Iš savojo krašto kalbos istorijos

Desde la his o ia lengua de su país 329 I SAVOJO KARŠTO LINGUAS ISTORIJOS Da neužmi šo na oji žemė zymaus lie u ių a mių y inė ojo y lenguaje his o iiko Kazio Mo kūno (19292008), gimusio pe š . Kazimie ą Pliakalnio ienkiemyje, ce ca de Kuniškių, Ukme gės aj. O y no debe ía ol ida […] muchos abajos su pada y a: p incipalmen e de su cuidado edleis a colec i y inis eikalas p aėjusio šim mečio lie u ių dialek ologijos Lie u ių kalbos a las (IIII, 19771991), jun o con cop aau o iais pub p epa a a p ime aja lie u ių a mių ch es oma ija lie u ių kalbos a mės (1970), esc ibi a po 300 likai ia į ausių a mių i kalbos is o ijos. Aquellos, con los cuales el kalbinis a más ín imamen e con ino, ecue da, con qué especial ca iña y calo Kazys Mo kūnas hablé daba sob e hommina. Incluso b a kamen e en isii gós, ushó maneja y edaga el úl imo de su ida publicación Ve smės edi o ias edi ada monog a ía Gel onai (2009) de la se ie Lie u os alsčiai. Una de los suda y ojos Vidos Gi ininkienė opina, es e lib o de Įžymių žmonių capí ulo [...] es a si monumen o a céleb e kalbininkui, cil am žmogui y bend aminčiui. Pe o aún no odo en los lib os pues o. Al eco e el pe sonal a chi o del lingüis a, descub imos un pequeñí pagel usių hojas iboš elo (5 p.). En e los ojos p ime o k i o o iciales el 30 de ma zo de 1970 d. La ca a del di ec o del Ins i u o de his o ia del Pa ido Romo Ša maičio N .1 19/9 con el en onces di ec o del Ins i u o de lengua y li e a u a Lie u ių Kos o Ko sako esoliucija d g. Mo kūnui. Así, aho a muy inespe u, mane a R. Ša mai is a siun é pluoš elį localo a džių de exilio Ukme gės apsk i yas Pabáisko alsčiaus, su na al Žùklių aldea apilinkių. Nunciado que es os opo a díos ya an e io men e ue on incluidos en Li u ian Language Ins i u e opo a džių ka o eką. Va dyno se e ie e a la abajado a cien í ica senio Ma ijos Razmukai ės según, la mayo ía de sus maes os locales ue on insc i os aún 1935 años. 1 Raš e u ilizada san umpa No. 330 LEGBOS CULTÚRA | 82 Romo Ša maičio su ink os localo a džiais Kazys Mo kūnas así y desap o echo. Y ob io po qué debido a mul i ud de inexpe io de za ašinė ojo salik ų ki čiación y anspona imo en bend iná lengua li a ians e o es. Jas necesi ó a egla . Y el en onces al o es a us polí ico y social de R. Ša maičio, al pa ece , no pe mi ió hace lo2. Šį luga o a džių lis a p epa ando p ensa ec i ica cla os apsi ikimas. Me álaga coinc in a con el Ins i u o de la Lengua Li uania a dyno ka o eka3. Los ie o á genes se p esen an ac ualine g a ía, no ansc ibuo i. Edi o és no as indicadas en ac ónimos (ž . añadidamą p iedą lis o placeo a džių). Hoy, que y e óneamen e habidas insc i o, es os opo á gica pueden se suyo k aš o his o ia es imonininkai, izkalbingai denuncijan es sob e aquí nacidos gen e meilę na ma ie ai. Recibió 2009 12 07 DANGUOL MIKULNIEN Ins i u o de lenguas Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] [email p o ec ed] 2 Romas Ša mai is, g. 1909 m. Žukliuose (Ukme gės aps.), ue conocido ac i is a del mo imien o e oluciona io (plačiau ž . Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 10, 1983, 537). 3 Todo el su ik inimo abajo ealizó la ins i u o de la lengua Li uania Va dyno sección senio cien í ica empleada Ma ija Razmukai ė. Po eso a ella ag adezco de odo co azón. De la his o ia lengua de su país 331 RAŠTAS (copija) P ole a ios de odos los países, únense! P ole a ios de odos países, conec ense! PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS an e el Pa ido Comunis a de Li uania Cen o Comi é MARKSIZMO-LENINISMO INSTITUTO an e TSKP CK FILIALAS Vilnius, Lenino p osp., 12 Tele . No 9-53-58 ИНСТИТУТ ИСТОРИИ ПАРТИИ при Центральном Комитете Коммунистической