Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet

Fátima Noronha8Terminologinis skirtumas specializuotame diskurse: The Case of the Mediterranean Diet "Doi.org." 10.35321 term30-1" Terminologinis skirtumas specializuotame diskurse: Viduržemio jūros regiono dietos atvejis FÁTIMA NORONHA Algarve universitetas, Centro de Investigação em Comunicação e Artes (CIAC) ORCID id: https://orcid.org/0000-0003-3583-5991 Abstrakcija Šiame darbe mes parodome, kaip terminologiniai skirtumai, atsiradę tarp skirtingų specialistų grupių, daro įtaką terminologinėms duomenų bazėms. Mes naudojame Viduržemio jūros regiono mitybą kaip atvejo tyrimą, sudėtinę sritį, kurioje tradicinės veiklos turi savo įterptą žinią ir terminologiją, kuri, tačiau, retai atsižvelgiama į pagrindinius terminologinius išteklius. Nors ir neišvengiama, skirtingose bendruomenėse atsirandančias skirtumas turi būti tinkamai tvarkomas ir paaiškinamas. Mes siūlome specialistų ir specializuotų diskursų sąvokos perspektyvą, leidžiančią efektyviau organizuoti specializuotus korpusus ir geriau suprasti diastrinių variacijų kilmę. Mes taip pat pateikiame teorinę ekologinėje lingvistikos pagrindu pagrįstą sistemą sritims, kuriose tradicinės bendruomenės atlieka specialistų vaidmenį. Mūsų tikslas - padėti komunikaciniams tarpininkams priimti geresnius sprendimus ir informuotus pasirinkimus, priklausomai nuo jų tikslo. Pagrindiniai žodžiai: terminologinė variacija, diastratinė variacija, ekologinė lingvistika, Viduržemio jūra Diet, specialised discourse. ANOTACIJA Šiame darbe atskleidžiame, kaip terminijos duomenų bazes veikia terminologinis variantiškumas, susidarantis dėl specialistų grupių skirtumų. Atvejo analizei pasirenkame Viduržemio jūros regiono dietą sudėtinę sritį, kurios tradicinei veiklai būdingos nusistovėjusios savitos žinios, sava terminija, bet ji retai įtraukiama į pagrindinius terminologijos išteklius. Nors variantiškumas neišvengiamas, skirtingose bendruomenėse susidarantį variantiškumą reikėtų tinkamai įvertinti ir paaiškinti. Mes siūlome specialisto ir specializuoto diskurso požiūriu grindžiamą koncepciją, kuri leistų tinkamiau sudaryti specializuotus tekstynus ir geriau suvokti diastratinio variantiškumo kilmę. Sritims, kuriose specialistų vaidmuo 9Terminologija | 2023 | 30 at tradicliekainės bendruomenės, siūlome taikyti ekolingvistika grindžiamą teopriklausomai nuo keliamo tikslo, informatyvesnius rinę sistemą. Siekiame padėti komunikacijos tarpininkams priimti geresnius ir, sprendimus. ESMINIAI ŽODŽIAI: terminologinis variantiškumas, diastratinis variantiškumas, ekolingvistika, Viduržemio jūros regiono dieta, specializuotas diskursas. Įžanga Terminologinė variacija yra vienas iš dabartinių terminologijos studijų interesų, kai kurie autoriai diskutuoja, kaip extralinguistiniai ir intralinguistiniai veiksniai įtakoja šiuos reiškinius ir, todėl, domeno terminologiją. Kaip terminų variacija vyksta diskurse, kai terminai yra verbalizuoti, perduodami ir dalijami, rezultatas dažnai išreiškiamas skirtingais pavadinimais, atspindinčiais skirtingus diskursinius apsiaustymus man needs, communicative goals, cognitive structures, and knowledge resu konkrečiu dalyku (Freixa 2006, 2013, Fernández-Silva et al. 2014; Freixa, Fernández-Silva 2017). Todėl terminologinis darbas neapsiriboja žinių reprezentacija, nes jis turi svarbią komunikacinę funkciją, apimančią komunikacinės tarpininkavimo veiklos specialistų, lauko ekspertų, pedagogų, kalbų politikos formuotojų ir visuomenės poreikius. Tai pasiekiama kuriant ir teikiant terminologinius išteklius. Šie ištekliai turėtų atitikti tarptautinius standartus, kad būtų laikomasi tikslumo, patikimumo ir efektyvumo principų, tuo pačiu pašalinant ir kontroliuojant terminų skirtumus. Tačiau skirtumai atsiranda, o kartais jų kilmė ir priežastys yra įkūnijamos paties terminologinio darbo metodikose ir veikia net dideles ir populiarias duomenų bazes. Noronha ir Célio Conceição (Noronha 2018; Noronha, Conceição 2020a) parodė netikėtų variacijų formų buvimą kai kuriuose atitinkamuose terminologiniuose šaltiniuose, kuriuos paprastai naudoja akvakultūros srities vertėjai anglų ir portugalų (Europos) kalbomis. Šie produktai (pvz., IATE1, Eurotermbank) yra tarptautinių organizacijų ar korporacijų nuosavybė. Jie daugiausia rengiami vidaus tikslais, teisės aktų ir administracinių kontekstų atveju, siekiant pagerinti nuoseklumą vidiniame ir (arba) išoriniame lygyje. Nepaisant to, buvo rastas netikėtas įvairių atvejų, susijusių su šių išteklių terminų skirtumu, skaičius. 1 lentelėje parodyta, kaip 1 IATE - Interaktyvi terminologija Europai (https: www.iate.europa.eu/home [įeita 21 05 20 23). Fátima Noronha10 Terminologinis skirtumas specializuotame diskurse: The Case of the Mediterranean Diet tas pats IATE įrašas (ID #1129093) yra pavadintas skirtingomis lingvistinėmis formomis. 1 lentelė. IATE terminų bazės (Įrašas ID #1129093) pavadinimų variacija, rodanti skirtingas to paties sąvokos pavadinimų formas PORTUGALIJA, ANGLIJA, FRANCIJA, RUMANIJA, Įstatymai, akvakultūros ūkis, akvakultūros ūkis, akvakultūros ūkis akvakultūros ūkis, akvakultūros ūkis, akvakultūros ūkis, akvakultūros ūkis, akvakultūros ūkis, akvakultūros ūkis, Kai nėra jokios kitos informacijos, ji leidžia naudotojams platinti nekontroliuojamas pavadinimų kintamumo formas. Pasikartojančiu naudojimu kai kurios formos galiausiai fosilizuojasi, t. y. jos tampa priimtos kai kuriose diskursinėse bendruomenėse (Noronha, Conceição 2017; 2020a). Be to, kai kurios formos nėra vieningai pripažintos ar priimtos skirtingose specializuotose bendruomenėse, pvz., administracinių specialistų, mokslininkų ir kitų specialistų. Todėl mes turime skirtingas bendruomenes, naudojančias skirtingas denominacijas. Tai kelia keletą klausimų. Ar kuriant šias duomenų bazes buvo atsižvelgta į visus atitinkamus specialistus? Kas buvo paliktas ir kieno žinios buvo atstovaujamos planuojant ir kuriant terminologinį išteklius? Kaip spręsti įvairovę, kad būtų galima pagerinti terminologinius išteklius, teikiant geresnę informaciją apie įvairovę? 