162 BENDRIN
TALVA | 95
KAZIMIERAS GARŠVA
is i uu o della Li uania
doi.o g/10.35321/bkalba.2022.95.07
TRADICINIAI IR NETRADICINIAI
EST LIETUVOS OIKONIMAI
ESMINIAI VODŽIAI: y ų Lie u a,
oikonimai, adicinės o mos,
susla in i oikonimai.
ANOTATIA
A icolo iene esamina o, in cosa di e isce li e iška adizionali eas e n Li uania
oikonimų o me dal a dinių non adicinių sla iškų o m. Indicano oikonimų egioninali
di e enumai e engono o ni i da i secondo da ybą, sla inimą alsciuose dal Šalčininkų
ino a Daugpilio. Si sepa ano cinque delle lingue li uani oikonimų sla inimo modi.
ABSTRACT
The a icle examines he di e ences be ween he adi ional Li huanian o ms o
Eas e n Li huanian oikonyms and he la e non- adi ional Sla ic o ms. Regional
di e ences and numbe s o oikonyms acco ding o o ma ion, sla iza ion in
coun ies om Šalčininkai o Dauga pils a e p esen ed. The e a e i e ways o
sla iciza ion o oikonyms o he Li huanian language.
ĮVADAS
2013 m. o ob e 28 d. Seime della Repubblica Li uana egis a us Tau inių
mažumų įs a ymo p ojek ą No. 13-335-01 e Li uania Respublikos als ybinės
kalbos įs a ymo 7, 14, 17 s aipsnių pakei imo įs a ymą No. 13-337-01, pa eiškė
Vals ybinė lie u ių kalbos komisija: os nuos a os pažeis ų lie u ių kalbos kaip
als ybinės s a usą. 2022 m. anco a do e a esse e o ni o un analšus
P oge o di legge Tau inių mažumų, secondo il quale adiciniai abi a i i, s ade
nomi, opog a ici segnali g e a della lingua s a ale co isponden e
municipi aldi à app esen a a is i uzione decisione può esse e isc i i e quella
mino anza nazionale. Vilniaus, Šalčininkų ajonų oikonimai di ques e municipali à
a lungo sono s a i sc i i due lingue.
KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai eas e n Lie u os oikonimai 163
Lo scopo dell'A isnio spiegliškin i, quali eas e n Lie u os oikonimai sono
adizionali (au en iški) e quali non adiciniai (neau en iški). I compi i
dell'a icolo esamina e adizionali eas e n Li huanian oikonimų kelmę, da ybą,
s abili e impo an iissimi adizionali e non adicinių oikonimų sca amen o
c i e i, impo an iesnius eas e n Li huanian a dyno egionali di e enumus,
galinčius aiu a e sepa a i adizionale a dyną dal non adicino. A ques o
ema iene p epa a a monog a ia dell'au o e, quindi qui non pubblica a
esaamesnė le e a u a, y ų Lie u os au inės sudė ies aidos, ie o a džių
sla inimo, k ikščioniško a dyno kilmės apž algos, oikonimų sanda os abulelės
pagal alsčius e . . Ques o duplice ebbe al i la o i au o eus,
ingius i ica amen e dis ae a l'a enzione dai p incipali ques ioni qui solle a i.
Pe sepa a e Li u išką adizionale a dyną dal nelie u iško a dyno, qui non
bisogna ampia spiegazione u e le possibili di quelle pa ole s iluppos,
e imologije hypo hziì, an o più che senza de aglia e on i s o iche, le lo o
apibend inamen i e p epa a i i la o i ques o è di icile, spesso anche
impossibile a e. Oikonimų o igin aiškinimuose l'au o e indicano non solo
pe sonaliunjii, ma e comuniuni pa ole, da cui quei pe sonaliunjii possono
esse e kelę. Ra amen e discussi i oikonimai po e a esse e de i a i
di e amen e da gene i di pa ole (non pe pe sonaggi). Kai oikonimo
signi ica o pe i li uani, bal is am aiški be komen a ų (lodis è Daba inės
lie u ių kalbos žodyne (DLKŽ 1972)), oikonimų e imologija spesso nede alizja a.
