Trends in European Language Policies With a View to Language Technology

Sabine Kirchmeier

doi:10.35321/bkalba.2020.93.07

Go to original

Preparing document pages…

SABINE KIRCHMEIER

Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (EFNIL)

EUROPOS KALBŲ POLITIKOS TENDENCIJOS KALBOS TECHNOLOGIJŲ POŽIŪRIU

SANTRAUKA

Šiame straipsnyje apžvelgiamos dabartinės Europos kalbų politikos tendencijos, susijusios su oficialiųjų ES kalbų statusu ir kalbos technologijomis. Straipsnis parengtas remiantis duomenimis, surinktais Europos kalbų stebėsenos sistemai (ELM), kurią teikia EFNIL – Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija, ir naujausia patirtimi rengiant nacionalines Danijos dirbtinio intelekto ir kalbos technologijų strategijas. Straipsnio tikslas – apibūdinti EFNIL ir ELM teikiamos gausios informacijos apie Europos kalbų politiką įvairovę ir paskatinti tyrėjus, studentus bei politikos formuotojus toliau analizuoti duomenis ir jais remtis kuriant būsimą politiką.

RAKTAŽODŽIAI: kalbų politika, kalbų planavimas, kalbos technologijos, Europos kalbos.

ANOTACIJA

Šiame straipsnyje apžvelgiamos dabartinės Europos kalbų politikos tendencijos, kreipiant dėmesį į oficialių Europos Sąjungos kalbų statusą ir į kalbų technologijas. Straipsnis pagrįstas Europos nacionalinių kalbos institucijų federacijos (European Federation of National Institutions for Languages, EFNIL) vykdomos Europos kalbų stebėsenos (European Language Monitor, ELM) duomenimis ir naujausia Danijos nacionalinės dirbtinio intelekto ir kalbos technologijų strategijos kūrimo patirtimi.

Straipsnio tikslas yra įvairiais aspektais išnagrinėti apibendrinamąją informaciją apie Europos kalbų politiką (remiantis ELM duomenimis, gautais iš EFNIL) ir įkvėpti tyrėjus, studentus ir politikos formuotojus toliau analizuoti šiuos duomenis bei pasinaudoti jais formuojant kalbos politiką ateityje.

ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos politika, kalbos planavimas, kalbos technologijos, Europos kalbos.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 2

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

ĮVADAS

Šiame straipsnyje apžvelgiamos dabartinės Europos kalbų politikos tendencijos – apžvelgiamas Europos kalbų laukas, atsižvelgiant į oficialiųjų ES kalbų statusą ir kalbos technologijas. Straipsnis grindžiamas Europos kalbų stebėsenos sistemos (ELM), kurią kuria ir reguliariai atnaujina Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (EFNIL), duomenimis, taip pat naujausiais kalbos technologijų politikos pokyčiais Danijoje. Kalbos technologijos pasirinktos pagrindine tema, nes šioje srityje šiuo metu vyksta įdomiausi nacionalinės politikos pokyčiai. Straipsnio tikslas – apibūdinti EFNIL ir ELM teikiamos gausios informacijos apie Europos kalbų politiką įvairovę ir paskatinti tyrėjus, studentus bei politikos formuotojus toliau analizuoti duomenis ir jais remtis kuriant būsimą politiką.

Pirmuosiuose skyriuose trumpai aprašysiu EFNIL ir jos požiūrį į kalbų planavimą. Toliau apžvelgsiu Europos kalbų stebėsenos sistemą (ELM) ir pateiksiu išsamių pavyzdžių iš skyrių apie kalbų teisės aktus, anglų kalbos vartojimą aukštojo mokslo srityje ir kalbos technologijas. Galiausiai trumpai aprašysiu kalbos technologijų plėtrą Danijoje, kad pailiustruočiau svarbius politikos kūrimo proceso aspektus. Baigiamuosiuose skyriuose trumpai aptarsiu naujausius kalbos technologijų pokyčius Europos Komisijoje ir UNESCO bei išskirsiu EFNIL rekomendacijas dėl kalbos technologijų politikos.

1. EUROPOS NACIONALINIŲ KALBOS INSTITUCIJŲ FEDERACIJA (EFNIL)

EFNIL yra oficialių kalbos institucijų federacija Europoje – tiek ES valstybėse, tiek už jos ribų. Šiuo metu jai atstovauja 40 institucijų iš 29 šalių. EFNIL finansuojama iš metinio nario mokesčio, kuris naudojamas sekretoriato veiklai finansuoti, kasmetinei tarptautinei konferencijai rengti ir duomenų rinkimo projektams kalbos planavimo bei kalbos politikos srityse vykdyti. EFNIL siekia šių tikslų:

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 3

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

Rinkti ir keistis informacija apie oficialiai pripažintas standartines ES kalbas ir kitas oficialias Europos kalbas.

Teikti ekspertines konsultacijas ES kalbos politikos klausimais.

Išsaugoti Europos kalbinę įvairovę.

Skatinti ES valstybių piliečių daugiakalbystę.

Federacija taip pat stebi Europos mažumų ir regioninių kalbų raidą. Savo tikslų EFNIL siekia vykdydama šią veiklą:

Dabartinės kalbinės padėties ES aprašymas ir analizė, taip pat ilgalaikės kalbinės raidos pasekmių vertinimas. Šiuo metu vykdomi 3 projektai:

LLE: Kalbų teisės aktai Europoje (nuolat atnaujinama kiekvienos šalies kalbų režimo apžvalga).

ELM: Europos kalbų stebėsena (duomenų apie kalbų politiką ir praktiką visoje Europoje rinkimas).

