Da his ó ia da
língua de seu país 329
I SAVOJO KARŠTO LINGUAS
ISTORIJOS
Da nãožmi šo na oji žemė žymaus lie u ių a mių y inė ojo i kalbos
is o iko Kazio Mo kūno (19292008), gimusio pe š . Kazimie ą Pliakalnio
umakiemyie, pe o de Kuniškių, Ukme gės aj. O e não de e ia esquece
mui os abalhos sua pada y a: p incipalmen e seu cuidado publicado
cole i inis eikalas da dialec ologia li a ians do cên imo passado a las do
idioma Lie u ių (IIII, 19771991), jun amen e com co-au o es p epa ada a
p imei a pub ch es oma ija a mių lie u ių lie u ių kalbos a mės (1970),
esc i a po 300 publicações sob e di e en es ipos de a mių e his ó ia da
língua. Aqueles, com os quais o kalbinis a in imamen e in e iu, lemb a, com
qual especial amo e calo Kazys Mo kūnas alėa a sob e a na alidade.
Mesmo b a kamen e en isei gês, ap endeu a ge encia e edagua a úl ima
publicação de sua ida Ve smės edi o a lançada monog a ia Gel onai (2009) de
sé ie Lie u os alsčiai. Uma dos compa y ojos Vidos Gi ininkienė opinou, es e
li os Įžymių žmonių capí ulos [...] é a si monumen o a amoim kalbininkui,
quil am žmogui e bend aminchi. Mas ainda não udo em li os colocado.
Tossendo o pessoal a qui o do lingüis a, descob imos um pequeno pagel os
olhas iboš elo (5 p.). Ao olho p incipalmen e k i o o iciais 1970 m. 30 de ma ço
d. Di e o do Ins i u o de His ó ia do Pa ido Romo Ša maičio laš as N .1 19/9
com o en ão Di e o do Ins i u o de Li u ian língua e li e a u a Kos o Ko sako
esoliução d g. Mo kūnui. Assim, ago a mui o incomum u, manei a R. Ša mai is
a siun ou pluoš elį localo a džių de ex-Ukme gės apsk i ies Pabáisko
alsčiaus, seu na i o Žùklių aldeia apilinkių.
Nunciou-se que esses localo á dios já an e io men e o am incluídos em
Lie u ių kalbos ins i u o ie o a džių ka o eką. Va dyno seção sênio
uncioná ia de ciência Ma ijas Razmukai ės a i mação, a maio ia de seus
p o esso es locais o am insc i o ainda 1935 anos. 1 Esc e e usada san umpa
No.
330 LINGBOS
CULTÚRA | 82
Romo Ša maičio su ink ais localo a džiais Kazys Mo kūnas assim e
nãousa o. E é cla o po quê po causa da mul idão não expe imen io do
za ašinė ojo deixik ų ki čia imo e anspona imo em bend iná língua
Li uãs e os. Jas p ecisa a conse a . E o en ão al o s a us polí ico e
social de R. Ša maičio, p esumi elmen e, não pe mi iu isso aze 2.
Šį luga o a džių lis a p epa ando imp ensa co igi cla os apsi ikimas.
Medíaga coinc in a com o Ins i u o Li uânico da língua a dyno ka o eka3.
Vie o é bios ap esen am-se a ualine esc i a, não ansk ibuo i. As ano ações
do Edi o indicadas em ano ações (ž . anexadado p iedą lis o place names).
Hoje, que e e oneamen e ossem insc i as, esses localo i ões podem se
es emunhei os da his ó ia de seu k aš o, iscolbingai denuncijan es sob e
aqui nascidos pessoas meilha à na i a e a.
