D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. nou elles données su į a džių diskai ą dans la langue Li uanienne ac uelle 179
DEIMANT KRIKŠTAPONYT
Uni e si é de Vilnius
Nouji duomeNys su
įVa Džių DVisKai ą
Dans la Li uanie ac uelleVių Kalboje
ESMINIAI VOODŽIAI: į a džių d iskai a, p incipaux e secondai es no me a ian es, nou elle
o me, équnėjan i a osena. aupa a an d iskai a assez i ai a é é u ilisée
eiksmažodžių e a dažodžių classesėse (jablonskis 1957: 194, 205, 226228, 249). ces deux
classes de o mes on é é mu uellemen de inamas. Comme exemple, on peu donne el,
déjà elic inu e non no mini considé é usage: Mud i pasi aukė a dans amsų kampą,
de iè e les buissons, où nedeb ė aucune seule ch akė (ž . 01 09, 2013 g ožinė li e a u a1).
jusqu šiol d iskai ą son main enikée pa ie des en ées, qui dans la ph ase on
géné alemen a ec daik a a džių, eiksmažodžių e o mes de pa icipan s, mais ne son
combinées nomb eciumi (Valeckienė 1998: 225), pa exemple: Mudu soi-même nous a ons
commencé à appele les uns les au es pa des noms, e cela es a i é complè emen
na u ellemen e simplemen (ž . 2013 15, 04 g ožinė li e a u a). būd a diquemen
us ojamų į a džių d iskai os o mes son égalemen géné alemen non acco dées du
nomb e a ec daik a a džių plu iskai os o mes (Valeckienė 1998: 225), pa exemple: Tied i
o e ės déjà nous é aien amiliè es (ž . 2013 03 29, g ožinė li e a u a). adelė Valeckienė
į a džių (y comp is pe sonnels) d iskai os o mų išlikimą (plačiau su d iskai os kilmės
mo y aciją, nykimą e ses e apus oi osinas 2009: 377, 380, 492493, 498, 500) base su le ai
que aux daik a a diškųjų į a džių ne é aien jungiami būd a džiai, aigi leu n'é ai pas
ac uali p oblème de de inimo. elle dans de elles ci cons ances es u ilisé des o mes
d iskai es considè e des a ian es plu iscai es, ca di que [ž]ymin deux pe sonnes on
peu di e: Nous enons e Mudu enons, donc à cô é des singaskai es e plu iscai es son
u ilisées ce aines o mes d iskai es (Valeckienė 1 Duomenys assemble de Vy au as le
G and' Uni e si é Dabo inės lie u ių kalbos eks yno; sliausses indiquen la da e de
ision e la langue de consomma ion s i is.
180 La
langue Kul u | 86
1998: 225, 354). Vladimi as plungian souligne que dans les sys èmes de į a džių
d iskai a pa ien plus équemmen que daik a a džių sys èmes, e dans
ce aines langues į a džiai es le seul g oupe, dans laquelle es a ibuée
d iskai a. Comme exemple es p ésen é la langue Li uanien (plungian 2011:
75). dans l'a icle ci-ap ès donnée une eale (ou elle p o ima) ac uelle
si ua ion de consomma ion d'en ées d iskai os de la langue li uanienne, qui
émoigne que des en ées deux o ma s de nomb e dé ec ée dans ous les ex s de s yles onc ionnels.
Fo Mos e sKaiČiai a an p ésen an 1 ableelę e discu an ses données,
con ien b iè emen e iewge la mé hodeik de collec e des données e di e que
la p emiè e é ape du a ail a é é susi as i į a džių d iskai os o mas, u ilisé
Daba inėje lie u ių kalbos g ama ikoje, Lie u ių kalbos g ama a ikos i ome, a.
Valeckienės Funkcinėje lie u ių kalbos g ama ikoje. seulemen pa la sui e a é é
ega dée, si ces o mes u ilisées Vy au as G andiojo uni e si ys Daba inės
lie u ių kalbos ( oliau VDu) eks yne. aussi bien souligne ina, que l'au eu de
l'a icle selon ou as en an s d iskai os o mes eks yne che chai de ous
les possibles, peu ê e pa ois pas ou à ai émanables e en an s d iskai os
da ybai nebūdingų o mes. 1 ableelée p ésen ées VDu eks yne u ilisées
į a džių d iskai os o mes son assemblées de ous eks yno unkcinių s yles,
. i. g ožinės e neg ožinės ainsi adminis a i es li é a u es, publicis ikos e
saky inės langues. Lai ée cô é si uée dans les lignes, il y a des éc i s des o mes
d'en ées d iskai os. p emiè e, pa yškin oji o me es considé ée p incipal
a ian de no me, e g e a einan i secondau iniu. Fo mes a ian es indique
selon Kp 2009. Su la d oi e cô é es donnée les s a is iques de consomma ion.