2. DIASTRATINIS VARIATYVAS Kintamumas gali turėti skirtingas priežastis, ir jam spręsti gali prireikti požiūrio, kuris atsižvelgtų į įvairovę specializuotame diskurse. Be to, skirtingos diskursinės bendruomenės gali būti ne tik mokslo ar techninių diskursų, bet ir bendruomenių, turinčių skirtingą kultūrinę ir socialinę kilmę (Picton 2010, 2014; Tercedor-Sánchez 2011; Condamines 2017; Delavigne 2017). Tai gali būti variacijos šaltinis, t. y. diastratinė variacija, kuri atsiranda diskursinėse praktikose, kurias atlieka skirtingos specialistų bendruomenės šioje srityje kaip socialinių ir kultūrinių skirtumų pasekmė. Kaip pažymėjo Picton ir Dury (2017) 11Terminologija | 2023 | 30 diastratinė variacija buvo sumažinta iki skirtumų tarp specializuoto ir nespecializuoto arba vulgarizuoto diskurso. Jie taip pat mano, kad tam tikroje kompetencijos srityje yra įvairių scenarijų, kuriais specialistai bendrauja tarpusavyje, ir, svarbiausia, yra įvairių tipų specialistų, kurie naudoja savo konkrečius terminus. (Picton, Dury 2017: 61). Paprastai terminologijos dėmesys sutelktas į akademinius ir techninius kontekstus, kurie laikomi natūralia specializuotų žinių, taigi ir specializuotų diskursų, aplinka. Kadangi didžioji dalis terminologijos darbo yra pagrįsta korpusinės lingvistikos metodikomis, terminologija naudojama techninėse ir specialised texts produced by discursive communities that are considered mokslinėse veiklos srityse. Didesnė tekstų gamyba šiose veiklos srityse leidžia gauti didelius medžiagų kiekius, o terminologijos tyrimai yra apriboti tam tikromis diskursinėmis bendruomenėmis. Tai turi būti atsižvelgiama ieškodami terminologinių variacijų priežasčių, kad geriau suprastume variaciją, t. y. as terms circulate in a context of complex social, cultural, and communicative practices. Opening our perspective on these interactions will aldiastrinę variaciją. Kaip Conceição teigia (2005): Negalime supaprastinti grupių, kurios laikomos kultūriniu požiūriu hegemoninėmis (specialistai), terminologijos, nes terminologinė harmonizacija vyksta daugiausia skirtinguose procesuose ir skirtinguose socialinių veiksmų ir komunikacinių struktūrų lygmenyse. Tai taip pat yra būdas užtikrinti kontinuumą tarp bendros kalbos ir specializuotų kalbų (Conceição 2005: 137).2 Mes dalijamės šiuo požiūriu: terminų tyrimas negali būti apribotas vien tik kalbėtojų bendruomenei kaip vieninteliems domeno atstovams. Išėjimo taškas turi atsižvelgti į skirtingas diskursines perspektyvas ir atverti apibrėžimą, kas gali būti laikomas specialistu. Daugelyje sričių, pavyzdžiui, sporto, daugelis specialistų nėra mokslininkai ar net profesionalai: jie yra neprofesionali specialistai, nes jie gali turėti pakankamai žinių apie šią sritį, kad galėtų suprasti ir sukurti specializuotą diskursą, kaip teigia Bowkeris ir Pearsonas (2002): […] specializuota sritis nebūtinai turi būti labai […]techninė[…], taip pat ekspertai neturi būti […]profesionaliai[…]. Pavyzdžiui, jei turite 2 mūsų vertimą; originalus prancūzų kalba. "Fatima Noronha: ""Terminologinis skirtumas specializuotame diskurso: hobis, The Case of the Mediterranean Diet pavyzdžiui, quilting arba kalnų dviračių, yra keletas specializuotų terminų, susijusių su šiuo hobis"" (Bowker, Pearson, 2002: 27)." Condamines (2017) pateikia dar vieną pramoginės žvejybos pavyzdį ir tai, kaip emocinis veiksnys veikia praktikų terminų naudojimą, dalijimąsi ir keitimąsi. Ji atkreipia dėmesį į mažesnį dėmesį, skiriamą terminų elgesiui diskursuose, kurie laikomi specializuotais, bet gaminami už techninių ir mokslinių bendruomenių ribų, ypač kai kalbėtojas yra emociniu požiūriu susijęs su sritimi, o diskursas nėra neutralus, ir atkreipia dėmesį į poreikį registruoti terminus, kurie dažnai laikomi žargonu: […] Aš tvirtinu, kad specializuotose sporto ar hobio srityse, tai, kas atrodo kaip žargonas (iš terminų ar naudojimo, toli nuo tų, kurie naudojami […] neutraliose situacijose) turi būti aprašyta ir registruota žodynuose (Condamines 2017: 14). Kalbant apie vyno degustacijos sritį, Gautier (2019) taip pat pažymi, kad pramonės specialistų ir vartotojų naudojama terminologija vyno degustacijose yra labai pagrįsta jutimo ir (labai) subjektyviais kriterijais. Jis nurodo, kad reikia holistinio ir novatoriško požiūrio kaip būdo tyrinėti sudėtingas sritis, kuriose įvairios suinteresuotosios šalys ir diskursiniai kontekstai sąveikauja profesiniu, instituciniu ir asmeniniu lygiu. Todėl norint priartėti prie šių specializuotų sričių su visa jų sudėtingumu, reikia išeiti iš neutralių, tariamai objektyvių ir klaidingai sklandžių diskursų […], kurie neabejotinai turi visą savo reikšmę, kai tikslas yra griežtai terminologinis ir normatyvus […], integruoti mažiau sklandžius duomenis, kuriuos mes siūlome vadinti "susipykančiais diskursų", t. y. tuos, kuriuose vyksta ginčai, diskusijos, vidinės įtakos atitinkamoje srityje […]. 2019: 377).3 Taigi, jei pripažinsime, kad specialistas nebūtinai atitinka aukštą išsilavinimo profilį, galėsime pažvelgti už techninio ir akademinio konteksto ribų, tradicinio terminologijos dėmesio. Tai apima ne tik laisvalaikio veiklą, bet ypač veiklą ir bendruomenes, dalyvaujančias tradicinėje veikloje. Šiose bendruomenėse žinios ir "know-how" dažnai yra empirinės ir gaunamos per protėvių praktiką ir neformalius mokymosi procesus, tokius kaip mokytojo ir mokinio santykiai. Tačiau ši būklė dažnai nėra vertinama socialiniu požiūriu. Gynant kvalifikuotus specialistus 3 Mūsų vertimas; originalus prancūzų kalba. 13Terminologija | 2023 | 30 jie taip pat turėtų būti laikomi atitinkamais whose know-how is based on experience, Conceição (2006) noted that komunikaciniais intervenientais domeno terminologijoje: […]...