Trends in European Language Policies With a View to Language Technology

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 SABINE KIRCHMEIER Eu opean Fede a ion o Na ional Ins i u ions o Language (EFNIL) TRENDS IN EUROPEAN LANGUAGE POLICIES WITH A VIEW TO LANGUAGE TECHNOLOGY Abs akcija This a icle gi es an o e iew o cu en ends in Eu opean language policies ega ding he s a us o he o icial EU-languages and wi h a iew o language echnology. The a icle is based on da a collec ed o he Eu opean Language Moni o (ELM) p o ided by EFNIL – he Eu opean Fede a ion o Na ional Ins i u ions o Language – and on ecen expe iences wi h he de elopmen o he na ional Danish s a egies o a i icial in elligence and language echnology. The aim is o desc ibe he weal h o in o ma ion abou Eu opean language policies ha is a ailable h ough EFNIL and ELM, and o inspi e esea che s, s uden s and poli ikos o muo ojams oliau analizuo i duomenis i naudo i juos būsimam poli ikos kū imui. KEYWORDS: language policy, language planning, language echnology, Eu opean languages. ANOTACIJA Šiame s aipsnyje apž elgiamos daba inės Eu opos kalbų poli ikos endencijos, k eipian dėmesį į o icialių Eu opos Sąjungos kalbų s a usą i į kalbų echnologijas. S aipsnis pag įs as Eu opos nacionalinių kalbos ins i ucijų ede acijos (Eu opean Fede a ion o Na ional Ins i u ions o Languages, EFNIL) ykdomos Eu opos kalbų s ebėsenos (Eu opean Language Moni o , ELM) duomenimis i naujausia Danijos nacionalinės di b inio in elek o i kalbos echnologijų s a egijos kū imo pa i imi. Eu opos kalbų poli iką ( emian is ELM duomenimis, S aipsnio ikslas y a į ai iais aspek ais išnag inė i apibend inamąją in o maciją apie gau ais iš EFNIL) i įk ėp i y ėjus, s uden us i poli ikos o muo ojus oliau analizuo i šiuos duomenis bei pasinaudo i jais o muojan kalbos poli iką a ei yje. ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos poli ika, kalbos plana imas, kalbos echnologijos, Eu opos kalbos. Sabine KIRCHMEIER. Eu opos kalbų poli ikos endencijos kalbų echnologijų požiū iu | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Įžanga This a icle gi es an o e iew o cu en ends in Eu opean language policies – a bi d’s eye iew on he Eu opean language landscape ega ding he s a us o he o icial EU- languages and wi h a iew o language echnology. I is based on da a in he Eu opean Language Moni o (ELM) ha is de eloped and egula ly main ained by he Eu opean Fede a ion o Na ional Ins i u ions o Language (EFNIL), and on ecen de elopmen s in Denma k ega ding policies o language echnology. Language echnology is chosen as he ocus poin , since his is an a ea whe e we cu en ly see he mos in e es ing de elopmen s in nacionalinė poli ika. S aipsnio ikslas - apibūdin i daugybę in o macijos apie Eu opean language policies ha is a ailable h ough EFNIL and ELM, and o inspi e esea che s, s uden s and policy make s o u he analyse he da a and use hem o u u e policy de elopmen . Pi muosiuose sky iuose umpai ap ašysiu EFNIL i jo požiū į į kalbų plana imą. Toliau duosiu apž algą apie Eu opos kalbų moni o į (ELM) i pa eiksiu išsamius pa yzdžius iš sky ių apie kalbų įs a ymus, apie anglų kalbos naudojimą aukš ojo mokslo s i yje i apie kalbų echnologijas. Galiausiai umpai ap ašysiu kalbos echnologijų ys ymąsi Danijoje, kad pa odyčiau s a bius poli ikos kū imo p oceso aspek