P. KNIŪKŠTA. Kalbos kul ū os p incipai i ideologija
17
PRANAS KNIŪKŠTA
KALBOS KULTŪROS
PRINCIPAI IR IDEOLOGIJA
Sulaukėme g ažaus Kalbos kul ū os jubiliejaus, 2011 me ais suėjo leidinio
penkiasdešim me is. Tokiomis p ogomis įp as a apž elg i sukak u inį lai-
ko a pį, ap a i nu eik us da bus, apmąs y i jų eikšmę i p asmę. Čia okios
apž algos nebus, jų p i ašy a minin mažesnius Kalbos kul ū os jubiliejus.
Ben umpai p isiminkime en išsaky as s a biausias min is.
APŽVALGŲ APŽVALGA
Pi masis Kalbos kul ū os dešim ukas ap a as 1966 me ais išėjusiame dešim-
ajame sąsiu inyje, ku išspausdin as Kazio Ul ydo s aipsnis „Dešim „Kal-
bos kul ū os“ sąsiu inių“ (KK 10, 3–8). P isimenamos leidinio a si adimo
aplinkybės, p iežas ys i ikslas – obulin i i u in i gim ąją kalbą. Ap a -
os kalbos s i ys, ku ias nag inėja i u i nag inė i Kalbos kul ū a. T umpai
a ian , pa eik a nu eik o da bo apž alga i a ei ies eiklos p og ama.
Kaip a p og ama ykdy a, ma y i iš Kalbos kul ū os jubiliejaus minėjimo
1986 me ais. Iš ik ųjų ada bu o minimos d i sukak ys – suėjo 25 me ai
nuo leidinio pasi odymo i išspausdin as jo penkiasdešim as sąsiu inis. Tam
ski as Kalbos kul ū os 51-asis nume is. Jis, panašiai kaip i dešim asis są-
siu inis, p asideda K. Ul ydo s aipsniu „Penkiasdešim „Kalbos kul ū os“
sąsiu inių“ (KK 51, 3–6), ku iame p imenami pi mieji Kalbos kul ū os
žingsniai, a dijami engėjai i ak y iausi au o iai, be išėjusių sąsiu inių
u inys nenag inėjamas. Daugiausia kalbama apie a ei į. Pab ėžiama, kad
Kalbos kul ū a u i ody i „ ai, kas skai y ojui ak ualiausia, eikalingiausia,
įdomiausia i ka u p ieinamiausia“ (p. 5).
Ki i o sąsiu inio s aipsniai apž elgia leidinio nuei ą kelią. Apie p o-
g amą i jos ykdymą ašoma Vi o Labučio ašinyje „Kalbos kul ū os“
p og ama i da bo ba ai“ (KK 51, 7–11). Panaši i P ano Kniūkš os publi-
18
KALBOS KULTŪRA | 84
kacija „Apie „Kalbos kul ū os“ p incipus, me odiką i siūlymų po eikį“
(KK 51, 12–37). Čia, be pačių aisymų i siūlymų, ap a iami i jų a ga siai
bei ezul a ai. A ski as s i is apž elgia Kazimie as Gai enis („Te minų a -
kybos i no minimo dalykai „Kalbos kul ū oje“, KK 51, 38–43) i Vi alija
Maciejauskienė („Kalbos kul ū a“ apie mūsų a dyną“, KK 51, 43–47).
Sukak ies p oga su eng as pasi a imas (1986 m. gegužės 15 d.), jame
išsaky os min ys išdės y os 52-ajame sąsiu inyje: daugiausia kalbama apie
leidinio a ei ies planus i užda inius, apie kalbos kul ū os da bą apsk i ai.
Pageidaujama labiau ūpin is mokyklos kalba, ugdy i eikalų aš ų i moks-
lo kalbą, o s a biausia – siūloma plės i yšius su isuomene i nenu ol i
nuo jos po eikių.
