Te minologija Te minologija
2025, 32 omas, 1-19 puslapiai
Tu inio nuo oda
ISSN 2669-2198 (online elek oninis)
Au o ių eisės © 2025 Judi F eixa. Išleido Lie u os kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos s aipsnis,
pla inamas pagal "C ea i e Commons A ibu ion License" sąlygas, leidžiančias ne ibo ą naudojimą, pla inimą i
ep odukciją be ku ioje e pėje, jei nu odomas o iginalus au o ius i šal inis. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as.
Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal C ea i e Commons‚ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias
ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį.
Gau as: 2025-07-22. P iim a: 2025-11-06. 1 TERMINOLOGINIS
VARIATYVAS IR KLIMA KITIMAS
1
Te minų a ian iškumas i klima o kai a
JUDIT FREIXA
Pompeu Fab a uni e si e as
El. paš as: [el. paš as apsaugo as]du
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-1440-5514 Ty imų s i ys: neologija,
e minologija, leksikog a ija, lyčių y imai.
(h ps: www.doi.o g 10.35321 e m32-01)
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Abs akcija
Šiame s aipsnyje nag inėjami e minologiniai i kogni y iniai ski umai klima o kai os disku se. Pe 80 są okų iš
aplinkosaugos žodynų i e minologinių duomenų bazių analizę nus a oma, kaip e minai ys osi i kin a - g a iniai,
mo osin ak iniu, leksikiniais a edukciniais būdais. Ty ime pab ėžiama, kaip ski ingi e minai, okie kaip ozono
sluoksnis, ozono skydas a ozonos e a, eiškia ą pačią są oką, ačiau siūlo ski ingus me odus i ak y uoja
ski ingus kogni y ines sis emas. Rak iniai žodžiai: e minologiniai ski umai, kogni y iniai ski umai, klima o kai a.
ANOTACIJA Šiame s aipsnyje nag inėjamas e minų i kogni y inis a ian iškumas klima o kai os disku se.
Išanaliza us 80 są okų iš aplinkos apsaugos specialiųjų žodynų i e minų duomenų bazių, nus a y a, kaip e minai
e oliucionuoja i kin a g a iniu, mo osin aksiniu, leksiniu lygmenimis a dėl edukcijos. Ty imas a skleidžia, kaip
e minų a ian ai, okie kaip ozono sluoksnis (ozono sluoksnis), ozono skydas (ozono skydas) a ozonos e a
(ozonos e a), žymi ą pačią są oką, ačiau pe eikia ski ingus požiū ius i ak y uoja ski ingus kogni y inius
modelius.
ESMINIAI ŽODŽIAI: e minų a ian iškumas, kogni y inis a ian iškumas, klima kai a.
1
Anks esnė šio eks o e sija bu o pa eik a šeš oje a p au inėje mokslinėje kon e encijoje "Te minologijos
moksliniai, adminis aciniai i š ie imo ma menys", ku i yko Lie u os kalbos ins i u e Vilniuje (Lie u os) 2025 m.
spalio 16-17 d.
2
Įžanga
Nuo 2000 m. e minas "biodegalų" apo ienu dažniausiai naudojamų aplinkosaugos mokslo s ičių
e minų. Biodegalai gali bū i naudojami elek os ene gijos gamybai, šilumos a judesio gamybai i
ki iems namų ūkio, p amonės a anspo o ikslams. Biodegalai y a s a būs, nes padeda iš eng i
iškas inio ku o. Biodegalai gaunami iš o ganinės medžiagos (biomasės), ku i gali bū i pa e s a
skys omis, kie omis a dujinėmis degalomis iziniais, cheminiais a biologiniais p ocesais. Vienas iš
okių p ocesų y a biogasi ikacija, echnika, pag įs a o ganinių a liekų anae obiniu i škinimu ( .
y. deguonies nebu imo a eju) į biogas. Pag indinė dujos, gaminamos biogasi ikacijos me u, y a
me anas, odėl šis p ocesas aip pa žinomas kaip biome anizacija (a ba biome anizacija,
p iklausomai nuo naudojamos anglų kalbos). Tačiau dėl ling is inės ekonomijos p iežasčių i
p e ikso bio seman inės neu alizacijos jis pap as ai adinamas iesiog me anizacija (a ba
me anizacija).
Šie ys e minai - biogasizacija, biome anizacija i me anizacija - ka u su jų o og a iniais
a ian ais y a ilius uojan is pa yzdys, ku is į edia šio s aipsnio emą: e minologinis klima o
kai os žodynų ski umas. Šis žodynas y a ypač de lingas e minologinės a iacijos y imui i ,
iksliau, kogni y inės a iacijos analizei. Šiame s aipsnyje mes išnag inėsime yšį a p
denomina y inės a iacijos, . y. ski ingų e minų, ski ų a pačia są oka, i kogni y inės
a iacijos.