Ce ains coincan des ing édien s de lignes o mes 1 ablele dans n'es pas
spéci iquemen sépa ées, i. i. si la o me d'ing édien ex yne u ilisée e
nomininko, e galininko linksniu, cela p ésen ée géné ale leu s s a is iques de
consomma ion. mais si elle ou elle p éposi ion d iskai os o me VDu eks yne
es u ilisée, pa exemple, seulemen le nom du nomina eu , ce n'es indiqué que le
nomb e du nom du nomina eu . Comme au emen 1 ableau con ien donnés des
données des lignes coincan des a ian es de no mes p incipales e secondai es,
i. e. à ces a iées sépa émen es indiquée chaque s a is ique de paup oyemen s
de ligne, pou qu'il soi possible de oi leu consomma ion e mu uelle
compé i ion.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. nou elles données su į a džių diskai ą dans l'ac uelle langues Li uanies able 181 1. in odui s o mes d iskai os VDu eks yne
į a džio o ma pa a ojimų skaičius
Mudu (V., G.) 5571
Mud i (V., G.) 1296
Mud iejų 1342
Mud iem mud iems (n.) 643 6 /
Mud iem mud iems (įn.) 1 −
judu (V., G.) 776 jud i (V., G.)
140 jud iejų 491 /
Jud iem jud iems (n.) 103 5 / /
Jud iem jud iems (įn.) 1 − / /
Jied i jod i juod i (V.) 183 78 49 / /
Jied i jod i juod i (G.) 3 2 1
jied iejų 3 / /
Jied iem jied iems (n.) 168 5
jiemd iem (n.) 1 jod iem (n.) 3 /
Juodu jiedu (V.) 1813 3658 /
Juodu jiedu (G.) 369 3
juod iejų 97 /
Noydoux aux noydoux (n.) 47 3 /
Nood iem nood iems (įn.) 1 −
leu sd iejų 781 anied i (V.) 2
anied iem (n.) 3 aniemd iem (n.)
1 /
Anuodu aniedu (V.) 17 50 /
Anuodu aniedu (G.) 17 −
anuod iejų 1 anųd iejų 5
/
Kalbos Kul u 86 | Šied i šid i
šuod i (V.) 24 2 182 2 Šied i šid i
į a džio o ma pa a ojimų skaičius
šuod i (G.) 5 2 3 šed iejų 1
šed iem (n., įn.) 2 šiemd iem (n.) 1
ši ied i (V.) 2 Ši uodu ši iedu (V.) 2
2 Ši uodu ši iedu (G.) 1 − Šiuodu
šiju (V.) 48 263uodu šijuedu (G.) 54
− šuod iejų 4 šiedu 29 29 / / / / /
Tied i od i uod i (V.) 14 6 6
Tied i od i uod i (G.) 2/ − −
ied iem (n., įn.) 4 iemd iem (n.) 1
od iem (n.) 1 / / /
Tuodu iedu (V.) 134 285
Tuodu iedu (G.) 772
uod iem (įn.) 2
ceuxd iejų 5 abeas 208
abejais 7 abeji 70 / /
Abejiems abejiem 7 1
dou eomis 10 /
Abejoms dou eom 18 −
dou eos 110 dou eose 90
abejuose 31 /
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
į a džio o ma pa a ojimų skaičius
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. nou elles données su
in odui s des diskai à dans la langue
Li uanienne ac uelle 183 abejus 27 abejų 55 abi
(V., G.) 11183 abid i (V., G.) 153 abid iejų 1
abiejose 1478 abiejuose 776 abiejų 12830
Abiem abiems (n.) 3653 668 /
Abiem abiems (įn.) 2092 −
abu (V., G.) 21863 abudu (V.,
G.) 1020 /
Ka uodu (V.) 3
Ki uodu (V.) 3
Ku ied i (V.) 3
Koduu iu ku iedu (V.) 3 4 /
Koduu iu ku iedu (G.) 1 −
pačiudu (V.) 1 /
Vienid i (V.) 1
Vienudu (V.) 60
On oi , que le plus sou en u ilisés les p éposi ions deux, abi e leu s
o mes. Quel moins pe sonnels des en ées. Ku qui čiau u ilisés
pa odomieji e au es non dé inièjiamieji p énoms. aussi bien dans les yeux
k in a inhabi ua a į a džių abudu, abid i kilmininko o me abid iejų: −
D'acco d, d'acco d. Oui. Eh ne sais pas enco e. Niex neima. Niex neima.
