Aus ih e
Landessp ache Geschich en 329
IŠ SAVOJO KRAŠTO LANGUAPES
ISTORIJOS
Da neužmi šo gim oji žemė zymaus li auische a mių y inė ojo und
sp achhis o iko Kazio Mo kūno (19292008), gimusio pe š . Kazimie ą
Pliakalnio einkiemyje, in de Nähe Kuniškių, Ukme gės aj. O und soll e nich
e gessen iele We ke seine da ges ell : haup sächlich sein kümpesčiu
ausleis e kollek i y inis eikalas p aėjusio šim mečio lie u ių
dialek ologijos Lie u ių kalbos a las (IIII, 19771991), zusammen mi
Med aau o iais pub be ei e a die e s e li auischen a mių ch es oma ija
lie u ių kalbos a mės (1970), gesch ieben übe 300 e schiedene likausių
a mių und sp achgeschich s agen. Die, mi denen kalbinink nähe
kommunizie e, e inne e sich, mi welche besonde en Liebe und Wä me Kazys Mo kūnas gesp ochen ha e übe Heima in.
Ne sma klich eingisisi gęs, schnelle e zu e a bei en und edaguie en le z es
seines Lebens Publikum Ve smės Ve lages he ausmachende monog aphiją
Gel onai (2009) aus de Se ie Lie u os alsčiai. Eine on suda y oischen Vidos
Gi ininkienės Meinung nach, dieses Buches Įžymių žmonių kapi elus [...] is a si
ein Denkmal an ähigen sp achininke, wil am mensch und gemeinsaminchi. Abe
noch nich alles in Büche gepack . Beim Ve handeln des pe sönlichen A chi s
des Sp ache es, en deck en wi ein kleines pagel usių Bläusel oš ele (5 p.).
Ins Auge k i e haup sächlich o izius 1970 m. 30. Mä z d. Pa eijas his o ijos
ins i u es Di ek o s Romo Ša maičio laš as N .1 19/9 mi des damalsigen
Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u es Di ek o s Kos o Ko sako ezoliucija
d g. Mo kūnui. So, je z seh nich gewöhn u, Weise R. Ša mai is a sien e e
pluoš elį o o a džių aus dem ehemaligen Ukme gės umsk i s Pabáisko
alsčiaus, seines Gebu so es Žùklių Do umilinkių.
Nimm es an, dass diese O o e düge schon ühe wu den au genommen in
Li uäischen Sp achins i u s o o a džių ka o ek. Va dyno Schied senio e
Wissenscha Mi a bei e in Ma ijas Razmukai ės behaup e , die meis en
ih e ö lichen Leh e wu den noch 1935 Jah en au gesch ieben. 1 Raš e
e wendama san umpa No.
330 LEGBOS
KULTÜRE | 82
Romo Ša maičio eingesamm ais ö o a džiais Kazys Mo kūnas so und
nepaschau e. Und kla u wa um wegen iele un augnisose Zuschinė ojo
lieik ų ki chiauens und anspona imo in bend inä li auische sp ache
Fehle . Jas b auch e zu ich en. Und de damals hohe poli ische und
soziale S a us R. Ša maicija, anscheinend, e laub e das zu un2.
Šį o o a džių Lis e be ei zus ellen p esse zu ko igie en deu liche
Apsi ikimen e. Medziaga su ik ig mi Li uäischen Sp ache Ins i u s a dyno
ka o eka3. O o e nahmen we den angegeben gegenwä ige Sch i ung,
nich ansk ibuo i. Redak o es Anme kungen angegeben in aus üh ash (ž .
beigedamą p iedą o o a džių są ašą). Heu e, dass und älschliche weise
gewesen sind, können diese O o e nüge sein ih es Landes his o ienszeugniki,
auskalbingai e b ejan ys übe hie gebuch en Menschen Liebe zu Heima landei.
