„Kalbos kultūros“ principai ir ideologija

P. KNIŪKŠTA. Kalbos kul ū os p incipai i ideologija 17 PRANAS KNIŪKŠTA KALBOS KULTŪROS PRINCIPAI IR IDEOLOGIJA Sulaukėme g ažaus Kalbos kul ū os jubiliejaus, 2011 me ais suėjo leidinio penkiasdešim me is. Tokiomis p ogomis įp as a apž elg i sukak u inį lai- ko a pį, ap a i nu eik us da bus, apmąs y i jų eikšmę i p asmę. Čia okios apž algos nebus, jų p i ašy a minin mažesnius Kalbos kul ū os jubiliejus. Ben umpai p isiminkime en išsaky as s a biausias min is. APŽVALGŲ APŽVALGA Pi masis Kalbos kul ū os dešim ukas ap a as 1966 me ais išėjusiame dešim- ajame sąsiu inyje, ku išspausdin as Kazio Ul ydo s aipsnis „Dešim „Kal- bos kul ū os“ sąsiu inių“ (KK 10, 3–8). P isimenamos leidinio a si adimo aplinkybės, p iežas ys i ikslas – obulin i i u in i gim ąją kalbą. Ap a - os kalbos s i ys, ku ias nag inėja i u i nag inė i Kalbos kul ū a. T umpai a ian , pa eik a nu eik o da bo apž alga i a ei ies eiklos p og ama. Kaip a p og ama ykdy a, ma y i iš Kalbos kul ū os jubiliejaus minėjimo 1986 me ais. Iš ik ųjų ada bu o minimos d i sukak ys – suėjo 25 me ai nuo leidinio pasi odymo i išspausdin as jo penkiasdešim as sąsiu inis. Tam ski as Kalbos kul ū os 51-asis nume is. Jis, panašiai kaip i dešim asis są- siu inis, p asideda K. Ul ydo s aipsniu „Penkiasdešim „Kalbos kul ū os“ sąsiu inių“ (KK 51, 3–6), ku iame p imenami pi mieji Kalbos kul ū os žingsniai, a dijami engėjai i ak y iausi au o iai, be išėjusių sąsiu inių u inys nenag inėjamas. Daugiausia kalbama apie a ei į. Pab ėžiama, kad Kalbos kul ū a u i ody i „ ai, kas skai y ojui ak ualiausia, eikalingiausia, įdomiausia i ka u p ieinamiausia“ (p. 5). Ki i o sąsiu inio s aipsniai apž elgia leidinio nuei ą kelią. Apie p o- g amą i jos ykdymą ašoma Vi o Labučio ašinyje „Kalbos kul ū os“ p og ama i da bo ba ai“ (KK 51, 7–11). Panaši i P ano Kniūkš os publi- 18 KALBOS KULTŪRA | 84 kacija „Apie „Kalbos kul ū os“ p incipus, me odiką i siūlymų po eikį“ (KK 51, 12–37). Čia, be pačių aisymų i siūlymų, ap a iami i jų a ga siai bei ezul a ai. A ski as s i is apž elgia Kazimie as Gai enis („Te minų a - kybos i no minimo dalykai „Kalbos kul ū oje“, KK 51, 38–43) i Vi alija Maciejauskienė („Kalbos kul ū a“ apie mūsų a dyną“, KK 51, 43–47). Sukak ies p oga su eng as pasi a imas (1986 m. gegužės 15 d.), jame išsaky os min ys išdės y os 52-ajame sąsiu inyje: daugiausia kalbama apie leidinio a ei ies planus i užda inius, apie kalbos kul ū os da bą apsk i ai. Pageidaujama labiau ūpin is mokyklos kalba, ugdy i eikalų aš ų i moks- lo kalbą, o s a biausia – siūloma plės i yšius su isuomene i nenu ol i nuo jos po eikių. Leidinio 75-ajame sąsiu inyje paskelb a apž alga, ku ap a iami 25 są- siu iniai (51–75), išėję nuo 1986 iki 2002 me ų. Pe ą laiko a pį Kalbos kul ū a ne eko sa o