Iš savojo krašto kalbos istorijos

De la his oi e de la langue de son pays 329 IŠ SAVOJO KRAŠTO LIGOPS ISTORIJOS Da neužmi šo na oji žemė žymaus lie u ių a mių y inė ojo i kalbos is o iko Kazio Mo kūno (19292008), gimusio pe š . Kazimie ą Pliakalnio unkiemyie, p ès de Kuniškių, Ukme gės aj. O e ne de ai oublie […] beaucoup d'œu es de sa déée: p incipalemen son soucesčiu éleissis collec i ieis eikalas p aėjusio šim mečio lie u ių dialek ologijos Lie u ių kalbos a las (IIII, 19771991), ensemble a ec cod aau o iais pub p épa a a pi moja lie u ių a mių ch es oma ija lie u ių kalbos a mės (1970), pa ašy a pe 300 likui ia į ausių a mių i kalbos is o ijos klausimais. Ceux, a ec lesquels le kalbinis e in imemen communiqua, se sou ien , a ec quelle pa iculiè e amou e chaleu Kazys Mo kūnas pa lai su la ma e nelle. Même b a kemen danssisi gès, p écédai gé e e édague le de nie de sa ie publica ion Ve smės édi eu as publian e monog aphiją Gel onai (2009) de la sé ie Lie u os alsčiai. L'une des composa y oies Vidos Gi ininkienė es ime, ce li e de Įžymių žmonių chapi es [...] es so e un monumen à émminki, un chail homme e un bend aminči. Mais pas ou es enco e dans les li es mis. En pa cou an le pe sonnel a chi e du linguis e, nous a ons décou e un pe i į pagel usių euilles iboš ele (5 p.). Dans les yeux c i a p incipalemen o icius 1970 m. ma s 30 d. La le e du di ec eu de l'ins i u d'his oi e du Pa i Romo Ša maičio N .1 19/9 a ec du alo s ancien di ec eu de l'ins i u de langue e li é a u e Li uiniens Kos o Ko sako ésoliucija d g. Mo kūnui. Ainsi, main enan ès inhabi uu, maniè e R. Ša mai is a siun ée pluoš elį lieuo a džių de l'ancien Ukme gės apsk i ies Pabáisko alsčiaus, de son na al Žùklių illage apilinkių. Néanmoins, il a é é é abli que ces lieux-noms déjà aupa a an on é é inclus dans le Lie u os kalbos ins i u o ie o a džių ka o eką. Va dyno s'occupan senio de science Ma ijos Razmukai ės selon, la plupa de leu s enseignan s locaux on é é en egis és enco e 1935 ans. 1 Raš e u ilisée san umpa No. 330 LEGBOS CULTEUR | 82 Romo Ša maičio assemb és lieuxo a džiais Kazys Mo kūnas ainsi e n'a pasu ilisé. E é idemmen pou quoi à cause de mul i udes peu expé imen éious za asinė ojo laik ų ki čia imo e anspona imo į bend inę lie u ių kalbą e eu s. Jas allai épa e . E le alo s hau s a u poli ique e social de R. Ša maičio, pa aî , ne l'a pe mis de le ai e2. Sil sagi dune lis e de lieuxo a s, la p esse a co igé des appa i ikimes clai es. Ma é iaga coinc in a ec l'Ins i u de langue Li uanien a dyno ka o eka3. Les lieuo u nemen s son ou nis en ac uelle éc i u e, non ansk ibués. Les ema ques de l'édi eu son indiquées dans des ci a ions (ž . ajou ée ajou ée lis e des lieuxo a s). Aujou d'hui, que e aussemen ayan é é insc i s, ces loco i s peu en ê e de leu pays émoins de l'his oi e, éloquemmen décla jan s su les gens ici nés amou é na ale e e. 2009 Reçu 12 07 DANGUOL MIKULNIEN Ins i u des langues Li uanies P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed] 2 Romas Ša mai is, g. 1909 m. Žukliuose (Ukme gės aps.), a é é connu é oluucinious mou emen és ac eu (plačiau ž . Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 10, 1983, 537). 