216
Kalbos Kul ū a | 85
KAZIMIERAS GARŠVA
lie u ių kalbos ins i u as
lIE uVos Mo E Ų NEP IEsaGINĖs
(la VIŠKos Da Ybos) PaVa DĖs
ESMINIAI ŽODŽIAI:
pa a dės, da yba, a mės, bend inė kalba.
1. ĮVaDas
P ieš dešim me į Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai (VlKK) p iėmus
nu a imą dėl lie u os mo e ų pa a džių galimo o icialaus umpinimo,
daugelis apie ai nežinojo, o žinojusieji nek eipė eikiamo dėmesio. Šne-
kė i daugiau p adė a ik po šeše ių me ų, kai neįp as os mo e ų pa a džių
galūnės ėmė bady i akis i ausis, o li uanis as albinas Pe ulis 2009 m. ko o
26 d. lie u ių kalbos ins i u o Va dyno sky iui į eikė aš ą „Dėl VlKK
2003-06-26 nu a imo N . N-2 (87) „Dėl mo e ų pa a džių da ymo“ a šau-
kimo“, ku iame jis ašė:
lie u ių kalba, seniausia gy oji indoeu opiečių kalba, pasižymi ypa ingu g ožiu,
skambumu, u ingumu, ža i i unikalia, obuliausia pa a džių da ybos sis ema.
ik mūsų au os susiku oje kalboje y ai, me gai ės i iš ekėjusios mo e ys
u i ski ingos da ybos, sa aip g ažiai skambančias, linksniuojamas, su ki omis
kalbos dalimis de inamas pa a des. Me gaičių pa a dės su mažybinėmis p iesago-
mis o ganiškai a i inka jų amžiaus ypa ybes, maloniai skamba. Nepaka ojamai
g ažios, o iginalios i iš ekėjusių mo e ų pa a dės su adicinėmis p iesagomis -ien-,
-(i)u ien-. Jos odo š en ą p iklausymą šeimai, simbolizuoja iš ikimybę, glaudžius
su uok inių san ykius. ik amo aliai, nega bingai gy enančios mo e ys paniekina-
mai adinamos p a a dėmis be šių p iesagų.
Vals ybinė lie u ių kalbos komisija 2003 m. bi želio 26 d. nu a imu N . N-2
(87) „Dėl mo e ų pa a džių da ymo“ leido da y i mo e ų pa a des iš y iškos
pa a dės o mos su galūne -ė. Visos lie u ių au os nuo seno a ojamos panieki-
namosios p a a dės pa e imas nees e iškai skambančia o icialia pa a de – p ece-
den o ne u in i nedo ano ina, skubiai aisy ina klaida. ai sąmoninga ieno iš
b angiausių gim osios kalbos u ų išda ys ė.
absu diški i mo y ai bei p iežas ys, dėl ku ių bu o su yp as mūsų kalbos pe -
las. Jeigu jau aip okš ama nuslėp i šeiminę padė į, ai galima pada y i ci ilizuo u,
adiciniu, lie u ių kalbai p iim inu būdu – pasiliekan me gau inę pa a dę.
K. Ga ŠVa. lie u os mo e ų nep iesaginės (la iškos da ybos) pa a dės
217
P ašy ume ge biamą seimą skubos a ka sp ęs i klausimą dėl VlKK 2003 m.
bi želio 26 d. nu a imo N . N-2 (87) „Dėl mo e ų pa a džių da ymo“ a šaukimo.
Paga biai, albinas Pe ulis, pedagogas li uanis as.
Ne ukus as aš as su da keliolikos kul ū os i mokslo žmonių, p i a-
iančių keliamoms min ims, pa ašais bu o į eik as lie u os espublikos
seimo Pi mininkui.