Recebido 2009 12 07
DANGUOL MIKULNIEN
Ins i u o das línguas Lie u ių
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
2 Romas Ša mai is, g. 1909 m. Žukliuose (Ukme gės aps.), oi conhecido ac i is a do mo imen o
e olucioná io (plačiau ž . Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 10, 1983, 537). 3 Todo o su ik inimo
abalho oi ealizado ins i u o da língua Li uânia Va dyno seção cien í ica sênio
abalhado a Ma ija Razmukai ė. Po isso a ela since amen e ag adeço.
De his ó ia da
língua de seu país 331
RAŠTAS (cópia)
P ole á ios de odos os países, unam-se! P ole á ios de odos os países, conec em-se!
PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS jun o do Pa ido
Comunis a da Li uânia Cen o Comi e o
MARXISMO-LENINISMO INSTITUTO
jun o TSKP CK FILIALAS
Vilnius, Lenino p osp., 12 Tele . No 9-53-58
ИНСТИТУТ ИСТОРИИ ПАРТИИ
при Центральном Комитете Коммунистической
Партии Литвы
ФИЛИАЛ ИНСТИТУТА МАРКСИЗМА-ЛЕНИНИЗМА
при ЦК КПСС
Вильнюс, просп. Ленина, 12 Тел. 9-53-58
No 19/94 Vilnius, 30 de ma ço de 1970
Вильнюс
LIETUVI LINGVOS IR LITERATÚROS INSTITUTO
DIRECTORIUI5
d g. K. KORSAKUI
Siunčiu Ukme gės apsk i ies Pabaisko alsčiaus (daba Ukme gės ajono K ikš ėnų adybinio
ūkio e i o ija) uma lis a de alguns localo a džių. Juos conhece apenas apysenhai pessoas,
i endo neišski s y ose em monkiemius aldeias. A aldeia Žuklių em 1935. oi des aci s ado em
unicimius. Os jo ens elhoosius locais a žius já esqueço. Vie o a džiai incluk ini em
lie u iškų pa adinimų ka o eką,6 como monumklas da linguagem.
Apêndice: mencionado lis a.
R. / ŠARMAITIS*/
PARTIJOS HISTORIJOS
INSTITUTO à LKP CK DIREITORIUS7
4 Apa inėje ai ėje na pa e da olha es á cla amen e insc i o a ma ca de egis o do aš o:
Lie u ių Kalbos i Li e a ū os Ins i u e GAUTA 1970 m. mês IV. 7 d. N . 88. Xalia aš ą as assina u as
do indi íduo insc i a os.
5 No can o esque do supe io supe io da olha insc i a em in a azul a Kos o Ko sako
ezoliução com pa ašu D g. Mo kūnui e da a 70. IV. 8.
6 Di ó cio de Esc i u a não co e a.
7 Acima pa edês en a ica omas pa ašas R. Ša mai is.
332 LINGUES
CULTÚRA | 82
PRIEDAS
Ukme gês comsk i ion Pabaisko
alsčiaus i e o a d ž i a i Žùklių
Ma ga õnės a bamai.
Čižnmiškis8 a b ai.
Užùšulnės9 a bamai.
Duobùlis10 lo es a.
Pčkakalnis a bamai. Š i igailos e Žygiman o du an e a gue a sob e ele
es ėjusios pūčkos, pabūklai.
Degmai expu gados a bus os, ganyklos. P iek nis a bamai. Vals iečiai
de Žuklių aldeia ju ou d a ininkui Olšauskui, que nelies d a ininko
a bus os. Kapčiai es abeleceu as on ei as dos a bus os.
Dùbės11 a bus os jun o Ži najų eže o, a pa i de Žuklių aldeia pa e.
Ki pičnà12 pllypas molines e as. Nele 19201930 m. o am o ganizadas
gegužinas. An e io men e g e a s andėjusi ka čema, na qual aišinęsi
als iečiai, su ažia ę mal i g ūdų į Ju donių malūną, s oppin į jun o ao
Ži najos upelio, iniqueçando de Ži najų eže o. Malūnas ac uou desde XIX
a. im a é 1968 m. K ẽsnakalnis13 mon anha jun o a Ži najų eže o.
