doi.org/10.35321/term31-03

Terminologijos istorija ir naujausios tendencijos Vengrijoje XXI amžiuje¹

Vengrijos terminologijos istorija ir naujausios tendencijos XXI amžiuje

ÁGOTA FÓRIS

Károli Gáspár University of the Reformed Church in Hungary, TERMIK

ORCID ID: https://orcid.org/00000-0002-7599-0323

S A N T R A U K A

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti terminologijos istoriją ir naujausias tendencijas, dariusias įtaką terminologijos raidai Vengrijoje XXI amžiuje. Per pastaruosius du dešimtmečius Vengrijoje įvyko reikšmingų pokyčių aukštojo mokslo, profesinio rengimo, mokslinės kvalifikacijos ir publikavimo srityse. Visi šie pokyčiai suteikė galimybę geriau suprasti, plėtoti ir dėstyti terminologijos teoriją bei terminologijos vadybą, taip pat stiprinti tarptautinius ryšius ir pradėti dialogą apie Vengrijos terminologijos politiką.

Pirmiausia straipsnyje aptariami reikšmingi Vengrijos terminologijos pokyčiai per pastaruosius du dešimtmečius kalbinių teisių požiūriu, o tada dėmesys sutelkiamas į svarbiausias mokslines publikacijas terminologijos srityje. Straipsnyje taip pat išryškinamos ir išsamiau pristatomos sritys, kuriose per pastaruosius du dešimtmečius buvo nuveikta reikšmingų terminologijos darbų: vengriški teisės ir viešojo administravimo terminai, su ES susiję specifiniai terminai, medicinos terminai, taip pat gamtos mokslų terminologija ir nomenklatūra.

RAKTAŽODŽIAI: vengrų terminologija, terminologijos istorija, XXI amžiaus tendencijos, terminologijos vadyba, publikacijos apie terminologiją.

A N O T A C I J A

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti terminologijos istoriją ir naujausias tendencijas, kurios turėjo įtakos terminų raidai Vengrijoje XXI amžiuje. Pastarieji du

¹ Šį tyrimą parėmė projektas „Specializuotųjų kalbų tyrimai: terminologijos teorija ir taikymas“, kurį vykdo Vengrijos reformatų bažnyčios Karolio Gáspáro universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakultetas.

Terminologija | 2024 | 31

53

dešimtmečiai Vengrijoje atnešė veiksmingų pokyčių aukštojo mokslo, profesinio rengimo, mokslinės kvalifikacijos ir leidybos srityse. Visi šie pokyčiai suteikė galimybę geriau suprasti, plėtoti ir dėstyti terminologijos teoriją ir terminų tvarkyba, taip pat sustiprinti tarptautinius ryšius ir pradėti dialogą apie vengrų terminologijos politiką.

Straipsnyje pirmiausia pristatomi reikšmingi vengrų terminijos pokyčiai per pastaruosius du dešimtmečius iš kalbos teisių perspektyvos, o vėliau dėmesys sutelkiamas į svarbiausias terminologijos srities mokslines publikacijas. Straipsnyje taip pat išryškinamos ir išsamiau pristatomos sritys, kuriose per pastaruosius du dešimtmečius buvo atliktas reikšmingas terminologijos darbas: Vengrijos teisės ir viešojo administravimo terminai, specifiniai ES terminai, medicinos terminai bei gamtos mokslų terminai ir nomenklatūra.

ESMINIAI ŽODŽIAI: vengrų terminija, terminologijos istorija, XXI amžiaus tendencijos, terminų tvarkyba, terminologijos leidiniai.

1. ĮVADAS

Vengrų kalba paskelbta nemažai knygų ir straipsnių apie vengrų kalbos istoriją, įskaitant vengrų specializuotųjų kalbų ir terminijos istoriją. Anglų kalba leidinių apie vengrų terminijos istoriją yra mažiau, o XX ir XXI amžių sandūros vengrų terminijos tendencijoms ir ypatybėms aptarti paskelbti vos keli straipsniai (pvz., Fóris 2010a ir Fóris, ruošiama spaudai; Muráth 2010). Pirmieji du XXI amžiaus dešimtmečiai atnešė keletą naujų pokyčių vengrų terminologijos srityje, tuo metu buvo paskelbta daug mokslinių publikacijų. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti ir apibendrinti šių dviejų dešimtmečių rezultatus bei tendencijas.

1.1. Kontekstas ir tendencijos

Svarbu pradėti nuo žvilgsnio į XX amžiaus pabaigą². Vengrijos pramonės, ekonomikos ir visuomenės pokyčiai bei transformacijos prasidėjo dar devintajame dešimtmetyje. Tarp jų buvo šie: įvesta nauja, rinkos sąlygas atitinkanti mokesčių sistema; suformuota dviejų pakopų bankų sistema, kurią sudarė centrinis bankas ir komerciniai bankai; pereita prie fiksuotų (valiutos) kainų režimo ir kt. (žr. Fóris 2010a). Šiuos procesus palengvino ir paspartino 1989 m. politinio režimo pasikeitimas, lydimas žlugimo

² XX amžiaus vengrų terminijos istorijos apžvalgą žr. Fóris, ruošiama spaudai.

54

Ágota Fóris

The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century

buvusios socialistinės ekonomikos sąvokų sistemos. Todėl dešimtajame dešimtmetyje įvairiose srityse (pvz., ekonomikos ir prekybos) teko sukurti naują demokratinę rinkos ekonomikos terminijos sistemą, atitinkančią Vakarų Europos terminijos sistemą. Buvo steigiamos naujos įmonės, leidyklos, vertimų agentūros ir tarptautinės bendrovės. Nedidelės leidyklos paskelbė keletą dvikalbių ir daugiakalbių žodynėlių, daugiausia skirtų techniniams vertimams palengvinti. Dešimtajame dešimtmetyje visame pasaulyje, taip pat ir Vengrijoje, vyko reikšmingi technologiniai pokyčiai (pvz., plėtojosi informacinės technologijos ir telekomunikacijos): atsirado asmeniniai kompiuteriai ir internetas, pradėti skaitmenizavimo darbai ir darbas internetinėje erdvėje.

Dešimtajame ir dvidešimtajame dešimtmečiuose keitėsi ir standartizacija Rytų Europos šalyse (daugiau apie šių šalių standartizacijos organizacijas žr. Bölcskei 2019). Vengrijoje buvusi valstybinė agentūra 1995 m. buvo pertvarkyta į nepriklausomą viešosios naudos organizaciją ir įsteigtas Vengrijos standartizacijos institutas (MSZT; www.mszt.hu). Tai buvo vienas iš parengiamųjų žingsnių ir sąlygų Vengrijai 2004 m. įstoti į Europos Sąjungą. Pagrindinė MSZT užduotis buvo įdiegti ES standartus Vengrijoje ir, kai įmanoma, išversti juos į vengrų kalbą. Institutas taip pat teikia sertifikavimo paslaugas. Nacionalinė standartizacija visada vykdoma oficialiąja šalies kalba (vengrų), o dalyvavimas tarptautiniuose ir Europos standartizacijos procesuose reiškia, kad svarbi ir anglų (specializuotoji) kalba. Tačiau dėl finansinių priežasčių daugelis Europos standartų buvo perimti kaip Vengrijos standartai anglų kalba; daugiau kaip du trečdaliai Vengrijos standartų yra anglų kalba, todėl ir jų terminija yra angliška. Taigi vengrų kalba paskelbta tik maždaug trečdalis standartų įvaduose pateikiamų terminologinių standartų ir terminų sąrašų. Terminologinių procesų standartai yra tarptautiniai ir Vengrijoje nebuvo įdiegti.

Paskutiniaisiais XX amžiaus dviem dešimtmečiais įvyko reikšmingų pokyčių sporto terminijos srityje. Nuo devintojo dešimtmečio antrosios pusės Vengrijoje įregistruota daugiau kaip trisdešimt naujų sporto šakų ir keturiasdešimt sporto federacijų. Tai reiškia, kad per šiuos dešimtmečius įsitvirtino beveik kas antra sporto šaka, o naujų sporto šakų atsiranda iki šiol. Kai kurios iš šių naujų sporto šakų išsaugojo savo pradinę terminiją (pvz., Tolimųjų Rytų kovos

Terminologija | 2024 | 31

55

menai), o kitiems buvo suteikti lietuviški terminai (pvz., rugby/rögbi). Naujųjų sporto šakų terminija įtraukta į žodynus, vadovus, taisyklių rinkinius ir keletą studijų, paskelbtų apie sporto kalbų terminiją.

