: (1) akademinė bend uomenė;
2) p o esinė eikla; (3) adicinė eikla, (4) įs a ymų leidėjai. Taikydami
Remígio-Oli ei a me odą MD, mes a liekame isapusišką domeno y imą, kad
pa i in ume i iden i ikuo ume a i inkamus in e encinius subjek us i jų
komunikacinius kon eks us. Be o, p i aikydami Nash i Mühlhäusle me odiką,
mes glaudžiai bend ada biaujame su kul ū iniais a pininkais, okiais kaip
ie os plė os asociacijos, eikiančiais kaip yšio daly iai a p mūsų i ie inių
specialis ų, susijusių su MD p o iliu. Šiuo me u a liekamas ie inis y imas,
siekian su ink i e minologinius duomenis iesiogiai iš šių ie inių specialis ų,
naudojan 4 pa eikslą. Teks o gamin ojai MD i komunikaciniuose kon eks uose
Fá ima No onha30 Te minologinis ski umas specializuo ame disku se:
The Case o he Medi e anean Die
in e iu, kai nė a ašy inių duomenų. Tai padės mums suku i socialinę i
kul ū inę sis emą šioms g upėms i jų išplės inėms ekosis emoms.
Po p e- e minog a inės azės me odika bus p i aiky a e minog a iniam
da bui, ku ian , apdo ojan i analizuojan eks akcijos ko pusus. Iki šiol
su ink i duomenys naudojami siekian suku i naują MD ko pusą. Šis ko pusas
susideda iš ling is inių duomenų, klasi ikuo ų pagal jų ipologiją i iki šiol
nus a y ą socialinį i kul ū inį kon eks ą. Naujasis ko pusas y a į ašomas į
ailus, kad bū ų galima iden i ikuo i dias ines g upes i pab ėž i dias ines
a iacijas, ku ios gali a si as i pag indinėse eks o gamin ojų g upėse.
5. Iš ados
Disku sinės MD bend uomenės, jų žinios i nuo jų p iklausoma eikla
a e condi ioned by na u al ac o s (biological, geological, biophysical), and
suku ia yšį a p žmonių i ekosis emos, ne jei ši aplinka y a
an opogeninė, pa yzdžiui, mies o aplinka. Be koks e minologinis
me odas, ypač susidū ęs su sudė ine s i imi, u ės ai a siž elg i.
Labai į ai iuose a pkalbiniuose i a pkul ū iniuose kon eks uose ge esnio
bend a imo ak as y a sup as i specialis us i jų bend a imo kon eks ą.
Komunikacinės a pininka imo i e minologinių iš eklių, ku iuos naudoja
kalbos specialis ai, obulinimas eikalauja ge esnio sup a imo apie a iacijos
p iežas is, ku ios gali bū i įsišaknijusios disku siniame kon eks e.
Specialis inio i specializuo o disku so są okos išplė imas. Be o, sudė inėse
will allow egis e ing and explaining a ia ion by con olling i mo e e i-
s i yse, okiose kaip MD, e minologinių iš eklių a chi ek ū a u i a siž elg i į
disku sinių scena ijų į ai o ę i jų pag indines suin e esuo as šalis kaip
specialis us. No in ge iau sup as i i paaiškin i e minologinį į ai o ę, . y.
dias inį pobūdį, no malizacijos idealas negali su ampa su kul ū inės i kalbinės
į ai o ės bei žinių išsaugojimo s a bą s i yse, ku ias s ip iai o muoja
adicinė eikla, žinios i gy enimo būdas. Šiuo klausimu šis ikslas gali bū i
apib ėžiamas naudojan ekoling is inį e minologijos požiū į. Tai ęs inis
p ojek as, ku is bus plė ojamas dok o an ū os dise acijos me u. Jos
ikslas - p isidė i p ie ge esnio specializuo o disku so dinamikos sup a imo,
uo pačiu išsaugan konk ečių bend uomenių žinias i know-how isuomenėje,
ku i no i bū i a i.
