Zinaida Pakholok. Toponimai su žodžių o ma imo elemen o paka ojimu 199 oRciD id:
o cid.o g/0000-0002-8911-5909 Ty imo s i ys: bend a ling is ika, psicholing is ika, egioniniai
as Rudimen s o ancien Thinking ( o S a emen o he P oblem)
y imai, kul ū iniai y imai, lie u ių y imai.
ZINAIDA PAKHOLOK
Lu sk Human De elopmen ins i u e
o he open in e na ional uni e si y “uk aine”
Doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.10
oPonyms Wi hH RePe i ion o a
WoRD-FoRma ion eLemen as
RuDimen s oF ancien Hinking
(į p oblemos pa eiškimą)
Rak iniai žodžiai: onimas, oponimas, eduplikacija, skiemenys, šaknies
mo ema, a iksas, žodis, žodžių o ma imo modelis, e imologinė analizė,
paka o umas, seno inis mąs ymas.
S aipsnyje ap a iami oponimai su žodžio o ma imo elemen o ka ojimu.
e imologinė analizė leidžia nus a y i skiemenės, šaknies mo emos, žodžio ka ojimą
abo igenų i s anda izuo uose oponimuose. nus a omi pag indiniai klasi ika imo
žodžių o ma imo modeliai, pag įs i oponiminės medžiagos sa ybėmis. dėmesys
su elk as į pag indinę apeliacinių a dų s uk ū ą, ku i bu o seno ės mąs ymo
a spindys i onimų a si adimo pag indas gam os objek ų pa adinimo p ocese.
pa eik ų pa yzdžių geog a ija apima ski ingus žemynus.
ano acija s aipsnyje analizuojami ie o a džiai su pasika ojančiu žodžių da ybos
elemen u. e imologinė analizė su eikia galimybę nus a y i senuosiuose i no miniuose
ie o a džiuose pasika ojan į skiemenį, šaknies mo emą, žodį. Remian is
ie o a džių duomenų ypa ybėmis, nus a omi pag indinės klasi ikacijos žodžių
da ybos modeliai. Daugiausia dėmesio ski iama pag indinei senąją mąs yseną
a spindinčių bend inių daik a a džių, ku ių pag indu, į a dijan gam os objek us,
a si ado onimai, s uk ū ai. Pa eik ų pa yzdžių geog a ija apima ski ingus
žemynus.
200 benDRinė kaLba | 96 in RoDukcija geog a iniai pa adinimai y a s a biausias
ci ilizacijos d asinio gy enimo elemen as; jie u i mokslinę, is o inę i kul ū inę
e ę. Geog a inis pa adinimas (geog a inis su e d inėmis nuo odomis,
is o inis su š ie imo si uacija i ling is inis su sup a imu) y a geog a inės
ie o ės pa adinimas, naudojamas ją a pažin i i nus a y i jos ski umą nuo
ki ų objek ų. ling is ikos s i yje i iama oponimo o ma, žodžių o ma imo
p ocesas i seman ika. Ta p šiuolaikinės oponimijos eo inių klausimų ebė a
ing o he nomina ion.
ak ualu y inė i nominacijos me odą, ku is sup an amas kaip " o ma imo
keliai, ipai i objek ų pa adinimo p iemonės, sujung os pagal am ik as
s uk ū ines sa ybes" (Luchyk 2011: 22). jų y imo šal iniai y a geog a iniai
žemėlapiai i a lasai; oponiminiai, e imologiniai i paaiškinamieji žodynai;
geog a iniai, is o iniai i ling is iniai y imai; keliau ojų knygos, ku ios neleidžia
au o iui sek i klaidingu nai u e imologijos keliu. Pasika ojimai lieka už ling is ų
dėmesio, nepaisan o, kad jie įsisk e bia į isą mūsų gy enimą. dėl konsoliduo ų
da bų apie pasika ojimus oponimijoje ūkumo eikia pasiūly i, kaip
p opedeu inį y imą, jų ap ašymą kaip a ski ą s uk ū inį ipą kalbose,
u inčiose ski ingas s uk ū as.