Anksčiau Vengrijos mokslų akademijos vaidmuo mokslinėje ir akademinėje terminijoje buvo itin svarbus. Tačiau XX a. pabaigoje buvo pertvarkytas aukštasis mokslas ir mokslinių kvalifikacijų sistema, o akademinis mokymas ir kvalifikacijų suteikimas iš Akademijos perduoti universitetams (PhD lygmuo, Bolonijos sistemos įdiegimas). Be to, publikacijų, ypač gamtos mokslų, medicinos, inžinerijos ir matematikos srityse, kalba daugiausia tapo anglų. Be to, moksliniai žurnalai vengrų kalba pamažu išnyko, o mokslinių publikacijų vengrų kalba sumažėjo; ši tendencija tebesitęsia ir šiandien. Vengrų kalbos mokslinė terminija gyvuoja dėl aukštojo mokslo vengrų kalba. Nors 2000-aisiais daugelyje Europos šalių aukštajame moksle (ypač magistrantūros ir PhD lygmenimis) gimtoji kalba buvo pakeista anglų kalba, Vengrijos universitetuose aukštojo mokslo kalba tebėra vengrų (žr., pvz., Fóris 2010b). Tik per pastarąjį dešimtmetį Vengrijos aukštasis mokslas ėmė orientuotis į programas anglų kalba, ypač magistrantūros ir PhD lygmenimis. Tai iš dalies susiję su vyriausybės remiama „Stipendium Hungaricum“ stipendijų programa tarptautiniams studentams, kuria nuo 2013 m. siekiama skatinti Vengrijos aukštojo mokslo internacionalizaciją. Dėl šių pokyčių aukštesnio lygio mokslinėse publikacijose įsigalėjo išimtinai angliška terminija, o tai kartu lėmė dvikalbystę aukštajame moksle ir poreikį daugelyje sričių nustatyti anglų–vengrų terminų ekvivalentiškumą.

Be kodifikavimo, atsirado normatyvinės, aprašomosios ir šiuolaikinės korpusais paremtos gramatikos, žodynai bei duomenų bazės; pradėtos kurti ir terminologinės duomenų bazės. Lingvistikos srityje sustiprėjo aprašomieji, duomenimis grįsti empiriniai tyrimai, o terminologijoje standartizavimo ir preskriptyvioji kryptis užleido vietą įvairovei palaikyti skirtam derinimo požiūriui.

Standartinės vengrų kalbos atmainos ir jos specializuotųjų kalbų kodifikavimas buvo užbaigtas iki XX a. vidurio. Kodifikavimo priemonės buvo gramatikos, rašybos taisyklės ir žodynai; terminų kūrimo ir sklaidos priemonės buvo laikraščiai ir

56

Ágota Fóris

The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century

mokslo populiarinimo ir profesiniai žurnalai. Paskelbta keletas išsamių knygų apie XX a. bendrinės kalbos standartizaciją ir kodifikavimą, tačiau nepakanka duomenų apie tai, kaip standartizacija paveikė skirtingas kalbos atmainas (pavyzdžiui, specializuotąsias kalbas), taip pat apie terminologijos istoriją įvairiose disciplinose ir profesijose (Laczkó 2015). Įvairių disciplinų specialistai, daugiausia profesinių organizacijų ir Vengrijos mokslų akademijos veiklos kontekste, atliko reikšmingą terminologinį darbą; vis dėlto XX a. tik keliais atvejais buvo išnagrinėta ir dokumentuota jo istorija bei rezultatai (pavyzdžiui, chemijos kalbos istorija).

1.2. Tikslas ir metodika

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti terminologijos istoriją ir naujausias tendencijas, turėjusias įtakos terminologijos raidai Vengrijoje XXI amžiuje. Pirmiausia straipsnyje iš kalbos teisių perspektyvos pristatomi reikšmingi vengrų terminologijos pokyčiai per pastaruosius du dešimtmečius, o tada išskiriamos svarbiausios mokslinės publikacijos terminologijos srityje. Be to, išsamiau aptariamos ir pristatomos sritys, kuriose per pastaruosius du dešimtmečius atlikta reikšmingų terminologinių darbų: teisės ir viešojo administravimo terminija, ES specifiniai terminai, medicinos terminija, gamtos mokslų terminija ir nomenklatūra.

Pasirinktas tyrimo metodas – apžvalga ir vertinimas, grindžiami publikuotais straipsniais: terminologijos ir istorinės lingvistikos literatūra bei akademinėmis ir profesinėmis interneto svetainėmis (ankstesnių tyrimų sintezė ir analizė); taip pat surinktos ir aptartos terminologijos monografijos, PhD disertacijos ir duomenų bazės.

2. PIRMIEJI DU XXI AMŽIAUS DEŠIMTMEČIAI. BENDRIEJI KLAUSIMAI

Terminologija yra tarpdisciplininė mokslo ir profesinės veiklos sritis; ji susijusi su įvairiomis disciplinomis ir profesijomis, taip pat su kalbos politika, leksikologija, leksikografija, specialiųjų kalbų tyrimais ir vertimu.

2.1. Kalbos teisės

Didžioji dalis Vengrijos kalbos politikos literatūros skirta kalbos planavimui, tiksliau – statuso planavimui ir korpuso

Terminologija | 2024 | 31

57

planavimui. Su terminologija susijusias sritis apima terminologijos politika ir terminologijos planavimas (žr. UNESCO gaires, 2005). Dauguma vengrų gimtakalbių gyvena Vengrijoje, tačiau mažesnė jų dalis gyvena už Vengrijos ribų, kaimyninėse šalyse, kuriose vengrų kalba yra mažumos kalba; kiekvienoje šalyje vyrauja skirtinga kalbinė aplinka, kurioje dominuoja kita kalba (rumunų, slovakų, slovėnų, serbų, kroatų, ukrainiečių ar vokiečių). Vengrų kalba yra pluricentrinė (Vančo, Muhr, Kozmács, Huber 2020). Vengrų terminologijai įtaką daro įvairūs išoriniai veiksniai (pvz., ekonominiai, teisiniai, kultūriniai). Todėl kalbos kaita (įskaitant terminologijos kaitą) Vengrijoje ir mažumų kontekstuose vyksta skirtingai. Iki tūkstantmečių sandūros Vidurio Europos šalys iš esmės pertvarkė savo teisines sistemas ir, vykstant šiam procesui, taip pat priėmė naujus kalbos įstatymus. Vengrijoje po komunizmo žlugimo 1989 m. parengtoje iš dalies pakeistoje konstitucijoje valstybinė šalies kalba dar nebuvo paskelbta; vis dėlto joje teigta, kad tautinės ir kalbinės mažumos yra valstybės sudedamosios dalys ir kad bus užtikrinta galimybė vartoti jų gimtąją kalbą, mokytis ja ir vartoti vardus gimtąja kalba. Naujoji konstitucija, pavadinta „Vengrijos pagrindiniu įstatymu“, buvo priimta 2011 m.; joje nustatyta, kad valstybinė šalies kalba yra vengrų (Andrássy 2017: 74–75).

Ta pačia kalba kalbančių bendruomenių konceptualiosios ir terminologinės sistemos natūraliai kinta ir vystosi skirtingai dėl nevienodų kultūrinių, ekonominių, teisinių ir administracinių kontekstų (pvz., vokiečių specialiosios kalbos Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje; anglų specialiosios kalbos įvairiose šalyse; vengrų specialiosios kalbos). Lanstyák (2002: 201) teigia, kad natūralu, jog vengrų kalba Karpatų baseino šalyse kinta aštuoniais skirtingais būdais, nes kalbos pokyčiams įtaką daro daugybė išorinių kalbos veiksnių. Taigi vengrų specialiųjų kalbų terminologijai kaimyninėse šalyse buvo būdinga divergencija, o tik po 1989 m. įvykusio režimo pasikeitimo ir 2004 m. įstojimo į ES kaimyninių šalių vengrų kalbėtojai galėjo vėl susieti savo vartojamą terminiją su Vengrijoje vartojama terminija. Tačiau daugelio vengriškų terminologinių variantų derinimas ir jų kaupimas duomenų bazėje dar neįvyko, nors iniciatyvų imtasi (pvz., dėl kaimyninėse šalyse gyvenančių vengrų kalbos politikos ir kalbos planavimo klausimų žr., pvz.,

58

Ágota Fóris

The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century

Szabómihály 2009, and the studies on Hungarian terminology strategy in the “green paper”: Prószéky et al. 2023).

