D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai
jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai
155
DAIVA ALIŪKAITĖ
ilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as
ERIKA MERKYTĖ-ŠVARCIENĖ
ilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as
BEnD inėS kAlBOS EGiOnAi
JAUnŲJŲ liE U iŲ kAlBOS
BEnD UOMEnėS nA iŲ POŽiū iU:
kOMPE EnciJA i AiZDiniAi
ESMINIAI ŽODŽIAI:
bend inė kalba, bend inės kalbos egionai, pap as asis kalbos
bend uomenės na ys, bend inės kalbos kompe encija, bend inės kalbos aizdinys,
pe cep y ioji dialek ologija.
Į ADinėS PAS ABOS
Galima eig i, kad ie os žyma, kalban apie bend inės kalbos (bk) a o-
oją, y a lydimasis požymis1. Pap as ai apibūdinan bk a s o ą minima
eiksnių sis ema, ku i apima a o ojo išsila inimą, socialinę kul ū inę
pa i į. Galų gale ne am ik a a o ojo p o esija a eikla gali bū i aiški
nuo oda į bk a s o ą2. Šiaip a aip, ie os žyma a p eikšmingų eiksnių
nepakliū a3.
Pažymė ina, kad kalban apie bk negalima isiškai nepaisy i mies o i
kaimo opozicijos, nes įp as ai ši ski is dažnai susijusi su jau minė u išsila-
1 Žinoma, oks pas ebėjimas ne ik ų kalban apie ų šalių s anda ines kalbas (mūsų a eju –
bk), ku ių pag indas y a sos inės kalba.
2 Bk pap as ai siejama su iešojo kalbėjimo, . y. , adijo i pan. p o esijų a s o ais, no s
i šios s i ys, kaip odo naujausi socioling is ų y imai, pasižymi į ai esne aiška pi miausia
odėl, kad , adijo laidų edėjų aidmenis a lieka ne ik ikslinio ( . y. šios s i ies) išsi-
la inimo a s o ai (daugiau ž . amaše ičius 2012).
3 Žinoma, u in omenyje a o ojų a minės pa i ies pasluoksnius i bk pag indo a mę,
kai ku ių lie u os egionų a s o us galima a p io i numany i galinčius bū i ge esniais bk
a s o ais nei ki ų egionų, ačiau, ne u in konk ečių duomenų, ai y a ik pas a s ymai.
ki aip nei egioninių dialek ų a o ojų, bk a s o ų kalba jų kilmės i gy enamosios ie os
nepa odo. Be abejo, eikia p ipažin i, kad ai y a op imis inis scena ijus. iksliau bū ų
saky i, kad bk a s o ų kalba ne u ė ų išduo i jų kilmės i gy enamosios ie os.
156
kAlBOS kUl ū A | 85
inimo (o i socialinės kul ū inės pa i ies) eiksniu, ku is dažnai u i le-
miamą į aką o muojan is a o ojo bk įgūdžiams pi miausia odėl, kad
š ie imo s i is a p io i siejama su bk. Dėl objek y ių p iežasčių (plg. iš ys-
y a in as uk ū a, įsikū usios mokymo įs aigos, da bo inkos į ai o ė i
pan.) mies ai neabejo inai y a išsila inusių kalbos bend uomenės na ių
aukos cen ai, aigi mėginimas bk a s o us pi miausia sie i su mies u iš
dalies gali bū i eisingas. Be o, i adicinėje dialek ologijoje eikiama
mies o i kaimo pe sky a, ku ia emian is a mės a s o ų pi miausia ieško-
ma kaimuose (plg. nO M k i e ijų4), no s bk a s o ų eikė ų ieško i i
mies uose. Žinoma, bū ų ne ikslu išsila inusį kalbos bend uomenės na į
iena eikšmiškai e in i kaip po encialesnį bk a s o ą, o menko išsila ini-
mo – kaip ikė iną ki ų a mainų, dažniausiai a minių kodų, pusiau a mi-
nių kodų, a s o ą. oks požiū is labai supap as ina kalbos a ian iškumo
samp a ą. ki a e us, šio s aipsnio i iamasis dalykas neįpa eigoja s a s-
y i ikslių a i ikčių a p am ik o a o ojo socioling is inio po e o i jo
kalbėsimo kodo. u in omenyje labai ski ingą į ai ių šalių bk kū imo(si),
aidos is o iją, a osenos adiciją, dažnai ne i geoling is ų a socioling-
is ų eikiami eo iniai kalbos a ian ų sklaidos isuomenėje modeliai (plg.
Pe e io udgillo apecijos a ikampio schemą, aizduojančią egioninių
akcen ų i socialinių kodų kliūčių sis emą, ž . udgill 1983: 41) y a ikslūs
ik iš dalies, . y. inkami konk ečios šalies kalbos a ian iškumo si uacijai
apibend in i, kai y a labai aiški isuomenės socialinė s uk ū a, ge ai žino-
mi kalbinio ugdymo modeliai, aikomi oje isuomenėje, i pan. aigi iš
o, kas pasaky a, aiškėja, kad y ėjai, p z., socioling is ai, geoling is ai,
no minamosios kalbo y os a s o ai i pan., ipiško (o gal iksliau – s e eo-
ipiško!) bk a o ojo socioling is iniame po e e ie os žymą gali pa ik-
in i ik i dami konk ečią kalbos bend uomenę (gal ne iksliau – kalbos
bend uomenės ka ą).
nemaža dėmesio s anda inės kalbos (mūsų a eju – bk) są okai ski ian-
ys eo e ikai (apie ai ž . Hil on 2010: 58–69; apie eo ines diskusijas dėl
bk aip pa ž . Aliūkai ė 2009a: 164–168) eiškia d ejonių, a s anda o
saky inė o ma apsk i ai egzis uoja. Pa yzdžiui, Debo os came on eigimu,
iš esmės ik ašymas ealizuoja s anda inės kalbos ( . y. bk) mi ą (ci . iš
Ja e 2000: 500). labiau gilin is į šias įž algas bū ų galima u in okį iks-
4 Ak onimas nO M apibend ina okį a mės a s o o socioling is inį po e ą: nonmobile,
olde , u al male = sėslus, y esnio amžiaus, iš kaimo [pa yškin a mūsų – D. A. i E. M.- Š.]
y as (ž . chambe s, udgill 1998: 29).
D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai
jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai
157
lą, pasi inkus am ik ą eo inę pe spek y ą i sukaupus duomenų. Šio
s aipsnio ikslas y a pas a s y i, kodėl bk pap as ųjų kalbos bend uomenės
na ių požiū iu ampa į ie in u kodu, . y. okia a maina, ku i susiejama su
kokiu no s konk ečiu mies u, egionu a k .