us. Baigiamuosiuose sky iuose ne ukus apž elgsiu neseniai pa eik as EFNIL ekomendacijas dėl kalbų echnologijų poli ikos. de elopmen s o language echnology in he Eu opean Commission and UNESCO and 1. Eu opos nacionalinių kalbų įs aigų ede acija (EFNIL) EFNIL y a o icialių kalbų ins i ucijų Eu opoje ede acija iek Eu opos Sąjungoje, iek už jos ibų. Šiuo me u jame a s o auja 40 ins i ucijų i 29 šalys. EFNIL y a kasme inė a p au inė inanced by an annual membe ship ee ha is used o inance a sec e a ia , o a ange an kon e encija, ski a duomenų inkimo p ojek ams apie kalbų plana imą i kalbų poli iką. EFNIL siekia šių ikslų: Sabine KIRCHMEIER. Eu opos kalbų poli ikos endencijos kalbų echnologijų požiū iu | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 • in o macijos apie o icialiai p ipažin as ES s anda ines kalbas i ki as o icialias Eu opos kalbas inkimas i kei imasis ja. • ekspe ų pa a imų dėl kalbų poli ikos ES. • Kalbų į ai o ės išsaugojimas Eu opoje. • daugiakalbys ės ska inimas ES als ybių piliečiams. Fede acija aip pa s ebi Eu opos mažumų i egioninių kalbų ys ymąsi. EFNIL siekia sa o ikslų ykdydama šią eiklą: • Daba inės kalbų padė ies Eu opos Sąjungoje ap ašymas i analizė, aip pa pasekmės ilgalaikiam kalbų ys ymuisi. Šiuo me u y a ys p ojek ai: o LLE: Kalbų eisės ak ai Eu opoje (dažnai a naujinamas ELM apž alga) o ELM: Eu opos kalbų language egime in each coun y). s ebėjimas (duomenų inkimas apie kalbų poli iką i p ak iką isoje Eu opoje). o ELIPS: Eu opos kalbos i jų sup an amumas iešojoje e d ėje (duomenų inkinys apie pap as os kalbos s a egijas i p ak iką isoje Eu opoje). • Moksliniu pag indu a liekama a p als ybinių kalbų p oblemų i kalbų poli ikos klausimų analizė kasme inėse kon e encijose i leidiniuose. • konsul a imo paslaugos kalbų poli ikos s i yje ES ins i ucijų i als ybių na ių poli inių sp endimų p iėmėjams. Eu opos kalbinės į ai o ės i daugiakalbiškumo kul ū inės i p ak inės naudos skleidimas pe a i inkamus eiksmus i leidinius. 1 EFNIL požiū is į kalbų plana imą. EFNIL p ojek ų ikslas - in o muo i sp endimų p iėmėjus i mokslininkus apie kalbų plana imo eiklą Eu opoje. Kalbos plana imas y a kalbos naudojimas. gene ally de ined as he de elopmen o policies o p og ams designed o di ec o change Pap as ai jis susideda iš s a uso plana imo, įsigijimo plana imo i ko puso plana imo. S a uso plana imo ikslas - eguliuo i kalbos poziciją, palygin i su ki omis kalbomis: ku ios kalbos y a laikomos o icialiomis i neo icialiomis kalbomis šalyje, kokiuose 1 Daugiau in o macijos ž . www.e nil.o g. Sabine KIRCHMEIER. Eu opos kalbų poli ikos endencijos kalbų echnologijų požiū iu | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 socialiniuose kon eks uose jos kalbamos i kokia y a jų naudo ojų eisinė padė is. S a uso plana imas aip pa apima p es ižo plana imą. • Mokymosi plana imo ikslas - eglamen uo i, ku ios kalbos mokomos į ai iuose š ie imo kon eks uose i kaip šios kalbos mokomos ski ingais š ie imo lygmenimis. • Ko pusų plana imas eguliuoja kalbą kaip okią: žodynų, o og a ijos, ašymo aisyklių, e minologijos i . . s anda izacija. Tiek s a usas, iek įsigijimo plana imas eikia kalbą kaip okią […] ko pusą, odėl kalbos plana imo si uacijos žinios y a s a bios ne ik sp endimų p iėmėjams, be i s a bioms oninėms žinioms ling is iniams s ebėjimams. 