31Te minologija | 2023 | 30
REFERENCES
Albuque que Da i 2019. As elações en e Ecolexicog a ia e Lexicog a ia Pedagógica. – Domínios de
Lingu@gem 12(4), 2066–2101. DOI: h ps://doi.o g/10.14393/DL36- 12n4a2018-7.
Bowke Lynne, Pea son Jenni e 2002: Wo king wi h Specialized Language - A p ac ical guide o using co po a,
Rou ledge. DOI: h ps://doi.o g/10.4324/9780203469255.
Cab é Ma ia Te esa 2003: Theo ies o e minology. – Te minology 9(2), 163–199. DOI: h ps://doi.
o g/10.1075/ e m.9.2.03cab.
Clay Edwa d 2022: A Co pus-Based App oach o Examining Te minological Va ia ion in EU Law. –
In e na ional Jou nal o Language and Law 11, 142–162. DOI: h ps://doi.o g/10.14762/jll.2022.142.
Conceição Manuel Célio 2005: Concep s, e mes e e o mula ions, P esses Uni e si ai es de Lyon.
Conceição Manuel Célio 2006: Há ma e ma ... Há e mos e e mos. Quando os e mos dizem mas
não condizem! – La Te minología en el siglo XXI: con ibución a la cul u a de la paz, la di e sidad y la
sos enibilidad. Ac as del IX Simposio Ibe oame icano de Te minología RITERM04, Eds. M. T. Cab é,
R. Es opá, C. Tebé, Ins i u Uni e si a i de Lingüís ica Aplicada, Uni e sidade Pompeu Fab a, 495–502.
Condamines Anne 2017: The emo ional dimension in e minological a ia ion. – Mul iple Pe spec i es
on Te minological Va ia ion, Eds. P. D ouin, A. F ancœu , J. Humbley, A. Pic on, John Benjamins
Publishing Company. 11–30. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ l p.18.01con.
Dela igne Valé ie 2017: Te m usage and socio e minological a ia ion: The impac o social and local
issues on he mo emen o e ms. – Mul iple Pe spec i es on Te minological Va ia ion, Eds. P. D ouin,
A. F ancœu , J. Humbley, A. Pic on, John Benjamins Publishing Company. DOI: h ps://doi.
o g/10.1075/ l p.18.
Delgado Amélia, C uz Ana Lúcia, Coelho Na acha, Romano Anabela 2022: The Medi e anean Die :
Fos e ing a Common Vision Th ough a Mul idisciplina y App oach, Uni e sidade do Alga e Edi o a. DOI:
h ps://doi.o g/h ps://doi.o g/10.34623/1e6 -ke51.
Depecke Loic 2014: Pou une e hno e minologie. – Dans ous les sens du e me, Eds. J. Qui ion,
L. Depecke , L.-J. Rousseau, Les P esses de l’Uni e si é d’O awa. 13–29.
Diki-Kidi i Ma cel 2000: Une app oche cul u elle de la e minologie. – Te minologies Nou elles 21 (no esp.
Te minologie e di e si é cul u elle), 27–31.
Fe nández-Sil a Sabela 2016: The cogni i e and he o ical ole o e m a ia ion and i s con ibu ion o
knowledge cons uc ion in esea ch a icles. – Te minology 22(1), 52–79. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/
e m.22.1.03 e .
Fe nández-Sil a Sabela, F eixa Judi , Cab é Ma ia Te esa 2014: A me hod o analysing he dynamics
o naming om a monolingual and mul ilingual pe spec i e. – Dynamics and Te minology: An
in e disciplina y pe spec i e on monolingual and mul ilingual cul u e-bound communica ion, Eds.
R. Temme man, M. an Campenhoud , John Benjamins Publishing Company, 183–212. DOI: h ps://
doi.o g/10.1075/ l p.16.10 e .