ELIPS: Europos kalbos ir jų suprantamumas viešojoje erdvėje (duomenų apie aiškios kalbos strategijas ir praktiką visoje Europoje rinkimas).

Moksliškai pagrįsta tarpvalstybinių kalbos problemų ir kalbos politikos klausimų analizė kasmetinėse konferencijose ir leidiniuose.

Konsultavimo paslaugos kalbos politikos srityje ES institucijų ir valstybių narių politiniams sprendimų priėmėjams.

Europos kalbinės įvairovės ir daugiakalbystės kultūrinės bei praktinės naudos sklaida vykdant atitinkamas veiklas ir leidžiant leidinius¹.

EFNIL požiūris į kalbos planavimą. EFNIL projektų tikslas – informuoti sprendimų priėmėjus ir tyrėjus apie kalbos planavimo veiklą Europoje. Kalbos planavimas paprastai apibrėžiamas kaip politikos krypčių ar programų, kuriomis siekiama nukreipti arba pakeisti kalbos vartojimą, rengimas. Paprastai jis apima statuso planavimą, įsisavinimo planavimą ir korpuso planavimą.

Statuso planavimu siekiama reguliuoti kalbos padėtį kitų kalbų atžvilgiu: kurios kalbos laikomos oficialiosiomis, o kurios – neoficialiosiomis

¹ Daugiau informacijos rasite www.efnil.org.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 4

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

šalyje, kokiuose socialiniuose kontekstuose jos vartojamos ir kokia yra jų vartotojų teisinė padėtis. Statuso planavimas taip pat apima prestižo planavimą.

• Įsisavinimo planavimu siekiama reglamentuoti, kokios kalbos mokomos įvairiuose švietimo kontekstuose ir kaip šios kalbos mokomos skirtingais švietimo lygmenimis.

• Korpuso planavimas reglamentuoja pačią kalbą: žodyno, rašybos, rašymo taisyklių, terminijos ir kt. standartizavimą.

Tiek statuso, tiek įsisavinimo planavimas veikia pačią kalbą – jos korpusą, todėl žinios apie kalbos planavimo situaciją svarbios ne tik sprendimų priėmėjams, bet ir yra reikšmingas lingvistinių stebėjimų pagrindas.

2. EUROPOS KALBŲ STEBĖSENA (ELM)

ELM – tai projektas, teikiantis informaciją apie kalbų politiką ir praktiką dalyvaujančiose šalyse; jo duomenys atnaujinami kas 4 metus. Tai mokslinė Europos šalių kalbinės situacijos apžvalga, kurioje pateikiamos tikslios nuorodos į kiekvienos šalies galiojančius teisės aktus ir naudingos pagrindinės žinios apie Europos kalbų statusą.

Pastaruosius 10 metų ELM reguliariais intervalais užduoda maždaug tuos pačius klausimus, todėl mokslininkai gali stebėti dalyvaujančių šalių kalbų politikos pokyčius. ELM klausimai apima šias temas:

• Šalies situacija. Šalyje ir už jos ribų vartojamos oficialiosios, regioninės, čiabuvių ir imigrantų kalbos, jų teisinis statusas, atitiktis konvencijoms.

• Teisinė situacija. Kalbų įstatymai, konstitucinis statusas, kiti reglamentai, pilietybei įgyti keliami kalbos reikalavimai.

• Pradinis ir vidurinis ugdymas. Mokymo kalbos, siūlomos kalbos.

• Aukštasis mokslas. Mokymo kalbos, publikacijose ir disertacijose vartojamos kalbos.

• Žiniasklaida. Laikraščiai, televizija, filmai, muzika. Vartojamos kalbos ir pateikiami vertimai.

• Verslas. Reglamentavimas. Įmonių kalbos, metinės ataskaitos, interneto svetainės.

• Kalbų sklaida. Užsienyje dėstomos oficialiosios kalbos.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 5

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

Kalbos organizacijos. Oficialios, nevyriausybinės, bet finansuojamos viešosiomis lėšomis, privačios.

Kalbos technologijos.

1 LENTELĖ. ELM 1–4 dalyvavusių šalių apžvalga

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 6

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

Duomenys pirmajam bandomajam projektui ELM 1 pradėti rinkti 2004 m. Duomenys ELM 2 pradėti rinkti 2008 m., ELM 3 – 2012 m., o ELM 4 – 2017 m.

Kadangi kalbos institucijos savanoriškai pildo ilgą ir sudėtingą klausimyną, ne visada pavyko gauti informacijos iš visų šalių. Dalyvavusių šalių sąrašas pateiktas 1 lentelėje. 2008 m. dalyvavo 23 šalys. 2012 m. jų buvo 27, o 2017 m. dalyvių skaičius siekė 21. Visuose trijuose etapuose dalyvavo 17 šalių.

3. ELM PATEIKIAMOS INFORMACIJOS PAVYZDŽIAI

Toliau pateiksiu tris pavyzdžius, iliustruojančius, kaip galima naudoti ELM duomenis. Aprašysiu duomenis apie kalbos teisės aktus, anglų kalbos vartojimą aukštajame moksle ir kalbos technologijas.

3.1. Kalbos įstatymai

Pirmasis pavyzdys susijęs su kalbos įstatymais. Kiekvienos šalies dalyvių buvo klausiama:

• Ar konstitucijoje yra nuostatų dėl kalbos?

• Ar yra kalbos įstatymas? (kalbos įstatymas yra pagrindų įstatymas, kurio privaloma laikytis rengiant kitus teisės aktus).

• Ar kituose teisės aktuose yra nustatyta nuostatų dėl kalbos?