emian is šia s aipsnio pa adinime išdės y os p oblemos sup a imu, y imo
objek as y a geog a inių objek ų pa adinimų s uk ū a, o ema - oponimai su
žodžių o ma imo elemen o ka ojimu. Šio s aipsnio ikslas - iden i ikuo i
seno ės mąs ymo pėdsakus oponimuose su pasika ojimais ski ingos
s uk ū os kalbose i apibūdin i juos kaip a ski ą s uk ū inį ipą, siūlan
agmen ų aizdą apie sudė ingą oponiminės e d ės o ma imo i ys ymosi
p ocesą. Šiuo ikslu bū ina išsp ęs i šias p oblemas: a ski i abo igenų
oponimus nuo s anda izuo ų; nus a y i oponimų, ku iuose pasika oja,
s uk ū inį elemen ą, ekons uojan a i inkamas p o ė ių o mas; paaiškin i
iš es inę eikšmę, a spindinčią mo y acinę sa ybę, būdingą pa adinimo
pasky imo me u; nus a y i žodžių o ma imo modelius i oponimų ipus; a lik i
Zinaida Pakholok. Toponimai su žodžio o ma imo elemen o ka ojimu 201 mokslinių
a gumen ų sin ezė, apiman i esamas e sijas, siūlydama sa o komen a us apie uos
as Rudimen s o ancien Thinking ( o S a emen o he P oblem)
geog a ines pa adinimus, ku ie lieka nepaaiškin i. mokslinių y imų me odika y a a,
kad kaip pag indinis oponimų y imo s uk ū inis p incipas pasi enkamas, o
išsamus sup a imas pasiekiamas naudojan ski ingus am ik os e i o ijos
oponimų analizės i sin ezės me odus: p iklausymas am ik ai kalbai; pasky imo
objek as; jo a si adimo is o ija; e imologija, naudojimo s i is (kalbė oji a
li e a ū inė kalba). 1.aboRiginaL oPonyms Wi hH Repea a ions geog a inių objek ų
pa adinimai a si ado spon aniškai, nes be kokia naujo ė pi miausia pasi odo
indi idualioje kalboje i ėliau ampa objek y iu socialiniu eiškiniu. Nomina imo
p oceso me u žmogus nus a ė i už ašė s a biausius dalykus. Tūks ančius me ų
žmonės nesisky ė a p nuosa ų i įp as ų a dų. Pi mieji sa ybės a dai bu o
pap as i bend i žodžiai: anduo, kalnas, miškas, dykuma, laukas, upė. Vėliau, kai
žmonės p adėjo ku i dideles e i o ijas, apo bū ina a ski i as pačias kalnas,
miškus, dykumas i . . Tam žmonės naudojo ski ingas apib ėž is, ku ios apibūdino
šiuos objek us pagal spal ą, dydį, o mą, paski į i . .
P iklausomai nuo kū imo šal inio, naudojimo s ičių i pla inimo, mes ski iame
d iejų ipų oponimus: abo igenų i s anda izuo us. abo igenų oponimai
(Podolskaya 1988: 119) y a oponimai, ku iuos sukū ė ie iniai gy en ojai, kad
pa adin ų ie inį geog a inį objek ą; jie naudojami ik am ik oje e i o ijoje
i y a papli ę bend oje kalboje. susidomėjimas šiuo ipo y a susijęs su uo, kad
oponimai u i liaudies meno pėdsakų, iš aiškos i in o macinio po encialo,
a spindinčio gam os sąlygų ypa umus.
2. WoRD-FoRma ion modelis
Geog a iniai pa adinimai bu o o muojami pagal am ik as o mules,
adinamasis žodžių o ma imo modeliais oponimijoje. pap asčiausias y a
iesioginis bend osios a dinės a ba apeliacinės eikšmės pe ėjimas į
nuosa ą a dą a ba onimą. Linguis as a k eipia dėmesį į geog a inio
pa adinimo o mą i jo seman iką, nes oponimas y a d iejų pusių iene as,
u in is iš aiškos plokš umą i eikšmės plokš umą. Šiuo a eju eikia
a siž elg i į ai, kad
202
benDRinė kaLba | 96
"Be pag indinės eikšmės, inkamo a do, y a i ki a, p ieš oponiminė
eikšmė" (Zhuchke ich 1974: 48). Š ai pa yzdys, pa i inan is iš eikš ą idėją.