Leidinio 75-ajame sąsiu inyje paskelb a apž alga, ku ap a iami 25 są-
siu iniai (51–75), išėję nuo 1986 iki 2002 me ų. Pe ą laiko a pį Kalbos
kul ū a ne eko sa o s a ego i a sakomojo edak o iaus K. Ul ydo, į yko
nemažai ki okių edakcinės kolegijos pasikei imų, be da bo ikslai i už-
da iniai liko ie pa ys. Kiek labiau pasikei ė ema ika i s a s omų klausimų
a as. Kai 1994 m. nuo Kalbos kul ū os a sisky ė e minologai, joje nebeli-
ko šios s i ies s aipsnių, be a si ado emos apie als ybinės kalbos s a usą
i jo įgy endinimą i apie Lie u ių kalbos komisijos eiklą. Padaugėjo a-
šinių apie kancelia inę i als ybės dokumen ų kalbą.
Visas Kalbos kul ū os kelias nuo pi mojo iki 80-ojo sąsiu inio apž elg as
81-ajame nume yje, Rasuolės Vlada skienės s aipsnyje „T adicija i nau-
jo ės „Kalbos kul ū oje“ (KK 81, 9–19). Apž alga p adedama nuo įp as i-
nių dalykų – leidinio paski ies i užda inių. Kadangi s a biausias užda i-
nys bu o – eik i kalbos ekomendacijas isuomenei, pi maisiais dešim me-
čiais leidinyje y a o umpi s aipsniai dėl konk ečių siūlymų. Be pama-
žu leidinys suko kalbos kul ū os eo ijos linkme, daugiau dėmesio a si ado
bend iesiems kalbos a osenos eikalams, pas a aisiais me ais kalbos i
isuomenės san ykius links ama nag inė i socioling is iškai. Keičian is lei-
dinio pobūdžiui, kei ėsi i ad esa as, ku iam Kalbos kul ū a ski iama, – iš
p adžių ad esa as bu o plačioji isuomenė, daba Kalbos kul ū a pi miausia
ski iama mokslininkams i aukš ųjų mokyklų dės y ojams, ku ie sa o eiklą
sieja su kalbos mokslu. P ie s aipsnių eikiamos san aukos anglų kalba,
a si ado s aipsnių, pa ašy ų anglų i usų kalbomis.
Nuo 80-ojo sąsiu inio pasi odymo iki penkiasdešim mečio p aėjo eji
me ai, išėjo da ys sąsiu iniai (81–83). A si ado da iena ki a naujo ė,
be ai leidinio bend ojo aizdo nekeičia.
P. KNIŪKŠTA. Kalbos kul ū os p incipai i ideologija
19
Kadangi daugelį me ų Kalbos kul ū ą esu s ebėjęs iš a čiau i pačiam
eko p isidė i p ie jos leidybos, siūlau pluoš elį sa o p isiminimų i pamąs-
ymų apie ją.
ISTORIJA IR IDEOLOGIJA
Apie kalbos kul ū ai ski ą leidinį p adė a gal o i ge okai p ieš 1961 m.
i ai da ė ne ien kalbininkai. Tiesa, kalbos kul ū os e minas ada ne-
bu o papli ęs, kalbė a apie isuomenei ski ą kalbos leidinį. Tokio leidi-
nio idėją 1958 m. kėlė Mokslų akademijos Redakcinės leidybinės a ybos
mokslinis sek e o ius Valdas Pe auskas. Jis pa engė i Mokslų akademi-
jos p eziden ui Juozui Ma uliui pa eikė aš ą, pa adin ą „In o macija dėl
biule enio kalbos klausimais leidimo“ (KK 52, 5). Jame ašoma, kad „pe-
iodinio a p adžioje i nepe iodinio leidinio – pa a ėjo šiuolaikinės lie-
u ių li e a ū inės kalbos klausimais leidimas jau isiškai p ib endęs (ne
daugiau) dalykas“. Jį bū ų galėjusi leis i kalbos d augija, be okios d au-
gijos ada nebu o, ad „šis užda inys daba enka Lie u ių kalbos i li e-
a ū os ins i u ui“.