> tradicinėje veikloje, vietoj žinių, socialiai vertinamų formaliu išsilavinimu, yra žinių, gautų patirtimi, kuri yra prastai socialiai vertinama. Taigi mes tvirtiname, kad "darbininkai" taip pat turi būti laikomi savo veiklos specialistais ir kad jų žinios taip pat yra specializuotos (Conceição 2006: 497).4 Tada skirtingos bendruomenės gali turėti savo diskursą, savo terminologiją, ir jos gali generuoti skirtingą dinamiką domeno terminologijoje. Nepaisant to, kai kuriose bendruomenėse neturėtų būti specialistų, nes jie yra už akademinės sferos ribų, nepaisant jų turimų įkūnijamų žinių ir jų gebėjimo juos perduoti per kalbą. Galima praleisti diskursus, sukurtus iš akademinio ar techninio konteksto, taip pat terminologiją, kurią jie gali turėti, ir būdą, kaip šie terminai keičiasi šiose bendruomenėse. Tai paskatino mus persvarstyti teorinius ir metodologinius metodus, kaip geriau spręsti variacijas, t. y. diastratines, ypač domenuose su diskursinėmis bendruomenėmis, kurias paprastai neapima didelės duomenų bazės. 3. TAIKAUS tyrimas: Viduržemio jūros regiono mityba 3.1 Viduržemio jūros regiono dietos apibrėžimas Norėdami iliustruoti savo požiūrį, mes ėmėmės Viduržemio jūros dietos (MD) kaip tyrimo pavyzdžio. Šią sąvoką sukūrė Ancel Keys (Real & Graça 2019; Delgado et al. 2022) kaip žmonių gyvenimo būdo vaizdą. Viduržemio jūros regiono mityba5 buvo įtraukta į UNESCO 2013 m. nepaprastosios žmonijos kultūros ing around the Mediterranean Basin and not merely a food pattern. The paveldo reprezentatyvinį sąrašą6 ir apibrėžta kaip " įgūdžių, žinių, ritualų, simbolių ir tradicijų rinkinys, susijęs su pasėliais, derliaus nuėmimu, žvejyba, gyvulininkyste, išsaugojimu, perdirbimu, virimu ir ypač maisto dalijimu. Gyvybės aplinkos ir jos ritmų gerbimas lemia tvarią ekonomiką, kurioje daugiausia dėmesio skiriama sezoninių produktų vartojimui arba paprastam 4 mūsų vertimui; originalus portugalų kalba. 5 Dieta […] iš graikiško žodžio díaita, reiškiančio gyvenimo būdą, gyvenimo stilių. 6 Viduržemio jūros dieta, UNESCO. Galima rasti adresu: https: www.ich.unesco.org en.RL/mediterranean-diet-00884 cooking; maisto cheminė sudėtis; Šventės ir šventės; Dalyvavimas [Atkurtas 20 05 2023]. Fátima Noronha14 Terminologinis skirtumas specializuotame diskurse: The Case of the Mediterranean Diet maisto konservavimo ir perdirbimo metodai. UNESCO apibrėžtyje įtvirtintos tokios vertybės kaip draugiškumas valgymo metu kaip esminis socialinis ritualas, skirtas vietos bendruomenių kultūrinės tapatybės įtvirtinimui ir tvarumui. Kitos vertybės, įtrauktos į UNESCO apibrėžimą, yra svetingumas, tarpkultūrinis dialogas, pagarbas kultūrinei įvairovei ir kultūrinėms išraiškoms bei šventės. Fizinis aktyvumas taip pat įtrauktas į MD vertybių rinkinį, kuris atspindi laiką, kai tai reiškė rankinį darbą ir kitas fizines veiklas (pvz., žemės ūkio darbą, amatą). Į 1 paveikslas. MD sistema (Real et al 2020) Maisto Central role of water on food and Kommensalumas; Iš esmės vegetarų (atkreipkite dėmesį į grūdus, ankštinius mainus vaisių, žolių, riešutų ir sėklų); taupomumas; Vietos gamyba; Konservavimas (sūdymas, džiovinimas, sūdymas); sezoniškumas; Paprastas virimas; transformacija; Duonos, vyno ir alyvuogių aliejaus trilogija draugiškumas Community; Eating together; Family; modelio žinios, skonis ir tradicijos; Socialinis augalus, daržoves, ir komunikacijos Tvarus Dėmesys šviežiems ir vietiniams produktams, sezoniškumui ir tvariam gamybai; Viduržemio jūros regiono gyvenimo būdas; fizinis aktyvumas; Apsauga ir naudojimasis Viduržemio jūros kraštovaizdis; Garbė ir bendravimas su gamta; Poilsis; Vertybės (kūrybiškumas, svetingumas, tarpkultūrinis dialogas, kaimynystė, pagarbas įvairovei, dalijimasis) gyvenimo būdas Maistas Gamyba Žemės ūkis (biologinė įvairovė, vietinė gamyba, vietinėms ekosistemoms pritaikytų rūšių gamyba, tvari gamyba, tradicinė gamyba); Gyvūnų auginimas; Žvejyba Animal husbandry; Chant; Cooking; Crafts (food consumption, preservation, transports); Fishing; Food processing (example: išsaugojimas); Gastronomija; derliaus nuėmimas; paveldas; Žinios; Poezija; Religiniai ir pagoniški ritualai; įgūdžiai; simboliai; Tradicija Turint įtakos: Aplinkos Klimatas; Flora; Maisto tvarumas ekonomiapvaliosios Maisto maisto modelio; Rinkos ka ekonomikos; keitimasis, svetingumas ir Sveikatos turizmas Sveikatos skatinimo agroturizmas; susitarimas dėl abipusė pagarba; Mitybos restoranai Kultūra Kultūra Kultūra Kultūra 15Terminologija | 2023 | 30 UNESCO aprašyme moterys taip pat atlieka svarbų vaidmenį perduodant tradicines žinias ir saugant senovines technikas. Vietos rinkos veikia kaip tikri forumai, išrinktos vietos žinių keitimui, dalijimosi ir perdavimui bei verslo užbaigimui. MD koncepcinį sudėtingumą aptarė Real et al. (2020), kurie pasiūlė koncepcinę sistemą, kad būtų pagerinta koncepcijos komunikacija ir jos skleidimas visuomenei, tuo pačiu prisidėdamas prie viešosios politikos, skirtos jos apsaugai, kūrimo. Jų modelis (Fig. 1) buvo pagrįstas keturiais ramsčiais: maistu, draugiškumu, tvariu maisto gamyba ir gyvenimo būdu, kurie yra "kultūrinis modelis, turintis įtakos tokioms sritims kaip aplinka, ekonomika, sveikata ir turizmas" (Real et al. 2020: 6). Modelis atskleidžia daugiadisciplininę ir tarpdisciplininę sistemą, kurioje galime rasti skirtingus kultūrinius, socialinius ir aplinkosaugos matmenis, taip pat skirtingus intervencinių subjektų sluoksnius skirtingose veiklos srityse. Todėl žinios yra įterptos į bendruomenes, susijusias su tradicine veikla, ir jos gali vaidinti vaidmenį domeno diskurse ir terminologijoje. Viduržemio jūros regiono mitybos terminologija: pirmasis metodas Ankstesnis Machinho (2018) atliktas MD terminologijos tyrimas parodė, kad šis daugiadisciplininis ir tarpdisciplininis scenarijus atitinka sudėtinės srities apibrėžimą (Conceição 2005; Fréjaville 2009). Kompozitinės sritys yra sudėtingi struktūriniai skirtingų veiklos sričių tinklai, kurie nuolat trukdo vienas