Šiuos tris klausimus galima laikyti hierarchija, kurios aukščiausią lygmenį sudaro konstitucija – bendriausio pobūdžio teisės aktas, o konkrečiausias lygmuo yra nuostatos dėl kalbos kituose sprendimuose. 1 paveiksle parodyta, kad ELM 4 (2017) šiek tiek daugiau nei pusė dalyvavusių šalių (11 iš 21) nurodė turinčios konstitucines nuostatas dėl kalbos, o šiek tiek mažiau nei pusė (9 iš 21) tokių konstitucinio lygmens nuostatų neturi. Kalbos nuostatos, įtvirtintos kalbos įstatymuose ir kituose teisės aktuose, yra kiek labiau paplitusios: 14 iš 21 šalies nurodė turinčios kalbos nuostatų šiuose teisėkūros lygmenyse.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology

| 7

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

1 PAV. Kalbos nuostatos ELM 4 (2017)

ELM taip pat pateikia išsamią informaciją apie tai, kuriose šalyse galioja kokių tipų reglamentai (žr. 2 lentelę).

2 lentelėje šalys išdėstytos pagal kalbos reguliavimo laipsnį jų teisės aktuose. Viršuje pateiktos mažiausiai reguliuojančios šalys, o apačioje – tos, kuriose reglamentuojami visi 3 lygmenys.

Tik 3 šalys (Danija, Vokietija ir Nyderlandai) neturi reglamentavimo dviem aukščiausiais lygmenimis – konstitucijos ir kalbos įstatymo lygmenimis, o 8 šalys reglamentuoja visus tris lygmenis. Priežastys įvairiose šalyse skiriasi. Pavyzdžiui, Danijos konstitucija priimta 1849 m. ir per daugelį metų buvo tik kelis kartus nežymiai pataisyta. Ji buvo priimta tuo metu, kai šalis kūrėsi kaip nacionalinė valstybė, laikyta gana homogeniška ir vienakalbe. Todėl niekas nemanė, kad konstitucijoje reikėtų nustatyti specialias nuostatas dėl danų kalbos. Suomijoje švedų ir suomių kalbų vaidmuo bei švedų mažumos teisės buvo klausimai, daugelį

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

years. There was a language law already in 1922, and language provisions became part of the constitution in 1999.

Oficialiųjų kalbų reglamentavimas šiose šalyse: Šalis 2.1. Konstitucija 2.2. Kalbos įstatymas 2.3. Kiti teisės aktai Danija Ne Ne Taip Vokietija Ne Ne Taip Nyderlandai Ne Ne Taip Liuksemburgo Didžioji Hercogystė Ne Taip Ne Graikija Ne Taip Ne Čekijos Respublika Ne Taip Taip Islandija Ne Taip Taip Norvegija Ne Taip Taip Švedija Ne Taip Taip JK Netaikoma Netaikoma Taip Portugalija Taip Ne Ne Bulgarija Taip Ne Taip Vengrija Taip Ne Taip Belgija Taip Taip Ne Austrija Taip Taip Taip Estija Taip Taip Taip Suomija Taip Taip Taip Latvija Taip Taip Taip Lietuva Taip Taip Taip Slovakijos Respublika Taip Taip Taip Slovėnija Taip Taip Taip

2 LENTELĖ. ELM 4 (2017 m.) dalyvaujančių šalių teisinių nuostatų apžvalga

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 9

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

Matome, kad nėra nė vienos šalies, kurioje nebūtų jokių nuostatų nė vienu lygmeniu. Paprastai, jei nuostatų nėra aukščiausiu lygmeniu, jų būna žemesniu lygmeniu. JK neturi vieno konstitucinio kodekso, todėl klausimai apie pirmuosius du teisės aktų tipus netaikomi.

3.2. Ką reglamentuoja kalbos nuostatos?

Daugelyje konstitucijų nurodoma, kokia kalba ar kalbos yra oficialiosios šalyje. Kai kurios nuostatos taikomos visai šaliai, o kitos apriboja teisės aktų taikymą tik valstybinėms įstaigoms ir mokykloms. Nuostatose daugiausia apibrėžiamos kalba kalbančių piliečių teisės, pavyzdžiui, Prancūzijos įstatymuose nurodoma, kad Prancūzijos piliečiai turi teisę vartoti savo kalbą bet kokiomis aplinkybėmis. Taip yra, pavyzdžiui, mokslinėse konferencijose, kurios negali vykti vien anglų kalba.

2 PAV. Kalbos vartojimą mokyklose, universitetuose, masinėse informavimo priemonėse ir versle reglamentuojančios priemonės ELM 4 (2017 m.) dalyvaujančiose šalyse

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 10

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

Daug nuostatų užtikrina kalbinių mažumų teises. Kai kuriomis nustatomos vartotojų teisės (pavyzdžiui, reikalaujama versti užsienio dokumentus, tokius kaip turinio deklaracijos ir naudotojo vadovai). Kai kuriomis reglamentuojama viešosios žiniasklaidos priemonėse vartojama kalba, o kitomis nustatomas oficialiųjų institucijų, kurios stebi kalbą ir standartizuoja tam tikrus jos aspektus, pavyzdžiui, rašybą ir terminiją, vaidmuo.

Kai kurie reglamentai taikomi dažniau nei kiti. 2 paveiksle matyti, kad iš ELM 4 apklausoje dalyvavusių šalių tik 4 nurodo neturinčios reglamentų, kurie pripažintų oficialiųjų kalbų statusą pradinėse mokyklose. Universitetams ir kalbos vartojimui masinėse informavimo priemonėse skirtų tokio pobūdžio reglamentų yra gerokai mažiau. O verslo sektoriuje dauguma šalių, regis, neturi jokių kalbos nuostatų.