P incipale on e dell'a icolo 1944 m. g uppo li uanis i in sos anza inizza o
p epa a e e con os acoli es in o An ano Salio 19201939 m. Lenkijas okupuo as
eas e n Lie u os gy enamųjų ie ų a dų (oikonimų) žodynas su
suno min omis lie u iškomis e bu usiimi lenkiškomis o momis (Salys 1983). I
nomi dei luoghi di abi azione p ima 80 anni p o essionis iali Li uani kalbininkų
sono s a i con olla i enendo con o al linguaggio dei esiden i locali, documen i
s o ici e suno min i. A causa della gue a e occupazione della pa e a dyno
no minimo documen i, za ašų neišliko. Nė a e smulkesnių sondaggi della
popolazione locale da i, s o ici conoscenze su anesnes o me oikonimų. In
ques o a icolo de aglia amen e desc i o y ų Lie u os oikonimų kilmė,
mo y acija, da yba: lie u iškų oikonimų šaknys, sudu iniai oikonimai, p eesagi,
p iešdėliai, kalbų kon ak ai. Del o ale i a e 7455 oikonimų o me. Ques o
p ima di 100 e meno anni ci ca a Za asų e Va ėnos uscillisi 3720 o me di nomi di
insediamen i: 3720 di lo o u ono isc i i in Li uanii lingua e 3735 polkų lingua. Non
piccola pa e oikonimų ka ojasi, pe ché e ka čiais con lo s esso nome è
s a o isc i o non solo illaggio (ci à), ma e g e a ex ecchio
164 BENDRIN KALBA | 95 d a as, pali a kas e . . La pa ola lenkiosamen e isc i i
y ų Lie u os oikonimai ino adesso sono s a i insu icien emen e u ilizza i e
commen a i. Lie u iškai už aš i y ų Lie u os oikonimai en a o nel Lie u ių
kalbos ins i u o gy osios kalbos ie o a džių ka o eką i minimi Lie u os
ie o a džių žodyne. Ty inėjime u ilizza i a ealinis, g e inamasis, desc i omassi
me odi scien i ici. L'au o e ce ca nuo i modi e da i adizionale all'es della
Li uania es s udia e e si s o za di miglio a e onomas ikos au o i e ă u ilizza a
me odikà. A icolo dallo collega Ma ijos Razmukai ės (1998) alen i disse azioni
di e isce nel a o che in ambedue i la o i iene u ilizza o di e en ei on i,
incomoda ogge o di indagamen o, me odi. Au o ius ampiemen e u ilizza a la
gene ale linguo y os, diale ologijos, socioling is ikos me odi di s udio. M.
Razmukai ės disse azione i i non y inės, e u e Li uania oikonimai e essi
im i da un al o on e Li uania TSR amminis a i o- e i o iale scissis imo
žynyno (LATSŽ), i lindčio padė į po 50 anni, quando pa e oikonimų e a
iscomminkę. Sky ėsi e suddi isione amminis a i o: in ecej alsčių 1972 m. e ano
smulkesni uni à amminis a i e apylinkės. Nè uno scienzia o e ino adesso non è
s a o smulkiau y inėjęs lenkiškai už ašy ų y ų Lie u os ie o a džių, non lo o
g e inęs con au en iškais lie u iškais ie o a džiais. Ques o la o o inizia e e
con inua e au o i di inco aggia o e Aleksand o Vanago (1993) a icolo. Li huanian
ie o a džių žodyno do ebbe usci i 1215 omų, e men e cos s ampa i solo 4
omai, quindi al i omų a icolo anco a impossibile indica e. Ry ų Lie u os
oikonimai a icolo engono esamina i pe il a o che y inės Lie u os dalies
likimas 1920 m. e a unikus negu likusios Lie u os Respublikos dalies i La ijos
Respublikos. 1920 m. 9 o ob e d. . Li uania Polonia e a occupa a e ques o 1921 m.