Aus alijos K inslendo als ijoje, p ie Ba ono upės, y a o pa ies pa adinimo
Ba ono k ioklys; abo igenų kalba jis bu o adinamas Din Din, žodžiu,
simbolizuojančiu k en ančius andens lašus. "Hid onimas a si ado Thomas
Hen y Bowman Ba on, B isbeno policijos i šininko, ga bei i da ė sa o a dą
Ba on Go ge nacionaliniam pa kui, ačiau lygiag ečiai aip pa naudojamas
populia us geog a inis pa adinimas ""Din Din Na ional Pa k"" (Ca mody,
P ideaux, 2011: 1)." "G a inės ie o ės pa adinime gali bū i kono acija,
keliau ojas L. Wolanowski, paaiškindamas pa adinimą, nu odo Aeneas Gunn
as in he in e io pa o he aus alian con inen , dese ne e -ne e .
(2008), ku is sa o au obiog a inėje is o ijoje 1908 m. ašė: ""Šios žemės
adinamos niekada, nes ie, ku ie en gy eno i mylėjo jas, niekada jų
sa ano iškai nepalik ų.""" i ki i […] ie, ku ie negalėjo o iš e i […] jums
pasakys, kad šis a das kilęs iš o, kad as, ku iam pa yko pabėg i iš en,
p isiekia niekada, niekada neg įž i […] (Wolanowski 1976: 56). "Colleen McCullough
šeimos saga, išleis a 1977 m., skai o: ""Ši dykuma, be andens, ku niekada
neduoda lie aus, plin a pe du ūks ančius mylių dykumos.""" Į ašy os
li e a ū oje eikšmės liudija, kad onimas "B" išliko s abilus sep ynioms
Aus alijos au ų ka oms XX amžiuje. analizuojami abo igenų oponimų
pa yzdžiai su aizdinėmis i iš aiškinėmis kono acijomis y a o pa ies žodžių
o ma imo elemen o ka ojimo pasekmė. Ling is ikos s i yje šis naujų
žodžių o ma imo me odas adinamas eduplikacija. ski umai y a oponimų
s uk ū oje i leidžia mums į e in i anks esnį onimo a si adimo laiką, ku is
y a pag įs as apeliaciniu žodžiu su monosilabiniu ka ojimu. pi majam
geog a inėms objek ams būdingas d iejų lygiag ečių oponimų bu imas:
abo igenų i s anda izuo ų, o an am - ik ienas.
3.S anda dizuo i oponimai (Podolskaya 1988: 131) y a no ma i inė oponimų
o ma, p iim a o icialiuose dokumen uose šalyje i a p au inėje
p ak ikoje.
Zinaida Pakholok. Toponimai su žodžio o ma imo elemen o ka ojimu 203
s anda izuo ų oponimų kū ėjai bu o pap as i žmonės, keliau ojai,
as Rudimen s o ancien Thinking ( o S a emen o he P oblem)
a adėjai, ku ie da ė pa adinimus žemynams, saloms, kalnų i šūnėms i . .
Po o geog a ai i ling is ai su inko geog a inius pa adinimus, a liko jų
sis ema izaciją, žemėlapius i leksikog a inį kodi ika imą. s anda izuo i
oponimai y a socialinio gy enimo eiškiniai, p iklausomi nuo is o inių modelių;
jie y a plačiai naudojami i a p au iniai. 3.1 Žodžių o ma imo modelis,
ku iuo apela y as su paka ojimu pe eina į onimą
3.1.1. Silabos paka ojimas Kaip liudija mūsų medžiagos, seniausias žodžių
o ma imo modelis y a apela i o pe ėjimo su silabos paka ojimu į onimą
modelis. Negalima apibūdin i šio p oceso, nes "kiek ienas a ski as ga sas
susida o a siž elgian į ki us ga sus, lygiai aip pa bū inas, kaip i pa s šis
ga sas sklandžiai kalbai ku i" (Humbold 2000: 86), ačiau mo y acijos
aiškumas i kasdienė objek ų pa adinimo sąlyginumas p i aukia dėmesį.