2.2. Terminologijos tyrimai, akademinės publikacijos

Vengrų kalbotyros literatūroje bendrieji terminologijos klausimai pradėti intensyviai aptarti 2000-aisiais, kai buvo „iš naujo atrasti“ Wüsterio principai; nuo tada įvairiuose leidiniuose nagrinėtos XX a. ketvirtojo dešimtmečio terminologijos mokyklos, daugiausia ir išsamiai aptariant Wüsterio darbus (pvz., Zabóné Varga 2015). Nuo to laiko taip pat išaugo susidomėjimas kitomis terminologijos kryptimis; ypač paminėtina socioterminologija, plėtojama remiantis Maria Teresa Cabré darbais, ir Rita Temmerman propaguojamas sociokognityvinis požiūris. Ypač populiari tema buvo terminologijos ir vertimo sąsajos (išsamią apžvalgą žr. leidinyje Translation and Terminology: Fóris 2022).

Terminologijos srities akademiniai tyrimai įsibėgėjo daugiausia kalbotyroje, o ne gamtos moksluose; šioje srityje paskelbta daug darbų ir parengta daug daktaro disertacijų. 2008–2013 m. leidykloje „Akadémiai Kiadó“ buvo leidžiamas žurnalas Magyar Terminológia (Vengrų terminologijos žurnalas). Terminologija, kaip disciplina, įtraukta į aukštojo mokslo studijas (bakalauro, magistro ir doktorantūros lygmenimis); vėliau 2011–2018 m. Vengrijos reformatų bažnyčios Karoli Gáspár universitete pradėta vykdyti terminologijos magistrantūros programa. Dabar įvairiose institucijose taip pat rengiami su terminologija susiję mokymo kursai. Terminologijos darbų poreikis gerokai išaugo, pirmiausia vertimo pramonėje, o vėliau ir techninio rašymo srityje; dėl to pradėtos kurti terminologijos duomenų bazės, daugiausia į vertimą orientuotos duomenų bazės ir žodynai (pvz., vengriškoji IATE dalis, „Termin“ duomenų bazė ir privačių įmonių terminologijos duomenų bazės). Tačiau nacionalinė terminologijos duomenų bazė nebuvo sukurta. Įsteigta keletas terminologijos organizacijų ir tyrimų grupių, kurios taip pat yra tarptautinių terminologijos organizacijų narės (žr. Fóris 2022: 115–120).

Nors daugelio specializuotų sričių terminija jau XX a. buvo aprašyta tiek specializuotuose žodynuose, tiek mokslinėse publikacijose (žr. Fóris, bus paskelbta), tik XXI a. pradėta rašyti atskirų specialiųjų kalbų terminijos istorija

Terminologija | 2024 | 31

59

o sritys išsamiau ir visapusiškiau aptartos vengrų literatūroje (pvz., išleistos knygos ir apgintos disertacijos apie medicinos, matematikos, sporto, teisės, ekonomikos, technikos ir muzikos terminiją). Taip pat paskelbta darbų apie bendrąją terminologijos teoriją ir vengrų terminologijos būklę (pvz., Fóris 2005).

Taigi universitetų tyrimų grupės ir doktorantūros programos vykdo daug terminologijos tyrimų ir rengia nemažai publikacijų. Kai kuriose įmonėse (daugiausia vertimo agentūrose ir tarptautinėse bendrovėse) kuriamos terminų duomenų bazės, tačiau dažniausiai jos nėra viešos. Jau kurį laiką mėginame suvienyti terminologijos tyrimus ir terminologijos darbą, taip pat pradėti kurti vengrų terminologijos portalą ir nacionalinę viešą vengrų terminų duomenų bazę. Per pastaruosius kelerius metus išleista keletas knygų, kuriose aptariamos vengrų terminologijos strategijos detalės, sritys ir uždaviniai (bendrais klausimais: Fóris, Bölcskei 2019 ir Prószéky et al. 2023; teisės ir viešojo administravimo terminologijos klausimais: Tamás, Szoták 2021, Rixer 2023 ir žurnalo Glossa Iuridica 2023/X/3 numeris). Džiugina tai, kad terminologijos portalas taip pat pradėtas kurti dėl Vengrų kalbotyros tyrimų centro Terminologijos tyrimų grupės 2021 m. pradėto darbo.

3. SPECIFINIAI KLAUSIMAI IR DALYKŲ SRITYS

Toliau išskiriamos kelios sritys, kuriose per pastaruosius du dešimtmečius atlikta daug tyrimų: teisės ir viešojo administravimo terminologija, ES specifiniai terminai, medicinos terminija, gamtos mokslų terminologija ir nomenklatūra. Kadangi publikacijų yra daug, čia pateikiama atrinkta bibliografija. Jei tema paskelbta apžvalginė monografija arba straipsnis, jie nurodomi kaip nuoroda.

3.1. Teisės ir viešojo administravimo terminologija

3.1.1. Vengrijos teisės ir viešojo administravimo terminai

Teisės ir viešojo administravimo srityse kalbos bei terminologijos klausimai aptariami publikacijose apie reikalavimus, keliamus suprantamam ir prieinamam bendravimui, ir siejami su veiksmingumo bei etikos klausimais. Teisės srityje aiškios kalbos reikalavimas aktualiausias rengiant ir verčiant teisės aktus; administravimo srityje –

60

Ágota Fóris

The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century

jis daugiausia aktualus bendraujant su piliečiais (dažniausiai ne specialistais) ir rengiant oficialius dokumentus.

Visame pasaulyje imtasi įvairių iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti oficialiosios kalbos vartojimo aiškumą ir daugiausia teikiamos stilistinės, sintaksinės bei leksinės rekomendacijos (pvz., aštuntajame dešimtmetyje JAV vykęs Plain Language Movement, devintajame dešimtmetyje Anglijoje vykusi Plain English Campaign, 2010 m. Europos Komisijos kampanija Clear writing for Europe).

Bendras suprantamumo reikalavimas įtvirtintas teisės aktuose (žr. Tóth 2022), o aiškumo užtikrinimo būdai išdėstyti standartuose (pvz., IEC/IEEE 82079-1:2019; ISO 24495-1:2023) ir įvairiuose stiliaus bei kalbos vadovuose. Teisinių dokumentų suprantamumas iš dalies yra kalbinis, iš dalies teisinis klausimas ir gali būti vertinamas pagal daugelį kintamųjų.

Tarp veiksnių, dėl kurių tekstus sunku suprasti, dažniausiai išskiriami terminijos vartojimas ir sintaksinės bei tekstinės ypatybės. Kalbinės analizės rodo, kad nėra universalių gairių, užtikrinančių teisinių tekstų suprantamumą, o vartojamos kalbos supaprastinimas (pvz., sakinių trumpinimas, terminų keitimas šnekamosios kalbos žodžiais) nebūtinai padaro tekstą suprantamą. Taip pat pažymėtina, kad turinio tikslumas ir suprantamumas dažnai prieštarauja vienas kitam. Svarbu atsižvelgti ir į tikslinę auditoriją, jos teisines bei kalbines žinias.

Vengrijoje teisės ir kalbos klausimai buvo susiję jau XIX a., o teisės terminijos rinkimas ir kūrimas anuomet buvo itin svarbus. Vengrų teisės terminijos tyrimai įgavo naują pagreitį septintajame dešimtmetyje, kai imta kelti susirūpinimą dėl teisinės kalbos suprantamumo. Aštuntajame dešimtmetyje pradėta tirti svarbiausias teisės terminijos ypatybes. Po 2000 m. ES tekstų kalbos vartojimo tyrimai atkreipė dėmesį į teisinių tekstų ir teisės terminijos vertimą (žr., pvz., Vinnai 2017). Teisinių tekstų suprantamumui tirti taip pat buvo atliekami korpusais grindžiami tyrimai. Miškolco universitete sukurtas Miskolc Legal Corpus, kad korpusinės lingvistikos metodais būtų galima tirti teisės tekstų ypatybes dideliame teisės tekstų korpuse. Šiame tyrime teisininkai ir kalbininkai bendradarbiavo siekdami nustatyti, ar esama vengrų teisės terminijos ypatybių, trukdančių ją suprasti (Vincze 2018); taip pat išleista knyga, apibendrinanti šį plataus masto tyrimą (Szabó, Vinnai 2018). Vienoje tyrimo dalyje sakinio

Terminologija | 2024 | 31

61

buvo analizuojamos struktūros ir rašybos ypatybės (tarinio struktūros, veiksnio struktūros, sujungimas ir prijungimas, skyryba). Be to, buvo analizuojama tekstų konceptualioji ir terminologinė struktūra bei reikšmės struktūra (nustatyti gramatiniai, semantiniai ir pragmatiniai elementai). Tyrimų rezultatai rodo, kad suprantamumas skiriasi priklausomai nuo teksto tipo (pavyzdžiui, lengviausia suprasti forumų tekstus ir stenogramas, po jų – teisės aktus ir kodeksus, o sunkiausia – teismų sprendimus ir aiškinamuosius tekstus). Tai, kad analizėje taip pat svarbų vaidmenį turi atlikti semantiniai ir pragmatiniai požymiai, ir kad teisė dažnai perima reguliuojamos tikrovės kalbą, reiškia, jog sunkumų dažnai kelia ne teisiniai terminai, o nepažįstami profesiniai terminai ir nepažįstamos schemos bei scenarijai (Szabó, Vinnai 2018: 33; Zódi 2018: 260). Tyrimai rodo, kad suprantamumo reikalavimas taikomas ne visų tipų tekstams, o tik tiems, kuriuos specialistai rengia pasauliečių auditorijai, vartodami bendrinę kalbą.