2. EVP (Eu opos kalbų moni o is) ELM y a p ojek as, ku is eikia in o maciją apie kalbų poli iką i p ak iką daly aujančiose šalyse i a naujinamas kas ke e ius me us. Tai mokslinė Eu opos šalių kalbos padė ies apž alga, ku ioje pa eikiamos ikslios nuo odos į ak inius kiek ienos šalies eisės ak us i naudingos pag indinės žinios apie Eu opos kalbų s a usą. ELM pe pas a uosius 10 me ų egulia iai užduoda maždaug uos pačius klausimus i aip leidžia y ėjams s ebė i daly aujančių šalių kalbos poli ikos pokyčius. ELM klausimai apima šias emas: • Šalies padė is. O icialios, egioninės, ie inės, imig an ų kalbos, ku iomis kalbama šalyje i už jos ibų, eisinis s a usas, a i ikimas kon encijoms. • Teisinė padė is. Kalbų įs a ymas, kons i ucinis s a usas, ki i eglamen ai, kalba demands o ci izenship. • P adinis i idu inis išsila inimas. Mokymo kalbos, siūlomos kalbos. • Aukš asis išsila inimas. Mokymo kalbos, publikacijose i dise acijose naudojamos kalbos. • Žiniasklaida. Laik aščiai, ele izija, ilmai, muzika. Naudojamos kalbos i pa eikiami e imai. • Ve slas. Taisyklės. Bend o ės kalbos, me inės a askai os, in e ne o s e ainės. • Kalbų skleidimas. O icialios kalbos, mokomos užsienyje. Sabine KIRCHMEIER. Eu opos kalbų poli ikos endencijos kalbų echnologijų požiū iu | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 • Kalbų o ganizacijos. O icialus, ne y iausybinis, be iešai inansuojamas, p i a us. • Kalbos echnologijos. 1 len elė. Šalių, daly aujančių ELM 1-4 apž alga SABINE KIRCHMEIER. T ends in Eu opean Language Policies wi h a View o Language Technology | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 The collec ion o da a o ELM 1, he i s pilo p ojec , s a ed in 2004. Collec ion o da a o ELM 2 s a ed in 2008, ELM 3 2012 and ELM4 in 2017. Kadangi kalbos ins i ucijos sa ano iškai užpildo klausimyną, ku is y a i ilgas, i complica ed, i has no always been possible o ge he in o ma ion om all coun ies. The lis o pa icipa ing coun ies is shown in Table 1. In 2008, 23 coun ies pa icipa ed. In 2012, i was 27, and in 2017 he numbe o pa icipan s was 21. 17 coun ies ha e pa icipa ed in all 3 ounds. 3. EXAMPLES OF INFORMATION IN ELM In he ollowing, I will p esen h ee examples o illus a e how he da a in ELM can be used. I will desc ibe he da a abou language legisla ion, he da a abou he use o English in aukš asis išsila inimas, i duomenys apie kalbos echnologijas. 3.1. Language legisla ion The i s example deals wi h language legisla ion. The pa icipan s in each coun y we e asked: • A kons i ucijoje y a nuos a ų apie kalbą? • A y a kalbos įs a ymas? (kalbų įs a ymas y a pag indinis įs a ymas, ku į u i laiky is i ki i eisės ak ai). • A ki ose eisės ak uose y a nuos a ų apie kalbą? Šie ys klausimai gali bū i laikomi hie a chija, o kons i ucija y a aukščiausiame lygyje. 1 as he mos gene al ype o legisla ion, and p o isions abou language in o he ulings as he pa eikslėlyje pa ody a, kad ELM 4 (2017) šiek iek daugiau nei pusė daly aujančių šalių (11 iš 21) nu odė, kad jų kons i ucijoje y a kalbos nuos a a, o šiek iek mažiau nei pusė (9 iš 21) ne u i jokių nuos a ų kons i uciniame lygyje. Kalbų eisės ak ų i ki ų eisės ak ų nuos a os y a šiek iek plačiau papli usios: 14 iš 21 šalies p aneša, kad šiuose eisės ak uose y a kalbų eisės ak ų nuos a ų. SABINE KIRCHMEIER. T ends in Eu opean Language Policies wi h a View o Language