Žu nalis ų k ie imu ada yko diskusijos lie u os ele izijoje (laida „ ei-
sė žino i“), Respublikos laik aš yje, daug žinių bu o Del yje, ki ose in e -
ne o s e ainėse. ačiau Kalbos komisijos nu a imas liko nea šauk as.
s a s an p ašymą a šauk i nu a imą, VlKK bu o pažeis a p ocedū a:
neap a i isi u imi a gumen ai už i p ieš di b ines pa a des, nesu ink a
isa in o macija, nesikonsul uo a šiuo klausimu su lie u ių kalbos ins i u-
o Va dyno sky iumi (ku is šiuo klausimu lie u oje y a kompe en ingiau-
sia ins i ucija) i ki omis o ganizacijomis, į šio klausimo s a s ymą nek ies-
as nė ienas iš pa eiškėjų i neap a i jų a gumen ai. aip pa nepakanka-
mai a asi su kalbo y os specialis ais, moky ojais, isuomene.
Pa a dė nė a ien asmens eikalas i p ekės ženklas. ai i au os kul ū os
pa eldas, ku is u i bū i saugomas. Kalba y a žmonių bend a imo p iemonė
i jai galioja no mos, ku ios žmonėms u i bū i aiškios, p iim inos, nesukel-
i neigiamos eakcijos. s aipsnio ikslas i y a pa eik i a gumen ų, kodėl
nep iesaginės mo e ų pa a dės ne inkamos o icialiajai lie u ių kalbai.
2. aDICINIs Mo E Ų ĮVa DIJIMas
lie u iai i daugelis ki ų indoeu opiečių seno ėje u ėjo ik a dą (be pa-
a dės). Ne kilmingi lie u iai, ku ie pa a des ga o pi miausia, 1390 m.
su a yje da minimi ik a dais. lie u ių mo e ų a dai ada i ėliau nuo
y ų a dų sky ėsi ik galūne -a a -ė, plg. Daũgi das – Daũgi da, Daũgi dis –
Daũgi dė i . . lie u oje pa a dės susi o ma o pe 400 me ų nuo XV a.
iki XVIII a. pabaigos ( als iečiai i mo e ys pa a des ga o ėliausiai). Pa-
našiai bu o i g e imose als ybėse: Vokie ijoje, lenkijoje pa a dės susida-
ė XIII–XIX a., la ijoje – XVIII a. (o icialiai – 1800 m.), usijoje – XIX–
XX a. (plg. Zinke ičius 2008: 29–42).
lie u ių mo e ų pa a dės susida ė iš y ų pa a džių XVI–XVIII a. Me -
gaičių pa a dės u ėjo p iesagas -ai ė, -y ė, -(i)ū ė, -u ė ( a mėse: -aičia, -yčia,
-(i)ūčia, -ikė, -(i)ukė, -ėlė, -okė i pan.). Iš ekėjusių mo e ų pa a dės bu o
218
Kalbos Kul ū a | 85
suda omos iš y o pa a dės, p idedan lie u išką p iesagą -ienė (p ie u ka-
mieno asmen a džių i -(i)u ienė), plg. S ipienė, G igienė, Kai ienė, Ožki-
nienė, Rimkūnienė, Ska džiu ienė.
lo yniškai, lenkiškai, usiškai ašy uose lie u os a chy ų dokumen uo-
se daugelis pa a džių i jų p iesagos y a išk aipy os. P iesaga -ienė lie u iš-
kai dažnai nemokėjusių aš ininkų s e imomis abėcėlėmis aip pa ašy a
į ai iai: -iene, -ienie, -ienia, -iena, -ene, -enie, -enia, -ena i . . (plg. Macie-
jauskienė 1991: 256–300). os pačiõs p iesagos į ai ų už ašymą lėmė ne
ik s e imų kalbų ašyba, be i lie u os ski ingos a mės, penkiolika pa-
a mių bei apie 100 šnek ų, ku iose as pa s ga sas gali bū i ski ingai iš-
a iamas, be dėsningai a i inka ą pa į bend inės kalbos ga są. Pa yzdžiui,
šiau ės pane ėžiškių a mėje Žėkenė a iama Žėkene / Žikene, o Báikienė –
Báikene / Báikėne / Báikine (neki čiuo uose skiemenyse balsiai edukuoja-
mi, išlieka nepapla in as jų a ian as).