PE cEP y iOSiOS DiAlEk OlOGiJOS y iMŲ
ADiciJA kAiP Bk AiZDiniŲ y iMO GAliMyBė
Pe cep y iosios dialek ologijos (angl. pe cep ual dialec ology) pa adigma
(apie pe cep y iosios dialek ologijos nuos a as daugiau ž . P es on 1988:
373–395; 1989; 1999: xxiii–xl; long 1999: 198–226; inoue 1999: 147;
Die cks 2002: 51–70; E ans 2002a: 95–975; aip pa ž . Aliūkai ė 2006:
88–89; 2007: 52–61), į eisinusi pap as o kalbos bend uomenės na io6 po-
žiū į pi miausia a mė y os y imuose, iš esmės suda ė galimybę as is a-
dinamajai kalbos jausmo ( ok. Sp achge ühl)7 pe spek y ai ne ik su a mi-
niu disku su susijusiuose y imuose. aigi i iamoji p oblema – bk egionai
jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių akimis – s a s oma i ian
pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių bk a ian ų aizdinius. Be eik objek-
y i ų aizdinių p ojekcija, ku i i ampa šio s aipsnio analizės objek u,
y a kalbos a o ojų i e in ojų kalbinės nuos a os dėl eks ų-s imulų
aisyklingumo, sup an amumo, panašumo į bk, pa auklumo i , žinoma,
5 Pažymė ina, kad čia pa eikiami ik ch es oma iniai pe cep y iosios dialek ologijos pa adigmos
a s o ų da bai, ku iuose ienokiu a ki okiu aspek u ku iama, ikslinama, pildoma
me odologija. Daugiau apie pe cep y iosios dialek ologijos y imus pasaulyje ž . HPD1
1999; HPD2 2002; PD 2010.
6 e minu pap as asis kalbos bend uomenės na ys s aipsnyje į a dijami ie kalbos bend uome-
nės na iai, ku ie ne u i p o esionalių kalbinių žinių. Šiais me ais pe cep y iosios dialek o-
logijos, liaudies kalbo y os (angl. olk linguis ics) a s o ai Be lyne ykusiame 19-ajame so-
cioling is ikos simpoziume ienoje iš baigiamųjų enginio diskusijų „Folk linguis ics and
socie y: Discussion“ s a s ė, koks i iamasis asmuo a i inka nep o esionalaus kalbos bend uo-
menės na io k i e ijų. P ie bend os nuomonės aip i nep iei a. Dicho omija p o esionalus
s nep o esionalus kiek ienu a eju sie ina su i iamuoju dalyku. ne gi i iamuoju a eju
nė a isiškai eisinga eig i, kad y imo daly iai ne u i p o esionalių žinių. Mokyklose moks-
lei iai gauna žinių apie bk, jie mokomi bk (pe lie u ių kalbos pamokas), ne i ins umen-
inė moky ojų dalykininkų kalba dažnai y a bk a ben jau s engiamasi, kad bū ų bk. ki a
e us, kaip ik oks i iamųjų „p o esionalumo laipsnis“ lemia y imo in igą – a mokykla
da o eikšmingą po eikį pap as ojo kalbos bend uomenės na io kalbiniam išp usimui.
7 Daugiau apie H. Büldo 1939 m. su o muluo ą „kalbos jausmo“ i „kalbos ik o ės“ ( ok.
Sp achwi klichkei ) ski į ž . Goeman 1999: 136.
158
kAlBOS kUl ū A | 85
eks ų-s imulų lokalizacija adinamuosiuose men aliniuose žemėlapiuose
(angl. men al map)8.
eks ų-s imulų aisyklingumo, sup an amumo, panašumo į bk, pa auk-
lumo, men alinio žemėlapio užduo ys – ai adicinės pe cep y iosios dia-
lek ologijos y ėjų da bų dalys. y imų me u išsiaiškinami aisyklingiausi,
pa aukliausi i pan. kalbos bend uomenės na ių požiū iu a miniai kodai.
iš men alinio žemėlapio užduo ies, kai i iamieji gi dimus a minius eks-
us-s imulus u i lokalizuo i žemėlapyje, nus a oma a o ojų a mių kon-
inuumo (i e d inė) nuo oka. lygiai aip pa bk eks ų-s imulų į aukimas
į pe cep y iosios dialek ologijos y imus leidžia y ėjui į e in i pap as o-
jo kalbos bend uomenės na io nuos a as, įsi ikinimus dėl bk, aip pa
ie os e ę bk kalbė ojo socioling is iniame po e e, . y. nus a y i, a
pap as asis kalbos bend uomenės na ys bk a s o ą sieja su kokiu no s
egionu. Galima eig i, kad, nus ačius pap as ųjų kalbos bend uomenės
na ių bk ie os pa ame us, am ik u laipsniu išsiaiškinama i a o ojų
pe cep y ioji bk kompe encija. oks socioling is inės kompe encijos seg-
men as y a s a bus ikslinan , iena e us, gim osios kalbos ugdymo gai-
es, ki a e us, eikšmingas apsk i ai kalban apie kul ū inį la inimą, ku-
io nea siejama dalis y a ( u ė ų bū i!) i a minis š ie imas. Be o, am
ik u laipsniu bk aizdinių sis ema a skleidžia i a o ojų a mės kompe-
enciją, . y. y imu išsiaiškinama, a a minis kodas a ski iamas nuo ne-
a minio. Šios žinios s a bios i geoling is ams, i socioling is ams, i
no minamosios kalbo y os a s o ams.
Pažymė ina, kad, engian šiame s aipsnyje kalbamo y imo ins umen-
ą, nusp ęs a bk eks us-s imulus į auk i į pe cep y ųjį y imą, ado au-
jan is am ik a y imų adicija i pa i imi. A liekan 2004–2006 m. „ a -
minio kalbėjimo su okimo i e inimo“ y imą, gau i ieno iš e in ų
a minių eks ų-s imulų, ku iame bu o ealizuo i ik adinamieji lydimie-
ji y ų aukš aičių anykš ėnų b uožai, duomenys leido iksuo i ne ikslų pa-
p as ųjų kalbos bend uomenės na ių bk aizdinį. ne 40,63 p oc. isų es-
8 G e a Willio Die ckso (2002) pasiūly o men alinio žemėlapio e mino pe cep y iosios dia-
lek ologijos y ėjų da buose a ojamas i pažin inio, kogni y iojo žemėlapio (angl. cogni i e
map) e minas (p z., cloppe 2004: 6). Be o, kad ka ais y ėjai panašia eikšme pa a o-
ja i okazinius e minus (labai ikė ina, kad pačių susiku us, be aiškios adicijos), pa yz-
džiui, kogni y usis peizažas (angl. cogni i e landscape) i men alinis peizažas (angl. men al
landscape) (ž . Wales 1999, paskai os medžiaga). Daugiau apie men alinio žemėlapio už-
duo is pe cep y iosios dialek ologijos y ėjų da buose ž . Aliūkai ė 2007: 174–182; Aliū-
kai ė 2009b: 164–179).