kitam. Juos atstovauja labai įvairūs suinteresuotieji subjektai, skirtingi specialistai iš skirtingų socialinių ir kultūrinių bendruomenių bei kilmės, turintys skirtingą bendravimo kontekstą, dėl kurio gali atsirasti terminologinių skirtumų. Machinho taip pat atkreipia dėmesį į nepakankamą terminologinį žinių atstovavimą iš bendruomenių, susijusių su tradicine veikla, nes ji taip pat laiko šių diskursinių bendruomenių specialistus specializuotų žinių turėtojais: Terminologija Viduržemio jūros regiono mitybai, apimanti populiarią terminologiją, gali leisti žmonėms susieti mokslinę terminologiją su populiariais terminais. by the local communities that use these terms and always have. Although these Žinomos terminologijos nėra mokslinės žinios rezultatas, jos yra empirinės žinios rezultatas, kuris išsivystė laikui bėgant, ir kaip tokios taip pat sudaro specializuotas žinias (Machinho, 2018: 59). Fátima Noronha16 Specializuoto diskurso terminologinė variacija: turinti The Case of the Mediterranean Diet The author provides some examples of denominative variants in a list terminus, susijusius su alyvuogių alieju, vynu ir žolėmis Europos portugalų kalba (PT-eu). Vienas iš jos pavyzdžių yra vietinis aromatinis augalas Foeniculum vulgare Mill (fennel, EN-uk) ir jo skirtingi bendri pavadinimai, naudojami Portugalijos Algarve regione: Mokslinis pavadinimas: Foeniculum vulgare Mill. Šeima: Apiaceae (Umbelliferae) Paplitę pavadinimai (PT-eu): erva-doce; fiôlho; fionho; funcho; funchoamargo; funcho-bravo; funcho-de-florença; funcho doce; Funcho Hortense. Machinho naudojamose nuorodose7 dvi Foeniculum vulgare Mill rūšys. (Foeniculum vulgare Mill. subsp. vulgare var. dulce Mill., arba Foeniculum vulgare Mill. var. vulgare) nebuvo identifikuoti. Tą pačią informaciją radome kai kuriose botanikos nuorodų svetainėse (Universidade de Évora8; Universidade de Trás os Montes e Alto Douro9). Tai patvirtino, kad abiem rūšims buvo plačiau naudojami bendri specifiniai pavadinimai. Nepaisant to, atsižvelgiant tik į dulce veislę, vienintelė oficiali Europos vaistų agentūros interneto svetainėje priimta pavadinimo forma buvo "funcho doce" (saldus fennikas) pasirinkimas. Žinoma, sprendimas dėl pavadinimo formos skirtas sumažinti nesusipratimus bendravime. Tačiau mes abejojame dėl šio pasirinkimo priežasties ir nesame pateikę, kaip pasirinkimo galimybę, su tinkama informacija apie jo naudojimą whether another denominative form (funcho doce, erva-doce) should be (or viešoje terminologinėje duomenų bazėje. Kita vertus, kaip šios formos naudojamos už didelių organizacijų diskursinio konteksto ribų? Ar yra kitų panašių atvejų, kai skirtingos diskursinės bendruomenės gamina skirtingas terminologijas ir (arba) naudoja kitus variantus, atsižvelgiant į skirtingus socialinius ir kultūrinius kontekstus? 7 Romano A., Gonçalves S. 2015: Plantas silvestres comestíveis do Algarve, Faro: Universidade do Algarve. Galima rasti adresu: https:issuu.com/ualg/docs/plantas-silvestres-comestiveis-do-a [atkurtas 19 05 2023]. 8 Évora universiteto biologinės įvairovės muziejus. Galima rasti adresu: https: www.museubiodiversidade.uevora.pt:: elenco-de-especies/biodiversidade-actual/plantas/angiospermicasfoeniculum-vulgare/ [Atkurtas 2020 m. gegužės 21 d. 9 Jardim Botânico da Universidade de Trás os Montes e Alto Douro (UTAD). Galima rasti adresu: https://jb.utad. ptespecie/Foeniculum_vulgare [Atkurtas 21-05-2023]. 10 Fructo de Fuccio Doce (Fruito de Fuccio Doce) HMPC ataskaitos, skirtos visuomenei, santrauka. Galima rasti: https: www. ema.europa.eu/en/documents/herbal-summary/foeniculum-vulgare-miller-subsp-vulgare-var-dulcemiller-thellung-- fructus-fennel-fruit-sweet-hmpc_pt.pdf [Atkurtas 20/0522]. 23Terminologija | 2023 | 30 Tai reiškia, kad mes nenaudojame diskursinių medžiagų, gautų tiesiogiai iš vietinių bendruomenių, o per trečiąją šalį, kultūrinį tarpininką ar tyrėją. Tai taip pat gali paaiškinti korpusų skirtumus (produto sazonal vs. produto da época; Ramos de Cheiros prieš boneca de cheiros). 4. Terminologinių variantų pertvarkymas Aukščiau pateikti pavyzdžiai paskatino mus apmąstyti du variantų požiūrio būdus ir tai, kaip skirtingos diskursinės bendruomenės gali turėti įtakos domeno terminologijai. Pirmiausia nagrinėjame strategiją, kurią reikia taikyti rengiant ekstrakcijos korpusus, nes ji turėtų apimti skirtingas diskursines bendruomenes ir jų diskursus kaip pagrindinius domeno terminologijos veikėjus. Antra, jei mes norime išplėsti specialistų ir specializuotų diskursų sąvoką, kad įtrauktume diskursines bendruomenes už akademinių ir (arba) techninių kontekstų ribų, mums reikės teorinės sistemos, kuri leistų mums išplėsti specialistų sąvoką ir įtraukti diskursines tipologijas, sukurtas už šių bendruomenių ribų. Pirmąjį nagrinėjame remindamiesi Remígio-Oliveira (2010) pasiūlyta komunikacinio konteksto metodika, o antrąjį - apibrėžiant terminologiją iš ekologinės lingvistikos perspektyvos. 4.1 Komunikaciniai kontekstai Studijuodama vulgarizuotą diskursą funkcinio maisto srityje, Remígio-Oliveira (2010) sutelkė dėmesį į komunikacinių kontekstų identifikavimą šioje srityje, kurį ji supranta kaip "specifinę aplinkybę, kurioje vulgarizuotas diskursas […]...> gaminamas, atsižvelgiant į tekstų gamintojus, jų komunikacijos ketinimus ir visuomenę, kuriai jie yra skirti" (Remígio-Oliveira 2010: 252 […] 253). Ji pažymėjo, kaip terminologija apibūdina vulgarizuotas diskursines tipologijas, kurios rodo mažesnį abstrakcijos lygį, mažesnį terminologinį tankumą ir mažesnį tikslumą. Remígio-Oliveira tvirtina, kad […] mažesnis abstrakcijos lygis nebūtinai turi būti mažiau tikslus. Diskurse gali būti mažiau terminų ir ten gali būti aktyvuota mažiau ir (arba) atskirų konceptualių savybių, tačiau vis dėlto tikslumas gali būti […] ir turėtų būti […] pastovus įvairiuose lygmenyse. […]...