Idėją, sup an ama, pi miausia u ėjo pa em i Mokslų akademijos ado-
ybė, ją įgy endin i pa es a Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u ui, o čia
okie da bai nebu o di bami be di ek o iaus Kos o Ko sako. P ieš p adedan
da bą, eikėjo nusp ęs i du dalykus: numa y i i pa i in i leidinio pa adi-
nimą i paski i jo engėjus bei edak o ių. Gim oji kalba ada negalėjo bū i,
nes bu o „bu žuazinio laiko a pio“ pa adinimas, juo labiau kad nuo 1958 m.
oks leidinys a gai in as Jung inėse Ame ikos Vals ijose. Pasi ink as pa a-
dinimas Kalbos kul ū a. Leidinį pa es a eng i Daba inės lie u ių li e a ū-
inės kalbos sky iui (sky iai bu o adinami sek o iais), o jo ado as bu o
K. Ul ydas. Tad Kalbos kul ū os engimą i edaga imą į sa o ankas i
paėmė K. Ul ydas.
Be nuo leidinio nenusig ęžė i K. Ko sakas, juo ūpinosi, eikala o, kad
jam s aipsnius ašy ų isų sky ių kalbininkai, ne į da buo ojų indi idua-
lius planus bu o į ašomas punk as „S aipsnelis Kalbos kul ū ai“. Domėjosi
spausdin i pa eik ais eks ais. P ieš i inan sąsiu inį Ins i u o mokslinėje
a yboje jį eikėda o pa eik i di ek o iui. Pe žiū ėda o ak ualiausius s aips-
nius, pasakyda o pas abų, kai ką eikalauda o pa aisy i. Ypač žiū ėjo, kad
nebū ų idėjinių i poli inių klaidų.
20
KALBOS KULTŪRA | 84
Kalbos kul ū os engėjai i pa ys u ėjo žino i, ką galima i ko negalima
ašy i. Neleidžiama bu o Velykų i Kalėdų ašy i su didžiosiomis aidėmis.
Negalėjai saky i, kad kokios no s kalbos klaidos a si ado dėl neigiamos usų
kalbos į akos, eikėjo saky i – dėl ki ų kalbų į akos.
Plikų p opagandinių s aipsnių Kalbos kul ū a nespausdino, be kalbos
eikalus ap a iančiose publikacijose pasi aikyda o anų laikų ideologinių
š ampų. An ai leidinys p is a omas pi majame sąsiu inyje išspausdin a p a-
a me, ku i p asideda: „Ta ybinės san a kos sąlygomis mokslas, echnika
i kul ū a mūsų k aš e nepap as ai g ei ai žengia į p iekį.“ (KK 1, 3). Ta-
ybinė san a ka čia bu a o iniai žodžiai, jie nieko nepasako, ik pap as iems
dalykams di b inai p ilipdo „ a ybinę“ e ike ę – mokslas, echnika i kul-
ū a į p iekį gali ženg i i be a ybinės san a kos sąlygų.
Konjunk ū inių š ampų pasi aikyda o K. Ul ydo s aipsniuose. Jais jis
pa emda o i pas ip inda o sa ąsias kalbos gynimo i ugdymo idėjas, s en-
gėsi jas pa eik i kaip als ybės eikalą i pada y i eiksmingesnes. Ki a e -
us, juos galima sup as i i kaip am ik ą konjunk ū ai a iduodamą duoklę
a galimų aldžios pe kūnų žaibolaidį.
Vieną konjunk ū inį K. Ul ydo pa yzdį sa o s aipsnyje apie kalbos gy-
nimo me a o as y a nu odęs Gied ius Tamaše ičius*. Ci uojamas sakinys iš
s aipsnio Dėl kalbos kul ū os są okos, išspausdin o Kalbos kul ū os 9-ajame
sąsiu inyje: „Ko odami už aukš ą kalbos kul ū ą, ko ojame už galingą kul-
ū os ugdymo p iemonę, už eiksmingą komunizmo kū imo į ankį, o ka -
u i už pačią nacionalinę kul ū ą, nes kalba juk y a s a bi nacionalinės
kul ū os sudedamoji dalis.“ (KK 9, 7–8).