18 ma zo d. Rygoe o i ica a cosidde a Polish peace ag eemen con Rusia e
Uk aina. Ex s a o cen o dello S a o li uano con ilgaamže s o ine sos ine Vilniumi
19 anni non a e a s a ali Li uanei lingue e subì maggio issima p iesaudà: u ono
chiude iame lie u iške scuole, skai yklos, o ganizzazioni, gio nalaščiai,
ul e io men e sla ina i pe sonnamizzi, ie o a džiai, li eu ii o a a e ciami
lenkais e nepaklusę kal, žudomi (ž . RL 1980; Zinke ičius 1993, 2013; Maceika 2020).
P ie a inea polonizzazione e sla inimen o solo in pa e si può chiama e
con ac i delle lingue. La G ande nella pa e dell'a ea della lingua li uanea, il
cognome delle lingue bianche i i è sla in o piu os o a causa del a o che
Li uania Dižiojoje Kunigaikš ys ėje (LDK) dalla XIV a. u iciale aš edybos kalba
bu o kancelia inė sla ų kalba. Dopo 1569 m. Lublino unioni quel luogo della lingua LDK
semp e più occupò al a sla ų kalba lenkų kalba. In ques o a icolo come
p incipale da a i pun i di is a scien i ici iene esamina o
KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai y ų Lie u os oikonimai 165
li e ians e ninių žemių plo as, che 19191939 m. Lenkijos u occupupuo e nel quale
u o a dynas allo a sc i os als ybine lenkų kalba. Al a bal lingue a ea
es a a e i o io Li uania e adicimi La ijos, Gudijos als ybių plo elie con
e ninėmis lie u ių žemėmis. Oikonimų p eesagos -iškpalu azione in u o in
ques a a ea pa agona o con la sua p e alenza eas e n Li uania. Skaičius
p ocen ais de e mina o, oikonimų nume o con p e saga -išk alsčiuose
di idendono da u i alsčiaus oikonimų nume ous. Alcuni documen i s o ici
mos e ebbe o, che sop a u o u icialmen e sono s a i susla in i di
maggio e a ie àcalbių pe sone nume o u ilizza i nomi dei luoghi abi a i, a
esidui di esiden i, anche nomi, mik o oponimen i lie u iškos o me
e ka čiais imalikda o. Pe esempio, nel 1622 l'in en a io dell'economia di Vilnius
(LVIŠ 2014: 70128) e ano sc i i i cognomi D u elay is D ū elai is, Rugielis Rugelis,
i cognomi Jonas, Ju gis, No ilškių pali a ko miškas Plinakolnis Plynakalnis,
Mẽdininkų ienkiemis (užusienis, zascianek) Rukłaycis Ruklai is (LVIŠ 2014: 98,
126).
OIKONIM KILM IR SANDARA
Ogni i o alsciaus maggio anza suno min ų e in Li uanei lingua pubblic e
oikonimų sono Li u iškos o me, a polkiškai sc i i oikonimai sono s a i
a iamen e sla ina i ( ie o a džių esempius c . Salys 1983: 571667). Da lenkų
kalba už ašy ų y ų Lie u os oikonimų più di me à dei adizionali
loco a džių (išsky us Rudaminos lsč.) ino al 1940 sop a isse di Li u iška
o igine: Maišiagalos alsčiuje di lo o 88,4 p ocen o, Dūkš o 81,9, Nemenčinės
3, Ignalinos 74, Š., enčionėlių 74, Rūdiškių 4, Jašiūnai 70,6, 66, 76, 65, 67, 67, 65,
Pabe žės 4, Šumsko 7, Rūminės 60, 58, 1, Eišiškių 4, 52, 1, 2, 5, 5, 5, 1, 3, 3, 3, 3,
Rudeliai 50, 61, 6, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 3, 4, 4, 4, 4, 4, 4, 4, 4, 4, 5, 5, 5, 5, 6, 6, 6, 6, 6,
7, 8, 9, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 10, 12, 12, 12, 12, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13,
13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 13, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, 14, Pla esnė oikonimų analizė e più esempi di ques o ema è ipo a a in un al o a icolo dell'au o e (Ga š a 2022: 410).
