Iš sa ojo k aš o kalbos is o ijos
329
IŠ SAVOJO KRAŠTO KALBOS
ISTORIJOS
Da neužmi šo gim oji žemė žymaus lie u ių a mių y inė ojo i kalbos
is o iko Kazio Mo kūno (1929–2008), gimusio pe š . Kazimie ą Pliakalnio
ienkiemyje, ne oli Kuniškių, Ukme gės aj. O i ne u ė ų užmi š i – daug
da bų jo pada y a: daugiausia jo ūpesčiu išleis as kolek y inis p aėjusio
šim mečio lie u ių dialek ologijos eikalas Lie u ių kalbos a lasas (I–III,
1977–1991), ka u su bend aau o iais pa eng a pi moji lie u ių a mių
ch es oma ija Lie u ių kalbos a mės (1970), pa ašy a pe 300 į ai iausių
pub likacijų a mių i kalbos is o ijos klausimais. Tie, su ku iais kalbininkas
a imiau bend a o, p isimena, su kokia ypa inga meile i šiluma Kazys Mo -
kūnas kalbėda o apie gim inę.
Ne sma kiai įsisi gęs, skubėjo a ky i i edaguo i pasku inį sa o gy e-
nimo leidinį – „Ve smės“ leidyklos leidžiamą monog a iją Gel onai (2009)
iš se ijos „Lie u os alsčiai“. Vienos iš suda y ojų – Vidos Gi ininkienės
nuomone, „šios knygos „Įžymių žmonių“ sky ius [...] y a a si paminklas
žymiam kalbininkui, šil am žmogui i bend aminčiui“.
Be da ne iskas į knygas sudė a. T a kydami asmeninį kalbininko a -
chy ą, ap ikome nedidelį pagel usių lapų pluoš elį (5 p.). Į akis pi miausia
k i o o icialus 1970 m. ko o 30 d. Pa ijos is o ijos ins i u o di ek o iaus
Romo Ša maičio aš as N .1 19/9 su uome inio Lie u ių kalbos i li e a ū-
os ins i u o di ek o iaus Kos o Ko sako ezoliucija „d g. Mo kūnui“. Tokiu,
daba labai neįp as u, būdu R. Ša mai is a siun ė pluoš elį ie o a džių iš
bu usio Ukme gės apsk i ies Pabáisko alsčiaus, sa o gim ojo Žùklių kaimo
apylinkių.
Nus a y a, kad šie ie o a džiai jau anksčiau bu o į auk i į Lie u ių kal-
bos ins i u o ie o a džių ka o eką. Va dyno sky iaus y esniosios mokslo
da buo ojos Ma ijos Razmukai ės eigimu, dauguma jų ie inių moky ojų
bu o už ašy i da 1935 me ais.
1 Raš e a ojama san umpa No.
330
KALBOS KULTŪRA | 82
Romo Ša maičio su ink ais ie o a džiais Kazys Mo kūnas aip i nepa-
sinaudojo. I aišku kodėl – dėl daugybės nepa y usio už ašinė ojo palik ų
ki čia imo i anspona imo į bend inę lie u ių kalbą klaidų. Jas eikėjo
aisy i. O uome inis aukš as poli inis i socialinis R. Ša maičio s a usas,
ma y , neleido o da y i2.
Šį ie o a džių są ašą engian spaudai iš aisy i aiškūs apsi ikimai. Me-
džiaga su ik in a su Lie u ių kalbos ins i u o a dyno ka o eka3. Vie o a -
džiai pa eikiami daba ine ašyba, ne ansk ibuo i. Redak o ės pas abos nu-
ody os išnašose (ž . p idedamą p iedą – ie o a džių są ašą).
Šiandien, kad i klaidingai bu ę už ašy i, šie ie o a džiai gali bū i sa o-
jo k aš o is o ijos liudininkai, iškalbingai bylojan ys apie čia gimusių žmo-
nių meilę gim ajai žemei.
Gau a 2009 12 07
DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
2 Romas Ša mai is, g. 1909 m. Žukliuose (Ukme gės aps.), bu o žinomas e oliucinio judėji-
mo eikėjas (plačiau ž . Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 10, 1983, 537).
3 Visą su ik inimo da bą a liko Lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iaus y esnioji mokslo
da buo oja Ma ija Razmukai ė. Už ai jai nuoši džiai dėkoju.
Iš sa ojo k aš o kalbos is o ijos
331
RAŠTAS (kopija)
Visų šalių p ole a ai, ienyki ės! – Пролетарии всех стран, соединяйтесь!
PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS
p ie Lie u os Komunis ų Pa ijos Cen o Komi e o
MARKSIZMO-LENINIZMO INSTITUTO
p ie TSKP CK FILIALAS
Vilnius, Lenino p osp., 12 Tele . N . 9-53-58
ИНСТИТУТ ИСТОРИИ ПАРТИИ
при Центральном Комитете Коммунистической
Партии Литвы
ФИЛИАЛ ИНСТИТУТА МАРКСИЗМА-ЛЕНИНИЗМА
при ЦК КПСС
Вильнюс, просп. Ленина, 12 Тел. 9-53-58
№ 19/94 Vilnius, 1970 m. ko o 30 d.
