De la his oi e de la
langue de son pays 329
IŠ SAVOJO KRAŠTO LIGOPS
ISTORIJOS
Da neužmi šo na oji žemė žymaus lie u ių a mių y inė ojo i kalbos
is o iko Kazio Mo kūno (19292008), gimusio pe š . Kazimie ą Pliakalnio
unkiemyie, p ès de Kuniškių, Ukme gės aj. O e ne de ai oublie […]
beaucoup d'œu es de sa déée: p incipalemen son soucesčiu éleissis
collec i ieis eikalas p aėjusio šim mečio lie u ių dialek ologijos Lie u ių
kalbos a las (IIII, 19771991), ensemble a ec cod aau o iais pub p épa a a
pi moja lie u ių a mių ch es oma ija lie u ių kalbos a mės (1970),
pa ašy a pe 300 likui ia į ausių a mių i kalbos is o ijos klausimais. Ceux,
a ec lesquels le kalbinis e in imemen communiqua, se sou ien , a ec quelle
pa iculiè e amou e chaleu Kazys Mo kūnas pa lai su la ma e nelle.
Même b a kemen danssisi gès, p écédai gé e e édague le de nie de sa
ie publica ion Ve smės édi eu as publian e monog aphiją Gel onai (2009) de la
sé ie Lie u os alsčiai. L'une des composa y oies Vidos Gi ininkienė es ime, ce
li e de Įžymių žmonių chapi es [...] es so e un monumen à émminki, un
chail homme e un bend aminči. Mais pas ou es enco e dans les li es mis.
En pa cou an le pe sonnel a chi e du linguis e, nous a ons décou e un
pe i į pagel usių euilles iboš ele (5 p.). Dans les yeux c i a p incipalemen
o icius 1970 m. ma s 30 d. La le e du di ec eu de l'ins i u d'his oi e du
Pa i Romo Ša maičio N .1 19/9 a ec du alo s ancien di ec eu de l'ins i u de
langue e li é a u e Li uiniens Kos o Ko sako ésoliucija d g. Mo kūnui. Ainsi,
main enan ès inhabi uu, maniè e R. Ša mai is a siun ée pluoš elį
lieuo a džių de l'ancien Ukme gės apsk i ies Pabáisko alsčiaus, de son na al
Žùklių illage apilinkių.
Néanmoins, il a é é é abli que ces lieux-noms déjà aupa a an on é é inclus
dans le Lie u os kalbos ins i u o ie o a džių ka o eką. Va dyno s'occupan
senio de science Ma ijos Razmukai ės selon, la plupa de leu s enseignan s
locaux on é é en egis és enco e 1935 ans. 1 Raš e u ilisée san umpa No.
330 LEGBOS
CULTEUR | 82
Romo Ša maičio assemb és lieuxo a džiais Kazys Mo kūnas ainsi e n'a
pasu ilisé. E é idemmen pou quoi à cause de mul i udes peu
expé imen éious za asinė ojo laik ų ki čia imo e anspona imo į
bend inę lie u ių kalbą e eu s. Jas allai épa e . E le alo s hau
s a u poli ique e social de R. Ša maičio, pa aî , ne l'a pe mis de le ai e2.
Sil sagi dune lis e de lieuxo a s, la p esse a co igé des appa i ikimes clai es.
Ma é iaga coinc in a ec l'Ins i u de langue Li uanien a dyno ka o eka3.
Les lieuo u nemen s son ou nis en ac uelle éc i u e, non ansk ibués. Les
ema ques de l'édi eu son indiquées dans des ci a ions (ž . ajou ée ajou ée
lis e des lieuxo a s). Aujou d'hui, que e aussemen ayan é é insc i s, ces
loco i s peu en ê e de leu pays émoins de l'his oi e, éloquemmen
décla jan s su les gens ici nés amou é na ale e e.