Lenkiškomis le e e isc i e in oikonimuose spesso enu asi ilniškių e
pie ų aukš aičių a mių dėsnių: dzūkuojama, kie inamas p iebalsis l,
d iga siai am, an, em, en a iami um, un, im, in. Le pa ole kamienai,
comple amen e coinciden an i con la li e ians lingua, sono pa e della
li e ians lingua e aiu a in es iga e adizionale lie u ių a dyną.
delle lingue Li uane a o e lie u iškos oikonimų šaknys (kamienai) con
successi amen e aggiun e sla iškomis p eesaghi, p iešdėliais o į sla ų kalbas
iš e s os oikonimų šaknys (kamienai) con sop a issu e lie u iškomis p eesaghi
166 BENDRIN
TALBA | 95
(p iešdėliais) è il subs a os della lingua Li uanea. Lenkiškai записанy us
Lie u os oikonimus lie u iškos kilmės conside iamo quelli, che ha almeno uno
lie u išką oikonimo da ybos pa e. Lie u iškai už ašy us oikonimus lie u iškais
conside iamo ali, la maggio pa e delle cui pa i (šaknis, p iesaga, p iešdėlis,
galūnė) sono lie u iškos kilmės, . i. che one iškai, da ybiškai, leksiškai
in eg a e in lie u ių kalbą. 19391945 m. luoghio a di e ano bene suno min i e,
accol o abbas anza da i, solo pochi di lo o o me o se sa ebbe poggio
p ecisa e. Sono s a i cinque modi di sla inimen o oikonimų dal singolo e mine
mo ema sos i uzione ino alla aduzione in polkų lingua o della pa ola
mo i azioni e o ma comple o sos i uzione sla išku pa ola (panašii come 1946 m.
Ka aliaučiaus s i yje). Quindi, pe la p ima ol a subliu osi alla di e a
amminis azione Polaca e apposi amen e benkinami, lenkiškomi le e e isc i o il
cognome li uano e a penkių ipų: 1) neapsižiū ėjus e ka čiais man enu o
comple amen e au en iškas (plg. Ankš à, a miškai Unkš à lenk. Unksz a;
Dublė, a m. Dubla Dumbła e . .); 2) in pa e apsla i o, sos i uendo oikonimų
balsius, p iebalsius, galūnes, p eesagas, p iešdėlius, šaknis (plg. G ąž ẽliai,
a miškai G uš ẽliai G usz ele; G úodžiai G odze); 3) susla i o (Meka Miechowo);
4) ado o (Naujãkiemis Nowosiółki; Obelynė Jablonówka; Paąžuolia Poddębie;
Pabé žė Podb zezie); 5) cambia o (Pe ūnai Dąb owo) ( u e ques e oikonimai
sono dal Vilniaus dis e o Pabe žės alsčiaus). Oikonimus sla inan , p eesagi
-ischkskaičius diminuì da 6 pe c. (Ignalinos .) a 13,8 pe c. (Vilniaus .), p iešdėlio
pa edinių mažėjo da 1,3 pe c. (Ignalinos .) a 9,3 pe c. (Vilniaus .), lie u iškų
sudu inių oikonimų da 2,9 pe c. (Šalčininkų .) a 4,5 pe c. (T akų .). Ti iando
oikonimus si è chia i o che Šalčininkų, T akų, Vilniaus qua ie i e ano papli ę
p eesaga -iškoikonimai su galūne -ės, e da Pab adės ino Za asų bei e ninėse
lie u ių žemėse La ijoje, Gudijoje con galūne -ė. La supe icie della Repubblica
Li uana a no dę da Pab adės p eesaga -iškoikonimai su galūne -ė cos i uì 28,9
pe c., su -ės 2,3 p oc. ; p e saga -iškoikonimų con galūnėmis -iai e -is u ci ca 2
pe c.