F eixa Judi 2005: Va iación e minológica: ¿Po qué y pa a qué? – Me a 50(4). DOI: h ps://doi.
o g/10.7202/019917a .
F eixa Judi 2006: Causes o denomina i e a ia ion in e minology: A ypology p oposal. – Te minology
12(1), 51–77. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ e m.12.1.04 e.
F eixa Judi 2013: O a ez sob e las causas de la a iación denomina i a. – Deba e Te minológico 9, 38–46.
A ailable a : h ps://www.see .u gs.b / i e m/a icle/ iew/37170/24032.
F eixa Judi , Fe nández-Sil a Sabela 2017: Te minological a ia ion and he unsa u abili y o concep s. –
Mul iple Pe spec i es on Te minological Va ia ion, Eds. P. D ouin, A. F ancoue , J. Humbley, A. Pic on,
John Benjamins Publishing Company, 155–180. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ l p.18.07 e.
F éja ille Rosa Ma ia 2009: Le co pus en analyse e minologique de domaines composi es e
in e disciplinai es. – Passeu s de Mo s, Passeu s d’espoi -Ac es Des 8e Jou nées Scien i iques Du Réseau
de Che cheu s Lexicologie, Te minologie, T aduc ion, 593–604. A ailable a : www.biblio heque.au .o g/
doc_num.php?explnum_id=877.
Gaudin F ançois 2005: La socio e minologie. – Langages 157(1), 81. DOI: h ps://doi.o g/10.3917/
lang.157.0081.
Gau ie Lau en 2019: La eche che en « langues-cul u es-milieux » de spéciali é au p isme de l’épaisseu
socio-discu si e. – Dynamische App oxima ionen. Fes sch i liches pünk lichs zu E a La ics 62,5.
Gebu s ag (= Kon as e/Con as es ; 3), Eds. M. Calde ón, C. Konze -Fi h, Pe e Lang, 369–336.
Fá ima No onha32 Te minological Va ia ion in Specialised Discou se:
The Case o he Medi e anean Die
Guan i a Rica do, Cab é Ma ia Te esa, Cas ellà Josep 2008: Clasi icación de ex os especializados a pa i
de su e minología. – Íkala, Re is a de Lenguaje y Cul u a 13(19), 15–39.
Honó io do Cou o Hildo 2014: Ecological app oaches in linguis ics: A his o ical o e iew. – Language
Sciences 41, 122–128. DOI: h ps://doi.o g/10.1016/j.langsci.2013.08.001.
K a chenko Alexande 2016: Two iews on language ecology and ecolinguis ics. – Language Sciences 54,
102–113. DOI: h ps://doi.o g/10.1016/j.langsci.2015.12.002.
Machinho Síl ia 2018: O Concei o de Domínio em Te minologia: o Caso da Die a Medi e ânica: Disse ação
de Mes ado em Ciências da Linguagem, Uni e sidade do Alga e. A ailable a : h p://hdl.handle.
ne /10400.1/12264.
Nash Joshua 2011: Insula oponymies: p is ine place-naming on No olk Island, Sou h Paci ic and Dudley
Peninsula, Kanga oo Island, Sou h Aus alia: PhD Thesis, School o Humani ies, Uni e si y o Adelaide.
Nash Josua, Mühlhäusle Pe e 2014: Linking language and he en i onmen : The case o No ’k and
No olk Island. – Language Sciences 41, 26–33. DOI: h ps://doi.o g/10.1016/j.langsci.2013.08.004.
Naza Rogelio, Cab é Ma ia Te esa 2012: Towa ds a new app oach o he s udy o neology. – Neologica:
Re ue In e na ionale de Néologie 6, 63–80.
No onha Fá ima 2018: P opos a pa a a c iação de um ecu so e minológico no domínio da aquacul u a:
Disse ação de Mes ado em Ciências da Linguagem, Uni e sidade do Alga e. A ailable a : h p://hdl.
handle.ne /10400.1/12270.
