Iš savojo krašto kalbos istorijos

Da his ó ia da língua de seu país 329 I SAVOJO KARŠTO LINGUAS ISTORIJOS Da nãožmi šo na oji žemė žymaus lie u ių a mių y inė ojo i kalbos is o iko Kazio Mo kūno (19292008), gimusio pe š . Kazimie ą Pliakalnio umakiemyie, pe o de Kuniškių, Ukme gės aj. O e não de e ia esquece mui os abalhos sua pada y a: p incipalmen e seu cuidado publicado cole i inis eikalas da dialec ologia li a ians do cên imo passado a las do idioma Lie u ių (IIII, 19771991), jun amen e com co-au o es p epa ada a p imei a pub ch es oma ija a mių lie u ių lie u ių kalbos a mės (1970), esc i a po 300 publicações sob e di e en es ipos de a mių e his ó ia da língua. Aqueles, com os quais o kalbinis a in imamen e in e iu, lemb a, com qual especial amo e calo Kazys Mo kūnas alėa a sob e a na alidade. Mesmo b a kamen e en isei gês, ap endeu a ge encia e edagua a úl ima publicação de sua ida Ve smės edi o a lançada monog a ia Gel onai (2009) de sé ie Lie u os alsčiai. Uma dos compa y ojos Vidos Gi ininkienė opinou, es e li os Įžymių žmonių capí ulos [...] é a si monumen o a amoim kalbininkui, quil am žmogui e bend aminchi. Mas ainda não udo em li os colocado. Tossendo o pessoal a qui o do lingüis a, descob imos um pequeno pagel os olhas iboš elo (5 p.). Ao olho p incipalmen e k i o o iciais 1970 m. 30 de ma ço d. Di e o do Ins i u o de His ó ia do Pa ido Romo Ša maičio laš as N .1 19/9 com o en ão Di e o do Ins i u o de Li u ian língua e li e a u a Kos o Ko sako esoliução d g. Mo kūnui. Assim, ago a mui o incomum u, manei a R. Ša mai is a siun ou pluoš elį localo a džių de ex-Ukme gės apsk i ies Pabáisko alsčiaus, seu na i o Žùklių aldeia apilinkių. Nunciou-se que esses localo á dios já an e io men e o am incluídos em Lie u ių kalbos ins i u o ie o a džių ka o eką. Va dyno seção sênio uncioná ia de ciência Ma ijas Razmukai ės a i mação, a maio ia de seus p o esso es locais o am insc i o ainda 1935 anos. 1 Esc e e usada san umpa No. 330 LINGBOS CULTÚRA | 82 Romo Ša maičio su ink ais localo a džiais Kazys Mo kūnas assim e nãousa o. E é cla o po quê po causa da mul idão não expe imen io do za ašinė ojo deixik ų ki čia imo e anspona imo em bend iná língua Li uãs e os. Jas p ecisa a conse a . E o en ão al o s a us polí ico e social de R. Ša maičio, p esumi elmen e, não pe mi iu isso aze 2. Šį luga o a džių lis a p epa ando imp ensa co igi cla os apsi ikimas. Medíaga coinc in a com o Ins i u o Li uânico da língua a dyno ka o eka3. Vie o é bios ap esen am-se a ualine esc i a, não ansk ibuo i. As ano ações do Edi o indicadas em ano ações (ž . anexadado p iedą lis o place names). Hoje, que e e oneamen e ossem insc i as, esses localo i ões podem se es emunhei os da his ó ia de seu k aš o, iscolbingai denuncijan es sob e aqui nascidos pessoas meilha à na i a e a. Recebido 2009 12 07 DANGUOL MIKULNIEN Ins i u o das línguas Lie u ių P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed] 2 Romas Ša mai is, g. 1909 m. Žukliuose (Ukme gės aps.), oi conhecido ac i is a do mo imen o e olucioná io (plačiau ž . Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 10, 1983, 537). 