s a ego i a sakomojo edak o iaus K. Ul ydo, į yko nemažai ki okių edakcinės kolegijos pasikei imų, be da bo ikslai i už- da iniai liko ie pa ys. Kiek labiau pasikei ė ema ika i s a s omų klausimų a as. Kai 1994 m. nuo Kalbos kul ū os a sisky ė e minologai, joje nebeli- ko šios s i ies s aipsnių, be a si ado emos apie als ybinės kalbos s a usą i jo įgy endinimą i apie Lie u ių kalbos komisijos eiklą. Padaugėjo a- šinių apie kancelia inę i als ybės dokumen ų kalbą. Visas Kalbos kul ū os kelias nuo pi mojo iki 80-ojo sąsiu inio apž elg as 81-ajame nume yje, Rasuolės Vlada skienės s aipsnyje „T adicija i nau- jo ės „Kalbos kul ū oje“ (KK 81, 9–19). Apž alga p adedama nuo įp as i- nių dalykų – leidinio paski ies i užda inių. Kadangi s a biausias užda i- nys bu o – eik i kalbos ekomendacijas isuomenei, pi maisiais dešim me- čiais leidinyje y a o umpi s aipsniai dėl konk ečių siūlymų. Be pama- žu leidinys suko kalbos kul ū os eo ijos linkme, daugiau dėmesio a si ado bend iesiems kalbos a osenos eikalams, pas a aisiais me ais kalbos i isuomenės san ykius links ama nag inė i socioling is iškai. Keičian is lei- dinio pobūdžiui, kei ėsi i ad esa as, ku iam Kalbos kul ū a ski iama, – iš p adžių ad esa as bu o plačioji isuomenė, daba Kalbos kul ū a pi miausia ski iama mokslininkams i aukš ųjų mokyklų dės y ojams, ku ie sa o eiklą sieja su kalbos mokslu. P ie s aipsnių eikiamos san aukos anglų kalba, a si ado s aipsnių, pa ašy ų anglų i usų kalbomis. Nuo 80-ojo sąsiu inio pasi odymo iki penkiasdešim mečio p aėjo eji me ai, išėjo da ys sąsiu iniai (81–83). A si ado da iena ki a naujo ė, be ai leidinio bend ojo aizdo nekeičia. P. KNIŪKŠTA. Kalbos kul ū os p incipai i ideologija 19 Kadangi daugelį me ų Kalbos kul ū ą esu s ebėjęs iš a čiau i pačiam eko p isidė i p ie jos leidybos, siūlau pluoš elį sa o p isiminimų i pamąs- ymų apie ją. ISTORIJA IR IDEOLOGIJA Apie kalbos kul ū ai ski ą leidinį p adė a gal o i ge okai p ieš 1961 m. i ai da ė ne ien kalbininkai. Tiesa, kalbos kul ū os e minas ada ne- bu o papli ęs, kalbė a apie isuomenei ski ą kalbos leidinį. Tokio leidi- nio idėją 1958 m. kėlė Mokslų akademijos Redakcinės leidybinės a ybos mokslinis sek e o ius Valdas Pe auskas. Jis pa engė i Mokslų akademi- jos p eziden ui Juozui Ma uliui pa eikė aš ą, pa adin ą „In o macija dėl biule enio kalbos klausimais leidimo“ (KK 52, 5). Jame ašoma, kad „pe- iodinio a p adžioje i nepe iodinio leidinio – pa a ėjo šiuolaikinės lie- u ių li e a ū inės kalbos klausimais leidimas jau isiškai p ib endęs (ne daugiau) dalykas“. Jį bū ų galėjusi leis i kalbos d augija, be okios d au- gijos ada nebu o, ad „šis užda inys daba enka Lie u ių kalbos i li e- a ū os ins i u ui“. Idėją, sup an ama, pi miausia u ėjo pa em i Mokslų akademijos ado- ybė, ją įgy endin i pa es a Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u ui, o čia okie da bai nebu o di bami be di ek o iaus Kos o Ko sako. P ieš p adedan da bą, eikėjo nusp ęs i du dalykus: numa y i i pa i in i leidinio pa adi- nimą i paski i jo engėjus bei edak o ių. Gim oji kalba ada negalėjo bū i, nes bu o „bu žuazinio laiko a pio“ pa adinimas, juo labiau kad nuo 1958 m. oks leidinys a gai in as Jung inėse Ame ikos Vals ijose. Pasi ink as pa a- dinimas Kalbos kul ū a. Leidinį pa es a eng i Daba inės lie u ių li e a ū- inės kalbos sky iui (sky iai bu o adinami sek o iais), o jo ado as bu o K. Ul ydas. Tad Kalbos kul ū os engimą i edaga imą į sa o ankas i paėmė K. Ul ydas. Be nuo leidinio nenusig ęžė i K. Ko sakas, juo ūpinosi, eikala o, kad jam s aipsnius ašy ų isų sky ių kalbininkai, ne į da buo ojų indi idua- lius planus bu o į ašomas punk as „S aipsnelis Kalbos kul ū ai“. Domėjosi spausdin i pa eik ais eks ais. P ieš i inan sąsiu inį Ins i u o mokslinėje a yboje jį eikėda o pa eik i di ek o iui. Pe žiū ėda o ak ualiausius s aips- nius, pasakyda o pas abų, kai ką eikalauda o pa aisy i. Ypač žiū ėjo, kad nebū ų idėjinių i poli inių klaidų. 20 KALBOS KULTŪRA | 84 Kalbos kul ū os engėjai i pa ys u ėjo žino i, ką galima i ko negalima ašy i. Neleidžiama bu o Velykų i Kalėdų ašy i su didžiosiomis aidėmis. Negalėjai saky i, kad kokios no s kalbos klaidos a si ado dėl neigiamos usų kalbos į akos, eikėjo saky i – dėl ki ų kalbų į akos. Plikų p opagandinių s aipsnių Kalbos kul ū a nespausdino, be kalbos eikalus ap a iančiose publikacijose pasi aikyda o anų laikų ideologinių š ampų. An ai leidinys p is a omas pi majame sąsiu inyje išspausdin a p a- a me, ku i p asideda: „Ta ybinės san a kos sąlygomis mokslas, echnika i kul ū a mūsų k aš e nepap as ai g ei ai žengia į p iekį.“ (KK 1, 3). Ta- ybinė san a ka čia bu a o iniai žodžiai, jie nieko nepasako, ik pap as iems dalykams di b inai p ilipdo „ a ybinę“ e ike ę – mokslas, echnika i kul- ū a į p iekį gali ženg i i be a ybinės san a kos sąlygų. Konjunk ū inių š ampų pasi aikyda o K. Ul ydo s aipsniuose. Jais jis pa emda o i pas ip inda o sa ąsias kalbos gynimo i ugdymo idėjas, s en- gėsi jas pa eik i kaip als ybės eikalą i pada y i eiksmingesnes. Ki a e - us, juos galima sup as i i kaip am ik ą konjunk ū ai a iduodamą duoklę a galimų aldžios pe kūnų žaibolaidį. Vieną konjunk ū inį K. Ul ydo pa yzdį sa o s aipsnyje apie kalbos gy- nimo me a o as y a nu odęs Gied ius Tamaše ičius*. Ci uojamas sakinys iš s aipsnio Dėl kalbos kul ū os są okos, išspausdin o Kalbos kul ū os 9-ajame sąsiu inyje: „Ko odami už aukš ą kalbos kul ū ą, ko ojame už galingą kul- ū os ugdymo p iemonę, už eiksmingą komunizmo kū imo į ankį, o ka - u i už pačią nacionalinę kul ū ą, nes kalba juk y a s a bi nacionalinės kul ū os sudedamoji dalis.