Kazimie as Būga, Janas Sa a e ičius, Aleksand as Vanagas, Zigmas
Zinke ičius e al i scienzia i oikonimus con su esaga -išklaikė
li uanizmais i manė, che ose apylinkėse lie u ių kalba bus išnykusi
neseniai (plg. Sa a ewicz 1956: 1560; RL 1980: 164169; Zinke ičius 2013: 221246,
258259, 267). Secondo i seguen i da i di u i alsčius i i oikonimai
es imonia lie u ių gy en ą plo ą: Ignalinos alsčiuje su p eesaga -iškbu o 43,7 p oc.

KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai e non adiciniai eas e n Li huanian
oikonimai 167 oikonimų, ispe i amen e, isc i i in Li uania, e 35,6 pe
cen o, isc i i in lenkų kalba, Maišiagalos e Mickūnų alsčiuose po 34,8 pe
cen o (lenkiškų 29 pe cen o e 26,7 pe cen o), Pabe žės alsčiuje 31,9 pe
cen o e 25,8 pe cen o, Nemenčinės 30 pe cen o e 23,1 pe cen o, T akų
29,6 pe cen o e 17,2 pe cen o, Dūkų 29,5 pe cen o e 23,8 pe cen o,
Š enčion 25 pe cen o e 17,4 pe cen o, Jaši 23,5 pe cen o e 15,7 pe cen o,
Rudosko 21,9 pe cen o e 12,8 pe cen o. Va ėnos alsčiuje allo a e a 26
p oc. ali oikonimų. Secondo p eesaga -išknume imą lenkiškuose isc izioni
susse ė e alsčių g upės: 1512 pe c. es usių con p eesaga -iškoikonimų
e ano Rudaminos, T akų alsciuose, 107 pe c. Š enčionos, Ignalinos,
Mickūnų, Nemenčinės, 64 pe c. Pabe žės, Maišiagalos, Dūkėlių, Šumsko
alsciuose. Ques e di e enzei i le ono non di e enze egionali, e
l'a i icia i o oikonimų sla inimen o.
Oikonimų sanda a indica qui da ik o bu us ecchio anno lie u ių e nine zemi,
nelle quali pa la a lie u iškai e man enu o adizionale lie u ių a dynas.
Oikon con p eesaga -iškmažė a da no d a sud ( am ce a eccezione Vilniaus
.). Ques o con e ma e 1974 da i pubblicb i (LATSŽ 1974: 42365): allo a nello
dis e o Za asų isc i a 37,2 p oc. oikonimų con su agio -išk-, Ignalinos 3,7,
Š enčionių Vilniaus 31,6, T akų 25, Šalčininkų 22,5 p oc. Andando da es a o es ,
oikonimų con p e acio -iškda meno negu da no d a sud: U eno ajone e a 27,7
pe c. ali oikonimų, Vilka iškio 18,2, Klaipėdos 7,4 pe cen o.
All'ex Li uaniana Didžiosios Kunigaikš ys ės si si uò in un'a ea
se en ionale, do e oikonimai con p eesaga -iškbu o pa icola men e
papli ę. O a quell'a ea appa iene a e S a i Li uania, Le onia e Gudija
(Bal a usija).