3 Todo o su ik inimo abalho oi ealizado ins i u o da língua Li uânia Va dyno seção cien í ica sênio abalhado a Ma ija Razmukai ė. Po isso a ela since amen e ag adeço. De his ó ia da língua de seu país 331 RAŠTAS (cópia) P ole á ios de odos os países, unam-se! P ole á ios de odos os países, conec em-se! PARTIJOS ISTORIJOS INSTITUTAS jun o do Pa ido Comunis a da Li uânia Cen o Comi e o MARXISMO-LENINISMO INSTITUTO jun o TSKP CK FILIALAS Vilnius, Lenino p osp., 12 Tele . No 9-53-58 ИНСТИТУТ ИСТОРИИ ПАРТИИ при Центральном Комитете Коммунистической Партии Литвы ФИЛИАЛ ИНСТИТУТА МАРКСИЗМА-ЛЕНИНИЗМА при ЦК КПСС Вильнюс, просп. Ленина, 12 Тел. 9-53-58 No 19/94 Vilnius, 30 de ma ço de 1970 Вильнюс LIETUVI LINGVOS IR LITERATÚROS INSTITUTO DIRECTORIUI5 d g. K. KORSAKUI Siunčiu Ukme gės apsk i ies Pabaisko alsčiaus (daba Ukme gės ajono K ikš ėnų adybinio ūkio e i o ija) uma lis a de alguns localo a džių. Juos conhece apenas apysenhai pessoas, i endo neišski s y ose em monkiemius aldeias. A aldeia Žuklių em 1935. oi des aci s ado em unicimius. Os jo ens elhoosius locais a žius já esqueço. Vie o a džiai incluk ini em lie u iškų pa adinimų ka o eką,6 como monumklas da linguagem. Apêndice: mencionado lis a. R. / ŠARMAITIS*/ PARTIJOS HISTORIJOS INSTITUTO à LKP CK DIREITORIUS7 4 Apa inėje ai ėje na pa e da olha es á cla amen e insc i o a ma ca de egis o do aš o: Lie u ių Kalbos i Li e a ū os Ins i u e GAUTA 1970 m. mês IV. 7 d. N . 88. Xalia aš ą as assina u as do indi íduo insc i a os. 5 No can o esque do supe io supe io da olha insc i a em in a azul a Kos o Ko sako ezoliução com pa ašu D g. Mo kūnui e da a 70. IV. 8. 6 Di ó cio de Esc i u a não co e a. 7 Acima pa edês en a ica omas pa ašas R. Ša mai is. 332 LINGUES CULTÚRA | 82 PRIEDAS Ukme gês comsk i ion Pabaisko alsčiaus i e o a d ž i a i Žùklių Ma ga õnės a bamai. Čižnmiškis8 a b ai. Užùšulnės9 a bamai. Duobùlis10 lo es a. Pčkakalnis a bamai. Š i igailos e Žygiman o du an e a gue a sob e ele es ėjusios pūčkos, pabūklai. Degmai expu gados a bus os, ganyklos. P iek nis a bamai. Vals iečiai de Žuklių aldeia ju ou d a ininkui Olšauskui, que nelies d a ininko a bus os. Kapčiai es abeleceu as on ei as dos a bus os. Dùbės11 a bus os jun o Ži najų eže o, a pa i de Žuklių aldeia pa e. Ki pičnà12 pllypas molines e as. Nele 19201930 m. o am o ganizadas gegužinas. An e io men e g e a s andėjusi ka čema, na qual aišinęsi als iečiai, su ažia ę mal i g ūdų į Ju donių malūną, s oppin į jun o ao Ži najos upelio, iniqueçando de Ži najų eže o. Malūnas ac uou desde XIX a. im a é 1968 m. K ẽsnakalnis13 mon anha jun o a Ži najų eže o. S ùdupės14 g io ys15, pelo qual lui água con endo miné ios de e o em Ži najų eže ą. Našliùpė16 alėnis, pelo qual ing essa um iajel em Ži najų eže ą. Š i igailos e Žygiman o du an e a gue a (1435 m.) mo os ka ių našlės ėjusios šiuo slėniu i ieškojusios eže e p igi dy ų sa o y ų. Desde esse empo es e alênisupelis e ecebês o nome do io Našlių. 8 Regis ando passada n. Pa eik a ly is e oneamen e a suki čiuo a. 9 Insc i a de aco do a ima Užùšulnos. Pa eik a ly is e oneamen e a suki čiuo a. 10 Insc i a de aco do a ima Dabùlis. Pa eik a ly is e oneamen e a suki čiuo a. 11 Fo ice a ly is e oneamen e suki čiuo a. 12 Fo e a ly is e oneamen e suki čiuo a. 13 Insc i a K snakalnis. 14 Paída ly is e oneamen e suki čiuo a. 15 Usado a a minė ly is g io is. 16 Paída ly is e oneamen e suki čiuo a. Do seu k aš o língua his ó ia 333 Žiemõs kẽlias caminho desde Žuklių aldeia em Ži najų eže o pusę. Užšalus eže ui, nele Žuklių kaimo als iečiai baudžauninkai ažiuoda ę į Ži najų d a ą di b i. Lankà17 meua pe o de Ži najų eže o. Ragẽlis luga jun o ao Ži najų eže o. Alka campoas, abalhama e a. Pečia ýs a18 mon anha jun o ao Ži najų ecze o. T aknia ais as. Pasenis19 ais o. pės ã as alėnis, pelo qual lui a luen e em Ži najų eže ą. Spókiškis20 mon anha. Dielnė21 pie a. Juoduñgas22 ais as. Upẽlis upelis. Bend à pie a, que anuais alguém comp a a nusišienau i. Vlnonês me a. Pamėlinỹs bala. Smėlỹnė solo. Pla oja amplūs als ieços šniū ai. Dublė23 ske siniai e as sklypai. Má giai24 ienkiemis, bala, p a a, a as; Ma gių balos abipus Ži naja iaelio. Alkà e a. Ži nijà25 a oio; de Ži najų eže o esquece em Š en osios io. Wa ehouse26 g ãos a mazena edi ício s i nas. Du an e o p imei o gue a mundial os als iečiai já não gua da am nele g ūdos. Em 1925 m. Pabaisko es adoe is Remeikis nusup ou a e is a e nug io ęs sienojus sob e des iežė. To õ iškiai aldeia, no qual se assen ou o o iai, ca ia ę do lado Žygiman o du an e sua gue a com Š i igaila. Aqui mesmo e piliakalnis, que exus supil as hon a dos soldados mo os. 17 G e a ap esen ada a minė ly is Lunkà. 