Teo inis pag indas
Te minologinis ski umas
Te minologiniai ski umai pe pas a uosius 25 me us sulaukė nemažai mokslininkų dėmesio, ku ie
2
p ie jų p ia ėjo iš į ai ių eo inių pe spek y ų. Cab é (1999), sa o komunikacinės e minologijos
eo ijoje, siūlo in eg uo ą požiū į, jungian į ling is inius, kogni y inį i komunikacinį ma menis. Iš
šio požiū io, a iacija nelaikoma e minologiniu ūkumu, o unkciniu a sakymu į ski ingus
naudojimo kon eks us. Be o, "Cab é" eigimu, e minai nep iklauso užda oms, ienodoms
sis emoms; Vie oj o, jie egzis uoja į ai iose komunikacinėse aplinkose, ku ios sukelia daugybę o
pa ies specializuo o u inio iš aiškų. Šia p asme e minologiniai ski umai a spindi ne ik
ling is inius naudojimo ski umus, be i žinių su okimo i ep ezen acijos ski umus. F eixa (2003;
2006; 2013; 2022) nag inėjo e minologines a iacijas iš daugialypės pe spek y os, aip pa
in eg uodama ling is inius, kogni y inį i komunikacinį aspek us. Kaip i Cab é, F eixa (2003)
pab ėžia, kad denominacinė a iacija u ė ų
2
Te minologinis a ian as y a, g iež ai kalban , be koks a ian as, ku is da o į aką e minams, ačiau šiame
s aipsnyje mes jį naudojame bend esne p asme, kaip a ian as, ku is da o į aką denominacijoms, i odėl mes jį
naudojame kaip denomina y inės a iacijos sinonimą.
3
ne u ė ų bū i e inamas kaip ma ginalinis a a si ik inis eiškinys, o kaip specializuo os kalbos
p igim inė sa ybė. S udijuodama į ai iuose aplinkosaugos s i yje specializuo ų eks ų
ko pusus, ji iden i ikuoja daugelį eiksnių, ku ie da o į aką a ian ų a si adimui: eks ų
komunikacinis ikslas, au o ių i ikslinės audi o ijos žinių lygis, komunikacijos kanalas i domeno
koncepcinė s uk ū a. F eixa sa o 2006 m. s aipsnyje siūlo e minologinės a iacijos p iežasčių
ipologiją, ku i leidžia mums sup as i a iaciją ne ik kaip o mų daugybę, be i kaip unkcinę i
kogni y inę s a egiją, a i inkančią į ai ius komunikacinius po eikius. Naujausiuose sa o
y imuose (2022 m.) ji p imyg inai pab ėžia specializuo ų žinių dinamiškumą, pa odydama, kaip šis
dinamizmas a sispindi s y uojančiose denominacijose, ku ios a si anda disku suose, ku iuose
ku iamos i pe duodamos žinios. Ji ypač pab ėžia mokslo popula izacijos i a pkalbinio bei
a pkul ū inio pe da imo aidmenį. Šiuo požiū iu ji eigia, kad a iacija u ė ų bū i e inama
kaip iš eklius, leidžian is specializuo ą disku są p i aiky i ski ingiems naudojimo kon eksčiams,
nebū inai dėl o p a andan e minologinio ikslumo. Taigi jos da bai p isideda p ie in eg uo o i
ne ekomenduojamo e minologijos požiū io konsolida imo.
Iš sociokogni y inės pe spek y os Temme manas (2000) analizuoja e minologiją kaip enomeną,
pag įs ą kolek y inėmis pa i imis i bend omis žiniomis. Jos modelis kelia iššūkį klasikinės
me odų kie umui i p ipažįs a dinamišką, lanks ų i kon eks ualizuo ą są okų pobūdį, ypa ingą
dėmesį ski ian koncepcinėms a iacijoms. Ki a e us, iš "F ame-Based Te minology" (Fabe
e al. 2009; Fabe 2022) pe spek y os, a iacija nag inėjama pažinimo, disku so i kalbos
echnologijų sank yžoje. Šie me odai odo, kad e minologinis ski umas y a sudė ingas i
p oduk y us eiškinys, ku is, no in jį isiškai sup as i, eikalauja a pdisciplininių i dinamiškų
me odų.
Kogni y iniai pokyčiai
Ski ingai nuo pa adinimų a iacijos, ku i susijusi su ski ingomis pa adinimais,
naudojamomis ienai są okai, kogni y inė a ba koncepcinė a iacija eiškia į ai ius būdus,
3
ku iais galima suku i, in e p e uo i i a s o au i am ik ą są oką, p iklausomai nuo
kon eks ualių, kul ū inių, ideologinių a disciplininės aplinkybių. Toks ski umas dažnai
a sispindi ski ingų e minų naudojime, siekian p ia ė i p ie są okos iš ski ingų
pe spek y ų. Fe nández-Sil a (2011; 2016; 2022) p adeda nuo po eikio pe ženg i adicinį
koncepcijos požiū į kaip iksuo os, isuo inės esybės, siūlan ie oj o dinamišką, įsikū usią i
disku so sukons uo ą koncepciją. Pasak Fe nández-Sil a, są okų ski umas y a būdingas
mokslo i echnikos žinių e oliucijai, aip pa jos
3
Šiame s aipsnyje mes naudojame šiuos du e minus kaip sinonimus, no s są okos a iacija dažniau naudojama
nuo odai į pačių są okų pokyčius a ski umus, susijusius su e minu, o kogni y inė a iacija eiškia, kaip kalbė ojas
koncep ualizuoja a su okia są oką am ik u momen u a konk ečiame kon eks e.