gam os aplinka bu o žmogaus šal inis, nes ji su eikė žmonėms būs ą, mais ą i
d abužius, odėl klausimas "kas s a bu a spindė i pa adinime" bu o
nusp ęs as emian is žmogaus p ak ine eikla" (kh esko 2009: 112). geog a inių
objek ų pa adinimuose bu o a liekamas appella o pe ėjimas su skiemenės
ka ojimu į onimą. sla ų oponime "baba" bu o įgy endin a pagoniškos
mo e iškos die ybės, iden i ikuojančios gy ybę, aisingumą i s eika ą, kul o
e ė. daugybė pa yzdžių pa i ina šią si uaciją, įskai an oekonimus: Baba
(uk . Баба) Uk ainos Sumų oblas os kaimas; Baba (uk . Баба) aip pa bu o
Pok o ske kaimo pa adinimas Če nigo o p o incijoje Uk ainoje iki 1941 m.;
hid onimas Baba (uk . Баба) y a upės pa adinimas Kha ki o p o incijoje
Uk ainoje; o onyms Baba (uk . Баба) y a kalnas I ano-F anki sko p o incijoje
Uk ainoje; Baba (bulg. Baba) y a kalnas So ijos p o incijoje Bulga ijoje; (Baba
suš elnin as.
Baba) y a kalnų g andinė Šiau ės Makedonijos i G aikijos pasienyje; Baba
(se bų kalba Baba) y a kalnas Bosnijoje i He cego inoje, Se bijos
Respublikos e i o ijoje. Pa yzdžiui, as ionimas, suda y as paka o inai
pasika ojančiu skiemu, egzis uoja aka inėje Š eica ijos dalyje,
p ancūzų kalbančiame Vaud kan one. Ten, Žene os eže o pak an ėje, y a
Ve ey mies as. Ve ey < p ancūzų kalba

204
benDRinė kaLba | 96
Ve ê. Le uspensky conside ed i s name o be he end esul o cen u ies-old
changes in he La in wo d Vi iscus (uspensky 1973: 91).
he exis ence o oponyms o med by he epe i ion o a syllable can
be a ibu ed o zip ’s law (zip 1949), which es ablished ha in di e en
Pasaulio kalbose dažniausi žodžiai y a umpesni, nes mažiausios pas angos
p incipas y a isuo inis kalbė ojui i klausy ojui isose kul ū ose. Nė a
abejonių, kad pi minio nomina imo e ape seno ės žmogui su mi ologiniu
mąs ymu, ku is pasi odė esąs "kažkas panašaus į in elek inį b ikolažą"
(Lé i-s auss 1994: 126), neiš ys y a ge klė, kalbos gamybos silabi ikacijos
būdas bu o pag indinis naujų žodžių o ma imo būdas. jis a si ado one inio
ne kalbos ga so kompleksų asimilia imo pag indu; Ne a si ik inai, seniausias
žodynų sluoksnis y a onoma opeja.
Šio modelio oponimai p iklauso pi miniams, seniausiems pa adinimams
(Podolskaya 1988: 105), nes jie a si ado iš onimo, pag įs o apeliaciniu
pa adinimu su monosilabiniu ka ojimu i u i iden išką o mą.
3.1.2. Skaičių paka ojimas i a ikso opo o man o, žodžių o ma imo elemen o,
ku is nė a naudojamas sa a ankiškai kalboje i y a geog a inio a do
o ma imo bazės papildymas, p idėjimas u i s a bią e ę oponimijoje.
An oponime Dedelishki (li . Dėdeliškės), už egis uo as 1860 m. žemėlapyje
Vilniaus apyga dos T akai ajone (shube 1860), opo o man as y a su iksas
-ishki (-iškės). nu ody ame egione y a Kad ishki (li . Kad iškės), Ka io ishki (li .