Secondo pa icola e oikonimen i p eesaga -iškpapli imen o è possibile
nub ėž i almeno e linee. Neppu e su 50 pe cen o di u i oikonimų con
p eesaga -iškbu o nell'a uale Daugpilio (Dauga pils) dis e o a
Sk udėlynės (o ic. Sk udalienos) e Demenės (Būga 1961: 565). An asi a ea,
do e e a pe 30 p oc. oikonimų con apposaga -išk-, ęsėsi dal Daugpilio ino
Vilniaus (plg. Būga 1961: 565568; Zeps 1984: 86560; Salys 1983: 571660). Te ziale
a ea con 20 p oc. (e poco più) oikonimų con p eesaga -iškjuosė linija
Beb inė (o ic. Beb ene, Alūks os .), Malino a (Daugpilio .), B eslauja,
Šalčininkai, U ena (Būga 1961: 565568; Salys 1983: 571670; Adamko ich 2013:
100).
168 BENDRIN
LEGGA | 95
Tokie adizionali da i dei nomi dei luoghi abi a i li uani indicano che delle
ca a e is iche della lingua li uane in pa e gausėjo andando da Šalčininkų,
Vilniaus e so Š enčionių, i. i. da più XVIIIXX a. susla ėjusio Aukš ai ijos e ninių
lie u ių žemių plo o e so ino šiol be pe ūkių sop a isusių lie u ių kalbos
plo ų. Dal sud a no dè g adualmen e aumen a la Li u iškumas oikonimų isc i i
polkiškai (ise i e le lo o adici, p edecelle, da pa e e p eesaga). Quan o
di e isce solo p iesaga -iškpapli imas, che dipende e dal luogo della egione.
Pab adės alsčiuje, come e ki u , sono oikonimų, kilusių da pa ole bend inių
lie u ių kalbos o da bend inių žodžių pag indu appa dusių lie u iškų pa a džių.
Così spesso a iene, specialmen e con p a a dėmis, che successi amen e
en e iinisano come pa a dės. Tali sono di o igine anche Pab adės alsčiaus
oikonimai Bend ó ė (Bind awe, dal le . bend ó ėbend a pie a, che u i
insieme piauna e pasquale shieną delijasi; ali loco a džių isc i a ci ca 150),
Da niai (Da gandynie, dal le . da inỹs ‘da omas, pada y as o susida ęs
daik as; così acidus us algis; Ša y a nė, da inia ‘dažai; kas da oma 350,
dažomažas), Gùžiai (Gužiai, *gù Skažis > *Gžis, pl. gópù […] […]1. asis; 2. kalimas,
plumbas, lie as[…]), Kopa (Kap a, pl. gopa, pl. kopa, pl. kopa, pl. kopa, pl. pl. pl.); Šd;
Kóliai; Kóliai; Kóliai; Kóliai; Kóliai; Kóliai; Kóliai; Kóliai; Kóliai; Kóliai; Kóliai; M.
‘ska dininkas, ska dùs ‘skambus, ga sus > Skadžius LPŽ 1989: 731, skadis ‘s a us
šlai as), Speñglas (Spingla, is eže o a do Speñglas, plg. speñg i ‘skambė i, ūž i
ausyse; dūgz i), Veblia (Weble, is lie . eblỹs ‘š eplys, cognome *Veblỹs). Pab adės
alsčiuje e a e Baláičiai (Bałajcie), Bãliškė (Bolesławowo), Baliùliai (Balule). Baláičių
in Li uania isc i a keliolika, Baliùliai e ano soli. Mic o oponimai può esse e
co ela o con lie . balà ‘klampi luogo; pelkė, ais as; clanas, a menziona o
oikonimas nacque dal cognome pe sonale Baliùlis. Dalis Li uania oikonimų appa so
non da pe sonali a džių, anco a ne apusių pa a dėmis, e da bend inių žodžių. Più
ecchie zone del cen o dello s a o es imonia e nelle on i s o iche già XIV a.
(Die ẽniškės, Ešiškės, Mẽdininkai e al i z . Vanagas 1993: 3539). Mẽdininkai in
c ožiuočių o dino k oniką pakliu o 1320 m., aigi essi s abilì almeno XIII a., o o se e
p ima. Popola e Li uania su namè po e a inizia e o mosi solo dopo 200300 anni.