4
apy a os a p ski ingų bend uomenių. Ji i ina, kad specializuo os są okos nė a užda os
esybės, o a i os s uk ū os, su o muo os pe ėmo kū imo p ocesus i ekon eks ualizaciją.
Šiuo a ž ilgiu ji emiasi Fillmo e's F ame Seman ics (1977) pab ėžian , kad są okos y a
ak y uojamos pe sudė ingas kogni y ines s uk ū as, ku ios lemia, ku ie žinių aspek ai ampa
s a būs kiek ienoje komunikacinėje si uacijoje. Iš šios pe spek y os koncepcinė a iacija
a si anda kaip na ū alus i bū inas specializuo os komunikacijos eiškinys, ypač kai žinios
ci kuliuoja a p bend uomenių, u inčių ski ingus p io i e us, kompe encijos lygius a
ideologines pozicijas. Pagal "F ame-Based Te minology" me odą Fabe e al. (2009) i U eña
Gómez-Mo eno e al. (2013) sukū ė į ankius, padedančius aizduo i e minologinių žinių bazių
koncep ualias a iacijas. Kombinuodami seman inius san ykius, ėmo maišymą i kogni y inę
dinamiką, jų me odas a skleidžia, kaip ienas e minas gali bū i koncep ualizuojamas ski ingai
į ai iose disciplinose. Bení ez i León-A aúz (2023) oliau y inėja, kaip koncepcinę a iaciją galima
s ebė i naudojan skaičia imo me odus, p i aiky us daugiakalbiams ko pusams, a skleidžian ,
kaip a pa i są oka gali bū i ski ingai apib ėžiama į ai iose kalbose i kul ū ose. Pasak au o ių,
ai kelia didelių iššūkių specializuo am e imui, a p au iniam bend a imui i pasauliniam žinių
aldymui. Panašiai Te cedo (2011) nag inėja są okų kogni y inę dinamiką, pab ėždamas socialinių
pokyčių į aką specializuo ų žinių pe a kymui. Ji i ia, kaip są okos laikui bėgan ys osi,
sukeldamos į ampą a p senesnių i naujesnių ep ezen acijų, i kaip šios į ampos pasi eiškia
disku se. Taigi koncepcinė a iacija aip pa pa eikiama kaip e oliucinio p oceso ezul a as, o ne
ik komunikacinis - ai požiū is, ku į dalijasi okie mokslininkai kaip Du y i Le ad (2008), o
pas a uoju me u Du y (2022) i Du y i Pic on (2024), ku ie su elkia dėmesį į e minologinę a iaciją
iš diach oninės pe spek y os. Galiausiai, są okų į ai o ė y a būdinga specializuo ų žinių padė ies
i dinamiškumui. Jo y imas sus ip ina mūsų sup a imą apie ai, kaip e minai i jų eikšmės y a
gaminami, pe duodami i de inami į ai iuose disku suose, ku iuose y a į ai ių pasaulė aizdžių.
Klima o pokyčių e minologija
Klima o kai a y a sudė ingas eiškinys, eikalaujan is ikslios e minologijos, galinčios
p isi aiky i p ie nuola besikeičiančių žinių šioje s i yje. Pas a aisiais dešim mečiais
žodynas, susijęs su klima o kai a, spa čiai išsi ys ė, į jį į akos u ėjo moksliniai, poli iniai,
žiniasklaidos i š ie imo eiksniai. Todėl s a bu ne ik nus a y i konk ečius e minus, be i
sup as i, kaip šie e minai a si anda, kin a i y a pe duodami p iklausomai nuo komunikacinio
kon eks o, kompe encijos lygio i ki ų kin amųjų, ku ie gali u ė i į akos jų naudojimui.
5
Guslyako a, Valee a i Va ko a (2020) analizuoja, kaip nauji aplinkosaugos e minai (žalioji
neologija) a si anda i plin a š ie ime i žiniasklaidoje. Šie neologizmai a spindi naujų są okų
a si adimą (p z., šiukšlių mokslą) i po eikį as i eiksmingus būdus juos pa adin i i pe duo i.
Au o iai i ina, kad ideologiniai i š ie imo komponen ai y a pag indiniai aplinkosaugos
aš ingumo klausimai, i kad šie neologizmai a lieka ne ik pa adinimo unkciją, be i eikia kaip
į ikinan ys į ankiai, o muojan ys š ie imo i poli inį disku są. Todėl ienas iš klima o disku so
ski iamųjų b uožų y a nuola inis neologizmų kū imas. Šis dinamizmas aip pa susijęs su klima o
žinių a pdisciplininiais b uožais. Moo e e al. (2021), pa yzdžiui, analizuoja ans o macijos
e miną klima o kai os š elninimo kon eks e. Sis emiškoje apž algoje jie pas ebi, kad šis
e minas a ojamas d ip asmiškai i su daugybe eikšmių, p adedan echnologiniais pokyčiais
i baigian giliomis socialinėmis ekons ukcijomis. Ši polisemija a spindi klima o eiškinių
sudė ingumą i susijusių disciplinų pe spek y ų į ai o ę. Taigi okie e minai kaip ene ge ikos
pe ėjimas, sis eminė ans o macija a klima o eisingumas u i ne ik echninę eikšmę, be
i poli inę i e inę eikšmę. Taigi Moo e'as i ki i panašiai da o iš adą, kad e minologija ne ik
apibūdina pokyčius, be i ak y iai daly auja jų kons ukcijoje.