No onha Fá ima, Conceição Manuel Célio 2017: Fixação e minológica po adu o es: em busca da
no malização pe dida! – XIII Jo nada Reali e : Te minologia pe a La No mali zació i Te minologia pe a La
In e nacionali zació, 17.
No onha Fá ima, Conceição Manuel Célio 2020a: Discu sos de especialidade e ecu sos e minológicos:
mediação e dinamismo. – Te minologia e mediação linguís ica: mé odos, p á icas e a i idades, Eds.
M. C. Conceição, M. T. Zanola, Uni e sidade do Alga e Edi o a, 59–74. DOI: h ps://doi.o g/h p://
dx.doi.o g/10.34623/byb - h80.
No onha Fá ima, Conceição Manuel Célio 2020b: Te minological Va ia ion and Communica i e
Media ion Wi hin he Con ex o Specialised Discou se - an Ecolinguis ic App oach. – 10 h
In e na ional Con e ence on The Dynamics o Specialized Languages: Inno a i e App oaches and S a egies,
Eds. C. Teglas, R. M. Nis o , Uni e sidade Babeș-Bolyai, Cluj-Napoca, 153–168.
Pic on Au élie 2010: Ma queu s e con ex es iches en connaissances pou obse e l’é olu ion en
diach onie cou e. – Reconcep ualizing LSP: Online p oceedings o he XVII Eu opean LSP Symposium
2009, Eds. C. Heine, J. Engbe g.
Pic on Au élie 2014: The dynamics o e minology in sho - e m diach ony. – Dynamics and Te minology:
An in e disciplina y pe spec i e on monolingual and mul ilingual cul u e-bound communica ion, Eds.
R. Temme man, M. an Campenhoud , John Benjamins Publishing Company, 159–182. DOI: h ps://
doi.o g/10.1075/ l p.16.09pic.
Pic on Au élie, Du y Pascaline 2017: Dias a ic a ia ion in language o speci ic pu poses. – Mul iple
Pe spec i es on Te minological Va ia ion, Eds. P. D ouin, A. F ancœu , J. Humbley, A. Pic on, John
Benjamins Publishing Company, 57–80. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ l p.18.03pic.
Real Helena, Dias Rui Rosa, G aça Ped o 2020: Medi e anean Die concep ual model and u u e ends o i s
use in Po ugal. – Heal h P omo ion In e na ional 36(2), 1–13. DOI: h ps://doi.o g/10.1093/heap o/daaa056.
Real Helena, G aça Ped o 2019: Ma cos da his ó ia da Die a Medi e ânica, desde Ancel Keys. – Ac a
Po uguesa de Nu ição 17, 6–14. DOI: h ps://doi.o g/10.21011/apn.2017.1702.
Remígio-Oli ei a Ana Ri a 2010: P ocesso e minog á ico: e en es concep ual, comunica i a e ex ual: Tese de
Dou o amen o, Uni e sidade de A ei o. A ailable a : h p://hdl.handle.ne /10773/4532.
Rod íguez-Tapia Sé gio 2018: El g ado de especialización ex ual : ca ac e ización a pa i de la pe cepción
sociocogni i a de la e minología y las elaciones discu si as: Thesis Doc o al, Uni e sidad de Co doba.
S e ensen Sune, Fill Al in 2014: Ecolinguis ics - The s a e o he a and u u e ho izons. – Language
Sciences. DOI: h ps://doi.o g/10.1016/j.langsci.2013.08.003.
Temme man Ri a, Campenhoud Ma c Van 2014: In oduc ion - Dynamics and Te minology. –
Dynamics and Te minology: an in e disciplina y pe spec i e on monolingual and mul ilingual cul u e-bound
communica ion, Eds. R. Temme man, M. Van Campenhoud , John Benjamins Publishing Company 16,
1–13. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ l p.16
Te cedo -Sánchez Ma ibel 2011: Te minologinės a iacijos kogni y inė dinamika. Te minologija 17 (2)
181–197.