Teisinių ir administracinių dokumentų vertimas apima ir dokumentų iš užsienio kalbų vertimą į vengrų kalbą, ir dokumentų iš vengrų kalbos vertimą į užsienio kalbas. Šiame darbe dalyvauja keli instituciniai (valstybės finansuojami) subjektai. Verta paminėti keletą jų: (1) Vengrijos vertimų ir tvirtinimo biuras (OFFI)³, (2) Teisingumo ministerija ir (3) ES vertimo tarnyba. Pastaroji aptariama atskirame poskyryje (žr. 3.1.2 skyrių). (Įdomu tai, kad vertimo specialistų požiūriu ES tekstai nelaikomi teisinės ir administracinės kalbos dalimi, o ES teisinė ir administracinė specialioji kalba laikoma ES kalbos posisteme.) Pastaraisiais metais paskelbta nemažai publikacijų apie OFFI atliekamą vertimo darbą, daugiausia paties OFFI iniciatyva (vengriškus tomus galima nemokamai atsisiųsti iš https://www.offi.hu/offi-akademia/kiadvanyaink). Daugumoje jų dalijamasi naudinga kasdienės veiklos praktika; keliose taip pat nagrinėjami terminologijos klausimai, pavyzdžiui, sertifikuotojo vertimo srityje (Szoták 2021). Serijoje yra knyga, parengta siekiant standartizuoti terminologiją ES teisinio vertimo programoje (Tamás 2019). Šis tomas iš dalies yra žodynėlis, kuriame pateikiami konkretūs teisiniai terminai keliomis kalbomis. Pagrindinė informacija (terminas, apibrėžtis, sritis, komentaras apie vertimo praktiką, kontekstas, dokumento tipas, šaltiniai) pateikta vengrų kalba, papildyta

³ OFFI yra valstybės valdoma kalbinių paslaugų bendrovė, prižiūrima Teisingumo ministerijos.

62

Ágota Fóris

The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century

atitikmenimis anglų, prancūzų, vokiečių ir italų kalbomis. Taip pat pateikiami patarimai vertėjams; jie daugiausia susiję su skirtingų šalių teisinių sistemų sąvokomis, pavyzdžiui, konkrečioms šalims būdingais ypatumais. Knygoje taip pat pateikiamas teisinių dokumentų rinkinys. Vėliau išleistas tomas, kuriame aprašytas Vengrijos kaimyninių šalių oficialiosiomis kalbomis vartojamų teisinių terminų žemėlapis (Tamás, Szoták 2021). Pradinė kalba vėl yra vengrų, ja pateikiama pagrindinė informacija, o tada papildoma atitikmenimis ir patarimais vertėjams serbų, kroatų, slovėnų, rumunų, slovakų ir ukrainiečių kalbomis. Tuo tarpu išleista trečioji knygų serijos dalis, skirta rusų, ispanų ir portugalų teisės terminams (Tamás 2023). Svarbi vertimo projekto proceso palaikymo dalis yra terminologinė parama, kuri dabar būtina kokybiškiems teisiniams vertimams rengti. Todėl OFFI 2014 m. pradėjo teisės ir administravimo terminologijos duomenų bazės projektą IUSTerm (žr. Tamás 2020).⁴

Vengrijoje skaitmeninio administravimo diegimas prasidėjo 2000-aisiais ir paveikė visas administravimo sritis, o ypač didelį poveikį turėjo viešajam administravimui. Tiek terminologijos, tiek suprantamumo požiūriu klientai ir administravimo institucijos turi vartoti tas pačias sąvokas, konceptualiąją sistemą ir terminiją. E. valdžios ir e. viešojo administravimo diegimas taip pat pareikalavo nemažai terminologinio darbo iš skaitmeninimo srityje dirbusių kūrėjų (Majzikné Bausz 2008). Jų užduotis buvo ne kurti visiškai naują terminijos sistemą, o integruoti esamas administravimo ir informacinių technologijų terminijos sistemas į elektroninę informacinę sistemą, kuria būtų galima užtikrinti daugiapakopį administratorių ir klientų bendravimą. Šios užduoties dalis buvo ekspertų vykdomas terminologinis klasifikavimas, suderinant kalbinius žymenis; be to, buvo standartizuojamos sąvokos (Majzikné Bausz 2008: 60). Taigi kūrėjai vykdė ir terminologijos planavimą, ir terminologinį darbą, taikydami IT metodus hierarchinei, reikšme pagrįstai administracinių terminų sistemai aprašyti. Jie turėjo susieti registrų (duomenų bazių) valdymą su sektorinių sistemų veikimu ir užtikrinti sistemų sąveikumą (t. y. techninį, organizacinį ir semantinį sąveikumą).

4 Ši duomenų bazė nėra viešai prieinama.

Terminologija | 2024 | 31

63

2000-aisiais buvo parašytos kelios daktaro disertacijos apie teisės terminiją, kalbos vartojimą teisminėse procedūrose ir teisės vykdymo procesą, taip pat apie diachroninį teisės terminijos tyrimą ir terminologinių darbo procesų vaidmenį rengiant aukštos kokybės teisės aktus (Bereczné Szép 2012; Vinnai 2012; Novák 2019; Balogh 2020).

Teisės terminijos darbo svarbą rodo 2007 m. pradėtas leisti specialus teisės kalbai skirtas žurnalas Magyar Jogi Nyelv (Vengrų teisės kalba); keliuose žurnalo Glossa Juridica teminiuose numeriuose nagrinėjami teisės ir kalbos ryšiai (Glossa Juridica 2011/I/1, 2023/X/3).

3.1.2. ES specifiniai terminai

Studies into EU terminology gained momentum in the 2000s. Terminology and specialized language of the EU are used at the EU institutions. Ever since Hungary’s accession to the EU in 2004, there has been an increasing alignment with EU terminology, including legal, administrative, economic, and business harmonisation (e.g., institutions, laws, standards, Statistical Classification of Economic Activities codes). The so-called EU language (the language of EU documents, “Eurolect”, see Mori 2018), is used by translators when translating laws, rules, etc., into Hungarian. Translators are often confronted with the fact that the EU conceptual system does not correspond to the Hungarian conceptual system. For example, some concepts are missing and therefore do not have an equivalent in Hungarian; consequently, the need to describe and name a concept often arises at the same time. Translating EU terminology into Hungarian required a great deal of effort because it was necessary to find or create the appropriate lexemes in Hungarian for an existing (and already defined) EU conceptual system without introducing new ones to replace the existing Hungarian terms; however, when the Hungarian lexeme is missing and a new one is needed, this has to be done in compliance with the terminological and word formation rules and norms of Hungarian.

Tarp specializuotos ES kalbos ypatybių Klaudy nurodė, kad bendras pagrindas yra institucinė ES sistema (pvz., įstaigos, funkcijos, reglamentai, direktyvos, rezoliucijos); tekstų kalbinėms ypatybėms didelę įtaką daro viršvalstybinis ES pobūdis, o tekstų pagrindas – ES institucinė kultūra ir įstaigų sistema. Klaudy pirmiausia domėjosi

64

Ágota Fóris

The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century

ES tekstų vertimu vertėjų rengimo kontekste. Ji pažymėjo, kad tai apima ne tik ES teisės aktų vertimą siaurąja prasme, bet ir įvairius tekstus bei tekstų tipus, vartojamus kasdienėje ES veikloje (pvz., reglamentus, kalbas, oficialius laiškus, protokolus, komunikatus, memorandumus, sutartis, rezoliucijas, sprendimus, gyvenimo aprašymus), kurie taip pat priskiriami ES tekstams (Klaudy 2004).