> gebėjimas supaprastinti tai, kas iš pradžių yra sudėtinga, neturi, arba neturėtų turėti jokios pasekmės to, kas ištarta, tikslumui (Remígio-Oliveira 2010: 232 […] 233). Fátima Noronha24 Terminologinis skirtumas specializuotame diskurse: The Case of the Mediterranean Diet Tada ji pateikia komunikacinių kontekstų identifikavimo modelį domenoje, naudojant horizontalią diskurso tipologiją, o ne terminologijoje naudojamą hierarchizuotą vertikalią tipologiją (Bowker and Pearson 2002; Guantiva et al. 2008; Nazar and Cabré 2012). Čia yra identifikuojami ir dinamiškai pabrėžiami atitinkami komunikaciniai kontekstai domenoje, leidžiantys naujiems interventoriams ir kitoms diskursinėms sąveikai tarp jų, o ne tik su gretimais lygmenimis. Be to, jos modelis gali vaizduoti, kaip skirtingos bendruomenės (kaip skirtingos socialinės grupės) bendrauja priklausomai nuo sukurtų socialinių ir kultūrinių ryšių (Fig. 2). Remígio-Oliveira (2010) teigimu, tai turi būti atliekama per preliminarų domeno tyrimą, pirmąjį terminografinės darbo etapą, kurį ji vadina priešterminografiniais etapais. Jis apima atitinkamų domeno dalyvių identifikavimo procesą, sukurtų diskursų tipologiją ir jų komunikacinių kontekstų apibrėžimą. Tai turi metodinių pasekmių, kai pasirenkama medžiaga korpusui, kuris turėtų atspindėti tekstų gamintojų ir komunikacinių situacijų įvairovę. Kaip šios grupės yra sujungtos, priklauso nuo kiekvieno domeno ir gali būti identifikuojama tik prieš terminografijos etapą. 2 paveikslas. Komunikaciniai kontekstai - funkcinio maisto sritis (pritaikyta iš Remígio-Oliveira, 2010: 237) akademinė aplinka: mokytojai ir tyrėjai, politikos formuotojai, maisto pramonės suinteresuotieji subjektai, žiniasklaida, vartotojai, pedagogai mediators students 25Terminologija | 2023 | 30 Be to, Rodríguez-Tapia (2018) mano, kad diskursinės kategorijos (vulgarizuotos, specializuotos, pusiau specializuotos) gali apimti skirtingas grupes ir veiklos sferas, ir siūlo tris pagrindines specializuoto diskurso tipologijas: (1) specialistai, kaip tekstų gamintojai, (2) tarpininkai ir profesionalai, turintys tam tikrą formalaus išsilavinimo laipsnį, ir (3) vartotojai, laikomi pasyviais intervencijomis, taigi ne tekstų gamintojais. Pritaikydami šiuos indėlius prie MD domeno komunikacinių kontekstų, dabar galime nustatyti skirtingus diskursinius communities relevant to the domain terminology and the communicative kontekstus, kuriuose gali atsirasti variacija. Remiantis jų pasiūlymais, mes sutelkėme dėmesį į tekstų kūrėjus ir pasiūlėme keturias MD kontekstų kategorijas: akademinis aukštesnis formalus išsilavinimas (mokslinis ar techninis); mokslininkai; 2. Profesinė veikla […] specifinis formalus mokymas (akademinis, techninis) šioje srityje; visa profesinė veikla (bendrovės, įmonės). 3 paveikslas. Komunikacinių kontekstų […] tekstų gamintojų (daugiapusės elipsės) nustatymo pasiūlymas; tarpininkai (kvadratinės dėžutės, nukreiptos linijos); pasyvūs vartotojai (kvadratinės dėžutės, visa eilutė) Fátima Noronha26 Terminologinis skirtumas specializuotame diskurse: The Case of the Mediterranean Diet 3. Tradicinė veikla […] suinteresuotieji subjektai, turintys mažai arba jokio formalaus išsilavinimo; neformalus profesinis mokymas (profesinis ar akademinis mokymas); specialistai, pvz., tradiciniai amatininkai. 4. įstatymų leidėjai/administratoriai […] oficialiai išsilavinę (akademiniai, techniniai ar profesiniai) kitoje veiklos srityje (teisės, apskaitos, valdymo), dirbantys tam tikroje srityje (viešoji administracija, politikos formuotojai) Be tekstų gamintojų, pagal Remígio-Oliveira ir Rodríguez-Tapia tipologiją, mes taip pat galime pridėti diskursinių veikėjų, tokių kaip komunikaciniai tarpininkai, švietimo specialistai ir vartotojai (kaip pasyvūs veikėjai, o ne tekstų gamintojai). Siūlomas modelis parodyta 3 paveiksle. Mes taip pat atsižvelgiame į vertikalią hierarchiją kiekvienoje iš šių kontekstų, įskaitant mokymo ir mokymosi santykius. Mūsų dėmesys sutelktas į tekstų gamintojus MD, dabar galime naudoti modelį kaip pradžią, kad identifikuotume specialistus domenoje, komunikacinius kontekstus ir diskursinius santykius tarp jų. Kadangi Remígio-Oliveira modelis yra orientuotas į komunikacinio konteksto identifikavimą, neįtraukiant neakademinių ar techninių bendruomenių, dabar galime ieškoti teorinės sistemos, kad išplėstume specialisto (ir specializuoto diskurso) sąvoką ir pritaikytume komunikacinius kontekstus ir diskursines bendruomenes už techninių ir mokslinių sričių kaip specialistus. Ekolingvistinis požiūris (angl. ecolinguistic approach) - terminologijos teorinis požiūris, pagal kurį terminologija atspindi požiūrį į dalyką. Tai yra Cabré (2003), tion of specialised knowledge can be approached not only from a conceptual socialinio terminologijos požiūrio (Conceição 2005; Gaudin 2005), kultūrinės terminologijos (Diki-Kidiri 2000) ir etnografinio požiūrio (Depecker 2014) komunikacinis ir lingvistinis matmenys. Šios sistemos pripažįsta, kad už techninės ir mokslinės veiklos sferos ribų yra diskursinių dalyvių, kurie turėtų būti įtraukti į domeno terminologijos tyrimus. Temmerman ir Van Campenhoudt (2014) taip pat atkreipia dėmesį į poreikį integruoti terminologinius teorinius metodus su kitų disciplinų, įskaitant metodologijas, ir palikti erdvę platesnei terminologinės variacijos teorinei sistemai. Todėl, norint paaiškinti specializuotų diskursų terminologinius skirtumus, reikėtų siekti integruoti skirtingus požiūrius (kognityvinį, lingvistinį ir socialinį komunikacinį), 27Terminologija | 2023 | 30 išplėstant specialistų ir specializuotų diskursų sąvoką. Be to, kai kuriose srityse yra dar vienas bruožas, kurį reikia atsižvelgti analizuojant terminologinių skirtumų priežastis: ryšys su aplinka ir tai, kaip ji daro įtaką žmonių populiacijoms, jų kultūrai, kalbai, žinioms ir terminologijai. Žinios, sukurtos, dalijamos ir perduodamos per kalbą, per terminologiją, taip pat gali atspindėti ekosisteminius procesus. Gyvybės vystymo veiksniai, jų produktai (darbo ir gyvenimo būdo rezultatas) ir veikla yra sąlygoti gamtos veiksniais (biologiniais, geologiniais, biofiziniais) ir priklauso nuo jų. Tai sukuria ryšį tarp žmonių ir ekosistemos, net jei tai yra antropogeninė. Terminologinis požiūris į variaciją, ypač susidūrus su sudėtine sritimi, kurioje tarpusavyje susieti įvairūs veiklos sritys, sukuriančios daugybę skirtingų specialistų kategorijų, turės tai atsižvelgti. Ankstesniame straipsnyje Noronha ir Conceição pateikė pirmąjį terminologinės variacijos metodą, naudodami ekolingvistinę sistemą pagal Sune Steffensen ir Alvin Fill ir jų ekolingvistinės apibrėžimą, vėliau patobulintą Kravchenko kaip: <...