Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet

Fá ima No onha8Te minologinis ski umas specializuo ame disku se: The Case o he Medi e anean Die "Doi.o g." 10.35321 e m30-1" Te minologinis ski umas specializuo ame disku se: Vidu žemio jū os egiono die os a ejis FÁTIMA NORONHA Alga e uni e si e as, Cen o de In es igação em Comunicação e A es (CIAC) ORCID id: h ps://o cid.o g/0000-0003-3583-5991 Abs akcija Šiame da be mes pa odome, kaip e minologiniai ski umai, a si adę a p ski ingų specialis ų g upių, da o į aką e minologinėms duomenų bazėms. Mes naudojame Vidu žemio jū os egiono mi ybą kaip a ejo y imą, sudė inę s i į, ku ioje adicinės eiklos u i sa o į e p ą žinią i e minologiją, ku i, ačiau, e ai a siž elgiama į pag indinius e minologinius iš eklius. No s i neiš engiama, ski ingose bend uomenėse a si andančias ski umas u i bū i inkamai a komas i paaiškinamas. Mes siūlome specialis ų i specializuo ų disku sų są okos pe spek y ą, leidžiančią e ek y iau o ganizuo i specializuo us ko pusus i ge iau sup as i dias inių a iacijų kilmę. Mes aip pa pa eikiame eo inę ekologinėje ling is ikos pag indu pag įs ą sis emą s i ims, ku iose adicinės bend uomenės a lieka specialis ų aidmenį. Mūsų ikslas - padė i komunikaciniams a pininkams p iim i ge esnius sp endimus i in o muo us pasi inkimus, p iklausomai nuo jų ikslo. Pag indiniai žodžiai: e minologinė a iacija, dias a inė a iacija, ekologinė ling is ika, Vidu žemio jū a Die , specialised discou se. ANOTACIJA Šiame da be a skleidžiame, kaip e minijos duomenų bazes eikia e minologinis a ian iškumas, susida an is dėl specialis ų g upių ski umų. A ejo analizei pasi enkame Vidu žemio jū os egiono die ą sudė inę s i į, ku ios adicinei eiklai būdingos nusis o ėjusios sa i os žinios, sa a e minija, be ji e ai į aukiama į pag indinius e minologijos iš eklius. No s a ian iškumas neiš engiamas, ski ingose bend uomenėse susida an į a ian iškumą eikė ų inkamai į e in i i paaiškin i. Mes siūlome specialis o i specializuo o disku so požiū iu g indžiamą koncepciją, ku i leis ų inkamiau suda y i specializuo us eks ynus i ge iau su ok i dias a inio a ian iškumo kilmę. S i ims, ku iose specialis ų aidmuo 9Te minologija | 2023 | 30 a adicliekainės bend uomenės, siūlome aiky i ekoling is ika g indžiamą eop iklausomai nuo keliamo ikslo, in o ma y esnius inę sis emą. Siekiame padė i komunikacijos a pininkams p iim i ge esnius i , sp endimus. ESMINIAI ŽODŽIAI: e minologinis a ian iškumas, dias a inis a ian iškumas, ekoling is ika, Vidu žemio jū os egiono die a, specializuo as disku sas. Įžanga Te minologinė a iacija y a ienas iš daba inių e minologijos s udijų in e esų, kai ku ie au o iai disku uoja, kaip ex alinguis iniai i in alinguis iniai eiksniai į akoja šiuos eiškinius i , odėl, domeno e minologiją. Kaip e minų a iacija yks a disku se, kai e minai y a e balizuo i, pe duodami i dalijami, ezul a as dažnai iš eiškiamas ski ingais pa adinimais, a spindinčiais ski ingus disku sinius apsiaus ymus man needs, communica i e goals, cogni i e s uc u es, and knowledge e- su konk ečiu dalyku (F eixa 2006, 2013, Fe nández-Sil a e al. 2014; F eixa, Fe nández-Sil a 2017). Todėl e minologinis da bas neapsi iboja žinių ep ezen acija, nes jis u i s a bią komunikacinę unkciją, apimančią komunikacinės a pininka imo eiklos specialis ų, lauko ekspe ų, pedagogų, kalbų poli ikos o muo ojų i isuomenės po eikius. Tai pasiekiama ku ian i eikian e minologinius iš eklius. Šie iš ekliai u ė ų a i ik i a p au inius s anda us, kad bū ų laikomasi ikslumo, pa ikimumo i e ek y umo p incipų, uo pačiu pašalinan i kon oliuojan e minų ski umus. Tačiau ski umai a si anda, o ka ais jų kilmė i p iežas ys y a įkūnijamos pa ies e minologinio da bo me odikose i eikia ne dideles i populia ias duomenų bazes. No onha i Célio Conceição (No onha 2018; No onha, Conceição 2020a) pa odė ne ikė ų a iacijų o mų bu imą kai ku iuose a i inkamuose e minologiniuose šal iniuose, ku iuos pap as ai naudoja ak akul ū os s i ies e ėjai anglų i po ugalų (Eu opos) kalbomis. Šie p oduk ai (p z., IATE1, Eu o e mbank) y a a p au inių o ganizacijų a ko po acijų nuosa ybė. Jie daugiausia engiami idaus ikslais, eisės ak ų i adminis acinių kon eks ų a eju, siekian page in i nuoseklumą idiniame i (a ba) išo iniame lygyje. Nepaisan o, bu o as as ne ikė as į ai ių a ejų, susijusių su šių iš eklių e minų ski umu, skaičius. 1 len elėje pa ody a, kaip 1 IATE - In e ak y i e minologija Eu opai (h ps: www.ia e.eu opa.eu/home [įei a 21 05 20 23). Fá ima No onha10 Te minologinis ski umas specializuo ame disku se: The Case o he Medi e anean Die as pa s IATE į ašas (ID #1129093) y a pa adin as ski ingomis ling is inėmis o momis. 1 len elė. IATE e minų bazės (Į ašas ID #1129093) pa adinimų a iacija, odan i ski ingas o pa ies są okos pa adinimų o mas PORTUGALIJA, ANGLIJA, FRANCIJA, RUMANIJA, Įs a ymai, ak akul ū os ūkis, ak akul ū os ūkis, ak akul ū os ūkis ak akul ū os ūkis, ak akul ū os ūkis, ak akul ū os ūkis, ak akul ū os ūkis, ak akul ū os ūkis, ak akul ū os ūkis, Kai nė a jokios ki os in o macijos, ji leidžia naudo ojams pla in i nekon oliuojamas pa adinimų kin amumo o mas. Pasika ojančiu naudojimu kai ku ios o mos galiausiai osilizuojasi, . y. jos ampa p iim os kai ku iose disku sinėse bend uomenėse (No onha, Conceição 2017; 2020a). Be o, kai ku ios o mos nė a ieningai p ipažin os a p iim os ski ingose specializuo ose bend uomenėse, p z., adminis acinių specialis ų, mokslininkų i ki ų specialis ų. Todėl mes u ime ski ingas bend uomenes, naudojančias ski ingas denominacijas. Tai kelia kele ą klausimų. A ku ian šias duomenų bazes bu o a siž elg a į isus a i inkamus specialis us? Kas bu o palik as i kieno žinios bu o a s o aujamos planuojan i ku ian e minologinį iš eklius? Kaip