P a a dinės o igine pe sonaggi nei documen i di lessa XVI a., allo a so ge e
noblingųjų pe sone pau nės. La maggio pa e dei li uani als iečių pawnžių
appa so XVIII a. (LKE 2008: 398399).
Un ul e io e a o e del cognome pe sonale nonché del cognome
pe sonale oikonimo de e mina e è la di usione. Mol e di menzioni oikonimi di li è anche non in u a
KAZIMIERAS GARŠVA. T adiciniai i ne adiciniai y ų Lie u os oikonimai 169
all'exiazione Li uania Didžiojoje Kunigaikš ys ėje, e solo e ninėse lie u ių
žemėse. Ad esempio, pa ė Bčius > Bčis XX a. isc i a no d della Li uania con ine
con La ija (LPŽ 1985: 2182), do e a i auk inio ki čio pozicijoje balsis i e čiamas
ẹ, plg. B.č‘s‘ Bičius < bčius ‘bi ininkas, bi ė, ns. įn. a iamo Bẹč‘ Bičiù, dgs. gal.
Bẹč‘s‘ Bičiùs i così ico da Bčių. Bčius isc i o della s essa Li uania Žiemgalos
aka inėje pa e, do e il o o ečiau e zia o ẹ. O simili oikonimai isc i i nei
sud-es ci della Li uania, do e ali sop annizzi non u ono sop a issu i: Bčiai
(Pab adės, Vep ių apyl.), Bėčiónys, Bčiakelniai (Šalčininkų, Ignalinos .). Ques a
su name è di icile p o a e, pe ché il suo legame con il no d Li uania dubi a i o.
Š enčionėlių alsčiuje le pa ole delle lingue li uane shaknys a sispinde ano
oikonimuose Bù bos (lenk. Bu by < Bù ba < bu b i; dgs. galūne -os conse a a
y ų aukš aičių galūnė), Dėm (Demo om upės a do Dėm < lie . d ‘su ep a ie a
(ŽAL: 202), Ga nšiai (Gie nie < ga nšiaišiai smuž ą smulnis paukš is […] […] pe sonis
[…]; oikonimas […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] Pab adės alscio
conse a e sudu iniai oikonimai Didžiãlaukė Dziedzielówka, Gùga ais is
Gugo ojście, Káis upis Kajs upie, Skas ašilis Skajs oszyle, o exame Š enčion
algi sčiuje Aukš ãis sc i a Auksz ogi a (paga si dėsningai a s ačius į lie u ių
kalbą Aukš agi ià; esa amen e ci sa ebbe sc i o e il al o della pa ola šaknis-),
Jaunda is Jawnoda y, Júdaupis Jõodoie, Ki akupõ Kie ukais.
Tuome ine u icialiąja polkų kalba lie u iški sudu iniai oikonimai pa eik i i gi
penkiais būdais. Applicando il p imo, lie u iški oikonimai sono s a i asmessi
più p ecisamen e, lo o spesso e a possibile capi e e ic ea e au en išką
lie u išką o mą senza pa icola e p epa azione e g e imen o con lie u iška
o ma, plg. : Kajs upie Káis upis; Auksz ogi a Aukš ãgi is. Pe ieniendo
sudu inio oikonimą secondo modo, uno suo componen e (p imasis oppu e
secondoasi) più e più acilmen e è s a o ada a o al lenkiško a imo
one ialmen e. Il suo signi ica o polkų lingua imane non comp ensibile, e
lie u iškai più acilmen e e p ecisamen e si può capi e lenkišką o mą
sug e inus ją con lie u iška o ma, plg. : Kiełnob ydzie Kálnab idžiai Nmč;
Dziedzielówka (mogliono dzūkų a mę la p ima pa e ip is ina e nesunku)
Didžiãlaukė Pb d. Al e zo g uppo appa engono ali oikonimi, il cui p imo o
secondo componen e si aduce in polkų lingua: Žaliãklonis Jšn Zielonokłań, Auksz-
170 BENDRIN KALBA | 95 odwo y Aukš ad a ia Mšg. delle lingue Lie u ių balsį a
lenkų kalboje a i inka o, lie u ių kalbos balsį o lenkų i ki ų sla ų a, quindi
componen e -kłan lie u ių kalboje a i inka klon-, a sla išką komponen ą
dwo a i inka lie u ių kalbos d a -. Ke i ojoje sudu inių oikonimų g upėje
imane a una quale anche lingua sia chia amen e comp ensibile solo un
componen e della pa ola, ecc., Lepalaukis Nmč Lipoławki. Il p imo componen e
(lip(a) sup an amesimo sla am (be possono lo išsi e s i e li eu ii), men e del
secondo componen e (ławk(a)) non esis e comuninėse lie u ių e polkų lingue.