> (kalba suprantama kaip) procesų ir veiklos, per kurią žmonės […] individualiu, grupiniu, populiacijos ir rūšies lygiu […] išnaudoja savo aplinką, kad sukurtų išplėstinę, jutimo prisotintą ekologiją, kuri palaiko jų egzistencinę trajektoriją (Kravchenko, 2016). Pasak Stefenseno, Filno ir Kravčenko, šis apibrėžimas apibūdina kalbą kaip sistemą, giliai susietą su mūsų biologija, poveikį ekosistemai ir mūsų egzistavimui, per tai, kaip mes ją naudojame diskurse. Jis sieja konceptualizaciją su kalba ir išplėstiniu ekologiniu kontekstu, kuriame jie atsiranda, kuris gali apimti ne tik kognityvinį ar lingvistinį, bet ir socialinį, kultūrinį ir aplinkosauginį veiksnius. Terminologijos pusėje, kognityvinė terminologinės variacijos motyvacija, kurią gina Fernández-Silva (2016), skatina organinį kalbos ryšį su pažinimu, kuris atitinka ekologinę lingvistinę perspektyvą, kaip teigia Steffensen, Fill ir Kravchenko. Naudodamiesi šia ekologine, o ne reiškinio, perspektyva, mes galėtume priartėti prie terminologinių variacijų iš vieningo požiūrio, kaip nurodo Honório do Couto (2014). Jis priima kalbą, pažinimą, kultūrą, visuomenę ir gamtą kaip visumos dalis, o tai reiškia, kad mes galime studijuoti bet kokią problemą, kuri kyla specializuoto diskurso lygiu, neprarandant iš akių kognityvinių, socialinių, kultūrinių ir aplinkosaugos motyvacijų. as a paradigm but rather as a platform for the observation of a linguistic Fátima Noronha28 Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet Kita vertus, Nash ir Mühlhäusler (Nash 2011; Nash, Mühlhäusler 2014) pateikia ekologinės lingvistikos metodologinį pasiūlymą. Ši metodika grindžiama duomenų rinkimu iš Pitkern ir Norfolko salų (Australija) populiacijų. Jie parodė, kaip socialinė ir gamtos aplinka daro įtaką kalbai ir gyventojų leksikiniam toponimų pasirinkimui. Ekolingvistinis lauko darbas, kaip jį pavadino Nash ir Mühlhäusler (2014) reikalauja glaudžių santykių su vietinėmis bendruomenėmis ir socio-kultūrinio ir biofizinio konteksto supratimo. Jie mano, kad tai būtina, kad būtų galima gauti atitinkamų lingvistinių duomenų ir sukurti tekstinius korpusus (Nash 2011). Terminologijos požiūriu tai prilygsta priešterminografinės fazės, kai nustatomi lauko specialistai ir komunikaciniai kontekstai. Empirinis minimalizmas, antroji Nash ir Mühlhäusler metodika, yra pabrėžta Albuquerque (2019) ir nurodo, kad reikia spręsti kiekvieną domeną kaip unikalų, išskirtinį ir atskirą atvejo tyrimą. Jis pataria, kad reikia būti atsargūs, taikydami metodus, procedūras ir išvadas iš kito diskursinio konteksto dabartinėje srityje. Žvelgdama į terminologijos pusę, ji sustiprina idėją, kad kiekviena sritis turi unikalią teristiką, diskursinę ir komunikacinę ekosistemą, traits, requiring a customised pre-terminographic approach to the characsritis dalyvių specifiškumą ir ieškojimą skirtumų priežasčių, susijusių su lingvistiniais ar nelingvistiniais veiksniais (antropogeniniais ir (arba) biofiziniais). Todėl mes kalbėsime apie sudėtinę sritį, tokią kaip MD, kuriai būdinga didelė socialinių grupių, veiklos ir diskursų įvairovė, paprastai gaminama iš akademinio ir techninio konteksto, rodanti ryškus bruožus, kurie taip pat priklauso nuo kultūrinių, socialinių ir aplinkosaugos veiksnių (maisto gamyba, maisto perdirbimas, amatų kūrimas ir t. t.). Jų terminologijos reprezentacija yra tradicinių žinių išsaugojimo ir, holistiniu požiūriu, supratimo, kaip žmogaus ir aplinkos veiksniai veikia variaciją, klausimas. Terminologinės variacijos rėminimas naudojant ekologinį požiūrį gali leisti nagrinėti šiuos reiškinius iš visapusiškos perspektyvos, su kai kuriomis metodinėmis pasekmėmis (Noronha, Conceição 2020b): a) ji sustiprina pavadinimo vaidmenį tyrinėjant terminą, vienetą, kuris negali būti visiškai vertinamas tik pagal konceptualias savybes. 29Terminologija | 2023 | 30 socialiniai, politiniai ir biofiziniai) gali būti b) Factors affecting terminological dynamics and variation (cultural, visiškai integruoti į terminologijos tyrimus, nes jie tampa išplėstinės žmogaus ekosistemos procesų dalimi. c) variacija dabar yra specializuoto diskurso ekosistemos dalis, o jos kontrolė yra harmonizacijos procesas, reikalaujantis tinkamo apibūdinimo naudotojui; normalizacija yra priemonė, o ne tikslas, kuris turi būti naudojamas tam tikriems tikslams tam tikruose bendravimo kontekstuose. Šiuo metu, MD atveju, dar nebaigiamas terminografijos etapas. Šiuo metu kuriamas tarpdisciplininis bendradarbiavimo tinklas, apimantis skirtingas nustatytas specialistų grupes ir komunikacinius kontekstus pagal iš pradžių siūlomas tekstų kūrėjų kategorijas, nurodytas 4 paveiksle: (1) akademinė bendruomenė; 2) profesinė veikla; (3) tradicinė veikla, (4) įstatymų leidėjai. Taikydami Remígio-Oliveira metodą MD, mes atliekame visapusišką domeno tyrimą, kad patvirtintume ir identifikuotume atitinkamus intervencinius subjektus ir jų komunikacinius kontekstus. Be to, pritaikydami Nash ir Mühlhäusler metodiką, mes glaudžiai bendradarbiaujame su kultūriniais tarpininkais, tokiais kaip vietos plėtros asociacijos, veikiančiais kaip ryšio dalyviai tarp mūsų ir vietinių specialistų, susijusių su MD profiliu. Šiuo metu atliekamas vietinis tyrimas, siekiant surinkti terminologinius