Emp angen 2009 12 07
DANGUOL MIKULNIEN
li auischen Sp achins i u
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
2 Romas Ša mai is, g. 1909 m. Žukliuose (Ukme gės aps.), wa bekann e e oluucinio
bewegungs e olgende (plačiau z . Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 10, 1983, 537). 3 Allą
su ik inimo a bei üh e das li auische Sp achins i u s Va dyno sk anken senio
wissenscha liche Mi a bei e in Ma ija Razmukai ė. Da ü ih he zlichen Dank.
Aus ih e
Landessp ache Geschich en 331
RAŠTAS (kopija)
Alle P ole a e alle Lände , e einige euch! P ole a ie alle Lände , e binde euch!
PARTIJOS HISTORIJOS INSTITUTAS bei des Lie u os
Komunis ų Pa ijos Cen o Komi e o
MARKSIZMO-LENINISMO INSTITUTO
bei TSKP CK FilialAS
Vilnius, Lenino p osp., 12 Tele . N . 9-53-58
ИНСТИТУТ ИСТОРИИ ПАРТИИ
при Центральном Комитете Коммунистической
Партии Литвы
ФИЛИАЛ ИНСТИТУТА МАРКСИЗМА-ЛЕНИНИЗМА
при ЦК КПСС
Вильнюс, просп. Ленина, 12 Тел. 9-53-58
No 19/94 Vilnius, 30 d. Mä z 1970
Вильнюс
LIETUVI LETBOS IR LITERATÜROS INSTITUTO
DIREKTORIUI5
d g. K. KORSAKUI
Siunčiu Ukme gės umsk i ies Pabaisko alsčiaus (daba Ukme gės aions K ikš ėnų ge ybinio
ūkio e i o ija) eine Lis e einige O o a džių. Juos weiß nu apysenige Menschen, lebend in
nich ski s e en in einkiemius Dö me n. Žuklių Kaimas 1935 m. wu de ausschi s e in
einkiemius. Jungimas al euosius O o a džius schon ü ge šo. Vie o a dnisse en hal en in
li auischische Namen ka o eką,6 als Sp achenmonumklas.
Anlage: e wähn en Lis e.
R. / ŠARMAITIS*/
PARTIJOS HISTORIJOS
INSTITUTO bei LKP CK DIREKTORIUS7
4 Apa inėje lei ėje leipe Teil is deu lich eingesch eibende Raš o egis acijos zeichen: Lie u ių
Kalbos i Li e a ū os Ins i u e GAUTA 1970 m. Mona IV. 7 d. N . 88. Schalia ach das einen
einge agenen Pe sonenausschlag.
5 In de linke en obe en obe en Lappenecke blauen Tinkeln eingesch ieben Kos o Ko sako
ezoliucija mi pa ašu D g. Mo kūnui und da e 70. IV. 8.
6 Rauschenscheidung nich izei a.
7 Übe š pawa des einge echomas pa ašas R. Ša mai is.
332
LANGBÜR KULTÜRE | 82
PRIEDAS
Ukme gės oh k eises Pabaisko
alschiaus i e o a d ž i a i Žùklių Do
Ma ga õnės k ūmai.
Čižnmiškis8 Bushai.
Užùšulnės9 k ūmai.
Duobùlis10 Wald.
Pčkakalnis k ūmai. Š i igailos und Žygiman a wäh end des K ieges au ihm
s andėjusios pūčkos, pabūklai.
Degmai ausgeb in en Busche, Ganyklos. Sweiek nis k ūmai. Vals iečiai
aus Žuklių Do schwö e en d a ininku Olšauskui, dass nelies d a ininko
Busch. Kapčiai s elle e Buschg enzen.
Dùbės11 Busche bei Ži najų eže o, on Žuklių Do sei ės. Ki pičnà12
sklypas molinės zemes. Jame 19201930 m. wu den o ganisie e gegužnisse.