Вильнюс
LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS INSTITUTO
DIREKTORIUI5
d g. K. KORSAKUI
Siunčiu Ukme gės apsk i ies Pabaisko alsčiaus (daba Ukme gės ajono K ikš ėnų a y-
binio ūkio e i o ija) kai ku ių ie o a džių są ašą. Juos žino ik apyseniai žmonės, gy enę
neišski s y uose į ienkiemius kaimuose. Žuklių kaimas 1935 m. bu o išski s y as į ien-
kiemius. Jaunimas senuosius ie o a džius jau užmi šo. Vie o a džiai į auk ini į lie u iškų
pa adinimų ka o eką,6 kaip kalbos paminklas.
P iedas: minė as są ašas.
/R. ŠARMAITIS*/
PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTO
p ie LKP CK DIREKTORIUS7
4 Apa inėje kai ėje lapo dalyje y a aiškiai įskai oma aš o egis acijos žyma: „Lie u ių Kalbos
i Li e a ū os Ins i u e GAUTA 1970 m. IV mėn. 7 d. N . 88“. Šalia – aš ą į egis a usio
asmens pa ašas.
5 Kai iajame i šu iniame lapo kampe mėlynu ašalu už ašy a Kos o Ko sako ezoliucija su
pa ašu „D g. Mo kūnui“ i da a – 70. IV. 8.
6 Raš o sky yba ne aisy a.
7 Vi š pa a dės įskai omas pa ašas R. Ša mai is.
332
KALBOS KULTŪRA | 82
PRIEDAS
Ukme gės apsk i ies Pabaisko alsčiaus
i e o a d ž i a i
Žùklių kaimas
Ma ga õnės – k ūmai.
Čižnmiškis8 – k ūmai.
Užùšulnės9 – k ūmai.
Duobùlis10 – miškas.
Pčkakalnis – k ūmai. Š i igailos i Žygiman o ka o me u an jo s o ėju-
sios „pūčkos“, pabūklai.
Degmai – išdegin i k ūmai, ganyklos.
P isiek nis – k ūmai. Vals iečiai iš Žuklių kaimo p isiekė d a ininkui Ol-
šauskui, kad nelies d a ininko k ūmų. Kapčiai nus a ė k ū-
mų ibas.
Dùbės11 – k ūmai p ie Ži najų eže o, nuo Žuklių kaimo pusės.
Ki pičnà12 – sklypas molinės žemės. Jame 1920–1930 m. bu o engiamos
gegužinės. Seniau g e a s o ėjusi ka čema, ku ioje aišinęsi
als iečiai, su ažia ę mal i g ūdų į Ju donių malūną, s o in į
p ie Ži najos upelio, iš ekančio iš Ži najų eže o. Malūnas
eikė nuo XIX a. pabaigos iki 1968 m.
K ẽsnakalnis13 – kalnas p ie Ži najų eže o.
S ùdupės14 – g io ys15, ku iuo eka geležies ūdos u in is anduo į Ži -
najų eže ą.
Našliùpė16 – slėnis, ku iuo į eka upelis į Ži najų eže ą. Š i igailos i Žy-
giman o ka o me u (1435 m.) žu usių ka ių našlės ėjusios
šiuo slėniu i ieškojusios eže e p igi dy ų sa o y ų. Nuo o
laiko šis slėnis–upelis i ga ęs Našlių upės pa adinimą.
8 Už ašan p aleis a n. Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
9 Už ašy a pagal a imą – Užùšulnos. Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
10 Už ašy a pagal a imą – Dabùlis. Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
11 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
12 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
13 Už ašy a K snakalnis.
14 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
15 Pa a o a a minė ly is g io is.
16 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
Iš sa ojo k aš o kalbos is o ijos
333
Žiemõs kẽlias – kelias nuo Žuklių kaimo į Ži najų eže o pusę. Užšalus eže-
ui, juo Žuklių kaimo als iečiai baudžiauninkai ažiuoda ę
į Ži najų d a ą di b i.
Lankà17 – pie a ne oli Ži najų eže o.
Ragẽlis – ie a p ie Ži najų eže o.
Alka – laukas, di bama žemė.
Pečia ýs a18 – kalnas p ie Ži najų eže o.
T aknia – ais as.
Pasenis19 – ais as.
Ùpės ã as – slėnis, ku iuo eka upelis į Ži najų eže ą.
Spókiškis20 – kalnas.
Dielnė21 – pie a.
Juoduñgas22 – ais as.
Upẽlis – upelis.
Bend à – pie a, ku ią kasme kas no s pi kda o nusišienau i.
Vlnonės – pie a.
Pamėlinỹs – bala.
Smėlỹnė – di a.
Pla oja – pla ūs als iečių šniū ai.
Dubẽlė23 – ske siniai žemės sklypai.
Má giai24 – ienkiemis, bala, pie a, a as; Ma gių balos – abipus Ži na-
jos upelio.
Alkà – di a.
Ži nijà25 – upelis; iš Ži najų eže o iš eka į Š en osios upę.
