Iš savojo krašto kalbos istorijos

Iš sa ojo k aš o kalbos is o ijos 329 IŠ SAVOJO KRAŠTO KALBOS ISTORIJOS Da neužmi šo gim oji žemė žymaus lie u ių a mių y inė ojo i kalbos is o iko Kazio Mo kūno (1929–2008), gimusio pe š . Kazimie ą Pliakalnio ienkiemyje, ne oli Kuniškių, Ukme gės aj. O i ne u ė ų užmi š i – daug da bų jo pada y a: daugiausia jo ūpesčiu išleis as kolek y inis p aėjusio šim mečio lie u ių dialek ologijos eikalas Lie u ių kalbos a lasas (I–III, 1977–1991), ka u su bend aau o iais pa eng a pi moji lie u ių a mių ch es oma ija Lie u ių kalbos a mės (1970), pa ašy a pe 300 į ai iausių pub likacijų a mių i kalbos is o ijos klausimais. Tie, su ku iais kalbininkas a imiau bend a o, p isimena, su kokia ypa inga meile i šiluma Kazys Mo - kūnas kalbėda o apie gim inę. Ne sma kiai įsisi gęs, skubėjo a ky i i edaguo i pasku inį sa o gy e- nimo leidinį – „Ve smės“ leidyklos leidžiamą monog a iją Gel onai (2009) iš se ijos „Lie u os alsčiai“. Vienos iš suda y ojų – Vidos Gi ininkienės nuomone, „šios knygos „Įžymių žmonių“ sky ius [...] y a a si paminklas žymiam kalbininkui, šil am žmogui i bend aminčiui“. Be da ne iskas į knygas sudė a. T a kydami asmeninį kalbininko a - chy ą, ap ikome nedidelį pagel usių lapų pluoš elį (5 p.). Į akis pi miausia k i o o icialus 1970 m. ko o 30 d. Pa ijos is o ijos ins i u o di ek o iaus Romo Ša maičio aš as N .1 19/9 su uome inio Lie u ių kalbos i li e a ū- os ins i u o di ek o iaus Kos o Ko sako ezoliucija „d g. Mo kūnui“. Tokiu, daba labai neįp as u, būdu R. Ša mai is a siun ė pluoš elį ie o a džių iš bu usio Ukme gės apsk i ies Pabáisko alsčiaus, sa o gim ojo Žùklių kaimo apylinkių. Nus a y a, kad šie ie o a džiai jau anksčiau bu o į auk i į Lie u ių kal- bos ins i u o ie o a džių ka o eką. Va dyno sky iaus y esniosios mokslo da buo ojos Ma ijos Razmukai ės eigimu, dauguma jų ie inių moky ojų bu o už ašy i da 1935 me ais. 1 Raš e a ojama san umpa No. 330 KALBOS KULTŪRA | 82 Romo Ša maičio su ink ais ie o a džiais Kazys Mo kūnas aip i nepa- sinaudojo. I aišku kodėl – dėl daugybės nepa y usio už ašinė ojo palik ų ki čia imo i anspona imo į bend inę lie u ių kalbą klaidų. Jas eikėjo aisy i. O uome inis aukš as poli inis i socialinis R. Ša maičio s a usas, ma y , neleido o da y i2. Šį ie o a džių są ašą engian spaudai iš aisy i aiškūs apsi ikimai. Me- džiaga su ik in a su Lie u ių kalbos ins i u o a dyno ka o eka3. Vie o a - džiai pa eikiami daba ine ašyba, ne ansk ibuo i. Redak o ės pas abos nu- ody os išnašose (ž . p idedamą p iedą – ie o a džių są ašą). Šiandien, kad i klaidingai bu ę už ašy i, šie ie o a džiai gali bū i sa o- jo k aš o is o ijos liudininkai, iškalbingai bylojan ys apie čia gimusių žmo- nių meilę gim ajai žemei. Gau a 2009 12 07 DANGUOLĖ MIKULĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed] 2 Romas Ša mai is, g. 1909 m. Žukliuose (Ukme gės aps.), bu o žinomas e oliucinio judėji- mo eikėjas (plačiau ž . Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 10, 1983, 537). 3 Visą su ik inimo da bą a liko Lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iaus y esnioji mokslo da buo oja Ma ija Razmukai ė. Už ai jai nuoši džiai dėkoju. Iš sa ojo k aš o kalbos is o ijos 331 RAŠTAS (kopija) Visų šalių p ole a ai, ienyki ės! – Пролетарии всех стран, соединяйтесь! PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS p ie Lie u os Komunis ų Pa ijos Cen o Komi e o MARKSIZMO-LENINIZMO INSTITUTO p ie TSKP CK FILIALAS Vilnius, Lenino p osp., 12 Tele . N . 