sp ęs i į ai o ę, kad bū ų galima page in i e minologinius iš eklius, eikian ge esnę in o maciją apie į ai o ę? 2. DIASTRATINIS VARIATYVAS Kin amumas gali u ė i ski ingas p iežas is, i jam sp ęs i gali p i eik i požiū io, ku is a siž elg ų į į ai o ę specializuo ame disku se. Be o, ski ingos disku sinės bend uomenės gali bū i ne ik mokslo a echninių disku sų, be i bend uomenių, u inčių ski ingą kul ū inę i socialinę kilmę (Pic on 2010, 2014; Te cedo -Sánchez 2011; Condamines 2017; Dela igne 2017). Tai gali bū i a iacijos šal inis, . y. dias a inė a iacija, ku i a si anda disku sinėse p ak ikose, ku ias a lieka ski ingos specialis ų bend uomenės šioje s i yje kaip socialinių i kul ū inių ski umų pasekmė. Kaip pažymėjo Pic on i Du y (2017) 11Te minologija | 2023 | 30 dias a inė a iacija bu o sumažin a iki ski umų a p specializuo o i nespecializuo o a ba ulga izuo o disku so. Jie aip pa mano, kad am ik oje kompe encijos s i yje y a į ai ių scena ijų, ku iais specialis ai bend auja a pusa yje, i , s a biausia, y a į ai ių ipų specialis ų, ku ie naudoja sa o konk ečius e minus. (Pic on, Du y 2017: 61). Pap as ai e minologijos dėmesys su elk as į akademinius i echninius kon eks us, ku ie laikomi na ū alia specializuo ų žinių, aigi i specializuo ų disku sų, aplinka. Kadangi didžioji dalis e minologijos da bo y a pag įs a ko pusinės ling is ikos me odikomis, e minologija naudojama echninėse i specialised ex s p oduced by discu si e communi ies ha a e conside ed mokslinėse eiklos s i yse. Didesnė eks ų gamyba šiose eiklos s i yse leidžia gau i didelius medžiagų kiekius, o e minologijos y imai y a ap ibo i am ik omis disku sinėmis bend uomenėmis. Tai u i bū i a siž elgiama ieškodami e minologinių a iacijų p iežasčių, kad ge iau sup as ume a iaciją, . y. as e ms ci cula e in a con ex o complex social, cul u al, and commu- nica i e p ac ices. Opening ou pe spec i e on hese in e ac ions will al- dias inę a iaciją. Kaip Conceição eigia (2005): Negalime supap as in i g upių, ku ios laikomos kul ū iniu požiū iu hegemoninėmis (specialis ai), e minologijos, nes e minologinė ha monizacija yks a daugiausia ski inguose p ocesuose i ski inguose socialinių eiksmų i komunikacinių s uk ū ų lygmenyse. Tai aip pa y a būdas už ik in i kon inuumą a p bend os kalbos i specializuo ų kalbų (Conceição 2005: 137).2 Mes dalijamės šiuo požiū iu: e minų y imas negali bū i ap ibo as ien ik kalbė ojų bend uomenei kaip ienin eliems domeno a s o ams. Išėjimo aškas u i a siž elg i į ski ingas disku sines pe spek y as i a e i apib ėžimą, kas gali bū i laikomas specialis u. Daugelyje s ičių, pa yzdžiui, spo o, daugelis specialis ų nė a mokslininkai a ne p o esionalai: jie y a nep o esionali specialis ai, nes jie gali u ė i pakankamai žinių apie šią s i į, kad galė ų sup as i i suku i specializuo ą disku są, kaip eigia Bowke is i Pea sonas (2002): […] specializuo a s i is nebū inai u i bū i labai […] echninė[…], aip pa ekspe ai ne u i bū i […]p o esionaliai[…]. Pa yzdžiui, jei u i e 2 mūsų e imą; o iginalus p ancūzų kalba. "Fa ima No onha: ""Te minologinis ski umas specializuo ame disku so: hobis, The Case o he Medi e anean Die pa yzdžiui, quil ing a ba kalnų d i ačių, y a kele as specializuo ų e minų, susijusių su šiuo hobis"" (Bowke , Pea son, 2002: 27)." Condamines (2017) pa eikia da ieną p amoginės ž ejybos pa yzdį i ai, kaip emocinis eiksnys eikia p ak ikų e minų naudojimą, dalijimąsi i kei imąsi. Ji a k eipia dėmesį į mažesnį dėmesį, ski iamą e minų elgesiui disku suose, ku ie laikomi specializuo ais, be gaminami už echninių i mokslinių bend uomenių ibų, ypač kai kalbė ojas y a emociniu požiū iu susijęs su s i imi, o disku sas nė a neu alus, i a k eipia dėmesį į po eikį egis uo i e minus, ku ie dažnai laikomi ža gonu: […] Aš i inu, kad specializuo ose spo o a hobio s i yse, ai, kas a odo kaip ža gonas (iš e minų a naudojimo, oli nuo ų, ku ie naudojami […] neu aliose si uacijose) u i bū i ap ašy a i egis uo a žodynuose (Condamines 2017: 14). Kalban apie yno degus acijos s i į, Gau ie (2019) aip pa pažymi, kad p amonės specialis ų i a o ojų naudojama e minologija yno degus acijose y a labai pag įs a ju imo i (labai) subjek y iais k i e ijais. Jis nu odo, kad eikia holis inio i no a o iško požiū io kaip būdo y inė i sudė ingas s i is, ku iose į ai ios suin e esuo osios šalys i disku siniai kon eks ai są eikauja p o esiniu, ins i uciniu i asmeniniu lygiu. Todėl no in p ia ė i p ie šių specializuo ų s ičių su isa jų sudė ingumu, eikia išei i iš neu alių, a iamai objek y ių i klaidingai sklandžių disku sų […], ku ie neabejo inai u i isą sa o eikšmę, kai ikslas y a g iež ai e minologinis i no ma y us […], in eg uo i mažiau sklandžius duomenis, ku iuos mes siūlome adin i "susipykančiais disku sų", . y. uos, ku iuose yks a ginčai, diskusijos, idinės į akos a i inkamoje s i yje […]. 2019: 377).3 Taigi, jei p ipažinsime, kad specialis as nebū inai a i inka aukš ą išsila inimo p o ilį, galėsime paž elg i už echninio i akademinio kon eks o ibų, adicinio e minologijos dėmesio. Tai apima ne ik lais alaikio eiklą, be ypač eiklą i bend uomenes, daly aujančias adicinėje eikloje. Šiose bend uomenėse žinios i "know-how" dažnai y a empi inės i gaunamos pe p o ė ių p ak iką i ne o malius mokymosi p ocesus, okius kaip moky ojo i mokinio san ykiai. Tačiau ši būklė dažnai nė a e inama socialiniu požiū iu. Gynan k ali ikuo us specialis us 3 Mūsų e imas; o iginalus p ancūzų kalba. 13Te minologija | 2023 | 30 jie aip pa u ė ų bū i laikomi a i inkamais whose know-how is based on expe ience, Conceição (2006) no ed ha komunikaciniais in e enien ais domeno e minologijoje: […]...