Партии Литвы ФИЛИАЛ ИНСТИТУТА МАРКСИЗМА-ЛЕНИНИЗМА при ЦК КПСС Вильнюс, просп. Ленина, 12 Тел. 9-53-58 No 19/94 Vilnius, 30 de ma zo de 1970 d. Вильнюс LIETUVI LELBOS Y LITERATÚROS INSTITUTO DIRECTORIUI5 d g. K. KORSAKUI Siunčiu Ukme gės apsk i ies Pabaisko alsčiaus (daba Ukme gės ajono K ikš ėnų a ybinio ūkio e i o ija) una lis a de algunos opo a džių. Juos conoce sólo apyseniai pe sonas, i ie on neišski s y ose en unkiemius pueblos. El caimas Žuklių 1935 m. ue esci s ado en ienkiemius. Los jó enes ello los locales ya ol idanšo. Vie o a džiai inclui uk ini en lie u iškų pa adinimų ka o eką,6 como lenguaje monumklas. Pendix: mencionado lis a. R. / ŠARMAITIS*/ PARTIJOS HISTORIJOS INSTITUTO an e LKP CK DIRECTORIUS7 4 Apajo en la izquie da de la hoja es á cla amen e insc i a la ma ca de egis o de la ca a: Lie u ių Kalbos i Li e a ū os Ins i u e GAUTA 1970 m. mes IV. 7 d. N . 88. Xalia aš ą insc i ío pe sona pa ašas. 5 En la esquina supe io izquie da del pája o azul en in a ha insc i o Kos o Ko sako ezoliucija con pa ašu D g. Mo kūnui y da a 70. IV. 8. 6 El di o cio de Esc i u a inco ec a. 7 Sob eš pa a dés ing esomas pa ašas R. Ša mai is. 332 LEGBOS CULTÚRA | 82 PRIEDAS Ukme gės council Pabaisko alsčiaus i e o a d ž i a i Žùklių Ma ga õnės a bmai. Čižnmiškis8 a bus i. Užùšulnės9 a bmai. Duobùlis10 bosque. Pčkakalnis a bmai. Š i igailos y Žygiman o du an e la gue a sob e él es ėjusios pūčkos, pabūklai. Degmai exhalado a bus i, ganyklos. P isieknis a bmai. Vals iečiai de Žuklių pueblo ju a on d a ininkui Olšauskui, que nelies d a ininko a bus os. Kapčiai es ableció los lími es de a bus os. Dùbės11 a bus ia jun o a Ži najų eže o, desde el pueblo Žuklių lado. Ki pičnà12 pllypas molines ie as. En él 19201930 m. ue on o ganizadas gegužinas. An e io men e g e a pa ėjusi ka čema, en la cual aišinęsi als iečiai, su ažia ę mal i g ūdų į Ju donių malūną, s oppin į jun o a Ži najos upelio, iniciacančio de Ži najų eže o. Malūnas ac uó desde XIX a. inales has a 1968 m. K ẽsnakalnis13 mon aña jun o a Ži najų eže o. S ùdupės14 g io ys15, po el cual luye hie zies o eas con enido agua en Ži najų eže ą. Našliùpė16 alėnis, po el que desemboca a oelis en Ži najų eže ą. Š i igailos y Žygiman o du an e gue a (1435 m.) mue os ka ių našlės ėjusios šiuo slėniu i ieškojusios eže e p igi dy ų sa o y ų. Desde ese iempo es e alėnisupelis y ob enęs el nomb e de Našlių upės. 8 Esc ibiendo pasada n. Pa eik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 9 Insc i a según a ima Užùšulnos. Pa eik a ly is e óneamen e suki čiuo a. 10 Insc i a según a ima Dabùlis. Pa eik a ly is e óneamen e suki čiuo a. 11 P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a. 12 P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a. 13 Insc i a K snakalnis. 14 P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a. 15 Usado a a minė ly is g io is. 16 P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a. Desde suyo k aš o lengua his o ia 333 Žiemõs kẽlias camino desde Žuklių paimo en Ži najų eže o pusę. Užšalus eže ui, él Žuklių caimo als iečiai baudžiauninkai ažiuoda ę en Ži najų d a ą abaja . Lankà17 me a ce ca de Ži najų eže o. Ragẽlis luga jun o a Ži najų eže o. Alka campoas, abajama ie a. Pečia ýs a18 mon aña jun o a Ži najų eže o. T aknia ais as. Pasenis19 ais o. pės ã as alėnis, po el cual luye a oyel en Ži najų eže ą. Spókiškis20 mon aña. Dielnė21 pie a. Juoduñgas22 ais as. Upẽlis upelis. Bend à pie a, a la que cada año alguien comp aba nusišienau i. Vlnonės me a. Pamėlinỹs bala. Smėlỹnė ie a a. Pla oja pla ūs als iechos šniū ai. Dublė23 ske siniai ie a sklypai. Má giai24 ienkiemis, bala, pie a, a as; Ma gių balos abipus Ži naja a elio. Alkà ie a a. Ži nijà25 a oyo; de Ži najų eže o es luye en Š en osios ío. Magnas26 g ūdams gua da edi icio s i nas. Du an e la p ime a gue a mundial los campes iechos ya no gua daban en él g ūdos. En 1925 m. Pabaisko es adoe is Remeikis nuspudio la e is a y nug io ęs sienojus ace ca išsi ežė. To õ iškiai aldea, en la que se asedió o o iai, ka ia ę lado de Žygiman o du an e su gue a con Š i igaila. Aquí mismo y piliakalnis, que habias supil ado mue os soldados hono . 