D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai
jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai
159
pondenčių i 31,92 p oc. isų esponden ų9 eigė minė ąjį a minį eks ą
nesiski ian nuo bk (daugiau apie šį y imą ž . Aliūkai ė 2009a: 160–187).
Panašūs duomenys gau i i pe 2008 m. a minių nuos a ų y imą (ž . Aliū-
kai ė, Me ky ė 2009: 259–274)10. Už iksuo as ne ikslus bk aizdinys paska-
ino ęs i y imus, siekian išsiaiškin i i ki us su bk susijusius aspek us.
aigi i šiuo a eju bk į ie inimo p oblemos s a s ymo pag indas y a kom-
pleksinio pe cep y iosios dialek ologijos y imo, pi miausia ski o a minio
kalbėjimo ( k) su okimui i e inimui i i, duomenų dalis. y imas yko
2009 m. lapk i į, 2010 m. g uodį i 2011 m. sausį. A liekan pe cep y iosios
dialek ologijos y imą, aiškin asi ap io inės k e inimo nuos a os, k dis-
ku so kū ėjo socioling is inio po e o b uožai, konk ečių k eks ų-s imu-
lų su okimas i e inimas pagal sup an amumo, aisyklingumo, es e ikos i
panašumo į bk k i e ijus, iš men alinio žemėlapio užduo ies duomenų i a
pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių a mių kon inuumo o ien acija. a p
i iamiesiems eik ų e in i 13 eks ų-s imulų į e p i i 3 bk eks ai-s imu-
lai. Šie 3 eks ai-s imulai neabejo inai a s o auja bk no moms ( a ies i k .
lygmenimis), nes bu o suda y i iš į ašų kompak inės plokš elės, p idė os
p ie Lie u ių kalbos bend inės a ies (2004) knygelės. Plokš elės į ašai bu o
ski i moky i aisyklingos a ies žu nalis us, ak o ius, pedagogus, eisinin-
kus11. Pagal kalbinių p iemonių į ai o ę isi 3 bk eks ai-s imulai y a lygia-
e čiai – ai žodingi, aizdingi meninio s iliaus agmen ai. Pi mo eks o-
s imulo kalbė oja y a mo e is, an o i ečio – y as.
i iamieji i k eks us-s imulus, i bk eks us-s imulus e ino pagal
aisyklingumo, pa auklumo, sup an amumo i panašumo į bk k i e ijus.
9 y imo im is – 13–17 me ų amžiaus 548 esponden ai. y ime daly a o Ukme gės Duks-
ynos pag indinės mokyklos, Ukme gės Šilo idu inės mokyklos, kauno „Ąžuolo“ ka ali-
kiškos mokyklos, Ma ijampolės 6-osios idu inės mokyklos, Aly aus ajono Pi ašiūnų i-
du inės mokyklos, Skuodo ajono Ba u os idu inės mokyklos, k e ingos ajono ka enos
idu inės mokyklos i okiškio ajono Pandėlio idu inės mokyklos mokiniai.
10 y ime daly a o 46 kauno Milikonių idu inės mokyklos mokiniai (a lik i y imą padėjo
moky ojos Aud onė Babajan i iole a S en kauskienė) i 40 lukšių inco G ybo idu-
inės mokyklos mokinių (a lik i y imą padėjo moky oja Aldona U bai ienė).
11 a miniai eks ai-s imulai pasi ink i, siekian a skleis i isą lie u os a minę į ai o ę. 6 eks-
ai-s imulai p iklauso aukš aičių a mei ( . y. aka ų aukš aičiams kauniškiams (2 eks ai),
aka ų aukš aičiams šiauliškiams, pie ų aukš aičiams, y ų aukš aičiams pane ėžiškiams, y ų
aukš aičiams ši in iškiams), o 4 – žemaičių a mei ( . y. aka ų žemaičiams, pie ų žemaičiams
aseiniškiams, šiau ės žemaičiams k e ingiškiams, pie ų žemaičiams a niškiams). 9 a miniai
eks ai-s imulai paim i iš lk cH (2004), o aka ų aukš aičių kauniškių (Šakių .) eks as-
s imulas – iš l (2005). Jų su okimo i e inimo analizei šiame s aipsnyje dėmesio ski ia-
ma ik iek, kiek o eikia, siekian aiškiau ap a i i iamąją s aipsnio p oblemą.

160
kAlBOS kUl ū A | 85
Pas ebė ina, kad, e inan bk eks ą-s imulą, panašumo į bk k i e ijus,
y ėjo akimis, gali pasi ody i pe eklinis i p ieš a aująs logikai, ačiau, su-
da an y imo ins umen ą, pap as ajam kalbos bend uomenės na iui okia
s a egija y a pag įs a. y imu siekiama aiškin is ne bk kaip abs ahuo os
sis emos e ę, o bk aizdinį pap as ojo kalbos bend uomenės na io sąmo-
nėje, aigi okia užduo is ( . y. panašumo į bk k i e ijus) kaip ik i lemia
galimybę išsiaiškin i pap as ojo kalbos bend uomenės na io u imo bk aiz-
dinio a i ik į a nea i ik į bk ealizacijai. Be o, e inimui iš eikš i i iamie-
siems eik a seman inio di e encialo e inimo skalė leido iksuo i e ina-
mo eks o-s imulo a i ik į bk (ž . 1 pa .).
1 PA . Seman inio di e encialo e inimo skalė12
Šio s aipsnio i iamajai p oblemai s a s y i pa i s a biausia y a pe cep-
y iosios dialek ologijos y imo men alinio žemėlapio užduo is.
Men alinio žemėlapio užduo yje i iamųjų bu o p ašoma pažymė i i
už ašy i ie o ę, iš ku ios, jų manymu, y a kalbė ojai. Užduo yje pa eikia-
mas žemėlapis su sužymė omis sa i aldybių ibomis i cen ais, a siž elgian
į ai, kad i iamieji y a jaunosios ka os a s o ai i jiems gali ūk i geog a-
ijos žinių. okią p ielaidą kelia i pe cep y iosios dialek ologijos p incipų
kū ėjas Dennisas . P es onas (1989).
S aipsnyje nag inėjami y imo, ykdy o kauno, klaipėdos, Pane ėžio,
Šiaulių, elšių i Aly aus mies uose, duomenys13. Anonimiškas kiek ieno
mies o i iamųjų g upės y imas bu o ykdy as po 30–40 min. Bend a
y imo im is – 276 esponden ai. i iamųjų amžius – 14–18 me ų.
12 y imuose gali bū i naudojamos i ki okios, p z., 5, 6, 9 balų, skalės (daugiau ž . Al-Hin-
dawe 1996: [1–9]).