9-53-58 ИНСТИТУТ ИСТОРИИ ПАРТИИ при Центральном Комитете Коммунистической Партии Литвы ФИЛИАЛ ИНСТИТУТА МАРКСИЗМА-ЛЕНИНИЗМА при ЦК КПСС Вильнюс, просп. Ленина, 12 Тел. 9-53-58 № 19/94 Vilnius, 1970 m. ko o 30 d. Вильнюс LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS INSTITUTO DIREKTORIUI5 d g. K. KORSAKUI Siunčiu Ukme gės apsk i ies Pabaisko alsčiaus (daba Ukme gės ajono K ikš ėnų a y- binio ūkio e i o ija) kai ku ių ie o a džių są ašą. Juos žino ik apyseniai žmonės, gy enę neišski s y uose į ienkiemius kaimuose. Žuklių kaimas 1935 m. bu o išski s y as į ien- kiemius. Jaunimas senuosius ie o a džius jau užmi šo. Vie o a džiai į auk ini į lie u iškų pa adinimų ka o eką,6 kaip kalbos paminklas. P iedas: minė as są ašas. /R. ŠARMAITIS*/ PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTO p ie LKP CK DIREKTORIUS7 4 Apa inėje kai ėje lapo dalyje y a aiškiai įskai oma aš o egis acijos žyma: „Lie u ių Kalbos i Li e a ū os Ins i u e GAUTA 1970 m. IV mėn. 7 d. N . 88“. Šalia – aš ą į egis a usio asmens pa ašas. 5 Kai iajame i šu iniame lapo kampe mėlynu ašalu už ašy a Kos o Ko sako ezoliucija su pa ašu „D g. Mo kūnui“ i da a – 70. IV. 8. 6 Raš o sky yba ne aisy a. 7 Vi š pa a dės įskai omas pa ašas R. Ša mai is. 332 KALBOS KULTŪRA | 82 PRIEDAS Ukme gės apsk i ies Pabaisko alsčiaus i e o a d ž i a i Žùklių kaimas Ma ga õnės – k ūmai. Čižnmiškis8 – k ūmai. Užùšulnės9 – k ūmai. Duobùlis10 – miškas. Pčkakalnis – k ūmai. Š i igailos i Žygiman o ka o me u an jo s o ėju- sios „pūčkos“, pabūklai. Degmai – išdegin i k ūmai, ganyklos. P isiek nis – k ūmai. Vals iečiai iš Žuklių kaimo p isiekė d a ininkui Ol- šauskui, kad nelies d a ininko k ūmų. Kapčiai nus a ė k ū- mų ibas. Dùbės11 – k ūmai p ie Ži najų eže o, nuo Žuklių kaimo pusės. Ki pičnà12 – sklypas molinės žemės. Jame 1920–1930 m. bu o engiamos gegužinės. Seniau g e a s o ėjusi ka čema, ku ioje aišinęsi als iečiai, su ažia ę mal i g ūdų į Ju donių malūną, s o in į p ie Ži najos upelio, iš ekančio iš Ži najų eže o. Malūnas eikė nuo XIX a. pabaigos iki 1968 m. K ẽsnakalnis13 – kalnas p ie Ži najų eže o. S ùdupės14 – g io ys15, ku iuo eka geležies ūdos u in is anduo į Ži - najų eže ą. Našliùpė16 – slėnis, ku iuo į eka upelis į Ži najų eže ą. Š i igailos i Žy- giman o ka o me u (1435 m.) žu usių ka ių našlės ėjusios šiuo slėniu i ieškojusios eže e p igi dy ų sa o y ų. Nuo o laiko šis slėnis–upelis i ga ęs Našlių upės pa adinimą. 8 Už ašan p aleis a n. Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 9 Už ašy a pagal a imą – Užùšulnos. Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 10 Už ašy a pagal a imą – Dabùlis. Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 11 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 12 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 13 Už ašy a K snakalnis. 14 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 15 Pa a o a a minė ly is g io is. 16 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. Iš sa ojo k aš o kalbos is o ijos 333 Žiemõs kẽlias – kelias nuo Žuklių kaimo į Ži najų eže o pusę. Užšalus eže- ui, juo Žuklių kaimo als iečiai baudžiauninkai ažiuoda ę į Ži najų d a ą di b i. Lankà17 – pie a ne oli Ži najų eže o. Ragẽlis – ie a p ie Ži najų eže o. Alka – laukas, di bama žemė. Pečia ýs a18 – kalnas p ie Ži najų eže o. T aknia – ais as. Pasenis19 – ais as. Ùpės ã as – slėnis, ku iuo eka upelis į Ži najų eže ą. Spókiškis20 – kalnas. Dielnė21 – pie a. Juoduñgas22 – ais as. Upẽlis – upelis. Bend à – pie a, ku ią kasme kas no s pi kda o nusišienau i. Vlnonės – pie a. Pamėlinỹs – bala. Smėlỹnė – di a. Pla oja – pla ūs als iečių šniū ai. Dubẽlė23 – ske siniai žemės sklypai. Má giai24 – ienkiemis, bala, pie a, a as; Ma gių balos – abipus Ži na- jos upelio. Alkà – di a. Ži nijà25 – upelis; iš Ži najų eže o iš eka į Š en osios upę. Magaznas26 – g ūdams saugo i pas a as – s i nas. Pi mojo pasaulinio ka o me u als iečiai jau nebesaugojo jame g ūdų. Apie 1925 m. Pabaisko als ie is Remeikis nusipi ko magaziną i nug io- ęs sienojus išsi ežė. To õ iškiai – kaimas, ku iame apsigy eno o o iai, ka ia ę Žygiman o pu- sėje jo ka o su Š i igaila me u. Čia pa i piliakalnis, ku is bu ęs supil as žu usių ka ių ga bei. 17 G e a pa eikiama a minė ly is Lunkà. 