Desde la his o ia
lengua de su país 329
I SAVOJO KARŠTO LINGUAS
ISTORIJOS
Da neužmi šo na oji žemė zymaus lie u ių a mių y inė ojo y lenguaje
his o iiko Kazio Mo kūno (19292008), gimusio pe š . Kazimie ą Pliakalnio
ienkiemyje, ce ca de Kuniškių, Ukme gės aj. O y no debe ía ol ida […]
muchos abajos su pada y a: p incipalmen e de su cuidado edleis a
colec i y inis eikalas p aėjusio šim mečio lie u ių dialek ologijos Lie u ių
kalbos a las (IIII, 19771991), jun o con cop aau o iais pub p epa a a
p ime aja lie u ių a mių ch es oma ija lie u ių kalbos a mės (1970),
esc ibi a po 300 likai ia į ausių a mių i kalbos is o ijos. Aquellos, con los
cuales el kalbinis a más ín imamen e con ino, ecue da, con qué especial
ca iña y calo Kazys Mo kūnas hablé daba sob e hommina.
Incluso b a kamen e en isii gós, ushó maneja y edaga el úl imo de su ida
publicación Ve smės edi o ias edi ada monog a ía Gel onai (2009) de la se ie
Lie u os alsčiai. Una de los suda y ojos Vidos Gi ininkienė opina, es e lib o de
Įžymių žmonių capí ulo [...] es a si monumen o a céleb e kalbininkui, cil am
žmogui y bend aminčiui. Pe o aún no odo en los lib os pues o. Al eco e el
pe sonal a chi o del lingüis a, descub imos un pequeñí pagel usių hojas
iboš elo (5 p.). En e los ojos p ime o k i o o iciales el 30 de ma zo de 1970 d.
La ca a del di ec o del Ins i u o de his o ia del Pa ido Romo Ša maičio N .1
19/9 con el en onces di ec o del Ins i u o de lengua y li e a u a Lie u ių
Kos o Ko sako esoliucija d g. Mo kūnui. Así, aho a muy inespe u, mane a R.
Ša mai is a siun é pluoš elį localo a džių de exilio Ukme gės apsk i yas
Pabáisko alsčiaus, su na al Žùklių aldea apilinkių.
Nunciado que es os opo a díos ya an e io men e ue on incluidos en Li u ian
Language Ins i u e opo a džių ka o eką. Va dyno se e ie e a la
abajado a cien í ica senio Ma ijos Razmukai ės según, la mayo ía de sus
maes os locales ue on insc i os aún 1935 años. 1 Raš e u ilizada san umpa
No.
330 LEGBOS
CULTÚRA | 82
Romo Ša maičio su ink os localo a džiais Kazys Mo kūnas así y
desap o echo. Y ob io po qué debido a mul i ud de inexpe io de
za ašinė ojo salik ų ki čiación y anspona imo en bend iná lengua
li a ians e o es. Jas necesi ó a egla . Y el en onces al o es a us
polí ico y social de R. Ša maičio, al pa ece , no pe mi ió hace lo2.
Šį luga o a džių lis a p epa ando p ensa ec i ica cla os apsi ikimas.
Me álaga coinc in a con el Ins i u o de la Lengua Li uania a dyno ka o eka3.
Los ie o á genes se p esen an ac ualine g a ía, no ansc ibuo i. Edi o és
no as indicadas en ac ónimos (ž . añadidamą p iedą lis o placeo a džių). Hoy,
que y e óneamen e habidas insc i o, es os opo á gica pueden se suyo
k aš o his o ia es imonininkai, izkalbingai denuncijan es sob e aquí nacidos
gen e meilę na ma ie ai.
Recibió 2009 12 07
DANGUOL MIKULNIEN
Ins i u o de lenguas Lie u ių
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
[email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed]
2 Romas Ša mai is, g. 1909 m. Žukliuose (Ukme gės aps.), ue conocido ac i is a del mo imien o
e oluciona io (plačiau ž . Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 10, 1983, 537). 3 Todo el
su ik inimo abajo ealizó la ins i u o de la lengua Li uania Va dyno sección senio
cien í ica empleada Ma ija Razmukai ė. Po eso a ella ag adezco de odo co azón.
De la his o ia
lengua de su país 331
RAŠTAS (copija)
P ole a ios de odos los países, únense! P ole a ios de odos países, conec ense!
PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS an e el Pa ido
Comunis a de Li uania Cen o Comi é
MARKSIZMO-LENINISMO INSTITUTO
an e TSKP CK FILIALAS
Vilnius, Lenino p osp., 12 Tele . No 9-53-58
ИНСТИТУТ ИСТОРИИ ПАРТИИ
при Центральном Комитете Коммунистической
Партии Литвы
ФИЛИАЛ ИНСТИТУТА МАРКСИЗМА-ЛЕНИНИЗМА
при ЦК КПСС
Вильнюс, просп. Ленина, 12 Тел. 9-53-58
No 19/94 Vilnius, 30 de ma zo de 1970 d.