Iš p agma inės pe spek y os Ca ió-Pas o i Candel-Mo a (2012) aip pa i ina, kad
e minologija u ė ų bū i sup an ama kaip kon eks ualinis i disku sinis eiškinys, nepaisan
be kokio a iamo no ma i inio g iež umo. Ko pusų analizė odo, kad su klima u susijusių
e minų pasi inkimas p iklauso nuo okių eiksnių kaip eks o žan as (akademinis, žiniasklaidos,
š ie imo), ikslinė audi o ija (ekspe ai, s uden ai a pasauliečiai), aip pa komunikacijos
kanalas i ikslas: echninis ikslumas, supap as in as skleidimas a e o inis po eikis. Jie
i ina, kad komunikacinis speci iškumas (kas kalba, su kuo i kokiu ikslu) y a pag indinis
e minologinio pasi inkimo aspek as.
Iš labiau į disku są o ien uo os pe spek y os "Bu eau (2024)" odo, kad koncep ualiniai klima o
kai os aizdai ski iasi ne ik e minologijoje, be i ski inguose disku suose ak y uo uose
a skai os ėmuose. Palyginusi ekspe ų i žiniasklaidos ko po acijas, ji anda eikšmingus
ski umus, kaip koncep ualizuojamos p iežas ys, sp endimai i a sakomybė, susijusios su
klima o kai a. Šios iš ados su ampa su Roge s (2004), ku is pažymi, kad žiniasklaidos disku sas
linkęs supap as in i i pe a ky i mokslines žinias apie klima ą, suku damas hib idines i
ka ais ne ikslias są okas, no s i labiau p ieinamas plačiajai isuomenei.
Taip pa bu o į ody a, kad koncep ualios me a o os aidina pag indinį aidmenį o muojan
sup a imą apie klima o kai ą. Haddad Haddad i Mon e o-Ma ínez (2021) a k eipia dėmesį į ai, kad
okios iš aiškos kaip anglies pėdsakas a anglies laužymas eikia kaip s uk ū izuojančios
me a o os, p ojek uojančios konk ečius kogni y inius ėmus į abs akčius eiškinius. Šios
me a o os ne ik padeda sup as i, be i o ien uoja eiksmus, nes kiek ienas ėmas apima
ski ingą p oblemos su okimo i sp endimo būdą. Tokių me a o ų pe kėlimas a p kalbų i kul ū ų
gali sukel i seman ines į ampas. Sa o anglų i a abų kon as izmo y ime au o iai pab ėžia, kad
sunku iksliai iš e s i są okų implikacijas, ku ios gali u ė i į akos

6
bend a imo e ek y umas daugiakalbiuose kon eks uose. Cabezas-Ga cía i León-A aúz
(2022) sus ip ina šią idėją, pa odydami, kad klima o kai os komunikacija p iima
e minologinius a ian us, p i aiky us ski ingiems komunikaciniams po eikiams.
Pa yzdžiui, pasi inkimas a p isuo inio a šilimo i klima o k izės nė a neu alus: jis
eiškia ski umus ideologijoje, egis e i komunikaciniame ke inime. Te minų naudojimas
gali o muo i isuomenės su okimą.
Tačiau naujausi y imai, okie kaip "Goldwe e al". (2024) odo, kad e minologijos kei imas
nebū inai u i į akos elgesio ke inimams. Sa o ekspe imen iniuose y imuose jie nus a ė,
kad okių e minų kaip isuo inis a šilimas pakei imas klima o k izė ne u ėjo s a is iniu
požiū iu eikšmingo po eikio žmonių no ui im is eiksmų klima o s i yje. Šis a adimas
ska ina nuansingesnį požiū į į iesioginę kalbos į aką aplinkosaugos elgesiui, no s jis
nea me ia jos aidmens kogni y iniame ėmuose.
Duomenys i me odika
Empi iniai e minologinės a iacijos y imai g indžiami eks o analize, nes ai y a na ū ali
e minų aplinka i ku galima s ebė i jų ik ąjį elgesį. Šiam y imui mes nusp endėme em is
žodynų inkiniais, da ydami p ielaidą, kad en už egis uo as ski umas bus mažesnis nei iš
ik ųjų esan is ski umas. Tokiu būdu mes g indysime sa o s ebėjimus pa yzdžiais, ku ie
pe ėjo e minologų a specialis ų, ku ie suda ė žodynus, aiky us il us i ku ie u ė ų bū i
labiausiai s abilizuo i specialis ų naudojime.