> adicinėje eikloje, ie oj žinių, socialiai e inamų o maliu išsila inimu, y a žinių, gau ų pa i imi, ku i y a p as ai socialiai e inama. Taigi mes i iname, kad "da bininkai" aip pa u i bū i laikomi sa o eiklos specialis ais i kad jų žinios aip pa y a specializuo os (Conceição 2006: 497).4 Tada ski ingos bend uomenės gali u ė i sa o disku są, sa o e minologiją, i jos gali gene uo i ski ingą dinamiką domeno e minologijoje. Nepaisan o, kai ku iose bend uomenėse ne u ė ų bū i specialis ų, nes jie y a už akademinės s e os ibų, nepaisan jų u imų įkūnijamų žinių i jų gebėjimo juos pe duo i pe kalbą. Galima p aleis i disku sus, suku us iš akademinio a echninio kon eks o, aip pa e minologiją, ku ią jie gali u ė i, i būdą, kaip šie e minai keičiasi šiose bend uomenėse. Tai paska ino mus pe s a s y i eo inius i me odologinius me odus, kaip ge iau sp ęs i a iacijas, . y. dias a ines, ypač domenuose su disku sinėmis bend uomenėmis, ku ias pap as ai neapima didelės duomenų bazės. 3. TAIKAUS y imas: Vidu žemio jū os egiono mi yba 3.1 Vidu žemio jū os egiono die os apib ėžimas No ėdami ilius uo i sa o požiū į, mes ėmėmės Vidu žemio jū os die os (MD) kaip y imo pa yzdžio. Šią są oką sukū ė Ancel Keys (Real & G aça 2019; Delgado e al. 2022) kaip žmonių gy enimo būdo aizdą. Vidu žemio jū os egiono mi yba5 bu o į auk a į UNESCO 2013 m. nepap as osios žmonijos kul ū os ing a ound he Medi e anean Basin and no me ely a ood pa e n. The pa eldo ep ezen a y inį są ašą6 i apib ėž a kaip " įgūdžių, žinių, i ualų, simbolių i adicijų inkinys, susijęs su pasėliais, de liaus nuėmimu, ž ejyba, gy ulininkys e, išsaugojimu, pe di bimu, i imu i ypač mais o dalijimu. Gy ybės aplinkos i jos i mų ge bimas lemia a ią ekonomiką, ku ioje daugiausia dėmesio ski iama sezoninių p oduk ų a ojimui a ba pap as am 4 mūsų e imui; o iginalus po ugalų kalba. 5 Die a […] iš g aikiško žodžio díai a, eiškiančio gy enimo būdą, gy enimo s ilių. 6 Vidu žemio jū os die a, UNESCO. Galima as i ad esu: h ps: www.ich.unesco.o g en.RL/medi e anean-die -00884 cooking; mais o cheminė sudė is; Š en ės i š en ės; Daly a imas [A ku as 20 05 2023]. Fá ima No onha14 Te minologinis ski umas specializuo ame disku se: The Case o he Medi e anean Die mais o konse a imo i pe di bimo me odai. UNESCO apib ėž yje į i in os okios e ybės kaip d augiškumas algymo me u kaip esminis socialinis i ualas, ski as ie os bend uomenių kul ū inės apa ybės į i inimui i a umui. Ki os e ybės, į auk os į UNESCO apib ėžimą, y a s e ingumas, a pkul ū inis dialogas, paga bas kul ū inei į ai o ei i kul ū inėms iš aiškoms bei š en ės. Fizinis ak y umas aip pa į auk as į MD e ybių inkinį, ku is a spindi laiką, kai ai eiškė ankinį da bą i ki as izines eiklas (p z., žemės ūkio da bą, ama ą). Į 1 pa eikslas. MD sis ema (Real e al 2020) Mais o Cen al ole o wa e on ood and Kommensalumas; Iš esmės ege a ų (a k eipki e dėmesį į g ūdus, ankš inius mainus aisių, žolių, iešu ų i sėklų); aupomumas; Vie os gamyba; Konse a imas (sūdymas, džio inimas, sūdymas); sezoniškumas; Pap as as i imas; ans o macija; Duonos, yno i aly uogių aliejaus ilogija d augiškumas Communi y; Ea ing oge he ; Family; modelio žinios, skonis i adicijos; Socialinis augalus, da žo es, i komunikacijos T a us Dėmesys š iežiems i ie iniams p oduk ams, sezoniškumui i a iam gamybai; Vidu žemio jū os egiono gy enimo būdas; izinis ak y umas; Apsauga i naudojimasis Vidu žemio jū os k aš o aizdis; Ga bė i bend a imas su gam a; Poilsis; Ve ybės (kū ybiškumas, s e ingumas, a pkul ū inis dialogas, kaimynys ė, paga bas į ai o ei, dalijimasis) gy enimo būdas Mais as Gamyba Žemės ūkis (biologinė į ai o ė, ie inė gamyba, ie inėms ekosis emoms p i aiky ų ūšių gamyba, a i gamyba, adicinė gamyba); Gy ūnų auginimas; Ž ejyba Animal husband y; Chan ; Cooking; C a s ( ood consump ion, p ese a ion, anspo s); Fishing; Food p ocessing (example: išsaugojimas); Gas onomija; de liaus nuėmimas; pa eldas; Žinios; Poezija; Religiniai i pagoniški i ualai; įgūdžiai; simboliai; T adicija Tu in į akos: Aplinkos Klima as; Flo a; Mais o a umas ekonomi- ap aliosios Mais o mais o modelio; Rinkos ka ekonomikos; kei imasis, s e ingumas i S eika os u izmas S eika os ska inimo ag o u izmas; susi a imas dėl abipusė paga ba; Mi ybos es o anai Kul ū a Kul ū a Kul ū a Kul ū a 15Te minologija | 2023 | 30 UNESCO ap ašyme mo e ys aip pa a lieka s a bų aidmenį pe duodan adicines žinias i saugan seno ines echnikas. Vie os inkos eikia kaip ik i o umai, iš ink os ie os žinių kei imui, dalijimosi i pe da imui bei e slo užbaigimui. MD koncepcinį sudė ingumą ap a ė Real e al. (2020), ku ie pasiūlė koncepcinę sis emą, kad bū ų page in a koncepcijos komunikacija i jos skleidimas isuomenei, uo pačiu p isidėdamas p ie iešosios poli ikos, ski os jos apsaugai, kū imo. Jų modelis (Fig. 1) bu o pag įs as ke u iais amsčiais: mais u, d augiškumu, a iu mais o gamyba i gy enimo būdu, ku ie y a "kul ū inis modelis, u in is į akos okioms s i ims kaip aplinka, ekonomika, s eika a i u izmas" (Real e al. 2020: 6). Modelis a skleidžia daugiadisciplininę i a pdisciplininę sis emą, ku ioje galime as i ski ingus kul ū inius, socialinius i aplinkosaugos ma menis, aip pa ski ingus in e encinių subjek ų sluoksnius ski ingose eiklos s i yse. Todėl žinios y a į e p os į bend uomenes, susijusias su adicine eikla, i jos gali aidin i aidmenį domeno disku se i e minologijoje. Vidu žemio jū os egiono mi ybos e minologija: pi masis me odas Anks esnis Machinho (2018) a lik as MD e minologijos y imas pa odė, kad šis daugiadisciplininis i a pdisciplininis scena ijus a i inka sudė inės s i ies apib ėžimą (Conceição 2005; F éja ille 2009). Kompozi inės s i ys y a sudė ingi s uk ū iniai ski ingų eiklos s ičių inklai, ku ie nuola ukdo ienas ki am. Juos a s o auja labai į ai ūs suin e esuo ieji subjek ai, ski ingi specialis ai iš ski ingų socialinių i kul ū inių bend