Abid iejų (ž . 2013 03 26, saky inė kalba). c'es le plus p obablemen
schnekamosios langage da inyn. ableelée sépa émen ne ou nissaien des
en ades mascul. e mo . g. o mes, ca é abli giminę sou en es assez
di icile. Toujou s clai s mo . e y . g. a dininko e galininko o mes de
cas, pa exemple: Liguemen une moi ié deux mud i s o ėjome Amandos
biblio ekoje (ž . 2012 12 11, g ožinė li e a u a). Keblumų éclosla alo s, quand mo . e y . g. į a džių kilmininko, naudininko e įnagininko

184 Kalbos Kul ū a | 86 linksnių o mes coinciden , pa exemple: Galų kaime A. Vilemą
V. Mikaliakas assassé ap ès leu sdoueux con li mu uel (ž . 2012 12 11, publicis ika);
D'abo d Vanda su sa siu o, e plus a d à cause de cela os neu ūko leu deux
ami ié. Ma So i klaikiai, mo ellemen c aignai s'implique dans des ac i i és
clandes ines, e Vandai el é i a ion de comba semblai pas seulemen
an ipa io ique... (ž . 2012 12 11, g ožinė li e a u a). dans ces exemples la
mo phologique au nom du giminée aide à é abli des daik a a džiai, lesquels dans la
ph ase emplaičia au nomis. p emie exemplezdye la o me du kilmininko es y ., e
l'au e […] mo . g. pasi ui o, que l'ünomgie giminę possible de décou i seulemen de
a an cela ou ap ès ce einančio sen ence, dans lequel men ionné en Vald a dis,
exemple:... y esnysis, p imaas, augina sūnus Man ą e Luką, jaunesnysis, Da ius
duk y ę Emiliją. Cependan quelque ois mama abien disai la même chose:
Nesimpo e, si du concou s e ou a e čempionais, ou pas du ce la bimo nemažėja
(ž . 2013 05 09, publicis ika). Ici s'insc i l'une des en ées ca ac é is iques des
onc ions ana o a, qui, selon albe o osino, soie une commune é é en con enus
deux ac es de communica ion ( osinas 1996: 10). Quelle plus acile il es possible
sépa e de la deuxième pa adigme des į a džių naudininko e įnagininko linksnių
o mų giminę, pa exemple: Ma kui Vilis à ce suje niekadas nepaskajo. Jiedu
pasis a é un au omobile dans une pe i e El Palma o u gaus place. Vos jied iem
islipus, Ma kas ėlei įniko gu iai kalbė i (ž . 2013 05 09, g ožinė li e a u a). dans ce e
sen ence déjà de la o me du p énom, on oi que u ilisée y iškoji mo ologinė
į a džio giminė, plg. mo . g. : Mo ušė pèdina pas d'escalie pied pa pied, comme si
pe sonne dans le monde ne se ai capable de la a ê e ou de la o ce alle plus
i e, e Tonis a ec Ke im pacniai jod iem de chones comme quie p inces (ž . 2013 05
09, g ožinė li e a u a). Ki aip es a ec la p emiè e pa adigme u ilisa eu e
aunagininkois, ca leu s y . e mo . g. o mes coinciden , pa exemple: Quand
mud iėme a ein des escalie s dessus, Hacumomo commença anki e la po e e
k enes i Ma ina. Elle, bes išdaman la ceinž, ou i è la po e e pi ai nous nuzi gé. −
Ce jud iem a i é! − šūk elėjo ji (ž . 2012 12 12, g ožinė li e a u a); − Neik, Jogaila, −
a ê ai le Ma ianas Zigizmundas. − Ne ils bl i. A e isaukš ina homme de, e me a
dans p a ają. Tokie sa pui é. Achiū jud iem. E oi, Jogaila. E oi, Kazimie ai... que
sunkią godzinę zajaučiš... (ž . 2012 12 12, g ožinė li e a u a). dans le p emie
exemplezdy le į a dis indique ée iškosios, e dans le second […] i iškosios sexe
pe sonnesis. s'il au indique des emeliškosios e mâliškosios sexes pe sonnes,
es u ilisée déc éd inamiji y . g., pa exemple: Raimis déplaikėlė gy en i į Kauną,
a čiau Vilijas, i jiedu ėmė ieško i pa alpų biu ui (ž . 2013 05 09, publicis ika). aigi,
su ampančias mo . e y . g. linksnių o mes géné alemen peu ê e é abli
seulemen de plus la ge con ex e. ema quée que dans de nomb eux cas VDu exyno
données n'y su isai pas.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. nou elles données su les p énoms d iskai ą ac uelle dans la
langue Li uanienne 185 paG inDiniai e secondai es no Mos Va ian a de 1 able
able des données isible, que VDu ex yne u ilisées di e ses des o mes
d iskai as qui, ou e ai , signi ien complè emen la même. pa exemple,
noodu e jiedu. signi ica ion complè emen la même il e enco e quelque.