Technology | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 FIG. 1. Language P o isions in ELM 4 (2017) ELM also p o ides de ailed in o ma ion abou which coun ies ha e which ypes o egula ions (See Table 2). In Table 2, coun ies a e o de ed acco ding o he deg ee o language egula ion in hei legisla ion. In he op, we ind he leas egula ed ones, and, in he bo om, hose ha ha e egula ions on all 3 le els. Tik 3 šalys (Danija, Vokie ija i Nyde landai) ne u i šių me ų aisyklių. Jis bu o suku as uo wo highes le els: he cons i u ion and he language law, whe eas 8 coun ies ha e egula ions a all h ee le els. The easons di e om coun y o coun y. Fo ins ance, he cons i u ion o Denma k is om 1849 and has only had a ew mino e isions h oughou he me u, kai šalis o muoda o nacionalinę als ybę, ku i bu o laikoma gana homogeniška i ienkalbiška. Taigi niekas nepagal ojo apie specialias nuos a as kons i ucijoje apie danų kalbą. Suomijoje š edų i suomių kalbų aidmuo bei š edų mažumos eisės jau daugelį me ų y a ginčų klausimas. Kalbų įs a ymas bu o p iim as 1922 m., o kalbos nuos a os apo Kons i ucijos dalimi Sabine KIRCHMEIER. Eu opos kalbų poli ikos endencijos kalbų echnologijų požiū iu | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 1999 m. 2 len elė. Teisinių nuos a ų apž alga daly aujančiose ELM 4 šalyse (2017) Sabine KIRCHMEIER. Eu opos kalbų poli ikos endencijos kalbų echnologijų požiū iu | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Mes ma ome, kad nė a jokios šalies, ku ioje nebū ų jokių nuos a ų be kokiu lygiu. Pap as ai, jei aukščiausiame lygyje nė a nuos a ų, jos bus i žemesniame lygyje. Jung inėje Ka alys ėje nė a ieno kons i ucinio kodekso, odėl klausimai apie pi muosius du eisės ak ų ipus ne aikomi. 3.2. Wha a e language p o isions abou ? Daugelyje kons i ucijų nu odoma, kokia y a o iciali šalies kalba a ba kalbos. Kai ku ie apima isą šalį; ki i ap iboja eisės ak us, kad jie apim ų ik als ybines ins i ucijas i mokyklas. Šios nuos a os daugiausia nu odo piliečių, kalbančių šia kalba, eises, pa yzdžiui, P ancūzijos įs a ymus, ku iuose eigiama, kad P ancūzijos piliečiai u i eisę kalbė i sa o kalba be kokiu kon eks e. Taip y a, pa yzdžiui, mokslinėse kon e encijose, ku ios gali bū i engiamos ne ik anglų kalba. FIG. Teisinės p iemonės, ski os kalbų naudojimui mokyklose, uni e si e uose, žiniasklaidoje i e sle ELM4 (2017) i META-NET se ijoje (Rehm, Uszko ei 2012), aiškiai dokumen uojančios, kad Sabine KIRCHMEIER. Eu opos kalbų poli ikos endencijos kalbų echnologijų požiū iu | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Danija labai a silieka, nepakei ė poli inės s e os, išsky us kele ą opozicijos pa ijų. 2015 m. Danijos kalbos a yba išleido kele ą s aipsnių apie kalbos echnologijas, dėl ku ių Danijos pa lamen e bu o pasiūly a įs eig i kalbos echnologijų komi e ą (DSN LT s aipsniai). Kadangi pasiūlymas bu o pa eik as opozicijos, bu o nusp ęs a pi miausia su eng i posėdį pa lamen e. Šis posėdis yko maždaug po me ų, 2017 m. p adžioje. Galiausiai, 2018 m. p adžioje, p aėjus me ams po posėdžio, bu o įku a komisija. Iš iso šis p ocesas už uko be eik ejus me us. Be ada iskas yko labai g ei ai. Kalbų komi e as u ėjo pa eik i a askai ą 2019 m. idu yje. Ji pasi ūpino, kad bū ų į auk i isi a i inkami šios s i ies eikėjai. Tiesą sakan , daugiau nei 200 ins i ucijų i p i ačių įmonių daly a o semina uose i p isidėjo p ie galu inės a askai os (Ki chmeie e al. 2019a; 2019b). Howe e , only abou hal a yea a e he commi ee s a ed, he ocus on a i icial 2018 m. spalio mėn. kalbos echnologijos apo nacionalinės skai meninės iešosios paslaugos s a egijos dalimi, ku ioje bu o isas sky ius, ski as kalbos echnologijoms danų kalboje. 