3.3. Anglų kalba kaip dėstomoji kalba aukštajame moksle

Antrasis ELM prieinamos informacijos pavyzdys – duomenys apie anglų kalbą kaip dėstomąją kalbą aukštajame moksle. Visos šalys, išskyrus Slovakiją, nurodo, kad anglų kalba vartojama kaip dėstomoji kalba bakalauro studijų lygmeniu.

Tačiau kiek kursų iš tikrųjų dėstoma anglų kalba? Ar jų dalis siekia iki 25%, iki 50%, iki 75%, o gal net viršija 75%? Ar esama skirtumų tarp skirtingų mokslo sričių? ELM 4 randamos informacijos apžvalga pateikta 3 lentelėje.

3 lentelėje kairiajame stulpelyje pateiktas šalių sąrašas, toliau – bendras visų mokslo sričių procentinis rodiklis, o po jo atskiri humanitarinių, socialinių ir gamtos mokslų rodikliai. Šviesiai žalia spalva žymima, kad anglų kalba dėstoma nuo 0 iki 25% kursų. Kiek tamsesne spalva žymima iki 50%, dar tamsesne – iki 75%, o tamsiausia spalva nurodo, kad anglų kalba dėstoma daugiau nei 75% kursų. Taigi, kuo spalva tamsesnė, tuo daugiau dėstoma anglų kalba. Tamsiausios spalvos, žinoma, aptinkamos visose srityse Jungtinėje Karalystėje, taip pat socialinių ir gamtos mokslų srityse Liuksemburge.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 11

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

3 LENTELĖ. Anglų kalba kaip dėstomoji kalba bakalauro studijų lygmeniu ELM 4 dalyvaujančiose šalyse (2017 m.)

Nesunku pastebėti, kad anglų kalba dėstomų kursų dalis akivaizdžiai didžiausia gamtos moksluose, o humanitariniuose ir socialiniuose moksluose – mažesnė. Daugelyje šalių duomenys apie faktinį anglų kalbos vartojimą universitetuose nėra lengvai prieinami, nes dėstomosios kalbos vartojimas sistemingai neregistruojamas. Todėl dalis rodiklių yra apskaičiuoti.

Panagrinėję anglų kalbos, kaip dėstomosios kalbos, vartojimą magistro studijų lygmeniu, matome, kad anglų kalba vartojama gerokai dažniau, ypač gamtos moksluose, o, pavyzdžiui, Nyderlanduose – ir kitose srityse. Be Liuksemburgo, Danijoje daugiau nei 75% gamtos mokslų universiteto kursų magistro studijų lygmeniu dėstoma anglų kalba.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 12

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

Šalis Iš viso Procentinė dalis Humanitariniai mokslai Socialiniai mokslai Gamtos mokslai Austrija Duomenų nėra Duomenų nėra Duomenų nėra Duomenų nėra Bulgarija Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Čekijos Respublika Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Estija Nuo 26 iki 50% Nuo 26 iki 50% Nuo 26 iki 50% Nuo 26 iki 50% Suomija Nuo 26 iki 50% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 51 iki 75% Vokietija Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 26 iki 50% Graikija Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Islandija Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Latvija Nuo 26 iki 50% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 26 iki 50% Lietuva Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Liuksemburgas Duomenų nėra Nuo 26 iki 50% Daugiau nei 75% Daugiau nei 75% Slovakijos Respublika Duomenų nėra Duomenų nėra Duomenų nėra Duomenų nėra Slovėnija Nuo 26 iki 50% Nuo 26 iki 50% Nuo 0 iki 25% Nuo 26 iki 50% Jungtinė Karalystė Daugiau nei 75% Daugiau nei 75% Daugiau nei 75% Daugiau nei 75% Švedija Nuo 51 iki 75% Nuo 0 iki 25% Nuo 26 iki 50% Nuo 0 iki 25% Norvegija Duomenų nėra Duomenų nėra Duomenų nėra Duomenų nėra Nyderlandai Nuo 51 iki 75% Nuo 51 iki 75% Nuo 51 iki 75% Nuo 51 iki 75% Danija Nuo 26 iki 50% Nuo 0 iki 25% Nuo 26 iki 50% Daugiau nei 75% Belgija Duomenų nėra Duomenų nėra Duomenų nėra Duomenų nėra Portugalija Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Vengrija Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 0 iki 25% Nuo 26 iki 50%

4 LENTELĖ. Anglų kalba kaip dėstomoji kalba magistro studijų pakopoje ELM 4 dalyvaujančiose šalyse (2017 m.)

Daugelyje šalių nerimaujama, ar tai nepaveiks jų kalbų leksikos, raiškos galimybių ir ypač terminijos moksliniame diskurse. ELM yra gera atspirties vieta rengiant lyginamuosius mokslinių tyrimų projektus, kurie padėtų geriau suprasti šiuos pokyčius.

3.4. Kalbos technologijos

Already in 2002, David Crystal in his book Language Death (Crystal 2002) mentions language technology as one of the important means to preserve the vitality of a language. Since then, there have been several reports, for instance the Meta-NET White Paper Series (Rehm and Uszkoreit 2012), that are warning about languages becoming digitally extinct.

Daugelis kalbų, kuriomis kalbančių žmonių skaičius mažėja, viliasi, kad kalbos technologijos padės išsaugoti ar net atgaivinti jų kalbą. Pavyzdžiui, dedama daug pastangų

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 13

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

kuriant kalbos atpažinimo ir sintezės sistemas, rašybos ir gramatikos tikrintuvus bei mašininio vertimo programinę įrangą islandų, grenlandų ir samių kalboms.