cependan ce ains ing édien s e leu s o mes son considé és p incipaux
a ian s de la no me, e dau es secondai es. des a ian es de no mes
p incipales y . g. į a džio a dininko i galininko linksnių šaknims
ca ac é is ique <uo>, e mo . g. a dininko i galininko linksnių šaknims − <ie>
(Kp 2009: 23). secondau inium no me a ian du į a džius Ma kas odune is e
Vesla a Čižikp okaše a appellen plusieu siskai iniais, ca pense, que
samplaikines o mes, don la p emiè e ê menį cons i ue o me
plusieu siskai os a ec nomb e a džiu deux, d i, n'es pas app op iée
considé e des o mes d iskai os. ils insis en que sampikos (pa y exemple,
ces deux) ainsi que du no mos secondai e a ian o mes indiquen į a džių
d iskai os nykimą ( odune , Čižikp okaše a 2006: 76−77). Zigmas Zinke ičius
o mes juod i, uod i, šiuod i, jod i, od i, šiod i, jiedu, iedu, šiedu appelle
des langues da kalais e p opose u ilise les ieilles o mes éguliè es juodu, uodu, uuodu, jied i, ši i, ieded i (Zinke ičius 1996: 58). Tou à au eokią opinię à ce suje a a. osinas, qui p é end que ou es les o mes d iskai os son a o ines e éguliè es, ca o més selon les langues li uaniennes ( a mių) mo phologiques aidos dėsningumus
( osinas 2000: 10).
Tableau 1 p ésen e dans les s a is iques de consomma ion des į a džių
mon en que mo . g. į a džių d iskai os p incipaux a ian es de no me VDu
eks yne où qui plus équen s que les secondau inius. cependan y . g.
a dininko linksnis le p énom pe sonalis juodu pa a ojimo skaičiumi nusileidžia
šalu iniu no mos a ian u ega domam p énomji jiedu ( a dininko linksnis), qui
VDu eks yne es u ilisé p esque plusieu s ois plus sou en . pa odomųjų
en ées les secondai es a ian es šiedu, iedu, aniedu ( a dininko e galininko
du ka us dažniau už pag indiniais no mos a ian ais laikomus į a džius
linksniai comp e o i ensemble) son u ilisés p esque šiuodu, uodu, anuodu.
cependan compa us des p incipales e secondai es a ian es galininko linksnių
consomma ion équence, on oi , que comme galininko linksnis šiedu e aniedu
VDu eks yne ou e ne a ojami. o ch i in odui du iedu galininko humo nis
quoi e u ilisé, mais ge okai čiau negu in odui du duodu. en comp an la
s a is ique géné ale oi , que les a ian es ku iuodu e ku iedu pa a o i
au an même ois, mais plus sou en u ilisé ku iedu a dininko linksnis, e
ku iuodu galininko. La équence de pa cou ojime des o mes plus amusan es
du a dininko shi uodu e shi iedu es égalemen égale. VDu ex yne shi iedu galininko eselniu ou n'é ojama.
186
Langbos Kul ū a | 86
Voi e, que y . g. į a džių d iskai os šalu inių a ian ų a dininko linksniai
pamažu s umia p incipaux. mais galininko di e nių la endance de consomma ion
opposin, ca p édomine p incipaux en a džių d iskai os a ian es. nauDininKo
e įnaGininKo Fo Mos de ai se i i e į a džių naudininko e įnagininko linksnio
o mes, don une éc i e su in e ne , au e sans elle. leu o hog aphe
a ijuen , naudininkai e įnagininkai be oje son considé és p incipaux a ian s
de no me, e éc i s a ec ce e aide − secondau inie (Kp 2009: 22). La Banque de
Consul a ions de la Commission na ionale des langues li uaniennes souligne que
an la o me su wi h, que sans elle son a o ines, mais p iméi é es donnée
aux o mes wi hou , pa exemple, abiem opposammen considé ées les o mes
plu ielles d'in odui s d iskai os: abems, son considé ées comme les p incipales
a ian es des deux o mes, o abejiem, abejom secondai es (Kp 2009: 22).2
clai emen oi , que VDu eks yne ès di è e į a džių d iskai os u ilisa eu
e įnagininko des no mes p incipales e secondai ines a ian ceux nomb e de
consomma ion. Plusieu s ois plus de a ian es de no mes p incipales. Il es ime,
que la majo i é dans ex eyny en ekusių ex es son edaguo ini, donc si bien
dis ingués p incipales e secondai es no me a ian es.