2019 m. ko o mėnesį, likus mėnesiui iki komi e o a askai os paskelbimo, inansų minis e ija paskelbė nacionalinę di b inio in elek o s a egiją i sky ė 4 milijonus eu ų danų kalbos iš ekliams (Danijos nacionalinė di b inio in elek o s a egija 2019). Tai bu o įmanoma dėl o, kad pe isą p ocesą bu o glaudus minis e ijos i ekomendacijų komi e o koo dina imas i bend a imas. The ecommenda ions by he language echnology commi ee we e as ollows: 1. Cen inės o ganizacijos, ku i planuoja i aldo nacionalinį danų kalbos iš eklių banką, įkū imas. 2. Kalbų banke u ė ų bū i aukš os kokybės šių ūšių iš ekliai: 2.1 Danijos kalbos echnologijos ko pusas su laiko ano acijomis. Danijos eks ų ko pusai i komen uo i aukso s anda ai mašininiam mokymuisi. 2.3 Visapusiška leksikos duomenų bazė. Danijos e minologijos bankas. 2.5 Kalbų echnologijų į ankių inkinys. SABINE KIRCHMEIER. T ends in Eu opean Language Policies wi h a View o Language Technology | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 2.6. A language po al o he dis ibu ion o esou ces. 3. Mo e educa ion o aining o expe s in language echnology o Danish. 4. Daugiau y imų apie kalbos echnologijas danų kalboje. These ecommenda ions a e cu en ly implemen ed by he Danish Agency o Digi iza ion, and mo e and mo e language esou ces o Danish a e made a ailable a hei websi e sp og eknologi.dk. One o he ideas pu o wa d by he commi ee, was o combine all in o ma ion abou a gi en lexeme in one comp ehensi e lexical da abase. The da abase should con ain adi ional lexical esou ces such as a ious dic iona ies and da abases on gene al language, o hog aphic s anda ds, neologisms, and concep s, in de inys su seman iniais inklais, e minologijos duomenų bazėmis i kalbos duomenų bazėmis. Tai ask o combine hese esou ces, bu o an a i icial in elligence p og am, access o all kind o linguis ic in o ma ion is ex emely use ul. Expe imen s o connec lexical in o ma ion monolingually and mul ilingually in ol ing se e al Eu opean languages a e cu en ly aking nė a leng a ie a ELEXIS p ojek o (ELEXIS 2020) kon eks e. FIG. 5. Duomenų bazė, ku ioje sujung a in o macija apie danų leksemas iš ski ingų leksikog a inių i e minologinių iš eklių Sabine KIRCHMEIER. Eu opos kalbų poli ikos endencijos kalbų echnologijų požiū iu | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Kalbų duomenų, ypač iešojo sek o iaus, s ebėjimas i jų p ieinamumas di b inio in elek o sis emų kū ėjams skamba nuobodu i biu ok a iniu būdu. Be ai y a labai s a bu. Todėl kalbų echnologijų komi e as pa eikė šias papildomas ekomendacijas: • au o ių eisių depona imo įs a ymo pakei imas, siekian , kad deponuo a skai meninė i spausdin a medžiaga bū ų p ieinama kalbos echnologijoms • Guidelines o collec ing ex s in public ins i u ions and in publicly inanced p ojec s Ve inimo užduočių iešosiose ins i ucijose a anka i e imo su a čių pe žiū a padės o public ins i u ions o acili a e sha ing o ansla ion da a. 5. CONCLUDING REMARKS Mul ilingualism has