No ėdami su ink i labiausiai ep ezen a y ių žodynų, susijusių su klima o kai a, są ašą, mes
apžiū ėjome kele ą žodynų, gau ų naudojan "Google" paiešką. Ta p jų y a Klima o pokyčių
e minų žodynas (Jung inės Vals ijos Aplinkos apsaugos agen ū a), Klima o žodynas: kasdienis
klima o pokyčių ado as (Jung inių Tau ų plė os p og ama), Klima o pokyčių žodynas (BBC News),
Klima o pokyčių žodynas: pag indinių e minų apib ėžimas (Sus ainable T a el In e na ional) i
žodynas (Klima o š ie imo biu as). Pasi inkę 100 e minų, ku ie pasi odė didžiausiame žodynų
skaičiuje, mes juos paieškojome d iejose e minologinėse duomenų bazėse: IATE (In e ak y i
e minologija Eu opai, iš Eu opos Sąjungos) i Ce ca e m (Te mca , Ka alonijos y iausybė,
Gene ali a de Ca alunya). Galu inę a anką suda ė 80 są okų, ku ių kiek iena bu o a s o aujama
ienu a keliomis są okomis, ku ios isos bu o dokumen uo os ben ienoje iš duomenų bazių
(dauguma jų - abiejose). Išsamų 80 są okų i jų a ian ų są ašą galima as i p iede. Fo maliai
klasi ikuojan a ian us, mes pasinaudojome F eixa (2003) pasiūly a ipologija, ku i g upuoja
a ian us pagal ai, a pasikei imas y a g a inis, mo osin ak inis, edukcinis a leksikinis. Ši
klasi ikacija aip pa leidžia analizuo i koncep ualios lygia e iškumo a p a ian ų laipsnį
(a siž elgian į a ejus, kai y a daugiau nei du pa adinimai, mes palyginome uos, ku ie u i
mažiausią o malinį ski umą). Galiausiai, no in analizuo i e minų naudojimą i e oliuciją laikui
bėgan specializuo ame disku se, mes naudojome "Google Ng am"
7
"Viewe " - ai į ankis, leidžian is ienu me u lygin i iki penkių nominalų ienoje laiko ašyje,
leidžian is s ebė i kiek ieno e mino iš aizdą i san ykinį dažnį laikui bėgan . No ėdami
palygin i ezul a us su e minų naudojimu i e oliucija žu nalis ikos disku se, mes naudojome
"Fac i a", didžiausią pasaulyje spaudos duomenų bazę, ku ią aldo "Dow Jones".
4
Rezul a ai i analizė
Šiame sky iuje pi miausia analizuojame są okų, į auk ų į mūsų e minų pa yzdį, a dų indeksą.
Toliau siūlome pi mąją a ink ų pa yzdžių analizę, pag įs ą jų o maliu klasi ika imu,
pab ėžian pa adinimų a ian ų išski inius b uožus i ypa ingą dėmesį ski ian kogni y inių
a iacijų a ejams. Galiausiai nag inėjame pasi ink as e minų g upes, kad pas ebė ume, kaip
ski ingi a ian ai odo ski ingas kogni y ines pe spek y as i kaip jie laikui bėgan ys ėsi
pagal laiko ašį.
Denominacinis indeksas
Dauguma mūsų 80 są okų y a a s o aujamos ienu a d iem e minais. Tačiau 20% y a
a s o aujama imis są okomis i , kaip ma y i 1 len elėje, iena są oka y a
a s o aujama šešiomis są okomis, o ki a - sep yniomis. Taigi, denominacinis indeksas ( .
y. idu inis denominacijų skaičius pagal są oką, a siž elgian į F eixa 2003) y a 2,37
nominalų pe są oką.
1 len elė. Denomina o inių g upių pasiski s ymas pagal denominacijų skaičių Den Quan i y% 1 25
31,25 2 25 31,25 3 16 20,00 4 6 7,50 5 6 7,50 6 1 1,25 7 1 1,25 Iš iso 80 100% indeksas ---- 372, a s o aujamas
ienu e minu mes u ime okių pa yzdžių kaip dykuma imas, šil namio e ek as, ozono
p eku so iai, an opocenas, ewilding i žiedinė ekonomika. Įdomu ai, kad pi mieji ys y a
senesni e minai (nė ienas po 1970 m.), o pasku iniai ys y a naujausi ( isi jie a si ado apie 2010
m.), aigi, a odo, kad e mino amžius nenusp endžia, a jis u i al e na y ius pa adinimus. Be o,
a odo, kad dažnis nė a lemiamas eiksnys, nes isos šios są okos y a a p dažniausiai naudojamų
są okų, susijusių su klima u. Panašiai, a odo, kad jų kin amumą aldo joks konk e us žodžių
o ma imo p ocesas. Taigi klausimas, kodėl kai ku ie
4
"Dow Jones". "Fac i a". Duomenų bazė. Galima as i: h ps: www.dowjones.com/p oduc s/ ac i a.
8
Kai ku ios są okos u i e minologinių ski umų, o ki os ne eikės y inė i a ei yje. Da
ečdalis (31,25%) są okų y a a s o aujama d iem denominacijomis, o likusi ečdalis (37,50%) -
daugiau nei d iem. Didžiausiu skaičiumi pa adinimų a s o aujamos są okos y a:
hid o ac u ing (su hid auliniu acking, hid auliniu acking, hyd o acking, hyd o- ac i HF)
i ekologiškas (ekologiškas, ekologiškas, ekologiškas, ekologiškas, ekologiškas).
Fo malus pokyčių pasiski s ymas
Mes p ia ėjame p ie seman inio lygia e iškumo a p pa adinimų, ku ie keičiasi dėl os pačios
są okos, y imo, analizuojan pas ebė ą o malinį a iacijos ipą. Kaip pa ody a 2 len elėje i
a siž elgian į F eixa (2003) siūlomą klasi ikaciją, mes suski s ėme pa yzdžius į ke u ias
ka ego ijas, a siž elgian į ai, a pasikei imas y a g a inis, mo osin ak inis, edukcinis a
leksikinis.