uomenių bei kilmės, u in ys ski ingą bend a imo kon eks ą, dėl ku io gali a si as i e minologinių ski umų. Machinho aip pa a k eipia dėmesį į nepakankamą e minologinį žinių a s o a imą iš bend uomenių, susijusių su adicine eikla, nes ji aip pa laiko šių disku sinių bend uomenių specialis us specializuo ų žinių u ė ojais: Te minologija Vidu žemio jū os egiono mi ybai, apiman i populia ią e minologiją, gali leis i žmonėms susie i mokslinę e minologiją su populia iais e minais. by he local communi ies ha use hese e ms and always ha e. Al hough hese Žinomos e minologijos nė a mokslinės žinios ezul a as, jos y a empi inės žinios ezul a as, ku is išsi ys ė laikui bėgan , i kaip okios aip pa suda o specializuo as žinias (Machinho, 2018: 59). Fá ima No onha16 Specializuo o disku so e minologinė a iacija: u in i The Case o he Medi e anean Die The au ho p o ides some examples o denomina i e a ian s in a lis e minus, susijusius su aly uogių alieju, ynu i žolėmis Eu opos po ugalų kalba (PT-eu). Vienas iš jos pa yzdžių y a ie inis a oma inis augalas Foeniculum ulga e Mill ( ennel, EN-uk) i jo ski ingi bend i pa adinimai, naudojami Po ugalijos Alga e egione: Mokslinis pa adinimas: Foeniculum ulga e Mill. Šeima: Apiaceae (Umbelli e ae) Papli ę pa adinimai (PT-eu): e a-doce; iôlho; ionho; uncho; unchoama go; uncho-b a o; uncho-de- lo ença; uncho doce; Funcho Ho ense. Machinho naudojamose nuo odose7 d i Foeniculum ulga e Mill ūšys. (Foeniculum ulga e Mill. subsp. ulga e a . dulce Mill., a ba Foeniculum ulga e Mill. a . ulga e) nebu o iden i ikuo i. Tą pačią in o maciją adome kai ku iose bo anikos nuo odų s e ainėse (Uni e sidade de É o a8; Uni e sidade de T ás os Mon es e Al o Dou o9). Tai pa i ino, kad abiem ūšims bu o plačiau naudojami bend i speci iniai pa adinimai. Nepaisan o, a siž elgian ik į dulce eislę, ienin elė o iciali Eu opos ais ų agen ū os in e ne o s e ainėje p iim a pa adinimo o ma bu o " uncho doce" (saldus ennikas) pasi inkimas. Žinoma, sp endimas dėl pa adinimo o mos ski as sumažin i nesusip a imus bend a ime. Tačiau mes abejojame dėl šio pasi inkimo p iežas ies i nesame pa eikę, kaip pasi inkimo galimybę, su inkama in o macija apie jo naudojimą whe he ano he denomina i e o m ( uncho doce, e a-doce) should be (o iešoje e minologinėje duomenų bazėje. Ki a e us, kaip šios o mos naudojamos už didelių o ganizacijų disku sinio kon eks o ibų? A y a ki ų panašių a ejų, kai ski ingos disku sinės bend uomenės gamina ski ingas e minologijas i (a ba) naudoja ki us a ian us, a siž elgian į ski ingus socialinius i kul ū inius kon eks us? 7 Romano A., Gonçal es S. 2015: Plan as sil es es comes í eis do Alga e, Fa o: Uni e sidade do Alga e. Galima as i ad esu: h ps:issuu.com/ualg/docs/plan as-sil es es-comes i eis-do-a [a ku as 19 05 2023]. 8 É o a uni e si e o biologinės į ai o ės muziejus. Galima as i ad esu: h ps: www.museubiodi e sidade.ue o a.p :: elenco-de-especies/biodi e sidade-ac ual/plan as/angiospe micas oeniculum- ulga e/ [A ku as 2020 m. gegužės 21 d. 9 Ja dim Bo ânico da Uni e sidade de T ás os Mon es e Al o Dou o (UTAD). Galima as i ad esu: h ps://jb.u ad. p especie/Foeniculum_ ulga e [A ku as 21-05-2023]. 10 F uc o de Fuccio Doce (F ui o de Fuccio Doce) HMPC a askai os, ski os isuomenei, san auka. Galima as i: h ps: www. ema.eu opa.eu/en/documen s/he bal-summa y/ oeniculum- ulga e-mille -subsp- ulga e- a -dulcemille - hellung-- uc us- ennel- ui -swee -hmpc_p .pd [A ku as 20/0522]. 23Te minologija | 2023 | 30 Tai eiškia, kad mes nenaudojame disku sinių medžiagų, gau ų iesiogiai iš ie inių bend uomenių, o pe ečiąją šalį, kul ū inį a pininką a y ėją. Tai aip pa gali paaiškin i ko pusų ski umus (p odu o sazonal s. p odu o da época; Ramos de Chei os p ieš boneca de chei os). 4. Te minologinių a ian ų pe a kymas Aukščiau pa eik i pa yzdžiai paska ino mus apmąs y i du a ian ų požiū io būdus i ai, kaip ski ingos disku sinės bend uomenės gali u ė i į akos domeno e minologijai. Pi miausia nag inėjame s a egiją, ku ią eikia aiky i engian eks akcijos ko pusus, nes ji u ė ų apim i ski ingas disku sines bend uomenes i jų disku sus kaip pag indinius domeno e minologijos eikėjus. An a, jei mes no ime išplės i specialis ų i specializuo ų disku sų są oką, kad į auk ume disku sines bend uomenes už akademinių i (a ba) echninių kon eks ų ibų, mums eikės eo inės sis emos, ku i leis ų mums išplės i specialis ų są oką i į auk i disku sines ipologijas, suku as už šių bend uomenių ibų. Pi mąjį nag inėjame emindamiesi Remígio-Oli ei a (2010) pasiūly a komunikacinio kon eks o me odika, o an ąjį - apib ėžian e minologiją iš ekologinės ling is ikos pe spek y os. 4.1 Komunikaciniai kon eks ai S udijuodama ulga izuo ą disku są unkcinio mais o s i yje, Remígio-Oli ei a (2010) su elkė dėmesį į komunikacinių kon eks ų iden i ika imą šioje s i yje, ku į ji sup an a kaip "speci inę aplinkybę, ku ioje ulga izuo as disku sas […]...> gaminamas, a siž elgian į eks ų gamin ojus, jų komunikacijos ke inimus i isuomenę, ku iai jie y a ski i" (Remígio-Oli ei a 2010: 252 […] 253). Ji pažymėjo, kaip e minologija apibūdina ulga izuo as disku sines ipologijas, ku ios odo mažesnį abs akcijos lygį, mažesnį e minologinį ankumą i mažesnį ikslumą. Remígio-Oli ei a i ina, kad […] mažesnis abs akcijos lygis nebū inai u i bū i mažiau ikslus. Disku se gali bū i mažiau e minų i en gali bū i ak y uo a mažiau i (a ba) a ski ų koncep ualių sa ybių, ačiau is dėl o ikslumas gali bū i […] i u ė ų bū i […] pas o us į ai iuose lygmenyse. […]...