duomenis tiesiogiai iš šių vietinių specialistų, naudojant 4 paveikslą. Teksto gamintojai MD ir komunikaciniuose kontekstuose Fátima Noronha30 Terminologinis skirtumas specializuotame diskurse: The Case of the Mediterranean Diet interviu, kai nėra rašytinių duomenų. Tai padės mums sukurti socialinę ir kultūrinę sistemą šioms grupėms ir jų išplėstinėms ekosistemoms. Po pre-terminografinės fazės metodika bus pritaikyta terminografiniam darbui, kuriant, apdorojant ir analizuojant ekstrakcijos korpusus. Iki šiol surinkti duomenys naudojami siekiant sukurti naują MD korpusą. Šis korpusas susideda iš lingvistinių duomenų, klasifikuotų pagal jų tipologiją ir iki šiol nustatytą socialinį ir kultūrinį kontekstą. Naujasis korpusas yra įrašomas į failus, kad būtų galima identifikuoti diastrines grupes ir pabrėžti diastrines variacijas, kurios gali atsirasti pagrindinėse teksto gamintojų grupėse. 5. Išvados Diskursinės MD bendruomenės, jų žinios ir nuo jų priklausoma veikla are conditioned by natural factors (biological, geological, biophysical), and sukuria ryšį tarp žmonių ir ekosistemos, net jei ši aplinka yra antropogeninė, pavyzdžiui, miesto aplinka. Bet koks terminologinis metodas, ypač susidūręs su sudėtine sritimi, turės tai atsižvelgti. Labai įvairiuose tarpkalbiniuose ir tarpkultūriniuose kontekstuose geresnio bendravimo raktas yra suprasti specialistus ir jų bendravimo kontekstą. Komunikacinės tarpininkavimo ir terminologinių išteklių, kuriuos naudoja kalbos specialistai, tobulinimas reikalauja geresnio supratimo apie variacijos priežastis, kurios gali būti įsišaknijusios diskursiniame kontekste. Specialistinio ir specializuoto diskurso sąvokos išplėtimas. Be to, sudėtinėse will allow registering and explaining variation by controlling it more effisrityse, tokiose kaip MD, terminologinių išteklių architektūra turi atsižvelgti į diskursinių scenarijų įvairovę ir jų pagrindines suinteresuotas šalis kaip specialistus. Norint geriau suprasti ir paaiškinti terminologinį įvairovę, t. y. diastrinį pobūdį, normalizacijos idealas negali sutampa su kultūrinės ir kalbinės įvairovės bei žinių išsaugojimo svarbą srityse, kurias stipriai formuoja tradicinė veikla, žinios ir gyvenimo būdas. Šiuo klausimu šis tikslas gali būti apibrėžiamas naudojant ekolingvistinį terminologijos požiūrį. Tai tęstinis projektas, kuris bus plėtojamas doktorantūros disertacijos metu. Jos tikslas - prisidėti prie geresnio specializuoto diskurso dinamikos supratimo, tuo pačiu išsaugant konkrečių bendruomenių žinias ir know-how visuomenėje, kuri nori būti tvari. 31Terminologija | 2023 | 30 REFERENCES Albuquerque Davi 2019. As relações entre Ecolexicografia e Lexicografia Pedagógica. – Domínios de Lingu@gem 12(4), 2066–2101. DOI: https://doi.org/10.14393/DL36-v12n4a2018-7. Bowker Lynne, Pearson Jennifer 2002: Working with Specialized Language - A practical guide to using corpora, Routledge. DOI: https://doi.org/10.4324/9780203469255. Cabré Maria Teresa 2003: Theories of terminology. – Terminology 9(2), 163–199. DOI: https://doi. org/10.1075/term.9.2.03cab. Clay Edward 2022: A Corpus-Based Approach to Examining Terminological Variation in EU Law. – International Journal of Language and Law 11, 142–162. DOI: https://doi.org/10.14762/jll.2022.142. Conceição Manuel Célio 2005: Concepts, termes et reformulations, Presses Universitaires de Lyon. Conceição Manuel Célio 2006: Há mar e mar... Há termos e termos. Quando os termos dizem mas não condizem! – La Terminología en el siglo XXI: contribución a la cultura de la paz, la diversidad y la sostenibilidad. Actas del IX Simposio Iberoamericano de Terminología RITERM04, Eds. M. T. Cabré, R. Estopá, C. Tebé, Institut Universitari de Lingüística Aplicada, Universidade Pompeu Fabra, 495–502. Condamines Anne 2017: The emotional dimension in terminological variation. – Multiple Perspectives on Terminological Variation, Eds. P. Drouin, A. Francœur, J. Humbley, A. Picton, John Benjamins Publishing Company. 11–30. DOI: https://doi.org/10.1075/tlrp.18.01con. Delavigne Valérie 2017: Term usage and socioterminological variation: The impact of social and local issues on the movement of terms. – Multiple Perspectives on Terminological Variation, Eds. P. Drouin, A. Francœur, J. Humbley, A. Picton, John Benjamins Publishing Company. DOI: https://doi. org/10.1075/tlrp.18. Delgado Amélia, Cruz Ana Lúcia, Coelho Natacha, Romano Anabela 2022: The Mediterranean Diet: Fostering a Common Vision Through a Multidisciplinary Approach, Universidade do Algarve Editora. DOI: https://doi.org/https://doi.org/10.34623/1e6f-ke51. Depecker Loic 2014: Pour une ethnoterminologie. – Dans tous les sens du terme, Eds. J. Quirion, L. Depecker, L.-J. Rousseau, Les Presses de l’Université d’Ottawa. 13–29. Diki-Kidiri Marcel 2000: Une approche culturelle de la terminologie. – Terminologies Nouvelles 21 (no esp. Terminologie et diversité culturelle), 27–31. Fernández-Silva Sabela 2016: The cognitive and rhetorical role of term variation and its contribution to knowledge construction in research articles. – Terminology 22(1), 52–79. DOI: https://doi.org/10.1075/ term.22.1.03fer. Fernández-Silva Sabela, Freixa Judit, Cabré Maria Teresa 2014: A method for analysing the dynamics of naming from a monolingual and multilingual perspective. – Dynamics and Terminology: An interdisciplinary perspective on monolingual and multilingual culture-bound communication, Eds. R. Temmerman, M. van Campenhoudt, John Benjamins Publishing Company, 183–212. DOI: https:// doi.org/10.1075/tlrp.16.10fer. Freixa Judit 2005: Variación terminológica: ¿Por qué y para qué? – Meta 50(4). DOI: https://doi. org/10.7202/019917ar. Freixa Judit 2006: Causes of denominative variation in terminology: A typology proposal. – Terminology 12(1), 51–77. DOI: https://doi.org/10.1075/term.12.1.04fre. Freixa Judit 2013: Otra vez sobre las causas de la variación denominativa. – Debate