17 G e a p esen ada a minė ly is Lunkà. 18 Pa eída ly is e óneamen e suki čiuo a. 19 Pa eída ly is e óneamen e suki čiuo a. 20 P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a. 21 P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a. 22 Nunciando no minę ly į, basas en 1936 m. insc ibución. Aquí ue dada a minė ly is Jaduñgas. 23 Pa eik a a minė ly is Dubiãla. 24 Dado ly is e óneamen e suki čiuo a. 25 Pa eik a a minė ly is Ži nyjà. 26 P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a. 334 LEGBOS CULTÚRA | 82 Vin a à a oyo, que nace de Olšausko d a o ais o y p o Pabaiską luye en Š en osios ío. Š i igailos y Sigiman o du an e la gue a es e a oyo habiendo ojono de la sang e de ka ios. Vin a os pok an ée se halla en e ado a kunigaikš y ė, allecida du an e es a gue a. Kailinų pueblo T inãgė pie a. Užùbaliai27 pie a. Pa é smis me a. Kap as as me a. Alksnõ ės a bmai. Pakama ėlỹs a bmai. Užúolakės28 campoas. Ti õnas pie a. Dubu lis pie a. Vai elškių pueblo žuolỹ ė29 ais elis. Ožk as as ais as (daba nusausin o). Ìlgabalis30 pie a. Belazã iškis31 a bus os e me a. Žañdupės32 bosque. Ilga as is ais as, a a és de él luye a oelis. Tu onlis33 kimsė a pie a. Šá kinė campo, nuokalnė. Samanýnas34 ais as. Pakanės35 pie a. Gaidžiã ais is36 ais elis. Pupalaiškis37 pie a. T ãkas k ūmelis. 27 Pa eída ly is e óneamen e suki čiuo a. 28 Pa eída ly is e óneamen e suki čiuo a. 29 Pa eik a a minė ly is Užuolỹ ė. 30 P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a. 31 P esen ada e óneamen e insc i a y suki čiuo a li is. 32 Pa eik a a minė ly is Žuñdupis. 33 Nouki čiuo a. 34 Nouki čiuo a. 35 Pa eik a a minė ly is Pakanos. 36 P esen ada ly is e óneamen e suki čiuo a. 37 Nouki čiuo a. De la his o ia del idioma de su país 335 Pa ijõs ienkiemis Pa ijà ienkiemis; hay cua o haciendas. Ilgóji38 pie a. Lãpės kálnas mon aña. Kals kálnas mon aña (l se dice í ai). Gailiùnka39 a bmai. Vaisgẽniai40 ais as (nusausin o). G igalino as as41 ais as. B azlkos k mai a bus i (ceseniai así nomb ados). U nžių pueblo Óžia ais is ais as. Kaza eskà42 ais as. Ba knų piliãkalnis43 Bagùžiškių pueblo Padumblỹs pie a. Didžiãbalė44 pie a. Lesonkų miškẽlis45 miškelis. Pa ijà a oyos. Gžėgn pueblo K iẽnlaukis bosquekelis. Gailiùnka a bus. Kulia a bus o. G gždžių pueblo Gi iãmiškis k ūmai. Degėsia ais as. Má giai ais as, k ūmai. 38 Pa eída ly is e óneamen e suki čiuo a. 39 Pa eída ly is e óneamen e suki čiuo a. 40 P esen ada según a íma insc i a ly is Vaizgẽniai. 41 Nouki čiuo a. 42 P esen ada según a imą insc i a o ma Kaza ska. 43 Nouki čiuo a. 44 Pa eik a a minė ly is Didžiãbala. 45 Nouki čiuo a. 336 LEGBOS CULTÚRA | 82 Vaisgẽnių ienkiemis Kimsỹnė46 ais as. Du an e los años de la ocupación hi le iana du an e las acciones de gue a sudo izadas unkiemyie an iguas dos incas. Zab azi a 1968 m. mayo 18 d. Žukliuose de locales als iečių, susi inkusių į es u es, palab as. Todos es os pueblos aho a en an en el K ikš ėnų adybinio ūkio (Ukme gės ajone) e i o io. R. Ša mai is47 46 Nouki čiuo a. 47 Sob eš pa a dés es á R. Ša maičio pa ašas. Red. no a. Los nomb es de los pueblos en es a lis a se han dado nesuki čiuo i. Taciclicamen e ellos ki chiuojan así: Žùkliai, Gailinai, Vai elškiai, Pa ijà, U nžiai, Bagùžiškiai, Gėgžna, G gždžiai, Vaisgẽniai.