Nesunku sup as i, kad pasakymas „už eiksmingą komunizmo kū imo
į ankį“ y a di b inis sakinio p ielipas, ne i g ama iškai susijęs ne su isu
sakiniu, o ik su an ąja jo dalimi, i y a kaip jos papildas. Kaip di b inį
in a pą ą „komunizmo kū imo į ankį“ galime leng ai p aleis i, nuo o ne-
suy a nei min ies eiga, nei sakinio sin aksė. Jį i e in i eikia kaip kon-
junk ū inį p ielipą. G. Tamaše ičius o „neno i sup as i“ i iš ieno ą p ie-
lipą u inčio sakinio iš eda a iamai K. Ul ydo su o muluo ą „esminę o
me o bend inės lie u ių kalbos ideologijos o mulę“: ko a už kalbos kul ū-
ą = ko a už komunizmo kū imo į ankį = ko a už nacionalinę kul ū ą.
Čia eikia pa ikslin i du dalykus. Pi ma, ne inka ašy i, kad ą o mulę
„su o mula o“ K. Ul ydas. Tokią ją i iš edė, i su o mula o G. Tamaše-
ičius. An a, pa eik oji o mulė iš es a ne okia, kokia išei ų iš sakinio –
* Tamaše ičius G. Me a o os, ku iomis gy i esam. – Naujasis židinys-Aidai, 2011, 5, p. 309.
P. KNIŪKŠTA. Kalbos kul ū os p incipai i ideologija
21
dingo s a bi an oji jo dalis – ko a už kul ū os ugdymo p iemonę. Fo mu-
lės kū ėjui ko a už komunizmą pasi odė s a besnė už kul ū os ugdymo
p iemonę.
Visai neko ek iška, kad iš ieno sakinio iš es a k ei a o mulė aikoma
isam K. Ul ydo a ybinio laiko a pio kalbos ugdymo da bui, ne isai
a ybinio laiko a pio bend inės kalbos ideologijai, aigi ji p ime ama i
Kalbos kul ū ai. Tik oji Kalbos kul ū os ideologija i p incipai ap a i dau-
gelyje joje spausdin ų s aipsnių, be naujas eo ijas ku ian iems pos mo-
de nis ams jas eikia umpai p imin i da ka ą.
PRINCIPAI IR NUOSTATOS
Pi majame sąsiu inyje išspausdin ą p og aminį s aipsnį „Kalbos kul ū os
ugdymo užda iniai“ K. Ul ydas p adeda nuo o, kad „kalba – didžiulis
au os u as, ku į suk o ė mums dešim ys anksčiau gy enusių ka ų. Mūsų
š en a pa eiga ą u ą išsaugo i, pagausin i i pe duo i būsimoms ka oms“
(KK 1, 5). Taigi Kalbos kul ū os ideologijos pi moji p incipinė nuos a a,
kad kalba i au a nea ski iamai susiję dalykai. Jų sa i a pio p iklausomybės
yšiai d ejopi, abipusiai, aiškiau i konk ečiau jie nusaky i ki ame p og a-
miniame K. Ul ydo s aipsnyje „Kalbos isuomeninė esmė“ (KK 27, 3–5).
Kalba au ai s a bi, kad „ elkia i ienija ją a ojančią au ą“ i kad „į i -
ina au os kul ū inius pasiekimus“ (p. 5). Sa o uož u au a a sakinga už
kalbą, „kalba kaip kul ū os pada as, eikalauja iš kiek ieno a o ojo ypa-
ingos globos, ypa ingo dėmesio“ (p. 4).
G. Tamaše ičiui užkliu usiame s aipsnyje „Dėl kalbos kul ū os są okos“
(KK 9, 3–8) nu odomi du okio dėmesio laipsniai, a ba e apai: ienas – ai
sąmoningas, kū ybinis požiū is į pačią kalbos esmę, į jos aidos p ocesus,
an as – ak y us kišimasis į kalbos aidą, pas angos obulin i, u in i kal-
bines aiškos p iemones. Tai an oji p incipinė Kalbos kul ū os i apsk i ai
bend inės kalbos ideologijos nuos a a.