Dirbtinis intelektas ir robotai šiuo metu žengia į rinką ir leidžia kiekvienam valdyti namų aplinką, pasiekti informaciją ir bendrauti su technologijomis balsu. Tačiau, kad prietaisus būtų galima tinkamai ir saugiai naudoti, balso sąsajos turi veikti piliečių kalba. Kuo sudėtingesnis tampa dialogas, tuo geriau reikia išmanyti kultūros nulemtus vietos kalbos ypatumus, kad robotas galėtų suprasti piliečių prašymus ir pats būti suprastas.

Bendruomenės, gebančios praktiškai pasitelkti šias naujas technologijas, įgis didelį pranašumą prieš kitas, nes bus geriau pasirengusios artimiausiais metais tenkinti didėjančius privataus ir viešojo sektorių poreikius. Tačiau jei tokios technologijos bus prieinamos tik keliomis plačiai vartojamomis kalbomis, iš jų naudos turės tik privilegijuotieji, kalbantys šiomis kalbomis.

In 2012, the Meta-Net project (Rehm, Uszkoreit 2012) collected information on how European languages were covered by language technology. It could clearly show that large language communities, such as primarily the English-speaking countries, but also the French- and Spanish-speaking countries, were considerably more advanced than most of their smaller European neighbours. This is called the language bias.

Kalbinio šališkumo pasekmės apibūdinamos taip:

”Kalbos technologijos daro poveikį socialiniam teisingumui, t. y. lygioms asmenų ir grupių (pavyzdžiui, mažumų) galimybėms visuomenėje gauti išteklių, būti išgirstiems ir atstovaujamiems visuomenėje” (Hovy, Spruit 2016).

META-NET duomenys rodo, kad tai pasakytina ne tik apie asmenis ir mažumas visuomenėse, bet ir apie šalis bei kalbas. Taip yra dėl to, kaip kuriamas dirbtinis intelektas ir kalbos technologijos. Dauguma kalbos technologijų produktų mokomi naudojant esamus duomenų rinkinius. Jei tam tikrai kalbai duomenų rinkinių nėra, tos kalbos vartotojams produktas nebus prieinamas. Jei produktas nėra mokomas naudojant konkrečiai kalbai ar sričiai aktualų duomenų rinkinį, jis negalės atspindėti tos kalbos ar srities lingvistinių ir kultūrinių ypatumų. Kad mažiau išteklių turinčios kalbos įveiktų kalbinį šališkumą ir išliktų gyvos skaitmeniniame amžiuje, būtina joms skirti politinį dėmesį.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 14

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

3 PAV. META-NET (2012) pateikta Europos kalbų technologinio aprėpties apžvalga

META-NET baltosiose knygose taip pat matyti, kad politinis dėmesys turi reikšmės. 3 paveiksle matome, kad olandų kalba užima tokią pačią padėtį kaip vokiečių ir italų kalbos, nors pastarosiomis kalbomis kalba gerokai daugiau žmonių. Taip yra todėl, kad Nyderlandų vyriausybė dar 2004 m. pradėjo įgyvendinti kalbos strategiją ir specialią olandų kalbos technologijų finansavimo programą STEVIN (Spyns 2008), pagal kurią buvo sistemingai rūpinamasi, kad atitinkami kalbos ištekliai būtų kuriami glaudžiai bendradarbiaujant pramonei ir mokslinių tyrimų institucijoms. Panašiai ir pastarųjų metų vyriausybių strateginės iniciatyvos, pavyzdžiui, Baltijos valstybėse, lėmė didžiulę pažangą Baltijos kalbų technologijų srityje.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 15

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

Tačiau ne visose šalyse pakankamai dėmesio skiriama kalbų technologijų svarbai jų kalboms. Tai taip pat matyti Europos kalbų stebėsenos sistemoje. Išnagrinėję atsakymus į klausimus apie kalbų technologijas matome, kad tik maždaug pusė šalių nurodo turinčios specialią savo kalbų finansavimo programą.

4 PAV. Atsakymai apie kalbų technologijas ELM 4 (2017)

Be to, tik maždaug pusė šalių nurodo, kad viešosios institucijos teikia piliečiams kalbų technologijų paslaugas. Šie duomenys rodo, kad visose Europos šalyse politinį dėmesį kalbos klausimams užtikrinti toli gražu nėra paprasta. Tačiau šiuo metu dirbtinio intelekto atsiradimas sustiprino susidomėjimą kalbų technologijomis, todėl ateityje daugiau šalių gali įtraukti šią svarbią temą į savo darbotvarkę. Trumpai tai iliustruosiu apibūdindamas pastarojo meto pokyčius Danijoje.

4. KALBŲ TECHNOLOGIJOS IR DIRBTINIS INTELEKTAS DANIJOJE

Danijoje danų kalbos technologijų tyrimai ir mokymas vykdomi jau daugelį metų – nuo 9-ojo dešimtmečio pradžios. Nors mokslininkų bendruomenė pateikė daug pasiūlymų, koordinuotų pastangų kalbų technologijoms stiprinti nebuvo imtasi. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje atrodė, kad susidomėjimas šia sritimi netgi mažėja.

Todėl amžiaus pradžioje buvo vykdoma tik keletas iniciatyvų ir mokslinių tyrimų projektų. Oficialiose ataskaitose apie danų kalbos būklę visada buvo pateikiamos rekomendacijos dėl kalbų technologijų, tačiau politiškai į jas beveik nebuvo atsižvelgiama. Net

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 16

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

META-NET serija (Rehm, Uszkoreit 2012), kurioje buvo aiškiai dokumentuota, kad Danija gerokai atsilieka, politinės aplinkos nesujudino, išskyrus kelias opozicijos partijas.