Ka io iškės), Ka pishki (li . Ka piškės), Kiemelishki (li . Kiemeliškės), Kulokishki
(li . Kulokiškės). aip pa y a Eishishki (li . Eišiškės), G igishki (li . G igiškės) iš
a do g igas, Rudishki (li . Rūdiškės). Pasak au o i e ingų y ėjų Nikolay Bi yla
i Alexand as Vanagas, oks o man as eiškia "apylinkės pa adinimus pagal
sa ininko a šioje ie oje gy enusio asmens pa a dę a a dą" (Bi yla, Vanagas
1968: 12). Mes da ome p ielaidą, kad opog a inė bazė u i a chajinį pobūdį, nes ji
bu o su o muo a paka o inai pasika ojančių ga so kombinacijų aikų kalboje
dė-de. šiuolaikinėje lie u ių kalboje dėdė - dėdė - dėdė. seniausias žodynų
sluoksnis y a onoma opejiniai žodžiai, ku ie suda o žodynų pag indą. Žodžių,
imi uojančių ga są, a si adimą anks y ojo žmonių socialinio gy enimo e apo
me u lėmė glaudus yšys su gam a, jo eikšmė u ė ų bū i da oma p ielaida, kad
po amonimas Cucu eni ( om. Cucu eni) Vaka ų Molda ijos egione Rumunijoje,
ski as Danubo upės dešiniojo šil namio ( om. Bahluieț) pa adinimui, susideda iš
onoma opoeinio šaknų Cucu- ( umunų kalba cuc) i oponiminio o man o - eni,
pagal analogiją su zabolo eni (Fă eșcu, 1968: 74 […] 75), D ăgo eni (Pe o Moleni,
Zinaida Pakholok. Toponimai su žodžio o ma imo elemen o ka ojimu 205
ga sas i išo inės judėjimo mani es acijos, pa adinan eiškinius, endencija
as Rudimen s o ancien Thinking ( o S a emen o he P oblem)
"užmegz i am ik ą yšį a p gam os objek ų i su eik i kalbai iesioginį
cha ak e į" (Rose i 1962: 91). Bal a usijos oponiminės mokyklos kū ėjo
Vadimo A. Zhuchke ičiaus požiū iu, po amonimas Tse ya o ka (bel. Цецяровка),
s isloch šil namio e ek ą sukelian i upė, i bend ieji pa adinimai Tse se a (bel.
Цецеравец), Tse ya o in sy (bel. Цецяровинцы), Tsya e yn (bel. Цяынцер), y a
pa oniminiai, kilę iš pa a džių Tse uk (bel. Цецярук), Tsya e yn (bel. Цяцерын)
(bel. Tshuchke ich 1974: 373374). Jie bu o su o muo i iš onoma opoeinio paukščio
" se ya uk" (bel. Цецярук) pa adinimo, ku iame a sekamas pilnas a ba
a ian as, paka o inis skiemas se- (це-). Panašiai, eilu ės " e" i su ikso
" ow" ka ojimas suda ė oikonimą "Te e ow" Mecklenbu go-Vaka ų
Pome anijos žemėje, Vokie ijoje, nu odan g ousų gy en ie ę. Jis a si ado ne
ėliau kaip 8-ajame amžiuje, nes ši e i o ija bu o idu amžių Vaka ų sla ų
gen ies cen as (Basik 2008: 102).
1968: 15). Vėliau pasi odė oikonimas "Cucu eni" […] "kuokų gy en ie ė". ap ašy i
oponimai p iklauso ne pi miniams pa adinimams (Podolskaya 1988: 86), nes jie
bu o su o muo i iš ki ų onimų.
3.1.3. Pasika ojimas i žodžio p idėjimas Naujausi o ma imai apima
geog a inių objek ų pa adinimą, kai žodžio p idėjimas p ie žodžio
paka ojimo, . y. naujas oponimas bu o su o muo as mo ologiniu
p idėjimo me odu. Pa yzdžiui, o onimas Vo ok abi i y a ugnikalnio, esančio
Cen inėje A ikoje, a das. Žodžio e imologija, p adedan iš eilu ės " o-",
eiškia "pygmy bi i"" andenį, ku is, kaip manoma, bu o as as mi ęs eže o
pak an ėje. Šiuo a ž ilgiu, limnonimo Ti icaca pa yzdys (iš ispanų Ti icaca,
nea he moun ain (uspensky 1973: 194).
Quech. Ti iqaqa), ku is y a didžiausias gėlo andens eže as Pie ų Ame ikoje
benDRinė kaLba | 206 96 Pe u i Boli ijos sienos, y a įdomi. Pa adinimas kilęs iš
indėnų kalbos d iejų žodžių skiemų paka ojimo: kečuų qaqa […] […]akmuo,
kalnas[…], i i […] […]š inas[…] i iš p adžių insulonimas Ti icaca eiškė ik eže o
salą Isla-del-Sol (iš ispanų: Isla del Sol) (cano 1952: 14 […] 15), ėliau jis išpli o į pa į
eže ą (Pospelo 2002: 417). Iš apeliacinio žodžio baba oponimai gali bū i
su o muo i ne ik onimiza imo, be i žodžio p idedimo būdu. Pa yzdžiui,
oikonimas Baba Bakala (hindi Bāba Bakāla) y a sikhų š en osios ie os, kaimo
Indijos Pandžabo als ijoje, pa adinimas. geog a ijos mokslo is o ikas E. M.