Ne mažiau s a bu, kaip Kalbos kul ū a ją įgy endino.
Nuo pa p adžių ienas s a biausių Kalbos kul ū os užda inių bu o kon-
sul acijų eikimas isuomenei. Pi muosiuose sąsiu iniuose y a o umpi
pa a imai, kaip eikia a kaip ne eikia kalbė i i ašy i. Ka u s eng asi
pa a imus umpai pag įs i, į ikin i skai y ojus, ugdy i jų sąmoningą po-
žiū į į kalbą.
22
KALBOS KULTŪRA | 84
Tačiau konk ečiais pamokymais Kalbos kul ū a nesi enkino. Kaip jau
ma ėme, bu o aiškinami i bend esni kalbos no minimo bei a kybos
klausimai: kalbos i isuomenės san ykiai, kalbos kul ū os sup a imas, šio
da bo ikslai i ba ai. S a s omi i pla esni idiniai pačios kalbos eiškiniai,
be jie nag inėjami ne sausai ling is iškai, o siejami su kalbos a osena,
da omos iš ados dėl jų p ak inio a ojimo. Tai ma y i i iš s aipsnių pa-
adinimų, okių kaip: „Vie o a džių a minių lyčių a s a ymas į li e a ū inę
kalbą“ (B. Sa ukynas, KK 1, 26); „Sin aksinės sanda os aida i no mini-
mas“ (V. Amb azas, KK 51, 66). Kalbos mokslas siejamas su a osenos
po eikiais, einama p ie aikomosios kalbo y os.
Apie kalbos mokslo i a osenos sąsajas nemažai kalbė a jubiliejiniame
1986 m. pasi a ime i ašy a Kalbos kul ū os 52-ajame sąsiu inyje. Ten į
pi mą eilę keliami isuomenės po eikiai. Kalbos kul ū oje spausdinamus
s aipsnius siūloma de in i p ie jų – jei leidinys no i da y i po eikį mūsų
bend inę kalbą a ojančiai isuomenės daliai, jame pa eikiami s aipsniai
ne u i bū i akademinių da bų gabalai (KK 52, 24).
Po ejų me ų ykusiame i Kalbos kul ū os 59-ajame sąsiu inyje ap a-
šy ame pasi a ime dėl da bo i leidybos koo dina imo siūly a s ip in i e-
o inę Kalbos kul ū os k yp į. Kalbė a, kad p adėjus leis i Gim ąją kalbą,
Kalbos kul ū a u ės bū i „s aipsnių inkinys kodi ikacijos i no minimo
klausimais“ (KK 59, 20), ki u o muluo a (p. 16) – „ eo inis i kodi ika-
cinis leidinys“. Vadinasi, Kalbos kul ū oje u ėjo bū i nag inėjami eo iniai
kalbos no minimo, kodi ika imo i a osenos dalykai i iš o da omos
kalbos p ak ikai eikalingos iš ados. Tokių nuos a ų Kalbos kul ū a laikėsi
sep in ojo i aš un ojo dešim uko sąsiu iniuose.
APRAIŠKOS IR LŪKESČIAI
Aš un ojo dešim uko pasku iniuose sąsiu iniuose p adėjo ody is su ben-
d inės kalbos a osena i su kalbos ugdymu nesusijusių ašinių. An ai
78-ajame sąsiu inyje išspausdin as s aipsnis apie naujausius psicholing is-
inius aikų kalbos y imus, ku apž elgiama ki ų k aš ų šios s i ies li e a-
ū a, ki ų šalių y imai i ik ienu ki u į e piamas koks lie u iškas pa-
yzdys. Apie galimybę okių y imų duomenis panaudo i kalbos ugdymui
y a ik pusė sakinio, be en lie u ių kalba isai neminima.