always been a cen al issue in he EU, and o many yea s, he EU has made use o language echnology o build i s own language se ices and e minology da abases. Now he EU is making i s da a and se ices, such as he eT ansla ion sys em, a ailable o all public ins i u ions in Eu ope o b ing down he language ba ie s. I is a pa o he EU s a egy o he digi al single ma ke and i s Connec ing Eu ope Facili y (CEF), which piliečiams isoje Eu opoje p ekiau i i as i in o maciją ki ose šalyse. hei own language (ELRC 2019). In he ELRC p ojec , he EU encou ages all coun ies o con ibu e ac i ely o his by making language esou ces such as e minologies, lexical da abases and ansla ed ex s eely p ieinama. Da bas a liekamas glaudžiai bend ada biaujan su Eu opos p ojek ais i ins i ucijomis, okiomis kaip ELRA, CLARIN i META-NET. Ši endencija y a ne ik Eu opos, i ji apima ne ik o icialias kalbas. UNESCO i Eu opos Sąjunga (ES) o ganizuoja LT4all (LT4all 2019) kon e enciją, ku ia siekiama išsiaiškin i, ką galima pada y i isoms pasaulio kalboms, įskai an mažumų kalbas. Kalbų echnologijų s a egijos, ski os isoms Eu opos šalims, kū imo eiksmų planas languages is expec ed o be eady by he end o 2022 (Eu opean Call LANGEQ-2020(PPPA- AG). Daugelyje šalių ykdomi ling is iniai y imai y a labai s a būs ne ik piliečiams i kalboms, be i kalbų echnologijoms. Tiesą sakan , mes žinome ik nedidelę dalį o, kas bus eikalinga di b inio Sabine KIRCHMEIER. Eu opos kalbų poli ikos endencijos kalbų echnologijų požiū iu | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 in elek o plė ai a ei yje. Fak ai apie kalbos seman iką, kalbos a iacijas, kalbos pokyčius i dialek us is da y a ik p as ai apibūdinami daugeliui kalbų, o moksliniai y imai apie žmogaus p igim į obo ams, pokalbių obo ams i . dialogues, in pa icula , a e despe a ely needed in o de o imp o e communica ion in e aces . Šiuo ikslu mums eikia daugiau ansk ibuo ų dialogų, iš e s ų eks ų i e minologinių bei leksikinių ap ašymų. Labai dažnai ling is inių mokslinių y imų p ojek ų me u su ink i duomenys negali bū i dalijami ki ais ikslais, nes ūks a o icialaus in o ma o ių su ikimo i nė a aiškių au o ių eisių ap ibojimų. Nauji p ojek ai u ė ų pasi ūpin i, kad gau ų leidimą naudo i duomenis ne ik ienai mokslinių y imų g upei i ienam p ojek ui, be i isuo iniam naudojimui, a ba ben jau kalbos echnologijų plė ai. Tai aip pa y a EFNIL ekomendacijų kalbų echnologijoms u inys. • Visos šalys u ė ų u ė i kalbų echnologijų s a egiją i p isiim i a sakomybę už iešųjų kalbų duomenų inkimą i a kymą bei už ai, kad bū ų už ik in a kalbų i echnologinių žinių, eikalingų aukš os kokybės kalbų kū imui, p ieinamumas. quali y language echnology o hei languages. • ES u ė ų s a eginiu požiū iu ilgalaikiu požiū iu su elk i dėmesį į isų Eu opos kalbų kalbų echnologijų mokslinius y imus i plė ą, emdamasi glaudu ES i isų Eu opos als ybių bend ada bia imu. EFNIL ęs p ojek us, ku iais s ebima kalbų poli ikos i s a egijos plė a. Ki as ELM y imas planuojamas a lik i 2021 m. i bus paskelb as 2022 m. Galbū šį ka ą bus įmanoma pama y i daugiau pokyčių kalbų echnologijoje i DI. EFNIL ak y iai siekia o icialių i mažumų kalbų in e esų Eu opoje, bend ada biaudama su ES p ojek u ELE (Eu opean Language Equali y), ku io ikslas - suku i s a eginę mokslinių y imų, ino acijų i įgy endinimo da bo a kę bei kelio žemėlapį, kad iki 2030 m. Eu opoje bū ų pasiek a isiška skai meninių kalbų lygybė (Eu opean Call EFLANGUEQ). 