18 Paída ly is e oneamen e suki čiuada. 19 Paída ly is e oneamen e suki čiuo a. 20 P esicua ly is e oneamen e suki čiuo a. 21 Pa ei ada ly is e oneamen e suki čiuo a. 22 Ne e minando no minę ly į, basei-se 1936 m. insc i o. Aqui oi dada a minė ly is Jaduñgas. 23 Pa eik a a minė ly is Dubiãla. 24 Paída ly is e oneamen e suki čiuo a. 25 Pa eik a a minė ly is Ži nyjà. 26 Paída ly is e oneamen e suki čiuo a. 334 LINGUAS CULTÚRA | 82 Vin a à iacho, que nasce de Olšausko d a o ais o e p o Pabaiską lui em Š en osios i e . Du an e a gue a Š i igailos e Žygiman o es e iajel ha endo e melhon do sangue dos soldados. Vin a os encan o, es ando en e ada kunigaikš y ė, alecida du an e es e gue a. Aldeia Gailinų T inãgė p a a. Užùbaliai27 p a a. Pa é smis p a a. Kap as as me a. Alksnõ ės a bamai. Pakama ėlỹs a bamai. Užúolakės28 campo. Ti õnas p a a. Dubu lis p a a. Vai elškių aldeia žuolỹ ė29 ais elis. Ožk as as ais as (daba nusausin o). Ìlgabalis30 pie a. Belazã iškis31 a bus os e meia. Žañdupės32 bosque. Ilga as is ais as, a a és dele co e um iajel. Tu onlis33 kimsė a pie a. Šá kinė laukas, nuokalnė. Samanýnas34 ais as. Pakanės35 pie a. Gaidžiã ais is36 ais elis. Pupalaiškis37 p a a. T ãkas k ūmelis. 27 P esik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 28 Pa eik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 29 Pa eik a a minė ly is Užuolỹ ė. 30 P esik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 31 P esik a e oneamen e insc i a e suki čiuo a ly is. 32 Pa eik a a minė ly is Žuñdupis. 33 Nãouki čiuo a. 34 Nãouki čiuo a. 35 Pa eik a a minė ly is Pakanos. 36 P esik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 37 Nãouki čiuo a. De his ó ia da língua de seu país 335 Pa ijõs ienkiemis Pa ijà ienkiemis; são qua o azendas. Ilgóji38 p a a. Lãpės kálnas mon anha. Kals kálnas mon anha (l supos o i amen e). Gailiùnka39 a bamai. Vaisgẽniai40 ais as (nusausin o). G igalino as as41 ais as. B azlkos k mai a bus i ( eceniai assim nomeados). U nžių aldeia Óžia ais is ais as. Kaza eskà42 ais as. Ba knų piliãkalnis43 Aldeia Bagùžiškių Padumblỹs p a a. Didžiãbalė44 pie a. Lesonkų miškẽlis45 miškelis. Pa ijà iajel. Gžėgn aldeia K iẽnlaukis miškelis. Gailiùnka a bus o. Kulia a bus o. Aldeia G gždžių Gi iãmiškis k ūmai. Degėsia ais as. Má giai ais as, k ūmai. 38 Paída ly is e oneamen e suki čiuo a. 39 P esik a ly is e oneamen e suki čiuo a. 40 Pa ei ada de aco do com o conselho insc i a ly is Vaizgẽniai. 41 Nãouki čiuo a. 42 P esik a de aco do a imą insc i a o ma Kaza ska. 43 Nãouki čiuo a. 44 Pa eik a a minė ly is Didžiãbala. 45 Nesuki čiuo a. 336 LINGUAS CULTÚRA | 82 Vaisgẽnių ienkiemis Kimsỹnė46 ais as. Du an e os anos da ocupação hi le ína, du an e ações de gue a suja en as em umkiemy as an igas duas azendas. Zap ašy a 1968 m. maio 18 d. Žukliuose de locais dos als iečių, susi inkusių į es u es, pala as. Todas essas aldeias ago a en am em K ikš ėnų consibinio ag ícola (Ukme gės ajone) e i ó io. R. Ša mai is47 46 Nãouki čiuo a. 47 Acima pa a dês é R. Ša maičio pa ašas. Red. no a. Os nomes de aldeias nes a lis axe o am o necidos nesuki čiuo i. Taisyklicamen e eles ki chiuojam assim: Žùkliai, Gailinai, Vai elškiai, Pa ijà, U nžiai, Bagùžiškiai, Gėgžna, G gždžiai, Vaisgẽniai.