Mes ma ome, kad dauguma pa yzdžių susikaupia d iejuose k aš u inumuose: nedidelis
poky is, ku is y a iesiog g a inis, i didelis, ku is apima leksikinį poky į. 2 len elė.
Klasi ikacija pagal o malių pokyčių ipą
Tipo %
Pa yzdžiai
paleoklima-
g a inis 29
29.89
ologija
paleoklima-
ologija
Mo osin -
ak inė 13
1340
G eenwash-
ing
G eenwash-
ing
Redukcija
20 20.83 gy a
biomasė
biomasė
Leksikalas
35 36.45 anglies dioksido inka anglies dioksido p ekyba
G a iniai pokyčiai
G a inės a iacijos pa yzdžiai odo aukščiausią seman inio lygia e iškumo laipsnį. Ta p jų y a
al e na y ai, susiję su jung imi (p. y. ag oekologija, ag oekologija, biodegalai, biodegalai, biodegalai,
biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai,
biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai,
biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai,
biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai, biodegalai. Visi šie pa yzdžiai y a seman iškai
iden iški i ne u i ski ingų kono acijų, išsky us egionines ašybos kon encijas. Taip pa y a
daugybė išsamių o mų i su umpinimų, okių kaip ak onimai (globalinio a šilimo po encialo
ka ego ija GWP, jū os lygio pakilimas SLR, šil namio e ek ą sukeliančios dujos GHG), cheminės
o mulės (anglies dioksido CO2) a ba ki os su umpin os o mos ( edoks po encija, oksidacijos i
edukcijos po encialas, biologinė į ai o ė, ekologinis ne imas, ekologinis ne imas, ekologinis ne imas
i ekologinis ne imas). Daugeliu šių a ejų su umpin os o mos ( okios kaip SLR a GWP) dažniau
pasi odo eks uose, ku iuose y a didesnis specializacijos laipsnis.
9
Mo osin ak inis a ian as
Mo osin ak iniai pokyčiai y a e esni (13,40%) i daugiausia susiję su mo ologiniais pokyčiais,
pa yzdžiui, a p nominalinių i žodinių o mų (anglies dioksido kompensa imas, žaliosios spal os
šalinimas) a ba a iacijomis, susijusiomis su su iksacija (klima o pokyčiai, azo o ąšos, azo o
ąšos, aplinkosaugos i aplinkosaugos). Kai ku ie pa yzdžiai odo sin ak inį es uk ū iza imą,
pa yzdžiui, biologinės į ai o ės p a adimas. Dauguma šių a ejų odo didelį lygia e iškumo laipsnį,
mažai a nė ieno deno acinio a kono acinio ski umo. Ypa ingą dėmesį eikia ski i klima o kai os
i klima o kai os kei imui. Kaip ma y i 1 pa eiksle, šie du e minai bu o e ai naudojami iki 1980-ųjų
idu io i daugiausia bu o naudojami ik moksliniuose eks uose. Tačiau su klima ologijos pažanga
i sudė ingesnių klima o modelių kū imu klima o kai a apo bend u e minu, apibūdinančiu
pasaulinių o o sąlygų pokyčius. 1988 m. bu o įku a Ta p y iausybinė klima o kai os g upė (IPCC)
kaip pag indinė klima o mokslo e inimo įs aiga, ku i į i ino klima o kai os e miną kaip
s anda inį a p au inį poli inį i mokslinį disku są. Tai paaiškina sma kų naudojimo padidėjimą
(mėlyną k ei ę) po 1985 m., endenciją, ku i ęsėsi nepe aukiamai, o klima o kai a išliko nedidelė.
1 pa eikslas. Klima o pokyčių i klima o pokyčių e oliucija laikui bėgan
Sumažinimas
Vienas e minologinių a iacijų ipas, ku is dažnai nepas ebimas, nepaisan jo kiekybinio s a bos
(20,83%), y a as, ku is a si anda dėl sin agma inių o mų sumažinimo. Dažnai ai y a ana o iniai
sumažinimai, kai pašalin a dalis a gaunama iš kon eks o, ačiau ki ais a ejais sumažin a o ma
nė a ana o inė, nes ji apo leksikaline a ba dėl o, kad išplės a o ma apima mažiau a i inkamą a
edundan inę in o maciją. Seman inis a s umas a p pakai inių o mų p iklauso nuo o, a
edukcija y a ana o inė ( aip a eju lygia e iškumas p iklauso ik nuo kon eks o) a leksikinė
(pap as ai odo aukš ą seman inės lygia e iškumo laipsnį).
16
M.-C. L[…]Homme, Ams e damas: John Benjamins,
421[…]434. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ l p.23.19du .
Du y Pascaline, Le ad Susanne 2008: La a ia ion synonymique dans la e minologie de
léne gie: app oches synch onique e diach onique, deux é udes de cas [Synonymic
Va ia ion in Ene gy Te minology: Synch onic and Diach onic App oaches, Two Case
S udies]. […] LSP i p o esinis bend a imas (2001-2008). Du y Pascaline, Pic on Au élie (ed.)