3 Tou l' su ik inemen a ail a e ec ué l'ins i u de langue Li uanien Va dyno b anche senio scien i ique a ailleuse Ma ija Razmukai ė. Pou cela elle m'en eme cie sincè emen . De la his oi e de la langue de son pays 331 RAŠTAS (copie) P olé ai es de ous pays, unissez- ous! P ole a ies de ous pays, connec ez- ous! PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS aup ès du Comi é Cen o du Pa i communis e de Li uanie MARXISMO-LENINISMO INSTITUTO aup ès TSKP CK FILIALAS Vilnius, Lenino p osp., 12 Tele . No 9-53-58 ИНСТИТУТ ИСТОРИИ ПАРТИИ при Центральном Комитете Коммунистической Партии Литвы ФИЛИАЛ ИНСТИТУТА МАРКСИЗМА-ЛЕНИНИЗМА при ЦК КПСС Вильнюс, просп. Ленина, 12 Тел. 9-53-58 No 19/94 Vilnius, 30 ma s 1970 d. Вильнюс LIETUVI LIGBOS IR LITERATŪROS INSTITUTO DIRECTORIUI5 d g. K. KORSAKUI Siunčiu Ukme gės apsk i ies Pabaisko alsčiaus (daba Ukme gės ajono K ikš ėnų a ybinio ūkio e i o ija) une lis e de ce ains lieuo a džių. Jues connaî seulemen apysenye gens, i an é neišski s y es en unkiemius illages. Le illage de Žuklių 1935 m. a é é dis ingué en unkiemius. Les jeunes ieuosius lieuxo a džius on déjà oublišo. Vie o a džiai inclusuk ini dans Li u iškų pa adinimų ka o eką,6 comme monumen s de langue. Appendice: men ionnée lis e. R. / ŠARMAITIS*/ PARTIJOS HISTORIJOS INSTITUTO aup ès LKP CK DIREITORIUS7 4 Apa é ale gai ée pa ie de la euille es clai emen insc i e la ma que de egis a ion de la le e: Lie u ių Kalbos i Li e a ū os Ins i u e GAUTA 1970 m. mois IV. 7 d. N . 88. Salia laš ą les signa u es du pe sonne dans egis a use. 5 Dans le coin supé ieu gauche de la euille en bleu éc i e en enc e Kos o Ko sako ezoliucija a ec pa ašu D g. Mo kūnui e da e 70. IV 8. 6 La le e di o ce inco ec e. 7 Au-dessus pa ès es insc i un pa ašas R. Ša mai is. 332 LINGUES CULTUREL | 82 PRIEDAS Ukme gės co ige Pabaisko alsčiaus i e o a d ž i a i Žùklių illage Ma ga õnės a bmai. Čižnmiškis8 bumai. Užùšulnės9 a bmai. Duobùlis10 o ê . Pčkakalnis a bmai. Š i igailos e Žygiman o pendan la gue e su lui s a ionėjusios pūčkos, pabūklai. Degmai é eind e a bus es, ganyklos. P isieknis bumai. Vals iečiai de Žuklių illage ju aien d a ininkui Olšauskui, que nelies du d a ininko buissons. Kapčiai é abli les limi es des buissons. Dùbės11 buissons p ès Ži najų eže o, de la pa ie du illage Žuklių. Ki pičnà12 pllypas molines e es. Il y 19201930 m. on é é o ganisées gegužines. Ancien g e a debou ka čema, dans laquelle aišinęsi als iečiai, su ažia ę mal i g ūdų į Ju donių malūną, s a ionin į p ès Ži najos upelio, issuean du Ži najų eže o. Malūnas onc ionna depuis XIX a. in jusqu'en 1968 K ẽsnakalnis13 mon agne aup ès de Ži najų eže o. S ùdupės14 g io ys15, pa lequel coule du mine ai de e con enan l'eau dans Ži najų eže ą. Našliùpė16 allėnis, pa lequel ejoin le uisseau dans Ži najų eže ą. Š i igailos e Žygiman o pendan gue e (1435 m.) mo s des ka is našlės ėjusios šiuo slėniu i ieškojusios eže e p igi dy ų sa o y ų. Depuis ce emps ce ênisupelis e ayan eçu le nom de Našlių upės. 8 En insc i an passéis a n. Pa eik a ly is aussemen ai suki čiuo a. 9 Insc i e selon le conseil Užùšulnos. Pa eik a ly is aussemen la suki čiuo a. 10 Insc i e selon le conseil Dabùlis. Pa eik a ly is aussemen la suki čiuo a. 11 Donnée ly is aussemen suki čiuo a. 12 Donnée ly is aussemen suki čiuo a. 13 Insc i e K snakalnis. 14 Donnée ly is aussemen Suki čiuo a. 15 Pa a o a a minée ly is g io is. 16 Donnée ly is aussemen Suki čiuo a. Depuis son paysjo langue his oi e 333 Žiemõs kẽlias oie depuis Žuklių illage en Ži najų eže o pa ę. Užšalus eže ui, lui Žuklių illage als iečiai baudžiauninkai ažiuoda ę dans Ži najų d a ą a aille . Lankà17 p a a p ès du Ži najų eže o. Ragẽlis place à Ži najų eže o. Alka champs, a aillama e e. Pečia ýs a18 mon agne aup ès de Ži najų eže o. T aknia ais as. Pasenis19 ais a . pės ã as allėnis, pa lequel coule le uisseau dans Ži najų eže ą. Spókiškis20 mon agne. Dielnė21 pie a. Juoduñgas22 ais as. Upẽlis a elis. Bend à pie a, qui ous les ans quelqu'un comp ai nusišienau i. Vlnonès p a a. Pamėlinỹs bala. Smėlỹnė e e a. Pla oja widūs als iečių šniū ai. Dublė23 ske siniai e e sklypai. Má giai24 