Mu zae , emdamasis kazachų oponimis u Gali K. Konkašpaje u (1948), pa eikė
oponimų p oduk y umo pa yzdžius apie -a a, a p ku ių y a idu amžių
gy en ie ė Baba-a a (Mu zae 1974: 228). pagal kazachų enciklopediją, Baba,
A a-baba y a […]1) p o ė is, klano įkū ėjas; 2) sudė ingo žodžio dalis, eiškian i:
kilmę, y esnįjį (p z., Ane -baba) […] (kne 2004: 324), a a aip pa y a
poliseman inis žodis, palygin i su mūsų y imais, mes s a s ome ik pi mąsias
d i eikšmes: […]1) senelis, senelis; p o ė is; 2) pa onas inkamų mi ologinių
a dų sudė yje […] (kne 2004: 278). Taigi, kazachų oponime "Baba-a a" y a
s uk ū inis skiemų "ba" paka ojimas i seman inis žodžio "anks esnis"
eikšmės paka ojimas.
Su u kų žodžiu dağ […] […]kalnas […] o onimai y a su o muo i Aze baidžano
Gubin ajone Babadağ i Mugla p o incijoje pie aka ių Tu kijoje Babadağ;
As ionimas "Babadag" Tulcejos apyga doje Rumunijoje a si ado dėl u kų
į akos. sla ų i nesla ų pa yzdžiai su pa adinimu baba (baba) y a sujung i
p iklausydami o iginaliam o mai *bābā a ba *bhābhā […] seno iniam žodžiui iš
aikų kalbos, su o muo am paka o inai o pa ies skiemenys (Luchyk 2014: 27).
Ski umai pas ebimi seman ikoje, nes sla ų baba kilusi iš mo e iško nomen, o
u kų i i aniečių - iš y iško. sla ų kalbose akcen uojama pi moji skiemė
(bába), o y ų kalbose - an oji (babá). Kalban apie okius pa yzdžius,
Vilhelmas on Humbold as eisingai pažymėjo: "Visiose kalbose aki aizdžiai y a
žodžių, ku ie u i isiškai ski ingas eikšmes su isiškai iden iškais ga sais,
odėl šie žodžiai gali bū i sup an ami d ip asmiškai" (Humbold 2000: 275).
Daugybė pa yzdžių su oponimu babá/babá y a oponiminės homonimijos
iš aiška, a s o aujan i konsonan iniams geog a iniams e minams, ku ie
isiškai a ba iš dalies su ampa iš aiškos plane. Taigi, bu o
Zinaida Pakholok. Toponimai su žodžio o ma imo elemen o ka ojimu 207 - onimo
pe kėlimas iš ieno objek o į ki ą, g e a jo mies o, kaimo, aulo, upės, kalno, kalnų
as Rudimen s o ancien Thinking ( o S a emen o he P oblem)
g andinės pa adinimu, susijusį su jo p idedimu į ai iems geog a inėms
są okoms, apibūdinančioms e i o iją. Apeliacinio žodžio pe ėjimo be
paka ojimo į onimą žodžio o ma imo modelis Apelacinio žodžio pe ėjimas į
onimą gali a si as i paka ojan žodį, ku is u i d išalę s uk ū ą i izualiai
pa odo iloso inį k an i a y ių pokyčių pe ėjimo į kokybinius įs a ymą.