2020 (PPPA-AG). Sabine KIRCHMEIER. Eu opos kalbų poli ikos endencijos kalbų echnologijų požiū iu | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 REFERENCES C ys al Da id 2002: Language Dea h, Camb idge Uni e si y P ess. Danish Digi iza ion Agency 2019: Denma k’s Na ional S a egy o A i icial In elligence: h ps://en.digs .dk/policy-and-s a egy/denma k-s-na ional-s a egy- o -a i icial- in elligence/. DSN LT a icles: h ps://dsn.dk/ i-a bejde -ogsa-med/sp og eknologi-og- agsp og/h o dan- i ke -sp og eknologi. Dide ichsen Philip 2015-1: S a ekon ol. – Ny a Sp ognæ ne (1), 5–8. Dide ichsen Philip, Ki kedal Ande s S. 2015: Talesyn ese og alegenkendelse. – Ny a Sp ognæ ne (2), 6–11. Dide ichsen Philip 2015-2: Maskino e sæ else. – Ny a Sp ognæ ne (3), 8–15. Dide ichsen Philip 2016: H e dagens sp og eknologi nu og i em iden. – Ny a Sp ognæ ne (1), 8–13. Dide ichsen Philip, Hen ichsen Pe e J., Ki chmeie Sabine, Pede sen Bole e S. 2016, Sep embe 26 h: Sp oge e digi alise ingens so e guld. Poli iken. ELEXIS 2020: Eu opean Lexicog aphic In as uc u e: h ps://elex.is/. ELM 4, 2019: Eu opean Language Moni o 4. Final e sion: h ps://junipe .ny ud.hu/elm4. ELM 3, 2014: Eu opean Language Moni o . A icles and gene al in o ma ion: h p://e nil.o g/p ojec s/elm. ELRC 2019: Eu opean Language Resou ce Coo dina ion: h p://l -coo dina ion.eu/. Ho y Di k, Sp ui Shannon L. 2016: The Social Impac o Na u al Language P ocessing. – P oceedings o he 54 h Annual Mee ing o he Associa ion o Compu a ional Linguis ics, Be lin, Ge many, Augus 7-12, 2016. Ma seille 2020, 591–598. h ps://www.aclweb.o g/an hology/2020.l ec-1.403. Ki chmeie -Ande sen e al. 2012: Ki chmeie -Ande sen Sabine, Robus elli Cecilia, Spe z Jennie, S ickel Ge ha d, Teigland Nina. Eu opean Language Moni o (ELM). – S ickel, Ge ha d (ed.): Na ional, Regional and Mino i y Languages in Eu ope. Con ibu ions o he Annual Con e ence 2009 o EFNIL in Dublin. Duisbu ge A bei en zu Sp ach- und SABINE KIRCHMEIER. T ends in Eu opean Language Policies wi h a View o Language Technology | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Kul u wissenscha / Duisbu g Pape s on Resea ch in Language and Cul u e, Be lin. Pe e Lang, 181-190. Ki chmeie e al. 2019a: Ki chmeie Sabine, Hen ichsen Pe e Juel, Dide ichsen Philip, Hansen Nanna B. Dansk Sp og eknologi i e densklasse. Rappo a sp og eknologiud alge unde Dansk Sp ognæ n nedsa a Kul u minis e ie . Dansk Sp ognæ n. h ps://dsn.dk/ny /nyhede /2019/dansk-sp og eknologii- e densklasse- appo - asp og eknologiud alge /?sea ch e m=dansk%20sp og eknologi. Ki chmeie e al. 2019b: Ki chmeie Sabine, Pede sen Bole e, Nimb Sanni, Dide ichsen Philip, Hen ichsen Pe e Juel. Wo ld Class Language Technology – De eloping a Language Technology S a egy o Danish. – P oceedings o he 12 h Language Resou ces and E alua ion Con e ence. h p://www.l ec- con .o g/p oceedings/l ec2020/pd /2020.l ec-1.403.pd . LLE (Language Legisla ion in Eu ope): h p://e nil.o g/p ojec s/lle. LT4all 2019: Language Technologies o All: h ps://en.unesco.o g/LT4All. Rehm Geo g, Uszko ei Hans (eds.) 2012: META-NET Whi e Pape Se ies: Eu ope’s Languages in he Digi al Age. Sp inge , Heidelbe g, New Yo k, Do d ech , London. 