13 Ap a iamasis y imas ykdy as ne ik minė uose mies uose. iš iso bu o sukaup a daugiau
kaip 500 anke ų iš isos lie u os (p z., Šakių, kal a ijos, ka enos, k e ingos, a nių,
ad iliškio, amygalos, a ėnos i k .), ačiau s aipsnyje apsisp ęs a analizuo i ik 6 geo-
ling is iškai ski ingos kalbinės aplinkos mies ų i iamųjų duomenis, nes ki uose y imo
punk uose i iamųjų im ys bu o labai ne olygios (nuo kelių iki keliolikos asmenų). aigi
kalbė i apie polinkius, kol nesukaup a pakankamai i olygių duomenų, bū ų neobjek y u.
A lik o y imo anke os saugomos ilniaus uni e si e o kauno humani a inio akul e o
lie u ių ilologijos ka ed oje.
D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai
jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai
161
Bk A PAŽiniMAS i lOkAliZAciJA:
kOMPE EnciJA i AiZDiniAi
Pas ebėsime, kad y ime daly a o ski ingos kalbinės aplinkos i iamieji
(ž . 1 len elę).
1 lEn Elė. y imo daly iai
kalbinė aplinka Mies as i iamųjų
skaičius
aka ų aukš aičiai kauniškiai14 kaunas 35
aka ų aukš aičiai šiauliškiai Šiauliai 40
y ų aukš aičiai pane ėžiškiai Pane ėžys 53
Pie ų aukš aičiai Aly us 46
aka ų žemaičiai klaipėdiškiai klaipėda 56
Šiau ės žemaičiai elšiškiai elšiai 46
no s XXi amžiuje labai išplė o as (i , p ipažinkime, pag įs ai) disku sas
apie a mių ienodėjimą, mišimą, supanašėjimą su bk, ačiau naujausi geo-
ling is iniai y imai lie u oje odo, kad ne isus domenus a minis kodas
linkęs užleis i15. Sąmoningųjų nuos a ų lygmeniu galima kalbė i ne apie
a mių a gimimą. Žinoma, p ipažin ina, kad dažnai de a kalbė i ne apie
adicinę a mę, . y. aiškų, disk e ų, su am ik u a ealu susiejamą kalbė-
jimo a ian ą, be apie am ik ą kodą kon inuumą a p bk i a mės, . y.
egiolek ą. egiolek as žymi am ik ą bk i a mės san ykių, panašėjimo,
išlyginimo (k yp is: a mė → bend inė kalba) da inį (daugiau apie egio-
14 oliau s aipsnyje a ojami g upių kodiniai umpiniai: Ak – kauno Milikonių idu inės
mokyklos i iamieji (a lik i y imą padėjo lie u ių kalbos moky oja Aud onė Babajan), Aš –
Šiaulių liepo ių gimnazijos (padėjo socialinių mokslų, lie u ių kalbos, echnologinio, me-
ninio i kūno kul ū os ugdymo sky iaus edėja eda Š eiman ienė), Ap – Pane ėžio
„Auš os“ idu inės mokyklos (padėjo pa aduo oja Daina Jasiūnai ė) i iamieji, PA – Aly aus
Adol o amanausko- anago gimnazijos (padėjo pa aduo oja i a Baubonienė), Žk – klai-
pėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos (padėjo pa aduo oja ida udokienė), ŠŽ – elšių „Džiugo“
idu inės mokyklos (pagelbėjo pa aduo oja Janina Šalkausky ė) i iamieji.
15 Ž . p ojek o „Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai lie u oje: punk ų inklo op imizacija i
in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida“ (p ojek o kodas n . P1-3.1-ŠMM-07-k-01-028,
ado ė p o . Danguolė Mikulėnienė) s e ainę www. a mes.l , ku ioje pa eikiami naujausio
a mių y imo duomenys, . y. umpi pokalbių, monologų agmen ai iš isos lie u os.
Skelbiama medžiaga odo, kad a miškai žymė a aiška būdinga ski ingų ka ų a s o ams.
162
kAlBOS kUl ū A | 85
lek ą ž . Hoppenb ouwe s 1982: 186–196). Olandų y ėjo ko nelijaus An-
onijaus Johanneso Hoppenb ouwe so pasiūly as egiolek o e minas kai
ku ių au o ių (plg. Bellmann 1998: 23–34) dažnai pasi enkamas i kelių
panašėjančių a mių da iniui į a dy i.
Suda an i iamųjų im į pi miausia ado au asi uo, kad y imo daly iai
u i bū i iš ski ingos kalbinės aplinkos, ai s a bu analizuojan gau us y-
imo duomenis. no s, u in omenyje ski ingų aiškų mišimą, panašėjimą,
. y. egiolek ą, i iamųjų suski s ymas į aka ų aukš aičių kauniškių, šiau-
liškių i k . a minės aplinkos i iamuosius y a labiau sąlygiškas i kiek pe
g iež as. is dėl o saky i, kad i iamieji y a iš ski ingos kalbinės aplinkos,
eisinga. neabejo ina, kad ski ingų g upių i iamųjų nuos a os dėl k i
bk, aip pa a mių aizdinių i bk aizdinių sis ema p iklauso nuo jų gy-
enamosios ie os, ku i u i sa i os aiškos ( a mės, egiolek o a k . – ai
nebė a aip s a bu) žymę. S a bu p idu i, kad ne didmies yje nep a an-
dama galimybė gi dė i g ynai a minę a am ik ą a miškai žymė ą aišką
a ben jau u ima a minės aiškos aizdinių16. ai, žinoma, susiję su są-
lygiškai ėly a mig acija į mies us, aigi i gana umpa u banis ine adi-
16 P ojek o „Mies ai i kalbos“ ykdy ojų duomenys odo, kad isų pag indinių didmiesčių
( ilniaus, kauno, klaipėdos) gy en ojai eigia gana ge ai ski ian ys a mes (ž . kliukienė
2010: 95, 99).
2 PA . Men alinio žemėlapio užduo is
D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai
jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai
163
cija. ki a e us, čia s a bus i adinamųjų socialinių inklų (angl. social
ne wo k)17 su giminėmis a pažįs amais ne ienodoje a minėje aplinkoje
ankis, ku is lemia ben jau pe cepcinius ski ingos aiškos įgūdžius, adi-
nasi, gali u ė i į akos ne ik adinamajai a mės, be i bk kompe encijai.
išskleidžian ijų bk eks ų-s imulų, ku ie y imo anke oje bu o koduo-
i F, i i M aidėmis (ž . 2 pa eikslą, ku iame pa eikiami anke ų agmen-
ai su a lik a men alinio žemėlapio užduo imi18), e inimus, pi miausia
pasaky ina, kad y imo duomenys leidžia pag įs ai kalbė i apie ne ikslų
jaunosios ka os kalbos bend uomenės na ių bk aizdinį.