S ùdupės14 g io ys15, pelo qual lui água con endo miné ios de e o em
Ži najų eže ą.
Našliùpė16 alėnis, pelo qual ing essa um iajel em Ži najų eže ą.
Š i igailos e Žygiman o du an e a gue a (1435 m.) mo os ka ių našlės
ėjusios šiuo slėniu i ieškojusios eže e p igi dy ų sa o y ų. Desde esse
empo es e alênisupelis e ecebês o nome do io Našlių. 8 Regis ando
passada n. Pa eik a ly is e oneamen e a suki čiuo a. 9 Insc i a de aco do
a ima Užùšulnos. Pa eik a ly is e oneamen e a suki čiuo a. 10 Insc i a de
aco do a ima Dabùlis. Pa eik a ly is e oneamen e a suki čiuo a. 11
Fo ice a ly is e oneamen e suki čiuo a. 12 Fo e a ly is e oneamen e
suki čiuo a.
13 Insc i a K snakalnis.
14 Paída ly is e oneamen e
suki čiuo a. 15 Usado a a minė ly is
g io is. 16 Paída ly is e oneamen e suki čiuo a.
Do seu k aš o língua his ó ia 333 Žiemõs kẽlias caminho desde Žuklių
aldeia em Ži najų eže o pusę. Užšalus eže ui, nele Žuklių kaimo als iečiai
baudžauninkai ažiuoda ę į Ži najų d a ą di b i.
Lankà17 meua pe o de Ži najų eže o.
Ragẽlis luga jun o ao Ži najų eže o.
Alka campoas, abalhama e a.
Pečia ýs a18 mon anha jun o ao Ži najų ecze o.
T aknia ais as.
Pasenis19 ais o.
pės ã as alėnis, pelo qual lui a luen e em Ži najų eže ą.
Spókiškis20 mon anha.
Dielnė21 pie a.
Juoduñgas22 ais as.
Upẽlis upelis.
Bend à pie a, que anuais alguém comp a a nusišienau i.
Vlnonês me a.
Pamėlinỹs bala.
Smėlỹnė solo.
Pla oja amplūs als ieços šniū ai.
Dublė23 ske siniai e as sklypai.
Má giai24 ienkiemis, bala, p a a, a as; Ma gių balos abipus Ži naja
iaelio.
Alkà e a.
Ži nijà25 a oio; de Ži najų eže o esquece em Š en osios io. Wa ehouse26
g ãos a mazena edi ício s i nas. Du an e o p imei o gue a mundial os
als iečiai já não gua da am nele g ūdos. Em 1925 m. Pabaisko es adoe is
Remeikis nusup ou a e is a e nug io ęs sienojus sob e des iežė.
To õ iškiai aldeia, no qual se assen ou o o iai, ca ia ę do lado Žygiman o
du an e sua gue a com Š i igaila. Aqui mesmo e piliakalnis, que exus
supil as hon a dos soldados mo os.
17 G e a ap esen ada a minė ly is Lunkà. 18 Paída ly is e oneamen e suki čiuada. 19 Paída
ly is e oneamen e suki čiuo a. 20 P esicua ly is e oneamen e suki čiuo a. 21 Pa ei ada ly is
e oneamen e suki čiuo a. 22 Ne e minando no minę ly į, basei-se 1936 m. insc i o. Aqui oi dada
a minė ly is Jaduñgas.
23 Pa eik a a minė ly is Dubiãla.
24 Paída ly is e oneamen e suki čiuo a.
25 Pa eik a a minė ly is Ži nyjà.
26 Paída ly is e oneamen e suki čiuo a.

334 LINGUAS
CULTÚRA | 82
Vin a à iacho, que nasce de Olšausko d a o ais o e p o Pabaiską lui
em Š en osios i e . Du an e a gue a Š i igailos e Žygiman o es e
iajel ha endo e melhon do sangue dos soldados. Vin a os encan o,
es ando en e ada kunigaikš y ė, alecida du an e es e gue a.