“ (KK 9, 7–8). Nesunku sup as i, kad pasakymas „už eiksmingą komunizmo kū imo į ankį“ y a di b inis sakinio p ielipas, ne i g ama iškai susijęs ne su isu sakiniu, o ik su an ąja jo dalimi, i y a kaip jos papildas. Kaip di b inį in a pą ą „komunizmo kū imo į ankį“ galime leng ai p aleis i, nuo o ne- suy a nei min ies eiga, nei sakinio sin aksė. Jį i e in i eikia kaip kon- junk ū inį p ielipą. G. Tamaše ičius o „neno i sup as i“ i iš ieno ą p ie- lipą u inčio sakinio iš eda a iamai K. Ul ydo su o muluo ą „esminę o me o bend inės lie u ių kalbos ideologijos o mulę“: ko a už kalbos kul ū- ą = ko a už komunizmo kū imo į ankį = ko a už nacionalinę kul ū ą. Čia eikia pa ikslin i du dalykus. Pi ma, ne inka ašy i, kad ą o mulę „su o mula o“ K. Ul ydas. Tokią ją i iš edė, i su o mula o G. Tamaše- ičius. An a, pa eik oji o mulė iš es a ne okia, kokia išei ų iš sakinio – * Tamaše ičius G. Me a o os, ku iomis gy i esam. – Naujasis židinys-Aidai, 2011, 5, p. 309. P. KNIŪKŠTA. Kalbos kul ū os p incipai i ideologija 21 dingo s a bi an oji jo dalis – ko a už kul ū os ugdymo p iemonę. Fo mu- lės kū ėjui ko a už komunizmą pasi odė s a besnė už kul ū os ugdymo p iemonę. Visai neko ek iška, kad iš ieno sakinio iš es a k ei a o mulė aikoma isam K. Ul ydo a ybinio laiko a pio kalbos ugdymo da bui, ne isai a ybinio laiko a pio bend inės kalbos ideologijai, aigi ji p ime ama i Kalbos kul ū ai. Tik oji Kalbos kul ū os ideologija i p incipai ap a i dau- gelyje joje spausdin ų s aipsnių, be naujas eo ijas ku ian iems pos mo- de nis ams jas eikia umpai p imin i da ka ą. PRINCIPAI IR NUOSTATOS Pi majame sąsiu inyje išspausdin ą p og aminį s aipsnį „Kalbos kul ū os ugdymo užda iniai“ K. Ul ydas p adeda nuo o, kad „kalba – didžiulis au os u as, ku į suk o ė mums dešim ys anksčiau gy enusių ka ų. Mūsų š en a pa eiga ą u ą išsaugo i, pagausin i i pe duo i būsimoms ka oms“ (KK 1, 5). Taigi Kalbos kul ū os ideologijos pi moji p incipinė nuos a a, kad kalba i au a nea ski iamai susiję dalykai. Jų sa i a pio p iklausomybės yšiai d ejopi, abipusiai, aiškiau i konk ečiau jie nusaky i ki ame p og a- miniame K. Ul ydo s aipsnyje „Kalbos isuomeninė esmė“ (KK 27, 3–5). Kalba au ai s a bi, kad „ elkia i ienija ją a ojančią au ą“ i kad „į i - ina au os kul ū inius pasiekimus“ (p. 5). Sa o uož u au a a sakinga už kalbą, „kalba kaip kul ū os pada as, eikalauja iš kiek ieno a o ojo ypa- ingos globos, ypa ingo dėmesio“ (p. 4). G. Tamaše ičiui užkliu usiame s aipsnyje „Dėl kalbos kul ū os są okos“ (KK 9, 3–8) nu odomi du okio dėmesio laipsniai, a ba e apai: ienas – ai sąmoningas, kū ybinis požiū is į pačią kalbos esmę, į jos aidos p ocesus, an as – ak y us kišimasis į kalbos aidą, pas angos obulin i, u in i kal- bines aiškos p iemones. Tai an oji p incipinė Kalbos kul ū os i apsk i ai bend inės kalbos ideologijos nuos a a. Ne mažiau s a bu, kaip Kalbos kul ū a ją įgy endino. Nuo pa p adžių ienas s a biausių Kalbos kul ū os užda inių bu o kon- sul acijų eikimas isuomenei. Pi muosiuose sąsiu iniuose y a o umpi pa a imai, kaip eikia a kaip ne eikia kalbė i i ašy i. Ka u s eng asi pa a imus umpai pag įs i, į ikin i skai y ojus, ugdy i jų sąmoningą po- žiū į į kalbą. 