G iež ai eig i, kad bk su okimo kompe encija y a ibo a, nebū ų isiš-
kai ikslu i eisinga, nes i iamieji isus is bk eks us-s imulus pagal
aisyklingumo i panašumo į bk k i e ijų e ina labai aukš ais balais (7-ba-
lėje seman inio di e encialo skalėje), aigi i ai a ski ia juos nuo ki ų
dešim ies e in ų k eks ų s imulų (ž . 2 len elę i 3 pa .)19.
2 lEn Elė. Bk eks ų-s imulų aisyklingumo i panašumo į bk į e čiai (balais)
k i e ijus
i iamųjų g upė
Bk eks ai-s imulai
F I M
Ap aisyklingumas 6,0 5,3 5,8
Panašumas į bk 5,9 5,2 5,9
PA aisyklingumas 6,5 6,2 6,1
Panašumas į bk 6,5 6,3 6,3
Aš aisyklingumas 6,4 6,2 6,2
Panašumas į bk 6,3 6,1 6,0
17 Apie socialinių inklų samp a ą daugiau ž . Mil oy, Mil oy 1992.
18 Pas ebime, kad bk eks ai-s imulai siejami su didmiesčiais. Šis polinkis ienas dažniausių
a p isų g upių i iamųjų, ž . oliau s aipsnyje.
19 Jau minė a, kad šiame s aipsnyje k eks ų-s imulų e inimo duomenys neanalizuojami, –
ai ki ų s aipsnių dalykas. kad bū ų galima palygin i, umpai pažymėsime, jog ik aka ų
aukš aičių kauniškių a mės eks o-s imulo, ku į aukščiausiais balais e ino isų g upių
i iamieji, aukščiausias aisyklingumo e inimo idu kis y a 5,5 balo, aukščiausias panašumo
su bk e inimo idu kis y a 5,8 ( aip e ina Žk g upės i iamieji); ki ų 9 eks ų-s imulų
aisyklingumo i panašumo su bk į e čiai y a daug žemesni, plg. pie ų aukš aičių eks o-
s imulo panašumas į bk e inamas 4,1 balo, aisyklingumas – 3,7 balo ( aip e ina Ap
g upės i iamieji); šiau ės žemaičių k e ingiškių eks o-s imulo panašumas į bk e inamas
3,2 balo, aisyklingumas – 3 balais ( aip e ina PA g upės i iamieji) i . .
170
kAlBOS kUl ū A | 85
binei gim inei, . y. Šiauliams. Žinoma, labai ikė as i lauk as ezul a as, kad
nė ienas i iamasis iš ŠŽ g upės bk kodo nesusiejo su kalbine gim ine.
P idu ina, kad okie duomenys y a s a būs i geoling is iškai. aigi ma-
y i, kad aiškus a minis pasluoksnis ikslina bk kompe enciją.
ki okias įž algas dėl kalbinės gim inės ska ina kauno mies o ( Ak) i-
iamųjų bk eks ų-s imulų e inimai. Galima kalbė i apie au os e eo ipinę
jaunųjų kauniečių nuos a ą – kaune kalbama aisyklingiausiai, aigi kalba-
ma bk. kauno mies o lie u iškumas nek es ionuojamas, ą pa i ina i
naujausi socioling is ų duomenys (plg. amonienė 2011); šiuo a ž ilgiu
a odo isai pag įs a, kad bk eks ai-s imulai p iski iami kauno mies ui.
y ėjai pažymi (plg. Mil oy 2001: 539), kad pap as ieji kalbos bend uome-
nės na iai s anda inę kalbą ( i iamuoju a eju – bk) dažnai su apa ina su
au ine kalba. Many ina, kad i šiuo a eju abs ahuo i kalbos koncep ai,
. y. bk i au inė kalba, suplakami. Dalis i iamųjų aisyklingiausius, pana-
šiausius į bk ( ai a skleidžia a i inkami į e čiai) eks us-s imulus p iski ia
lie u iškiausiam lie u os mies ui. Žinoma, nea mes inas i jau minė asis
kalbinės gim inės eiksnys. logiškas i dėsningas polinkis aukščiausiais
balais e in ą eks ą sie i su sa o gy enamąja ie a. ypač ai pasaky ina
ada, kai e in ojai jaučiasi kalbiškai saugūs, i jų kodas u i a i ąjį p es-
ižą. Many ina, kad kaip ik oks bk i sa o gim ojo kodo sujungimo mo-
delis gali bū i būdingas kai ku iems jauniesiems kauniečiams.
kalban apie Ak i iamųjų g upę eikia pasaky i, kad už iksuo as da
ienas polinkis. Dalis kauno mies o i iamųjų bk eks us-s imulus bu o
linkę lokalizuo i kuo a čiau kauno, pa yzdžiui: kėdainiuose (F eks ą-s i-
mulą – 17,1 p oc. i eks ą-s imulą – 5,7 p oc.), kaišiado yse (i eks ą-s i-
mulą – 8,6 p oc., M eks ą-s imulą – 5,7 p oc.). okius duomenis iš dalies
galėjo lem i jau minė as kalbinės gim inės eiksnys – galėjo bū i samp o-
aujama pagal modelį: aip kalbama, jei jau ne a imiausioje aplinkoje, ai ik ai
ku no s ne oli.
Apsk i ai kai ku ių i iamųjų g upių duomenys ska ina min į dėl bk
zonų, ku ios y a a i didmiesčių. y imas odo, kad į bk zoną pakliū a
kaišiado ys, kėdainiai, ilka iškis, Šakiai i akai.
ik PA g upės i iamieji bk eks ų nep isky ė kaišiado ims. kėdainiuo-
se ben po ka ą i ben ieną iš bk eks ų lokaliza o isų g upių i iamie-
ji (jau minė a, kad a p Ak g upės i iamųjų iksuo as ne gi polinkis).
ilka iškyje i Šakiuose aip pa iš kiek ienos g upės i iamųjų bu o okių,
ku ie p isky ė ben ieną iš bk eks ų šiems mies ams.

D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai
jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai
171
Many ina, kad akai i iamųjų dažnai pažymimi kaip bk zona i nea s-
ki iami nuo ilniaus. ki aip paaiškin i, kodėl akai men aliniame žemė-
lapyje y a gana s a bi zona, y a neįmanoma, plg.: 27,5 p oc. Aš g upės
i iamųjų šiame mies e lokalizuoja i eks ą-s imulą i 10 p oc. – M eks ą-
s imulą; 10,9 p oc. ŠŽ akams aip pa p iski ia M eks ą-s imulą; a-
kuose M eks ą-s imulą lokalizuoja i 5,7 p oc. Ap g upės i iamųjų.