P. KNIŪKŠTA. Kalbos kul ū os p incipai i ideologija
23
Panašių ašinių y a 79-ajame sąsiu inyje: iename abs akčiai, be yšio
su kalbos ugdymu, ap ašinėjamos „ aikiškosios kalbos ypa ybės“, ki ame
„psicholing is iniu požiū iu“ nag inėjami ne kalbos ak ai, o socialinis dau-
giakalbys ės eiškinys – kalbama apie žmones, a ojančius lie u ių, usų
i lenkų kalbas. G e a esan ys sep yni ki i s aipsniai iš iso ap ašinėja ne
lie u ių, o ki ų (la ių, es ų, š edų, no egų, i alų) kalbų p oblemas, šeši
iš jų pa ašy i nelie u iškai. Lie u ių kalbos ugdymui jie nieko neduoda.
P iešingai, paskai ęs, kad I alijoje gim ąja kalba nesi ūpinama, ki as gali
užsimany i aip elg is i Lie u oje. Tokia ideologija Lie u oje jau p adeda-
ma skleis i, ji kėsinasi sk e b is i į Kalbos kul ū ą.
Tokių ap aiškų ma ome Kalbos kul ū os 82-ajame sąsiu inyje. Ryškiausias
o pa yzdys, kad p isidengus kalbo y os pos mode nizmu i ki ų kalbų
analogija, p ipažįs ama eisė „nusiženg i o icialiesiems g ynos i aisyklingos
kalbos eikala imams i keis i iešojoje a osenoje p iim inos kalbos sam-
p a ą“ (KK 82, 122). Ne iesiogiai okias nuo aikas skleidžia socioling is i-
nių y imų ap ašai, ku nag inėjami ne kalbos eiškiniai i ne a ski ų i-
suomenės sluoksnių kalba, o subjek y ios nuos a os i požiū is, ne isada
eigiamas, į bend inę kalbą. Nuo kalbo y os i kalbos y imo sukama į
kalbos sociologiją.
Ap ašinėjamas ne ik lie u ių požiū is į kalbą i ne ik požiū is į lie u ių
kalbą. A ski u s aipsniu aiškinama, kaip gim ąją kalbą sup an a Lie u os
usai i usakalbiai. Ką okie y imai gali duo i mūsų kalbos ugdymui? I
isai sunku sup as i, kam Kalbos kul ū os skai y ojams eikalinga in o ma-
cija apie usiškus keiksmažodžius la ių kalbos ado ėlyje.
Tokia niū ia gaida baig i jubiliejinius pamąs ymus bū ų i neg ažu, i
ne eisinga. Dauguma Kalbos kul ū os publikacijų y a įdomios, ak ualios i
p asmingos. Simboliška, kad jubiliejinių me ų nume is (83) ski as Jono
Jablonskio 150-osioms gimimo me inėms. Ne ka ą minimi jo skelb i
kalbos puoselėjimo p incipai, ku ių s engiasi laiky is i Kalbos kul ū a.
Ci uojami p eziden o An ano Sme onos žodžiai, kad J. Jablonskiui „ ūpė-
da o isa, kas liesda o lie u ių likimą, labiausiai, žinoma, jų kalba i aš-
ai“ (p. 19). P imenama, kad J. Jablonskio eiginiai „ isada g indžiami
ak ais“ (p. 54), o kalbos no mas jis eikė „ emdamasis gy ąja žmonių
kalba“ (p. 44). P imenami Juozo Balčikonio žodžiai apie da ieną J. Jab-
lonskio ypa ybę – oškimą, kad jo „pasiek i mokslo ezul a ai bū ų pasi-
sa in i plačios isuomenės“ (p. 19).
24
KALBOS KULTŪRA | 84
Pas a oji ypa ybė ypač s a bi Kalbos kul ū ai, nes jai isada ūpėjo i u i
ūpė i, kad jos skelbiami eiginiai i siūlymai bū ų p iim i. O kad bū ų
p iim i i „pasisa in i“, jie u i bū i eikalingi i sup an ami isuomenei.
Tam ne eikia didelių sociologijų nei klajonių po ki as kalbas, be eikia
daugiau sup a imo, kad gim oji kalba y a au os kul ū os e ybė. I daugiau
okį sup a imą u inčių bend ada bių!
Gau a 2011 11 29