22 KALBOS KULTŪRA | 84 Tačiau konk ečiais pamokymais Kalbos kul ū a nesi enkino. Kaip jau ma ėme, bu o aiškinami i bend esni kalbos no minimo bei a kybos klausimai: kalbos i isuomenės san ykiai, kalbos kul ū os sup a imas, šio da bo ikslai i ba ai. S a s omi i pla esni idiniai pačios kalbos eiškiniai, be jie nag inėjami ne sausai ling is iškai, o siejami su kalbos a osena, da omos iš ados dėl jų p ak inio a ojimo. Tai ma y i i iš s aipsnių pa- adinimų, okių kaip: „Vie o a džių a minių lyčių a s a ymas į li e a ū inę kalbą“ (B. Sa ukynas, KK 1, 26); „Sin aksinės sanda os aida i no mini- mas“ (V. Amb azas, KK 51, 66). Kalbos mokslas siejamas su a osenos po eikiais, einama p ie aikomosios kalbo y os. Apie kalbos mokslo i a osenos sąsajas nemažai kalbė a jubiliejiniame 1986 m. pasi a ime i ašy a Kalbos kul ū os 52-ajame sąsiu inyje. Ten į pi mą eilę keliami isuomenės po eikiai. Kalbos kul ū oje spausdinamus s aipsnius siūloma de in i p ie jų – jei leidinys no i da y i po eikį mūsų bend inę kalbą a ojančiai isuomenės daliai, jame pa eikiami s aipsniai ne u i bū i akademinių da bų gabalai (KK 52, 24). Po ejų me ų ykusiame i Kalbos kul ū os 59-ajame sąsiu inyje ap a- šy ame pasi a ime dėl da bo i leidybos koo dina imo siūly a s ip in i e- o inę Kalbos kul ū os k yp į. Kalbė a, kad p adėjus leis i Gim ąją kalbą, Kalbos kul ū a u ės bū i „s aipsnių inkinys kodi ikacijos i no minimo klausimais“ (KK 59, 20), ki u o muluo a (p. 16) – „ eo inis i kodi ika- cinis leidinys“. Vadinasi, Kalbos kul ū oje u ėjo bū i nag inėjami eo iniai kalbos no minimo, kodi ika imo i a osenos dalykai i iš o da omos kalbos p ak ikai eikalingos iš ados. Tokių nuos a ų Kalbos kul ū a laikėsi sep in ojo i aš un ojo dešim uko sąsiu iniuose. APRAIŠKOS IR LŪKESČIAI Aš un ojo dešim uko pasku iniuose sąsiu iniuose p adėjo ody is su ben- d inės kalbos a osena i su kalbos ugdymu nesusijusių ašinių. An ai 78-ajame sąsiu inyje išspausdin as s aipsnis apie naujausius psicholing is- inius aikų kalbos y imus, ku apž elgiama ki ų k aš ų šios s i ies li e a- ū a, ki ų šalių y imai i ik ienu ki u į e piamas koks lie u iškas pa- yzdys. Apie galimybę okių y imų duomenis panaudo i kalbos ugdymui y a ik pusė sakinio, be en lie u ių kalba isai neminima. P. KNIŪKŠTA. Kalbos kul ū os p incipai i ideologija 23 Panašių ašinių y a 79-ajame sąsiu inyje: iename abs akčiai, be yšio su kalbos ugdymu, ap ašinėjamos „ aikiškosios