Pažymėsime, kad s ebina as ak as, jog a p s e eo ipinių bk mies ų ne-
pakliū a Ma ijampolė22. Šiam mies ui bk eks ai-s imulai p iski i os kelis
ka us: F eks ą-s imulą po ieną sykį lokaliza o Aš i ŠŽ i iamieji; i eks-
ą-s imulą po ieną sykį p isky ė PA, Ak i Aš i iamieji; ienas Žk i-
iamasis Ma ijampolei p isky ė M eks ą-s imulą. okie duomenys leidžia
many i isaip. Gali bū i, kad Ma ijampolė pap as iesiems kalbos bend uome-
nės na iams u i didesnę geoling is inę e ę, . y. labiau siejama su a miniu
kalbėjimu negu su bk. ki a e us, ikė ina i ai, kad kaip ik aiškos a ž il-
giu ne ikslus bk aizdinys y a aip nu olęs nuo ealiosios bk, kad objek y iai
a imesni bk kodai pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių y a nebelaikomi
panašiais į bk. Be abejo, ai ody ų ypač p as ą pap as ųjų kalbos bend uo-
menės na ių bk kompe enciją. Žinoma, u in ik nuos a ų duomenis, g iež-
ai apibend in i bū ų ne eisinga. i iamųjų nebu o klaus a, ku kalbama
aisyklingiausiai, ku kalbama bk, ku kalbama panašiausiai į bk i pan.
aigi negalima bū i ik iems, kad jei bū ų bu ę pa eik i ki okie klausimai
i ki okios eks ų su okimo užduo ys, Ma ijampolė bū ų bu usi lygiai aip
pa e inama kaip žymė as mies as, sie inas ne su bk, be su k.
Galima pasaky i, kad i iamieji men alinio žemėlapio užduo yje iš iso
pažymėjo 41 ie o ę (mies ą a mies elį) (3-ioje len elėje pa ody a, po kiek
ski ingų mies ų kiek ienu a eju paminė a). kai ku ie mies ai ( ie o ės)
jau ima įgy i p o o ipinę bk mies o ( ie o ės) e ę (dėl aip e inamo
ilniaus mies o ž . Čiči kai ė, aicekauskienė 2011: 57–76). ai, žinoma,
22 Plg.: p isimin inas laimos G umadienės 1980 m. socioling is iniais me odais i as subjek-
y usis kalbos e inimas. y ėjos gau i duomenys odė bu usias ki okias nuos a as. uome
y ime daly a o 45 y esniųjų klasių mokslei iai iš ilniaus mokyklų. 44 p oc. apklaus ųjų
eigė, kad no mine kalba šneka ilniaus mies o gy en ojai. Be eik okia pa i dalis mokinių
nu odė, kad li e a ū ine ( . y. bk) kalba šnekama Su alkijoje i kapsuke (dab. Ma ijampo-
lėje) (po 42 p oc.), 31 p oc. suda ė a sakymai, ku iuose no mine laikoma kauno gy en ojų
kalba, 24 p oc. – y ų Aukš ai ijos. kai anke oje bu o pap ašy a a saky i į klausimą, a il-
niečių, a su alkiečių kalba panašesnė į li e a ū inę, 56 p oc. apklaus ųjų nu odė su alkiečius,
27 p oc. – ilniečius, likusieji nea sakė į klausimą. Pap ašy i palygin i ma ijampoliečių i
kauniečių kalbą, 49 p oc. mokinių labiau e ino ma ijampoliečių, o 22 p oc. – kauniečių
(daugiau ž . G umadienė 1980: 91–93).
172
kAlBOS kUl ū A | 85
y a nuos a ų i įsi ikinimų lygmens dalykai. Socioling is inė bk samp a a,
išski ian i bend inę kalbą a ian ų sis emoje, i iamiesiems nė a aiški. ki a
e us, ik sis eminiai kodų s ebėjimo y imai už ik in ų kalbos ik o ės
( ok. Sp achwi klichkei ) (apie H. Büldo kalbos ik o ės i kalbos jausmo
ski į daugiau ž . Goeman 1999: 136) duomenis i bū ų pag indas kalbė i
apie ikslų a ne ikslų bk aizdinį, ačiau ai jau ki ų y imų ikslai.
3 lEn Elė. Men aliniame žemėlapyje a dy ų mies ų i mies elių skaičius
i iamųjų
g upė
Paminė a mies ų i mies elių
F eks as-s imulas i eks as-s imulas M eks as-s imulas
ap 16 16 20
PA 9108
aš 7 13 17
ŠŽ 14 12 16
Žk 11 14 22
ak 11 15 15
iŠ ADOS i P iElAiDOS
A sakan į i iamąjį klausimą – kodėl pap as ųjų kalbos bend uomenės
na ių požiū iu bk ampa į ie in u kodu – minė ini du s a biausi aspek ai.
Pe cep y iojo y imo duomenys e in i kaip diagnos iniai. iena e us,
paaiškėja liaudiškoji aksonomija pe se, ki a e us, aip apčiuopiamos iš-
yškėja aikomosios, p ak inės kalbos y ėjų eiklos k yp ys, ikslin inos
kalbinio ugdymo gai ės i pan.
Ge a jaunųjų kalbos bend uomenės na ių bk su okimo kompe encija
ska ina įž algą, kad bk neabejo inai unkcionuoja š ie imo s i yje, ki a
e us, iš men alinio žemėlapio užduo ies aiškėja, kad šis kodas nė a aiškiai
koncep ualizuo as, . y. kalbinio ugdymo p ocese inkamai nea ski iamas
nuo egioninių, socialinių a ian ų i pan. y imo ezul a ai aki aizdžiai
odo, kad no minamosios kalbo y os i socioling is ikos pa adigmoje ei-
kiama bk samp a a i iamiesiems y a menkai žinoma, i bk jų sąmonėje
ampa į ie in u kodu, adinasi, be eik pakliū a į egioninių a ian ų sis e-
mą. Žinoma, eig i, kad bk y a egioninių a ian ų sis emos na ys, iš esmės
D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai
jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai
173
y a ydinga. ačiau okia pa adoksali bk su okimo schema a p a o ojų
eikia i , many ina, ne gi gali u ė i į akos kalbiniam a o ojų skoniui i
kalbinėms p e e encijoms.