2009 Reçu 12 07
DANGUOL MIKULNIEN
Ins i u des langues Li uanies
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed]
2 Romas Ša mai is, g. 1909 m. Žukliuose (Ukme gės aps.), a é é connu é oluucinious
mou emen és ac eu (plačiau ž . Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 10, 1983, 537). 3 Tou l'
su ik inemen a ail a e ec ué l'ins i u de langue Li uanien Va dyno b anche senio
scien i ique a ailleuse Ma ija Razmukai ė. Pou cela elle m'en eme cie sincè emen .
De la his oi e de la
langue de son pays 331
RAŠTAS (copie)
P olé ai es de ous pays, unissez- ous! P ole a ies de ous pays, connec ez- ous!
PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS aup ès du Comi é
Cen o du Pa i communis e de Li uanie
MARXISMO-LENINISMO INSTITUTO
aup ès TSKP CK FILIALAS
Vilnius, Lenino p osp., 12 Tele . No 9-53-58
ИНСТИТУТ ИСТОРИИ ПАРТИИ
при Центральном Комитете Коммунистической
Партии Литвы
ФИЛИАЛ ИНСТИТУТА МАРКСИЗМА-ЛЕНИНИЗМА
при ЦК КПСС
Вильнюс, просп. Ленина, 12 Тел. 9-53-58
No 19/94 Vilnius, 30 ma s 1970 d.
Вильнюс
LIETUVI LIGBOS IR LITERATŪROS INSTITUTO
DIRECTORIUI5
d g. K. KORSAKUI
Siunčiu Ukme gės apsk i ies Pabaisko alsčiaus (daba Ukme gės ajono K ikš ėnų a ybinio
ūkio e i o ija) une lis e de ce ains lieuo a džių. Jues connaî seulemen apysenye gens,
i an é neišski s y es en unkiemius illages. Le illage de Žuklių 1935 m. a é é dis ingué en
unkiemius. Les jeunes ieuosius lieuxo a džius on déjà oublišo. Vie o a džiai inclusuk ini
dans Li u iškų pa adinimų ka o eką,6 comme monumen s de langue.
Appendice: men ionnée lis e.
R. / ŠARMAITIS*/
PARTIJOS HISTORIJOS
INSTITUTO aup ès LKP CK DIREITORIUS7
4 Apa é ale gai ée pa ie de la euille es clai emen insc i e la ma que de egis a ion de la
le e: Lie u ių Kalbos i Li e a ū os Ins i u e GAUTA 1970 m. mois IV. 7 d. N . 88. Salia laš ą les
signa u es du pe sonne dans egis a use.
5 Dans le coin supé ieu gauche de la euille en bleu éc i e en enc e Kos o Ko sako ezoliucija
a ec pa ašu D g. Mo kūnui e da e 70. IV 8.
6 La le e di o ce inco ec e.
7 Au-dessus pa ès es insc i un pa ašas R. Ša mai is.
332 LINGUES
CULTUREL | 82
PRIEDAS
Ukme gės co ige Pabaisko alsčiaus i
e o a d ž i a i Žùklių illage
Ma ga õnės a bmai.
Čižnmiškis8 bumai.
Užùšulnės9 a bmai.
Duobùlis10 o ê .
Pčkakalnis a bmai. Š i igailos e Žygiman o pendan la gue e su lui
s a ionėjusios pūčkos, pabūklai.
Degmai é eind e a bus es, ganyklos. P isieknis bumai. Vals iečiai de
Žuklių illage ju aien d a ininkui Olšauskui, que nelies du d a ininko
buissons. Kapčiai é abli les limi es des buissons.
Dùbės11 buissons p ès Ži najų eže o, de la pa ie du illage Žuklių.
Ki pičnà12 pllypas molines e es. Il y 19201930 m. on é é o ganisées
gegužines. Ancien g e a debou ka čema, dans laquelle aišinęsi
als iečiai, su ažia ę mal i g ūdų į Ju donių malūną, s a ionin į p ès
Ži najos upelio, issuean du Ži najų eže o. Malūnas onc ionna depuis XIX
a. in jusqu'en 1968 K ẽsnakalnis13 mon agne aup ès de Ži najų eže o.