> gebėjimas supap as in i ai, kas iš p adžių y a sudė inga, ne u i, a ba ne u ė ų u ė i jokios pasekmės o, kas iš a a, ikslumui (Remígio-Oli ei a 2010: 232 […] 233). Fá ima No onha24 Te minologinis ski umas specializuo ame disku se: The Case o he Medi e anean Die Tada ji pa eikia komunikacinių kon eks ų iden i ika imo modelį domenoje, naudojan ho izon alią disku so ipologiją, o ne e minologijoje naudojamą hie a chizuo ą e ikalią ipologiją (Bowke and Pea son 2002; Guan i a e al. 2008; Naza and Cab é 2012). Čia y a iden i ikuojami i dinamiškai pab ėžiami a i inkami komunikaciniai kon eks ai domenoje, leidžian ys naujiems in e en o iams i ki oms disku sinėms są eikai a p jų, o ne ik su g e imais lygmenimis. Be o, jos modelis gali aizduo i, kaip ski ingos bend uomenės (kaip ski ingos socialinės g upės) bend auja p iklausomai nuo suku ų socialinių i kul ū inių yšių (Fig. 2). Remígio-Oli ei a (2010) eigimu, ai u i bū i a liekama pe p elimina ų domeno y imą, pi mąjį e minog a inės da bo e apą, ku į ji adina p ieš e minog a iniais e apais. Jis apima a i inkamų domeno daly ių iden i ika imo p ocesą, suku ų disku sų ipologiją i jų komunikacinių kon eks ų apib ėžimą. Tai u i me odinių pasekmių, kai pasi enkama medžiaga ko pusui, ku is u ė ų a spindė i eks ų gamin ojų i komunikacinių si uacijų į ai o ę. Kaip šios g upės y a sujung os, p iklauso nuo kiek ieno domeno i gali bū i iden i ikuojama ik p ieš e minog a ijos e apą. 2 pa eikslas. Komunikaciniai kon eks ai - unkcinio mais o s i is (p i aiky a iš Remígio-Oli ei a, 2010: 237) akademinė aplinka: moky ojai i y ėjai, poli ikos o muo ojai, mais o p amonės suin e esuo ieji subjek ai, žiniasklaida, a o ojai, pedagogai media o s s uden s 25Te minologija | 2023 | 30 Be o, Rod íguez-Tapia (2018) mano, kad disku sinės ka ego ijos ( ulga izuo os, specializuo os, pusiau specializuo os) gali apim i ski ingas g upes i eiklos s e as, i siūlo is pag indines specializuo o disku so ipologijas: (1) specialis ai, kaip eks ų gamin ojai, (2) a pininkai i p o esionalai, u in ys am ik ą o malaus išsila inimo laipsnį, i (3) a o ojai, laikomi pasy iais in e encijomis, aigi ne eks ų gamin ojais. P i aikydami šiuos indėlius p ie MD domeno komunikacinių kon eks ų, daba galime nus a y i ski ingus disku sinius communi ies ele an o he domain e minology and he communica i e kon eks us, ku iuose gali a si as i a iacija. Remian is jų pasiūlymais, mes su elkėme dėmesį į eks ų kū ėjus i pasiūlėme ke u ias MD kon eks ų ka ego ijas: akademinis aukš esnis o malus išsila inimas (mokslinis a echninis); mokslininkai; 2. P o esinė eikla […] speci inis o malus mokymas (akademinis, echninis) šioje s i yje; isa p o esinė eikla (bend o ės, įmonės). 3 pa eikslas. Komunikacinių kon eks ų […] eks ų gamin ojų (daugiapusės elipsės) nus a ymo pasiūlymas; a pininkai (k ad a inės dėžu ės, nuk eip os linijos); pasy ūs a o ojai (k ad a inės dėžu ės, isa eilu ė) Fá ima No onha26 Te minologinis ski umas specializuo ame disku se: The Case o he Medi e anean Die 3. T adicinė eikla […] suin e esuo ieji subjek ai, u in ys mažai a ba jokio o malaus išsila inimo; ne o malus p o esinis mokymas (p o esinis a akademinis mokymas); specialis ai, p z., adiciniai ama ininkai. 4. įs a ymų leidėjai/adminis a o iai […] o icialiai išsila inę (akademiniai, echniniai a p o esiniai) ki oje eiklos s i yje ( eisės, apskai os, aldymo), di ban ys am ik oje s i yje ( iešoji adminis acija, poli ikos o muo ojai) Be eks ų gamin ojų, pagal Remígio-Oli ei a i Rod íguez-Tapia ipologiją, mes aip pa galime p idė i disku sinių eikėjų, okių kaip komunikaciniai a pininkai, š ie imo specialis ai i a o ojai (kaip pasy ūs eikėjai, o ne eks ų gamin ojai). Siūlomas modelis pa ody a 3 pa eiksle. Mes aip pa a siž elgiame į e ikalią hie a chiją kiek ienoje iš šių kon eks ų, įskai an mokymo i mokymosi san ykius. Mūsų dėmesys su elk as į eks ų gamin ojus MD, daba galime naudo i modelį kaip p adžią, kad iden i ikuo ume specialis us domenoje, komunikacinius kon eks us i disku sinius san ykius a p jų. Kadangi Remígio-Oli ei a modelis y a o ien uo as į komunikacinio kon eks o iden i ika imą, neį aukian neakademinių a echninių bend uomenių, daba galime ieško i eo inės sis emos, kad išplės ume specialis o (i specializuo o disku so) są oką i p i aiky ume komunikacinius kon eks us i disku sines bend uomenes už echninių i mokslinių s ičių kaip specialis us. Ekoling is inis požiū is (angl. ecolinguis ic app oach) - e minologijos eo inis požiū is, pagal ku į e minologija a spindi požiū į į dalyką. Tai y a Cab é (2003), ion o specialised knowledge can be app oached no only om a concep ual socialinio e minologijos požiū io (Conceição 2005; Gaudin 2005), kul ū inės e minologijos (Diki-Kidi i 2000) i e nog a inio požiū io (Depecke 2014) komunikacinis i ling is inis ma menys. Šios sis emos p ipažįs a, kad už echninės i mokslinės eiklos s e os ibų y a disku sinių daly ių, ku ie u ė ų bū i į auk i į domeno e minologijos y imus. Temme man i Van Campenhoud (2014) aip pa a k eipia dėmesį į po eikį in eg uo i e minologinius eo inius me odus su ki ų disciplinų, įskai an me odologijas, i palik i e d ę pla esnei e minologinės a iacijos eo inei sis emai. Todėl, no in paaiškin i specializuo ų disku sų e minologinius ski umus, eikė ų siek i in eg uo i ski ingus požiū ius (kogni y inį, ling is inį i socialinį komunikacinį), 27Te minologija | 2023 | 30 išplės an specialis ų i specializuo ų disku sų są oką. Be o, kai ku iose s i yse y a da ienas b uožas, ku į eikia a siž elg i analizuojan e minologinių ski umų p iežas is: yšys su aplinka i ai, kaip ji da o į aką žmonių populiacijoms, jų kul ū ai, kalbai, žinioms i e minologijai. Žinios, suku os, dalijamos i pe duodamos pe kalbą, pe e minologiją, aip pa gali a spindė i ekosis eminius p ocesus. Gy ybės ys ymo eiksniai, jų p oduk ai (da bo i gy enimo būdo ezul a as) i eikla y a sąlygo i gam os eiksniais (biologiniais, geologiniais, bio iziniais) i p iklauso nuo jų. Tai suku ia yšį a p žmonių i ekosis emos, ne jei ai y a an opogeninė. Te minologinis požiū is į a iaciją, ypač susidū us su sudė ine s i imi, ku ioje a pusa yje susie i į ai ūs eiklos s i ys, suku iančios daugybę ski ingų specialis ų ka ego ijų, u ės ai a siž elg i. Anks esniame s aipsnyje No onha i Conceição pa eikė pi mąjį e minologinės a iacijos me odą, naudodami ekoling is inę sis emą pagal Sune S e ensen i Al in Fill i jų ekoling is inės apib ėžimą, ėliau pa obulin ą K a chenko kaip: <...