P iesaga -ien- bal ų kalbų a dyne y a a ojama seniai. Pama iniu žodžiu
pasakomo asmens žmonai pa adin i ši p iesaga a ojama i bend iniuose
žodžiuose dėdienė, b olienė, uoš ienė. la ijoje y a upė Blydiena, gy en ie-
ės Saliena, Sk udaliena i . . (lie u ių kalboje ją a i ik ų p iesaga -yn-).
abejo ina, a su šia p iesaga galima g e in i i XIII a. ie o a dį, okiškai
už ašy ą Blidenen (daba i Blīdiene, Blīdiena, ž . Žeimelis 2010: 351).
lenkų kalba lie u oje ašy uose aš uose p iesaga -ienė ne iš ka o ga-
lėjo p asimuš i į iešumą. Žinan y o pa a dę, mo e s pa a dės nelabai
eikėjo i klaus i, odėl iš ekėjusias mo e is už ašyda o su sla iška p iesaga
-o a (neiš ekėjusias – su -o na). Iš oli a ykusiems aš ininkams lie u ių
kalbos da yba bu o labai keis a, nesup an ama, i jie s engėsi jos eng i.
Mo e ų pa a džių da yboje p iesaga -ienė daugiau kaip 100 me ų a o-
jama ne ik bend inėje lie u ių kalboje. Ši p iesaga jau pusę ūks an mečio
a o a isose lie u ių kalbos pa a mėse i šnek ose, i ne už lie u os ibų.
apie 130 km į šiau ę nuo Za asų y a Ciskodo pa apija, ku ioje p ieš 100
i 70 me ų ką ik iš ekėjusią me giną „iš ka o adinda o Mo oziene, Ko -
sakiene, Čepuliene, Leide iene, o o la ių kalbos plo e nė a“1. E ninių žemių
lie u ės sa o pa a des su p iesaga -ienė išlaikė Ind icos, laukesos, Daug-
pilio, aknys os i ki ose la ijos ie ose, Gudijos, lenkijos, Kanados, JaV
i ki ose šalyse ( ai odo an kapių į ašai).
1 Iš 2012 m. liepos 21 d. Ciskodo lie u ininkų palikuonės a. Vasilje os laiško s aipsnio au-
o iui.
K. Ga ŠVa. lie u os mo e ų nep iesaginės (la iškos da ybos) pa a dės
219
Ginan naujųjų pa a džių da ybą mėgs ama ka o i, jog kelios Šiau ės
lie u os mo e ys XVII a. me ikuose bu o už ašy os De kin e, Loke, Raude
(plg. salys 1983: 14). be ne eikė ų nu ylė i i ki ko šiuo klausimu: 1) ai
labai mažai papli ęs dalykas; 2) ai y a ne pa a dė, o p ie a dis – pažymi-
masis žodis p ie a do, nu odan isokias p a a des, ė o a dą, ama o,
kilmės, gy enamosios ie os pa adinimus2; 3) uo me u als iečių pa a dės
ik o ma osi, jų sis emos da nebu o i asmenybę bandy a sukonk e in i
į ai iais būdais; 4) pasienyje su la ija okioms o moms į akos u i i la ių
kalba; 5) De kin is y a senas a das, o a dų da yba y a kiek ki okia nei
pa a džių; 6) ai gali bū i ienka inis neo icialus dalykas, kaip oje pačio-
je Šiau ės lie u oje jaunesnįjį Ka ei ą šnekamojoje kalboje adina Ka ei-
iuku, o Ka ei ai ę – Ka ei iuke. aip bu o suda omos i aikų pa a dės
(Žeimelis 2010: 351).
Da mėgs ama ka o i, jog ka ą Jonas Jablonskis, įsikalbėjus apie pa a -
des, sakė negalįs p ip as i, kad pi moką adiname Laukiù (neo icialiai bū ų
Laukiukas), o uni e si e ą baigiančią s uden ę – Lauký e, no s ji jau isa
Lauk (plg. Zinke ičius 2008: 338). be šiais žodžiais kalbos pa ia chas
pasakė ne išsamių s udijų iš adas, o šiaip ienka inį linksmą įspūdį, sukel-
ą gal i os pačios Šiau ės lie u os, ku ioje jam y a ekę dažnai lanky is,
o Min aujoje – nemažai bend au i su o k aš o mokiniais (iš Žeimelio bu o
kilusi i jo žmona).