18 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 19 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 20 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 21 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 22 Nus a an no minę ly į, em asi 1936 m. už ašymu. Čia bu o pa eik a a minė ly is Jaduñgas. 23 Pa eik a a minė ly is Dubiãla. 24 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 25 Pa eik a a minė ly is Ži nyjà. 26 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 334 KALBOS KULTŪRA | 82 Vin a à – upelis, ku is iš eka iš Olšausko d a o ais o i p o Pabaiską eka į Š en osios upę. Š i igailos i Žygiman o ka o me u šis upelis bu ęs audonas nuo ka ių k aujo. Vin a os pak an- ėje esan i palaido a kunigaikš y ė, žu usi šio ka o me u. Gailinų kaimas T inãgė – pie a. Užùbaliai27 – pie a. Pa é smis – pie a. Kap as as – pie a. Alksnõ ės – k ūmai. Pakama ėlỹs – k ūmai. Užúolakės28 – laukas. Ti õnas – pie a. Dubu lis – pie a. Vai elškių kaimas Ąžuolỹ ė29 – ais elis. Ožk as as – ais as (daba nusausin as). Ìlgabalis30 – pie a. Belazã iškis31 – k ūmai i pie a. Žañdupės32 – miškas. Ilga as is – ais as, pe jį eka upelis. Tu onlis33 – kimsė a pie a. Šá kinė – laukas, nuokalnė. Samanýnas34 – ais as. Pakanės35 – pie a. Gaidžiã ais is36 – ais elis. Pupalaiškis37 – pie a. T ãkas – k ūmelis. 27 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 28 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 29 Pa eik a a minė ly is Užuolỹ ė. 30 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 31 Pa eik a klaidingai už ašy a i suki čiuo a ly is. 32 Pa eik a a minė ly is Žuñdupis. 33 Nesuki čiuo a. 34 Nesuki čiuo a. 35 Pa eik a a minė ly is Pakanos. 36 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 37 Nesuki čiuo a. Iš sa ojo k aš o kalbos is o ijos 335 Pa ijõs ienkiemis Pa ijà – ienkiemis; y a ke u ios sodybos. Ilgóji38 – pie a. Lãpės kálnas – kalnas. Kals kálnas – kalnas (l a iama i ai). Gailiùnka39 – k ūmai. Vaisgẽniai40 – ais as (nusausin as). G igalino as as41 – ais as. B azlkos k mai – k ūmai (neseniai aip pa adin i). U nžių kaimas Óžia ais is – ais as. Kaza eskà42 – ais as. Ba knų piliãkalnis43 Bagùžiškių kaimas Padumblỹs – pie a. Didžiãbalė44 – pie a. Lesonkų miškẽlis45 – miškelis. Pa ijà – upelis. Gėgžn kaimas K iẽnlaukis – miškelis. Gailiùnka – k ūmas. Kulia – k ūmas. G gždžių kaimas Gi iãmiškis – k ūmai. Degėsia – ais as. Má giai – ais as, k ūmai. 38 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 39 Pa eik a ly is klaidingai suki čiuo a. 40 Pa eik a pagal a imą už ašy a ly is Vaizgẽniai. 41 Nesuki čiuo a. 42 Pa eik a pagal a imą už ašy a o ma Kaza ska. 43 Nesuki čiuo a. 44 Pa eik a a minė ly is Didžiãbala. 45 Nesuki čiuo a. 336 KALBOS KULTŪRA | 82 Vaisgẽnių ienkiemis Kimsỹnė46 – ais as. Hi le inės okupacijos me ais ka o eiksmų me u sudegin os ienkiemyje bu u- sios d i sodybos. Už ašy a 1968 m. gegužės 18 d. Žukliuose iš ie inių als iečių, susi inkusių į es u es, žodžių. Visi šie kaimai daba įeina į K ikš ėnų a ybinio ūkio (Ukme gės ajone) e i o iją. R. Ša mai is47 46 Nesuki čiuo a. 47 Vi š pa a dės y a R. Ša maičio pa ašas. Red. pas aba. Kaimų pa adinimai šiame są aše bu o pa eik i nesuki čiuo i. Taisyklingai jie ki - čiuojami aip: Žùkliai, Gailinai, Vai elškiai, Pa ijà, U nžiai, Bagùžiškiai, Gėgžna, G gždžiai, Vaisgẽniai.