Fischer teigia, kad pagrindinis ES tekstų bruožas yra tai, kad jie rengiami daugiakalbėje aplinkoje. Dėl nuolatinio vertimo darbo ES tekstams būdinga savita kalba, kuri taip pat paskatino atskirų ES kalbų atmainų – eurolektų – atsiradimą oficialiosiose ES kalbose⁵. Pavyzdžiui, susiformavo oficialiųjų kalbų ES sluoksnis, kuriame gali būti keli specializuotos kalbos sluoksniai (pvz., teisinis ir administracinis) (Fischer 2023). Šių ES kalbų tekstų struktūra, sintaksė ir leksika yra savitos; todėl eurolektų tyrimai apima leksikos, frazeologijos, sintaksės, morfologijos ir tekstų lygmens tyrimus. Terminologiniu požiūriu ES sukūrė autonominę teisinę sistemą, kuri savaime funkcionuoja kaip konceptualioji sistema ir aprašoma 24 vienodo statuso kalbomis, iš kurių viena yra vengrų. Terminologijos tyrimams būtina nagrinėti ir lyginti valstybių narių ir ES konceptualiąsias sistemas, kuriomis grindžiami terminai. Tai sudėtinga dėl to, kad kai kurios kalbos siejamos su kontinentine teise, o kitos – su anglosaksų bendrąja teise, tuo tarpu ES teisė (šių dviejų teisės tradicijų mišinys) yra atskira (nors ir neatsieta nuo valstybių narių teisės) teisės sistema. Dar vienas specifinis ES konceptualiosios sistemos bruožas yra tas, kad ji apima kelias disciplinas (pvz., žemės ūkį, finansus, žuvininkystę) (Fischer 2008, 2023).

Be to, vengrų literatūroje paskelbta keletas ES kalbos ir terminologijos tyrimų (pvz., Várnai 2005; Trebits 2008; Farkas 2009), parengtos kelios daktaro disertacijos (Somssich 2007; Rádai-Kovács 2009; Fischer 2010; Rátkainé Jablonkai 2010) ir kelios mokomosios priemonės apie ES anglų kalbos vartojimą ir vertimą (pvz., Bart, Klaudy 2003; Fischer, Trebits 2014). Taip pat daug tyrimų skirta vertėjų ir teisininkų rengimui, pradėti rengti specialūs ES tematikos kursai. Keli daugiakalbiai žodynai su ES terminija buvo išleisti dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje (žr., pvz., Dróth 2000). Nuo 2004 m.,

5 https://mersz.hu/hivatkozas/m1089e_f7_p1/#m1089e_f7_p1.

Terminologija | 2024 | 31

65

Vengrų terminija įtraukta į ES tarpinstitucinę terminologijos duomenų bazę IATE (daugiau apie duomenų bazę ir jos vengriškąją dalį žr. Lesznyák 2010).

ES teisės aktų vertimą prieš Vengrijai įstojant į ES 2004 m. užsakė Teisingumo ministerija, o vengrų terminija iki 2004 m. buvo skelbiama Teisingumo ministerijos tvarkomoje duomenų bazėje Termin; po įstojimo (nuo 2004 m.) terminija buvo įkelta į IATE duomenų bazę (žr. Somssich 2003). Duomenų bazė Termin veikia iki šiol; joje pateikiami tipiški vengrų teisės aktų terminai vengrų ir anglų kalbomis. 2017 m. Teisingumo ministerija, bendradarbiaudama su OFFI, pradėjo išsamią Vengrijos teisės aktų vertimo į anglų kalbą programą. Vengrijos teisės aktų vertimai į anglų kalbą paskelbti saugykloje, pavadintoje Nemzeti Jogszabálytár (www.njt.hu), o vertimo metu sukurti terminai įtraukti į Termin (https://termin.im.gov.hu/) duomenų bazę. Taip pat išleistas teisės aktų vertimo vadovas, kuriame pateikiamos bendrosios formos, metodikos, rašybos, skyrybos ir maketo gairės (Gáspár, Somssich 2019a; 2019b).

3.2. Medicinos terminija

XXI amžiuje Vengrijoje pažengė medicinos specialiosios kalbos ir medicinos terminijos tyrimai. Taip pat išaugo medicinos kalbos istorijos ir medicinos terminijos tyrimų svarba, paskelbta tekstinių, semantinių ir pragmatinių klausimų tyrimų rezultatų. Vienas svarbus įvykis buvo 2001 m. pradėtas leisti žurnalas Magyar Orvosi Nyelv (Vengrų medicinos kalba) ir 2002 m. Budapešto Semmelweiso medicinos ir sveikatos mokslų universitete įvestas vengrų medicinos kalbos dalykas. Tai tapo būtina, nes vengrų medicinos kalba yra graikų, lotynų, vengrų ir anglų kalbų terminų mišinys (https://orvosinyelv.hu/magyar-orvosi-nyelv/). Per du vėlesnius dešimtmečius buvo išleista apibendrinamoji monografija apie vengrų medicinos kalbą ir jos istoriją (Bősze, Kapronczai, Keszler 2021) bei keli vadovėliai (pvz., Bősze 2009); taip pat išspausdinti keli medicinos terminijos žodynai (pvz., neurologijos, epidemiologijos ir psichiatrijos) (https://orvosinyelv.hu/konyvek/). Vengrų medicinos kalba kaip dalykas įvesta ir kitose šalies medicinos mokyklose (Debrecene, Pėče, Segede).

66

Ágota Fóris

The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century

Medical terminology is based on the terminology of anatomy (Donáth 2009). In the Hungarian medical language, the Latin names of anatomical structures are used as there is no agreed-upon anatomical terminology in Hungarian; therefore, medical students do not need to know the Hungarian anatomical names, but only the Latin names (Varga, Barta 2020: 193). The language of descriptive anatomy and clinical anatomy differ significantly; structures important to clinical medicine often do not have names in descriptive anatomy, and the lack of anatomical terminology in Hungarian also causes difficulties when teaching (Varga, Barta 2020: 193). Varga (2014), Fogarasi (2017), and Ludányi, Varga (2021) also point out that the use of English terminology and English acronyms is increasing in Hungarian clinical language use. In particular, the use of English terminology is common in the context of newly discovered diseases and therapeutic procedures; in these cases, there is no existing Latin terminology. An important area of research is the study of medical records of bodily harm (e.g., wounds). In these studies, clinical terminology and legal (forensic) terminology used in court proceedings differ; therefore, in some cases, the exact location of the injury cannot be determined from the injury report due to terminological reasons (Fogarasi 2012, 2016).

Gydytojo ir paciento bendravimas turi įtakos paciento teisėms, todėl medicinos terminijos tyrimai tapo itin svarbūs. Teisinis pacientų teisių pagrindas reikalauja, kad pacientai žinotų ir suprastų medicininės dokumentacijos, susijusios su jų būkle, turinį. Ypač sunku iššifruoti išrašymo dokumentuose vartojamas santrumpas ir akronimus, nes kai kurių jų apskritai nėra jokiuose spausdintuose ar internetiniuose šaltiniuose, be to, jie gali turėti kelias reikšmes. Verta paminėti, kad vengrų ir (arba) anglų kalbomis spausdintai ar internete paskelbta keletas medicininių santrumpų rinkinių (sąrašų, žodynų) (išsamiau žr. Kuna, Ludányi 2023). Terminologijos tyrimus taip pat palaiko medicinos tekstynai, pavyzdžiui, BioScope, kuriame yra įvairių medicinos ir biologijos tekstų (Vincze et al. 2008); Szegedi Medical Korpusz (SZEMEK), kuriame sukaupti medicinos žurnalų tekstai (Keresztes, Borda, Vincze 2019); Pannónia Korpusz medicinos potemynis, kuriame yra lygiagrečiųjų tekstų (Robin et al. 2016); beveik trijų milijonų žodžių Covid Corpus, leidžiantis analizuoti su koronavirusu susijusią terminiją internetiniuose naujienų portaluose (Varga et al. 2023); taip pat Covid1001 vertėjų grupės darbai, kuriais siekta išversti patikimą informaciją

Terminologija | 2024 | 31

67

ir literatūrą apie Covid-19 epidemiją iš anglų į vengrų kalbą bei kurti vengrišką terminiją; taip buvo sudarytas daugiau kaip 1,7 milijono žodžių tekstynas (B. Papp, Somogyi 2022).