Вильнюс
LIETUVI LELBOS Y LITERATÚROS INSTITUTO
DIRECTORIUI5
d g. K. KORSAKUI
Siunčiu Ukme gės apsk i ies Pabaisko alsčiaus (daba Ukme gės ajono K ikš ėnų a ybinio
ūkio e i o ija) una lis a de algunos opo a džių. Juos conoce sólo apyseniai pe sonas,
i ie on neišski s y ose en unkiemius pueblos. El caimas Žuklių 1935 m. ue esci s ado en
ienkiemius. Los jó enes ello los locales ya ol idanšo. Vie o a džiai inclui uk ini en lie u iškų
pa adinimų ka o eką,6 como lenguaje monumklas.
Pendix: mencionado lis a.
R. / ŠARMAITIS*/
PARTIJOS HISTORIJOS
INSTITUTO an e LKP CK DIRECTORIUS7
4 Apajo en la izquie da de la hoja es á cla amen e insc i a la ma ca de egis o de la ca a:
Lie u ių Kalbos i Li e a ū os Ins i u e GAUTA 1970 m. mes IV. 7 d. N . 88. Xalia aš ą insc i ío
pe sona pa ašas.
5 En la esquina supe io izquie da del pája o azul en in a ha insc i o Kos o Ko sako
ezoliucija con pa ašu D g. Mo kūnui y da a 70. IV. 8.
6 El di o cio de Esc i u a inco ec a.
7 Sob eš pa a dés ing esomas pa ašas R. Ša mai is.
332 LEGBOS
CULTÚRA | 82
PRIEDAS
Ukme gės council Pabaisko alsčiaus i e
o a d ž i a i Žùklių
Ma ga õnės a bmai.
Čižnmiškis8 a bus i.
Užùšulnės9 a bmai.
Duobùlis10 bosque.
Pčkakalnis a bmai. Š i igailos y Žygiman o du an e la gue a sob e él
es ėjusios pūčkos, pabūklai.
Degmai exhalado a bus i, ganyklos. P isieknis a bmai. Vals iečiai de
Žuklių pueblo ju a on d a ininkui Olšauskui, que nelies d a ininko
a bus os. Kapčiai es ableció los lími es de a bus os.
Dùbės11 a bus ia jun o a Ži najų eže o, desde el pueblo Žuklių lado.
Ki pičnà12 pllypas molines ie as. En él 19201930 m. ue on o ganizadas
gegužinas. An e io men e g e a pa ėjusi ka čema, en la cual aišinęsi
als iečiai, su ažia ę mal i g ūdų į Ju donių malūną, s oppin į jun o a
Ži najos upelio, iniciacančio de Ži najų eže o. Malūnas ac uó desde XIX a.
inales has a 1968 m. K ẽsnakalnis13 mon aña jun o a Ži najų eže o.
S ùdupės14 g io ys15, po el cual luye hie zies o eas con enido agua en
Ži najų eže ą.
Našliùpė16 alėnis, po el que desemboca a oelis en Ži najų eže ą.
Š i igailos y Žygiman o du an e gue a (1435 m.) mue os ka ių našlės
ėjusios šiuo slėniu i ieškojusios eže e p igi dy ų sa o y ų. Desde ese
iempo es e alėnisupelis y ob enęs el nomb e de Našlių upės. 8 Esc ibiendo
pasada n. Pa eik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 9 Insc i a según
a ima Užùšulnos. Pa eik a ly is e óneamen e suki čiuo a. 10 Insc i a
según a ima Dabùlis. Pa eik a ly is e óneamen e suki čiuo a. 11
P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a. 12 P esen ada ly is
e óneamen e suki čiuo a.
13 Insc i a K snakalnis.
14 P esen ada ly is e óneamen e
suki čiuo a. 15 Usado a a minė ly is
g io is. 16 P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a.
Desde suyo k aš o lengua his o ia 333 Žiemõs kẽlias camino desde Žuklių
paimo en Ži najų eže o pusę. Užšalus eže ui, él Žuklių caimo als iečiai
baudžiauninkai ažiuoda ę en Ži najų d a ą abaja .
Lankà17 me a ce ca de Ži najų eže o.
Ragẽlis luga jun o a Ži najų eže o.
Alka campoas, abajama ie a.
Pečia ýs a18 mon aña jun o a Ži najų eže o.
T aknia ais as.
Pasenis19 ais o.
pės ã as alėnis, po el cual luye a oyel en Ži najų eže ą.
Spókiškis20 mon aña.
Dielnė21 pie a.
Juoduñgas22 ais as.
Upẽlis upelis.
Bend à pie a, a la que cada año alguien comp aba nusišienau i.
Vlnonės me a.
Pamėlinỹs bala.
Smėlỹnė ie a a.
Pla oja pla ūs als iechos šniū ai.
Dublė23 ske siniai ie a sklypai.
Má giai24 ienkiemis, bala, pie a, a as; Ma gių balos abipus Ži naja
a elio.
Alkà ie a a.
Ži nijà25 a oyo; de Ži najų eže o es luye en Š en osios ío. Magnas26
g ūdams gua da edi icio s i nas. Du an e la p ime a gue a mundial los
campes iechos ya no gua daban en él g ūdos. En 1925 m. Pabaisko es adoe is
Remeikis nuspudio la e is a y nug io ęs sienojus ace ca išsi ežė.