S ùdupės14 g io ys15, pa lequel coule du mine ai de e con enan l'eau
dans Ži najų eže ą.
Našliùpė16 allėnis, pa lequel ejoin le uisseau dans Ži najų eže ą.
Š i igailos e Žygiman o pendan gue e (1435 m.) mo s des ka is našlės
ėjusios šiuo slėniu i ieškojusios eže e p igi dy ų sa o y ų. Depuis ce
emps ce ênisupelis e ayan eçu le nom de Našlių upės. 8 En insc i an
passéis a n. Pa eik a ly is aussemen ai suki čiuo a. 9 Insc i e selon le
conseil Užùšulnos. Pa eik a ly is aussemen la suki čiuo a. 10 Insc i e
selon le conseil Dabùlis. Pa eik a ly is aussemen la suki čiuo a. 11 Donnée
ly is aussemen suki čiuo a. 12 Donnée ly is aussemen suki čiuo a.
13 Insc i e K snakalnis.
14 Donnée ly is aussemen
Suki čiuo a. 15 Pa a o a a minée
ly is g io is. 16 Donnée ly is aussemen Suki čiuo a.
Depuis son paysjo langue his oi e 333 Žiemõs kẽlias oie depuis Žuklių
illage en Ži najų eže o pa ę. Užšalus eže ui, lui Žuklių illage als iečiai
baudžiauninkai ažiuoda ę dans Ži najų d a ą a aille .
Lankà17 p a a p ès du Ži najų eže o.
Ragẽlis place à Ži najų eže o.
Alka champs, a aillama e e.
Pečia ýs a18 mon agne aup ès de Ži najų eže o.
T aknia ais as.
Pasenis19 ais a .
pės ã as allėnis, pa lequel coule le uisseau dans Ži najų eže ą.
Spókiškis20 mon agne.
Dielnė21 pie a.
Juoduñgas22 ais as.
Upẽlis a elis.
Bend à pie a, qui ous les ans quelqu'un comp ai nusišienau i.
Vlnonès p a a.
Pamėlinỹs bala.
Smėlỹnė e e a.
Pla oja widūs als iečių šniū ai.
Dublė23 ske siniai e e sklypai.
Má giai24 unkiemis, bala, pâ a, a as; Ma gių balos abipus Ži naja
a elio.
Alkà e e a.
Ži nijà25 uelle; du Ži najų eže o écoule dans Š en osios i iè e. Magaznas26
g auds s ocke bâ imen s i nas. Au cou s de la P emiè e gue e mondiale
les pays iečiai n'en ga daien plus dans g auds. 1925 M. Pabaisko é a e is
Remeikis nusippco le magazine e nug io ęs sienojus s'exci ežė.
To õ iškiai illage, dans lequel s'ins allè en o o iai, ka ia ę du cô é
Žygiman a lo s de sa gue e a ec Š i igaila. Ici même e piliakalnis, qui
é é supil es en l'honneu des solda s mo s.
17 G e a p ésen ée a minée ly is Lunkà. 18 Pasi ée ly is aussemen es suki čiuée. 19 Paik a
ly is aussemen a suki čiuo a. 20 Donnée ly is aussemen suki čiuée. 21 Paik a ly is
e onémen a suki čiuo a. 22 N se ing no minée ly į, se é è e a 1936 m. insc i u e. Là a é é
donnée a minée ly is Jaduñgas.
23 Pa eik a a minė ly is Dubiãla.
24 Donnée ly is aussemen suki čiuo a.
25 Pa eik a a minė ly is Ži nyjà.
26 Pasik a ly is aussemen a suki čiuo a.

334 LEGBOS
CULTEUR | 82
Vin a à uisseau, qui écoule de Olšausko d a o ais o e p o Pabaiską
cou s dans Š en osios i iè e. Pendan la gue e Š i igailos e
Žygiman a ce uisseau é é ougeonais du sang des solda s. Vin a os
ok an ée se ou an en e ée kunigaikš y ė, décédée pendan ce e gue e.
illage de Gailinų
T inãgė pâ a.