Terminológico 9, 38–46. Available at: https://www.seer.ufrgs.br/riterm/article/view/37170/24032. Freixa Judit, Fernández-Silva Sabela 2017: Terminological variation and the unsaturability of concepts. – Multiple Perspectives on Terminological Variation, Eds. P. Drouin, A. Francouer, J. Humbley, A. Picton, John Benjamins Publishing Company, 155–180. DOI: https://doi.org/10.1075/tlrp.18.07fre. Fréjaville Rosa Maria 2009: Le corpus en analyse terminologique de domaines composites et interdisciplinaires. – Passeurs de Mots, Passeurs d’espoir-Actes Des 8e Journées Scientifiques Du Réseau de Chercheurs Lexicologie, Terminologie, Traduction, 593–604. Available at: www.bibliotheque.auf.org/ doc_num.php?explnum_id=877. Gaudin François 2005: La socioterminologie. – Langages 157(1), 81. DOI: https://doi.org/10.3917/ lang.157.0081. Gautier Laurent 2019: La recherche en « langues-cultures-milieux » de spécialité au prisme de l’épaisseur socio-discursive. – Dynamische Approximationen. Festschriftliches pünktlichst zu Eva Lavrics 62,5. Geburtstag (= Kontraste/Contrastes ; 3), Eds. M. Calderón, C. Konzett-Firth, Peter Lang, 369–336. Fátima Noronha32 Terminological Variation in Specialised Discourse: The Case of the Mediterranean Diet Guantiva Ricardo, Cabré Maria Teresa, Castellà Josep 2008: Clasificación de textos especializados a partir de su terminología. – Íkala, Revista de Lenguaje y Cultura 13(19), 15–39. Honório do Couto Hildo 2014: Ecological approaches in linguistics: A historical overview. – Language Sciences 41, 122–128. DOI: https://doi.org/10.1016/j.langsci.2013.08.001. Kravchenko Alexander 2016: Two views on language ecology and ecolinguistics. – Language Sciences 54, 102–113. DOI: https://doi.org/10.1016/j.langsci.2015.12.002. Machinho Sílvia 2018: O Conceito de Domínio em Terminologia: o Caso da Dieta Mediterrânica: Dissertação de Mestrado em Ciências da Linguagem, Universidade do Algarve. Available at: http://hdl.handle. net/10400.1/12264. Nash Joshua 2011: Insular toponymies: pristine place-naming on Norfolk Island, South Pacific and Dudley Peninsula, Kangaroo Island, South Australia: PhD Thesis, School of Humanities, University of Adelaide. Nash Josua, Mühlhäusler Peter 2014: Linking language and the environment: The case of Norf’k and Norfolk Island. – Language Sciences 41, 26–33. DOI: https://doi.org/10.1016/j.langsci.2013.08.004. Nazar Rogelio, Cabré Maria Teresa 2012: Towards a new approach to the study of neology. – Neologica: Revue Internationale de Néologie 6, 63–80. Noronha Fátima 2018: Proposta para a criação de um recurso terminológico no domínio da aquacultura: Dissertação de Mestrado em Ciências da Linguagem, Universidade do Algarve. Available at: http://hdl. handle.net/10400.1/12270. Noronha Fátima, Conceição Manuel Célio 2017: Fixação terminológica por tradutores: em busca da normalização perdida! – XIII Jornada Realiter: Terminologia per a La Normalització i Terminologia per a La Internacionalització, 17. Noronha Fátima, Conceição Manuel Célio 2020a: Discursos de especialidade e recursos terminológicos: mediação e dinamismo. – Terminologia e mediação linguística: métodos, práticas e atividades, Eds. M. C. Conceição, M. T. Zanola, Universidade do Algarve Editora, 59–74. DOI: https://doi.org/http:// dx.doi.org/10.34623/bybf-fh80. Noronha Fátima, Conceição Manuel Célio 2020b: Terminological Variation and Communicative Mediation Within the Context of Specialised Discourse - an Ecolinguistic Approach. – 10th International Conference on The Dynamics of Specialized Languages: Innovative Approaches and Strategies, Eds. C. Teglas, R. M. Nistor, Universidade Babeș-Bolyai, Cluj-Napoca, 153–168. Picton Aurélie 2010: Marqueurs et contextes riches en connaissances pour observer l’évolution en diachronie courte. – Reconceptualizing LSP: Online proceedings of the XVII European LSP Symposium 2009, Eds. C. Heine, J. Engberg. Picton Aurélie 2014: The dynamics of terminology in short-term diachrony. – Dynamics and Terminology: An interdisciplinary perspective on monolingual and multilingual culture-bound communication, Eds. R. Temmerman, M. van Campenhoudt, John Benjamins Publishing Company, 159–182. DOI: https:// doi.org/10.1075/tlrp.16.09pic. Picton Aurélie, Dury Pascaline 2017: Diastratic variation in language for specific purposes. – Multiple Perspectives on Terminological Variation, Eds. P. Drouin, A. Francœur, J. Humbley, A. Picton, John Benjamins Publishing Company, 57–80. DOI: https://doi.org/10.1075/tlrp.18.03pic. Real Helena, Dias Rui Rosa, Graça Pedro 2020: Mediterranean Diet conceptual model and future trends of its use in Portugal. – Health Promotion International 36(2), 1–13. DOI: https://doi.org/10.1093/heapro/daaa056. Real Helena, Graça Pedro 2019: Marcos da história da Dieta Mediterrânica, desde Ancel Keys. – Acta Portuguesa de Nutrição 17, 6–14. DOI: https://doi.org/10.21011/apn.2017.1702. Remígio-Oliveira Ana Rita 2010: Processo terminográfico: vertentes conceptual, comunicativa e textual: Tese de Doutoramento, Universidade de Aveiro. Available at: http://hdl.handle.net/10773/4532. Rodríguez-Tapia Sérgio 2018: El grado de especialización textual : caracterización a partir de la percepción sociocognitiva de la terminología y las relaciones discursivas: Thesis Doctoral, Universidad de Cordoba. Steffensen Sune, Fill Alvin 2014: Ecolinguistics - The state of the art and future horizons. – Language Sciences. DOI: https://doi.org/10.1016/j.langsci.2013.08.003. Temmerman Rita, Campenhoudt Marc Van 2014: Introduction - Dynamics and Terminology. – Dynamics and Terminology: an interdisciplinary perspective on monolingual and multilingual culture-bound communication, Eds. R. Temmerman, M. Van Campenhoudt, John Benjamins Publishing Company 16, 1–13. DOI: https://doi.org/10.1075/tlrp.16 Tercedor-Sánchez Maribel 2011: Terminologinės variacijos kognityvinė dinamika. Terminologija 17 (2) 181–197.