282
Kalbos Kul ū a | 84
a P au INĖ KoNFE ENCIJa
NACIONALINĖS KABOS MOKSLO
IR AUKŠTOJO MOKSLO SRITYSE
(Na ional languages in academic esea ch and highe educa ion)
aline 2011 m. ugpjūčio 29–30 dienomis yko a p au inė kon e encija
Nacionalinės kabos mokslo i aukš ojo mokslo s i yse, ski a:
• akademinei kalbų poli ikai;
• analizei, kokiomis kalbomis pagal mokslo s i is šalių uni e si e uose
dės oma s uden ams, ašomos dise acijos, leidžiami mokslo žu nalai;
• mokslo kalbos kokybės i jos aidos šiuolaikiniame, globalėjančiame
pasaulyje y imams.
Kon e enciją o ganiza o alino uni e si e o akademinės es ų kalbos cen 
as ka u su Es ų kalbos i kul ū os ins i u u. Kon e encijos spi i us mo ens
bu o dak a as Peepas Nem al sas. Joje daly a o pe isdešim mokslininkų
iš ki ų Es ijos aukš ųjų mokyklų, belgijos, Didžiosios b i anijos, la ijos,
suomijos. bu o i užjū io s ečių iš Meksikos, Jung inių ame ikos Vals ijų.
Plena inius p anešimus skai ė u ku uni e si e o p o eso ė Ki s i sii o
nen i šių eilučių au o ė.
Ki s i sii onen sa o p anešime „suomių kalba aukš ajame moksle, hu
mani a iniuose i gam os moksluose“ apž elgė kalbos poli ikos s a egijas,
ku ias u ė ų pa eng i kiek ienas uni e si e as. suomijoje uo ūpinasi suo
mijos kalbų ins i u as (Ko us), ku is agina uni e si e us suku i sa o
aukš osios mokyklos kalbų poli iką, ją iešin i, su ki ais uni e si e ais keis
is ge ąja pa i imi. Kadangi uni e si e ai u i au onomiją, jokio įs a ymo
a įsakymo negali bū i, ačiau galima suku i sis emą, ku i aukš ąsias mo
kyklas ska in ų ink is nuosaikią, p o ingą i suomių kalbos eisių ne ibo
jančią poli iką. aip pa p anešime bu o p is a y a i komen uojama s a is
ika, kaip suomių kalba a ojama engian mokomuosius eks us, ašan
dise acijas, mokslinius s aipsnius. bu o pa eik a i p ak inių ekomenda
cijų, kaip u ku uni e si e e į ai ių specialybių s uden ai y a mokomi a
šy i moksline suomių kalba, nes okių įgūdžių jiems labai ūks a. Padė is
a p au inė kon e encija Nacionalinės kabos mokslo i aukš ojo mokslo s i yse
283
suomijos uni e si e uose y a ne ienoda, ačiau, kaip ėliau diskusijose
paaiškėjo, gana sudė inga. Ši šalis, ka u su Nyde landais i Danija pi mau
ja Eu opoje pagal aukš ųjų mokyklų p og amų, dise acijų bei mokslinių
publikacijų anglų kalba skaičių. suomių kalbos specialis ų ai ne enkina,
jie ma o neigiamą į aką suomių kalbos aidai, jos są okų plė ojimuisi.
P anešime „Mokslo kalba lie u oje: iššūkiai i galimybės“ į lie u ių kal
bos si uaciją bu o paž elg a keliais požiū iais: ap a i nauji eikala imai lie
u ių kalbai, jai apus o icialiąja Es kalba; p is a y i s a biausi lie u ių kal
bos poli ikos dokumen ai mokslo i aukš ojo mokslo s i yse; ap a os moks
lo kalbos bei e minologijos kokybės p oblemos, jų sp endimo būdų paieš
kos; a k eip as dėmesys į Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos inicijuo ą i
ykdomą ado ėlių kalbos p iežiū ą. Klausy ojus ypač sudomino p anešimo
dalis, ku ioje a skleis a, kaip lie u ių mokslo kalba plė ojama užsienio aukš
osiose mokyklose i mokslo įs aigose, . y. bal is ikos i li uanis ikos cen 
uose, ku iuose ne ik mokoma lie u ių kalbos, be i šia kalba engiamos
dise acijos, leidžiami mokslo žu nalai, ašomi s aipsniai i monog a ijos.
P anešimo au o ė ėmėsi Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos pi mininkės
I enos sme onienės pa eik a medžiaga bei įž algomis.
Da du p anešimai iš lie u os – ai Nijolės linke ičienės, anos uskan
i bi u ės y i y ės p anešimas „akademinių aš ų y inėjimo į ankis“, ku
iame nag inė os akademinio lie u ių kalbos eks yno (Co ali ) galimybės,
i anos uskan p anešimas „E idenciniai būd a džiai lie u ių kalbos aka
deminiame disku se“, ku iame bu o pa ody a, kaip Co ali ’as naudojamas,
a liekan konk e ų y imą.
Peepas Nem ald sas i iin oosalu pa eikė pi muosius ezul a us pla
aus y imo, kaip nacionalinė kalba, a ojama akademiniame disku se,
eikia pasaulio su okimą (kogni y inis aspek as) i kalbinės aiškos o mas.
Mokslininkai emiasi Keeso de bo o da bais, jo idėjas plė odami es ų kal
bos kon eks e. y imas labai įdomus, o jo ezul a ai odo nacionalinės
akademinės kalbos naudą. Jei susilpnėja ku ios no s ienos kalbos pozici
jos akademinėje s i yje, nukenčia ne ik e minologija, keičiasi pasaulio pe
kalbą su okimas i mažėja kalbinės aiškos o mų.
Disku uo a, kaip suku i pusiaus y ą, kad bū ų išlaiky a daugiakalbys ė
Eu opos moksle i aukš ajame moksle i op imaliausiai keičiamasi į ai ia
kalbių mokslininkų suku omis naujomis žiniomis, nes y a labai s a bu,
kad mokslo aida bū ų in ensy i. beje, le as Höcke s ed as iš Helsinkio
uni e si e o, dės an is i homaso s ephenso Konknni Kend o jėzui ų ins
284
Kalbos Kul ū a | 84
i u e, Goa, Indijoje, pe skai ė p anešimą „anglų kalba aukš esniajame iš
sila inime – i kas po o?“ apie kalbų si uaciją Indijoje (22 als ybinės
kalbos) i juokaudamas sugėdino Eu opą – iek nedaug kalbų, o išsp ęs i
p oblemos negalima.
Kon e encijos ezės paskelb os in e ne e (ž . h p://www. lu.ee/ iles/
a s/10106/Na ac818599b30c9375d860436b 2b929 e 2.pd ).
Malonu bu o ma y i, kaip es ų mokslo kalbos a p au inėje e d ėje
s a usas ūpi mūsų kaimynams. Kon e encijos daly iai nuola jau ė ali
no uni e si e o ek o iaus dėmesį. Jau po kon e encijos bu o o ganizuo
a diskusija š iesuomenei, ku ioje daly a o i šių eilučių au o ė, apie ai
skelbė kul ū os leidinys sI P (ž . h p://www. lu.ee/ iles/a s/10106/
Na ac818599b30c9375d860436b 2b929 e 2.pd ).
Kon e encijoje kel i ak ualūs klausimai, ji bu o labai eikalinga. Šią emą
eikė ų p a ęs i i lie u oje.
Gau a 2011 12 12
JolaN a Zaba sKaI Ė
lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, l 10308 Vilnius
Jolan a.Zaba skai ė@lki.l