> (kalba sup an ama kaip) p ocesų i eiklos, pe ku ią žmonės […] indi idualiu, g upiniu, populiacijos i ūšies lygiu […] išnaudoja sa o aplinką, kad suku ų išplės inę, ju imo p iso in ą ekologiją, ku i palaiko jų egzis encinę ajek o iją (K a chenko, 2016). Pasak S e enseno, Filno i K a čenko, šis apib ėžimas apibūdina kalbą kaip sis emą, giliai susie ą su mūsų biologija, po eikį ekosis emai i mūsų egzis a imui, pe ai, kaip mes ją naudojame disku se. Jis sieja koncep ualizaciją su kalba i išplės iniu ekologiniu kon eks u, ku iame jie a si anda, ku is gali apim i ne ik kogni y inį a ling is inį, be i socialinį, kul ū inį i aplinkosauginį eiksnius. Te minologijos pusėje, kogni y inė e minologinės a iacijos mo y acija, ku ią gina Fe nández-Sil a (2016), ska ina o ganinį kalbos yšį su pažinimu, ku is a i inka ekologinę ling is inę pe spek y ą, kaip eigia S e ensen, Fill i K a chenko. Naudodamiesi šia ekologine, o ne eiškinio, pe spek y a, mes galė ume p ia ė i p ie e minologinių a iacijų iš ieningo požiū io, kaip nu odo Honó io do Cou o (2014). Jis p iima kalbą, pažinimą, kul ū ą, isuomenę i gam ą kaip isumos dalis, o ai eiškia, kad mes galime s udijuo i be kokią p oblemą, ku i kyla specializuo o disku so lygiu, nep a andan iš akių kogni y inių, socialinių, kul ū inių i aplinkosaugos mo y acijų. as a pa adigm bu a he as a pla o m o he obse a ion o a linguis ic Fá ima No onha28 Te minological Va ia ion in Specialised Discou se: The Case o he Medi e anean Die Ki a e us, Nash i Mühlhäusle (Nash 2011; Nash, Mühlhäusle 2014) pa eikia ekologinės ling is ikos me odologinį pasiūlymą. Ši me odika g indžiama duomenų inkimu iš Pi ke n i No olko salų (Aus alija) populiacijų. Jie pa odė, kaip socialinė i gam os aplinka da o į aką kalbai i gy en ojų leksikiniam oponimų pasi inkimui. Ekoling is inis lauko da bas, kaip jį pa adino Nash i Mühlhäusle (2014) eikalauja glaudžių san ykių su ie inėmis bend uomenėmis i socio-kul ū inio i bio izinio kon eks o sup a imo. Jie mano, kad ai bū ina, kad bū ų galima gau i a i inkamų ling is inių duomenų i suku i eks inius ko pusus (Nash 2011). Te minologijos požiū iu ai p ilygs a p ieš e minog a inės azės, kai nus a omi lauko specialis ai i komunikaciniai kon eks ai. Empi inis minimalizmas, an oji Nash i Mühlhäusle me odika, y a pab ėž a Albuque que (2019) i nu odo, kad eikia sp ęs i kiek ieną domeną kaip unikalų, išski inį i a ski ą a ejo y imą. Jis pa a ia, kad eikia bū i a sa gūs, aikydami me odus, p ocedū as i iš adas iš ki o disku sinio kon eks o daba inėje s i yje. Ž elgdama į e minologijos pusę, ji sus ip ina idėją, kad kiek iena s i is u i unikalią e is iką, disku sinę i komunikacinę ekosis emą, ai s, equi ing a cus omised p e- e minog aphic app oach o he cha ac- s i is daly ių speci iškumą i ieškojimą ski umų p iežasčių, susijusių su ling is iniais a neling is iniais eiksniais (an opogeniniais i (a ba) bio iziniais). Todėl mes kalbėsime apie sudė inę s i į, okią kaip MD, ku iai būdinga didelė socialinių g upių, eiklos i disku sų į ai o ė, pap as ai gaminama iš akademinio i echninio kon eks o, odan i yškus b uožus, ku ie aip pa p iklauso nuo kul ū inių, socialinių i aplinkosaugos eiksnių (mais o gamyba, mais o pe di bimas, ama ų kū imas i . .). Jų e minologijos ep ezen acija y a adicinių žinių išsaugojimo i , holis iniu požiū iu, sup a imo, kaip žmogaus i aplinkos eiksniai eikia a iaciją, klausimas. Te minologinės a iacijos ėminimas naudojan ekologinį požiū į gali leis i nag inė i šiuos eiškinius iš isapusiškos pe spek y os, su kai ku iomis me odinėmis pasekmėmis (No onha, Conceição 2020b): a) ji sus ip ina pa adinimo aidmenį y inėjan e miną, iene ą, ku is negali bū i isiškai e inamas ik pagal koncep ualias sa ybes. 29Te minologija | 2023 | 30 socialiniai, poli iniai i bio iziniai) gali bū i b) Fac o s a ec ing e minological dynamics and a ia ion (cul u al, isiškai in eg uo i į e minologijos y imus, nes jie ampa išplės inės žmogaus ekosis emos p ocesų dalimi. c) a iacija daba y a specializuo o disku so ekosis emos dalis, o jos kon olė y a ha monizacijos p ocesas, eikalaujan is inkamo apibūdinimo naudo ojui; no malizacija y a p iemonė, o ne ikslas, ku is u i bū i naudojamas am ik iems ikslams am ik uose bend a imo kon eks uose. Šiuo me u, MD a eju, da nebaigiamas e minog a ijos e apas. Šiuo me u ku iamas a pdisciplininis bend ada bia imo inklas, apiman is ski ingas nus a y as specialis ų g upes i komunikacinius kon eks us pagal iš p adžių siūlomas eks ų kū ėjų ka ego ijas, nu ody as 4 pa eiksle: (1) akademinė bend uomenė; 2) p o esinė eikla; (3) adicinė eikla, (4) įs a ymų leidėjai. Taikydami Remígio-Oli ei a me odą MD, mes a liekame isapusišką domeno y imą, kad pa i in ume i iden i ikuo ume a i inkamus in e encinius subjek us i jų komunikacinius kon eks us. Be o, p i aikydami Nash i Mühlhäusle me odiką, mes glaudžiai bend ada biaujame su kul ū iniais a pininkais, okiais kaip ie os plė os asociacijos, eikiančiais kaip yšio daly iai a p mūsų i ie inių specialis ų, susijusių su MD p o iliu. Šiuo me u a liekamas ie inis y imas, siekian su ink i e minologinius duomenis iesiogiai iš šių ie inių specialis ų, naudojan 4 pa eikslą. Teks o gamin ojai MD i komunikaciniuose kon eks uose Fá ima No onha30 Te minologinis ski umas specializuo ame disku se: The Case o he Medi e anean Die in e iu, kai nė a ašy inių duomenų. Tai padės mums suku i socialinę i kul ū inę sis emą šioms g upėms i jų išplės inėms ekosis emoms. Po p e- e minog a inės azės me odika bus p i aiky a e minog a iniam da bui, ku ian , apdo ojan i analizuojan eks akcijos ko pusus. Iki šiol su ink i duomenys naudojami siekian suku i naują MD ko pusą. Šis ko pusas susideda iš ling is inių duomenų, klasi ikuo ų pagal jų ipologiją i iki šiol nus a y ą socialinį i kul ū inį kon eks ą. Naujasis ko pusas y a į ašomas į ailus, kad bū ų galima iden i ikuo i dias ines g upes i pab ėž i dias ines a iacijas, ku ios gali a si as i pag indinėse eks o gamin ojų g upėse. 