Ling is ikos s i yje jis pasi eiškia seman iniu lygiu, nes elemen as, paka o as
du a kelis ka us, įgyja naują eikšmę (Pakholok 2013: 73). Leksikalinis
ka ojimas y a pap asčiausias s uk ū oje leksikalinis g ama ikos būdas
sus ip in i p asmę. Dzhu -Dzhu (uk . Džu -Džu , k ymo a a ų Cü -Cü ) y a
galingo k ioklio, esančio Ulu-Uzen upėje K ymo pie iniame pak an ėje,
pa adinimas. Jis niekada neišdžiūs a, ne i sausiausiu me ų laiku. Šis b uožas
a sispindi seno ės pa adinimo seman ikoje, ku i kilusi iš paka o inio a mėnų
žodžio […]dzhu […] (a mėnų, iesiogine p asme […] anduo- anduo[…], eiškiančio
daug andens), šio žodžio e imologija, pasak Vasilo V. Luchyko, sekan Edua dui
M. Mu zaje ui, paaiškina […]s eam[…], […] i e […] i […]canal[…] eikšmes pe sų i
adžikų kalbose (Luchy 2014: 180). mūsų nuomone, bandan a skleis i eikšmingą
ie o ių pa adinimų eikšmę, ge iau pi menybę su eik i iems e sijoms, ku ios
y a a čiau objek o p igim ies i esmės. Tuo pačiu me u, kuo senesnis
geog a inis pa adinimas, uo labiau ikė ina, kad jis y a susijęs su pa adin u
eže u Ško ijoje, kilusiu iš žodžio, ku is gali bū i a sekamas iki giminaičių: manx
logh, senosios ai ių loch, elsų llwch, eiškian is " andens kūnas", aip pa lo ynų
lacus, eiškian is "eže as" (Ha pe 2003). pasika ojančiam žodžiui bu o
p idė as su iksas -y. Limnonimas eiškia "eže ą eže ą". didelę i pla ų
Aus alijos oponimijos dalį užima onimai, eiškian ys na ū alias geog a ines
sąlygas i klima o b uožus. Taigi, ciklonas šiau ės aka ų šalies dalyje
adinamas "Willy Willy" (o lo 1978: 103). Anemonimas "Willy Willy" a si ado iš anglų
objec . Fo example, he limnonym Loch Lochy in he name o a eshwa e
žodžio "willy" […] insidious paka ojimo.
214 benDRinė kaLba | 96 senuosius ie o a džius ie iniai gy en ojai kū ė, siekdami
į a dy i ie os geog a inį objek ą, jie a ojami ik am ik oje e i o ijoje i y a
plačiai papli ę šnekamojoje kalboje. Domėjimąsi šio ipo ie o a džiais lemia ai, kad
juose y a išlikę liaudies meno b uožų, iš aiškingumo. jie gali eik i in o maciją apie
gam inių sąlygų ypa ybes. šiame s aipsnyje analizuojami pe kel inių i eksp esy ių
kono acijų u inčių senųjų ie o a džių, susi o ma usių bend iniam daik a a džiui
iesiogiai i s an onimu, pa yzdžiai plačiai papli usio pasika ojimų a ojimo
ezul a as. no minius ie o a džius kū ė ski ingų eiklų a s o ai. jieami iek šalyje,
iek a p au inėje a ojamoje e d ėje, iksuojami li e a ū inėje kalboje. šios ūšies
ie o a džiams būdingi okie žodžių da ybos modeliai: bend inio daik a a džio e imas
onimu, paka ojan skiemenį a ba p idedan a iksą, paka ojan skiemenį i p idedan
žodį, paka ojan žodį; bend inio daik a a džio e imas onimu ie o a diniame žodžių
junginyje, paka ojan šaknies mo emą i paka ojan žodį. Žodžių da ybos modelių
panaudojimas p iklauso nuo kai ku ių bend ųjų egioninių ie o a džių sis emos klausimų
iš i umo laipsnio. pa ies modelio ie o a džiai, naudo i ski inguose žemynuose
esan iems os pačios ūšies geog a iniams objek ams į a dy i, odo, kad oks
į a dijimo būdas bu o gana įp as as.
Pasi elkus e imologinę analizę nus a y a, kad ie o a džiuose pasika ojan ys žodžių
da ybos elemen ai odo seno inę žodžio kilmę, nes pasika ojimas a spindi objek y ią
ik o ę, ku ią asmuo nesąmoningai įsisa ina, įgydamas p ak inės pa i ies.
ie o a džiai, ku iuose pasika oja žodžių da ybos elemen as, kelia po eikį y inė i
senąjį objek ų į a dijimo ski ingos s uk ū os kalbomis me odą. sukū us ose kabose
a ojamų panašių ie o a džių egis ą, a si as ų galimybę palygin i i sug e in i
gilias is o ines šaknis u inčią jų onimiją. ESMINIAI ŽODŽIAI: onimas, ie o a dis,
pasika ojimas, skiemuo, šaknies mo ema, a iksas, žodis, žodžių da ybos modelis,
e imologinė analizė, paka ojamumas, seno inė mąs ysena.
zinaiDa PakHoLok
Lu sk Human De elopmen ins i u e
o he open in e na ional uni e si y “uk aine”
Geo gy Gongadze ga ė, 5
[e-paš as apsaugo as]