3. NE aDICINIs Mo E Ų ĮVa DIJIMas
s a biausi lie u ių kalbo y os šal iniai sako, jog adicinis, labai sa i as
lie u ių mo e ų pa a džių da ybos modelis y a na ū aliai susi o ma ęs iš-
ski inis kalbos eiškinys, ku į eikė ų išlaiky i i ska in i (lKE 2008: 400;
Zinke ičius 2008: 42). be Vals ybinė lie u ių kalbos komisija p iėmė nu-
a imą, pažeidžian į adicinį mo e ų į a dijimą.
2003 m. bi želio 26 d. nu a imo „Dėl mo e ų pa a džių da ymo“ (Vals-
ybės žinios, 2003, n . 65-3009) pi mas punk as skelbia, kad pag indiniu
lie u ių mo e ų pa a džių da ybos būdu laiky inas p iesaginis ( adicinis),
2 Įdomus seno ės g aiko sudė inis a das (su p ieš a džiu i p ie a džiu, pa odančiais gimi-
nės šaką) Bukanosis Plikagal is (Plikio sūnus) K anonie is (Zinke ičius 2008: 31, 39).
220
Kalbos Kul ū a | 85
odan is mo e s šeiminę padė į. o pa ies nu a imo an u punk u į eisin a
i naujo iška mo e ų pa a džių da yba su galūne -ė: „ ais a ejais, kai no-
ima u ė i (su eik i) pa a dės o mą, ku i nenu ody ų šeiminės padė ies,
pa a dė iš y iškos pa a dės o mos gali bū i da oma su galūne -ė [...]. Kai
y iška pa a dė u i galūnę -ė, mo e iška pa a dė lieka nepaki usi.“
skubo o nu a imo au o iai apsižiū ėjo, kad naujamadiška mo e iška pa-
a dė am ik ais a ejais nebesiski s nuo y iškos pa a dės (kai ji u i
galūnę -ė: Bložė, Ge ė, Kielė, K egždė, Mi ė, Ropė, Sk ebė, Vėgėlė, Žag ė i
k .), be kalbiniu požiū iu mažiau išp ususioms au ie ėms neį a dijo da
ienuolikos dalykų.
Naująsias pa a des no ima adin i ne la iškos da ybos pa a dėmis, o
„šeiminės padė ies ne odančiomis mo e ų pa a dėmis“ (plg. s undžia 2010:
8–11). be no ai ne isada su ampa su ik o e. Šios pa a dės kaip ik p i-
kišamai i odo ne ik „šeiminę padė į“, be i da du dalykus, ku ių šių
pa a džių sa ininkės nepageidauja gi dė i.
Pa a dė be p iesagos su galūne -ė odo, kad edybinio amžiaus mo e is
ben ka ą g eičiausiai iš ik o y a iš ekėjusi, nes jos pa a dė y a pakeis a
(nei me gai ės, nei pensininkės okiomis pa a dėmis nesi adina). okiu
būdu san uoką bandoma nuslėp i, i kai kas gali susidomė i bei aiškin is,
koks o slėpimosi ikslas.
a me ami sa o kalbos sis emos eikala imai, sku dinamas, žalojamas
au os a dynas, a sisakan ne sa o mo inos, močiu ės i ki ų mo e iškosios
giminės p o ė ių pa a džių da ybos adicijos.
a sisakiusios ė ų i p o ė ių pa a džių p iesagų, mo e ys pe eina į la ių
kalbos da ybos sis emą, i ašan lie u iška abėcėle nebeaišku, a jos lie u-
ės, a la ės, p z.: Baluodė, Jansonė, Daugu ie ė, Kalnie ė. lie u ių kalba
adek ačiai „nesup an a“ ki os kalbos asmen a džių da ybos sis emos, am
y a nep isi aikiusi i dėl o isuomenei bei naujų pa a džių sa ininkėms
kyla kalbinių, e ninių, ju idinių, seman inių p oblemų.