2015 ir 2016 m. Danijos kalbos taryba paskelbė straipsnių apie kalbos technologijas seriją, paskatinusią Danijos parlamente pateikti pasiūlymą įsteigti kalbos technologijų komitetą (DSN LT articles). Kadangi pasiūlymą pateikė opozicija, pirmiausia nuspręsta surengti klausymus parlamente. Jie įvyko maždaug po metų, 2017 m. pradžioje. Galiausiai, 2018 m. pradžioje, praėjus metams po klausymų, komitetas buvo įsteigtas. Iš viso procesas truko beveik trejus metus.

Tačiau vėliau viskas vyko itin greitai. Kalbos komitetas turėjo pateikti ataskaitą 2019 m. viduryje. Jis pasirūpino įtraukti visus šios srities suinteresuotuosius dalyvius. Iš tiesų daugiau kaip 200 institucijų ir privačių įmonių dalyvavo seminaruose ir prisidėjo prie galutinės ataskaitos (Kirchmeier et al. 2019a; 2019b).

Tačiau praėjus vos maždaug pusei metų nuo komiteto darbo pradžios, dėmesys dirbtiniam intelektui sustiprėjo, ir jau 2018 m. spalį kalbos technologijos tapo nacionalinės skaitmeninių viešųjų paslaugų strategijos dalimi; jai buvo skirtas visas skyrius apie danų kalbos technologijas. 2019 m. kovą, likus mėnesiui iki komiteto ataskaitos paskelbimo, Finansų ministerija paskelbė nacionalinę dirbtinio intelekto strategiją ir skyrė 4 milijonus eurų danų kalbos ištekliams (Denmark’s National Strategy for Artificial Intelligence 2019). Tai pavyko dėl to, kad viso proceso metu ministerija ir komitetas glaudžiai koordinavo veiksmus ir bendravo dėl rekomendacijų.

Kalbos technologijų komiteto rekomendacijos buvo šios:

1. Įsteigti centrinę organizaciją, kuri planuotų ir administruotų Nacionalinį danų kalbos išteklių banką.

2. Kalbos banke turėtų būti aukštos kokybės šių rūšių išteklių:

2.1. Laiko žymomis anotuotas danų kalbos šnekos technologijų tekstynas.

2.2. Danų kalbos tekstynai ir anotuoti mašininio mokymosi etaloniniai duomenų rinkiniai.

2.3. Išsami leksinė duomenų bazė.

2.4. Danų kalbos terminologijos bankas.

2.5. Kalbos technologijų priemonių rinkinys.

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 17

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

2.6. Kalbos portalas ištekliams platinti.

3. Daugiau kalbos technologijų mokymo ekspertams rengti danų kalbai.

4. Daugiau kalbos technologijų tyrimų danų kalbai.

Šias rekomendacijas šiuo metu įgyvendina Danijos skaitmeninimo agentūra, o vis daugiau danų kalbos išteklių pateikiama jos svetainėje sprogtekno logi.dk.

Viena iš komiteto pasiūlytų idėjų buvo visą informaciją apie konkretų leksinį vienetą sujungti į vieną išsamią leksinę duomenų bazę.

Duomenų bazėje turėtų būti tradicinių leksinių išteklių, pavyzdžiui, įvairių žodynų ir bendrosios kalbos duomenų bazių, ortografijos normų, neologizmų ir sąvokų duomenų, taip pat semantinių tinklų, terminologijos duomenų bazių ir kalbos įrašų duomenų bazių. Šiuos išteklius sujungti nėra lengva, tačiau dirbtinio intelekto programai labai naudinga turėti prieigą prie visų rūšių lingvistinės informacijos. Šiuo metu įgyvendinant projektą ELEXIS vykdomi eksperimentai, kuriais siekiama sujungti leksinę informaciją viena ir keliomis kalbomis, įtraukiant kelias Europos kalbas (ELEXIS 2020).

PAV. 5. Duomenų bazė, jungianti informaciją apie danų kalbos leksinius vienetus iš įvairių leksikografinių ir terminologinių išteklių

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 18

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

Kalbos duomenų, ypač viešajame sektoriuje, apskaita ir jų prieinamumo užtikrinimas dirbtinio intelekto sistemų kūrėjams atrodo varginantis ir biurokratiškas procesas. Tačiau jis pasirodo esąs nepaprastai svarbus. Todėl kalbos technologijų komitetas pateikė šias papildomas rekomendacijas:

Autorių teisių saugomo egzemplioriaus perdavimo įstatymo pakeitimas, kad perduota skaitmeninė ir spausdinta medžiaga būtų prieinama kalbos technologijoms

Tekstų rinkimo viešosiose įstaigose ir viešosiomis lėšomis finansuojamuose projektuose gairės

Vertimo užduočių viešosiose įstaigose apžvalga ir viešųjų įstaigų vertimo sutarčių peržiūra, siekiant palengvinti vertimo duomenų dalijimąsi.

5. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Daugiakalbystė visada buvo vienas svarbiausių ES klausimų, o daugelį metų ES naudojosi kalbos technologijomis, kad sukurtų savo kalbines paslaugas ir terminologijos duomenų bazes. Dabar ES visoms Europos viešosioms institucijoms suteikia prieigą prie savo duomenų ir paslaugų, pavyzdžiui, sistemos „eTranslation“, kad sumažintų kalbos barjerus. Tai yra ES skaitmeninės bendrosios rinkos strategijos ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) dalis; ši priemonė suteiks visos Europos piliečiams galimybę prekiauti ir rasti informaciją kitose šalyse savo kalba (ELRC 2019).