Neu os Fo Rmos discu kons dansnoms d iskai os pa adigmas. ils son deux.
p emiè e pa adigme appa ien du p emie e du second pe sonnes ainsi que des
p énoms abu (abudu), abi (abid i) de 1 ableille données on oi , que VDu ex yne
o mos, o an ajai – ečiojo asmens o mos (juodu, jied i, uodu, ied i i k .).
p ésen en e elles p énoms d iskai os, o mes don il n'y a pas dans la
g ammai e du Laba ines Li uanien (2006: 280). che s elle ( o mes eks yne
nesuki čiuo os): V. aniedu, šiedu, šiod i, šiuod i, ši iedu, ienudu, ienid i, pačiudu,
ku iedu, ki uodu, jod i, juod i, iedu, uod i, od i; K. abid iejų, anuod iejų,
anųd iejų, šied iejų, šiuod iejų, juod iejų, jied iejų; 2 h p:// lkk.l /li /2509,
žiū ė a 2013 05 14.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė.
D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. D.Kš apony ė. nou elles données su į a džių diskai ą con empo aine de l'anglais 187 N. anie(m)d iem, juod iem, juod iems; G. šiod i, šiuod i, jod i, juod i, iedu; įn. uod iem, juod iem.
On peu espé e , que kilmininkai šiuod iejų, juod iejų, jied iejų, anuod iejų,
anied iejų, anųd iejų, šied iejų son des o mes y . g. į a džių šiuodu, juodu,
jiedu, anuodu, aniedu, šiedu ou mo . g. į a džių šiuod i, juod i, jied i, anuod i,
anied i, šied i. du VDu ex eyno éussi à é abli , que seulemen y . g. son ces
kilmininko, naudininko e įnagininko linksnių o mes: šiuod iejų, anuod iejų,
aniemd iem e uod iem. o o mes juod iejų, jied iejų, juod iem indique e mo .,
e y . mo ologines pa en ines, pa exemple: Kasdien po pamokų namo ėjau iena.
Je me sensusi elle k ailée. Déce an . Incapelais alle chez Liusi, quand juod iem
a ec Nes a é ai ou bien (ž . 2013 01 12, g ožinė li e a u a); Kažku iame pays de
p o ondeu ille il le sou enai inca nieuse Jupi e , e Paulių Me ku ijumi, ad le
š en ik de la ille expginė appainikuo us jaučius sac i ie juod iem (ž . 2013 12, 01
g ožinė li e a u a). dans la p emiè e exemplezdy es indiqué mo . g., e la seconde
[…] y . g. Ki ų o mų, . y. anųd iejų, šied iejų, anied iem, juod iems, giminės
dé e mine ne éussi pas, ca manquai un con ex e plus la ge. Fo m bdœux a
déjà é é abo dé à l'échi elle Fo mos e chi es. į a džių iedu, od i, qui n'on é é
inclus ni dans a. Valeckienės, ni dans Daba inės lie u ių kalbos g amma ikos
pa adigmas, linksnia imą ou nissen a. osinas (2000: 11):
V., G. iẽdu, õd i;
K. d iejų;
N. e(m)d iem, ó(m)d iem;
įn. iẽ(m)d iem, õ(m)d iem.
compa us a ec an ąja a. Valeckienės e Daba inės lie u ių kalbos
g amma ikos (Valeckienė 1998: 356; DlKG 2006: 280) dis ingués pa des
pa adigmes, que oi que ces en ées kilmininko, naudininko e įnagininko
linksnių o mes son o mées aussi bien. seulemen di é en a dinie .
a. osinas (2000: 10) enco e souligne que iedu, od i mieux con ien a ec les
co espondan es o mes du plisci us.
d'au es en ées pa adigmes se ai possible seulemen dans le cas el si
ou es leu s o mes se aien possibles ou e dans quelque quel au eu
d'un ex e. selon VDu ex on cela ne peu ai e. Néanmoins ema quable,
que ces en ées des y . e mo . g. pa adigmas son p obablemen sumišusios: d'un links-