unkiemis, bala, pâ a, a as; Ma gių balos abipus Ži naja a elio. Alkà e e a. Ži nijà25 uelle; du Ži najų eže o écoule dans Š en osios i iè e. Magaznas26 g auds s ocke bâ imen s i nas. Au cou s de la P emiè e gue e mondiale les pays iečiai n'en ga daien plus dans g auds. 1925 M. Pabaisko é a e is Remeikis nusippco le magazine e nug io ęs sienojus s'exci ežė. To õ iškiai illage, dans lequel s'ins allè en o o iai, ka ia ę du cô é Žygiman a lo s de sa gue e a ec Š i igaila. Ici même e piliakalnis, qui é é supil es en l'honneu des solda s mo s. 17 G e a p ésen ée a minée ly is Lunkà. 18 Pasi ée ly is aussemen es suki čiuée. 19 Paik a ly is aussemen a suki čiuo a. 20 Donnée ly is aussemen suki čiuée. 21 Paik a ly is e onémen a suki čiuo a. 22 N se ing no minée ly į, se é è e a 1936 m. insc i u e. Là a é é donnée a minée ly is Jaduñgas. 23 Pa eik a a minė ly is Dubiãla. 24 Donnée ly is aussemen suki čiuo a. 25 Pa eik a a minė ly is Ži nyjà. 26 Pasik a ly is aussemen a suki čiuo a. 334 LEGBOS CULTEUR | 82 Vin a à uisseau, qui écoule de Olšausko d a o ais o e p o Pabaiską cou s dans Š en osios i iè e. Pendan la gue e Š i igailos e Žygiman a ce uisseau é é ougeonais du sang des solda s. Vin a os ok an ée se ou an en e ée kunigaikš y ė, décédée pendan ce e gue e. illage de Gailinų T inãgė pâ a. Užùbaliai27 pâ a. Pa é smis p a a. Kap as as p a a. Alksnõ ės a bmai. Pakama ėlỹs a bmai. Užúolakės28 champs. Ti õnas pâ a. Dubu lis p a a. Vai elškių illage žuolỹ ė29 ais elis. Ožk as as ais as (dans le nusausin ). Ìlgabalis30 pie a. Belazã iškis31 a bus es e p a a. Žañdupės32 o ê . Ilga as is ais as, à a e s lui cou s un uisseau. Tu onlis33 kimsė a pie a. Šá kinė champs, nuokalnė. Samanýnas34 ais as. Pakanės35 pie a. Gaidžiã ais is36 ais elis. Pupalaiškis37 pâ a. T ãkas k ūmelis. 27 Pasik a ly is aussemen a suki čiuo a. 28 Pasquée ly is aussemen Suki čiuo a. 29 Pa eik a a minė ly is Užuolỹ ė. 30 On a donné ly is aussemen suki čiuo a. 31 Donnée aussemen insc i e e suki čiuée ly is. 32 Pa eik a a minė ly is Žuñdupis. 33 Nesuki čiuo a. 34 Nesuki čiuo a. 35 Pa eik a a minė ly is Pakanos. 36 Donnée ly is aussemen Suki čiuo a. 37 Neuki čiuo a. De son pays la langue his oi e 335 Pa ijõs unkiemis Pa ijà unkiemis; son qua e e mes. Ilgóji38 p a a. Lãpės kálnas mon agne. Kals kálnas collines (l di es o ai). Gailiùnka39 a bmai. Vaisgẽniai40 ais as (nusauginé). G igalino as as41 ais as. B azlkos k mai a bmai (neseniai ainsi nommés). Village U nžių Óžia ais is ais as. Kaza eskà42 ais as. Ba knų piliãkalnis43 Bagùžiškių illage Padumblỹs p a a. Didžiãbalė44 pie a. Lesonkų miškẽlis45 miškelis. Pa ijà uelle. Gžėgn illage K iẽnlaukis miškelis. Gailiùnka a bus. Kulia a bus. G gždžių illage Gi iãmiškis k ūmai. Degésia ais as. Má giai ais as, k ūmai. 38 Paik a ly is e onéi suki čiuo a. 39 Pasik a ly is aussemen a suki čiuo a. 40 Pa eik a selon a imą insc i e ly is Vaizgẽniai. 41 Nesuki čiuo a. 42 Donnée selon a imą insc i e o me Kaza ska. 43 Nesuki čiuo a. 44 Pa eik a a minė ly is Didžiãbala. 45 Nesuki čiuo a. 336 LEGBOS CULTUREL | 82 Vaisgẽnių unkiemis Kimsỹnė46 ais as. Hi le ines années d'occupa ion pendan les ac ions de gue e sudo in es unkiemyie anciennes deux sodybos. Zap ašy a 1968 m. mai 18 d. Žukliuose de locaux als iečių, assemblés dans weddu es, mo s. Tous ces illages en en main enan dans le K ikš ėnų coybinio ūkio (Ukme gės ajone) e i oi e. R. Ša mai is47 46 Nesuki čiuo a. 47 Au-dessus pa a dès es R. Ša maičio pa ašas. Red. no e. Les noms des illages dans ce e lis e on é é donnés neuki čiuo i. Taisyklammen ils ki chiuojami ainsi: Žùkliai, Gailinai, Vai elškiai, Pa ijà, U nžiai, Bagùžiškiai, Gėgžna, G gždžiai, Vaisgẽniai.