2024: La dimension diach onique dans les langues de spéciali é [Diach onic Dimension in
Languages o Special Pu poses]. […] Leksikas
35.
Eu opos Sąjunga. IATE […] In e ak y i e minologija Eu opai [P iejamas 2025 m. liepos 17
d.]. Galima as i ad esu: h ps: www.ia e.eu opa.eu.
Fabe Pamela 2022: e minologija, pag įs a ėmu. […] Te minologijos eo inės pe spek y os:
e minų, są okų i specializuo ų žinių paaiškinimas, d. P. Fabe , M.-C. L[…]Homme,
Ams e damas: John Benjamins, 353[…]376. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ l p.23.20 e .
Fabe Pamela, León-A aúz Pila , P ie o Juan A. 2009: Seman iniai san ykiai, dinamika i
e minologinės žinių bazės. […] Daba iniai kalbos s udijų klausimai 1(1), 1[…]23.
Fe nández-Sil a Sabela 2011: Va iación e minológica y cognición: ac o es cogni i os en la
denominación del concep o especializado [Te minologinė a iacija i kogni y as:
kogni y iniai eiksniai specializuo os są okos pa adinime]: Ph.D. dis., Uni e si a Pompeu
Fab a.
Fe nández-Sil a Sabela 2016: Te minų a iacijos kogni y inis i e o inis aidmuo i jo
indėlis į žinių kons ukciją mokslinių y imų s aipsniuose. […] Te minologija: Ta p au inis
specializuo ų komunikacijų eo inių i aikomųjų klausimų žu nalas
22(1), 52–79.
Fe nández-Sil a Sabela 2022: Kogni y iniai e mų a iacijos y imo me odai. […] Teo inės
e minologijos pe spek y os: e minų, są okų i specializuo ų žinių paaiškinimas, d. P.
Fabe , M.-C. L[…]Homme, Ams e damas: John Benjamins, 435[…]456. Fillmo e Cha les J. 1977:
Temos leksikinėje seman ikoje. […] Daba iniai ling is inės eo ijos klausimai, ed. R. W. Cole,
Blooming on: Indiana Uni e si y P ess, 76 […] 138. F eixa Judi 2003: La a iació e minològica:
Anàlisi de la a iació denomina i a en ex os de di e en g au despecialización de là ea de
medi ambien [Te minologinė a iacija: Denomina y inės a iacijos analizė eks uose su
ski ingais specializacijos lygmenimis aplinkos s i yje]: PhD dis., Uni e si a Pompeu Fab a.
F eixa Judi 2006: Te minologijos pa adinimų ski umo p iežas ys: ipologijos pasiūlymas. […]
Te minologija: Ta p au inis eo inių i aikomųjų klausimų specializuo ose komunikacijose
žu nalas 12(1), 51[…]77.

17
F eixa Judi 2013: O a ez sob e las causas de la a iación denomina i o [Da ka ą apie
denomina i o a iacijos p iežas is]. […] Deba e Te minológico, 9 38 […] 946. F eixa Judi
2022: e minologinių ski umų p iežas ys. […] Te minologijos eo inės pe spek y os:
e minų, są okų i specializuo ų žinių paaiškinimas, d. P. Fabe , M.-C. L[…]Homme,
Ams e damas: John Benjamins, 399[…]420. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ l p.23.18 e.
Goldwe Danielle, Doell Kimbe ly C., Van Ba el Jay J., Vlasceanu Madalina 2024: klima o
kai os e minologija ne u i į akos no ui im is klima o eiksmų. […] Aplinkos psichologijos
žu nalas 100, 1[…]5. Guslyako a Alla, Valee a Nailya, Va ko a Olga 2020: "Žalioji neologija" i
jos aidmuo aplinkosaugos š ie ime ( žiniasklaidos disku so me odas). […] E3S
kon e encijų inklas
169(4),  05004.
Haddad Haddad Amal, Mon e o-Ma ínez Sil ia 2021: La me á o a en la e minología del
cambio climá ico: Un es udio con as i o inglés-á abe [Me apho in he Te minology o
Clima e Change: A Con as i e EnglishA abic S udy]. […] UGR Digibug. Galima as i ad esu:
h ps: digibug.ug .es.
Ta p y iausybinė klima o kai os g upė (IPCC). Specialusis p anešimas: Pasaulinis a šilimas
1,5 oC. Žodynas. Galima as i: h ps: www.ipcc.ch/s 15/chap e /glossa y. Me eo ologijos
a nyba. N.d. Klima o pokyčių žodynas. "Klausimas: ""Klima o pokyčiai: klima o kai os
š elninimas: sis eminės e minologijos, są okų i cha ak e is ikų apž alga"" (Moo e
B endan, Ve ue h Ca oline, Minas Angela Mae, Tipping Ch is ianne, Mande Sa ah,
Lo enzoni I ene, Hoolohan Clai e, Jo dan And ew J., Whi ma sh Lo aine, 2021)." […] Wiley
a pdisciplininės apž algos: klima o kai a 12 (6), e738. Klima o š ie imo biu as (OCE). N.d.
žodynas. Galima as i: h ps: www.oce.global/en/ esou ces/clima e-science/glossa y.