Magaznas26 – g ūdams saugo i pas a as – s i nas. Pi mojo pasaulinio ka o
me u als iečiai jau nebesaugojo jame g ūdų. Apie 1925 m.
Pabaisko als ie is Remeikis nusipi ko magaziną i nug io-
ęs sienojus išsi ežė.
To õ iškiai – kaimas, ku iame apsigy eno o o iai, ka ia ę Žygiman o pu-
sėje jo ka o su Š i igaila me u. Čia pa i piliakalnis, ku is
bu ęs supil as žu usių ka ių ga bei.
17 G e a pa eikiama a minė ly is Lunkà.
18 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
19 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
20 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
21 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
22 Nus a an no minę ly į, em asi 1936 m. už ašymu. Čia bu o pa eik a a minė ly is Jaduñgas.
23 Pa eik a a minė ly is Dubiãla.
24 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
25 Pa eik a a minė ly is Ži nyjà.
26 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.

334
KALBOS KULTŪRA | 82
Vin a à – upelis, ku is iš eka iš Olšausko d a o ais o i p o Pabaiską
eka į Š en osios upę. Š i igailos i Žygiman o ka o me u
šis upelis bu ęs audonas nuo ka ių k aujo. Vin a os pak an-
ėje esan i palaido a kunigaikš y ė, žu usi šio ka o me u.
Gailinų kaimas
T inãgė – pie a.
Užùbaliai27 – pie a.
Pa é smis – pie a.
Kap as as – pie a.
Alksnõ ės – k ūmai.
Pakama ėlỹs – k ūmai.
Užúolakės28 – laukas.
Ti õnas – pie a.
Dubu lis – pie a.
Vai elškių kaimas
Ąžuolỹ ė29 – ais elis.
Ožk as as – ais as (daba nusausin as).
Ìlgabalis30 – pie a.
Belazã iškis31 – k ūmai i pie a.
Žañdupės32 – miškas.
Ilga as is – ais as, pe jį eka upelis.
Tu onlis33 – kimsė a pie a.
Šá kinė – laukas, nuokalnė.
Samanýnas34 – ais as.
Pakanės35 – pie a.
Gaidžiã ais is36 – ais elis.
Pupalaiškis37 – pie a.
T ãkas – k ūmelis.
27 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
28 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
29 Pa eik a a minė ly is Užuolỹ ė.
30 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
31 Pa eik a klaidingai už ašy a i suki čiuo a ly is.
32 Pa eik a a minė ly is Žuñdupis.
33 Nesuki čiuo a.
34 Nesuki čiuo a.
35 Pa eik a a minė ly is Pakanos.
36 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
37 Nesuki čiuo a.
Iš sa ojo k aš o kalbos is o ijos
335
Pa ijõs ienkiemis
Pa ijà – ienkiemis; y a ke u ios sodybos.
Ilgóji38 – pie a.
Lãpės kálnas – kalnas.
Kals kálnas – kalnas (l a iama i ai).
Gailiùnka39 – k ūmai.
Vaisgẽniai40 – ais as (nusausin as).
G igalino as as41 – ais as.
B azlkos k mai – k ūmai (neseniai aip pa adin i).
U nžių kaimas
Óžia ais is – ais as.
Kaza eskà42 – ais as.
Ba knų piliãkalnis43
Bagùžiškių kaimas
Padumblỹs – pie a.
Didžiãbalė44 – pie a.
Lesonkų miškẽlis45 – miškelis.
Pa ijà – upelis.
Gėgžn kaimas
K iẽnlaukis – miškelis.
Gailiùnka – k ūmas.
Kulia – k ūmas.
G gždžių kaimas
Gi iãmiškis – k ūmai.
Degėsia – ais as.
Má giai – ais as, k ūmai.
38 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
39 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a.
40 Pa eik a pagal a imą už ašy a ly is Vaizgẽniai.
41 Nesuki čiuo a.
42 Pa eik a pagal a imą už ašy a o ma Kaza ska.
43 Nesuki čiuo a.
44 Pa eik a a minė ly is Didžiãbala.
45 Nesuki čiuo a.
336
KALBOS KULTŪRA | 82
Vaisgẽnių ienkiemis
Kimsỹnė46 – ais as.
Hi le inės okupacijos me ais ka o eiksmų me u sudegin os ienkiemyje bu u-
sios d i sodybos.
Už ašy a 1968 m. gegužės 18 d. Žukliuose iš ie inių als iečių, susi inkusių į
es u es, žodžių. Visi šie kaimai daba įeina į K ikš ėnų a ybinio ūkio (Ukme gės
ajone) e i o iją.
R. Ša mai is47
46 Nesuki čiuo a.
47 Vi š pa a dės y a R. Ša maičio pa ašas.
Red. pas aba. Kaimų pa adinimai šiame są aše bu o pa eik i nesuki čiuo i. Taisyklingai jie ki -
čiuojami aip: Žùkliai, Gailinai, Vai elškiai, Pa ijà, U nžiai, Bagùžiškiai, Gėgžna, G gždžiai,
Vaisgẽniai.