5. Iš ados Disku sinės MD bend uomenės, jų žinios i nuo jų p iklausoma eikla a e condi ioned by na u al ac o s (biological, geological, biophysical), and suku ia yšį a p žmonių i ekosis emos, ne jei ši aplinka y a an opogeninė, pa yzdžiui, mies o aplinka. Be koks e minologinis me odas, ypač susidū ęs su sudė ine s i imi, u ės ai a siž elg i. Labai į ai iuose a pkalbiniuose i a pkul ū iniuose kon eks uose ge esnio bend a imo ak as y a sup as i specialis us i jų bend a imo kon eks ą. Komunikacinės a pininka imo i e minologinių iš eklių, ku iuos naudoja kalbos specialis ai, obulinimas eikalauja ge esnio sup a imo apie a iacijos p iežas is, ku ios gali bū i įsišaknijusios disku siniame kon eks e. Specialis inio i specializuo o disku so są okos išplė imas. Be o, sudė inėse will allow egis e ing and explaining a ia ion by con olling i mo e e i- s i yse, okiose kaip MD, e minologinių iš eklių a chi ek ū a u i a siž elg i į disku sinių scena ijų į ai o ę i jų pag indines suin e esuo as šalis kaip specialis us. No in ge iau sup as i i paaiškin i e minologinį į ai o ę, . y. dias inį pobūdį, no malizacijos idealas negali su ampa su kul ū inės i kalbinės į ai o ės bei žinių išsaugojimo s a bą s i yse, ku ias s ip iai o muoja adicinė eikla, žinios i gy enimo būdas. Šiuo klausimu šis ikslas gali bū i apib ėžiamas naudojan ekoling is inį e minologijos požiū į. Tai ęs inis p ojek as, ku is bus plė ojamas dok o an ū os dise acijos me u. Jos ikslas - p isidė i p ie ge esnio specializuo o disku so dinamikos sup a imo, uo pačiu išsaugan konk ečių bend uomenių žinias i know-how isuomenėje, ku i no i bū i a i. 31Te minologija | 2023 | 30 REFERENCES Albuque que Da i 2019. As elações en e Ecolexicog a ia e Lexicog a ia Pedagógica. – Domínios de Lingu@gem 12(4), 2066–2101. DOI: h ps://doi.o g/10.14393/DL36- 12n4a2018-7. Bowke Lynne, Pea son Jenni e 2002: Wo king wi h Specialized Language - A p ac ical guide o using co po a, Rou ledge. DOI: h ps://doi.o g/10.4324/9780203469255. Cab é Ma ia Te esa 2003: Theo ies o e minology. – Te minology 9(2), 163–199. DOI: h ps://doi. o g/10.1075/ e m.9.2.03cab. Clay Edwa d 2022: A Co pus-Based App oach o Examining Te minological Va ia ion in EU Law. – In e na ional Jou nal o Language and Law 11, 142–162. DOI: h ps://doi.o g/10.14762/jll.2022.142. Conceição Manuel Célio 2005: Concep s, e mes e e o mula ions, P esses Uni e si ai es de Lyon. Conceição Manuel Célio 2006: Há ma e ma ... Há e mos e e mos. Quando os e mos dizem mas não condizem! – La Te minología en el siglo XXI: con ibución a la cul u a de la paz, la di e sidad y la sos enibilidad. Ac as del IX Simposio Ibe oame icano de Te minología RITERM04, Eds. M. T. Cab é, R. Es opá, C. Tebé, Ins i u Uni e si a i de Lingüís ica Aplicada, Uni e sidade Pompeu Fab a, 495–502. Condamines Anne 2017: The emo ional dimension in e minological a ia ion. – Mul iple Pe spec i es on Te minological Va ia ion, Eds. P. D ouin, A. F ancœu , J. Humbley, A. Pic on, John Benjamins Publishing Company. 11–30. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ l p.18.01con. Dela igne Valé ie 2017: Te m usage and socio e minological a ia ion: The impac o social and local issues on he mo emen o e ms. – Mul iple Pe spec i es on Te minological Va ia ion, Eds. P. D ouin, A. F ancœu , J. Humbley, A. Pic on, John Benjamins Publishing Company. DOI: h ps://doi. o g/10.1075/ l p.18. Delgado Amélia, C uz Ana Lúcia, Coelho Na acha, Romano Anabela 2022: The Medi e anean Die : Fos e ing a Common Vision Th ough a Mul idisciplina y App oach, Uni e sidade do Alga e Edi o a. DOI: h ps://doi.o g/h ps://doi.o g/10.34623/1e6 -ke51. Depecke Loic 2014: Pou une e hno e minologie. – Dans ous les sens du e me, Eds. J. Qui ion, L. Depecke , L.-J. Rousseau, Les P esses de l’Uni e si é d’O awa. 13–29. Diki-Kidi i Ma cel 2000: Une app oche cul u elle de la e minologie. – Te minologies Nou elles 21 (no esp. Te minologie e di e si é cul u elle), 27–31. Fe nández-Sil a Sabela 2016: The cogni i e and he o ical ole o e m a ia ion and i s con ibu ion o knowledge cons uc ion in esea ch a icles. – Te minology 22(1), 52–79. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ e m.22.1.03 e . Fe nández-Sil a Sabela, F eixa Judi , Cab é Ma ia Te esa 2014: A me hod o analysing he dynamics o naming om a monolingual and mul ilingual pe spec i e. – Dynamics and Te minology: An in e disciplina y pe spec i e on monolingual and mul ilingual cul u e-bound communica ion, Eds. R. Temme man, M. an Campenhoud , John Benjamins Publishing Company, 183–212. DOI: h ps:// doi.o g/10.1075/ l p.16.10 e . F eixa Judi 2005: Va iación e minológica: ¿Po qué y pa a qué? – Me a 50(4). DOI: h ps://doi. o g/10.7202/019917a . F eixa Judi 2006: Causes o denomina i e a ia ion in e minology: A ypology p oposal. – Te minology 12(1), 51–77. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ e m.12.1.04 e. F eixa Judi 2013: O a ez sob e las causas de la a iación denomina i a. – Deba e Te minológico 9, 38–46. A ailable a : h ps://www.see .u gs.b / i e m/a icle/ iew/37170/24032. F eixa Judi , Fe nández-Sil a Sabela 2017: Te minological a ia ion and he unsa u abili y o concep s. – Mul iple Pe spec i es on Te minological Va ia ion, Eds. P. D ouin, A. F ancoue , J. Humbley, A. Pic on, John Benjamins Publishing Company, 155–180. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ l p.18.07 e. F éja ille Rosa Ma ia 2009: Le co pus en analyse e minologique de domaines composi es e in e disciplinai es. – Passeu s de Mo s, Passeu s d’espoi -Ac es Des 8e Jou nées Scien i iques Du Réseau de Che cheu s Lexicologie, Te minologie, T aduc ion, 593–604. A ailable a : www.biblio heque.au .o g/ doc_num.php?explnum_id=877. Gaudin F ançois 2005: La socio e minologie. – Langages 157(1), 81. DOI: h ps://doi.o g/10.3917/ lang.157.0081. Gau ie Lau en 2019: La eche che en « langues-cul u es-milieux » de spéciali é au p isme de l’épaisseu socio-discu si e. – Dynamische App oxima ionen. Fes sch i liches pünk lichs zu E a La ics 62,5. Gebu s ag (= Kon as e/Con as es ; 3), Eds. M. Calde ón, C. Konze -Fi h, Pe e Lang, 369–336. Fá ima No onha32 Te minological Va ia ion in Specialised Discou se: The Case o he Medi e anean Die Guan i a Rica do, Cab é Ma ia Te esa, Cas ellà Josep 2008: Clasi icación de ex os especializados a pa i de su e minología. – Íkala, Re is a de Lenguaje y Cul u a 13(19), 15–39. Honó io do Cou o Hildo 2014: Ecological app oaches in linguis ics: A his o ical o e iew. – Language Sciences 41, 122–128. DOI: h ps://doi.o g/10.1016/j.langsci.2013.08.001. K a chenko Alexande 2016: Two iews on language ecology and ecolinguis ics. – Language Sciences 54, 102–113. DOI: h ps://doi.o g/10.1016/j.langsci.2015.12.002. Machinho Síl ia 2018: O Concei o de Domínio em Te minologia: o Caso da Die a Medi e ânica: Disse ação de Mes ado em Ciências da Linguagem, Uni e sidade do Alga e. A ailable a : h p://hdl.handle. ne /10400.1/12264. Nash Joshua 2011: Insula oponymies: p is ine place-naming on No olk Island, Sou h Paci ic and Dudley Peninsula, Kanga oo Island, Sou h Aus alia: PhD Thesis, School o Humani ies, Uni e si y o Adelaide. Nash Josua, Mühlhäusle Pe e 2014: Linking language and he en i onmen : The case o No ’k and No olk Island. – Language Sciences 41, 26–33. DOI: h ps://doi.o g/10.1016/j.langsci.2013.08.004. Naza Rogelio, Cab é Ma ia Te esa 2012: Towa ds a new app oach o he s udy o neology. – Neologica: Re ue In e na ionale de Néologie 6, 63–80. No onha Fá ima 2018: P opos a pa a a c iação de um ecu so e minológico no domínio da aquacul u a: Disse ação de Mes ado em Ciências da Linguagem, Uni e sidade do Alga e. A ailable a : h p://hdl. handle.ne /10400.1/12270. No onha Fá ima, Conceição Manuel Célio 2017: Fixação e minológica po adu o es: em busca da no malização pe dida! – XIII Jo nada Reali e : Te minologia pe a La No mali zació i Te minologia pe a La In e nacionali zació, 17. No onha Fá ima, Conceição Manuel Célio 2020a: Discu sos de especialidade e ecu sos e minológicos: mediação e dinamismo. – Te minologia e mediação linguís ica: mé odos, p á icas e a i idades, Eds. M. C. Conceição, M. T. Zanola, Uni e sidade do Alga e Edi o a, 59–74. DOI: h ps://doi.o g/h p:// dx.doi.o g/10.34623/byb - h80. No onha Fá ima, Conceição Manuel Célio 2020b: Te minological Va ia ion and Communica i e Media ion Wi hin he Con ex o Specialised Discou se - an Ecolinguis ic App oach. – 10 h In e na ional Con e ence on The Dynamics o Specialized Languages: Inno a i e App oaches and S a egies, Eds. C. Teglas, R. M. Nis o , Uni e sidade Babeș-Bolyai, Cluj-Napoca, 153–168. Pic on Au élie 2010: Ma queu s e con ex es iches en connaissances pou obse e l’é olu ion en diach onie cou e. – Reconcep ualizing LSP: Online p oceedings o he XVII Eu opean LSP Symposium 2009, Eds. C. Heine, J. Engbe g. Pic on Au élie 2014: The dynamics o e minology in sho - e m diach ony. – Dynamics and Te minology: An in e disciplina y pe spec i e on monolingual and mul ilingual cul u e-bound communica ion, Eds. R. Temme man, M. an Campenhoud , John Benjamins Publishing Company, 159–182. DOI: h ps:// doi.o g/10.1075/ l p.16.09pic. Pic on Au élie, Du y Pascaline 2017: Dias a ic a ia ion in language o speci ic pu poses. – Mul iple Pe spec i es on Te minological Va ia ion, Eds. P. D ouin, A. F ancœu , J. Humbley, A. Pic on, John Benjamins Publishing Company, 57–80. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ l p.18.03pic. Real Helena, Dias Rui Rosa, G aça Ped o 2020: Medi e anean Die concep ual model and u u e ends o i s use in Po ugal. – Heal h P omo ion In e na ional 36(2), 1–13. DOI: h ps://doi.o g/10.1093/heap o/daaa056. Real Helena, G aça Ped o 2019: Ma cos da his ó ia da Die a Medi e ânica, desde Ancel Keys. – Ac a Po uguesa de Nu ição 17, 6–14. DOI: h ps://doi.o g/10.21011/apn.2017.1702. Remígio-Oli ei a Ana Ri a 2010: P ocesso e minog á ico: e en es concep ual, comunica i a e ex ual: Tese de Dou o amen o, Uni e sidade de A ei o. A ailable a : h p://hdl.handle.ne /10773/4532. Rod íguez-Tapia Sé gio 2018: El g ado de especialización ex ual : ca ac e ización a pa i de la pe cepción sociocogni i a de la e minología y las elaciones discu si as: Thesis Doc o al, Uni e sidad de Co doba. S e ensen Sune, Fill Al in 2014: Ecolinguis ics - The s a e o he a and u u e ho izons. – Language Sciences. DOI: h ps://doi.o g/10.1016/j.langsci.2013.08.003. Temme man Ri a, Campenhoud Ma c Van 2014: In oduc ion - Dynamics and Te minology. – Dynamics and Te minology: an in e disciplina y pe spec i e on monolingual and mul ilingual cul u e-bound communica ion, Eds. R. Temme man, M. Van Campenhoud , John Benjamins Publishing Company 16, 1–13. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ l p.16 Te cedo -Sánchez Ma ibel 2011: Te minologinės a iacijos kogni y inė dinamika. Te minologija 17 (2) 181–197.