Aldeia Gailinų
T inãgė p a a.
Užùbaliai27 p a a.
Pa é smis p a a.
Kap as as me a.
Alksnõ ės a bamai.
Pakama ėlỹs a bamai.
Užúolakės28 campo.
Ti õnas p a a.
Dubu lis p a a.
Vai elškių aldeia
žuolỹ ė29 ais elis.
Ožk as as ais as (daba nusausin o).
Ìlgabalis30 pie a.
Belazã iškis31 a bus os e meia.
Žañdupės32 bosque.
Ilga as is ais as, a a és dele co e
um iajel. Tu onlis33 kimsė a pie a.
Šá kinė laukas, nuokalnė.
Samanýnas34 ais as.
Pakanės35 pie a.
Gaidžiã ais is36 ais elis.
Pupalaiškis37 p a a.
T ãkas k ūmelis.
27 P esik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 28
Pa eik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 29
Pa eik a a minė ly is Užuolỹ ė. 30 P esik a ly is
e oneamen e suki čiuo a. 31 P esik a
e oneamen e insc i a e suki čiuo a ly is. 32
Pa eik a a minė ly is Žuñdupis.
33 Nãouki čiuo a.
34 Nãouki čiuo a.
35 Pa eik a a minė ly is Pakanos. 36
P esik a ly is e oneamen e suki čiuo a.
37 Nãouki čiuo a.
De his ó ia da
língua de seu país 335
Pa ijõs ienkiemis
Pa ijà ienkiemis; são qua o azendas.
Ilgóji38 p a a.
Lãpės kálnas mon anha. Kals kálnas
mon anha (l supos o i amen e).
Gailiùnka39 a bamai.
Vaisgẽniai40 ais as (nusausin o). G igalino as as41
ais as. B azlkos k mai a bus i ( eceniai assim
nomeados).
U nžių aldeia
Óžia ais is ais as.
Kaza eskà42 ais as.
Ba knų piliãkalnis43
Aldeia Bagùžiškių
Padumblỹs p a a.
Didžiãbalė44 pie a.
Lesonkų miškẽlis45 miškelis.
Pa ijà iajel.
Gžėgn aldeia
K iẽnlaukis miškelis.
Gailiùnka a bus o.
Kulia a bus o.
Aldeia G gždžių
Gi iãmiškis k ūmai.
Degėsia ais as.
Má giai ais as, k ūmai. 38 Paída ly is
e oneamen e suki čiuo a. 39 P esik a ly is
e oneamen e suki čiuo a. 40 Pa ei ada de aco do
com o conselho insc i a ly is Vaizgẽniai.
41 Nãouki čiuo a.
42 P esik a de aco do a imą insc i a o ma Kaza ska.
43 Nãouki čiuo a.
44 Pa eik a a minė ly is Didžiãbala.
45 Nesuki čiuo a.
336 LINGUAS
CULTÚRA | 82
Vaisgẽnių ienkiemis
Kimsỹnė46 ais as.
Du an e os anos da ocupação hi le ína, du an e ações de gue a suja en as em
umkiemy as an igas duas azendas.
Zap ašy a 1968 m. maio 18 d. Žukliuose de locais dos als iečių, susi inkusių į
es u es, pala as. Todas essas aldeias ago a en am em K ikš ėnų consibinio
ag ícola (Ukme gės ajone) e i ó io.
R. Ša mai is47
46 Nãouki čiuo a.
47 Acima pa a dês é R. Ša maičio pa ašas. Red. no a. Os nomes de aldeias nes a lis axe o am
o necidos nesuki čiuo i. Taisyklicamen e eles ki chiuojam assim: Žùkliai, Gailinai, Vai elškiai,
Pa ijà, U nžiai, Bagùžiškiai, Gėgžna, G gždžiai, Vaisgẽniai.