31 olumes on 30 Eu opean languages. h p://www.me a-ne .eu/whi epape s. Spyns Pe e , D'Halleweyn Elisabe h, Cucchia ini Ca ia 2008: The Du ch-Flemish comp ehensi e app oach o HLT s imula ion and inno a ion: STEVIN, HLT Agency and beyond. – P oceedings o he 6 h In e na ional Con e ence on Language Resou ces and E alua ion, Ma akesh, Mo occo, 1511–1517. Recei ed 30 11 2020 Accep ed 21 12 2020 SABINE KIRCHMEIER. T ends in Eu opean Language Policies wi h a View o Language Technology | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 TRENDS IN EUROPEAN LANGUAGE POLICIES WITH A VIEW TO LANGUAGE TECHNOLOGY Summa y This a icle gi es an o e iew o cu en ends in Eu opean language policies – a bi d’s eye iew on he Eu opean language landscape ega ding he s a us o he o icial EU- languages and wi h a iew o language echnology. I is based on da a in he Eu opean Language Moni o (ELM) ha is de eloped and egula ly main ained by he Eu opean Fede a ion o Na ional Ins i u ions o Language (EFNIL), and on ecen de elopmen s in Denma k ega ding policies o language echnology. Language echnology is chosen as he ocus poin , since his is an a ea whe e we cu en ly see he mos in e es ing de elopmen s in na ional and EU policies. The aim o he a icle is o desc ibe he weal h o in o ma ion abou Eu opean language policies ha is a ailable h ough EFNIL and ELM, and o inspi e esea che s, s uden s and policy make s o u he analyse he da a and use hem o u u e policy de elopmen . The i s sec ion desc ibes EFNIL and i s app oach o language planning. EFNIL’s p ojec s aim a in o ming decision make s and esea che s abou language planning ac i i ies in Eu ope. Language planning is gene ally de ined as he de elopmen o policies o p og ams designed o di ec o change language use. I ypically consis s o s a us planning, acquisi ion planning and co pus planning. All h ee aspec s o language planning a e add essed in he Eu opean Language Moni o (ELM) desc ibed in sec ion 2 and 3, which also con ains samples o he da a in ELM abou language legisla ion, abou he use o English in highe educa ion and abou language echnology. The samples disclose in e es ing ac s abou language policies in Eu ope, o ins ance: only abou hal o he pa icipa ing coun ies ha e p o isions abou language in hei cons i u ion; Denma k, Finland, Luxembou g and he Ne he lands a e he coun ies whe e he use o English as medium o ins uc ion in na u al science a he MA le el is mos widely SABINE KIRCHMEIER. T ends in Eu opean Language Policies wi h a View o Language Technology | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.07 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 sp ead; and only hal o he pa icipa ing coun ies epo o ha e an o icial s a egy o language echnology. Sec ion 4 desc ibes he de elopmen ega ding he ecen ly adop ed s a egy o language echnology in Denma k and illus a es impo an aspec s o he policy de elopmen p ocess – especially he in e ac ion be ween poli ical ac o s and expe s in he ield, and he ecommenda ions ha we e inally adop ed. Baigiamajame sky iuje ap a iami naujausi kalbų echnologijų planai Eu opos Sąjungoje. Commission and he UNESCO a e highligh ed, and i is shown ha hese a e e y much in une wi h EFNIL’s ecommenda ions o policies on language echnology. SABINE KIRCHMEIER EFNIL icep eziden as Ki chmeie .dk Kålunds ej 2B DK-3520 Fa um [e-paš as apsaugo as]