Ma ga e Roge s 2004: Daugdimensionalumas koncepcinėse sis emose: d ikalbi eks inė
pe spek y a. […] Te minologija: Ta p au inis specializuo ų komunikacijų eo inių i
aikomųjų klausimų žu nalas 10(2), 215[…]240. T a us kelionės a p au inis 2024: klima o
kai os žodynas: pag indinių e minų apib ėžimai. Galima as i:
h ps:sus ainable a el.o g/clima e-change-glossa y. Temme man Ri a 2000: Naujų
e minologijos būdų link Ap ašymas: Sociokogni y us požiū is, Ams e damas/Filadel ija:
John Benjamins. Te cedo Ma ibel 2011: Te minologinės a iacijos kogni y inė dinamika.
Te minologija 17 (2) 181197. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ e m.17.2.01 e .
18
TERMCAT (Ka alonijos e minologijos cen as). n.d. *Ce ca e m […] Te minologinių
duomenų bazė* [Ce ca e m […] Te minologinės duomenų bazės] [Įeina 2025 m. liepos
17 d.] Galima as i: h ps: www. e mca .ca /ence ca e m. Jung inių Tau ų plė os
p og ama (UNDP) 2023: Klima o žodynas: kasdienis klima o kai os ado as. Galima
as i: h ps:
clima ep omise.undp.o g/news-and-s o ies/clima e-dic iona y-e e ydayguide-clim-
a e-change.
Jung inių Vals ijų Aplinkos apsaugos agen ū a (EPA) 2016: Klima o pokyčių e minų
žodynas. Galima as i ad esu: h ps:
19janua y2017snapsho .epa.go ://clima echange/glossa yclima e-change- e ms_.h ml.
U eña Gómez-Mo eno, Manuel José, Fabe Pamela, Cas o Mi iam Buendía 2013: Rėmo
maišymas specializuo a kalba: kenksmingas dumblių žydėjimas. […] Te minologija:
Ta p au inis specializuo ų komunikacijų eo inių i aikomųjų klausimų žu nalas 19(2),
175[…]201. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ e m.19.2.02gom.
1 p iedėlis: Te minų są ašas
Ag oekologija, ag oekologija 19.
2. albedo,
20. anglies dioksido inka,
4.
21. anglies dioksido neu alumas,
Biologinė į ai o ė, šil namio e ek ą
šil namio e ek ą sukeliančių dujų emisija,
šil namio e ek ą sukeliančių dujų emisija,
šil namio e ek ą sukeliančių dujų emisija,
Biogas, me anas, me anas, me ano
dioksidas, me ano dioksidas, me ano
dioksidas, me ano dioksidas, me ano
dioksidas, me ano dioksidas, me ano
Biomasė, gy a biomasė,
Bios e a, klima o kai a, mėlyna
kai os, p isi aikymas p ie CO2
su a ojimas, klima o kai a,
"K yžminė k izė, klima o a a ija, klima o
16 anglies
"Klima o e ek ą sukeliančių dujų
kiekis, išme amas CO2 kiekis,
CO2 kiekis, išme amas CO2 kiekis,
CO2 kiekis, išme amas CO2 kiekis,
anglies in ensy umas, CO2 in ensy umas, anglies
a spindėjimo dioksido in ensy umas, CI
anglies dioksido p ekyba, išme amųjų e šalų kiekis
an opogeninė p ekyba
anglies dioksido neu alumas, klima as
sukeliančių dujų emisija, biologinė į ai o ė,
šil namio e ek ą sukeliančių dujų emisija,
šil namio e ek ą sukeliančių dujų emisija,
šil namio e ek ą sukeliančių dujų emisija
dioksidas, me ano dioksidas, me ano
dioksidas, me ano dioksidas, me ano
dioksidas, me ano dioksidas, me ano
dioksidas, me ano dioksidas, me ano dioksidas, me ano dioksidas, me ano dioksidas
apsk i oji ekonomika
ekonomika, p isi aikymas p ie klima o
su a ojimo, anglies dioksido
p isi aikymas p ie CO2 su a ojimo
kai a"
dioksido, CO2 suskaidymas
(CO2) išme imas, išme amas CO2
išme amas CO2 kiekis, išme amas
išme amas CO2 kiekis, išme amas
išme amas CO2 kiekis, išme amas CO2 kiekis, išme amas CO2 kiekis, išme amas CO2 kiekis, išme amas CO2 kiekis, išme amas CO2 kiekis, išme amas CO2 kiekis, išme amas CO2 kiekis, išme amas CO2 kiekis, išme amas CO2 kiekis, išme amas CO2 kiekis."""
19
"Klima o pokyčiai, aplinkos kai a, aplinkos
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a."""
GWP (globalinio a šilimo po encialas) -
pablogėjimas, šil namio e ek as, ūšių
e ek as, šil namio e ek as, šil namio e ek as,
e ek as, šil namio e ek as, šil namio e ek as,
e ek as, šil namio e ek as, šil namio e ek as,
e ek as)
Hid o ac u ing, hid aulinis acking,
hid aulinis acking, hid o acking,
hid o acking, HF
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
kai a, klima o kai a, klima o kai a, klima o
di ožemio deg adacija, di ožemio
a kū imas, šil namio e ek as, šil namio
šil namio e ek as, šil namio e ek as, šil namio
šil namio e ek as, šil namio e ek as, šil namio
šil namio e ek as, šil namio e ek as, šil namio