3.3. Gamtos mokslų terminija ir nomenklatūra

Gamtos mokslų srityje terminija ir nomenklatūra buvo atskirtos jau XIX amžiuje, daugiausia pagal tai, ar jos vartojamos bendrosioms sąvokoms (terminija), ar objektams, individams arba grupėms (nomenklatūra) įvardyti (žr. ISO 1087:2019). Tam tikros srities terminijos kūrimą reglamentuoja bendrosios kalbos gramatika, o nomenklatūros sudarymo taisykles nustato specialiosios taisyklės ir kodeksai. Kelios disciplinos (pvz., chemija, biologija, geografija) sukūrė savarankiškas nomenklatūros plėtojimo sistemas; nuo XX amžiaus jas koordinuoja tarptautinės profesinės organizacijos. Vengrijoje nomenklatūros taisyklių (pvz., simbolių, matavimo vienetų ir pavadinimų) nustatymas bei atnaujinimas priklauso Vengrijos mokslų akademijos skyriams (žr. Bölcskei, Fóris 2022).

Pastaraisiais dešimtmečiais svarbių klausimų kėlė ir specialiųjų kalbų leksika, įskaitant terminiją bei nomenklatūrą. Šiuo metu tarptautinių nomenklatūros taisyklių perkėlimas į vengrų kalbą, specialiųjų kalbų rašybos reglamentavimas ir taisyklių bei vadovų rengimas yra tarpdisciplininio komiteto – Vengrijos mokslų akademijos Vengrų kalbos tarpžinybinio nuolatinio komiteto – atsakomybė. Praktikoje šio komiteto veikla daugiausia skirta rašybos klausimams (jis leidžia rašybos žodynus); šiuolaikine prasme terminologiniu darbu, pavyzdžiui, terminijos duomenų bazių kūrimu, komitetas neužsiima.

Vengrų mokslinės terminijos istorija dar nėra užrašyta, o įvairių mokslo disciplinų terminijos ir specialiosios kalbos raidos klausimais atlikta tik keletas tyrimų (pvz., chemijos, geologijos). XX ir XXI amžiuje išleista keletas vienakalbių, dvikalbių ir daugiakalbių žodynų (žr. https://szakszotar.lib.pte.hu/hu/), tačiau sudėtingesnes terminijos duomenų bazes dar reikia sukurti.

Vengrijoje vykdoma reikšminga lazerių tyrimų veikla optikos (fizikos) srityje, įskaitant lazerių fiziką. Tai atkreipė dėmesį į tyrimus

68

Ágota Fóris

The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century

of the terminology of lasers in the first decade of the 2000s. In these years, research and the development of a specific group of lasers, high energy atto- and femtosecond lasers⁶, started to develop rapidly; in this context, the TERMIK research group has studied and described the terminology of atto- and femtosecond pulsed lasers and created a term base and the DictionaryELI dictionary (http://dictioneli.stepp.hu) on laser terminology. The main objective was to study the terminology and conceptual system in English and Hungarian to collect the terminology of bilingual (Hungarian and English) documentation. This would support the translation of texts (see Fóris, B. Papp 2015; Fóris 2022: 131–153).

4. IŠVADOS

Šiuo straipsniu siekta apžvelgti terminologijos istoriją ir naujausias tendencijas Vengrijoje XXI amžiuje. Per pastaruosius du dešimtmečius Vengrijoje įvyko reikšmingų pokyčių aukštojo mokslo, profesinio mokymo, mokslinės kvalifikacijos ir publikavimo srityse.

Pirmoji mūsų išvada – visi šie pokyčiai sudarė sąlygas geriau suprasti, plėtoti ir dėstyti terminologijos teoriją bei terminologijos vadybą, taip pat stiprinti tarptautinius ryšius ir pradėti dialogą apie Vengrijos terminologijos politiką pačioje Vengrijoje ir kaimyninėse šalyse. Tai paskatino terminologijos mokymo, terminologijos kursų ir tarptautinių ryšių plėtrą, taip pat padaugėjo mokslinių publikacijų ir įvairių sričių terminų tyrimų.

Pirmieji du XXI amžiaus dešimtmečiai atnešė keletą naujų pokyčių Vengrijos terminologijos srityje. Tuo metu buvo paskelbta daug mokslinių publikacijų (straipsnių, monografijų, daktaro disertacijų). Šiame straipsnyje pirmiausia apžvelgti reikšmingi Vengrijos terminologijos pokyčiai per pastaruosius du dešimtmečius kalbos teisių požiūriu. Tuomet išskirti svarbiausi akademiniai terminologijos srities leidiniai. Galiausiai išsamiai apžvelgtos sritys, kuriose per pastaruosius du dešimtmečius buvo vykdoma reikšminga terminologinė veikla:

⁶ Terminų rinkinį paskatino vadinamojo ELI projekto Vengrijos paprojekčio pradžia. ELI (Extreme Light Infrastructure, išsamiau žr. https://www.eli-alps.hu/) projektas yra naujos kartos didelio masto Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros dalis. Įdomu pažymėti, kad 2023 m. Nobelio fizikos premija skirta „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai medžiagos elektronų dinamikai tirti“, o vienam iš laureatų Ferencui Krauszui priskiriami nuopelnai nutiesus kelią Vengrijos ELI padalinio įkūrimui Segede.

Terminologija | 2024 | 31

69

du dešimtmečius: teisės ir viešojo administravimo terminija (Vengrijos teisės ir administravimo terminai, ES specifiniai terminai), medicinos terminija, gamtos mokslų terminija ir nomenklatūra.

Antroji mūsų išvada – akivaizdu, kad aktyviausiai terminologinis darbas ir tyrimai vykdomi tose mokslo srityse, kurių praktinis taikymas tapo svarbus, t. y. teisės ir administravimo, medicinos bei gamtos mokslų srityse. Taip pat matyti, kad, ypač teisės ir administravimo srityse, terminologiniai tyrimai glaudžiai susiję su vertimu. Be to, kiekvienoje iš šių sričių parašyta keletas daktaro disertacijų ir monografijų, paskelbta daug mokomosios medžiagos ir žodynų.

Didžiąją XX amžiaus dalį Vengrija buvo viena kalba vartojanti šalis, todėl joje buvo plėtojamas vienakalbis terminologinis darbas. Tačiau XXI amžiaus geopolitiniai procesai, tokie kaip globalizacija, anglakalbių mokslinių tyrimų ir publikacijų plėtra, narystė ES bei glaudesni ryšiai su už Vengrijos sienų gyvenančiais vengrais, paskatino daugiakalbio terminologinio darbo plėtrą ir iškėlė būtinybę nuodugniau tirti bei aprašyti procesų veikiamų sričių terminologines sistemas.

SOURCES

A magyarországi szakszótárak és -lexikonok bibliográfiája. Available at: https://szakszotar.lib.pte.hu/hu/ [accessed October 11, 2023].

Bart István, Klaudy Kinga 2003: EU-fordítóiskola. Európai Uniós szövegek fordítása angolról magyarra, Budapest: Corvina.

Clear writing for Europe. Available at: https://commission.europa.eu/about-european-commission/departments-and-executive-agencies/translation/clear-writing-europe_en [accessed October 11, 2023].

DictionELI. Available at: http://dictioneli.stepp.hu [accessed October 11, 2023].

Fischer Márta, Trebits Anna 2014: Angolul az Európai Unióban. EU-angol – Kinek? Miért? Hogyan? [EU English – Using English in EU Contexts], Budapest: Tempus Közalapítvány. Available at: http://www.euenglish.hu/wp-content/uploads/2014/09/EU_angol_ossz. cikk_2014.pdf.

Glossa Iuridica. Available at: https://ajk.kre.hu/index.php/glossa-iuridica [accessed October 11, 2023].

Hungarian Office for Translation and Attestation (OFFI). Available at: www.offi.hu [accessed October 11, 2023].

IATE. Available at: www.iate.europa.eu [accessed October 11, 2023].

IEC/IEEE 82079-1:2019 Preparation of information for use (instructions for use) of products – Part 1: Principles and general requirements.

ISO 1087:2019 Terminology work and terminology science – Vocabulary.

ISO 24495-1:2023 Plain language – Part 1: Governing principles and guidelines.

Magyar Jogi Nyelv. Available at: https://joginyelv.hu/ [accessed October 11, 2023].

Magyar Orvosi Nyelv. Available at: https://orvosinyelv.hu/ [accessed October 11, 2023].

Magyar Terminológia. Available at: https://akjournals.com/view/journals/1206/1206-overview.xml [accessed October 11, 2023].

MSZT. Available at: www.mszt.hu [accessed October 11, 2023].

70

Ágota Fóris

The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century

Nemzeti Jogszabálytár. Available at: www.njt.hu [accessed October 11, 2023].