To õ iškiai aldea, en la que se asedió o o iai, ka ia ę lado de Žygiman o
du an e su gue a con Š i igaila. Aquí mismo y piliakalnis, que habias
supil ado mue os soldados hono .
17 G e a p esen ada a minė ly is Lunkà. 18 Pa eída ly is e óneamen e suki čiuo a. 19 Pa eída
ly is e óneamen e suki čiuo a. 20 P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a. 21 P esen ada
ly is e óneamen e suki čiuo a. 22 Nunciando no minę ly į, basas en 1936 m. insc ibución. Aquí ue
dada a minė ly is Jaduñgas.
23 Pa eik a a minė ly is Dubiãla.
24 Dado ly is e óneamen e suki čiuo a.
25 Pa eik a a minė ly is Ži nyjà.
26 P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a.

334 LEGBOS
CULTÚRA | 82
Vin a à a oyo, que nace de Olšausko d a o ais o y p o Pabaiską
luye en Š en osios ío. Š i igailos y Sigiman o du an e la gue a
es e a oyo habiendo ojono de la sang e de ka ios. Vin a os
pok an ée se halla en e ado a kunigaikš y ė, allecida du an e es a gue a.
Kailinų pueblo
T inãgė pie a.
Užùbaliai27 pie a.
Pa é smis me a.
Kap as as me a.
Alksnõ ės a bmai.
Pakama ėlỹs a bmai.
Užúolakės28 campoas.
Ti õnas pie a.
Dubu lis pie a.
Vai elškių pueblo
žuolỹ ė29 ais elis.
Ožk as as ais as (daba nusausin o).
Ìlgabalis30 pie a.
Belazã iškis31 a bus os e me a.
Žañdupės32 bosque.
Ilga as is ais as, a a és de él luye
a oelis. Tu onlis33 kimsė a pie a.
Šá kinė campo, nuokalnė.
Samanýnas34 ais as.
Pakanės35 pie a.
Gaidžiã ais is36 ais elis.
Pupalaiškis37 pie a.
T ãkas k ūmelis.
27 Pa eída ly is e óneamen e suki čiuo a. 28
Pa eída ly is e óneamen e suki čiuo a. 29
Pa eik a a minė ly is Užuolỹ ė. 30 P esen ada
ly is e óneamen e suki čiuo a. 31 P esen ada
e óneamen e insc i a y suki čiuo a li is. 32
Pa eik a a minė ly is Žuñdupis.
33 Nouki čiuo a.
34 Nouki čiuo a.
35 Pa eik a a minė ly is Pakanos. 36
P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a.
37 Nouki čiuo a.
De la his o ia del
idioma de su país 335
Pa ijõs ienkiemis
Pa ijà ienkiemis; hay cua o haciendas.
Ilgóji38 pie a.
Lãpės kálnas mon aña. Kals kálnas
mon aña (l se dice í ai).
Gailiùnka39 a bmai.
Vaisgẽniai40 ais as (nusausin o). G igalino as as41
ais as. B azlkos k mai a bus i (ceseniai así
nomb ados).
U nžių pueblo
Óžia ais is ais as.
Kaza eskà42 ais as.
Ba knų piliãkalnis43
Bagùžiškių pueblo
Padumblỹs pie a.
Didžiãbalė44 pie a.
Lesonkų miškẽlis45 miškelis.
Pa ijà a oyos.
Gžėgn pueblo
K iẽnlaukis bosquekelis.
Gailiùnka a bus.
Kulia a bus o.
G gždžių pueblo
Gi iãmiškis k ūmai.
Degėsia ais as.
Má giai ais as, k ūmai. 38 Pa eída ly is
e óneamen e suki čiuo a. 39 Pa eída ly is
e óneamen e suki čiuo a. 40 P esen ada según
a íma insc i a ly is Vaizgẽniai.
41 Nouki čiuo a.
42 P esen ada según a imą insc i a o ma Kaza ska.
43 Nouki čiuo a.
44 Pa eik a a minė ly is Didžiãbala.
45 Nouki čiuo a.
336 LEGBOS
CULTÚRA | 82
Vaisgẽnių ienkiemis
Kimsỹnė46 ais as.
Du an e los años de la ocupación hi le iana du an e las acciones de gue a
sudo izadas unkiemyie an iguas dos incas.
Zab azi a 1968 m. mayo 18 d. Žukliuose de locales als iečių, susi inkusių į es u es,
palab as. Todos es os pueblos aho a en an en el K ikš ėnų adybinio ūkio
(Ukme gės ajone) e i o io.
R. Ša mai is47
46 Nouki čiuo a.
47 Sob eš pa a dés es á R. Ša maičio pa ašas. Red. no a. Los nomb es de los pueblos en es a
lis a se han dado nesuki čiuo i. Taciclicamen e ellos ki chiuojan así: Žùkliai, Gailinai, Vai elškiai,
Pa ijà, U nžiai, Bagùžiškiai, Gėgžna, G gždžiai, Vaisgẽniai.