Senue g e a s andėjusi ka čema, in de aišinęsi als iečiai, suchažia ę
mal i g ūdů in o Ju donių malūną, s oppin į bei Ži najas upelio,
auss ehnendem aus Ži najų eže o. Malūnas wi k e om XIX. a. Ende bis
1968 m. K ẽsnakalnis13 Be g an Ži najų eže o. S ùdupės14 g io ys15,
du ch den ließ eisenzies E des en hal endes Wasse in Ži najų eže ą.
Našliùpė16 alnis, du ch den ein ließ bäelis in Ži najų eže ą. Š i igailos
und Žygiman a wäh end des K ieges (1435 m.) ges o ßen ka ien našlės
ėjusios diesem slėniu und ieškojusios eže e p igi dy ų ih en mänų. Von de
Zei an dieses Vėnisupelis und bekommenęs Našlių lės Namen. 8
Übe sch i übe sis a n. Pa eik a ly is alschai suki čiuo a. 9
Eingesch ieben nach Ra imą Užùšulnos. Pa eik a ly is alschai suki čiuo a.
10 Eingesch ieben nach Ra imą Dabùlis. Pa eik a ly is alschai suki čiuo a.
11 Gebick ly is alschai suki čiuo . 12 Angezeig gy is alschai suki čiuo .
13 Au gesch ieben K snakalnis.
14 Geik a ly is alschai suki čiuo a. 15
Pa a o a a minė ly is g io is. 16
Geik a ly is alschai suki čiuo e.
Aus ih em Landjo-Sp achhis o ien 333 Žiemõs kẽlias Weg om Žuklių
Do o in Ži najų eže o pusę. Užšalus eže ui, ihm Žuklių kaimo als iečiai
baudžauninkai ažiuoda ę in Ži najų d a ą a bei en.
Lankà17 Me a in de Nähe Ži najų eže o.
Ragẽlis O bei Ži najų eže o.
Alka Feldas, a bei e ama E de.
Pečia ýs a18 Be g bei Ži najų ezee o.
T aknia ais as.
Pasenis19 ais as.
pės ã as dalėnis, du ch den ließ bäule in Ži najų eže ą.
Spókiškis20 Be g.
Dielnė21 pe a.
Juoduñgas22 ais as.
Upẽlis upelis.
Bend à pie a, die jedes Jah jemand kau e nusišienau i.
Vlnonės me a.
Pamėlinỹs bala.
Smėlỹnė bod a.
Pla oja b eūs als iečių šniū ai.
Dublė23 ske siniai Landes sklypai.
Má giai24 einkiemis, bala, iewa, a as; Ma gių balos abipus Ži najas
lelio.
Alkà di a.
Ži nijà25 bäelis; aus Ži najų eže o aus ließ in Š en osios läde. Lage nas26
g ūdam zu bewah en Gebäude s i nas. Im E s en wel k iegs Zei als iečiai
schon nich meh espeiche en da in g ūd. 1925 m. Pabaisko s aa e is
Remeikis nuschuppe das Magazin und nug io ęs sienojus he auswiežė.
To õ iškiai Do , in dem sich bese z e o o iai, ka ia ę Žygiman a
sei enseine K ieg mi Š i igaila wäh end. Hie pa und piliakalnis, de
wa se supil es ges o bene ka ien eh e.
17 G e a ges ell ama a minė ly is Lunkà. 18 Geik a ly is alschai suki čiuo e. 19 Geik a ly is
alschai suki čiuo a. 20 Geik a ly is alschai suki čiuo e. 21 Geik a ly is alschai suki čiuo a. 22
Nennend no minę ly į, s ü ze sich 1936 m. Au sch i . Hie wu de gegebene a minė ly is
Jaduñgas.
23 Pa eik a a minė ly is Dubiãla.
24 Geik a ly is alschai suki čiuo a.
25 Pa eik a a minė ly is Ži nyjà.
26 Geik a ly is alschai suki čiuo a.

334
LANGBOS KULTÜRE | 82
Vin a à bäule , de aus ließ aus Olšausko d a o ais o und p o
Pabaiską ließ in Š en osios lue. Sch i igailos und Žygiman a
K iegszei diese Fluss wa se o hon om K ieäblu . Vin a os
bekan enscha essiende beg ido a kunigaikš y ė, ges o bene dieses k ieges zei .