Termin. Available at: https://termin.im.gov.hu/ [accessed October 11, 2023].

Terminology and Communication Research Group (TERMIK) at the Faculty of Humanities and Social Sciences at the KRE. Available at: https://btk.kre.hu/index.php/2015-12-05-09-31-20/karikutatocsoportok/824-terminologiai-kutatocsoport-termik.html [accessed November 20, 2023].

Terminology Research Group at the Hungarian Research Centre for Linguistics. Available at: https://nytud.hu/en/research-group/terminology-research-group/area [accessed November 20, 2023].

PHD THESES

Balogh Dorka 2020: Műfajtudatosság a jogi szakfordításban és szakfordítóképzésben, Budapest: ELTE BTK.

Bereczné Szabó Beáta 2012: A szakfordítás szerepe a magyar gazdasági, jogi szaknyelv kialakulásában, Budapest: ELTE BTK.

Fischer Márta 2010: A fordító mint terminológus, különös tekintettel az európai uniós kontextusra, Budapest: ELTE BTK.

Fogarasi Katalin 2012. Limited Forensic Assessability of Soft Tissue Injuries. Contrastive Terminological Analyses of Hungarian, Austrian and German Medical Diagnostic Reports, Pécs: University of Pécs.

Novák Barnabás 2019: A terminológiai munkafolyamat a minőségi jogalkotásban. Magyar–olasz összehasonlító vizsgálat az alkotmányjogi terminológia területén, Pécs: PTE ÁJK.

Rádai-Kovács Éva 2009: Az euáoterminus, avagy az európai uniós terminológia jellemzői, különös tekintettel az újlatin nyelvekben megjelenő sajátosságokra, Budapest: ELTE BTK.

Rátkainé Jablonkai Réka 2010: A corpus-linguistic investigation into the lexis of written English EU discourse: An ESP pedagogic perspective, Budapest: ELTE.

Somssich Réka 2007: Az európai közösségi jog fogalmainak nyelvi megjelenítése, különös tekintettel az európai magánjogra, Budapest: ELTE ÁJK.

Zaboné Varga Irén 2015: Műszaki szövegek fordításának terminológiai problémái német–magyar nyelvpárban járműipari szövegek alapján, Budapest: ELTE BTK.

Vinnai Edina 2012: Nyelvhasználat a jogi eljárásban, Miskolc: Miskolci Egyetem ÁJK.

REFERENCES

Andrássy György 2017: A magyar nyelv és a magyar nyelvközösség jogi helyzete. – A magyar nyelv jelene és jövője, ed. G. Tolcsvai Nagy, Budapest: Gondolat, 64–90.

B. Papp Eszter, Somogyi Zoltán 2022: Kollaboratív terminológiai munka a Covid1001 önkéntes szakfordítói csoportban. – Nyelvek, nyelvváltozatok, közvetítmények II, eds. J. Navracsics, Sz. Bátyi, Budapest: Akadémiai Kiadó. DOI: https://doi.org/10.1556/9789634548607.

Bölcskei Andrea, Fóris Ágota 2022: A névtudomány, a nevezéktan és a terminológia viszonya, érintkezési pontjai. – Névtani Értesítő 44, 59–78. DOI: https://doi.org/10.29178/NevtErt.2022.5.

Bölcskei Andrea 2019: A szabványosítás online forrásai a Kárpát-medencében. – A szabványosítás fordítási és terminológiai vonatkozásai, eds. Á. Fóris, A. Bölcskei, Budapest, KRE–L’Harmattan, 137–150.

Bősze Péter, Kapronczai Katalin, Keszler Borbála (eds.) 2021: A magyar orvosi nyelv története, Budapest: Medicina.

Bősze Péter (ed.) 2009: A magyar orvosi nyelv tankönyve, Budapest: Medicina.

Donáth Tibor 2009: Az anatómiai nyelv mint az orvostudomány alapja. – A magyar orvosi nyelv tankönyve, ed. P. Bősze, Budapest: Medicina, 287–295.

Dróth Júlia 2000: Legyen egységes az Európai Unió magyar nyelvű terminológiája! – Magyar Nyelvőr 124, 287–297.

Farkas Ildikó 2007: A fordítói szabadság korlátai az EU intézményeiben. – Fordítástudomány 9, 98–105.

Fischer Márta 2008: Az európai uniós fordítás és terminusalkotás magyar vonatkozásai. – Magyar Nyelvőr 132, 385–402.

Fischer Márta 2023: Eurolektusok. Az Európai Unió hatása a nyelvekre, különös tekintettel a jogi nyelvre, Budapest: Akadémiai Kiadó. DOI: https://doi.org/10.1556/9789634548959.

Fogarasi Katalin 2016: Anatómiai terminusok használatának problémái látleleti sérülésleírásokban. – Táblatok a mai magyar alkalmazott nyelvészetben, eds. A. Á. Reményi, Cs. Sárdi, Zs. Tóth, Budapest: Tinta, 322–332.

Terminologija | 2024 | 31

71

Fogारasi Katalin 2017: A körboncolási jegyzőkönyv terminológiájának sajátosságai és XXI. századi kihívásai. – Porta Lingua 2017, eds. Zs. Bocz, R. Besznyák, Budapest: SZOKOE, 95–108.

Fóris Ágota, B. Papp Eszter 2015: Creating an English-Hungarian Termbase for Laser Physics, The DictionELI. – Terminologija 22, 26–38. Available at: https://journals.lki.lt/terminologija/article/view/517/607.

Fóris Ágota, Bölcskei Andrea (eds.) 2019: Terminológiastratégiai kihívások a magyar nyelvterületen, Budapest: L’Harmattan–OFFI Zrt. Available at: https://www.offi.hu/offi-akademia/kiadvanyok/terminologiastrategiai-kihivasok-a-magyar-nyelvteruleten.

Fóris Ágota 2005: Hat terminológia lecke, Pécs: Lexikográfia Kiadó. Available at: http://mek.oszk.hu/09200/09278/.

Fóris Ágota 2010a: The situation and problems of Hungarian terminology. – Terminology in Everyday Life, eds. M. Thelen, F. Steurs, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 35–46.

Fóris Ágota 2010b: Hungarian, as the language of education in the universities of the Carpathian Basin. – Nacionalni jeziki v visokem šolstvu. National Languages in Higher Education, eds. M, Humar, M. Žagar Karer, Ljubljana: ZRC Publishing, Scientific Research Centre SASA, 71–78.

Fóris Ágota 2022: Translation and Terminology. Theory and Practice in Hungary, Budapest/Paris: KRE – L’Harmattan.

Fóris Ágota forthcoming: Terminology in Hungary: from standard Hungarian to terms and scientific names. – History of Terminology, eds. K. Warburton, J. Humbley, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins.

Gáspár Endre, Somssich Réka 2019a: Nemzeti jog nemzetközi térben, avagy terminológiai és stilisztikai dilemmák a magyar joganyag angol nyelvre fordítása során. – Diszciplínák találkozása: nyelvi közvetítés a XXI. században, ed. Sz. Szoták, Budapest: OFFI Zrt., 28–41.

Gáspár Endre, Somssich Réka 2019b: A magyar jog fordítva: Az Igazságügyi Minisztérium átogó fordítási projektje a magyar joganyag angol nyelvű elérhetőségének biztosítására. – Fontes Iuris 1, 55–60.

Keresztes Csilla, Borda Bernadett, Vincze Veronika 2019: Mi derül ki a SZEMEK-ből? Egy magyar nyelvű orvos korpusz morfológiai sajátosságai. – Porta Lingua 2019, ed. R. Besznyák, Budapest: SZOKOE, 97–109.

Klaudy Kinga 2004: Az EU-szakszövegek fordításának oktatása. – Miskolci Nyelvi Mozaik, ed. Cs. Dobos, Budapest: Eötvös József Kiadó, 11–24.

Kuna Ágnes, Ludányi Zsófia 2023: Terminológiai elvek az orvosi szaknyelvben és a gyógyító kommunikációban. Problémák, tendenciák, ideológiák. – A magyar terminológiastratégia kialakítása. Zöld könyv, eds. G. Prószéky et al., Budapest: Nyelvtudományi Kutatóközpont, 109–134.

Laczkó Krisztina 2015: Az újmagyar és az újabb magyar kor. – A magyar nyelv, ed. F. Kiefer, Budapest: Akadémiai Kiadó.

Lanստyák István 2002: A magyar nyelv határon túli változatai – babonák és közhelyek. – Magyar nyelvtervezés Szlovákiában, eds. I. Lanstyák, G. Szabómihály, Pozsony: Kalligram Könyvkiadó, 199–211.