Vykdydama ELRC projektą, ES ragina visas šalis aktyviai prie to prisidėti ir nemokamai teikti kalbos išteklius, tokius kaip terminijos, leksinės duomenų bazės ir išversti tekstai. Darbas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos projektais ir institucijomis, tokiomis kaip ELRA, CLARIN ir META-NET.

Ši tendencija būdinga ne tik Europai ir apima ne vien oficialiąsias kalbas. Pastaruoju metu ES ir UNESCO suvienijo jėgas ir surengė konferenciją LT4all (LT4all 2019), kurioje siekiama išnagrinėti, ką galima nuveikti visų pasaulio kalbų, įskaitant mažumų kalbas, labui. Tikimasi, kad visoms Europos kalboms skirtos kalbos technologijų strategijos kūrimo gairės bus parengtos iki 2022 m. pabaigos (European Call LANGEQ-2020(PPPA-AG)).

Daugelyje šalių vykdomi lingvistiniai tyrimai yra labai svarbūs ne tik piliečiams ir kalboms, bet ir kalbos technologijoms. Tiesa ta, kad

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology

| 19

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

kol kas žinome tik menką dalį to, ko ateityje prireiks dirbtiniam intelektui plėtoti.

Daugelio kalbų semantika, kalbinė įvairovė, kalbos kaita ir tarmės vis dar aprašytos menkai, o norint tobulinti bendravimo sąsajas su robotais, pokalbių robotais ir pan., ypač skubiai reikia tirti žmonių dialogų pobūdį. Šiems tikslams reikia daugiau transkribuotų dialogų, išverstų tekstų, taip pat terminologinių ir leksinių aprašų. Labai dažnai lingvistinių tyrimų projektuose surinktais duomenimis negalima dalytis ir naudoti kitais tikslais, nes trūksta aiškaus informantų sutikimo ir nėra aiškios autorių teisių sąlygos. Naujuose projektuose reikėtų pasirūpinti, kad leidimas naudoti duomenis būtų gautas ne tik vienai tyrėjų grupei ir vienam projektui, bet ir bendroms reikmėms arba bent jau kalbos technologijoms plėtoti.

Tai taip pat išdėstyta EFNIL rekomendacijose dėl kalbos technologijų.

• Visos šalys turėtų turėti kalbos technologijų strategiją ir prisiimti atsakomybę už viešųjų kalbos duomenų rinkimą bei tvarkymą ir užtikrinti, kad būtų prieinama ekspertinė lingvistinė ir technologinė kompetencija, reikalinga aukštos kokybės kalbos technologijoms jų kalboms kurti.

• ES turėtų strategiškai ir ilgalaikėje perspektyvoje orientuotis į kalbos technologijų, skirtų visoms Europos kalboms, mokslinius tyrimus ir plėtrą, glaudžiai bendradarbiaudama su visomis Europos valstybėmis.

EFNIL toliau vykdys projektus, kuriais stebima kalbos politikos ir strategijų raida. Kita ELM apklausa numatyta 2021 m., o jos rezultatai bus paskelbti 2022 m. Galbūt šįkart bus galima pastebėti daugiau kalbos technologijų ir dirbtinio intelekto raidos ženklų. EFNIL aktyviai puoselėja Europos oficialiųjų ir mažumų kalbų interesus, bendradarbiaudama ES projekte ELE („European Language Equality“), kurio tikslas – parengti strateginę mokslinių tyrimų, inovacijų ir įgyvendinimo darbotvarkę bei gaires, kaip iki 2030 m. Europoje pasiekti visišką skaitmeninę kalbų lygybę (European Call LANGEQ-2020(PPPA-AG)).

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 20

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

REFERENCES

Crystal David 2002: Language Death, Cambridge University Press.

Danish Digitization Agency 2019: Denmark’s National Strategy for Artificial Intelligence: https://en.digst.dk/policy-and-strategy/denmark-s-national-strategy-for-artificial-intelligence/.

DSN LT articles: https://dsn.dk/vi-arbejder-ogsa-med/sprogteknologi-og-fagsprog/hvordan-virker-sprogteknologi.

Diderichsen Philip 2015-1: Stavekontrol. – Nyt fra Sprognævnet (1), 5–8.

Diderichsen Philip, Kirkedal Anders S. 2015: Talesyntese og talegenkendelse. – Nyt fra Sprognævnet (2), 6–11.

Diderichsen Philip 2015-2: Maskinoversættelse. – Nyt fra Sprognævnet (3), 8–15.

Diderichsen Philip 2016: Hverdagens sprogteknologi nu og i fremtiden. – Nyt fra Sprognævnet (1), 8–13.

Diderichsen Philip, Henrichsen Peter J., Kirchmeier Sabine, Pedersen Bolette S. 2016, September 26th: Sproget er digitaliseringens sorte guld. Politiken.

ELEXIS 2020: European Lexicographic Infrastructure: https://elex.is/.

ELM 4, 2019: European Language Monitor 4. Final version: https://juniper.nytud.hu/elm4.

ELM 3, 2014: European Language Monitor. Articles and general information: http://efnil.org/projects/elm.

ELRC 2019: European Language Resource Coordination: http://lr-coordination.eu/.

Hovy Dirk, Spruit Shannon L. 2016: The Social Impact of Natural Language Processing. – Proceedings of the 54th Annual Meeting of the Association for Computational Linguistics, Berlin, Germany, August 7-12, 2016. Marseille 2020, 591–598. https://www.aclweb.org/anthology/2020.lrec-1.403.