Pa a dės y a i eisinis ak as; pe duodamos iš ka os į ka ą, o icialiai
jos negali keis is, nes i ienos aidės pakei imas pa a dėje eisiškai y a
naujos pa a dės suda ymas (lPŽ 1985: 16). Kapodamos sa o pa a des
iš ekėjusios mo e ys a si iboja nuo y o giminės, o ne ekėjusios – nuo
sa o ė ų i giminių.
a sisakan pa a džių p iesagų -ai ė, -y ė, -(i)ū ė, -u ė p a andama mažy-
binė-maloninė eikšmė, o a sisakan p iesagos -ienė p a andama neu ali,

K. Ga ŠVa. lie u os mo e ų nep iesaginės (la iškos da ybos) pa a dės
221
neigiamos p asmės ne u in i p iesaga i įgyjama šiu kš esnė o ma, kaip ik
įgaunan i neigiamų a spal ių. be p iesagos -ienė kai ku ių pa a džių eikš-
mė su ampa su nepageidau inomis ealijomis (Bobelė, Čigonė, D učkė, Kiau-
lė, Viš elė, Žilė i . .) a ba pa a dės sa ininkei p iski iamos ealijos, ku ių
ji ne u i a neno ė ų u ė i.
Ku ian ne adicinės da ybos pa a džių a ian us, da oma žala lie u ių
kalbai, a doma jos da ybos sis ema; nelie u iškos kilmės pa a dės, išme an
lie u iškas p iesagas, p a anda lie u iškumą (Ručinskę lenkai pa adins Ru-
czinska i . .). Pa a dės Apuokė, Ka inė, Sakalė, S azdė, Vanagė, Ž i blė,
Gaidė, Gaigalė, Žąsinė, Eše ė, Ka osė, Ka pė, Šapalė, Žiob ė, Bi inė, Vo ė,
Žiogė, Apynė, Dagė, Dobilė, Kopūs ė, Miežė, Ridikė, Ži nė i . . p ime a
piliečiams kalboje nesamą giminę, o dėl jos VlKK jau iska bylinėjosi.
Pa a dės y a kul ū os pa eldas, p iklausan is ne ik pa a dės sa ininkei,
be i au ai, als ybei, bend uomenei, giminei. Naujai ekspe imen uojan
su pa a dėmis, įžeidžiami adijo, V klausy ojai, įs aigų lanky ojai, no s
šim ai isuomenės a s o ų p ašė šiuos dalykus pagal įs a ymus i kalbos
dėsnius suno min i (da ž . Miliūnai ė 2012).
Pa a džių umpin ojoms, ku ių y o a ė o pa a dė u i p iesagą -ai is,
pa i kalbos sis ema neleidžia slėp i „šeiminės padė ies“, nes G igai ienė a
G igai y ė, nume usios p iesagas -ienė a -y ė, i s ų G igai e, . y. ne G i-
gaičio žmona a duk e imi, o G igo duk e imis (ž . labu is 2009: 17).
Kai ku ios pa a dės (Bi u ė, Gied ė, Milė (Emilija) i pan.) daba su am-
pa su a dais i neaišku, ku y a asmens a das i ku pa a dė. Y a pa yz-
džių, kai dėl naujosios pa a džių da ybos y o pa a dės eikšmė nebesu-
ampa su žmonos pa a dės eikšme, p z.: Raudonikis – Raudonikė, Šaka-
lys – Šakalė.
Šios p oblemos anksčiau a ėliau u ė ų bū i išsp ęs os. akademikas
Zigmas Zinke ičius da 2009 m. Vo u oje ašė:
Į ai ūs asmenys manęs dažnai ei aujasi: kaip žiū iu į ne a mode niškas mo e ų
pa a des Ž i blis i Ž i blė ie oj Ž i bly ė i Ž i blienė. Iš anks o pasakysiu, kad
su mažomis išim imis – neigiamai. I š ai dėl ko.
Iš senų laikų lie u iai pa eldėjo aiškią i labai pa ogią asmens į a dijimo sis e-
mą. Žmogaus, ku io pa a dė Ž i blis, duk e į adinda o Ž i bly e, su mažybine
p iesaga, nes juk ai – mažas žmogus, da aikas. Vie oj p iesagos -y ė am ik ais
a ejais dėda o -ai ė, -ū ė, -ikė i k . p iesagas, ku ių pi mykš ė eikšmė aip pa
bu o mažybinė.