Užùbaliai27 pâ a.
Pa é smis p a a.
Kap as as p a a.
Alksnõ ės a bmai.
Pakama ėlỹs a bmai.
Užúolakės28 champs.
Ti õnas pâ a.
Dubu lis p a a.
Vai elškių illage
žuolỹ ė29 ais elis.
Ožk as as ais as (dans le nusausin ).
Ìlgabalis30 pie a.
Belazã iškis31 a bus es e p a a.
Žañdupės32 o ê .
Ilga as is ais as, à a e s lui cou s
un uisseau. Tu onlis33 kimsė a pie a.
Šá kinė champs, nuokalnė.
Samanýnas34 ais as.
Pakanės35 pie a.
Gaidžiã ais is36 ais elis.
Pupalaiškis37 pâ a.
T ãkas k ūmelis.
27 Pasik a ly is aussemen a suki čiuo a. 28
Pasquée ly is aussemen Suki čiuo a. 29 Pa eik a
a minė ly is Užuolỹ ė. 30 On a donné ly is
aussemen suki čiuo a. 31 Donnée aussemen
insc i e e suki čiuée ly is. 32 Pa eik a a minė
ly is Žuñdupis.
33 Nesuki čiuo a.
34 Nesuki čiuo a.
35 Pa eik a a minė ly is Pakanos. 36
Donnée ly is aussemen Suki čiuo a.
37 Neuki čiuo a.
De son pays la
langue his oi e 335
Pa ijõs unkiemis
Pa ijà unkiemis; son qua e e mes.
Ilgóji38 p a a.
Lãpės kálnas mon agne. Kals kálnas
collines (l di es o ai).
Gailiùnka39 a bmai.
Vaisgẽniai40 ais as (nusauginé). G igalino as as41
ais as. B azlkos k mai a bmai (neseniai ainsi
nommés).
Village U nžių
Óžia ais is ais as.
Kaza eskà42 ais as.
Ba knų piliãkalnis43
Bagùžiškių illage
Padumblỹs p a a.
Didžiãbalė44 pie a.
Lesonkų miškẽlis45 miškelis.
Pa ijà uelle.
Gžėgn illage
K iẽnlaukis miškelis.
Gailiùnka a bus.
Kulia a bus.
G gždžių illage
Gi iãmiškis k ūmai.
Degésia ais as.
Má giai ais as, k ūmai. 38 Paik a ly is e onéi
suki čiuo a. 39 Pasik a ly is aussemen a
suki čiuo a. 40 Pa eik a selon a imą insc i e ly is
Vaizgẽniai.
41 Nesuki čiuo a.
42 Donnée selon a imą insc i e o me Kaza ska.
43 Nesuki čiuo a.
44 Pa eik a a minė ly is Didžiãbala.
45 Nesuki čiuo a.
336 LEGBOS
CULTUREL | 82
Vaisgẽnių unkiemis
Kimsỹnė46 ais as.
Hi le ines années d'occupa ion pendan les ac ions de gue e sudo in es
unkiemyie anciennes deux sodybos.
Zap ašy a 1968 m. mai 18 d. Žukliuose de locaux als iečių, assemblés dans
weddu es, mo s. Tous ces illages en en main enan dans le K ikš ėnų coybinio
ūkio (Ukme gės ajone) e i oi e.
R. Ša mai is47
46 Nesuki čiuo a.
47 Au-dessus pa a dès es R. Ša maičio pa ašas. Red. no e. Les noms des illages dans ce e
lis e on é é donnés neuki čiuo i. Taisyklammen ils ki chiuojami ainsi: Žùkliai, Gailinai,
Vai elškiai, Pa ijà, U nžiai, Bagùžiškiai, Gėgžna, G gždžiai, Vaisgẽniai.