Lesznyák Ágnes 2010: Az európai uniós intézmények terminológiai adatbázisa: a IATE. – Magyar Terminológia 3(2), 161–181.

Ludányi Zsófia, Varga Éva Katalin 2021: A szemészeti dokumentáció jellegzetességei. – Tartalomfejlesztés és dokumentáció. Nyelvészeti vonatkozások, eds. Á. Fóris, A. Bölcskei, Budapest: KRE – L’Harmattan, 327–360.

Majzikné Bausz Ágota 2008: Az e-kormányzat, e-közigazgatás problémái és terminológiai vonatkozásai Magyarországon. – Magyar Terminológia 1(1), 59–76. DOI: https://doi.org/10.1566/MaTerm. 1.2008.1.5.

Mori Laura (ed.) 2018: Observing Eurolects. Corpus analysis of linguistic variation in EU law. (Studies in Corpus Linguistics, 86), Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins.

Muráth Judit 2010: Translation-oriented terminology work in Hungary. – Terminology in Everyday Life, eds. M. Thelen, F. Steurs, Amsterdam/Philadelphia: John Benjamins, 47–59.

Prószéky Gábor et al. (eds.) 2023: A magyar terminológiastratégia kialakítása. Zöld könyv, Budapest: Nyelvtudományi Kutatóközpont. DOI: https://doi.org/10.18135/term.2023.

Rixer Ádám 2023: Szükség van-e Magyarországon jogi-igazgatási szaknyelvújításra? Gondolatok egy kutatás margójára. – Glossa Iuridica X(3), 93–103. DOI: https://doi.org/10.55194/GI.2023.3.1

Robin Edina et al. 2016: Fordítástudomány és korpuszkutatás: bemutatkozik a Pannónia Korpusz. – Fordítástudomány 18(2), 5–26.

Somssich Réka 2003: A jogfogalmi megfeleltetés problémái a közösségi jogban az irányelvek átültetésének szintjén – a jogi „fordítás” sajátos formája. – Magyar Jog 50, 746–753.

72

Ágota Fóris

The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century

Szabó Miklós, Vinnai Edina (eds.) 2018: A törvény szavai, Miskolc: Bíbor Kiadó.

Szabómihály Gizella 2009: Hungarian in Slovakia: Language management in a bilingual minority community. – Language Management in Contact Situations, eds. J. Nekvapil, T. Sherman, Frankfurt am Main: Peter Lang, 49–73.

Szoták Szilvia (ed.) 2021: A hiteles fordítás mint közfeladat, Budapest: OFFI Zrt.

Tamás Dóra Mária, Szoták Szilvia (eds.) 2021: Magyar jogi alapterminusok a szomszédos országok nyelvén, Budapest: OFFI Zrt.

Tamás Dóra Mária 2019: Bevezetés a jogi terminológiába a terminológus szemüvegén át, Budapest: ELTE Eötvös Kiadó – OFFI Zrt.

Tamás Dóra Mária 2020: Az OFFI Zrt. tevékenységének és terminológiai projektjeinek bemutatása. – Nyelv, kultúra, identitás. Alkalmazott nyelvészeti kutatások a 21. századi információs térben. I. Terminológia, lexikográfia, fordítás, szerk. A. Fóris, A. Bölcskei et al., Budapest: Akadémiai Kiadó. Available at: https://mersz.hu/a-manye-kongresszusok-eloadasai.

Tamás Dóra Mária (ed.) 2023: Terminológiastratégia és jogi alapterminusok holland, orosz, spanyol, portugál nyelven, Budapest: OFFI Zrt.

Tóth Judit 2022: A közérthetőség ügye, ahogy a jogalkotó elképzeli. – Közjogi Szemle 4, 20–27.

Trebits Anna 2008: English Lexis in the Documents of the European Union – a Corpus-based Exploratory Study. – Working Papers in Language Pedagogy (WoPaLP) 2, 38–54.

UNESCO Guidelines 2005: Guidelines for Terminology Policies. Formulating and implementing terminology policy in language communities, Paris: UNESCO. Available at: http://unesdoc.unesco.org/images/0014/001407/140765e.pdf.

Vančo Ildikó, Muhr Rudolf, Kozmács István, Huber Máté (eds.) 2020: Hungarian as a Pluricentric Language in Language and Literature, Berlin/Bern/Bruxelles/New York/Oxford/Warszawa/Wien: Peter Lang.

Varga Éva Katalin et al. 2023: Erdélyi és anyaországi orvosi terminológia pandémia idején. – Alkalmazott Nyelvtudomány Különszám 1, 76–95. DOI: http://dx.doi.org/10.18460/ANY.K.2023.1.004.

Varga Éva Katalin, Barta Andrea 2020: A nemzetközi és a magyar anatómiai nevek egységesítési problémái. – Porta Lingua 2020, 193–204.

Varga Éva Katalin 2014: Anatómiai nevek régen és ma. Latin helyett angol? – Modern Nyelvoktatás 20(1–2), 35–42.

Várnai Judit Szilvia 2005: Európai uniós terminológia és fordítás – múlt és jelen. – Fordítástudomány 7, 5–15.

Vincze Veronika 2018: A Miskolci Jogi Korpusz nyelvi jellemzői. – A törvény szavai, eds. M. Szabó, E. Vinnai, Miskolc: Bíbor Kiadó, 9–36.

Vincze Veronika et al. 2008: The BioScope corpus: annotation for negation, uncertainty and their scope in biomedical texts. – BMC Bioinformatics 9(11), 1–9.

Vinnai Edina 2017: Jog és nyelv határán. A jogi nyelvhasználat nemzetközi és hazai kutatása, Budapest: Gondolat.

Zódi Zsolt 2018: A jog érthetőségének határai: Meg tudják-e oldani a nyelvészek a jogi szövegek érthetetlenségének problémáját? – A törvény szavai, eds. M. Szabó, E. Vinnai, Miskolc: Bíbor Kiadó, 241–260.

VENGRIJOS TERMINOLOGIJOS ISTORIJA IR NAUJAUSIOS TENDENCIJOS XXI AMŽIUJE

Santrauka

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti Vengrijos terminologijos istoriją ir naujausias tendencijas, turėjusias įtakos terminų raidai XXI amžiuje. Pastarieji du dešimtmečiai atnešė veiksmingų pokyčių Vengrijos aukštojo mokslo, profesinio rengimo, mokslinės kvalifikacijos ir leidybos srityse. Publikacijų kalba, ypač gamtos mokslų, medicinos, inžinerijos ir matematikos srityse, iš esmės pasikeitė – imta rašyti ne vengrų, bet anglų kalba. Be to, mokslo žurnalai vengrų kalba palaipsniui nyko, o mokslinių publikacijų vengrų kalba sumažėjo; ši tendencija vyrauja iki šiol. Visi šie pokyčiai suteikė galimybę geriau

Terminologija | 2024 | 31

73

suprasti, plėtoti ir dėstyti terminologijos teoriją ir terminų tvarkybą, taip pat sustiprinti tarptautinius ryšius ir pradėti dialogą apie vengrų terminologijos politiką.

Straipsnyje pirmiausia pristatomi reikšmingi vengrų terminijos pokyčiai per pastaruosius du dešimtmečius iš kalbos teisių perspektyvos, o vėliau dėmesys sutelkiamas į svarbiausias terminologijos srities mokslines publikacijas. Straipsnyje taip pat išryškinamos ir išsamiau pristatomos sritys, kuriose per pastaruosius du dešimtmečius buvo atliktas reikšmingas terminologijos darbas: Vengrijos teisės ir viešojo administravimo terminai, specifiniai ES terminai, medicinos terminai bei gamtos mokslų terminija ir nomenklatūra.

Akivaizdu, kad aktyviausias terminologijos darbas ir tyrimai atliekami tose mokslo srityse, kurių tiesioginis taikymas tapo svarbus, t. y. teisė ir viešasis administravimas, medicina ir gamtos mokslai. Taip pat atrodo, kad, ypač teisės ir administravimo srityje, terminologiniai tyrimai yra glaudžiai susiję su vertimu. Be to, buvo parašytos kelios daktaro disertacijos ir monografijos iš teisės ir viešojo administravimo, medicinos ir gamtos mokslų sričių, išleista daug mokomosios medžiagos ir žodynų.

Gauta 2023-12-16

Ágota Fóris Károli Gáspár University of the Reformed Church in Hungary, TERMIK Dózsa György út 25–27. H-1146 Budapest Hungary E-mail [email protected]

74

Ágota Fóris

The History and Recent Trends of Terminology in Hungary in the 21st Century