yškėjan is polinkis bk asocijuo i su ilniumi i kaunu odo, kad jau-
nosios ka os kalbos bend uomenės na iai u i sumišusius socialinės kul-
ū inės aukos cen ų i kalbos idealų aizdinius. okį bk į ie inimą galima
aiškin i sa i u sos inės i apsk i ai didmiesčio kompleksu. Žinoma, kalban
apie pap as ąjį kalbėjimo e in oją, ai labai dėsninga i na ū alu. Didmies-
is y a socialinė siekiamybė, adinasi, ampa i kalbine siekiamybe. odėl
i bk kodas pap as ojo e in ojo požiū iu y a labiau didmiesčio, o ne ku-
io no s ki o mies o, kodas. Si uacija, kad konku enciniai san ykiai iš yš-
kėja bū en a p ilniaus i kauno, y a labai ikė ini: ilnių lemia minė-
asis sos inės s a usas, kauną – lie u iškiausio mies o aizdinys. labai ski -
ingų šalių pe cep y iosios dialek ologijos a s o ai23 gauna panašių duome-
nų, . y. eigiamos kul ū inės, socialinės kono acijos ie o ės įp as ai su-
enka eigiamus į e čius i e in ojų men aliniuose kalbėjimo a ian ų
žemėlapiuose. as pa pasaky ina i apsk i ai dėl kalbinės gim inės aizdinio
men aliniuose žemėlapiuose ( i iamuoju a eju dėl bk minė ini ik klaipė-
da i kaunas). aigi nu e in i pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių įsi-
ikinimų i aizdinių jokiu būdu nede a.
ne ikslus pap as ojo kalbos bend uomenės na io aizdinys negali bū i
laikomas ne eisingu. iesiog eikia labai aiškiai a ski i y ėjo i a o ojo
požiū ius. y ėjo požiū iu bū ų ne eisinga eig i, kad bk y a lokalizuojamas
kodas, nes jis ope uoja bk mokslinės apib ėž ies, apsk i ai koncep ualizacijos
duomenimis. a o ojo, . y. pap as ojo kalbos bend uomenės na io, požiū iu
y a eisinga eig i, kad bk y a į ie inamas kodas, nes a o ojas emiasi i ai
įsigalėjusiais24 a labai e eme iškais s e eo ipais, nuos a omis, kalbiniu skoniu
i pan., . y. ais dydžiais, ku iems apsk i ai negali bū i aikomas klaidos k i-
e ijus, nes okiu a eju pap as asis kalbos bend uomenės na ys iš ka o bū ų
pe keliamas į ekspe ų lygmenį. adinasi, i d i žinių sis emos, p o esionalo
i mėgėjo, bū ų sumaišy os, o ai jau kogni y ieji dalykai, ku ių p i alu pai-
sy i. neabejo ina, kad ne ikslūs pap as ųjų kalbos bend uomenės na ių bk
aizdiniai y a a ski as i gana s a bus i iamasis objek as.
23 Pa yzdžiui, i i p ancūzų kalbos a ian ai kanadoje k ebeke (ž . E ans 2002b: 83–86),
u kijos dialek ai (ž . Demi ci, kleine 1999: 263—282), olandų bk i a mės Olandijoje
(ž . Bezooijen 2002: 13–30) i k .
24 eikia p ipažin i, kad kai ku ie eiginiai ne gi u i ealų pag indą – plg. Kaunas lie u iš-
kiausias mies as, ai ku ki u bk a o ojų gali bū i.
174
kAlBOS kUl ū A | 85
li E A ū A
Al-Hindawe J. 1996: conside a ions when cons uc ing a Seman ic Di -
e en ial Scale. – La T obe Pape s in Linguis ics 9, [1–9].
Aliūkai ė D. 2006: Pe cep y inės dialek ologijos y imai: dialek o aizdi-
nys. – Valoda dažādu kul ū u kon eks ā. Zinā nisko aks u k ājums 16, Dau-
ga pils: Saule, 87–95.
Aliūkai ė D. 2007: Ta minis kalbėjimas i bend inė kalba: objek y iųjų i
subjek y iųjų ski umų kul ū inė e ė. Dak a o dise acija, ilniaus uni e -
si e as.
Aliūkai ė D. 2009a: Bend inės kalbos aizdiniai: k azis anda o p oblema. –
Respec us Philologicus 16 (21), 160–187.
Aliūkai ė D. 2009b: Pe cep y iniai dialek ų y imai: men alinis žemėlapis. –
Respec us Philologicus 15 (20), 164–179.
Aliūkai ė D., Me ky ė E. 2009: Socioling is inis a minių kodų aisyk-
lingumo y imas. – Kalbos kul ū a 82, 259–274.
Bellmann G. 1998: Be ween Base Dialec and S anda d language. – Folia
Linguis ica XXXii 1–2, 23–34.
chambe s J. k., u d g il l P. 1998: Dialec ology. Second Edi ion. cam-
b idge: camb idge Uni e si y P ess.
cloppe c. G. 2004: Linguis ic Expe ience and he Pe cep ual Classi ica ion
o Dialec Va ia ion. Disse a ion, S an o d.
Čiči kai ė ., aicekauskienė l. 2011: Vilniaus klausimas bend inės
lie u ių kalbos samp a ose: me aling is inių ilniečių komen a ų y imas. –
Da bai i dienos 56, 57–76.
Demi ci M., kleine B. 1999: he Pe cep ion o u kish Dialec s. –
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. by D. . P es on. Ams e dam,
Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 263—282.
Die cks W. 2002: Men al Maps. linguis ic-Geog aphic concep s. – Handbook
o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. by D. long, D. . P es on. Ams e dam,
Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 51–70.
E ans B. 2002a: An Acous ic and Pe cep ual Analysis o imi a ion. – Hand-
book o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. by D. long, D. . P es on. Ams e dam,
Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 95–112.
E ans B. 2002b: A i udes o Mon eal S uden s owa ds a ie ies o F ench. –
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. by D. long, D. . P es on.
Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 71—93.
Goeman A. c. M. 1999: Dialec s and he Subjec i e Judgmen s o Speake s:
ema ks and con o e sial Me hods. – Handbook o Pe cep ual Dialec ol-
ogy 1. Ed. by D. . P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins
Publishing company, 135–146.
D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai
jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai
175
G umadienė l. 1980: Subjek y usis kalbos e inimas. – Kalbos kul ū a 39,
91–93.
Hil on n. H. 2010: Regional Dialec Le elling and Language S anda ds:
Changes in he Høne oss Dialec . PhD hesis, Uni e si y o yo k.
Hoppenb ouwe s c. A. J. 1982: Language change: A S udy o Phonemic
and Analogical Change wi h Pa icula Re e ence o S.E. Du ch Dialec s, Mep-
pel: knips ep o.
HPD1 1999: Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. by D. . P es on.
Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company.
HPD2 2002: Handbook o Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. by D. long, D. .
P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company.
inoue F. 1999: classi ica ion o Dialec s by image: English and Japanese. –
Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. by D. . P es on. Ams e dam,
Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 147–160.
Ja e A. 2000: in oduc ion: non-s anda d O hog aphy and non-s anda d
Speech. – Jou nal o Sociolinguis ics 4/4, 497–513.
kliukienė . 2010: a mės mies e: mokėjimas, a ojimas i kalbinės nuos-
a os. – Mies ai i kalbos, ilnius: ilniaus uni e si e o leidykla, 91–105.
lk cH 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija (su kompak ine plokš ele).