kalbos ypa ybės“, ki ame „psicholing is iniu požiū iu“ nag inėjami ne kalbos ak ai, o socialinis dau- giakalbys ės eiškinys – kalbama apie žmones, a ojančius lie u ių, usų i lenkų kalbas. G e a esan ys sep yni ki i s aipsniai iš iso ap ašinėja ne lie u ių, o ki ų (la ių, es ų, š edų, no egų, i alų) kalbų p oblemas, šeši iš jų pa ašy i nelie u iškai. Lie u ių kalbos ugdymui jie nieko neduoda. P iešingai, paskai ęs, kad I alijoje gim ąja kalba nesi ūpinama, ki as gali užsimany i aip elg is i Lie u oje. Tokia ideologija Lie u oje jau p adeda- ma skleis i, ji kėsinasi sk e b is i į Kalbos kul ū ą. Tokių ap aiškų ma ome Kalbos kul ū os 82-ajame sąsiu inyje. Ryškiausias o pa yzdys, kad p isidengus kalbo y os pos mode nizmu i ki ų kalbų analogija, p ipažįs ama eisė „nusiženg i o icialiesiems g ynos i aisyklingos kalbos eikala imams i keis i iešojoje a osenoje p iim inos kalbos sam- p a ą“ (KK 82, 122). Ne iesiogiai okias nuo aikas skleidžia socioling is i- nių y imų ap ašai, ku nag inėjami ne kalbos eiškiniai i ne a ski ų i- suomenės sluoksnių kalba, o subjek y ios nuos a os i požiū is, ne isada eigiamas, į bend inę kalbą. Nuo kalbo y os i kalbos y imo sukama į kalbos sociologiją. Ap ašinėjamas ne ik lie u ių požiū is į kalbą i ne ik požiū is į lie u ių kalbą. A ski u s aipsniu aiškinama, kaip gim ąją kalbą sup an a Lie u os usai i usakalbiai. Ką okie y imai gali duo i mūsų kalbos ugdymui? I isai sunku sup as i, kam Kalbos kul ū os skai y ojams eikalinga in o ma- cija apie usiškus keiksmažodžius la ių kalbos ado ėlyje. Tokia niū ia gaida baig i jubiliejinius pamąs ymus bū ų i neg ažu, i ne eisinga. Dauguma Kalbos kul ū os publikacijų y a įdomios, ak ualios i p asmingos. Simboliška, kad jubiliejinių me ų nume is (83) ski as Jono Jablonskio 150-osioms gimimo me inėms. Ne ka ą minimi jo skelb i kalbos puoselėjimo p incipai, ku ių s engiasi laiky is i Kalbos kul ū a. Ci uojami p eziden o An ano Sme onos žodžiai, kad J. Jablonskiui „ ūpė- da o isa, kas liesda o lie u ių likimą, labiausiai, žinoma, jų kalba i aš- ai“ (p. 19). P imenama, kad J. Jablonskio eiginiai „ isada g indžiami ak ais“ (p. 54), o kalbos no mas jis eikė „ emdamasis gy ąja žmonių kalba“ (p. 44). P imenami Juozo Balčikonio žodžiai apie da ieną J. Jab- lonskio ypa ybę – oškimą, kad jo „pasiek i mokslo ezul a ai bū ų pasi- sa in i plačios isuomenės“ (p. 19). 24 KALBOS KULTŪRA | 84 Pas a oji ypa ybė ypač s a bi Kalbos kul ū ai, nes jai isada ūpėjo i u i ūpė i, kad jos skelbiami eiginiai i siūlymai bū ų p iim i. O kad bū ų p iim i i „pasisa in i“, jie u i bū i eikalingi i sup an ami isuomenei. Tam ne eikia didelių sociologijų nei klajonių po ki as kalbas, be eikia daugiau sup a imo, kad gim oji kalba y a au os kul ū os e ybė. I daugiau okį sup a imą u inčių bend ada bių! Gau a 2011 11 29