Penk ajai sudu inių oikonimų appa engono g uppo più nuo i nomi, i cui
en ambi componen i sono s a i non di icili a adu e in polkų kalbą, plg.
Š enčionėlių (i maggio pa e degli al i alsčių) Naujãkiemis di enne
Nowosiólki, Naujãlaukis Nowy Dzial (Nowopole) e . . Ci sono e de e mina i
loco a daggi sla inimo dėsningum: lo o i go e na o i po e a almeno in pa e
uni ikuo i, pe ques o in di e si alsci locali i loco a dizzi sla in i
uni o memen e.
La più g ande è p eesaginių oikonimų į ai o è. T ap di lo o e a mol i udine
delle pa ole comuni delle lingue li uanee šaknų e lie u iškų p iesagų. Pab adės
alsčiuje comple amen e lie u iškiai pa ole (su pa umpin a galūne, qualche
ol a e ada a u balsiu) e ano žuolškiai (Užaliszki), Bù bliškės (Bu bliszki),
Čýpliškė (Cypliszki), Ei niškė (Aj uniszki), Guõbiškiai (Gobiszki), Liaudškės
(Laudyszki), Melenškės (Mieleniszki), Pu iniaiškiai (Pu iszki), Ška kiškė
(Sze ki), Še ššliškė (Sze šuliškė), Vaukkiškė (Sze zliškė), Waželis (Waželis).
Oikonimus cos i uì Li u iškos pa a dės, qualche ol a già u ėjusios
p eesaga -el-, -en-, -in-, -ūn-, -ul- (esse pe im e e da ondamen ini pa ole). A lo o
è s a a aggiun a una nuo a su issione -išk-.
Palygin i con p eesaga -išk-, u e al e oikonimų p eesagga (-el-, -ėn-, -yn-, -in-,
-on-, -ūn-, -u i al e) sono mol o a i, plg. : Ža dẽliai (Ża dele) e k . ; A gi dnai
(O gi dany), Noselnai (Nasielany), Maleiknai (Małejkiańce), Ski lnai (Ski lany);
A ie ỹnė (Malinowka), Kle ỹnė (Klonówka), Ž y ỹnė (Żwi ynie); Eše nė
(Osza ynie), Kaklinė (Ka klina), Lepinė (Lipowo), Meške nė (Mieszk ynka),
Naujniai (Nowicze), Šešknė (Szaszkinie), T ãkinė (T akinie), Ungu nė (Ungo yno);
A niónys (O niany), Mečiónys (Mieczanka); Kločinai (Kłaczuny), Magnai (Maguny);
Abejùčiai (Obiejucie), T obùčiai (T abucie).
Š enčionėlių alsčiuje simili appendici e ano nelle seguen i oikonimuose:
Pempẽlė (Pimpełka), Ži nẽliškė (Ża noliszki); Dubinlė (Dubinela), Kampuo lė
(Kompocie), Miežionliai (Mieżanele); Do innai (Da uniany), D ūs nai
(D uściany), Laužnai (Łowżiany); Dėlỹnė (Dolina), Kumelỹnė (Kumielino),