222
Kalbos Kul ū a | 85
Kai Ž i bly ė (Ž i blė) iš ekėda o, ji gauda o y o pa a dę su p iesaga -ienė
( ie omis -u ienė), aigi už Ka elio iš ekėjusi i sda o Ka eliene. Jos ne adinda o
Ka ele, nes nebe eikėjo nu ody i mo e s sub endimo, juk ai jau iš ekėjusi mo e is,
aigi žmona. Pasakyda o Ka elė (su -ė iš y o pa a dės!) ik pašaipiai, pap as ai,
jeigu mo e is y a lais o elgesio, kaip liaudis sakyda o, paleis u ė. aip i daba
ie omis ebesakoma. [...]
Ka ais išgi s ame, kad mo e ys ima a o i y iškąją pa a dės o mą, p z.,
Ž i blis ie oj Ž i bly ė a Ka elis ie oj Ka elienė. Čia jau isai nege ai. ai
da y i neleidžia lie u ių kalbos sis ema, ski ian i daik a a džių giminę galūnėmis,
be o, okia a osena y a nelogiška. Ji i nepa ogi, nes ne obula. [...] užsieniečiai
bal is ai ne ka ą man y a iš eiškę susiža ėjimą obula lie u ių asmens į a dijimo
sis ema. o mes, pamėgdžiodami s e imuosius, jos k a omės!
4. aPIbEND INaMosIos Pas abos
s aipsnyje išdės y a 12 a gumen ų, kodėl naujosios di b inės mo e ų pa-
a dės su galūne -ė nenaudingos nei joms, nei als ybei, kalbai, au ai. Y a
žinomi ik du a gumen ai, kodėl kai ku ioms mo e ims eikia ų di b inių
pa a džių – esą aip umpiau i leng iau bend au i su užsieniečiais.
be o pa ies galima pasiek i ci ilizuo ai i sau d igubai naudingiau:
pagal lie u os espublikos eisingumo minis o 2009 m. spalio 12 d. įsa-
kymo N . 1 –318 „Dėl asmens a do, pa a dės i au ybės kei imo aisyklių
pa i inimo“ 11.12 punk ą pa eiškėjas gali „susi umpin i pa a dę, jeigu
a pa a dė adicinėje a osenoje u i umpesnį, nep iesaginį a ian ą“.
aip Vi kauskai ė a Vi ke ičiū ė gali ap i Vi ku e, o Vi kauskienė a Vi ke-
ičienė – Vi kiene ( y iškos giminės a s o ai aip pa galė ų pa a des um-
pin i). P imes ų sla iškų p iesagų negaila a sisaky i i dėl ekonomiškumo.
Pagal minė o l eisingumo minis o įsakymo 11.1, 11.7, 11.9, 12 s aips-
nius pa eiškėjui leidžiama keis i (a a sikeis i) pa a dę, jeigu ji žemina pa-
a dės sa ininko o umą a y a nepa ogi a o i, pa a dės o ma nea i inka
žmogaus ly ies, neno ima slėp i adinamosios šeiminės padė ies (i yšio
su sa o a y o gimine, adicine kul ū a), jei pa a dė p ieš a auja mo alei
i lie u os espublikos iešajai a kai.
užsienyje esan is lie u is y a i sa o iškas sa o au os, als ybės amba-
sado ius. Jo pa a dė au oma iškai gali ody i i jo au ybę.
adicinę mo e ų pa a džių da ybą palaiko kalbininkai p o eso iai Vi-
as labu is, Jonas Palionis, aldona Paulauskienė, Zigmas Zinke ičius i
K. Ga ŠVa. lie u os mo e ų nep iesaginės (la iškos da ybos) pa a dės
223
ki i. P iešingos nuomonės aiškaus ideologo i išsamių jo a gumen ų iki šiol
ge ai nežinome.
Dėl išdės y ų aplinkybių inicia y a panaikin i 2003 m. bi želio 26 d.