Kirchmeier-Andersen et al. 2012: Kirchmeier-Andersen Sabine, Robustelli Cecilia, Spetz Jennie, Stickel Gerhard, Teigland Nina. European Language Monitor (ELM). – Stickel, Gerhard (ed.): National, Regional and Minority Languages in Europe. Contributions to the Annual Conference 2009 of EFNIL in Dublin. Duisburger Arbeiten zur Sprach- und

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 21

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

Kulturwissenschaft / Duisburg Papers on Research in Language and Culture, Berlin. Peter Lang, 181-190.

Kirchmeier et al. 2019a: Kirchmeier Sabine, Henrichsen Peter Juel, Diderichsen Philip, Hansen Nanna B. Dansk Sprogteknologi i verdensklasse. Rapport fra sprogteknologiudvalget under Dansk Sprognævn nedsat af Kulturministeriet. Dansk Sprognævn. https://dsn.dk/nyt/nyheder/2019/dansk-sprogteknologii-verdensklasse-rapport-frasprogteknologiudvalget/?searchterm=dansk%20sprogteknologi.

Kirchmeier et al. 2019b: Kirchmeier Sabine, Pedersen Bolette, Nimb Sanni, Diderichsen Philip, Henrichsen Peter Juel. World Class Language Technology – Developing a Language Technology Strategy for Danish. – Proceedings of the 12th Language Resources and Evaluation Conference. http://www.lrec-conf.org/proceedings/lrec2020/pdf/2020.lrec-1.403.pdf.

LLE (Language Legislation in Europe): http://efnil.org/projects/lle.

LT4all 2019: Language Technologies for All: https://en.unesco.org/LT4All.

Rehm Georg, Uszkoreit Hans (eds.) 2012: META-NET White Paper Series: Europe’s Languages in the Digital Age. Springer, Heidelberg, New York, Dordrecht, London. 31 volumes on 30 European languages. http://www.meta-net.eu/whitepapers.

Spyns Peter, D'Halleweyn Elisabeth, Cucchiarini Catia 2008: The Dutch-Flemish comprehensive approach to HLT stimulation and innovation: STEVIN, HLT Agency and beyond. – Proceedings of the 6th International Conference on Language Resources and Evaluation, Marrakesh, Morocco, 1511–1517.

Received 30 11 2020

Accepted 21 12 2020

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351-7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 22

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

TRENDS IN EUROPEAN LANGUAGE POLICIES WITH A VIEW TO LANGUAGE TECHNOLOGY

Summary

This article gives an overview of current trends in European language policies — a bird’s eye view on the European language landscape regarding the status of the official EU-languages and with a view to language technology. It is based on data in the European Language Monitor (ELM) that is developed and regularly maintained by the European Federation of National Institutions for Language (EFNIL), and on recent developments in Denmark regarding policies for language technology. Language technology is chosen as the focus point, since this is an area where we currently see the most interesting developments in national and EU policies. The aim of the article is to describe the wealth of information about European language policies that is available through EFNIL and ELM, and to inspire researchers, students and policy makers to further analyse the data and use them for future policy development.

The first section describes EFNIL and its approach to language planning. EFNIL’s projects aim at informing decision makers and researchers about language planning activities in Europe. Language planning is generally defined as the development of policies or programs designed to direct or change language use. It typically consists of status planning, acquisition planning and corpus planning.

All three aspects of language planning are addressed in the European Language Monitor (ELM) described in section 2 and 3, which also contains samples of the data in ELM about language legislation, about the use of English in higher education and about language technology. The samples disclose interesting facts about language policies in Europe, for instance: only about half of the participating countries have provisions about language in their constitution; Denmark, Finland, Luxembourg and the Netherlands are the countries where the use of English as medium of instruction in natural science at the MA level is most widely

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

SABINE KIRCHMEIER. Trends in European Language Policies with a View to Language Technology | 23

doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.07

spread; and only half of the participating countries report to have an official strategy for language technology.

Section 4 describes the development regarding the recently adopted strategy for language technology in Denmark and illustrates important aspects of the policy development process – especially the interaction between political actors and experts in the field, and the recommendations that were finally adopted.

In the concluding chapter, the recent plans for language technology in the European Commission and the UNESCO are highlighted, and it is shown that these are very much in tune with EFNIL’s recommendations for policies on language technology.

SABINE KIRCHMEIER

Vice president of EFNIL

Kirchmeier.dk

Kålundsvej 2B

DK-3520 Farum

[email protected]

BENDRINĖ KALBA 93 (2020)

http://journals.lki.lt/bendrinekalba

ISSN 2351–7204

EUROPOS KALBŲ POLITIKOS TENDENCIJOS KALBOS TECHNOLOGIJŲ POŽIŪRIU

SANTRAUKA

ANOTACIJA

ĮVADAS

1. EUROPOS NACIONALINIŲ KALBOS INSTITUCIJŲ FEDERACIJA (EFNIL)

2. EUROPOS KALBŲ STEBĖSENA (ELM)

3. ELM PATEIKIAMOS INFORMACIJOS PAVYZDŽIAI

3.1. Kalbos įstatymai

3.2. Ką reglamentuoja kalbos nuostatos?

3.3. Anglų kalba kaip dėstomoji kalba aukštajame moksle

3.4. Kalbos technologijos

4. KALBŲ TECHNOLOGIJOS IR DIRBTINIS INTELEKTAS DANIJOJE

5. BAIGIAMOSIOS PASTABOS

REFERENCES

TRENDS IN EUROPEAN LANGUAGE POLICIES WITH A VIEW TO LANGUAGE TECHNOLOGY

Summary

Document details