Gailinų Do
T inãgė pe a.
Užùbaliai27 ie a.
Pa é smis me a.
Kap as as me a.
Alksnõ ės k ūmai.
Pakama ėlỹs k ūmai.
Užúolakės28 Feld.
Ti õnas me a.
Dubu lis me a.
Vai elškių Do im
žuolỹ ė29 ais elis.
Ožk as as ais as (daban nusausing ).
Ìlgabalis30 pe a.
Belazã iškis31 Busche und Mewa.
Žañdupės32 wald.
Ilga as is ais as, du ch ihn ließ
bäelis. Tu onlis33 kimsė a pie a.
Šá kinė laukas, nuokalnė.
Samanýnas34 ais as.
Pakanės35 pie a.
Gaidžiã ais is36 ais elis.
Pupalaiškis37 ie a.
T ãkas k ūmelis.
27 Geik a ly is alschai suki čiuo a. 28 Geik a ly is
alschai suki čiuo a. 29 Pa eik a a minė ly is
Užuolỹ ė. 30 Angezeig ly is alschai suki čiuo a. 31
Angik a älschlich eingesch ieben und suku čiuo
das gy is. 32 Pa eik a a minė ly is Žuñdupis.
33 Nesuki čiuo a.
34 Nesuki čiuo a.
35 Pa eik a a minė ly is Pakanos. 36
Geik a ly is alschai suki čiuo a.
37 Nesuki čiuo a.
Aus ih e
Landessp ache Geschich en 335
Pa ijõs einkiemis
Pa ijà einkiemis; gib ie Hü en.
Ilgóji38 pe a.
Lãpės kálnas be g. Kals kálnas be g (l
sage es e ).
Gailiùnka39 k ūmai.
Vaisgẽniai40 ais as (nusausinde ). G igalino
as as41 ais as. B azlkos k mai busmai (neseniai
so benann ).
U nžių Do
Óžia ais is ais as.
Kaza eskà42 ais as.
Ba knų piliãkalnis43
Bagùžiškių Do
Padumblỹs me a.
Didžiãbalė44 pe a.
Lesonkų miškẽlis45 miškelis.
Pa ijà lelis.
Gžėgn Do
K iẽnlaukis miškelis.
Gailiùnka Bush.
Kulia Busch.
G gždžių Do
Gi iãmiškis k ūmai.
Degėsia ais as.
Má giai ais as, k ūmai. 38 Geik a ly is alschai
suki čiuo a. 39 Geik a ly is alschai suki čiuo a. 40
Pa eik a nach de ge imu eingesch ieben ly is
Vaizgẽniai.
41 Nesuki čiuo a.
42 Gebick nach a imą eingesch iebe e Fo m Kaza ska.
43 Nesuki čiuo a.
44 Pa eik a a minė ly is Didžiãbala.
45 Nesuki čiuo a.
336 LEBBES
KULTÜRE | 82
Vaisgẽnių einkiemis
Kimsỹnė46 ais as.
Hi le ische Okupa ionsjah e wäh end K iegsak ionen sud ann en einkiemyge
ehemalige zwei Sodybos.
Au gesch ieben 1968 m. Mai 18 d. Žukliuose aus ö lichen als iečių,
zusammengekommens in Hochzei en, Wo e. Alle diese Dö e gehö en je z in die
K ikš ėnų ibblichen Be ieb (Ukme gės ajone) Te i o ium ein.
R. Ša mai is47
46 Nesuki čiuo a.
47 Übe š pa a dės is R. Ša maičio pa ašas. Red. no iz. Dö ennamen in diese Lis e wu den
angegeben nesuki čiuo i. Taisyklig sie ki chiuojam so: Žùkliai, Gailinai, Vai elškiai, Pa ijà, U nžiai,
Bagùžiškiai, Gėgžna, G gždžiai, Vaisgẽniai.