Suda y ojai . Bace ičiū ė, A. i anauskienė, A. leskauskai ė, E. umpa.
ilnius: lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
long D. 1999: Mapping nonlinguis s’ E alua ions o Japanese language a-
ia ion. – Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1. Ed. by D. . P es on.
Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing company, 198–
226.
l 2005: Lie u ių a mės, 2 dalis. Suda y ojai . Bace ičiū ė, k. Juške ičius,
A. leskauskai ė, k. Mo kūnas, D. Mikulėnienė, E. Ože ai is, l. elksnys,
D. aišnienė, A. idugi is i k . ilnius: lie u ių kalbos ins i u as, Ma e-
ma ikos i in o ma ikos ins i u as.
Mil oy J. 2001: languages ideologies and he consequences o S anda di-
za ion. – Jou nal o Sociolinguis ics 5/4, 530–555.
Mil oy l., Mil oy J. 1992: Social ne wo k and Social class: owa d an
in eg a ed Sociolinguis ic Model. – Language in Socie y 21, 1–26.
Pake ys A., Pupkis A. 2004: Lie u ių kalbos bend inė a is (su kompak i-
ne plokš ele), ilnius: Gim asis žodis.
PD 2010: Pe cep ual Dialec ology: neue Wege de Dialek ologie. Ed. by ch. A.
Ande s, M. Hund , A. lasch. Be lin, new yo k: De G uy e .
P es on D. . 1988: Me hods in he S udy o Dialec Pe cep ions. – Me hods
in Dialec ology. Ed. by A. . homas. cle edon: Mul ilingual Me e s,
373—395.

176
kAlBOS kUl ū A | 85
P es on D. . 1989: Pe cep ual Dialec ology: Nonlinguis s’ Views o A eal
Linguis ics, Do d ech : Fo is.
P es on D. . 1999: in oduc ion. — Handbook o Pe cep ual Dialec ology 1.
Ed. by D. . P es on. Ams e dam, Philadelphia: John Benjamins Publishing
company, xxiii–xl.
amonienė M. 2011: kalbų a ojimas da be didžiuosiuose lie u os mies-
uose. – Lie u ių kalba 5, [1–15].
amaše ičius G. 2012: Žiniasklaidos lyde ių ling is inė kompe encija isuo-
menės ans o macijų kon eks e. Dak a o dise acija, y au o Didžiojo uni-
e si e as, lie u ių kalbos ins i u as.
udgill P. 1983: Sociolinguis ics: an in oduc ion o language and Socie y.
london: Penguin Books.
an Bezooijen . 2002: Aes he ic E alua ion o Du ch. – Handbook o
Pe cep ual Dialec ology 2. Ed. by D. long, D. . P es on. Ams e dam, Phi-
ladelphia: John Benjamins Publishing company, 13—30.
Wales k. 1999: no h and Sou h: A linguis ic Di ide? – Inaugu al Lec u e,
June 10.
Gau a 2012 11 05
EGiOnS OF HE S AnDA D lAnGUAGE
F OM HE POin OF iEW OF yOUnG MEMBE S
OF HE li HUAniAn lAnGUAGE cOMMUni y:
cOMPE EncE AnD iMAGES
Summa y
Sys em o ac o s which is e e ed o when modelling a ep esen a i e o a s and-
a d language includes educa ion as well as social and cul u al expe ience o a use .
Use ’s p o ession o ac i i y could also become a clea e e ence o he po en ial
ep esen a i e o he s anda d language speake s. F om a heo e ical pe spec i e
loca ion ma k is no one o he impo an ac o s, hough heo e ical models no
always p ecisely co espond o he sys em o use ’s a i udes and belie s.
he aim o his a icle is o discuss why he s anda d language becomes a
localized code in he poin o iew o he young membe s o he language com-
muni y. he esea ched p oblem – egions o he s anda d language om he poin
o iew o he young membe s o he li huanian language communi y – is being
discussed esea ching he images o he s anda d language a ian s p e alen in
his g oup o use s. linguis ic a i udes o he language use s and es ima o s owa ds
co ec ness, in elligibili y, simili ude o he s anda d language and appeal o ex -
D. AliūkAi ė, E. ME ky ė-Š A ciEnė. Bend inės kalbos egionai
jaunųjų lie u ių kalbos bend uomenės na ių požiū iu: kompe encija i aizdiniai
177
s imuli and localiza ion o ex -s imuli in so-called men al maps p o ide mo e o
less an objec i e p ojec ion o hese images.
he in es iga ion o he s anda d language localiza ion issue is based on a pa
o he da a collec ed du ing a complex esea ch o pe cep ual dialec ology ca ied
ou in no embe 2009, Decembe 2010 and Janua y 2011.
A ask o men al map o pe cep ual dialec ology is he mos impo an o he
esea ch o his issue. he esea ch was ca ied ou in schools and gymnasiums
o kaunas, klaipėda, Pane ėžys, Šiauliai, elšiai and Aly us. A o al sample o he
esea ch included 276 esponden s a he age o 14–18.
he esea ch da a shows ha he s anda d language is unlocalized only in sci-
en i ic pe spec i e. in he axonomy o he membe s o he language communi y
his code is associa ed wi h pa icula places. he place ma ke is no s e eo ypi-
cally unambiguous and accu a e, bu ce ain ends can be es ablished.
wo clea ma ke s o he sociolinguis ic po ai o he s anda d language use
can be b ough ou : mo e equen ly he s anda d language use is associa ed wi h
majo ci ies o li huania ( ilnius o kaunas) a he han o he owns and he s and-
a d language use can be he use o he esponden ’s linguis ic homeland code.
Da a om some o esea ched g oups sugges s an idea abou he s anda d
language zones nea he ci ies o majo owns. he esea ch shows ha kaišiado ys,
kėdainiai, ilka iškis, Šakiai and akai could be included in o such zones.
Du ing he ask o men al mapping he pa icipan s o he esea ch ma ked 41
places (la ge o small owns) in o al. Some o hese places s a gaining he
alue o p o o ypic s anda d language place. his is he ma e o a i udes and
iews and he esponden s a e no awa e o he sociolinguis ic concep o s and-
a d language. Only sys emic esea ch o he code obse a ion would ensu e “lin-
guis ic eali y” o he da a and become he basis o alking abou he p ecise
image o he s anda d language.
KEYWORDS:
s anda d language, egions o he s anda d language, o dina y membe
o he language communi y, s anda d language compe ence, s anda d language
image, pe cep ual dialec ology.
DAi A AliūkAi ė
ilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as
Mui inės g. 8, l -44280 kaunas
[email p o ec ed]
E ikA ME ky ė-Š A ciEnė
ilniaus uni e si e o kauno humani a inis akul e as
Mui inės g. 8, l -44280 kaunas
[email p o ec ed]