VlKK nu a imą N . N-2 (87) „Dėl mo e ų pa a džių da ymo“ ebelieka
ak uali. Nep iesaginės mo e ų pa a dės g iauna adicinę lie u ių kalbos
da ybos sis emą, u i šiu kš esnį, neigiamą a spal į i p ieš pa a džių sa i-
ninkių no ą nu odo, jog a mo e is y a edybinio amžiaus i g eičiausiai
iš ekėjusi a išsisky usi. Minė as nu a imas bu o p iim as isuomenės pa-
kankamai nesupažindinus su p ojek u, jo neap a us i nega us daugumos
piliečių bei kalbininkų p i a imo.
Ne adicinės mo e ų pa a dės ne u i p es ižo, kenkia lie u ių kalbai,
odėl di b inių pa a džių eikia a sisaky i.
lI E a ū a
l a b u i s V. 2009: Da ka ą apie mo e ų pa a des. – Gim oji kalba 9, 12–
19.
lKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija. an asis pa ikslin as i papildy as leidi-
mas. suda ė K. Mo kūnas, edaga o V. amb azas. Vilnius: Mokslo i encik-
lopedijų leidybos ins i u as.
lPŽ 1985: Lie u ių pa a džių žodynas 1. a s. ed. a. Vanagas. Vilnius: Mokslas.
Maciejauskienė V. 1991: Lie u ių pa a džių susida ymas XVI–XVIII a.,
Vilnius: Mokslas.
M i l i ū n a i ė . 2012: Daba inė lie u os mo e ų pa a džių o mų į ai o ė
i pasi inkimo galimybės (iš auka iš ašomos s udijos Ką mano e apie ne-
p iesagines mo e ų pa a des). P ieiga pe in e ne ą: <www.kalbosnamai.l >
(žiū ė a 2012 11 10).
s a l y s a . 1983: Raš ai 2: Tik iniai a dai, oma: lie u ių ka alikų mokslo
akademija.
s u n d ž i a b. 2010: Kaip ki čiuo i šeiminės padė ies ne odančias mo e ų
pa a des? – Gim oji kalba 4, 8–11.
Z i n k e i či us Z. 2008: Lie u ių asmen a džiai, Vilnius: lie u ių kalbos ins-
i u as.
Z i n k e i či us Z. 2009: apie mo e ų pa a des. – Vo u a, N . 12(678), 1, 16;
bi želio 20.
Žeimelis 2010: Žeimelis. II dalis. suda y ojas a. bėčius. Vilnius: Ve smė.
Gau a 2012 11 15
224
Kalbos Kul ū a | 85
lI HuaNIaN WoMEN’s su NaMEs (oF la VIaN
Wo D-Fo Ma IoN) WI Hou suFFIXEs
Summa y
he a icle p o ides 12 a gumen s why he new a i icial su names o women wi h
he ending -ė a e no bene icial o he women hemsel es o o he s a e, lan-
guage and na ion. he e a e only wo a gumen s why hese a i icial su names
a e necessa y o some women – hey a e sho e and easie when communica ing
wi h o eigne s.
he same could be achie ed in a mo e ci ilized and bene icial way: ollowing
he o de o he Minis e o Jus ice he applican can sho en he su name i in
adi ional usage he e is a sho e a ian wi hou su ix. hus Vi kauskai ė o
Vi ke ičiū ė can become Vi ku ė and Vi kauskienė o Vi ke ičienė – Vi kienė (men
should sho en hei su names oo).
he adi ional way o eminine su name o ma ion is suppo ed by p o esso s
Vi as labu is, Jonas Palionis, aldona Paulauskienė, Zigmas Zinke ičius and o he s.
he e is no e iden ideologis o he opposing side and comp ehensi e a gumen s
a e s ill no known.
In ou opinion he a i icial o ms o su names (wi hou a su ix and wi h he
ending -ė) uin he adi ional wo d- o ma ion sys em o he li huanian language,
gi es a oughe , nega i e shade o he su name and agains he will o he owne
indica es ha a woman is o a ma ying age and mos p obably ma ied o di o ced.
Non- adi ional su names a e no p es igious; hey ha m he li huanian language
and should be abandoned.
KEYWORDS:
su names, wo d- o ma ion, dialec s, s anda d language.
KaZIMIE as Ga ŠVa
lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, l -10308 Vilnius
[email p o ec ed]